Byla e2A-849-613/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. M., J. M., D. D. ir G. D. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. C. ir BUAB „Arbolitas“ ieškinį atsakovams L. M., J. M., G. D., D. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S., dėl statybos užbaigimo akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, vindikacijos taikymo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai A. C. ir BUAB „Arbolitas ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartį Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 2) pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34) nuo sudarymo momento (ab initio); 3) pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2218, sudarytą tarp atsakovų G. D. ir D. D., taikyti vindikaciją ir priteisti ieškovei BUAB „Arbolitas“ administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 4) panaikinti statybos leidimo Nr. 21/03 NS pakeitimą Nr. LSK-72-101214-00006, kuriuo atsakovui L. M. suteikta teisė statyti naujus statinius – administracinį pastatą, kurio bendras plotas – 275 kv. m, naudingasis plotas – 275 kv. m, statybinis tūris – 1297 kub. m, statybos vietoje ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - ); 5) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. C. yra BUAB „Arbolitas“ kreditorius. BUAB „Arbolitas“ Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bei galimybės patenkinti ieškovui A. C. savo kreditinį reikalavimą BUAB „Arbolitas“ bankroto byloje pagal dabartinę bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį nėra. Egzistuoja visos netiesioginio ieškinio sąlygos, kad ieškovas A. C. galėtų pareikšti reikalavimą atsakovams dėl BUAB „Arbolitas“ pasistatyto administracinės paskirties pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), grąžinimo BUAB „Arbolitas“, nes BUAB „Arbolitas“ pastato neteko dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Viešame Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota informacija apie pastatą – administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ) (toliau – pastatas). Registre nurodyta, jog pastato statybos metai 2003 m., o statybos pabaigos metai 2006 m., baigtumo procentas 100 proc., kadastro duomenų nustatymo data 2006 m. liepos 14 d. 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir UAB „Arbolitas“ tikslams. Kaip pastato savininkai nurodyti atsakovai G. D. ir D. D., kurie pastatą yra įsigiję iš atsakovo L. M. pagal 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2218, L. M. pastato nuosavybės teisė yra atsiradusi pagal 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34). Pagal BUAB „Arbolitas“ pateiktus duomenis apie valdytą turtą 2009 metais, pastatas, iki jo nuosavybės teisę perėmė atsakovas L. M., buvo pastatytas ir priklausė UAB „Arbolitas“. Atsižvelgdamas į egzistuojančias pastato pastatymo aplinkybes ir turimus įrodymus, teigia, kad atsakovui L. M. nuosavybės teisė pagal 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34), 2009 m. spalio 26 d. datuotą statybos sutartį Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 atsirado neteisėtai, nes sandoris, kurio pagrindu L. M. įgijo pastato nuosavybės teisę yra negaliojantis. UAB „Arbolitas“ užsakymu UAB „Šilalės projektas“ 2003 m. parengė administracinio pastato techninį projektą, už kurį sumokėjo UAB „Arbolitas“. Kad pastatas buvo pastatytas dar 2006 metais, patvirtina ir 2006 m. rugpjūčio 30 d. pastato elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 144793, taip pat 2006 m. kovo 30 d. pastato šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 141137, kurie yra nurodyti ir 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo akte Nr. SUA-56(20.34). Aplinkybę, jog pastatas buvo naudojamas UAB „Arbolitas“ veikloje, patvirtina BUAB „Arbolitas“ pateikti duomenys apie valdytą turtą 2009 metais. Nuo UAB „Arbolitas“ įsteigimo iki bankroto bylos jai iškėlimo vienasmeniu valdymo organu buvo atsakovas J. M., kuris yra L. M. tėvas. Nuo 2009 metų BUAB „Arbolitas“ turėjo mokumo problemų. BUAB „Arbolitas“ pasistatyto pastato nuosavybės atsisakymas ir nuosavybės teisės neatlygintinis perleidimas atsakovui L. M. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ginčo statinys yra nekilnojamasis daiktas, todėl nuosavybės teisės į ginčo statinius turėjo būti perleidžiamos sandoriu, sudaromu notarine forma. 2015 m. kovo 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs BUAB „Arbolitas“ ieškinį atsakovams J. M., M. M. ir kt. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pastato nuosavybės teisės nustatymo, panaikino gamybinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), nuosavybės teisę M. M., atsakovo J. M. sūnui, ir pastato nuosavybę pripažino BUAB „Arbolitas“. Nurodytos bylos ginčo aplinkybės identiškos su BUAB „Arbolitas“ administracinio pastato nuosavybės praradimo aplinkybėmis, atsakovų J. M. bei L. M. nesąžiningumą liudija ir tai, kad neteisėtas pastato nuosavybės teisės perleidimas yra atliktas iš karto po to, kai BUAB „Arbolitas“ kreditoriai pradėjo reikšti reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo.

62.

7Statybos leidimo perregistravimas L. M. vardu yra neteisėtas, statybos leidimo Nr. 21/03 NS pakeitimas Nr. LSK-72-101214-00006, kuriuo atsakovui L. M. suteikta teisė statyti naujus statinius – administracinį pastatą, kurio bendras plotas – 275 kv. m, naudingasis plotas – 275 kv. m, statybinis tūris – 1297 kub. m, statybos vietoje ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - ), turi būti panaikintas.

83.

9Taip pat atsakovas L. M., pastatą yra perleidęs atsakovams G. D. ir D. D. pagal 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgytas pastatas iš atsakovų G. D. ir D. D. turi būti išreikalautas, nes šie įgijėjai nėra sąžiningi, o 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.307 straipsnio nustatytu pagrindu. Pripažinus pastato nuosavybės teisės perleidimą atsakovui L. M. ir statybos užbaigimo aktą negaliojančiu yra pagrindas spręsti, kad pagal 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas L. M. atsakovams G. D. ir D. D. pardavė jam nuosavybės teise nepriklausantį turtą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ir neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, todėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovai G. D. ir D. D. kaip pirkėjai netapo teisėtais daikto savininkais, nes tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai).

104.

11Atsakovas L. M. atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį, jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovo A. C. ieškinio nurodo, kad su juo nesutinka, kadangi jis pareikštas neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodo, kad statinio užbaigtumą įrodo ne kadastrinių matavimų bylos duomenys, kaip teigia ieškovas, o statybos užbaigimo aktas, kurio pagrindu šis ginčo pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. BUAB „Arbolitas“ nuosavybės teisės į pastatą niekada neturėjo, kadangi šį pastatą pastatė L. M.. UAB „Arbolitas“ ginčo statinio pagal 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartį Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 neperleido ieškovo nurodyta sutartimi ir susitarimu, o įsipareigojo pastatyti ir įrengti UAB „Arbolitas“ 87,76 kv. m administracines patalpas. 2009 m. lapkričio 9 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu L. M. perdavė UAB „Arbolitas“ sutartyje Nr. N09/10-26 numatytus darbus, o UAB „Arbolitas“ šiuos darbus priėmė ir įsipareigojo sumokėti 95 000 Lt. UAB „Arbolitas“ susidūrus su finansiniais sunkumais ir negalint L. M. atsiskaityti už atliktus statybos darbus, 2009 m. gruodžio 15 d. šalys susitarė, jog UAB „Arbolitas“, siekdama padengti L. M. skolą už statybos darbus, perduos jam visas teises, susijusias su administracinio pastato statyba. Rašytiniai įrodymai – statybos leidimo pakeitimas Nr. LSK-72-101214-00006, statybos sutartis Nr. N09/10-26, 2009 m. lapkričio 19 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. 09/10-26 vykdymo, 2010 m. gruodžio 14 d. prašymas perregistruoti statybos leidimą / leidimą statyti naują statinį / rekonstruoti statinį, 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-56(20.34) – patvirtina, kad šį pastatą statė atsakovas L. M. pagal šalių 2009 m. spalio 26 d. sudarytą statybos sutartį, o UAB „Arbolitas“ neturėdama galimybės atsiskaityti perdavė visas teises, susijusias šio pastato statyba, siekdama išvengti didelės prievolės L. M.. 2011 m. sausio 13 d. komisijai konstatavus, kad šio administracinio pastato statyba baigta, atsakovas L. M. įregistravo nuosavybės teisę į šį pastatą. Ieškovas A. C. nepagrįstai teigia, kad 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartis ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl statybų sutarties prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir UAB „Arbolitas“ tikslams (CK 1.82 straipsnis), kadangi šiuo pagrindu reikšti atsakovams netiesioginio ieškinio negali ir reikšti ieškinio CK 1.82 straipsnio pagrindu taip pat negali. Taip pat nurodo, kad nėra ginčo, jog UAB „Arbolitas“ užsakymu UAB „Šilalės projektas“ 2003 m. parengė administracinio pastato techninį projektą, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad už projektą sumokėjo UAB „Arbolitas“. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Arbolitas“ vykdė ginčo pastato statybą. Priešingai – pateikti įrodymai patvirtina, kad šį pastatą statė atsakovas L. M. pagal šalių 2009 m. spalio 26 d. sudarytą statybos sutartį. Ginčo pastato statybas vykdė atsakovas L. M. su savo artimųjų pagalba, todėl į ginčo pastato statybas buvo investuojamos tik jo bei artimųjų lėšos. Ieškovai taip pat nepagrįstai prašo pripažinus 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia grąžinti pastatą BUAB „Arbolitas“ taikant neribotą vindikaciją, kadangi šis pastatas UAB „Arbolitas“ niekada nepriklausė. Ieškovas neįrodė, kad G. D. administracines patalpas įgijo nesąžiningai, todėl taikyti vindikaciją nėra teisinio pagrindo. Ieškovas A. C. neturi teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovui L. M. reikšti netiesioginį ieškinį, nes trečiasis asmuo neturi turtinės teisės į atsakovą, jis nėra L. M. kreditorius, o atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas ir neturi jam jokių pareigų. Nėra vienos būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorius siekdamas nuginčyti iki bankroto procedūros sudarytus sandorius turėtų reikšti actio Pauliana ieškinį, tačiau tokio ieškinio pareiškimui yra suėjęs senaties terminas.

