Byla 2-90-877/2014
Dėl skolos priteisimo, atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui A. G. Z., atsakovui A. A., trečiasis asmuo UAB „Tida projektai“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, pinigų išmokėjimo kvito, pinigų gavimo kvitų pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui A. G. Z., jos atstovui advokatui V. M., atsakovui A. K., jo atstovui advokatui G. G., atsakovui A. A., jo atstovui advokatui K. J., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Tida projektai“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. Z. ieškinį atsakovams A. A. ir A. K., dėl skolos priteisimo, atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui A. G. Z., atsakovui A. A., trečiasis asmuo UAB „Tida projektai“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, pinigų išmokėjimo kvito, pinigų gavimo kvitų pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2Ieškovas 2012 m. lapkričio 30 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K. 22252,40 Lt skolos, bei solidariai iš A. K. ir A. A. 20600,41 Lt skolos, taip pat priteisti iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (I t. 3-5 b.l.).

3Ieškinyje, dublike (I t. 61-62 b.l.) ieškovas nurodo, kad atsakovas A. K. dirbo UAB „TIDA projektai“ nuo 2010 04 21 konsultantu, o nuo 2010 06 18 direktoriumi. Jis iš bendrovės įvairioms reikmėms nuo 2010 04 21 iki 2011 04 21 yra gavęs įvairias sumas avansą, jo bendrovės reikmėms nepanaudojęs ir pinigų 22 252,4 Lt negražinęs, todėl prašo šias sumas priteisti iš A. K.. Pagal įmonės UAB „TIDA projektai“ ir A. A. sudarytą paskolos sutartį turėtų solidariai atsakyti abu atsakovai, nes jie bendrais veiksmais siekė išvengti skolos įmonei grąžinimo, nors paskolos sutartis nėra išlikusi, tačiau mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 15000 Lt ir 5500 Lt A. A. įmonės buvo pervesti į jo asmeninę banko sąskaitą, o 2010-12-30 kvitas patvirtina, kad grąžinama paskola ir palūkanos. Ieškovui perėmus reikalavimo teisę ir patikrinus įmonės buhalterinę apskaitą, buvo nustatyta, kad minėta suma įmonei nebuvo perduota, o A. A. pateiktas kvitas A. K. pasirašytas pieštuku.

4Ieškovas A. G. Z. ir jo atstovas advokatas V. M. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

5Atsakovas A. A. 2013 m. sausio 3 d. atsiliepimu į ieškinį (I t. 47-51 b.l.) ir 2013 m. kovo 12 d. tripliku (69-71 b.l.) su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad mokėjimo nurodymas negali būti vertinamas kaip paskolos teisinius santykius patvirtinantis dokumentas, pinigai atsakovui buvo perduoti tiesioginių funkcijų vykdymui jam dirbant UAB „TIDA projektai“ projektų vadovu, šiuos pinigus jis grąžino įmonės vadovui A. K., kuris jų gavimo faktą patvirtino išduodamas kvitą bei nurodydamas vyr. finansininkei jį apskaityti. Mano, kad tai, jog kvite pasirašė pieštuku, yra teisiškai nereikšminga, nes įmonės vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 d. turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti.

6Atsakovo atstovas advokatas K. J. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsiliepimus, teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas A.G. Z. neturi teisės reikšti ieškinio dėl skolos pagal paskolos sutartį, nes byloje pateiktoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje reikalavimą į šią sumą jis įgijo tik į A. K..

7Atsakovas A. K. 2013 m. birželio 18 d. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti (II t. 14-15 b.l.). Nurodė, kad pagal 2010-12-30 kvitą A. A. pinigų jam neperdavė, todėl padarė įrašus jame pieštuku ant įmonės pinigų išmokėjimo kvito be serijos numerio, neįrašydamas savo vardoir pavardės, o tik inicialus. Tai padarė todėl, kad atsakovas A. A. 20 metų buvo jo draugas, įmonės akcininkas, todėl buvo nuo jo priklausomas. Pastarasis nurodė, kad dokumentai jokių teisinių pasekmių nesukels, tik yra reikalingi buhalterinei apskaitai, todėl nesukurs realių teisių ir pareigų.Dokumentus pasirašė tik išimtinai tik A. A., kuris siekė parduoti įmonę, prašymu. Po pinigų perdavimo planavo išrašyti pinigų priėmimo kvitą ir jį tinkamai pasirašyti, o kol negavo pinigų, stengėsi nesurašyti dokumento, kuris atitiktų buhalterinės apskaitos reikalavimus ir sukeltų teisines pasekmes. 2014 m. sausio 3 d. priešieškiniu prašo prašo pripažinti negaliojančiais 2010-12-06 pinigų išmokėjimo kvitą 7018 Lt sumai, 2011-01-27 pinigų gavimo kvitą 1588,68 Lt pinigų gavimo sumai, 2011-02-03 pinigų gavimo kvitą 5500 Lt sumai, pinigų gavimo 2011-02-03 kvitą 10000 Lt sumai, 2011-03-08 pinigų gavimo kvitą 1000 Lt sumai kaip sandorius, sudarytus tik dėl akių (II t. 86-89 b.l.) analogiškais atsiliepime į ieškinį nurodytiems motyvais.

