Byla e2A-688-467/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Bafolas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Bafolas“ ieškinį atsakovui S. Č. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Bafolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Č. ir prašė priteisti iš atsakovo S. Č. 11 206,80 EUR žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-06-16 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Bafolas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo teisė ir valdymas“. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įmonės valdymo organai privalėjo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tačiau buvęs bendrovės vadovas jokio turto administratoriui neperdavė. Atsakovas S. Č. nuo 2002-09-25 iki 2015-04-30 ėjo ieškovo vadovo pareigas. Administratorius nustatė, kad AB SEB bankas (buvęs UAB „SEB lizingas“) ir UAB „Bafolas“ 2007-12-21 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120470, pagal kurią bendrovė įgijo teisę sutarties galiojimo laikotarpiu valdyti ir naudoti lizinguojamą turtą - du automobilius Mitsubishi L200, 2007 m. UAB „Bafolas“ nevykdė finansinio lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra laiku ir tinkamai nemokėjo turto vertės dengimo mokesčio, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių bei kitų sutartimi nustatytų mokėjimų, todėl bankas vienašališkai nutraukė finansinio lizingo sutartį ir ėmėsi priemonių nuosavybės teise priklausančiam turtui susigrąžinti. Bendrovė grąžino visą finansinio lizingo sutarčių pagrindu lizinguotą turtą, kuris buvo realizuotas, bankui patiriant 10 552,44 EUR nuostolį. Todėl bendrovė pagal nurodytą finansinio lizingo sutartį šiai dienai yra skolinga AB SEB bankui 10 552,44 EUR nuostolio, patirto realizavus lizinguotą turtą, 288,14 EUR nesumokėtų palūkanų, 84 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 178,54 EUR nesumokėtų draudimo įmokų, 103,68 EUR (laikymo, valymo ir kt.) išlaidų. Visas BUAB „Bafolas“ įsiskolinimas sudaro 11 206,80 EUR. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-18 nutartimi patvirtino BUAB „Bafolas“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 54 118,92 EUR sumai, tame skaičiuje AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas – 11 206,80 EUR. Taigi įmonė 2007-12-21 sudarė su UAB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutartį, kuria įsigijo du naujus 2007 metų automobilius - vieną už 26 516,16 EUR, kitą - už 28 524,10 EUR, nors įmonės finansinė padėtis kėlė abejonių. Pagal 2007-12-31 balansą įmonės turtas buvo 984 958 Lt, o mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 1 895 949 Lt, t.y. du kartus didesni. Todėl akivaizdu, kad bendrovės vadovas jau 2007-12-21 žinojo/galėjo numanyti, kad pagal 2007-12-21 finansinio lizingo sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdys. Be to 2 nauji automobiliai pagal ieškovo vykdomos veiklos pobūdį - viešojo maitinimo paslaugos ir prognozuojamą jų panaudojimą buvo nebūtini bendrovei, o rinkoje yra ir pigesnių automobilių. Dėl to atsakovui kyla civilinė atsakomybė pagal CK ir Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas (ABĮ 19 str. 8 d., CK 2.87 str. 1 d. ir 7 d.). Vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų bendrovės vadovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Atsakovas turi atlyginti bendrovei žalą - kreditoriaus turtinius praradimus, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), kurių nebūtų buvę, jeigu bendrovė būtų finansinio lizingo sutartį įvykdžiusi, t.y. žala lygi bankroto byloje patvirtinto AB SEB banko 11 206,80 EUR kreditorinio reikalavimo sumai, kurio bendrovė negali įvykdyti, nes turto neturi, o atsakovas bankroto administratorei jokio turto neperdavė. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam įstatyme numatytas pareigas būti apdairiam, rūpestingam, sąžiningam ir protingam, turėjo gerai įvertinti bendrovės finansinę padėtį. Bendrovės vadovo sprendimas įsigyti du naujus automobilius už 55 040,26 EUR sąlygojo tai, kad bendrovė, būdama nepajėgi finansiškai, dar iki sudarant sandorį, ir po jo, pažeidė sutartį – nebevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, dėl to sutartis buvo vienašališkai banko nutraukta ir turtas grąžintas lizingo davėjui. Bendrovės skolos šiam kreditoriui augo, atsirado naujos skolos dėl palūkanų, delspinigių, papildomų išlaidų. Bendrovė neteko turto - automobilių ir dar turi atlyginti kreditoriui padarytą žalą, kreditoriaus turtinius praradimus.