125.

13Atsakovas J. M. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo A. C. netiesioginį ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip paduotą neturinčio teisės paduoti asmens. Teismui nusprendus nagrinėti prašo taikyti senatį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34) nuo sudarymo momento (ab initio) ir šį reikalavimą atmesti dėl senaties, ieškinį ir BUAB „Arbolitas“ ieškinį atmesti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi sprendimas neturėtų įtakos jo, kaip atsakovo, materialinėms teisėms ir pareigoms. Tai pat nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčo pastatas buvo pastatytas UAB „Arbolitas“, o ne L. M.. Atsakovui L. M. nebuvo perleistas ginčo pastatas, bet, siekiant šios įmonės interesų, L. M. buvo perleista statinio statybos teisė, t. y. sudarytas teisių perleidimo sandoris, kurio pagrindu šis asmuo statinį pastatė ir įgijo nuosavybės teisę. Į bylą ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad BUAB „Arbolitas“ ginčo pastatą statė iš šios įmonės lėšų. Tai, kad pirminis leidimas statyti pastatą, techninis projektas ir kiti su statybomis susiję dokumentai buvo įforminti UAB „Arbolitas“ vardu, neįrodo, jog ši įmonė statybas pati vykdė arba už jas sumokėjo. L. M. su savo šeimos nariais faktiškai vykdė statybos darbus ir iš savo asmeninių lėšų mokėjo darbus atlikusiems asmenims. BUAB „Arbolitas“ neatsisakė pasistatyto pastato nuosavybės ir jo nuosavybės teisės neatlygintinai niekam neperleido ir negalėjo to padaryti, kadangi BUAB „Arbolitas“ nuosavybės teisės į pastatą niekada neturėjo. Ieškovas A. C. neturi teisės reikšti ieškinį, kadangis jis nepatenka tarp asmenų, galinčių reikšti ieškinio CK 1.82 straipsnio pagrindu. Kaidingas ir ieškovo teiginys, kad tiek L. M., tiek J. M., sudarydami sandorius, padarė žalos įmonei ir taip nutraukė įmonės veiklą ir dėl to ji yra bankrutavusi. Dėl pastato statybos su L. M. buvo sutarta iš anksto, susitariant, kad dalį pastatyto pastato vėliau įsigis UAB „Arbolitas“. Taigi, ne UAB „Arbolitas“ perleido turtą L. M., bet pagal susitarimą dalis L. M. pastatyto pastato turėjo būti įsigyta UAB „Arbolitas“. Tačiau dėl įmonės sunkios finansinės padėties ir negalėjimo vykdyti savo įsipareigojimų L. M. šis turtas liko statytojui.

146.

15Atsakovai G. D. ir D. D. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo netiesioginį ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip paduotą neturinčio teisės paduoti asmens; teismui nusprendus bylą nagrinėti, prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu; teismui netaikius senaties, ieškinių dalis dėl 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-2218, sudarytos tarp atsakovų G. D. ir D. D., pripažinimo negaliojančia ir vindikacijos taikymo bei ginčo pastato priteisimo BUAB „Arbolitas“ atmesti kaip nepagrįstas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagrindiniai ieškinio keliami klausimai yra susiję su administracinės paskirties pastato tariamu nuosavybės perleidimu L. M., prašant panaikinti statybos leidimo pakeitimą, kuriuo atsakovui L. M. suteikta teisė statyti naujus statinius, dėl jų negali nieko pakomentuoti, nes nieko nežino. Taip pat mano, kad statybos leidimo Nr. LSK-72-101214-00006 ginčijimas nėra galimas dėl praleistų terminų tokiam sprendimui ginčyti, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas vien šiuo pagrindu. Ieškovas A. C. neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, taip pat ir ieškinį actio Pauliana pagrindu. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2218, sudarytą tarp atsakovų G. D. ir D. D., taikyti vindikaciją ir priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Arbolitas“ administracinį pastatą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog sandoris ar kitas juridinis faktas, kuriuo L. M. įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, buvo neteisėtas, kad L. M., sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo ginčo pastato savininkas. Be to, teisė reikšti vindikacinį ieškinį yra daikto savininko teisė, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neginčijamą BUAB „Arbolitas“ daiktinės teisės turėjimą į ginčo objektą ir tai, kokiu pagrindu menama teisė jam atsirado. Be to, daikto savininko teisė vindikaciniu ieškiniu išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo nėra absoliuti, t. y. vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, negalima išreikalauti daikto iš sąžiningo įgijėjo. Kitų asmenų nusikalstamų veiksmų dėl ginčo objekto praradimo nėra konstatuota, todėl vindikacijos taikymas galimas nustačius tik įgijėjų nesąžiningumą. Notaras įverino sandorį kaip tinkamą, o paprastiems žmonėms tokie klausimai, keliami ieškinyje, negalėjo ir neturėjo kilti. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, jog nesąžiningumą įrodo tai, jog pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta dėl akių, nes įsigytu turtu nesinaudojo. Naudotis savo turtu ar ne, yra sprendžiama pačių asmenų. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, todėl ieškinio reikalavimas dėl vindikacijos taikymo turi būti atmestas.

167.

17Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-56(20.34) buvo sudarytas neteisėtai, nepatikrinus statybos fakto ir jo statybos teisėtumo. Nurodo, kad statybos faktą akivaizdžiai įrodo esantis pastatytas statinys ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys. Ar statinys užbaigtas ir atitinka esminius projekto sprendinius, komisija tikrina vietoje pagal statytojo užbaigimo komisijai pateiktus dokumentus. Priėmimo komisijai pateiktas statybos leidimas buvo išduotas statytojui L. M., pateikti visi privalomi dokumentai, nebuvo gauta informacijos, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas yra ginčijamas teisme. Statybos užbaigimo procedūrų metu nebuvo pažeisti jokie statybą ir jos užbaigimą reglamentuojantys teisės aktai. Ieškovas patikslintame netiesioginiame ieškinyje, be kita ko, teismo prašo panaikinti statybos leidimo Nr. 21/03 NS pakeitimą leidimu Nr. LSK-72-101214-00006, kuriuo atsakovui L. M. suteikta teisė statyti naujus statinius – administracinį pastatą, kurio bendras plotas – 275 kv. m, naudingasis plotas – 275 kv. m, statybinis tūris – 1297 kub. m, statybos vieta ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - ). Pažymėjo, kad tuo metu galiojęs reglamentas bei kiti teisės aktai nenumatė ir šiuo metu nenumato prievolės inspekcijai išduodant statybos užbaigimo aktą ar kitiems statybos užbaigimo komisijos nariams tikrinti statybą leidžiančio dokumento (ginčijamo leidimo) išdavimo teisėtumą. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą atsakingi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) nurodyti įgalioti savivaldybių administracijų tarnautojai. Į administracinio pastato statybos užbaigimo komisiją buvo įtrauktas ir statybos užbaigimo procedūroje dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovas, kuriam buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su leidimų statyti išdavimu, ir jis nepranešė apie jokias galimai abejotinas ar neteisėtas pastato perdavimo ir statybos leidimo kitam statytojui išdavimo aplinkybes. Jeigu išnagrinėjęs bylą teismas nuspręstų, kad statybos leidimą Nr. LSK-72-101214-00006 L. M. Šilalės rajono savivaldybės administracija išdavė neteisėtai, ir jį panaikintų, 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-56(20.34) taip pat netektų galios. Atsižvelgiant į tai, kad inspekcija surašydama ginčijamą aktą atliko visus reikiamus veiksmus, o prievolės tikrinti statybą leidžiančio dokumento (ginčijamo leidimo) išdavimo teisėtumą statybos užbaigimo procedūrų metu teisės aktai nenumatė ir nenumato šiuo metu, vadinasi, jokių teisės aktų inspekcija nepažeidė, todėl iš jos negali būti priteisiamos teismo ar ieškovo turėtos bylinėjimosi ar kitos išlaidos.

