Byla 3K-3-275-469/2017

Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A., G. B., E. G. ir R. R. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ ieškinį atsakovams R. R., E. G., A. A., G. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Kurorto viešbučiai“ (buvusi UAB „Liturimex“ viešbučiai), dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, kai bylą kasacinis teismas grąžina nagrinėti iš naujo, žalą bendrovei dėl neteisėtų bendrovės valdybos narių veiksmų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) nuostolių.
3. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. sausio 16 d. UAB ,,SRTP“ valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). UAB ,,SRTP“ už įsigyjamas akcijas atsiskaitė įskaitydama priešpriešinius reikalavimus. Jeigu akcijų pirkimo sandoris nebūtų sudarytas, atgavus skolą iš UAB ,,Liturimex“ viešbučių, būtų atsiskaityta su daugeliu UAB ,,SRTP“ kreditorių. Akcijų įsigijimas sukėlė UAB ,,SRTP“ nemokumą, todėl žala turi būti priteista iš atsakovų – UAB ,,SRTP“ valdybos narių.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur).
5. Teismas nurodė, kad UAB ,,SRTP“ 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti 365 paprastąsias vardines 1000 Lt (289,62 Eur) nominalios vertės UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). Šio susirinkimo protokolą pasirašė UAB ,,SRTP“ valdybos nariai atsakovai E. G., A. A., R. R., G. B..
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi UAB ,,SRTP“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Liturimex“ viešbučiams iškelta restruktūrizavimo byla.
7. Teismas nurodė, kad UAB ,,SRTP“ už įsigyjamas akcijas su UAB ,,Liturimex“ viešbučiais atsiskaitė priešpriešinio įskaitymo būdu, t. y. šitaip UAB „Liturimex“ viešbučiai tapo neskolinga ieškovei UAB ,,SRTP“ 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). Jeigu akcijų pirkimo sandoris nebūtų sudarytas, tai šią sumą atgavus iš UAB ,,Liturimex“ viešbučių, būtų buvę galima atsiskaityti su daugeliu UAB ,,SRTP“ kreditorių.
8. Teismas sprendė, kad atsakovai, kaip UAB ,,SRTP“ valdybos nariai, žinodami, kad UAB ,,SRTP“ turi nemažai pradelstų kreditorių įsipareigojimų, sudarė bendrovei nenaudingą sandorį – už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) įsigijo finansinių sunkumų turinčio kito juridinio asmens UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijų, dėl ko UAB ,,SRTP“ prarado galimybę iš UAB ,,Liturimex“ viešbučių atgauti 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) skolą, ir taip padarė UAB ,,SRTP“ 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) dydžio žalą.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2014 m. birželio 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) žalos atlyginimo.
10. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, bet nesutiko dėl žalos dydžio. Kolegija, remdamasi atsakovų pateikta UAB ,,Euristika“ verslo vertinimo ataskaitą, nustatė, kad 365 vienetų paprastųjų vardinių UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijų vertė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 784 625,90 Lt (227 243,37 Eur). Kolegija laikė, kad tokia buvo akcijų vertė jų įsigijimo momentu. Kolegija sprendė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), ieškovė patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur), t. y. 1 095 000 - 784 625,90, dydžio nuostolių.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovų A. A., G. B., E. G. kasacinius skundus, 2015 m. kovo 25 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.
12. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsižvelgiant į UAB „SRTP“ finansinę situaciją (pagal UAB ,,SRTP“ 2008 m. gruodžio 30 d. balansą įmonės turtas sudarė 1 498 099 Lt (433 879,46 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 121 821 Lt (324 901, 82 Eur), valdybos 2009 m. sausio 16 d. sprendimas investuoti 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), kas sudarė daugiau negu 2/3 įmonės turto, į kitos įmonės akcijas, o ne atsiskaityti su įmonės kreditoriais (nepriklausomai nuo to, ar už akcijas sumokėta kaina atitiko jų vertę, ar sumokėta per didelė kaina, nepriklausomai nuo to, kokia buvo UAB „Liturimex“ viešbučių finansinė padėtis) neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja geriems verslo standartams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingo verslo rizikos kriterijais ir gerais verslo standartais, bendrovės ir jos kreditorių interesus atitiktų sprendimas neinvestuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas. Tokiu atveju UAB ,,SRTP“ būtų galėjusi UAB ,,Liturimex“ viešbučių 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) skolos išieškojimą nukreipti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Sprendimas investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, įvertinus teismų nustatytas aplinkybes, atitiko UAB ,,Liturimex“ viešbučių interesus, o ne UAB ,,SRTP“ ir jos kreditorių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai – UAB ,,SRTP“ valdybos nariai – priimdami sprendimą investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas pažeidė savo fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui (UAB ,,SRTP“).
13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog valdybos nariai pažeidė fiduciarines pareigas, priimdami sprendimą investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, būtina nustatyti, ar šiais veiksmai buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. Teisėjų kolegija nurodė, kad UAB ,,SRTP“ nuostoliais dėl valdybos narių fiduciarinių pareigų pažeidimo laikytina 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) (akcijų kainos) ir akcijų (turto, kurį įgijo) rinkos vertės teismo sprendimo priėmimo metu skirtumas. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad teismo sprendimo priėmimo metu šių akcijų rinkos vertė viršija 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), tai būtų pagrindas konstatuoti, kad nors valdybos nariai pažeidė fiduciarines pareigas, bet žala bendrovei nepadaryta, ir pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti (atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą); tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad teismo sprendimo priėmimo metu šių akcijų rinkos vertė mažesnė negu 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), būtų pagrindas ieškovei priteisti sumą, kurią sudaro nurodytas skirtumas, kaip patirtą žalą (atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą).
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 25 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovai – UAB ,,SRTP“ valdybos nariai – priimdami sprendimą investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas pažeidė savo fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui (UAB ,,SRTP“) ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tam, kad šis tinkamai nustatytų žalos dydį.
16. Kolegija, įvertinusi naujai pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nenustatyta naujų ar kitokių faktinių bylos aplinkybių, kurios paneigtų kasacinio teismo išvadas, kad sprendimas investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas atitiko UAB ,,Liturimex“ viešbučių interesus, o ne UAB ,,SRTP“ ir jos kreditorių.
17. Kolegija nurodė, kad 2016 m. vasario 2 d. nutartimi paskyrė bankrutuojančios UAB „Kurorto viešbučiai“ (anksčiau UAB ,,Liturimex“ viešbučiai) akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Remiantis ekspertizės išvada, BUAB „Kurorto viešbučiai“ 365 parastųjų vardinių akcijų vertė 2016 m. gegužės 20 d. – 0 Eur. Kolegija nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šią eksperto išvadą.
18. Kolegija sprendė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų priimant sprendimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), ieškovė patyrė 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), t. y. 1 095 000 – 0, dydžio nuostolių.