5Atsakovas S. Č. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, o, nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo ieškovo įrodinėjamos žalos atsiradimo, atsakovui sudarius 2007-12-21 finansinio lizingo sutartį, iki UAB „Bafolas“ bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi praėjo septyni su puse metų. Byloje nepateikta duomenų, kad minėtas sandoris nulėmė UAB „Bafolas“ bankroto bylos iškėlimą. Keliamo reikalavimo dydis nėra pagrįstas patikimais įrodymais, nenuginčijamai patvirtinančiais reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju AB SEB banko kreditorinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas vadovaujantis tuo, kad prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo teismui pateikęs administratorius šiuos reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, juos patikrino pagal turimus duomenis. AB SEB banko kreditorinio reikalavimo teikimo prašymas grindžiamas bendro pobūdžio paties kreditoriaus aplinkybių išdėstymu ir apskaičiavimais. 10552,44 EUR dydžio nuostolį ieškovo administratorius pripažino, vadovaudamasis paties kreditoriaus parengta suvestine, tačiau nurodytas reikalavimas nėra pagrindžiamas jokiais kitais papildomais dokumentais, realizuoto turto pardavimo įrodymais, kuriais remiantis būtų galima patikimai nustatyti realizuoto turto realią pardavimo kainą. Iš prie kreditoriaus AB SEB banko kreditorinio reikalavimo pridedamų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad finansinio lizingo sutarčių pagrindu lizinguotas turtas kreditoriui AB SEB bankui buvo grąžintas 2009 metais vasarą, vėliausiai 2009-06-09. Byloje nepateikta duomenų, kad kreditorius AB SEB bankas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekiant išieškoti jo tariamai patirtus nuostolius, nors apie tariamų nuostolių atsiradimą kreditoriui buvo žinoma jau 2009 metais. Kreditorius AB SEB bankas daugiau kaip penkerius metus nesikreipė nei į UAB „Bafolas“, nei į Lietuvos Respublikos teismus dėl tariamai jo patirtų nuostolių priteisimo ir tik 2015-11-17 pateikė kreditorinį reikalavimą, kurio pagrįstumą patvirtino savo paties (suinteresuoto kreditoriaus) parengtomis nuostolio, palūkanų, delspinigių ir kitų išlaidų paskaičiavimo suvestinėmis. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl faktas, kad UAB „Verslo teisė ir valdymas” buvo paskirta BUAB „Bafolas” bankroto administratoriumi nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių, įtvirtintų įstatyme, bankroto bylos iškėlimo metu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo dokumentų perdavimo bankroto administratoriui. Kadangi UAB „Bafolas“ bankroto byla buvo iškelta 2015-06-16 nutartimi, kuria taip pat buvo paskirtas bankroto administratorius, todėl akivaizdu, kad 3 metų senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, nes ieškinys šioje civilinėje byloje priimtas 2016-01-13. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, o vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei atsirasti, be to valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tą žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas. Teismas nurodė, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl 2007-12-21 finansinio lizingo sutarties sudarymo ir 2 naujų automobilių įsigijimo (kad nebuvo tokios būtinybės, automobiliai buvo prabangūs, įmonės finansinė padėtis kėlė abejonių), dėl atsakovo elgesio ir galimybės įgyti panašius automobilius pigesne kaina, padarė išvadą, kad vien įmonės balanso duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės vadovas turėjo numatyti, jog neįvykdys pagal 2007-12-21 finansinio lizingo sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors bendra įsigytų automobilių vertė ir buvo didelė, tačiau lizingo terminas buvo 60 mėnesių ir lizingo sumos buvo mokamos dalimis, o ne visa suma iš karto, todėl teismas padarė išvadą, kad minėtų automobilių pirkimas nesukėlė žalos įmonės finansinei būklei ir kad įmonės vadovas negalėjo numatyti, kad įsipareigojimų neįvykdys. Ieškovo samprotavimų dėl galimybės įsigyti pigesnių kitų automobilių, teismas nelaikė pagrindu konstatuoti, kad atsakovas elgėsi neapdairiai, numatė būsimą įmonės žlugimą ir kad minėtų automobilių pirkimas sukėlė įmonei reikšmingas neigiamas pasekmes. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad SEB banko kreditorinis reikalavimas UAB „Bafolas“ bankroto byloje nėra didžiausias - sudaro tik 4,8 dalį bendros kreditorinių reikalavimų sumos. Teismas, įvertinęs atsakovo ir liudytojos O. B. parodymus, konstatavo, kad minėtieji automobiliai buvo reikalingi įmonei bei naudojami įmonės veiklai. Nors ieškovas nurodė, kad minėti automobiliai buvo nebūtini ir laikytini prabangos preke, tačiau nepateikė teismui tokius teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia tikėtinomis prielaidomis ir samprotavimais apie minėto sandorio ne naudą įmonei ir atsakovo neapdairius veiksmus, tačiau ieškovas neįrodė atsakovo neapdairaus elgesio, sudarant nurodytas lizingo sutartis ir atsakovo kaltės dėl patirtų finansinių nuostolių, atsiradusių iš minėtų lizingo sutarčių, t.y. ieškovas neįrodė, kad lizingo sutartys turėjo lemiamos įtakos įmonės finansinės veiklos pablogėjimui bei, kad sudarydamas minėtas sutartis, atsakovas turėjo žinoti, kad prisiimtų įsipareigojimų įmonė neįvykdys, todėl ieškovo reikalavimą dėl 11 206,80 EUR žalos atlyginimo atmetė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Bafolas“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovo neapdairaus elgesio, sudarant nurodytas lizingo sutartis, ir atsakovo kaltės dėl patirtų finansinių nuostolių. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartimi ir tvirtina, kad nagrinėjamos bylos atveju iš civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Todėl teismas nepagrįstai perkėlė kaltės įrodinėjimo naštą ieškovui. Priešingai, nei kad sprendžia teismas, įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai aiškiai liudijo, kad ginčo automobiliai bus perkami iš kreditorių pinigų (mokėtų iš karto ar dalimis), t.y. teismui pateiktas balansas 2007-12-31 rodo, kad sandorio sudarymo metu kreditorių interesai buvo vyraujantys ir atsakovui, kaip įmonės vadovui, kilo fiduciarinės pareigos. Be to ieškovas rėmėsi ne tik balansu, bet ir 2006-2009 metų pelno nuostolio ataskaitomis. Pirkti automobiliai yra prabangūs, iš esmės neskirti prekėms vežioti, todėl apeliantas laikosi savo pozicijos, kad tokių automobilių pirkimas, esant labai prastai padėčiai įmonėje, reiškė ne ką kitą, kaip tik neracionalų lėšų panaudojimą, ekonominį nenaudingumą. Šiuo atveju ieškovui padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra pagrindas bendrovės vadovo veiksmus – sprendimą pirkti 2 visiškai naujus automobilius - kvalifikuoti kaip neteisėtus, lėmusius 11 206,80 EUR žalos atsiradimą. Ieškovo patirta žala yra išvestinė iš kreditoriaus patirtos žalos.

