Byla 3K-7-43-706/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės (pranešėja), Donato Šerno, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“, veikiančios per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“, veikiančios per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“, UAB DK „PZU Lietuva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. A., UAB Kauno televizijos servisui, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių: 1) nukentėjusio eismo įvykyje asmens pretenziją dėl padarytos žalos, 2) termino pareikšti pretenziją atsakingam draudikui skaičiavimą ir praleidimo pasekmes, 3) ieškinio senaties terminą nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui kreiptis į teismą ir šio termino pradžios nustatymą, 4) eismo įvykio kaltininko atsakomybę nukentėjusio asmens draudikui, reiškiančiam subrogacinį reikalavimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių 68 127,54 Lt (19 731,10 Eur) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas.
  3. Ieškovė nurodė, kad UADB „Seesam Lietuva“ (jos teisių perėmėja – ieškovė) su draudėja UAB Kauno televizijos servisu sudarė Draudimo nuo mašinų ir įrenginių gedimo sutartį Nr. 2400000489/2010, kuria buvo apdrausti įrenginiai – stacionari ir mobili televizijos įranga. UADB „Seesam Lietuva“ buvo pranešta, kad draudimo apsaugos galiojimo metu, 2010 m. rugpjūčio 11 d., ( - ) buvo apgadinta televizijos įranga: 1) kamera „Sony ( - ) Nr. 400021, 2) vaizdo ieškiklis „Sony ( - ) Nr. 1905007 ir 3) objektyvas „Canon J11EX4,5B4 WASD SX12“ Nr. 20810429. Šis įvykis dalyvių buvo įvertintas kaip eismo, nes žala padaryta transporto priemone „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. ( - ) kuri, vilkdama žirklinį keltuvą, užkliudė televizijos įrangos laidus ir dėl to ši nukrito. Eismo įvykio deklaracijoje, surašytoje po 2010 m. rugpjūčio 11 d. įvykio, bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ (toliau – UAB „Techninė instaliacija“) atstovas A. A. parašu patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą.
  4. UAB DK „PZU Lietuva“ draudžiamojo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinę atsakomybę. UAB DK „PZU Lietuva“ eismo įvykio metu žalos patyrusiai UAB Kauno televizijos servisui išmokėjo 15 951,94 Lt (4620 Eur) draudimo išmoką sugadinto objektyvo vertei atlyginti. Dėl likusios žalos, padarytos kamerai ir vaizdo ieškikliui, nukentėjusioji į UAB DK „PZU Lietuva“ nesikreipė.
  5. Atlikusi žalos administravimo veiksmus UADB „Seesam Lietuva“ pagal išmokos potvarkius Nr. 10/240-0007 ir Nr. 10/240-0007/2 draudėjai UAB Kauno televizijos servisui 2010 m. rugsėjo 6 ir 17 d. išmokėjo 68 127,54 Lt (19 731,10 Eur) draudimo išmoką kameros remonto išlaidoms ir sugadinto vaizdo ieškiklio vertei atlyginti. UADB „Seesam Lietuva“ perėmė nukentėjusios bendrovės materialiąsias teises, įgijo teisę reikalauti, kad žalą atlygintų atsakingo asmens UAB „Techninė instaliacija“ draudikė UAB DK „PZU Lietuva“ ar pats atsakingas asmuo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė.

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykis laikytinas draudžiamuoju (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalis, Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip savo draudėjos teisių perėmėja, reikšdama UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimą, šią teisę turėjo įgyvendinti vadovaudamasi taisyklėmis, reglamentuojančiomis draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008). Draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas terminų pretenzijai dėl žalos atlyginimo pateikti, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, taip pat jam taikomos ir kitos sąlygos esant žalos atlyginimo prievolei.
  3. Eismo įvykis įvyko 2010 m. rugpjūčio 11 d., todėl nuo šios datos yra skaičiuojamas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų terminas pretenzijoms dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti ir šio termino pabaiga laikytina 2011 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovė reikalavimą draudikei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo pareiškė tik 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. praleidusi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą.
  4. UAB Kauno televizijos servisas pateikė pranešimą UAB DK „PZU Lietuva“ tik dėl kameros objektyvo, bet nepranešė apie įvykio metu apgadintą kamerą ir vaizdo ieškiklį. Tiek pagal TPVCAPDĮ, tiek pagal teismų praktiką draudikui kyla pareiga priimti sprendimą tik dėl tos išlaidų dalies, dėl kurios buvo gauta nukentėjusio asmens pretenzija (reikalavimas) (Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-144/2013).
  5. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ne tik tiesiogiai nukentėjęs asmuo, bet ir ieškovė pretenziją dėl žalos atlyginimo pareiškė nepraleidusi vienerių metų termino, nes ji žalą padariusiai UAB „Techninė instaliacija“ pretenziją pateikė 2011 m. birželio 8 d. Teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ 13 straipsnio l dalies nuostata taikytina tik nukentėjusiam dėl eismo įvykio asmeniui. Subrogacinius (regresinius) reikalavimus reiškiančių asmenų teisės ir subjektai, kam tokie reikalavimai turi būti reiškiami, reglamentuojami TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik jei kaltininkas nebuvo apsidraudęs savo civilinės atsakomybės. Alternatyvos, kam pateikti pretenziją dėl eismo įvykio kilusios žalos atlyginimo, subrogacinį reikalavimą reiškiančiam asmeniui nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie VRM v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009).