188.

19Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija UAB „Arbolitas“ 2003 m. birželio 23 d. išdavė leidimą Nr. 21/03NS statyti naują pastatą – administracinį pastatą, adresu nepriklausomybės g. 22, Šilalė, pagal UAB „Šilalės projektas“ parengtą projektą, kuriame nurodyta, kad statytoja UAB „Arbolitas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad „Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui)“. UAB „Arbolitas“ 2009 m. spalio 26 d. sudarė statybos sutartį Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybos sutarties Nr. N09/10-26 vykdymo su L. M.. Tiek sutartyje, tiek susitarime kaip statytojas nurodytas L. M.. 2010 m. gruodžio 14 d. L. M. pateikė prašymą Šilalės rajono savivaldybės administracijai perregistruoti statybos leidimą, t. y. išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas S. A., patikrinęs, ar statytojas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytus reikalavimus, ir atsižvelgdamas į tai, kad keitėsi minėto pastato statytojas, t. y. statytojas pagal pateiktą sutartį ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą yra L. M., perregistravo leidimą statytojo L. M. vardu. Šiais dokumentais nebuvo perleistas pats ginčo pastatas, o perduota teisė statyti ginčo pastatą ir susitarimu UAB „Arbolitas“ perdavė visas teises, susijusias su 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartimi Nr. N09/10-26, statybos užbaigimo aktas Šilalės rajono savivaldybei nebuvo pateiktas, todėl statybos leidimas buvo perregistruotas kito statytojo vardu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje, t. y. kad statytojas, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas, gali pavesti tai atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad žinodama apie VĮ Registrų centro duomenis, apie tai, kad pastatas jau buvo pastatytas prašant išduoti leidimą, atsakovė jo būtų neišdavusi. Jeigu teismas išnagrinėjęs bylą nuspręstų, kad 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl 2009 m. spalio 26 d. statybos sutarties Nr. N09/10-26 yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento, statybos leidimo Nr. 21/03 N S pakeitimas Nr. LSK.-72-101214-00006 taip pat netektų galios. Šilalės rajono savivaldybės administracija perregistruodama statybos leidimą kito statytojo vardu nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, iš jos negali būti priteisiamos teismo ar ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

209.

21Trečiasis asmuo notarė D. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2310.

24Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartį Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 nuo jų sudarymo momento. Panaikino statybos leidimo Nr. 21/03 NS pakeitimą Nr. LSK-72-101214-00006, kuriuo atsakovui L. M. suteikta teisė statyti naujus statinius – administracinį pastatą, kurio bendras plotas – 275 kv. m, naudingasis plotas – 275 kv. m, statybinis tūris – 1297 kub. m, statybos vietoje ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - ). Pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34) nuo sudarymo momento. Pripažino niekine ir negaliojančia 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2218, sudarytą tarp atsakovų G. D. ir D. D., taikė vindikaciją ir priteisė ieškovei BUAB „Arbolitas“ administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Priteisė iš atsakovų J. M., L. M., G. D., D. D. po 120,83 Eur žyminio mokesčio valstybei. 2016 m. kovo 24 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovams G. D., D. D., gyv. ( - ), nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – administracinės paskirties pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), areštą – paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

2511.

26Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas A. C. neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovams reikšti netiesioginį ieškinį, kadangi atsakovai jokių prievolių BUAB „Arbolitas“ (buvęs trečiasis asmuo) neturi, o BUAB „Arbolitas“ (buvęs trečiasis asmuo) neturi įgyvendintinos teisės į atsakovus, todėl nėra vienos būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Tačiau šiuo atveju teismas pažymėjo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismas) 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi į civilinę bylą bendraieškiu įtraukta BUAB „Arbolitas“ vietoje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, ir konstatavo, kad tiek ieškovo A. C., tiek ieškovės BUAB „Arbolitas“ reiškiami reikalavimai yra būtent įmonės interesais, šioje byloje esant dviem ieškovams, ieškinio padavimui ir tenkinimui bendrosios CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos taisyklės netaikytinos.

2712.

28Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė BUAB „Arbolitas“ apie ginčytinus sandorius sužinojo ieškovui A. C. pareiškus ieškinį, be to, į prašomų pripažinti negaliojančiais 2009 m. spalio 26 d. statybos sutarties Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimo dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 sudarymo momentą, teismas konstatavo, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių perleidimo atsakovui L. M. teisėtumo, reikalaujama pripažinti 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartį Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 negaliojančiais ir tai yra esminis reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, nes būtent nurodytų sandorių pagrindu atsakovas L. M. įrodinėja savo nuosavybės teisę į ginčo pastatą. Kiti ieškinio reikalavimai nėra savarankiški reikalavimai.

2913.

30Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad atsakovas J. M., vertinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ieškovo reiškiamus reikalavimus, yra netinkama šalis civiliniame procese, kadangi nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą. Ieškovai nei tikslindami ieškinius, nei teismo posėdžio metu nesutiko atsakovo išbraukti iš civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi BUAB „Arbolitas“ direktorius buvo J. M., todėl teismas konstatavo, kad J. M. yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

3114.

32Byloje surinkti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai, pasirašyti tarp UAB „Arbolitas“ ir UAB „Elvaradas“, taip pat ir tarp S. Mičiulio individualios įmonės „Bremena“, įrodo, jog UAB „Elvaradas“ atliko elektros montavimo darbus pagal UAB „Arbolitas“ užsakymą, S. Mičiulio individuali įmonė „Bremena“ atliko šildymo, vandentiekio, kanalizacijos pradinio ciklo įruošimo, katilinės sumontavimo ir magistralinio vamzdyno izoliavimo, šildymo sistemos vamzdyno izoliavimo, radiatorių sumontavimo darbus pagal UAB „Arbolitas“ užsakymą šiai įmonei priklausančiame ginčo pastate, paneigė atsakovų L. M. ir J. M. teiginius, jog L. M. pastatė ginčo pastatą. Medžiagų nurašymo aktai, medžiagų apskaičiavimo lapas įrodo, jog medžiagas UAB „Arbolitas“ nurašė ginčo pastato statybai. Taip pat į bylą pateikti įrodymai, kad UAB „Arbolitas“ sumokėjo paslaugų tiekėjoms UAB „Elvaradas“ ir S. Mičiulio individualiai įmonei „Bremena“ už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas ginčo pastate. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, jog byloje įrodyta, kad ginčo pastatą statė UAB „Arbolitas“ ir jis buvo pastatytas jau 2006 metais.

3315.

34Teismas konstatavo, kad 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir UAB „Arbolitas“ tikslams, kadangi ieškovės BUAB „Arbolitas“ pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas, akcininkų turtinių interesų tenkinimas. Atsakovas L. M. žinojo, kad ne jis pastatė ginčo pastatą, todėl negali šiuo pagrindu įgyti pastato nuosavybės, būdamas atsakovo J. M. sūnus, jam turėjo būti žinoma ir informacija apie tai, jog BUAB „Arbolitas“ turi mokumo problemų ir bet koks turto mažinimas dar labiau pablogins BUAB „Arbolitas“ turtinę padėtį. Be to, BUAB „Arbolitas“, atstovaujama J. M., ir L. M. turėjo žinoti nurodytas aplinkybes dėl sandorio prieštaringumo atsakovės BUAB „Arbolitas“ tikslams, todėl L. M. yra nesąžininga susitarimo dėl pastato nuosavybės perleidimo šalis ir nesąžiningas daiktų įgijėjas.

3516.

36Kadangi pastatas, kuriam išduotas leidimas, jau buvo pastatytas 2006 metais ir tai nurodyta viešai VĮ Registrų centre, naujas leidimas tiems patiems rekonstrukcijos darbams UAB „Arbolitas“ jau pastatytame pastate negalėjo būti išduodamas. Todėl teismas Šilalės rajono savivaldybės administracijos leidimo Nr. 21/03NS pakeitimą panaikino.

3717.

38Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad pastato priėmimo metu, pasirašant 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą, šis pastatas jau buvo pastatytas 2006 metais, atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Šilalės rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma. Todėl šios institucijos turėjo pakankamai duomenų bei pareigą aiškintis, ar šio pastato statyba L. M. vardu yra legali statyba. Nustačius, kad statybos leidimas L. M. buvo išduotas neteisėtai, kad jis neturi teisės būti statytoju, nebuvo pagrindo surašyti statybos užbaigimo aktą, todėl teismas niekiniu ir negaliojančiu pripažino ir 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34).