8Atsakovas S. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp 2007-12-21 sudarytos finansinio lizingo sutarties ir UAB „Bafolas“ bankrutavimo nėra priežastinio ryšio. Taip pat nėra teisinio pagrindo remtis bankroto byloje patvirtintu kreditoriniu reikalavimu, kadangi nagrinėjama kita civilinė byla dėl žalos atlyginimo, todėl žalos dydis turėtų būti nagrinėjamas atsietai nuo bankroto bylos. Sudarant lizingo sandorius 2007 metais, ieškovas nebuvo nemokus, nes kitus finansinius įsipareigojimus vykdė sėkmingai iki 2009 metų, atsiskaitė su visais įmonės darbuotojais, ką patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2015-12-18 nutartis. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad pirkti automobiliai yra prabangos prekė, nes šiais automobiliais buvo vežamas tiek personalas, tiek maisto produktai, tiek visa reikalinga įranga rengti pobūvius, banketus. Be to nurodyto tipo automobilių pasiūla nėra plati, o pirktas Mitsubishi L200 yra vienas iš pigiausių tokio tipo automobilių.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė šalių pateiktus naujus įrodymus – nuotrauką Mitsubishi L200, 2007 ir išrašus iš internetinių svetainių apie automobilių kainas.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo BUAB „Bafolas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12Byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi UAB „Bafolas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo teisė ir valdymas“; nutartis įsiteisėjo 2015-06-29. Šioje bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 54 118,92 EUR sumai, kuriame yra ir AB SEB banko kreditorinis reikalavimas 11 206,80 EUR sumai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas S. Č. nuo 2000-10-31 buvo UAB „Bafolas“ vadovu ir vieninteliu akcininku. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip bendrovės vadovo, ir nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju uždarosios akcinės bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė. Taigi, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju atsakovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, konstatuotina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 str.). Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, kuriuos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo priešingai išvadai nei yra padaryta pirmosios instancijos teismo.