8Teismo posėdžio metu A. K. ir jo atstovas advokatas G. G. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus ir reikalavimus, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

9Trečiasis asmuo UAB „TIDA projektai“ atsiliepimų į šalių procesinius dokumentus nepateikė, 2013-04-12, 2013-05-28 pareiškimu palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti (I t. 90 b.l.).

10Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad UAB „TIDA projektai“ 2010-06-18 valdybos posėdžio nutarimo 2 punktu nutarta šios įmonės direktoriumi išrinkti A. K. (I t. 22-23 b.l.). 2011-04-21 vienintelio akcininko sprendimu A. K. darbo sutartis jam pačiam prašant pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta (24-25 b.l.). A. K. įmonės direktoriumi buvo nuo 2010-06-18 iki 2011-04-21 (II t. 56-61 b.l.). 2011-02-17 Sutartimi dėl akcijų pirkimo-pardavimo ieškovas A. G. Z. iš A. A. ir S. A. nupirko 75 vnt paprastųjų vardinių UAB „TIDA projektai“ akcijų (I t. 20-21 b.l.). A. A. klaip įmonės akcininkas VĮ Registrų centras duomenimis įregistruotas nuo 2010-07-07 iki 2011-02-24 (II t. 58 b.l.). Nuo 2010-05-03 iki 2011-03-25 dirbo UAB „TIDA projektai“ projektų vadovu. 2012-03-23 Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 03/23 ieškovas nusprendė pagal atlygintines reikalavimo teisių perleidimo sutartis perimti kreditorinius reikalavimus iš UAB „TIDA projektai“ be kitų asmenų taip pat ir į atsakovus A. K. ir A. A. (I t. 34 b.l.). 2012-03-23 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „TIDA projektai“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į A. K. 22252,40 Lt skolą pagal avanso apyskaitą bei 20600,41 Lt skolą pagal 2010-12-30 pinigų išmokėjimo kvitą, kuriuo sumokėta už paskolą ir palūkanas; iš viso 42852,81 Lt (I t. 16-18 b.l.). Apie reikalavimo teisės perleidimą A. K. informuotas 2012-03-23 pranešimu (I t. 19 b.l.).

12Iš UAB „TIDA projektai“ 2012-02-29 buhalterinės pažymos dėl pokyčių avansinėje apyskaitoje (I t. 8 b.l.) ir 2010-05-20 bei 2010-11-12 mokėjimo nurodymų (II t. 54, 55 b.l.) matyti, kad 2010-05-20 A. A. pavedimu į jo asmeninę banko sąskaitą pervesta 15000 Lt paskola; 2010-11-12- pervesta 5500 Lt, iš viso 2010 m. pervesta 20500 Lt.

13Iš UAB „Tida projektai“ 2010 m. gruodžio 30 d. pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad grąžinta paskola ir palūkanos 20600,41 Lt, pinigus sumokėjo A. A., gavo- A. K. (I t. 11 b.l.); kvite nurodytus įrašus konstatavo antstolis R. B. 2011 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (I t. 9-10 b.l.)

14Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė S. N. 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00173-12, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d. ar baudžiamojo nusižengimo požymių (I t. 12-15 b.l.). Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal UAB „Tida projektai prašymą dėl įmonei negrąžintų 20600, 41 Lt.

15Iš UAB „Tida projektai“ 2010 m. ir 2011 m. A. K. sumokėto ir panaudoto avanso apyvartos suvestinių bei prie jų pridėtų pradinių apskaitos dokumentų kopijų ( I t. 98-200 b.l., II t. 3-8 b.l.) matyti, kad 2010 m. A. K. buvo perduota 27543,86 Lt, iš jų nepanaudota 10454,14 Lt; 2011 m. perduota 30738,68 Lt, nepanaudota 11798,26 Lt, iš viso nepanaudota 22252,40 Lt.

