Byla e2-1495-155/2017
Dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui V. I., tretysis asmuo byloje R. Ž

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo BUAB „P.“ bankroto administratoriaus UAB „V.“ įgaliotam atstovui P. P., atsakovui V. I., atsakovo atstovui advokatui S. Š., trečiajam asmeniui R. Ž.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „P.“ patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui V. I., tretysis asmuo byloje R. Ž..

3Teismas

Nustatė

4ieškovas BUAB „P.“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. I. 7809,60 EUR nuostolių atlyginimo, 1952,40 EUR palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-06-30 nutartimi ieškovui UAB “P.” yra iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB “V.”. A. V. I. nuo 2006-07-25 iki 2011-05-23 buvo UAB “P.” vadovu. Panevėžio apygardos prokuratūra atliko atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir 2016-07-13 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00184-16 atleido atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. padarymo pagal laidavimą, tačiau dėl tyrimo metų paaiškėjusių aplinkybių, atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Iš tyrimo metų atskleistų aplinkybių nustatyta, kad 2010-07-02 UAB “P.” akcininkas R. Ž. iš savo asmeninių lėšų grynais pinigais įmonės apyvartinėms reikmėms įnešė į įmonės banko sąskaitą 38 000 Lt sumą. Minėta suma tą pačią dieną buvo pervesta į įmonės kreditinę sąskaitą, susietą su banko mokėjimo kortele, šios sąskaitos įsiskolinimui dengti. Atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, šią operaciją įmonės buhalteriniuose dokumentuose neteisėtai atvaizdavo kitaip. 2010-07-02 kasos išlaidų orderis Nr. 16 rodo, kad pinigai iš įmonės kasos buvo perduoti atsakovui. Atsakovo 2010 m. liepos mėn. avansinėje apyskaitoje įsegtas įgaliojimas, kuriuo V. I. neva įgalioja R. Ž. įnešti iš kasos išimtus 38 000 Lt į įmonės banko sąskaitą. Kasos išlaidų orderio, kuris būtų pasirašytas R. Ž., kad 38 000 Lt iš įmonės kasos perduoti R. Ž. nėra, taip pat nėra ir jokio kito R. Ž. pasirašyto dokumento, jog atsakovas perdavė 38 000 Lt sumą R. Ž.. Tokiu būdu, atsakovas iš įmonės kasos paimtų 38 000 Lt į įmonės banko sąskaitą neįnešė, o surašė dokumentus neva perdavė iš kasos paimtas lėšas R. Ž., kad šis pats įneštų šiuos pinigus į banko sąskaitą. 2010-07-01 atsakovas į įmonės banko sąskaitą įnešė 11 715 Lt sumą. 680 Lt į banko sąskaitą įnešti jau po to, kai jie buvo išimti iš įmonės kasos. Ieškovo manymu, galėjo būti taip, kad 11035 Lt suma įnešta iš atsakovo 2010-07-02 paimtų 38 000 Lt sumos, todėl 11 035 Lt mažinama ieškiniu reikalaujama priteisti suma. Ieškovo manymu, akivaizdu, jog atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir atsakingu asmeniu už bendrovei priklausančių pinigų, turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą turtu bei turtinėmis teisėmis, pasisavino ieškovui priklausančią 26965 Lt (7809,60 EUR) sumą ir tokia savo kalta veika padarė žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Dėl tokių neteisėtų veiksmų atsakovas turi atlyginti ieškovui žalą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo palūkanas - 5 procentų dydžio kurios paskaičiuotos nuo lėšų pasisavimo momento už 5 metus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti.