3918.

40Teismas nustatė, ieškovė BUAB „Arbolitas“, reikšdama reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovų G. D. ir D. D. valdymo, įrodė, kad ji yra teisėta ginčo pastato valdytoja, šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas D. D. yra atsakovo J. M. žmonos brolis, o L. M. – D. D. pusbrolis. Jau vien ši aplinkybė paneigia D. D. ir G. D. sąžiningumą. Teismas nurodė, kad nė vienas sąžiningas asmuo neįsigytų pastato, jeigu nėra aiškūs pardavėjo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Be to, teismas nustatė, kad atsakovai G. D. ir D. D. ginčo pastatu realiai nesinaudoja, kaip matyti iš pirkimo–pardavimo sutarties, pastatu uzufruktoriaus teisėmis naudojasi atsakovas L. M., ten registruota ir jo įmonės buveinė.

41III. Apeliacinio skundo argumentai

42

19.

43Atsakovas (toliau – ir apeliantas) L. M. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4419.1.

45Teismas nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesivadovavo teisės normomis, o sprendimą grindė išimtinai tik ieškovų prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais apie pastato statybas, nepagrįstai atmesdamas ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, išsakytus paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, nes teismas neanalizavo atsakovų pateiktų atsiliepimų į patikslintą ieškinį, teismo posėdžio metu išsakytų argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, todėl pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus.

4619.2.

47Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva pakeitė trečiojo asmens BUAB „Arbolitas“ procesinę padėtį ir į bylą įtraukė bendraieške, nors tokio reikalavimo trečiasis asmuo viso proceso metu pareiškęs nebuvo. BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė UAB „Būrai“ savarankiškų reikalavimų atsakovams reikšti netiesioginiu ieškiniu negali. BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorius siekdamas nuginčyti iki bankroto procedūros sudarytus sandorius turėtų reikšti actio Pauliana ieškinį, tačiau tokio ieškinio pareiškimui yra suėjęs senaties terminas.

4819.3.

49Teismas nurodė, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas. Nesutikdamas su tokia teismo pozicija, apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – BUAB „Arbolitas“ 2005–2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose nurodyta nebaigta statyba; BUAB „Arbolitas“ leidimu atlikti administracinio pastato statybos darbus; paaiškinamuoju raštu prie 2005 metų pagrindinės veiklos balanso; dokumentais, susijusiais su UAB „Elvaradas“ ir S. Mičiulio individualios įmonės „Bremena” atliktais darbais; ir nustatė, kad jau 2005 metais BUAB „Arbolitas“ nuosavybės teise valdė ginčo pastatą. Kadangi visi šie dokumentai ir duomenys buvo žinomi bankroto administratoriui ir didžiąją jų dalį jis pateikė į bylą, vadinasi, jis taip pat žinojo ar jam turėjo būti žinoma apie ginčo pastato priklausymą BUAB „Arbolitas“, kaip sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pastarajai iškėlus bankroto bylą, t. y. dar 2012 metais. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimui panaikinti 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34) taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.

5019.4.

51Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009 m. spalio 26 d. statybų sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl statybų sutarties Nr. N09/10-26 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir UAB „Arbolitas“ tikslams. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindžia tuo, kad 2006 metais UAB „Arbolitas“ turėjo ginčo pastatą ir jo perleidimas buvo galimas tik sudarius įstatymo reikalavimus atitinkantį sandorį, tačiau apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ginčo pastatas buvo pastatytas UAB „Arbolitas“ lėšomis ir pastangomis ir jai šis pastatas priklausė, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tik remdamasis ieškovų nurodytais deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Nei projektas, nei juridinio asmens vardu išduotas statybos leidimas neįrodo fakto, kad ginčo pastato statytoja buvo UAB „Arbolitas“. Priešingai, byloje esantys kompetentingų institucijų apeliantui išduoti teisės aktai patvirtina faktą, kad ginčo pastatą statė atsakovas L. M. savo lėšomis su tėvų ir artimųjų pagalba, todėl UAB „Arbolitas“ apeliantui nuosavybės teisių į ginčo pastatą neperleido, nes pati tokių neturėjo. O 2009 m. spalio 26 d. statybų sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl statybų sutarties Nr. N09/10-26 patvirtina tą aplinkybę, kad ginčo pastatą statė apeliantas L. M., o statinio užbaigtumą įrodo ne kadastrinių matavimų bylos duomenys, o statybos užbaigimo aktas, kurio pagrindu šis ginčo pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

5219.5.

53Apeliantas pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai, nevisapusiškai įsigilinęs į byloje nustatytas aplinkybes priėmė nepagrįstą spendimą, patvirtina ir sprendime teismo nurodytos aplinkybės, priešingos faktinėms aplinkybėms, t. y. teismas nurodė, kad D. D. yra atsakovo J. M. žmonos brolis, nors tai yra netiesa, tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ir tokių giminystės ryšių tarp D. D. ir J. M. nustatyta nebuvo. Taip pat nurodo, kad atsakovai G. D. ir D. D. yra fiziniai asmenys, todėl domėtis apie pastato nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, juos įvertinti kaip tokius, dėl kurių gali kilti ginčas, nebuvo galimybių, kadangi visi reikiami statybos užbaigimui ir jos įregistravimui dokumentai buvo išduoti kompetentingų institucijų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė kaip nesąžiningumo faktą pagrindžiančią aplinkybę, kad atsakovas L. M. naudojasi pastatu uzufrukto teise, tačiau apeliantas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

5420.

55Atsakovas (toliau – ir apeliantas) J. M. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5620.1.

57Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad atsakovas J. M. vienvaldiškai atstovaudamas įmonei jos vardu sudarinėjo ginčijamus sandorius, tačiau apeliantas nurodo, kad veikė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip teisėtas juridinio asmens atstovas, todėl negali būti atsakovu šioje byloje, nes joje nereiškiami reikalavimai įmonės vadovui dėl kokių nors galbūt neteisėtų veiksmų atlikimo.

5820.2.

59BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė neturėjo teisės reikšti netiesioginį ieškinį ir toks BUAB „Arbolitas“ pareiškimas teismo neturėjo būti priimtas, todėl teismas netinkamai pritaikė įstatymų nuostatas ir tenkino BUAB „Arbolitas“ netiesioginį ieškinį, pirmosios instancijos teismas išėjo ir už ieškinio reikalavimo ribų. BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė UAB „Būrai“ siekdama nuginčyti iki bankroto procedūros sudarytus sandorius turėtų reikšti actio Pauliana ieškinį, tačiau tokio ieškinio pareiškimui yra suėjęs senaties terminas.

6020.3.

61Teismas nurodė, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas. Nesutikdamas su tokia teismo pozicija, apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – BUAB „Arbolitas“ 2005–2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose nurodyta nebaigta statyba; BUAB „Arbolitas“ leidimu atlikti administracinio pastato statybos darbus; paaiškinamuoju raštu prie 2005 metų pagrindinės veiklos balanso; dokumentais, susijusiais su UAB „Elvaradas“ ir S. Mičiulio individualios įmonės „Bremena” atliktais darbais; ir nustatė, kad jau 2005 metais BUAB „Arbolitas“ nuosavybės teise valdė ginčo pastatą. Kadangi visi šie dokumentai ir duomenys buvo žinomi bankroto administratorei ir didžiąją jų dalį jis pateikė į bylą, vadinasi, ji taip pat žinojo ar jai turėjo būti žinoma apie ginčo pastato priklausymą BUAB „Arbolitas“, kaip sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pastarajai iškėlus bankroto bylą, t. y. dar 2012 metais. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimui panaikinti 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34) taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.

6220.4.

63Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą ir lenkindamas ieškinį nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesivadovavo teisės normomis, o sprendimų grindė išimtinai tik ieškovų prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais apie pastato statybas, nepagrįstai atmesdamas atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, išsakytus paaiškinimus bei liudytojų parodymus.

6421.

65Atsakovai (toliau ir – apeliantai) G. D. ir D. D. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį taikyti vindikaciją priteisiant ieškovei BUAB „Arbolitas“ administracinį pastatą ir sprendimo dalį priteisti iš apeliantų po 120,83 Eur žyminį mokestį valstybei. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6621.1.

67Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, kad atsakovas D. D. yra atsakovo J. M. žmonos brolis, o teismo išvada, kad vien ši aplinkybė paneigia G. D. ir D. D. sąžiningumą, yra klaidinga ir prieštarauja CK įtvirtintam sutarčių laisvės principui.

6821.2.