16A. G. Z. 2011-01-27 UAB „Tida projektai“ suteikė 60000 Lt paskolą (II t. 38-39 b.l.). Pinigai pagal šią paskolos sutartį pinigų gavimo kvitais buvo perduoti įmonės direktoriui A. K., A. A., finansininkei R. R. (II t. 37, 40,41, 42,45 b.l.).

172012 m. kovo 23 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 12/03/23-5 (III t. 41-43 b.l.) UAB „TIDA projektai“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į A. A. 32498,59 Lt skolą pagal avanso apyskaitą. LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3979-615/2013 nusprendė priteisti ieškovui A. G. Z., a.k( - ) iš atsakovo A. A., a.k. ( - ) 32498,59 Lt (trisdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 59 ct) skolą bei 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos (2012-03-19) iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą.

18Dėl paskolos sutarties sudarymo ir reikalavimo pripažinti nesudarytomis paskolos sutartis

19Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

20Jeigu paskolos davėjas juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

21Civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis), todėl bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą, sukelia sutarties negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, ar šalys buvo sudarę rašytinę paskolos sutartį. Pinigų skolinimo atsakovui A. A. faktui įrodyti ieškovas pateikė du UAB „TIDA projektai“ mokėjimo pavedimus, kuriais pervedė į atsakovo banko sąskaitą iš viso 20500 Lt (II t. 54, 55 b.l.). Atsakovas A. A. pripažįsta, kad gavo ieškovo nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą, bei teigia, kad minėtus pinigus grąžino, perdavęs A. K. 2010 m. gruodžio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitu. Atsakovas A. A. 2011-11-14 pareiškimu, adresuotu UAB „TIDA projektai“ direktorei G. S. pripažino, kad paskola 20500 Lt buvo grąžinta, „paskolą aš grąžinau 2010-12-30 dieną sumokėdamas visą paskolą bei visas tai dienai priklausančias mokėti palūkanas, iš viso 20600,41 LTL“ (I t. 88-89 b.l.). Teismas, įvertinęs ginčo kvitą (I t. 11 b.l.) bei aplinkybes, kad tiek paskolos sudarymo metu, tiek pinigų grąžinimo metu A. A. buvo įmonės akcininkas, o A. K. įmonės direktoriumi tapo tik nuo 2010-06-08 ir jam galėjo nebūti žinoma apie kito įmonės vadovo sudarytas sutartis, bei tai, kad minėtame kvite nurodyta, jog grąžinta ne tik pervestos pinigų sumos, bet ir palūkanos, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, o ne kaip teigia atsakovai, kad tai buvo avansu išduoti pinigai įmonės ūkio reikmėms. Liudytoja R. P. nurodė, kad jai dirbant įmonėje iki 2011 m. balandžio nebuvo vedamas sutarčių registracijos žurnalas, todėl paskolos sutartis galimai buvo prarasta arba rašytinės formos nesudaryta. Tačiau kvite, kuriame nurodytas pinigų grąžinimas, be pasiskolintos sumos grąžinamos ir palūkanos, todėl atmestini atsakovų argumentai, kad pinigai buvo perduoti avansu įmonės reikmėms pagal nusistovėjusią įmonės vidinę tvarką. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia kvalifikuoti, kad A. A. nurodyta suma perduota sutartinių paskolos teisinių santykių pagrindu (CK 6.870 straipsnis).

22Atsakovas A. K. nėra šių paskolos sutarčių šalis, pirmosios sutarties sudarymo metu jis netgi nebuvo įmonės UAB „TIDA projektai“ vadovu, šiomis sutartimis jo teisės jokiu būdu negalėjo būti pažeistos, jis nėra subjektas, turintis teisę šias sutartis ginčyti, todėl jo priešieškinio reikalavimas pripažinti nesudarytomis 2010-05-20 paskolos sutartį dėl 15000 Lt ir 2010-11-12 paskolos sutartį dėl 5500 Lt, pagal kurias UAB „TIDA projektai“ paskolino A. A. iš viso 20500 Lt atmestinas, kaip pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

23Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

24Ieškovas ieškiniu prašo skolą pagal paskolos sutartį priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „TIDA projektai“ jam perleido reikalavimo teisę dėl šios sumos išieškojimo į A. A.. Ieškovas savo reikalavimui į A. A. pagrįsti pateikė 2012-03-23 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 12/03/23-5 (III t. 41-43 b.l.). 2012-03-23 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 12/03/23-5 (III t. 41-43 b.l.) UAB „TIDA projektai“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į A. A. 32498,59 Lt skolą pagal avanso apyskaitą. LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3979-615/2013 nusprendė priteisti ieškovui A. G. Z., a.k( - ) iš atsakovo A. A., a.k. ( - ) 32498,59 Lt (trisdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 59 ct) skolą bei 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos (2012-03-19) iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą. Jokios kitos sutarties, kurios pagrindu ieškovas būtų perėmęs atsakovo skolą ir pagal paskolų sutartis bendrai 20500 Lt sumai, byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė savo teisės reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutarį A. A. šia reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovui nepagrindus savo teisės tokį reikalavimą atsakovui A. A. reikšti bei šios kategorijos bylose teismui nesant aktyviam, ieškinys jo atžvilgiu atmestinas, kaip ieškovui neįrodžius turint į šį atsakovą reikalavimo teisę.