8III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinių skundų

9

19. Kasaciniu skundu atsakovai A. A. ir G. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šioje civilinėje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis iš esmės skiriasi nuo kasacinio teismo praktikos panašiose civilinėse bylose (2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-124/2014; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016). Nurodytose nutartyse kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl valdymo organų (vadovo) žalos, kildinamos iš bendrovės vadovo veiksmų įsigyjant akcijas, nurodė, kad nuostolių dydį sudaro sandorio sudarymo metu buvusios akcijų rinkos vertės ir sumokėtos kainos skirtumas.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žalą pagal teismo sprendimo priėmimo metu buvusią akcijų rinkos vertę, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 5 dalį. Šioje teisės normoje yra aiškiai nurodytos tokio žalos apskaičiavimo principo išimtys – jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kadangi teismai UAB „SRTP“ valdybos narių 2009 m. sausio 16 d. sprendimą įsigyti akcijas laikė neteisėtais veiksmais, tai dėl tokių neteisėtų veiksmų atsirandančios deliktinės prievolės esmė reikalauja taikyti kainas, buvusias būtent žalos padarymo dieną, t. y. sprendimo įsigyti akcijas priėmimo dieną. Žalos, nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu, valdybos nariai negalėjo objektyviai numatyti ir prognozuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisminis procesas vyksta beveik septynerius metus.
20. Kasaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinio skundo argumentų dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, laikydamas, kad visos šios civilinės atsakomybės sąlygos jau yra konstatuotos, nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino kasacinio teismo išaiškinimų privalomumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalį), nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas apeliaciniame procese (CPK 320 straipsnis), pažeidė atsakovo R. R. teisę į tinkamą teismo procesą apeliaciniame procese (CPK 5 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad reikalavimas paisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys, nereiškia, kad kasacinis teismas pateikia ar gali pateikti privalomus nurodymus dėl to, kokį galutinį sprendimą turėtų priimti žemesnės grandies teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014; 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015).
2. Nagrinėjamoje byloje atsakovų neteisėti veiksmai yra kildinami iš UAB „SRTP“ 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje priimto sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). Apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis ne teismo sprendimo priėmimo metu buvusia akcijų verte, o sandorio sudarymo metu buvusia akcijų verte. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimti keturi procesiniai teismų sprendimai, ir nemotyvavo, kodėl akcijų vertė nebuvo nustatyta, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo priėmimo dienai.
3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią jeigu bendrovės vadovo veiksmams pritarė bendrovės valdyba, vadovo atsakomybė turi būti individualizuojama. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ji nėra saistoma jai pateiktų bendrovės vadovo pasiūlymų, o neturėdama pakankamos informacijos sprendimui priimti gali pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). UAB „SRTP“ valdyba priėmė sprendimą įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas ir įgaliojo UAB „SRTP“ direktorių R. R. UAB „SRTP“ vardu pasirašyti sutartį. Prieš sudarant akcijų įsigijimo sandorį, UAB „SRTP“ vadovas R. R. pateikė valdybai teisingą informaciją apie UAB „SRTP“ būklę. UAB „SRTP“ valdyba žinojo tikslią ir teisingą informaciją apie UAB „SRTP“ būklę ir savarankiškai sprendė dėl tokio sandorio tikslingumo ir ekonominės naudos. Iš atsakovo R. R. negali būti priteista žala, nes, UAB „SRTP“ vardu pasirašydamas UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sutartį, jis veikė ne savarankiškai, o bendrovės valdybos sprendimo pagrindu, jos pavedimu. Tuo atveju, jeigu atsakovas R. R. nebūtų atleistas nuo atsakomybės, tai, individualizuojant jo atsakomybę, spręstina dėl jos sumažinimo atsižvelgiant į kaltės laipsnį (CK 6.248 straipsnis).
21. Kasaciniu skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė žalos apskaičiavimo momentą. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 ir 2 dalis žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais — atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių išimčių įstatyme nenustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).
2. Tai, kad priklausomai nuo teismo proceso trukmės (nagrinėjamu atveju jis tunka 8 metus) keičiasi ir priteistinas žalos dydis, yra nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą mokėtina žalos suma tampa priklausoma ne tik nuo teisminio proceso trukmės, bet ir nuo UAB „Liturimex“ viešbučiai finansinės padėties ir kitų aplinkybių, sąlygojančių akcijų vertę, už kurias atsakovas E. G. objektyviai neturi galimybės būti atsakingas.