69Apeliantai G. D. ir D. D. nurodo, kad kaip sąžiningos sandorio šalys turėjo pagrindą manyti, kad jei notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, tvirtina sandorį, tai toks sandoris atitinka visus įstatymo jam keliamus reikalavimus. Notaras padarė išvadą, kad minėtų duomenų pakanka, kad nuosavybės teisės objektą jos turėtojas gali perleisti kitiems asmenims, todėl apeliantai neturėjo pareigos aiškintis pastato pastatymo aplinkybes, kaip kad teigia pirmosios instancijos teismas. Be to, aplinkybė, kad pirkėjai po sandorio sudarymo leido pardavėjui naudotis jų turtu, savaime nereiškia sandorio fiktyvumo ir sandorio šalių nesąžiningumo.

7021.3.

71Teismas nustatė, kad žyminio mokesčio suma yra 725,00 Eur, todėl iš atsakovų L. M., J. M., G. D. ir D. D. priteisė po 120,83 Eur žyminio mokesčio valstybei. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos tik už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Todėl apeliantams neaišku, kodėl teismas nepriteisė žyminio mokesčio iš atsakovių Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kadangi tokiu atveju kitiems atsakovams priteisto žyminio mokesčio dalis būtų mažesnė. Neteisingas yra ir teismo ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų skirstymas tarp atsakovų lygiomis dalimis.

7222.

73Bendraieškiai A. C. ir BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė UAB „Būrai” atsiliepimais į apeliantų L. M., J. M. bei G. D. ir D. D. apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:

7422.1

75Apeliantas J. M. skunde tvirtina, jog jis nepagrįstai buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nes teismo sprendimas neturės įtakos jo materialinėms teisėms ir pareigoms. Tokius apelianto argumentus paneigia pats apeliantas, tame pačiame skunde tvirtindamas, jog jis neva mokėjo iš savo lėšų už darbą darbininkams, mokėjo už paslaugas statant ginčo pastatą. Apeliantas visada reiškė tiesioginį suinteresuotumą ginčo baigtimi, tai iš esmės yra nulemta apelianto neteisėtų veiksmų prieš ieškovę BUAB „Arbolitas“ pasekmė, t. y. apeliantas būdamas UAB ,,Arbolitas“ vienasmeniu valdymo organu – bendrovės vadovu, taip pat akcininku, ieškovei UAB „Arbolitas“ susidūrus su finansiniais sunkumais, neteisėtai perleido ieškovės UAB „Arbolitas“ turtą savo sūnums M. M. ir L. M..

7622.2

77Apeliantų L. M. ir J. M. tvirtinimas, jog ieškovų reikalavimams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, yra teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog tokia nepagrįsta apeliantų išvada yra nulemta apeliantų klaidingo įsitikinimo, jog bankroto administratorė gali ginčyti sandorius išimtinai tik CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu.

7822.3

79Apeliantų L. M. ir J. M. argumentai dėl įrodymų vertinimo yra deklaratyvūs. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog L. M. statė ginčo pastatą, ieškovai, priešingai, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčo pastatas buvo pastatytas BUAB „Arbolitas“ pastangomis ir šios įmonės sąskaita. Apeliantai atsisakė pateikti bet kokius duomenis apie pastato statybą, net tuos, kuriuos buvo pateikę statybos užbaigimo komisijai (pvz., statybos darbų žurnalą), motyvuodami tuo, jog tokių dokumentų neprivalo saugoti, taip tiesiogiai nurodydami, jog jų nėra išsaugoję, t. y. jų nėra.

8022.4

81Apelianto L. M. argumentai, jog jo nuosavybės teisę patvirtina statybos leidimo pakeitimas ir statybos užbaigimo aktas, yra nepagrįsti. Visuotinis teisės principas nustato, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex imtina, non oritur ius), todėl konstatavus, kad apeliantas L. M. teisėtu pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į ginčo pastatą, jam negalėjo nuosavybės teisė atsirasti administracinių aktų pagrindu, nes šiuo atveju nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra ne nurodyti aktai, bet statinio pastatymo juridinis faktas. Apeliantas L. M. neįrodė, jog pastatė ginčo pastatą. Nei Šilalės rajono savivaldybės administracija, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl statybos leidimo ir statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiu.

8222.5

83Apeliantas L. M. ir apeliantai G. D. ir D. D. abejoja teismo nustatytais giminystės ryšiu su D. D., tačiau tos abejonės yra susietos ne su paties giminystės fakto paneigimu, bet su teismo sprendimo išvadų interpretavimu. Apeliantai neneigė, jog D. D., kuriam 2011 m. liepos 14 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į ginčo pastatą, yra L. M. pusbrolis. Tai, jog teismo sprendime netiksliai įvardytas J. M. giminystės ryšys su D. D., nepaneigia paties giminystės ryšio, šių netikslumų nesureikšmino ir apeliantas J. M., nes šių teismo sprendimo išvadų savo apeliaciniame skunde nekritikavo, D. D. tėvas yra J. M. žmonos brolis ir būtent šios aplinkybės buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Tai, jog teismo sprendime netiksliai įvardytas J. M. giminystės ryšys su D. D., nepaneigia paties L. M. giminystės santykio su apeliantais, kurio faktu pirmosios instancijos teismas būtent vadovavosi spręsdamas dėl ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo.

8422.6

85G. D. ir D. D. nors buvo įgiję nuosavybės teisę į ginčo pastatą, tačiau juo niekada nesinaudojo, taigi nesiekė įgyti nuosavybėn minėto turto. Apeliantai bei atsakovai L. M. ir J. M. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nuo pat pastato pardavimo toliau gyvena ginčo pastate, taip pat jame registruota L. M. priklausančio juridinio asmens UAB „Lanida“ buveinė, dėl su ginčo pastato eksploatavimu susijusių paslaugų teikimo reikalingas sutartis sudarė J. M., jis ir L. M. apmoka su tuo susijusias išlaidas. Darytina išvada, jog J. M. ir L. M. toliau yra tikrieji ginčo pastato valdytojai ir naudotojai, o apeliantai G. D. ir D. D. yra tik statytiniai, todėl nėra sąžiningi ginčo pastato įgijėjai.

8622.7

87Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodoma, jog atsiskaityta už ginčo pastatą grynaisiais pinigais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog tam turėjo būti išduotas notaro pakvitavimas, tačiau tokio nėra. Tai patvirtina, jog nė viena iš šalių negali pagrįsti atsiskaitymo fakto, o tai fiktyvaus sandorio savybė. D. D. ir G. D. negali pagrįsti pajamų, kurios patvirtintų realią galimybę atsiskaityti, L. M. negali pagrįsti atsiskaitymo, nes dėl fiktyvaus sandorio jokių pajamų negavo, tai atsispindi viešai prieinamose L. M. pajamų deklaracijose, kuriose nėra duomenų apie pajamų gavimą už pastato pardavimą.

8822.8

89Konstatavimas, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos, nereiškia, jog sandoris, sudarytas notarine tvarka, negali būti pripažintas negaliojančiu, taip pat toks sandoris nepreziumuoja šalių sąžiningumo. Notaras sandorio šalių sąžiningumą tikriną tiek, kiek pačios šalys atskleidžia su tuo susijusią informaciją. Apeliantai nepateikė įrodymų, jog jie sudarydami ginčijamą sandorį notarę informavo dėl visų aplinkybių, kurios nustatytos byloje, kaip lemiančios apeliantų nesąžiningumą, todėl tvirtinti, jog notarė sandorį tvirtino atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, yra nepagrįsta.

9023.

91Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į apeliantų J. M. ir apeliantų G. D. ir D. D. apeliacinius skundus, kuriais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-56(20.34) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:

9223.1.

93Pažymi, kad statinio tinkamumą naudoti įrodo ne kadastrinių matavimų bylos duomenys, o statiniui, kurio statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nustatyta tvarka surašytas statybos užbaigimo aktas. Taip pat nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad tuo metu galiojusiuose statybą ir jos užbaigimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo nurodyta, per kiek laiko po visų projekto sprendinių įgyvendinimo statytojas privalo atlikti statybos užbaigimo procedūras. Taip pat nebuvo draudžiama naudoti pastatą, kuriam nebuvo surašytas statybos užbaigimo aktas.

9423.2.

95Pastato statybos užbaigimo procedūros buvo pradėtos, kai 2011 m. sausio 4 d. buvo gautas L. M. prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo komisija, prieš surašydama ginčijamą aktą, vizualiai apžiūrėjo pastatą ir patikrino jo atitiktį projekto sprendiniams. Statybos užbaigimo komisijai statytojas L. M. pateikė privalomus pateikti dokumentus. Argumentas, kad statybos užbaigimo aktas buvo surašytas neteisėtai, nepatikrinus statybos ir jos statybos teisėtumo, yra nepagrįstas. Komisija patikrino ir įvertino visus pateiktus dokumentus.