25Dėl pinigų priėmimo kvitų

26Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau - taisyklės), nustato ūkio subjektų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Taisyklės ir kiti teisės aktai nedraudžia ūkio subjekto vadovui patvirtinus atitinkamą tvarką apmokėti darbuotojo patirtas išlaidas įsigyjant įmonei reikalingo turto jos vardu. Pagal taisyklių 9 punkto nuostatas atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Taisyklės nereikalauja nepanaudotų pinigų į kasą grąžinti kiekvieną mėnesį. Taisyklių nuostatos neįpareigoja ūkio subjektų turėti kasas. Tokiu atveju atitinkamos atskaitingo asmens išmokos kitiems darbuotojams turėtų būti įformintos visus privalomus rekvizitus turinčiu apskaitos dokumentu (mokėjimo žiniaraščiu ar kitu apskaitos dokumentu). Įmonėje paskirtas darbuotojas, inkasuojantis grynuosius pinigus iš kasos aparato, gali inkasuotus grynuosius pinigus įnešti į įmonės banko sąskaitą ar įmonės kasą. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 20 punkto nuostatos nedraudžia inkasuotus pinigus naudoti įsigyjant įmonei reikalingo turto pagal ūkio subjekto vadovo patvirtintą atitinkamą tvarką, užtikrinančią minėtame punkte nustatytų reikalavimų įvykdymą. Pagal Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 12.4 punkto nuostatas ūkio subjektui suteikiama teisė nenaudoti kasos aparato avansams, užstatams priimti ir pinigams iš anksčiau kreditan parduotas prekes įnešti, taip pat reglamentuojama, kad tokiu kasos aparato nenaudojimo atveju išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Todėl tais atvejais, kai ūkio subjektai nenaudoja kasos aparato avansams, užstatams priimti ir pinigams iš anksčiau kreditan parduotas prekes įnešti, jie privalo išrašyti pinigų priėmimo kvitą. Pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus reglamentuoja Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) , patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, ginčo kvitų išrašymo metu galiojo šių taisyklių redakcija nuo 2005 09 01 iki 2012-10-28 (Žin., 2005, Nr. 101-3771).

27Pagal šių taisyklių 3 punkto nuostatas pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visas šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijas įvykdymo faktą. Atskaitingo asmens iš įmonės gautos paskolos dalies grąžinimas, jo turimo avanso dalies perdavimas kitam atskaitingam asmeniui nėra minėta ūkinė operacija, todėl pinigų perdavimas tarp atskaitingų asmenų gali būti įforminamas ūkio subjekto vidaus tvarka nustatytu dokumentu. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad kvitus naudojančio ūkio subjekto vadovo įsakymu turi būti paskirtas už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo (asmenys). Jeigu individualioje įmonėje atsakingas asmuo nepaskirtas, juo laikomas įmonės vadovas.