3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo E. G. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su netinkamu teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygų, taikymu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu faktinės situacijos vertinimu. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valdymo organų narių civilinę atsakomybę, nemotyvavo, kuo konkrečiai pasireiškė kiekviena civilinės atsakomybės sąlyga. Tai, kad atsakovas veikė kaip atidus, protingas bei rūpestingas valdymo organo narys, patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo įvertinti ir dėl jų nebuvo tinkamai pasisakyta.
5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis tik vienu įrodymu — ekspertizės išvada, kuria buvo nustatyta, jog 2016 m. gegužės 26 d. BUAB „Kurorto viešbučiai“ (anksčiau — UAB „Liturimex“ viešbučiai) 365 paprastųjų vardinių akcijų vertė yra 0 Eur. Teismas nepasisakė dėl kitų byloje esančių reikšmingų įrodymų (UAB „Abadona“ 2011 m. lapkričio 4 d. Patikrinimo apžvalgos, 2008 m. lapkričio 14 d. Paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutarties Nr.08—069), kurie iš esmės patvirtina, kad akcijų įsigijimo kaina buvo adekvati ir protinga.
6. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo verslo sprendimo priėmimo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Sprendimas įsigyti akcijas buvo geriausias sprendimas UAB „SRTP“, nes tuo metu UAB „Liturimex“ viešbučiai trūko piniginių lėšų ir UAB „SRTP“ skola nebūtų sumokėta, todėl valdybos nariai turėjo dvi galimybes: 1) laukti, kol UAB „Liturimex“ viešbučiai sugeneruos piniginių lėšų ir galės atsiskaityti su UAB „SRTP“; 2) iš karto gauti UAB „SRTP“ naudos sudarant sandorį, t. y. dalį vertingos įmonės akcijų. Valdyba pasirinko antrąjį variantą ir toks sprendimas, gal ir rizikingas, bet negali būti akivaizdžiai nenaudingas bendrovei.
22. Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinių skundų atsakovai A. A., G. B. prisidėjo prie atsakovų E. G., R. R. kasacinių skundų.
23. Ieškovė atsiliepimais į atsakovų kasacinius skundus prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
1. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išaiškino, kad teismai netinkamai nustatė žalos dydį, kad UAB „SRTP“ nuostoliais dėl valdybos narių fiduriacinių pareigų pažeidimo turi būti laikytinas 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) (akcijų kainos) ir akcijų (turto, kurį įgijo) rinkos vertės teismo sprendimo priėmimo metu skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu.
2. Kasaciniuose skunduose cituojamos civilinės bylos Nr. 3K-7-124/2014 arba Nr. 3K-3-452-415/2016 ir šios nagrinėjamos civilinės bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios. Cituojamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 arba Nr. 3K-3-452-415/2016 buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, kai už įsigytas akcijas buvo permokėta gerokai daugiau nei akcijų nominali vertė, o nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, kai sprendimas įsigyti kitos įmonės akcijas priimtas, kai ieškovė turėjo 1 120 831 Lt (324 615,09 Eur) pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, o investuodama į kitos įmonės akcijas prarado 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi konstatavo, kad byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai – UAB „SRTP“ valdybos nariai priimdami sprendimą investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas pažeidė savo fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, o byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo siekiant nustatyti žalos dydį.
4. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. A., R. R.. ir E. G., veikdami vieninga tyčia, paruošė UAB „SRTP“ 2009 m. sausio 19 d. raštą Nr. 09-001, jame įtvirtindami tikrovės neatitinkančią informaciją, kad įmonė neturi kreditorių, jį pateikė notarui, patvirtinusiam su UAB “Liturimex” viešbučiai įstatinio kapitalo didinimu susijusius sandorius. Taigi, atsakovų veiksmai dalyvaujant minėtų sandorių sudaryme nevertintini kaip normali verslo rizika, o vertintini, kaip tyčiniai veiksmai, sukėlę žalą BUAB „SRTP“ ir šios įmonės kreditoriams.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovavosi ne tik 2016 m. liepos 15 d. ekspertizės aktu Nr. 1607/12-1, bet ir kitais įrodymais. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, akcijų vertė turėjo būti nustatyta būtent teismo sprendimo priėmimo momentu. Atsakovai teikė teismui nuomones dėl ekspertui iškeltų klausimų, tačiau savo klausimų ekspertui nesiūlė, 2016 m. vasario 2 d. nutarties skirti ekspertizę neskundė, neprašė pakartotinės ar papildomos ekspertizės.
6. Šioje byloje atsakovo R. R. atsakomybė neturi būti individualizuojama, jis veikė net tik kaip UAB „SRTP“ direktorius, bet taip pat kaip ir vienas iš keturių bendrovės valdybos narių. Valdybos nariai, priimdami nuostolingą ir ekonomiškai nepagrįstą sprendimą investuoti į kitos įmonės akcijas, veikė neteisėtai kartu ir padarė bendrovei žalą, kurią privalo solidariai atlyginti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl žemesnės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų, kai bylą kasacinis teismas grąžina nagrinėti iš naujo

24. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014).
26. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015).
27. Taigi, bylos nagrinėjimo iš naujo ribos, klausimų, kuriuos grąžinus bylą nagrinėti iš naujo spręs žemesnės instancijos teismas, ratas priklauso nuo kasacinio teismo nutartyje nurodytų pagrindų ir argumentų, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas. Jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tai byla bus nagrinėjama iš naujo ir teismas turės iš naujo daryti išvadas visais byloje kylančiais klausimais. Jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, kurie susiję su tam tikrais klausimais, o kitais klausimais kasacinis teismas pritaria žemesnės instancijos teismo padarytoms išvadoms, ir nagrinėdamas bylą iš naujo žemesnės instancijos teismas nenustato naujų aplinkybių, kas lemtų kitokias išvadas šiais klausimais, negu tos, kurioms pritarė kasacinis teismas, tai nagrinėdamas bylą iš naujo žemesnės instancijos teismas gali remtis anksčiau padarytomis išvadomis, kurioms pritarė kasacinis teismas, ir atskirai dėl jų nepasisakyti.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pagrindus ir argumentus, išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje, kuriais remiantis buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, į tai, kad kasacinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo atsakovų veiksmų neteisėtumą, nenustatęs naujų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų veiksmų neteisėtumą, su šia civilinės atsakomybės sąlyga susijusių apeliacinio skundo argumentų pakartotinai pagrįstai nenagrinėjo ir rėmėsi kasacinio teismo išvadomis dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo.