6A. V. I. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, kad ieškovo prie ieškinio pateiktuose dokumentuose esantys parašai yra suklastoti, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl turi būti atmestas. Pažymėjo, jog Panevėžio m. apylinkės teismas 2016-07-26 nutartimi patvirtino Panevėžio apygardos prokuratūros 2016-07-13 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atsakovo atžvilgiu ir konstatavo, jog turtinė žala įmonei šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl ieškovo reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti žalą yra nepagrįstas. Be to ieškovas ieškinį grindžia suklastotais dokumentais. 2010-07-02 kasos išlaidų orderio Nr. 16, nei įgaliojimų, kuriais UAB “P.” neva įgalioja akcininką R. Ž. įnešti įmonės pinigus į AB ( - ) sąskaitą bei apmokėti AB ( - ) skolą, atsakovas nesurašė ir nepasirašinėjo, parašai šiuose dokumentuose suklastoti. Nurodė, kad 2010 m. liepos mėnesį atsakovas faktiškai direktoriaus pareigų nebevykdė, nes dar 2010 m. kovo 30 d. akcijų dovanojimo sutarties pagrindu visas savo turėtas UAB “P.” akcijas perdavė R. Ž., kad tai yra pripažinęs pats R. Ž., nors pripažįsta, kad formaliai direktoriaus pareigas atsakovas nustojo eiti 2010-11-22. R. P. miesto apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-817-911/2014, kuriame nurodyta, jog teismo posėdžio metu R. Ž. paaiškino, kad 2010 m. kovo-balandžio mėn. atsakovas jam perdavė buhalterinius dokumentus. Nuo šio laiko atsakovas buhalterinių dokumentų neturėjo, įmonės buhalterijos netvarkė, įmonėje vykdė tik techninį darbą, kad nuo 2010 metų kovo-balandžio menesių visus įmonės sprendimus priimdavo akcininkas R. Ž., kuris savo žinioje turėdamas buhalterinius dokumentus tvarkė įmonės finansus. Atsakovo manymu, galimai R. Ž. surašė ir jo vardu pasirašė buhalterinius dokumentus, kuriais remiasi bankroto administratoriaus. Nurodo, kad ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, apie tai kad R. Ž. įnešė į įmonės sąskaitą asmenines lėšas, kad atsakovas surašė 2010-07-02 kasos išlaidų orderį bei įgaliojimą, ir tokiu būdu pasisavino įmonės pinigus. Atsakovo manymu, galimai pats R. Ž. būdamas faktiniu įmonės vadovu, turėdamas savo žinioje įmonės buhalterinius dokumentus, kasą, valdydamas įmonės pinigus savo asmeninuius pinigus įnešė į įmonės banko sąskaitą. Taip pat atsakovos mano, kad ieškovas praleido LR CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 m. - iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsakovas prašo taikyti suėjusios ieškinio senaties pasekmes ir šiuo papildomu pagrindu ieškinį atmesti.

7Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad mano, jog ginčas byloje kilo dėl to kokiu būdu iš UAB “P.” kasos dingo trečiojo asmens R. Ž. įneštos piniginės lėšos. Nors ekspertizės metu nustatyta, kad buhalteriniai dokumentai, kuriose fiksuotos dingusios piniginės lėšos pasirašyti ne atsakovo, tačiau juose nurodyta informacija pagrįsta pirminiais ir neginčytais dokumentais. Iš pirminių dokumentų matyti, jog 2010 metais iš įmonės kasos dingo 26 965 Lt suma. Atsakovas nepaaiškino kokiomis aplinkybėmis šie pinigai dingo, todėl prašo šią sumą priteisti iš tuo metu įmonei vadovavusio atsakovo V. I.. Nesutinka su atsakovo motyvais, jog šiuo atveju ieškinys turėtų būti atmestas suėjus ieškinio senaties terminui, kurį atsakovas prašo taikyti, kadangi LAT 2016-11-25 nutartyje Nr. 3K-3-485-421/2016 yra išaiškinta, jog ieškinio senaties terminai dėl žalos atlyginimo skaičiuojami nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius, šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra nesuėjęs.

9Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino byloje atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog ieškovas byloje remiasi dokumentais, kurių atsakovas nepasirašė, kad šie dokumentai yra suklastoti. Prašo remtis Vilniaus Apygardos teismo 2017-01-05 nutartyje Nr. 2A-10-232/2017 nustatytomis aplinkybėmis, nes šia teismo nutartimi buvo atmestas kitas ieškovo ieškinys pareikštas atsakovui dėl panašių į šios bylos aplinkybių. Teismas anoje byloje konstatavo svarbias ir šiai bylai reikšmingas aplinkybes, nurodė, kad ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos bendrovės kreditoriams žalos, kurio anoje byloje ieškovas neįrodė. Pažymėjo, kad svarbiu momentu yra tai, kad ankstesnėje byloje (Nr. 2A-10-232/2017) teismas konstatavo, kad UAB “P.” nuo tų veiksmų, iš kurių kildinama padaryta atsakovo veiksmais žala iki bankroto bylos iškėlimo veikė, pasikeitus vadovui dar 4 metus. Nagrinėjamoje byloje, teismo posėdžio metu nei ieškovo atstovas, nei tretysis asmuo neįvardino konkrečių atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. Duodamas paaiškinimus tretysis asmuo paaiškinio, kad jam vadovaujant įmonė bankrutavo, jam dirbant vadovu dirbo kitas asmuo, kuriuo R. Ž. pasitikėjo ir kuris realiai pavogė verslą, sukūrė savarankišką įmonę, persiviliojo buvusius klientus ir taip sužlugdė ieškovo įmonę. Atsakovo advokatas nurodo, kad pastarojo asmens veiksmai galėjo sąlygoti žalos padarymą įmonei, kad šioje byloje irgi nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos. Pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti aplinkybę, kad ieškovas remiasi suklastotais dokumentais, kad trečiojo asmens parodymai yra nelogiški, nes jis perėmęs įmonės valdymą su visais įmonės dokumentus, 4 metus iki bankroto bylos iškėlimo nesidomėjo kur dingo jo pervesta 38 000 Lt piniginių lėšų suma, kad tik iškėlus bankroto bylą šių pinigų dingimą pastebėjo bankroto administratorius, todėl trečiojo asmens parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nurodė, kad teismui pateiktus dokumentus galėjo suklastoti tretysis asmuo, kad tokia nuomonė susidaro žinant atsakovo ir trečiojo asmens santykius, jų ginčą nagrinėtą Panevėžio m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-817-911/2014. Atsakovas taip pat prašo remtis Lietuvos apeliacinio teismo bylos, kurioje dalyvavo tretysis asmuo R. Ž. ir ieškovo bankroto administratorius UAB “V., 2017-01-17 nutartyje Nr. 2-165-241/2017, kurias juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis. Pastarojoje byloje nustatyta, kad bankroto administratorius UAB “V.”, vietoj to, kad gintų kreditorių interesus, gynė minėtą nagrinėjamos bylos trečiąjį asmenį R. Ž., prieštaravo kreditorių teiginiams ir interesams. Nagrinėjamoje byloje UAB “V.” kaip UAB “P.” bankroto administratorių skirti pasiūlė irgi tas pats asmuo R. Ž.. Todėl atsakovo nuomone, kyla abejonės ne tik trečiojo asmens R. Ž. sąžiningumu, tačiau ir ieškovo bankroto administratoriaus sąžiningumu. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat siūlo teismui priimti atskirą nutartį, kad būtų ištirtos aplinkybės dėl R. Ž. ir bankroto administratoriaus UAB “V.” veiksmų, jų sąsąjų vykdant bankroto procedūras ir ieškinio pateikimą remiantis suklastotais dokumentais.

10Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. Ž. paaiškino, kad jis buvo UAB “P.” akcininkas, o nuo 2010 m. lapkričio 23 d. vadovu. Nurodė, kad įmonė iš pradžių veikė pelningai, vėliau susidurė su finansiniais sunkumais ir bankrutavo, kad pagrindinė bankroto priežastis buvo darbuotojas, kuriuo R. Ž. labai pasitikėjo, o jis paliko įmonę, persiviliojo visus klientus ir tokiu būdu sužlugė įmonę. Teigė, kad 2010 metų liepos mėnesį iš atsakovo V. I. jokių piniginių lėšų negavo, kad dėl tuometinių įmonės finansinių sunkumų, esant areštuotoms įmonės sąskaitoms, tretysis asmuo sudarė su atsakovu sandorį, pagal kurį jis kaip akcininkas paskolins įmonei 38 000 Lt sumą, o atsakovas padovanos jam savo įmonės akcijų dalį, tam kad tretysis asmuo galėtų tapti didžiausiu UAB “P.” akcininku tam, kad būtų galima atgaivinti įmonės finansinę padėtį. Šiuos pinigus - 38 000 Lt sumą, tretysis asmuo vekseliu pasiskolino iš savo draugo, gavęs pinigus juos įnešė į įmonės sąskaitą. Neatsimena tikslaus laiko, kada buvo sudarytas šis sandoris, bet žino, kad pirmiau atsakovas padovanojo jam akcijas, o vėliau įnešė pinigus į įmonės sąskaitą. Paaiškino, kad atsakovas perleidęs jam akcijas, kartu perdavė ir daug įmonės dokumentų. Jis nesigilino į gautus įmonės dokumentus, jų konkretizuoti negali, nes tuo metu jam svarbiausia buvo išlaikyti klientus ir atgaivinti įmonę. Atsakovas po akcijų perleidimo, iki 2010 m. lapkričio 22 d. ėjo įmonės vadovo pareigas ir galutinai visus dokumentus perdavė, kai baigėsi jo kaip vadovo įgaliojimai. Visus gautus iš atsakovo dokumentus tretysis asmuo perdavė įmonės buhalterei, tada buvo pastebėta, jog UAB “P.” turėjo banko kreditinę sąskaitą, kuri nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinius duomenis, šioje sąskaitoje gautos lėšos neatsispindėjo įmonės buhalterinėje apskaitoje, jo paskaičiavimais taip buvo neapskaityta apie 30 000 Lt suma. Tretysis asmuo prašė atsakovo šiuos pinigus grąžinti į įmonės kasą, tačiau šių pinigų jis iki šiol negrąžino. Iš bankroto administratoriaus sužinojo apie surašytus įgaliojimus įnešti į kasą 38 000 Lt ir kitus susijusius dokumentus, apie juos tretysis asmuo nieko nežinojo.