28Iš liudytojos R. R., atsakovų paaiškinimų ir iš teismui pateiktų supaprastintų avansu gautų lėšų apyvartų už 2010-2011 m. nustatyta, kad pinigai tiek A. A., tiek A. K. buvo išmokami ne iš įmonės kasos. Įmonėje nebuvo nei kasos, nei kasininko pareigybės. Pinigai atsakovams būdavo išmokami iš įmonės banko sąskaitos į jų asmenines banko sąskaitas. Nuo 2011 m. atsakovai priimdavo grynuosius pinigus iš naujo akcininko- ieškovo, šiais pinigais privalėjo dengti įmonės skolas tiekėjams, darbuotojams arba atsiskaitinėti už įmonės veiklai būtinas prekes ir paslaugas. Pagal įmonės praktikoje nusistovėjusią tvarką didžiausiomis grynųjų pinigų sumomis disponavo A. A. ir A. K.. Pastarieji atsiskaitinėdavo su įmonės tiekėjais, grąžindavo darbuotojams jų patirtas išlaidas arba išmokėdavo atlyginimus grynaisiais pinigais ir tokioms operacijoms naudojo pinigų išmokėjimo/gavimo kvitus. Mėnesio eigoje išlaidas patvirtinantys dokumentai: kvitai, pirkimo sąskaitos faktūros būdavo pateikiami buhalterei, kuri pagal gautus pirminius dokumentus suformuodavo ataskaitą už praėjusį mėnesį. Nepanaudotas pinigų likutis būdavo perkeliamas kito mėnesio avansui. Taigi tokia tvarka liudytojos R. R. teigimu atitiko atsakingų LR institucijų rekomendacijas, nes ataskaita už avansu gautas ir panaudotas lėšas buvo sudaroma ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tačiau kaip matyti iš šios liudytojos bei R. P. paaiškinimų, įmonės vadovas rašytine forma tokios tvarkos nebuvo nustatęs ir patvirtinęs. R. R. pradėjus dirbti įmonėje, nepaisant to, kad ji veikė jau ne vienerius metus, trūko daugybės vidinę tvarką reglamentuojančių dokumentų, pradedant tvarka dėl išrašomų sąskaitų faktūrų numeravimo ir baigiant atskaitingų asmenų paskyrimo tvarka, todėl ji vadovavosi LR mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintu turinio viršenybės prieš forma principu, nes pats vadovas naudojo pinigų išmokėjimo/gavimo kvitus, tokiu būdu pripažindamas ir sutikdamas su tokia tvarka. Dėl šios priežasties į įmonės buhalterinę apskaitą įmonės vadovo nurodymu ir buvo įtraukti ir visi ginčo kvitai. Kaip minėta, taisyklių II skirsnyje yra nurodyti reikalavimai kvito turiniui ir formai, jų naudojimui ir išrašymui. 5 punktas nustato, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, t.y. kvitas negali būti išduotas prieš įvykstant ūkinei operacijai. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad kvitus naudojančio ūkio subjekto vadovo įsakymu turi būti paskirtas už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo (asmenys). Jeigu individualioje įmonėje atsakingas asmuo nepaskirtas, juo laikomas įmonės vadovas. Taigi įmonės vadovas, nepaskyręs kito atsakingo asmens ar užplidęs kvitą, pažeisdamas šių taisyklių nuostatas, pats yra atsakingas už tokias savo neatsakingų veiksmų pasekmes.

29Dėl įmonės vadovo materialiosios atsakomybės

30Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Pinigų perdavimo faktą patvirtina 15000 Lt ir 5500 Lt sumų pervedimas į A. A. banko sąskaitą. Atsakovas A. A. teigia, jog 2010-12-30 pinigų išmokėjimo kvite nurodytą sumą grąžino tuometiniam direktoriui A. K.. A. K. neigia minėtą sumą gavęs, kvitą išrašė tik todėl, kad A. A. dvidešimt metų buvo jo draugas, paprašė kvitą parašyti ir žadėjo atsiskaityti tiesiogiai su A. G. Z., kuriam ketino parduoti įmonę, dėl to apsidraudžiant, kad pinigai bus grąžinti vėliau, buvo išrašytas ne pinigų grąžinimo, bet pinigų išmokėjimo kvitas, jame A. K. nenurodė savo vardo ir pavardės, tik inicialus, ir visus įrašus padarė pieštuku. Analogiškus parodymus atsakovas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Atlikusi ikiteisminį tyrimą, prokurorė nenustatė A. A. ir A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d. (I t. 12-15 b.l.). Liudytoja G. S. nurodė girdėjusi šiuos asmenis konfliktuojant būtent dėl įrašų pieštuku padarymo. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ginčo kvitas yra surašytas 2010-12-30, nenumeruotas, R. R. paaiškinimais 2010 m. į įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktas nebuvo, A. K. nurodė jį įtraukti, A. A. nutarus nutraukti darbo santykius su įmone, pinigų perdavimo nė vienas iš proceso dalyvių nematė. A. K. prašo pripažinti pinigų išmokėjimo kvitą negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą tik dėl akių, nesukuriant teisinių pasekmių.

31Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-362/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 ir kt.). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, t.y. pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

32Atsakovas A. K. tuo metu buvo įmonės direktorius, ginčo kvitus pasirašė, vėliau nurodė jį įtraukti į buhalterinę apskaitą, t.y. siekė tikrojo šio sandorio tikslo- įtraukus ginčo kvitus į buhalterinę apskaitą atsakovo A. A. prievolė įmonei pagal paskolos sutartį buvo pripažinta pasibaigusia, ir A. K. atsirado pareiga gautas pinigų sumas įnešti į įmonės sąskaitą, apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Jam, kaip įmonės vadovui, turėjo būti žinomi tokių veiksmų teisiniai padariniai. Iš atsakovų veiksmų akivaizdu, kad jie surašė minėtą kvitą būtent siekdami tikslo įtraukti jį į įmonės buhalterinę apskaitą ir nors ne iš karto, bet vėliau tą ir padarė. Nors A. K. neigė pinigus gavęs, tačiau ilgą laiką- daugiau nei tris metus- iki 2014 m. sausio 3 d. teisme pinigų pagal šį dokumentą perdavimo fakto neginčijo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Atsakovas teigia, jog kvitas buvo sudarytas tik dėl akių, jis neturėjo sukurti realių teisių ir pareigų, skirtas tik įmonės buhalterinei apskaitai ir prašo jį pripažinti negaliojančiu. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir turėdamas veikti jos interesais, pasirašydamas jo teigimu niekinį dokumentą su tikslu jį apskaityti įmonės veikloje, nesilaikė rūpestingo, sąžiningo, atidaus, apdairaus, protingo vadovo standarto. Iš abiejų atsakovų veiksmų akivaizdu, kad jie surašė minėtą kvitą būtent siekdami tikslo įtraukti jį į įmonės buhalterinę apskaitą ir nors ne iš karto, bet vėliau tą ir padarė. A. K. savo parašais 2010 m. gruodžio 30 d. pinigų išmokėjimo kvituose, tiek kituose ginčijamuose pinigų gavimo kvituose patvirtino juose nurodytas pinigų sumas gavęs. Rašytiniams įrodymams prieštaraujantys atsakovo paaiškinimai, kad jam pinigai nebuvo perduoti, suformuluoti priešieškinio reikalavimai laikytini jo siekiu išvengti atsakomybės už įstatymu jam numatytų pareigų vykdymą, todėl vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini.

33Byloje nustatyta ir tai, kad A. K., būdamas UAB „TIDA projektai“ direktoriumi, nurodė įmonės vyr. finansininkei R. R. ginčo kvitą įtraukti į buhalterinę apskaitą, todėl buvo pakoreguota A. K. avanso apyskaita šia suma ją padidinant, o A. A. skola šia suma sumažinta, tačiau šios pinigų sumos atsakovas A. K. įmonei negrąžino.

34Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra būdingas tam tikras dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas) <...> kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009), tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

35Materialioji atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253–255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Aptariamu atveju nustatyta, jog atsakovo A. K. neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui įstatymų nustatytų pareigų organizuoti turto apskaitą, dėl ko bendrovei padaryta turtinė žala. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žalos padarymo metu UAB “TIDA projektai” ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato DK 255 straipsnio 5 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Taigi įmonės vadovui už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą, todėl į buhalterinę apskaitą įtraukęs kvitus, tačiau į įmonės sąskaitą neįnešęs šių kvitų pagrindu gautų pinigų sumų, privalo atlyginti įmonei padarytą žalą aukščiau išdėstytų teisės normų pagrindu visiškai. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo A. K. priteistina 20600,41 Lt UAB „TIDA projektai“ padarytai žalai atlyginti (DK 255 straipsnio 5 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

36Dėl turto grąžinimo išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo jis buvo perduotas