13Dėl pakartotinio nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pateikti teisės išaiškinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimą. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos antro (pakartotinio) nagrinėjimo metu kasacinio proceso tvarka vertinama, ar žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba jei, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-706/2015; kt.).
30. Teisėjų kolegija, pildydama nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus ir tuo atveju, jeigu nustatoma, kad pirmą kartą nagrinėdamas bylą kasacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, arba jeigu kasacinio teismo praktika šiuo klausimu buvo pakeista iki antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka.
31. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje nurodė, kad dėl valdybos narių neteisėtų veiksmų UAB ,,SRTP“ tapo skolinga 1 095 000 Lt UAB ,,Liturimex“ viešbučiams ir ši suma laikytina UAB ,,SRTP“ turtiniu netekimu, tačiau dėl valdybos neteisėtų veiksmų UAB ,,SRTP“ įgijo 365 paprastąsias vardines 1000 Lt nominaliosios vertės UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, jas tebeturi ir šių akcijų vertė laikytina UAB ,,SRTP“ gauta nauda pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, todėl UAB ,,SRTP“ nuostoliais dėl valdybos narių fiduciarinių pareigų pažeidimo laikytina 1 095 000 Lt (akcijų kainos) ir akcijų (turto, kurį įgijo) rinkos vertės teismo sprendimo priėmimo metu skirtumas.
33. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį akcijų kaina laikytina UAB ,,SRTP“ turtiniu netekimu, tačiau neatsižvelgta į tai, kad akcijos jų įsigijimo metu turėjo tam tikrą vertę, todėl turtinis praradimas dėl akcijų įsigijimo turėtų būti apskaičiuojamas kaip akcijų rinkos vertės (jų įsigijimo metu) ir sumokėtos akcijų kainos skirtumas ir būtent šis skirtumas laikytinas žala. Tai, kad tokiu būdu apskaičiuojama žala dėl akcijų įsigijimo, nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, išaiškindamas, kad sumokėtos kainos ir turto rinkos vertės skirtumas reiškia, kad už sumokėtą kainą nebuvo gauta ekvivalentiška nauda, o tai gali lemti už tokį sandorį atsakingo asmens civilinę atsakomybę, taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, nustatydamas bendrovei padarytą žalą dėl akcijų įsigijimo, žalos dydį apskaičiavo kaip akcijų rinkos vertės (pirkimo–pardavimo metu) ir sumokėtos akcijų kainos skirtumą.
34. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą žala priklausytų nuo bylos trukmės ir rinkos sąlygų ir padariniai teisiškai būtų pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl priežastinio ryšio. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (būtina sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškovas įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį privalo įrodyti, kad bendrovės valdymo organas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą: bendrovės valdymo organas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas bendrovės valdymo organas vis dėlto sudarytų tokius sandorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai 2009 m. sausio 16 d. priimdami sprendimą įsigyti UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas negalėjo numatyti to, kad UAB ,,Liturimex“ viešbučiams 2015 metais bus iškelta bankroto byla ir akcijų vertė 2016 metais bus lygi nuliui.
36. Taigi, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, žala, padaryta ieškovei dėl atsakovų 2009 m. sausio 16 d. sprendimo įsigyti UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, laikytinas akcijų rinkos vertės (jų įsigijimo metu) ir sumokėtos akcijų kainos skirtumas. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 365 vienetų paprastųjų vardinių UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijų vertė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 784 625,90 Lt (227 243,37 Eur). Kadangi kitų įrodymų dėl akcijų vertės jų įsigijimo momentu pateikta nebuvo, tai laikytina, kad tokia buvo akcijų vertė jų įsigijimo momentu. Taigi, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), ieškovė patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur), t. y. 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) – 784 625,90 Lt (227 243,37 Eur), dydžio nuostolius.
37. Nauda, kuri pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį gali būti įskaitoma į nuostolius, laikytinas akcijų vertės padidėjimas nuo akcijų įsigijimo iki teismo sprendimo, kurio priteisiama žala, priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje pateiktus nurodymus, paskyrė bankrutuojančios UAB „Kurorto viešbučiai“ (anksčiau UAB ,,Liturimex“ viešbučiai) akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Remiantis ekspertizės išvada, BUAB „Kurorto viešbučiai“ (anksčiau UAB ,,Liturimex“ viešbučiai) 365 paprastųjų vardinių akcijų vertė 2016 m. gegužės 20 d. – 0 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad akcijų vertė nuo jų įsigijimo momento iki teismo sprendimo momento padidėjo, tai reiškia, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė tik žalą ir negavo naudos, kuri pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį gali būti įskaitoma į nuostolius.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo R. R. (kuris buvo ir bendrovės vadovas, ir valdybos narys) kasacinio skundo argumentai, kad įmonės vadovo ir valdybos atsakomybė turėtų būti individualizuojama, atmestini, nes nagrinėjamu atveju jam atsakomybė taikyta kaip valdybos nariui. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) žalą, ši ieškovei priteistina solidariai iš atsakovų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ieškovės reikalavimus tenkinus 28 proc., o atmetus 72 proc., atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
41. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 7103,74 Lt (2057,39 Eur) žyminio mokesčio nuo priteistos sumos, t. y. po 1775,93 Lt (514 Eur pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio valstybei.
42. Pirmosios instancijos teismas patyrė 65 Lt (18 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį), apeliacinės instancijos teismas pirmą kartą 6 Eur, kasacinis teismas pirmą kartą 43,02 Eur, apeliacinės instancijos teismas antrą kartą 19,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 86,48 Eur. Iš atsakovų priteistina 24,21 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,05 Eur, o iš ieškovės 62,27 Eur šių išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
43. Iš viso valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 520,05 Eur (514 Eur + 6,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
44. Atsakovas R. R. sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur), o atsakovas E. G. 300 Lt žyminio (86,89 Eur) mokesčio už apeliacinius skundus. Atsakovai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus mokėjimo. Dėl to sumokėtas žyminis mokestis jiems grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Ieškovė patyrė 23 000 Lt (6661,26 Eur) atstovavimo išlaidų, bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.
46. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11, 8.15, 8.16, 8.18 punktais, ieškovei iš atsakovų priteistinas 3620 Lt (1048,42 Eur) šių išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovų ieškovei priteistina 1013,60 Lt (293,56 Eur), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 253,40 Lt (73,39 Eur), šių išlaidų atlyginimo.
47. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 8.12, 8.13 punktais, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinas 8500 Lt (2461,77 Eur) šių išlaidų atlyginimas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovų ieškovei priteistina 2380 Lt (689,30 Eur), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 595 Lt (172,32 Eur), šių išlaidų atlyginimo.
48. Iš viso ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 848,40 Lt (253,40 + 595), arba 245,71 Eur, atstovavimo išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.
49. Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 3000 Eur ekspertizės išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą pervedė 4000 Eur, o ekspertizė kainavo 3000 Eur, ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 1000 Eur. 3000 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovų proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Iš atsakovų priteistina ieškovei 840 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 210 Eur, ekspertizės išlaidų atlyginimo.
50. Iš viso ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 455,71 Eur (245,71 Eur + 210 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme ir antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
51. Kasacinis teismas patyrė 15,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Valstybei iš ieškovės priteistina 10,84 Eur. Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Iš atsakovų valstybei turėtų būti priteista 4,22 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1,05 Eur, šių išlaidų atlyginimo. Kadangi iš atsakovų priteistina suma valstybei yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina suma, tai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei iš atsakovų nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