11Ieškinys atmestas.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-06-30 išnagrinėjo UAB “P.” akcininko R. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir iškėlė ieškovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB “V.” (civilinės bylos Nr. B2-4754-661/2014). Ši nutartis yra įteisėjusi.

13Ieškovo bankroto administratorius, įgyvendindamas įstatymo jam pavestas funkcijas (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas) bei vykdydamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą, patikrinęs ieškovo jam pateiktus buhalterinius dokumentus, reiškia reikalavimą atsakovui grąžinti 7809,60 EUR sumą, kaip nuostolių atlyginimą, nurodydamas, jog šią sumą atsakovas įgijo be teisinio pagrindo. Taip pat ieškovas paskaičiavo 1952,40 EUR palūkanų.

14Iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad UAB „P.“ įregistruota juridinių asmenų registre 2006-07-25. A. V. I. nuo 2006-07-25 iki 2010-11-22 buvo UAB “P.” direktorius. Nuo 2010-11-22 UAB „P.“ direktoriaus pareigas ėjo tretysis asmuo R. Ž..

15Ieškinyje nurodyta, jog 2010-07-02 UAB „P.“ akcininkas tretysis asmuo R. Ž. iš savo asmeninių lėšų grynais pinigais įmonės apyvartinėms reikmėms įnešė 38000 Lt sumą į įmonės banko sąskaitą Nr. ( - ). Minėta suma tą pačią dieną buvo pervesta į įmonės kreditinę sąskaitą Nr. 5582822200761809, susietą su banko mokėjimo kortele, šios įsiskolinimo dengimui, o atsakovas 2010-07-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 16 atvaizdavo šią įmonės operaciją,kad įmonė iš kasos išdavė 38 000 Lt, paskirtis „įnešti į banką“, pinigų gavėjo vardas ir pavardė nenurodyti, gavėjui skirtame parašo laukelyje pasirašė V. I.. Ieškovo manymu, tai įrodo, jog pinigai iš įmonės kasos buvo perduoti atsakovui. Atsakovo 2010 m. liepos mėn. avansinėje apyskaitoje įsegtas įgaliojimas, kuriuo atsakovas V. I. neva įgalioja R. Ž. įnešti iš kasos išimtus 38 000 Lt į įmonės banko sąskaitą. Ieškovo manymu, tokiu būdu atsakovas iš įmonės kasos paimtų 38 000 Lt į įmonės banko sąskaitą neįnešė, o pasinaudodamas tą pačią dieną R. Ž. atliktu pinigų įmokėjimu, surašė dokumentus, jog neva perdavė iš kasos paimtas lėšas R. Ž., kad šis įneštų jas į banko sąskaitą. Ieškovo manymu, už šių įmonės pinigų dingimą yra atsakingas atsakovas, kuriam turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Pažymėjo, jog atsakovas į įmonės kasą įnešė 11 035 Lt sumą, todėl šia suma mažinama reikalaujama priteisti iš atsakovo suma.

16Atsakovas su ieškovo argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad ieškovas grindžia ieškinį prielaidomis ir suklastotais dokumentais, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinyje minimų kasos orderių ir įgaliojimų atsakovas nepasirašinėjo, be to 2010 m. liepos mėn. atsakovas faktiškai direktoriaus pareigų įmonėje nebevykdė, nes dar 2010 m. kovo mėn. perleido visas turėtas savo UAB „P.“ akcijas R. Ž., taip pat perdavė jam ir buhalterinius dokumentus. Atsakovas kvestionavo trečiojo asmens R. Ž. ir ieškovo bankroto administratoriaus sąžiningumą, pažymėdamas, jog jie ne pirmą kartą veikia kartu, kad UAB „P.“ bankroto administratoriumi UAB „.V.“ parinktas R. Ž. siūlymu, kad vienoje iš anksčiau nagrinėtų bylų šių asmenų veiksmai sąlygojo tyčinį bankrotą.

17Byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė. Ją atliko ekspertas A. B.. 2016-12-16 Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje esančiuose dokumentuose: UAB „P.“ 2010-07-31 avanso apyskaitoje Nr. 1-107; 2010-08-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 21; 2010-07-02 įgaliojime dėl pinigų įnešimo į sąskaitą (38 000 Lt); 2010-07-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 18; 2010-07-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 16; kasos knygoje už 2010 metus (12 lapų) pasirašė ne bylos atsakovas V. I.. Šios ekspertizės išvados byloje neginčytos.

18Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (LR CPK 179 str. 3 d.) ir iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nagrinėjamos bylos šalys buvo ir kitų reikšmingų nagrinėjamai bylai proceso šalimis, kad šiose kitose bylose priimti procesiniai sprendimai turi reikšmę kilusio ginčo išsprendimui. Pirmiausia tarp tų pačių ginčo šalių buvo nagrinėta civilinė byla, kurioje taip pat ieškovas buvo pareiškęs ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo ir kurioje ieškovo ieškinys Vilniaus Apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimu byloje Nr. 2A-10-232/2017 buvo atmestas. Faktiškai ieškovas išskaidė reikalavimus atsakovui, teikdamas juos atskirose bylose veikė nekoncentruotai, bakroto bylos duomenis nustatinėjo epizodiškai, ne vientisai. Panevėžio miesto -apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-817-911/2014 buvo nagrinėtas darbo ginčas tarp V. I. ir UAB “P.”, ir kurioje 2014-06-17 teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš ieškovo atsakovo naudai nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, o tai rodo, kad su bylos atsakovu darbdavys – UAB “P.” neatsiskaitė. V. I. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00184-16 dėl LR buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, kuris nutrauktas, atleidus atsakovą V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakovas byloje rėmėsi Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017-01-17 nutartimi Nr. 2-165-241/2017, kurioje BUAB „B. M. E.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, minėtos įmonės vadovu buvo nagrinėjamos bylos trečiasis asmuo R. Ž., o bankroto administratoriumi UAB „V.“. Tai yra ši Lietuvos Apeliacinio teismo byla patvirtina, kad tas pats bankroto administratorius, kuris yra paskirtas ir ieškovo BUAB “P.” administratoriumi, ir bylos tretysis asmuo R. Ž., veikė vieningai, abu šie asmenys byloje Nr. 2-165-241/2017, nesutiko su kreditorių reikalavimais, neigė tyčinio bakroto pagrindus, vienok teismas konstatavo, tyčinį bankrotą. Be to, šioje Lietuvos Apeliacinio teismo nutartyje minima Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2K-476-677/2015, kurioje kaltinamuoju buvo R. Ž.. Iš šios baudžiamosios bylos 2015-11-17 nutarties turinio matyti, jog R. Ž. buvo kaltintas ir tuo, kad jis būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, už teisingą apskaitos dokumentų surašymą ir jų tikrumą bei ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. vadovaujamos įmonės darbuotojų vardu užpildė UAB ,,B. M. E.“ 2010–2011 metu lengvojo automobilio kelionės lapus, kuriuose užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį, kiekį ir vertę, t.y. įrašė įmonės darbuotojus kaip asmenis, vairavusius automobilius, jų sunaudotus degalų kiekius ir vertę, nors nei vienas iš jų tarnybiniais automobiliais nesinaudojo. LAT konstatavo, jog įvertinus visumą bylai reikšmingų aplinkybių nėra neabejotinai nustatyta, kad R. Ž., netinkamai įformindamas atliekamas ūkines operacijas ir taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kurą sunaudojo ne bendrovės UAB ,,B. M. E.“ reikmėms, todėl sprendė, kad R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nesant jo veikoje apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties, t.y. iš esmės teismo konstatuota, jog R. Ž. jau anksčiau buvo įrašęs duomenis už kitus darbuotojus įmonės buhalteriniuose dokumentuose, tačiau išteisintas dėl LR BK 222 str. 1 d. padarymo, kadangi nėra įrodymų, jog minėtas kuras sunaudotas ne bendrovės reikmėms. Šioje LAT nutartyje konstatuota, kad R. Ž. kai kurie veiksmai nurodyti nuosprendyje kreditorių atžvilgiu buvo piktavališki, atlikti sąmoningai kenkiant kreditorių interesams, padaryti dėl savanaudiškų paskatų, o nenulemti ekonominio būtinumo ar siekiant apsaugoti kreditorių ir bendrovės interesus, todėl jo veika kvalifikuota pagal BK 208 straipsnio 1 dalį - “Skolininko nesąžiningumas”. Bylai yra reikšminga ir nagrinėjama ieškovo bankroto byla. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-10-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi tenkinus administratoriaus įgalioto asmens prašymą bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių reikalavimai, kuriuos sudaro toliau įvardijami kreditoriniai reikalavimai ir kreditoriai: pirmos eilės - darbuotojų kreditoriniai reikalavimai: R. Ž. reikalavimas 937,33 Lt sumai, A. Š. reikalavimas 1771,99 Lt sumai, A. V. reikalavimas 8384,68 Lt sumai, V. I. reikalavimas 20 875,62 Lt sumai. Viso 31969,62 Lt sumai, t.y. didžiausias pirmos eilės ieškovo kreditorius yra šios bylos atsakovas. Antros eilės -VMI ir VSDFV kreditoriniai reikalavimai: VMI reikalavimas 17,00 Lt sumai, VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas 2 952,31 Lt sumai. Viso 3009,64 Lt. Trečios eilės -kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai: bankroto bylą prašiusio kelti buvusio vadovo šios bylos trečiojo asmens R. Ž. reikalavimas 50 220,66 Lt sumai, t.y. didžiausias įmonės kreditorius yra tretysis asmuo R. Ž..