37Ieškovas prašo iš atsakovo A. K. priteisti iš bendrovės įvairioms reikmėms nuo 2010 04 21 iki 2011 04 21 gautą avansą 22252,40 Lt sumai, kurio bendrovės reikmėms nepanaudojo, tačiau įmonei negrąžino. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti negaliojančiais 2010-12-06 pinigų gavimo kvitą 7018 Lt sumai (I t. 155 b.l.), 2011-01-27 kvitą 1588,68 Lt sumai (I t. 165 b.l.), 2011-02-03 kvitą 5500 Lt sumai (I t. 175 b.l.), 2011-02-03 kvitą 10000 Lt sumai (I t. 175 b.l.), 2011-03-08 kvitą 1000 Lt sumai (188 b.l.). Visi šie kvitai atsakovo pasirašyti, įtraukti į UAB „Tida projektai“ buhalterinę apskaitą atsakovui būnant įmonės direktoriumi. Atsakovas juos ginčija tuo pačiu pagrindu, kaip ir paskolos sutarties pagrindu išrašytą kvitą (CK 1.86 str.) Šias aplinkybes patvirtina UAB „Tida projektai“ 2010 m. ir 2011 m. A. K. sumokėto ir panaudoto avanso apyvartos suvestinės bei prie jų pridėtų pradinių apskaitos dokumentų kopijos, įmonės sąskaitos AB „Swedbank“ išrašas ( I t. 98-200 b.l., II t. 3-8 b.l.), iš kurių matyti, kad 2010 m. A. K. buvo perduota 27543,86 Lt, iš jų nepanaudota 10454,14 Lt; 2011 m. perduota 30738,68 Lt, nepanaudota 11798,26 Lt, iš viso nepanaudota 22252,40 Lt. Į šias ataskaitas įtraukti ir A. K. priešieškiniu ginčijami kvitai. Atsakovui nutraukus darbo sutartį, išnyko teisinis pagrindas naudoti šį turtą įmonės reikmėms. Šių sumų atsakovui įmonei negrąžinus DK 224 straipsnyje nustatyta tvarka, bei nepateikus įrodymų, kad su UAB „Tida projektai“ ar su ieškovu jis pilnai atsiskaitė, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu – atsiradus pareigai grąžinti atsakovui teisėtai perduotą turtą, kai išnyko pagrindas (nutrūko darbo santykiai), kuriuo tas turtas buvo perduotas. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti negaliojančiais aukščiau išvardintus pinigų gavimo kvitus. Visi šie kvitai atsakovo pasirašyti, įtraukti į UAB „Tida projektai“ buhalterinę apskaitą atsakovui būnant įmonės direktoriumi, jokių įrodymų, kad jam pinigai nebuvo perduoti, atsakovas nepateikė. Atsakovas juos ginčija tuo pačiu pagrindu, kaip ir paskolos sutarties pagrindu išrašytą kvitą (CK 1.86 str.), tačiau jokių papildomų argumentų nepateikia. Atsakovo paaiškinimai, kad ir šių pinigų jis iš A. A. negavo, nelaikytini pagrįstais aukščiau šiame sprendime išdėstytų argumentų pagrindu. Teismas, nekartodamas aukščiau išdėstytų motyvų ir teisinių pagrindų, ir šiuos priešieškinio reikalavimus vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus, todėl atmestinus. Ieškovo reikalavimas priteisti iš A. K. 22252,40 Lt skolą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis, 6.240 straipsnio 1 dalis).

38Dėl procesinių palūkanų

39Tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Kadangi atsakovas neatsiskaitė tinkamai, iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Ieškovas šioje byloje sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (I t. 6 b.l.), 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi nuo likusios 1086 Lt žyminio mokesčio dalies buvo atleistas (I t. 35 b.l.). Už advokato A. M. paslaugas sumokėjo 500 Lt (I t. 26, 27 b.l.), už advokato V. M. paslaugas sumokėjo 1000 Lt (I t. 84 b.l.). Prašo priteisti 1500 Lt (II t. 10 b.l.).

42Atsakovas A. A. prašo priteisti iš ieškovo A. G. Z. ir atsakovo A. K. 2420 Lt advokato K. J. teisinei pagalbai apmokėti (I t. 85-86 b.l.; II t. 25 b.l.).

43Atsakovas A. K. šioje byloje sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį už priešieškinį (II t. 90 b.l.). 2014 m. sausio 13 d. nutartimi 1171 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (II t. 105-106 b.l.). Už advokato G. G. paslaugas atsakovas sumokėjo 1800 Lt (III t. 5 b.l.).

44CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo A. K., kurio atžvilgiu ieškinys buvo pagrįstas, ieškovui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

45Netenkinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų atsakovui A. A., priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš ieškovo ir A. K..

46A.G. Z. iš A. K. priteistinas jo sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d. 80 str. 1d. 1p.). Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2, 8.6, 8.16 punktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl 1500 Lt išlaidų už advokatų teisinę pagalbą priteistina iš atsakovo A. K. ieškovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

47Atsakovo A. A. prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma taip pat atitinka aukščiau minėtas Rekomendacijas, todėl jam iš ieškovo A.G. Z. priteistina 1210 Lt, iš atsakovo A. K.- 1210 Lt advokato pagalbai apmokėti.

48Atsakovui A. K. už jo pareikštą priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 1171 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (II t. 105-106 b.l.). Kadangi atsakovas nuo žyminio mokesčio buvo neatleistas (CPK 83 str. 3d.), o jo mokėjimas atidėtas (CPK 84 str. pagrindu)- priešieškinį atmetus nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

49Atsižvelgiant į tai, kad valstybė patyrė 106 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ši suma priteistina iš atsakovo A. K. (CPK 96 straipsnis).