9623.3.

97Komisija nebuvo gavusi informacijos, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas yra ginčijamas teisme, taip pat nenustatyta, kad statybos užbaigimo procedūrų metu buvo pažeisti statybą ir jos užbaigimą reglamentuojantys teisės aktai. Statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą ir projektą bei darbus vykdė nenukrypdamas nuo projekto sprendinių ir ginčijamo pastato savavališka statyba užfiksuota nebuvo.

9823.4.

99Apeliantų G. D. ir D. D. apeliacinis skundas pareikštas dėl vindikacijos taikymo. Nagrinėjamu atveju daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, yra priskiriamas prie daiktinių asmens teisių gynimo būdų. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovei nepriskirtina kompetencija vertinti daiktinių asmens teisių gynimo būdus, šių apeliacinio skundo argumentų nevertina.

10024.

101Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliantų L. M. ir J. M. apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Nurodo, kad su apeliantų apeliaciniais skundais nesutinka.

10225.

103Trečiasis asmuo notarė D. S. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.

104Teismas

konstatuoja:

105IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

106Apeliaciniai skundai atmestini.

10726.

108Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10927.

110Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11128.

112Byloje kilo ginčas dėl statybos užbaigimo akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, vindikacijos taikymo.

11329.

114Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Dėl ieškovų tinkamumo teikti ieškinį ir ieškinio senaties termino

11530.

116Apeliantai L. M. ir J. M. nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva pakeitė trečiojo asmens BUAB „Arbolitas“ procesinę padėtį ir į bylą įtraukė bendraieške, nors tokio reikalavimo trečiasis asmuo viso proceso metu pareiškęs nebuvo. BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė UAB „Būrai“ savarankiškų reikalavimų atsakovams reikšti netiesioginiu ieškiniu negali. BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė siekdama nuginčyti iki bankroto procedūros sudarytus sandorius turėtų reikšti actio Pauliana ieškinį, tačiau tokio ieškinio pareiškimui yra suėjęs senaties terminas.

11731.

118Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BUAB „Arbolitas“ pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi į bylą bendraieške įtraukė BUAB „Arbolitas“ vietoje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais. Kolegija nurodo, kad BUAB „Arbolitas“, savarankiškai reikšdama tapačius reikalavimus atsakovams, suformulavo materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus, todėl teismas, priėmęs šalies pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų, turėjo teisę BUAB „Arbolitas“ į bylą įtraukti arba bendraieške, arba trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 41, 46 straipsniai). Šiuo atveju teismas tinkamai įgyvendino teisingumo vykdymo procesinę veiklą.

11932.

120Taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 9 ir 14 punktuose nustatyta, jog administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, atstovauja arba įgalioja atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje numatyta pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taigi, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

12133.

122Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas A. C. neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovams reikšti netiesioginį ieškinį, kadangi atsakovai jokių prievolių BUAB „Arbolitas“ neturi, o BUAB „Arbolitas“ neturi įgyvendintinos teisės į atsakovus, todėl nėra vienos būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, ir konstatavo, kad tiek ieškovo A. C., tiek ieškovės BUAB „Arbolitas“ reiškiami reikalavimai yra būtent įmonės interesais, todėl šioje byloje esant dviem ieškovams, ieškinio padavimui ir tenkinimui bendrosios CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nebuvo taikytos.

12334.

124Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.

12535.

126Koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio. Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

12736.

128Apeliantų tvirtinimas, jog bankroto administratorė siekdama nuginčyti iki bankroto procedūros sudarytus sandorius turėjo reikšti actio Pauliana ieškinį ir kad ieškovų reikalavimams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, yra teisiškai nepagrįstas. Sutiktina su ieškovų pastebėjimu, jog tokia nepagrįsta apeliantų išvada yra nulemta apeliantų klaidingo įsitikinimo, jog bankroto administratorė gali reikalauti ginčyti sandorius išimtinai tik CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tai, kad bankrutuojančios įmonės administratorius gina visų kreditorių teises ir veikia jų interesais, nelemia, jog sandoriai gali būti ginčijami išimtinai CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Konkrečiu atveju reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartį Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 yra pareikštas CK 1.80 straipsnio ir 1.82 straipsnio pagrindais. Senaties terminas reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nurodytais teisiniais pagrindais yra 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

12937.

130Apeliantai tvirtina, jog ieškovės BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė turėdama 2005 m. duomenis apie ginčo pastato statybą žinojo ar jai turėjo būti žinoma apie ginčo pastato priklausymą BUAB „Arbolitas“, žinojo apie pastatytą pastatą ir galėjo tiek įmonės, tiek kreditorių teises ginti iš karto po bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2012 metais.

13138.

132Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas reglamentuoja, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią ar ieškinio senaties terminą, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340-196/2015). Vadovaudamasis teismų praktika apeliacinis teismas konstatuoja, kad remiantis apeliantų pozicija, jog ieškovės BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė apie ginčijamus sandorius sužinojo 2012 metais, tokiu atveju 10 metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o apeliantų argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties termino taikymo yra teisiškai nepagrįsti.

13339.

134Kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškinio reikalavimui panaikinti 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34) taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Civilinėje byloje buvo nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, kuriems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai, tokios terminų taikymo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 380/2006 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad šioje byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių perleidimo atsakovui L. M. teisėtumo, reikalaujama pripažinti 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartį ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimą dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties negaliojančiais ir tai yra esminis reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, nes būtent nurodytų sandorių pagrindu atsakovas L. M. įrodinėja savo nuosavybės teisę į ginčo pastatą. Kiti ieškinio reikalavimai nėra savarankiški reikalavimai. Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota teises taikymo ir aiškinimo taisykle, jog vykstant ginčui dėl nuosavybės teisės gynimo, turi būti taikomas civilinės teisės institutas – ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnyje 1 dalyje – dešimties metų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008 ir kt.), konstatuotina, kad nėra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Dėl atsakovo J. M. tinkamumo

13540.

136Apeliantas J. M. skunde tvirtina, jog jis nepagrįstai buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nes teismo sprendimas neturės įtakos jo materialinėms teisėms ir pareigoms. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad atsakovas J. M. vienvaldiškai atstovaudamas įmonei jos vardu sudarinėjo ginčijamus sandorius, tačiau apeliantas nurodo, kad veikė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip teisėtas juridinio asmens atstovas, todėl negali būti atsakovu šioje byloje, nes joje nereiškiami reikalavimai įmonės vadovui dėl kokių nors galbūt neteisėtų veiksmų atlikimo.

13741.

138Apelianto J. M. statusas ir su tuo susijusių prievolių ieškovei BUAB „Arbolitas“ turinys lemia jo, kaip ieškovės vienasmenio valdymo organo, atsakomybę dėl ginčo sandorių sudarymo. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal savo prievolę savo turtu subsidiariai. CK 2.87 straipsnyje, nustatančiame juridinio asmens valdymo organų narių pareigas, 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Todėl atsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo galimo teismo sprendimo galimas apelianto J. M. materialinių teisių ir pareigų atsiradimas ir pasibaigimas, spręstina, kad J. M. yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

13942.

140Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2015 m. kovo 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismas priėmė teismo sprendimą, 2015 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Arbolitas“ ieškinį atsakovams M. M., J. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys A. C., VĮ Registrų centras, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nurodytos bylos ginčo aplinkybės taip pat susijusios su BUAB „Arbolitas“ administracinio pastato nuosavybės praradimu ir šioje byloje vienas iš atsakovų būtent buvo BUAB „Arbolitas“ vadovas atsakovas J. M.. Dėl 2009 m. spalio 26 d. statybos sutarties Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimo dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26

14143.

142Apeliantai L. M. ir J. M. pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesivadovavo teisės normomis, o sprendimą grindė išimtinai tik ieškovų prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais apie pastato statybas, nepagrįstai atmesdamas ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, išsakytus paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, nes teismas neanalizavo atsakovų pateiktų atsiliepimų į patikslintą ieškinį, teismo posėdžio metu išsakytų argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, todėl pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009 m. spalio 26 d. statybų sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl statybų sutarties Nr. N09/10-26 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir UAB „Arbolitas“ tikslams. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindžia tuo, kad 2006 metais UAB „Arbolitas“ turėjo ginčo pastatą ir jo perleidimas buvo galimas tik sudarius įstatymo reikalavimus atitinkantį sandorį, tačiau apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ginčo pastatas buvo pastatytas UAB „Arbolitas“ lėšomis ir pastangomis ir jai šis pastatas priklausė, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tik remdamasis ieškovų nurodytais deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis.

14344.