13Apeliantas skunde iš esmės teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013, 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; kt.) iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp 2007-12-21 sudarytos finansinio lizingo sutarties ir UAB „Bafolas“ bankroto nėra priežastinio ryšio. Tuo tarpu apeliantas skunde kažkodėl akcentuoja atsakovo kaltės faktorių, priežastinio ryšio aplinkybes aptardamas tik paviršutiniškai, remdamasis prielaidomis, iš esmės klaidingai nurodydamas, kad teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą.

14Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2009-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, kasacinio teismo vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju bendrovės vadovo veiksmai, sudarant ir vykdant sandorį (finansinio lizingo sutartį) turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Kadangi pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, yra tik viena iš būtinųjų atsakovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų.

15Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad žalos faktas yra įrodytas – AB SEB banko 11 206,80 EUR kreditorinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015-12-18 nutartimi BUAB „Bafolas“ bankroto byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai sutapatina kreditorinio reikalavimo ir žalos atlyginimo teisinius institutus, kadangi kreditorinis reikalavimas besąlygiškai negali būti prilyginamas įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos dydžiui, nes, kaip nurodo ir pats ieškovas, su AB SEB banko 11 206,80 EUR kreditoriniu reikalavimu BUAB „Bafolas“ bankroto byloje bankroto administratorius sutiko ir jis buvo patvirtintas ne ginčo tvarka, remiantis tik paties kreditoriaus pateiktais paskaičiavimais. Tuo tarpu žalos atlyginimas (įskaitant ir žalos dydį) sietinas išskirtinai su neteisėtais vadovo veiksmais ir priežastiniu ryšiu tarp tokių veiksmų ir žalos. Atsižvelgdama į bylos duomenis, teisėjų kolegija apelianto motyvus vertina kaip nepakankamus, teisiškai nepagrindžiančius išvados dėl atsakovo veiksmais (sudaryta finansinio lizingo sutartimi) ieškovui padarytos žalos fakto ir jos dydžio.

16Apeliantas skunde tvirtina, kad priešingai, nei kad sprendė pirmosios instancijos teismas, įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai aiškiai liudijo, kad ginčo automobiliai bus perkami iš kreditorių pinigų (mokėtų iš karto ar dalimis), nes teismui pateiktas balansas 2007-12-31 rodė tokius skaičius: turtas – 984 958 Lt, mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 895 949 Lt, t.y. du kartus didesni, kas reiškia, kad jau 2007 metais įmonė buvo nemoki, o sandorio sudarymo metu kreditorių interesai buvo vyraujantys ir atsakovui, kaip įmonės vadovui, kilo fiduciarinės pareigos. Ieškovas rėmėsi ne tik balansu, bet ir 2006-2009 metų pelno nuostolio ataskaitomis. Tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, visų pirma dėl to, kad UAB „Bafolas“ nemokumas 2007 metais nebuvo niekur objektyviai konstatuotas (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to ieškovas, skaitydamas įmonės balansą, nedetalizuoja, kuri visų įmonės turtinių įsipareigojimų dalis (dydis) buvo pradelsta finansinio lizingo sutarties sudarymo metu (2007-12-21). Priešingai, nei teigia ieškovas, bylos duomenys tvirtina, kad tuo metu įmonė vykdė savo turtinius įsipareigojimus kreditoriams, pavyzdžiui, AB SEB bankui lizingo įmokos buvo mokamos iki 2009 metų, darbuotojams mokamas darbo užmokestis (nė vienas įmonės darbuotojas nepareiškė kreditorinių reikalavimų ieškovo bankroto byloje – Vilniaus apygardos teismo 2015-12-18 nutartis).