50Apibendrinus, iš atsakovo A. K. ieškovui priteistina 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. A. – 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei- 2257 Lt žyminio mokesčio ir 106 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

52Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

53Priteisti A. G. Z., a.k( - ) iš A. K., a.k. ( - ) 42852,81 Lt (keturiasdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų litų 81 ct) skolą bei 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (42852,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti A. A., a.k. ( - ) iš A. G. Z., a.k( - ) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

55Priteisti A. A., a.k. ( - ) iš A. K., a.k. ( - ) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

56Priteisti valstybei iš A. K., a.k. ( - ) 2257 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 106 Lt (vieną šimtą šešis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Priteistos valstybei sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

57Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovas 2012 m. lapkričio 30 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A.... 3. Ieškinyje, dublike (I t. 61-62 b.l.) ieškovas nurodo, kad atsakovas A. K.... 4. Ieškovas A. G. Z. ir jo atstovas advokatas V. M. teismo posėdyje patvirtino... 5. Atsakovas A. A. 2013 m. sausio 3 d. atsiliepimu į ieškinį (I t. 47-51 b.l.)... 6. Atsakovo atstovas advokatas K. J. palaikė procesiniuose dokumentuose... 7. Atsakovas A. K. 2013 m. birželio 18 d. atsiliepimu į ieškinį su juo... 8. Teismo posėdžio metu A. K. ir jo atstovas advokatas G. G. palaikė... 9. Trečiasis asmuo UAB „TIDA projektai“ atsiliepimų į šalių procesinius... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.... 11. Byloje nustatyta, kad UAB „TIDA projektai“ 2010-06-18 valdybos posėdžio... 12. Iš UAB „TIDA projektai“ 2012-02-29 buhalterinės pažymos dėl pokyčių... 13. Iš UAB „Tida projektai“ 2010 m. gruodžio 30 d. pinigų išmokėjimo kvito... 14. Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė S. N. 2012 m. lapkričio 5 d.... 15. Iš UAB „Tida projektai“ 2010 m. ir 2011 m. A. K. sumokėto ir panaudoto... 16. A. G. Z. 2011-01-27 UAB „Tida projektai“ suteikė 60000 Lt paskolą (II t.... 17. 2012 m. kovo 23 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 12/03/23-5 (III... 18. Dėl paskolos sutarties sudarymo ir reikalavimo pripažinti nesudarytomis... 19. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą... 20. Jeigu paskolos davėjas juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti... 21. Civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį... 22. Atsakovas A. K. nėra šių paskolos sutarčių šalis, pirmosios sutarties... 23. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės... 24. Ieškovas ieškiniu prašo skolą pagal paskolos sutartį priteisti solidariai... 25. Dėl pinigų priėmimo kvitų... 26. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos... 27. Pagal šių taisyklių 3 punkto nuostatas pinigų priėmimo kvitas ir pinigų... 28. Iš liudytojos R. R., atsakovų paaiškinimų ir iš teismui pateiktų... 29. Dėl įmonės vadovo materialiosios atsakomybės ... 30. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar... 31. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo... 32. Atsakovas A. K. tuo metu buvo įmonės direktorius, ginčo kvitus pasirašė,... 33. Byloje nustatyta ir tai, kad A. K., būdamas UAB „TIDA projektai“... 34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra... 35. Materialioji atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga... 36. Dėl turto grąžinimo išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo jis buvo perduotas... 37. Ieškovas prašo iš atsakovo A. K. priteisti iš bendrovės įvairioms... 38. Dėl procesinių palūkanų... 39. Tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų už priteistą... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (I t. 6 b.l.), 2012... 42. Atsakovas A. A. prašo priteisti iš ieškovo A. G. Z. ir atsakovo A. K. 2420... 43. Atsakovas A. K. šioje byloje sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį už... 44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 45. Netenkinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų atsakovui A. A.,... 46. A.G. Z. iš A. K. priteistinas jo sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis (CPK 93... 47. Atsakovo A. A. prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma... 48. Atsakovui A. K. už jo pareikštą priešieškinį iki teismo sprendimo... 49. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė patyrė 106 Lt išlaidų, susijusių su... 50. Apibendrinus, iš atsakovo A. K. ieškovui priteistina 1700 Lt bylinėjimosi... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270... 52. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 53. Priteisti A. G. Z., a.k( - ) iš A. K., a.k. ( - ) 42852,81 Lt (keturiasdešimt... 54. Priteisti A. A., a.k. ( - ) iš A. G. Z., a.k( - ) 1210 Lt (vieną tūkstantį... 55. Priteisti A. A., a.k. ( - ) iš A. K., a.k. ( - ) 1210 Lt (vieną tūkstantį... 56. Priteisti valstybei iš A. K., a.k. ( - ) 2257 Lt (du tūkstančius du šimtus... 57. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...