144Apeliantas L. M. skunde taip pat nurodo, kad nei projektas, nei juridinio asmens vardu išduotas statybos leidimas neįrodo fakto, kad ginčo pastato statytoja buvo UAB „Arbolitas“. Priešingai, byloje esantys kompetentingų institucijų apeliantui išduoti teisės aktai patvirtina faktą, kad ginčo pastatą statė atsakovas L. M. savo lėšomis su tėvų ir artimųjų pagalba, todėl UAB „Arbolitas“ apeliantui nuosavybės teisių į ginčo pastatą neperleido, nes pati tokių neturėjo. O 2009 m. spalio 26 d. statybų sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl statybų sutarties Nr. N09/10-26 patvirtina tą aplinkybę, kad ginčo pastatą statė apeliantas L. M., o statinio užbaigtumą įrodo ne kadastrinių matavimų bylos duomenys, o statybos užbaigimo aktas, kurio pagrindu šis ginčo pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

14545.

146Akivaizdu tai, kad apeliantas L. M. ypatingą reikšmę suteikia statybos leidimui, statybos užbaigimo aktui, t. y. pastato statybos įteisinimo procesui. CK 4.47 straipsnio 4 punktas nustato, kad nuosavybės teisę patvirtina daikto sukūrimas. Tai reiškia, kad turi būti vertinama ne tik daikto įteisinimo procedūra, bet ir jo gamybos procesas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė pastato statybos išlaidas patvirtinančių duomenų, teismui nepateiktas statybos darbų žurnalas, apeliantas nepateikė įrodymų apie pirktas statybines medžiagas.

14746.

148Tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs įrodymus, nustatė, kad PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai, pasirašyti tarp UAB „Arbolitas“ ir UAB „Elvaradas“, taip pat ir tarp S. Mičiulio individualios įmonės „Bremena“, įrodo, jog UAB „Elvaradas“ atliko elektros montavimo darbus pagal UAB „Arbolitas“ užsakymą, taip pat S. Mičiulio individuali įmonė „Bremena“ atliko šildymo, vandentiekio, kanalizacijos pradinio ciklo įruošimo, katilinės sumontavimo ir magistralinio vamzdyno izoliavimo, šildymo sistemos vamzdyno izoliavimo, radiatorių sumontavimo darbus pagal UAB „Arbolitas“ užsakymą šiai įmonei priklausančiame ginčo pastate. Medžiagų nurašymo aktai, medžiagų apskaičiavimo lapas įrodo, jog medžiagas UAB „Arbolitas“ nurašė ginčo pastato statybai. Taip pat į bylą pateikti įrodymai, kad UAB „Arbolitas“ sumokėjo paslaugų tiekėjoms UAB „Elvaradas“ ir S. Mičiulio individualiai įmonei „Bremena“ už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas ginčo pastate. Taip pat pažymėjo aplinkybę, kad apeliantas L. M. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo pastato statybą, nurodė, kad jis statė ūkio būdu, todėl neprivalėjo saugoti ir nesaugojo dokumentų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimą. Teismas konstatavo, kad ginčo pastatą statė UAB „Arbolitas“ ir jis buvo pastatytas jau 2006 metais. Toliau išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kad konstatavus, jog 2006 m. UAB „Arbolitas“ turėjo ginčo pastatą, jo perleidimas buvo galimas tik sudarius sandorį, atitinkantį įstatymo reikalavimus, t. y. notarine forma. Nurodė, kad apeliantas L. M. žinojo, kad ne jis pastatė ginčo pastatą, todėl negali šiuo pagrindu įgyti pastato nuosavybės, būdamas apelianto J. M. sūnus, jam turėjo būti žinoma ir informacija apie tai, jog BUAB „Arbolitas“ turi mokumo problemų ir bet koks turto mažinimas dar labiau pablogins BUAB „Arbolitas“ turtinę padėtį. Toks nuosavybės perleidimas, sandorio dalyvių veiksmai negali būti laikomi normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes tokiu turto perleidimu iš esmės buvo siekiama sukelti bendrovės nemokumą bei išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, tokiu sandoriu neužtikrinama sąžininga ir teisėta civilinė apyvarta, nes tikrieji šalių ketinimai yra pažeisti BUAB „Arbolitas“ interesus. Be to, BUAB „Arbolitas“, atstovaujama J. M., ir L. M. turėjo žinoti nurodytas aplinkybes dėl sandorio prieštaringumo atsakovės BUAB „Arbolitas“ tikslams, todėl L. M. yra nesąžininga susitarimo dėl pastato nuosavybės perleidimo šalis ir nesąžiningas daiktų įgijėjas. Teismas konstatavo, kad 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartis Nr. N09/10-26 ir 2009 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl 2009 m. spalio 26 d. statybų sutarties Nr. N09/10-26 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir UAB „Arbolitas“ tikslams, kadangi ieškovės BUAB „Arbolitas“ pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas, akcininkų turtinių interesų tenkinimas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino atskirai ir juos susiejo tarpusavyje. Teismo išvados yra logiškos, motyvuotos, neprieštaringos, paremtos byloje esančiais įrodymais, jų visuma. Apeliantai, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį ir kurias jau įvertino ir dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nagrinėjamoje byloje nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir daryti priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas.

14947.

150Ad hoc teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, per se nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino atsakovės pateiktų faktinių ir teisinių argumentų. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio reikalavimo laikėsi ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus. Dėl 2011 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties

15148.

152Apeliantai L. M. bei G. D. ir D. D. nurodo, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai, nevisapusiškai įsigilinęs į byloje nustatytas aplinkybes priėmė nepagrįstą spendimą, patvirtina ir sprendime teismo nurodytos aplinkybės, priešingos faktinėms aplinkybėms, t. y. teismas nurodė, kad D. D. yra atsakovo J. M. žmonos brolis, nors tai yra netiesa. Taip pat pažymi, kad teismo išvada, kad vien ši aplinkybė paneigia G. D. ir D. D. sąžiningumą, yra klaidinga.

15349.

154Kolegija sutinka su ieškovų argumentu, kad apeliantai abejoja teismo nustatytu J. M. giminystės ryšiu su D. D., tačiau tos abejonės yra susietos ne su paties giminystės fakto paneigimu, o su teismo sprendimo išvadų interpretavimu. Apeliantai neneigė, jog D. D., kuriam 2011 m. liepos 14 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi perleista nuosavybės teisė į ginčo pastatą, yra apelianto L. M. pusbrolis. Tai, jog teismo sprendime netiksliai įvardytas J. M. giminystės ryšys su D. D., nepaneigia paties L. M. giminystės santykio su apeliantais G. D. ir D. D., kurio faktu pirmosios instancijos teismas būtent vadovavosi spręsdamas dėl ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo.

15550.

156Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad artimi šeiminiai sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad ieškovui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013). Artimi ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo prieš kreditorius galimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys susiję artimais ryšiais, nors neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali būti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą, bet kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

15751.

158Apeliantai D. D. ir G. D. taip pat nurodo, kad kaip sąžiningos sandorio šalys, turėjo pagrindą manyti, kad jei notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, tvirtina sandorį, tai toks sandoris atitinka visus įstatymo jam keliamus reikalavimus. Notaras padarė išvadą, kad minėtų duomenų pakanka, kad nuosavybės teisės objektą jos turėtojas gali perleisti kitiems asmenims, todėl apeliantai neturėjo pareigos aiškintis apie pastato pastatymo aplinkybes, kaip kad teigia pirmosios instancijos teismas. Be to, aplinkybė, kad pirkėjai po sandorio sudarymo leido pardavėjui naudotis jų turtu, savaime nereiškia sandorio fiktyvumo ir sandorio šalių nesąžiningumo.

15952.

160Kolegija sutinka su ieškovų argumentu, jog sandoris, sudarytas notarine tvarka, nepreziumuoja šalių sąžiningumo. Notaras sandorio šalių sąžiningumą tikrina tiek, kiek pačios šalys atskleidžia su tuo susijusią informaciją. Apeliantai nepateikė įrodymų, jog jie sudarydami ginčijamą sandorį notarę informavo dėl visų aplinkybių, kurios nustatytos byloje kaip lemiančios apeliantų nesąžiningumą, todėl negalima tvirtinti, jog notarė sandorį tvirtino atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes.

16153.

162Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) Dėl civilinės bylos baigties

16354.

164Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi atsakovai, neduoda pagrindo išvadai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant bei aiškinant procesines ir materialines teisės normas. Dėl bylinėjimosi išlaidų

16555.

166Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žyminio mokesčio suma yra 725,00 Eur, todėl iš atsakovų L. M., J. M., G. D. ir D. D. priteisė po 120,83 Eur žyminio mokesčio valstybei.

16756.