17Apeliantas taip pat nurodo, kad pirkti automobiliai yra prabangūs, iš esmės neskirti prekėms vežioti, todėl apeliantas laikosi savo pozicijos, kad tokių automobilių pirkimas, esant labai prastai padėčiai įmonėje, reiškė ne ką kitą, kaip tik neracionalų lėšų panaudojimą, ekonominį nenaudingumą. Tačiau tokie ieškovo teiginiai nėra paremti įrodymais, todėl vertintini tik kaip niekuo nepagrįsti ieškovo samprotavimai. Apeliacinės instancijos teismui pateikta automobilio Mitsubishi L200, 2007 nuotrauka, iš kurios matyti automobilio kėbulo tipas – pikapas, tariamos prabangos neįrodo, tačiau rodo, jog yra tinkamas prekių transportavimui. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minimi automobiliai buvo reikalingi įmonei, naudojami įmonės veikloje, ką nurodė ne tik atsakovas, bet ir liudytoja apklausta O. B.. Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė.

18Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo teigti, kad atsakovas įmonei galėjo įgyti ir pigesnių automobilių, nes apeliantas tokio savo teiginio nepagrindė įrodymais. Tuo tarpu atsakovo pateikti išrašai iš internetinių svetainių apie automobilių kainas rodo atsakovo atsikirtimų pagrįstumą, kad nurodyto tipo automobilių pasiūla nėra plati, o pirktas Mitsubishi L200 yra vienas iš pigesnių tokio tipo automobilių.

19Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovui tariamai padarytos žalos ir atsakovo veiksmų priežastinio ryšio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog atsakovo įmonės vardu sudaryta finansinio lizingo sutartis nelėmė įmonės bankroto, rodo ir faktas, kad UAB „Bafolas“ bankrotas iškeltas tik teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi, t.y. nuo lizingo sutarties sudarymo praėjus beveik 8 metams, be to įsipareigojimai pagal lizingo sutartį buvo tinkamai vykdomi iki 2009 metų, kas taip pat paneigia ieškovo argumentus, jog atsakovas netinkamai jau finansinio lizingo sutarties sudarymo momentu įvertino įmonės finansinę būklę, turėjo ir/ar privalėjo suprasti, kad lizingo sutartis nebus įvykdyta.

20Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neapdairaus elgesio (neteisėtų veiksmų), sudarant lizingo sutartis, kadangi jis, kaip įmonės vadovas, organizuodamas įmonės veiklą ir dėl to įmonės vardu prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, neveikė priešingai įmonės interesams, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad pagal sudarytas lizingo sutartis nebus tinkamai atsiskaityta. Dėl to konstatuotina, kad įmonės vadovo veiksmai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai vertintini kaip teisėti, o, nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

21Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo jį panaikinti arba pakeisti.

23Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs apeliacinį skundą, paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str. 1-3 d.). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 EUR išlaidų teisinei pagalbai atlyginti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo, nes jos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir atitinka Rekomendacijose nurodytą dydį (CPK 98 str. 2 d.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovo BUAB „Bafolas“ (juridinio asmens kodas 125406547) atsakovui S. Č. (asmens kodas ( - ) 200 EUR (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Bafolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Č.... 5. Atsakovas S. Č. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Bafolas“ prašo sprendimą panaikinti ir... 8. Atsakovas S. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 9. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio... 13. Apeliantas skunde iš esmės teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką... 14. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos... 15. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad žalos... 16. Apeliantas skunde tvirtina, kad priešingai, nei kad sprendė pirmosios... 17. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirkti automobiliai yra prabangūs, iš esmės... 18. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo teigti, kad atsakovas įmonei... 19. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovui tariamai padarytos žalos ir... 20. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 21. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 23. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs apeliacinį skundą, paskirsto... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš ieškovo BUAB „Bafolas“ (juridinio asmens kodas 125406547)...