17„Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.

18Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,SRTP“ (j. a. k. 300994692) iš atsakovų R. R. ( - ), E. G. ( - ), A. A. ( - ), G. B. ( - ) solidariai 89 890,55 Eur (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt Eur 55 ct) žalos atlyginimo.

19Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ (j. a. k. 300994692) naudai iš atsakovų A. A. ( - ), G. B. ( - ), E. G. ( - ) ir R. R. ( - ) po 455,71 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20Grąžinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,SRTP“ (j. a. k. 300994692) 1000 (vieną tūkstantį) Eur iš lėšų, sumokėtų į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 2016 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 80.

21Grąžinti apeliantui R. R. ( - ) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 81 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. kovo 5 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 195.

22Grąžinti apeliantui E. G. ( - ) 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis Eur 89 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. kovo 6 d. AB „Swedbank“.

23Priteisti valstybės naudai iš atsakovų A. A. ( - ), G. B. ( - ), E. G. ( - ) ir R. R. ( - ) po 520,05 Eur (penkis šimtus dvidešimt Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

24Priteisti valstybės naudai iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ (j. a. k. 300994692) 62,27 Eur (šešiasdešimt du Eur 27 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ (j. a. k. 300994692) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“

25Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ (j. a. k. 300994692) 10,84 Eur (dešimt Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ (j. a. k. 300994692) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.