19Ieškinys atsakovui pareikštas dėl nuostolių (žalos) atlyginimo. Tokiu atveju atsakomybė atsiranda įrodžius atsakovo kaip vadovo ir akcininko, neteisėtus veiksmus. Ieškovas atsakovo atsakomybę grindžia CK 2.87 straipsnio pagrindu, atitinkamai byloje turi būti įrodyta, kad atsakovas kaip bendrovės vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas: sąžiningumo ir protingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) lojalumo ir konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti jo ir juridinio asmens interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Ieškovas ieškinį grindė ir nuostatomis, kurios nustato, kad: juridinio asmens vadovas yra atsakingas už kasdieninę įmonės veiklą, jog šis yra atsakingas už visus įmonės dokumentus, buhalteriją ir pradingusius įmonės pinigus (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis) ir tuo, kad atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Ieškinys pareikštas ginant kreditorių interesus ir todėl ieškovas turėjo įrodyti, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės kreditoriams kilusios žalos. Taigi, byloje turi būti įrodyta jog bendrovės skola kreditoriams susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Vilniaus Apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 2A-10-232/2017). Išklausius bylos šalis, jų atstovus ir ištyris bylos įrodymus, bei informacinėje Liteko sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovo atsakomybę sąlygojančios aplinkybės byloje neįrodytos.

20Iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-10-232/2017 priimto sprendimo, iš atsakovo ir jo advokato paaiškinimų, iš juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad bylos atsakovas V. I. bendrovės UAB “P.” vadovu buvo iki 2010-11-22. Bankroto byla UAB”P.” iškelta beveik po keturių metų nuo to laiko, kai atsakovas baigė vadovauti bendrovei. Atsakovas buvo ieškovo akcininku, turinčiu sprendžiamojo balso teisę iki 2010-03-30, kai dovanojimo sutartimi turėtas 52 proc. akcijų perleido bylos trečiąjam asmeniui R. Ž.. Iš trečiojo asmens R. Ž. teismui duotų paaiškinimų matyti, kad UAB “P.” bankroto ir atitinkamai susidariusių skolų priežastimi buvo ne atsakovo atliktų veiksmų rezultatas, o kito darbuotojo, kuriuo pasitikėjo R. Ž., veiksmai, kai trečiojo asmens priimtas darbuotojas perėjo dirbti į kitą įmonę kartu perviliodamas buvusius ieškovo verslo klientus ir ko pasėkoje ieškovo įmonė finansiškai nepajėgė veikti ir bankrutavo. Iš trečiojo asmens R. Ž. paaiškinimų teismui taip pat nustatyta, kad jis, R. Ž. 2010-03-30 kartu su akcijomis gavo iš atsakovo ir nemažai įmonės dokumentų, kad gautų dokumentų turiniu nesidomėjo, kadangi jam buvo svarbiausia išsaugoti įmonę ir jos klientus.

21Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 05 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

22Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai juridinio asmens valdymo organo nariai yra ir to juridinio asmens dalyviai, jų, kaip juridinio asmens dalyvių ir kaip valdymo organų narių, pareigos ir interesai gali nesutapti, tačiau asmeninių interesų turėjimas neatleidžia bendrovės valdymo organo nario nuo jo fiduciarinės pareigos veikti tik bendrovės interesais (LAT 2015 01 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-687/2015; 2015 04 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015); juridinio asmens vadovas privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus (LAT 2015 12 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

23Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle (angl. business judgment rule), preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (LAT 2014 09 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

24Taigi, šioje byloje pagal ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą –atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, pažeidusio fiduciarines lojalumo ir rūpestingumo pareigas, civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo funkcijas valdant įmonę.

25Kaip byloje nustatyta, ieškovo bendrovėje keitėsi jos vadovai, keičiantis vadovams bendrovėje nebuvo buhalterio ar kito už bendrovės finansinę veiklą atsakingo asmens. Pareigą perduoti įmonės dokumentaciją turėjo paliekantis pareigas vadovas – bylos atsakovas V. I., o pareigą priimti visą dokumentaciją turėjo naujasis vadovas bylos tretysis asmuo R. Ž.. Pareigą perduoti dokumentus bankroto administratoriui turėjo vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjęs bylos tretysis asmuo R. Ž..