168Apeliantai G. D. ir D. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismui ir nurodo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos tik už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Todėl apeliantams neaišku, kodėl teismas nepriteisė žyminio mokesčio iš atsakovų Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kadangi tokiu būdu kitiems atsakovams priteisto žyminio mokesčio dalis būtų mažesnė. Neteisingas yra ir teismo ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų skirstymas tarp atsakovų lygiomis dalimis.

16957.

170Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad reikalavimai panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimo Nr. 21/03 NS pakeitimą Nr. LSK-72-101214-00006 ir pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-56(20.34) nėra savarankiški reikalavimai, o yra išvestiniai ieškinio reikalavimai.

17158.

172Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi patikslinta, atleido apeliantą L. M. nuo dalies – 400,00 Eur – žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atidėjo apeliantui L. M. 516,00 Eur dalies mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

17359.

174Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi palikta nepakeista, atidėjo apeliantams G. D. ir D. D. likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 644, 00 Eur už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

17560.

176Netenkinus apeliantų skundų iš apelianto L. M. priteistina 516,00 Eur likusios žyminio mokesčio dalies suma ir iš apeliantų G. D. ir D. D. 644, 00 Eur likusios žyminio mokesčio dalies suma į valstybės biudžetą (CPK 93, 96 straipsniai).

177Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

178Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

179Priteisti iš apelianto L. M. 516,00 Eur likusios žyminio mokesčio dalies sumą į valstybės biudžetą.

180Priteisti iš apeliantų G. D. ir D. D. 644, 00 Eur likusios žyminio mokesčio dalies sumą į valstybės biudžetą.

181Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai A. C. ir BUAB „Arbolitas ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2009 m.... 6. 2.... 7. Statybos leidimo perregistravimas L. M. vardu yra neteisėtas, statybos leidimo... 8. 3.... 9. Taip pat atsakovas L. M., pastatą yra perleidęs atsakovams G. D. ir D. D.... 10. 4.... 11. Atsakovas L. M. atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašo taikyti ieškinio... 12. 5.... 13. Atsakovas J. M. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo A. C. netiesioginį... 14. 6.... 15. Atsakovai G. D. ir D. D. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo netiesioginį... 16. 7.... 17. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 18. 8.... 19. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 20. 9.... 21. Trečiasis asmuo notarė D. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. 10.... 24. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. sausio 25 d. sprendimu... 25. 11.... 26. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas A. C. neturėjo... 27. 12.... 28. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė BUAB „Arbolitas“ apie ginčytinus... 29. 13.... 30. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad atsakovas J. M., vertinant CPK 45... 31. 14.... 32. Byloje surinkti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų... 33. 15.... 34. Teismas konstatavo, kad 2009 m. spalio 26 d. statybos sutartis Nr. N09/10-26 ir... 35. 16.... 36. Kadangi pastatas, kuriam išduotas leidimas, jau buvo pastatytas 2006 metais ir... 37. 17.... 38. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad pastato priėmimo metu, pasirašant 2011... 39. 18.... 40. Teismas nustatė, ieškovė BUAB „Arbolitas“, reikšdama reikalavimą dėl... 41. III. Apeliacinio skundo argumentai... 42.

19.... 43. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) L. M. apeliaciniu skundu prašo Tauragės... 44. 19.1.... 45. Teismas nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių... 46. 19.2.... 47. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva pakeitė trečiojo... 48. 19.3.... 49. Teismas nurodė, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis... 50. 19.4.... 51. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009 m. spalio 26 d. statybų sutartis Nr.... 52. 19.5.... 53. Apeliantas pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai,... 54. 20.... 55. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) J. M. apeliaciniu skundu prašo Tauragės... 56. 20.1.... 57. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad atsakovas J. M. vienvaldiškai... 58. 20.2.... 59. BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė neturėjo teisės reikšti... 60. 20.3.... 61. Teismas nurodė, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis... 62. 20.4.... 63. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą ir lenkindamas... 64. 21.... 65. Atsakovai (toliau ir – apeliantai) G. D. ir D. D. apeliaciniu skundu prašo... 66. 21.1.... 67. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, kad atsakovas D.... 68. 21.2.... 69. Apeliantai G. D. ir D. D. nurodo, kad kaip sąžiningos sandorio šalys turėjo... 70. 21.3.... 71. Teismas nustatė, kad žyminio mokesčio suma yra 725,00 Eur, todėl iš... 72. 22.... 73. Bendraieškiai A. C. ir BUAB „Arbolitas“ bankroto administratorė UAB... 74. 22.1... 75. Apeliantas J. M. skunde tvirtina, jog jis nepagrįstai buvo įtrauktas į bylos... 76. 22.2... 77. Apeliantų L. M. ir J. M. tvirtinimas, jog ieškovų reikalavimams taikytinas... 78. 22.3... 79. Apeliantų L. M. ir J. M. argumentai dėl įrodymų vertinimo yra... 80. 22.4... 81. Apelianto L. M. argumentai, jog jo nuosavybės teisę patvirtina statybos... 82. 22.5... 83. Apeliantas L. M. ir apeliantai G. D. ir D. D. abejoja teismo nustatytais... 84. 22.6... 85. G. D. ir D. D. nors buvo įgiję nuosavybės teisę į ginčo pastatą, tačiau... 86. 22.7... 87. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodoma, jog atsiskaityta už ginčo pastatą... 88. 22.8... 89. Konstatavimas, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos, nereiškia, jog... 90. 23.... 91. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 92. 23.1.... 93. Pažymi, kad statinio tinkamumą naudoti įrodo ne kadastrinių matavimų bylos... 94. 23.2.... 95. Pastato statybos užbaigimo procedūros buvo pradėtos, kai 2011 m. sausio 4 d.... 96. 23.3.... 97. Komisija nebuvo gavusi informacijos, kad statybą leidžiančio dokumento... 98. 23.4.... 99. Apeliantų G. D. ir D. D. apeliacinis skundas pareikštas dėl vindikacijos... 100. 24.... 101. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 102. 25.... 103. Trečiasis asmuo notarė D. S. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.... 104. Teismas... 105. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 106. Apeliaciniai skundai atmestini.... 107. 26.... 108. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 109. 27.... 110. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 111. 28.... 112. Byloje kilo ginčas dėl statybos užbaigimo akto ir sandorių pripažinimo... 113. 29.... 114. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 115. 30.... 116. Apeliantai L. M. ir J. M. nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva... 117. 31.... 118. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BUAB „Arbolitas“... 119. 32.... 120. Taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių... 121. 33.... 122. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad... 123. 34.... 124. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo... 125. 35.... 126. Koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo... 127. 36.... 128. Apeliantų tvirtinimas, jog bankroto administratorė siekdama nuginčyti iki... 129. 37.... 130. Apeliantai tvirtina, jog ieškovės BUAB „Arbolitas“ bankroto... 131. 38.... 132. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas reglamentuoja, kad... 133. 39.... 134. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškinio reikalavimui... 135. 40.... 136. Apeliantas J. M. skunde tvirtina, jog jis nepagrįstai buvo įtrauktas į bylos... 137. 41.... 138. Apelianto J. M. statusas ir su tuo susijusių prievolių ieškovei BUAB... 139. 42.... 140. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2015 m. kovo 25 d.... 141. 43.... 142. Apeliantai L. M. ir J. M. pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas... 143. 44.... 144. Apeliantas L. M. skunde taip pat nurodo, kad nei projektas, nei juridinio... 145. 45.... 146. Akivaizdu tai, kad apeliantas L. M. ypatingą reikšmę suteikia statybos... 147. 46.... 148. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai... 149. 47.... 150. Ad hoc teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos... 151. 48.... 152. Apeliantai L. M. bei G. D. ir D. D. nurodo, jog tai, kad pirmosios instancijos... 153. 49.... 154. Kolegija sutinka su ieškovų argumentu, kad apeliantai abejoja teismo... 155. 50.... 156. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos... 157. 51.... 158. Apeliantai D. D. ir G. D. taip pat nurodo, kad kaip sąžiningos sandorio... 159. 52.... 160. Kolegija sutinka su ieškovų argumentu, jog sandoris, sudarytas notarine... 161. 53.... 162. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 163. 54.... 164. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą,... 165. 55.... 166. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žyminio mokesčio suma yra 725,00... 167. 56.... 168. Apeliantai G. D. ir D. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismui ir nurodo,... 169. 57.... 170. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad reikalavimai panaikinti Šilalės... 171. 58.... 172. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri... 173. 59.... 174. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi, kuri... 175. 60.... 176. Netenkinus apeliantų skundų iš apelianto L. M. priteistina 516,00 Eur... 177. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 178. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės... 179. Priteisti iš apelianto L. M. 516,00 Eur likusios žyminio mokesčio dalies... 180. Priteisti iš apeliantų G. D. ir D. D. 644, 00 Eur likusios žyminio mokesčio... 181. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....