26Pradžioje ieškovas ieškinį įrodinėjo kasos išlaidų orderiu, avanso apyskaita, kasos knygoje už 2010 metus esančiais duomenimis bei įgaliojimais, kuriais UAB “P.” įgaliojo akcininką R. Ž. įnešti įmonės pinigus į AB ( - ) bankas sąskaitą bei apmokėti AB ( - ) skolą, nurodydamas, kad šiuos dokumentus pasirašė atsakovas. Po byloje atliktos ekspertizės, kuri nustatė, kad ieškovo nurodomus dokumentus pasirašė ne atsakovas, ieškovas pakeitė poziciją nurodydamas, kad atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo pirminiai teismui pateikti su 2017-01-20 prašymu, dokumentai. Įvertinus šiuos dokumentus, darytina išvada, jog nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ieškinyje minimo piniginių lėšų dingimo yra atsakingas atsakovas, o ne buvęs įmonės akcininkas R. Ž.. Pažymėtina, kad 2010 metais trečiajam asmeniui R. Ž. perimus UAB “P.” vadovavimą ir buhalterinę dokumentaciją negalėjo likti nepastebėta ieškinyje įvardyta 7809,60 Eur suma, kuri bendrovei yra reikšminga, nes kaip matyti iš bendrovės Juridinių asmenų registrui teikiamų aiškinamųjų raštų bendrovė 2009 metais iš viso suteikė reklamos paslaugų už 352 675 Lt, o 2010 metais, kai įmonei vadovavo nebe atsakovas - už 127 321,21 Lt. Naujasis bendrovės vadovas beveik 4 metus iki pat bankroto bylos iškėlimo nereiškė jokių pretenzijų atsakovui. Ši aplinkybė dėl neva galimo pinigų trūkumo buvo pastebėta tik bankroto administratorius, pareiškusio ieškinį dėl žalos atlyginimo teismui 2016 metais, t.y. praėjus 6 metams po vadovų pasikeitimo.

27Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo įmonės buhalterijos tame tarpe ir kasoje esančių lėšų apskaitos tvarkymo. Vėliau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nustatytų aplinkybių, šias pareigas ėjęs vadovas R. Ž. po valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir tik po to bendrovėje dirbti pradėjo buhalterė, kurios paaiškinimuose nurodyta, jog bendrovės bughalteriją ji pradėjo vesti iš naujo, kad ankstesnių buhalterinių duomenų netvarkė.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2011 11 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

29Ginčo atveju daroma išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas savo veiksmais padarė žalą kreditoriams. Kaip aukščiau pažymėta, atsakovas UAB “P.” vadovo pareigas ėjo tik iki 2010-11-20 ir atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad tarp jo kaip vadovo veiksmų ir bankroto bei įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, kurių didžiausiu kreditoriumi yra naujasis vadovas vadovavęs bendrovei iki bankroto yra priežastinis ryšys. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens R. Ž., kuris ėjo bendrovės vadovo pareigas iki bankroto paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jo vadovavimo bendrovei metu ir jo iniciatyva buvo priimtas darbuotojas, kurio veiksmai sąlygojo bendrovės verslo sužlugdymą ir faktinį bendrovės bankrotą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškiniu reikalaujama skolos suma susidarė kreditoriams ir ją sąlygojo atsakovo veiksmai. Galiausiai, byloje nustatyta, kad įmonės dokumentai, kuriais rėmėsi ieškovas įrodinėdamas atsakovo civilinę atsakomybę ir kuriuos neva pasirašė atsakovas pagal ekspertizės išvadas atsakovo nebuvo pasirašyti. Todėl teismas nesiremia ieškovo pateiktais dokumentais, juos vertina kaip nepatikimus. Kitokių tiesioginių įrodymų galinčių pagrįsti atsakovo civilinę atsakomybę, byloje nėra. Ieškovo argumentai iš esmės remiasi tik prielaidomis.

30Civilinis kodekse yra įtvirtinta papildoma atsakomybė įmonės akcininkams (LR CK 2.50 str.). Akcininkai gali atsakyti už UAB prievoles kreditoriams, kai nustatomos tokios aplinkybės: akcininkai elgėsi nesąžiningai, kreditoriai patyrė žalą ir yra priežastinis ryšys tarp kreditorių žalos ir nesąžiningo akcininkų elgesio. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas prieš 4 metus iki bankroto bylos iškėlimo buvo bendrovės vadovu ir akcininku neuždeda pareigos vykdyti ieškinio reikalavimą. Ikiteisminiame tyrime, atliktame atsakovo V. I. atžvilgiu, taip pat nėra jokių duomenų apie ieškinyje nurodytos sumos galimą dingimą ar priežasitinį ryšį dėl kurio atsakovui galėtų kilti atsakomybė. Išnagrinėto ginčo atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys būtini nuostolių atlyginimui kilti. Nenustačius visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų, nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

31Pažymėtina, kad atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti ir dėl suėjusio ieškinio senaties termino. Atsakovas rėmėsi LR CK 1.125 str. 8 d. norma, jog tokiems ieškiniams turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Atsakovo manymu, šiuo atveju šis 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 metais, t.y. dar iki bankroto bylos iškėlimo.

32Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33Šiuo atveju ieškinį pateikė bankroto administratorius, vykdydamas įstatyme jam nustatytą pareigą ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, nustatančiame bankroto administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Taigi, šioje normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, kuri yra taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra aktualus ieškinio senaties termino pradžios nustatymas administratoriaus ieškiniams ne dėl sandorių nuginčijimo, o dėl tokiais sandoriais padarytos žalos atlyginimo, todėl ĮBĮ įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė negali būti taikoma. Tai, kad ši taisyklė taikoma tik administratoriaus ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015). Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams, tarp jų ir reikalavimams dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Pagal bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Priešingu atveju, laikant, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorių sudarymo momento, iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios įmonės teises, pareiškiant tokį ieškinį, jei nuo sandorių sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo būtų praėjęs laiko tarpas, lygus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB “P.” bankroto bylą 2014-06-30, ir tuo metu paskyrė bankroto administratoriumi UAB “V.”. Ieškinys pareikštas teismui 2016-08-08, todėl darytina išvada, jog 3 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis atsakovo argumentas laikomas nepagrįstu, o ieškinys yra atmetamas dėl to, kad jis yra neįrodytas.

34Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35Atsakovas nurodė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 500 EUR už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant atsakovą šioje civilinėje byloje ir 501 EUR ekspertizės išlaidų.

36CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad šiuo atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su teisine pagalba yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai, t.y. 500 EUR už teisinę advokato pagalbą.

37Ekspertizės išlaidos, kurias sudaro 501 EUR (įskaitant ir bankinio pervedimo operacijos išlaidas) yra priteisiamos CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. pagrindu.

38Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

39Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

40Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

41ieškovo BUAB „P.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „V.“, ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui V. I., atmesti.

42Priteisti iš ieškovo BUAB „P.“ (j.a.k. ( - )), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „V.“, atsakovo V. I. (a.k. ( - ) naudai 1001,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

43Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 3. Teismas... 4. ieškovas BUAB „P.“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo... 5. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-06-30... 6. A. V. I. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su ieškiniu.... 7. Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas... 9. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo advokatas palaikė atsiliepime į... 10. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. Ž. paaiškino, kad jis buvo UAB... 11. Ieškinys atmestas.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos... 13. Ieškovo bankroto administratorius, įgyvendindamas įstatymo jam pavestas... 14. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro... 15. Ieškinyje nurodyta, jog 2010-07-02 UAB „P.“ akcininkas tretysis asmuo R.... 16. Atsakovas su ieškovo argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad ieškovas... 17. Byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė. Ją atliko ekspertas A. B..... 18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (LR CPK 179 str. 3 d.) ir... 19. Ieškinys atsakovui pareikštas dėl nuostolių (žalos) atlyginimo. Tokiu... 20. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-10-232/2017 priimto... 21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra... 22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai juridinio asmens... 23. Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo... 24. Taigi, šioje byloje pagal ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą –... 25. Kaip byloje nustatyta, ieškovo bendrovėje keitėsi jos vadovai, keičiantis... 26. Pradžioje ieškovas ieškinį įrodinėjo kasos išlaidų orderiu, avanso... 27. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą... 29. Ginčo atveju daroma išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas savo... 30. Civilinis kodekse yra įtvirtinta papildoma atsakomybė įmonės akcininkams... 31. Pažymėtina, kad atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti ir dėl... 32. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę,... 33. Šiuo atveju ieškinį pateikė bankroto administratorius, vykdydamas įstatyme... 34. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos... 35. Atsakovas nurodė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 500 EUR už... 36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 37. Ekspertizės išlaidos, kurias sudaro 501 EUR (įskaitant ir bankinio pervedimo... 38. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo... 40. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas... 41. ieškovo BUAB „P.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „V.“,... 42. Priteisti iš ieškovo BUAB „P.“ (j.a.k. ( - )), atstovaujamo bankroto... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...