  6. Įstatymo nuostata įtvirtina tik terminą, per kurį reikalavimas (nukentėjusio asmens ar subrogacinį (regresinį) reikalavimą teikiančio asmens) turi būti pateiktas.
  7. Subrogacinio reikalavimo pareiškėjas yra savo srities profesionalas, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir dėmesingumo reikalavimai, todėl aplaidaus savo teisių įgyvendinimo pasekmės tenka būtent jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008).
  8. Teismas sprendė, kad, ieškovei dėl savo kaltės praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų pretenzijos pareiškimo terminą, taip pat ją pateikus asmenims, kuriems, remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis, reikalavimas (pretenzija) negalėjo būti pateiktas, atsakingo už žalą asmens ir jo civilinės atsakomybės draudikės prievolė išmokėti draudimo išmoką pasibaigia.
  9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą.
  10. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies aiškinimu ir taikymu.
  11. Draudiko pareiga mokėti išmoką nepriklauso nuo to, ar apdraustas pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas (draudėjas) vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Atsakovės UAB „Techninė instaliacija“ pažeidimas, t. y. kad nepranešė, jog į ją su pretenzija kreipėsi ieškovė, galėtų daryti įtaką tik draudėjos ir draudikės tarpusavio teisiniams santykiams bei suteiktų draudikei atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti sumokėtų sumų iš transporto priemonės valdytojo ar draudėjo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
  12. Tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-435/2012; kt.).
  13. Kolegija rėmėsi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 4 dalimi, 19 straipsnio 10 dalimi, Taisyklių 24, 32 punktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-144/2013, nurodė, kad ieškovė pretenziją atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo pareiškė 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. praleidusi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo eismo įvykio dienos (2010 m. rugpjūčio 11 d.), todėl ieškovės reikalavimas atlyginti išmokėtą draudimo išmoką negali būti tenkinamas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; jei kasacinis teismas priimtų galutinį procesinį sprendimą – priteisti iš atsakovių visą prašomą sumą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas pareikšti pretenziją draudikui negali būti aiškinamas taip, kad jo praleidimas panaikintų ir eismo įvykio kaltininko atsakomybę. Net ir konstatavus, kad nukentėjusysis praleido vienerių metų terminą kreiptis į atsakingo asmens draudiką su pretenzija, jis (jo teises perėmęs draudikas) nepraranda teisės nukreipti savo reikalavimą tiesiogiai į už žalą atsakingą asmenį, nes jo atsakomybė kyla atskiru savarankišku deliktinės atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-435/2012).
    2. Nors UAB „Techninė instaliacija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė kyla skirtingais pagrindais (atitinkamai – delikto ir draudimo sutarties), jos abi nukentėjusiajai ar šios vietą pakeitusiai draudikei atsako solidariai.
    3. Skolininkas, iš kurio buvo reikalaujama įvykdyti prievolę, turi atgręžtinio reikalavimo teisę bendraskoliams, kurių pareiga pasibaigė dėl ieškinio senaties termino pabaigos (CK 6.16 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas kreiptis į draudikę praleistas, tai užkerta kelią reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš kaltininkės.
    4. Kasacinio teismo praktika, kokios trukmės ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tokio pobūdžio bylose ir nuo kurio momento skaičiuotina jo pradžia, yra nevienoda.
    5. Vienu atveju taikomas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, skaičiuojamas arba nuo pretenzijos netenkinimo dienos, jeigu pretenzija draudikui pateikta per vienerių metų terminą, arba nuo teisės į pretenziją atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013).
    6. Kitu atveju taikomas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą, jis skaičiuojamas nuo eismo įvykio dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „BTA draudimas“ ir kt., Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-435/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Seesam Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2012).
    7. Vėliau plėtotoje kasacinio teismo praktikoje subrogacijos bylose nuosekliai taikytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o regreso bylose – vienerių metų. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-435/2012, nurodoma, kad pretenzija pareikšta praleidus vienerių metų terminą nuo eismo įvykio, taip pat į teismą kreiptasi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo ligos pašalpos išmokėjimo (taigi, vadovaujantis skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį), tačiau kasacinis teismas sprendė, jog draudikas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą.
    8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Seesam Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2012, pretenzija atsakingam draudikui apskritai nebuvo pateikta, į teismą kreiptasi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo draudimo išmokos išmokėjimo (taigi, vadovaujantis skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį), tačiau kasacinis teismas sprendė, kad nuo eismo įvyko iki ieškinio pareiškimo kasatoriui nėra praėję ketveri metai pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį, ir konstatavo, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pareikšti pretenziją atsakingam draudikui praleidimas nesuteikia šiam teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą.
    9. Kasatorės nuomone, dėl regreso ir subrogacijos teisės įgyvendinimo kreiptis į teismą skirtingais ieškinio senaties terminais reikštų šių teisių netinkamą atribojimą. Regreso atveju skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas nuo draudimo išmokos išmokėjimo reikštų CK 1.128 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, pažeidimą. TPVCAPDĮ nuostatomis įgyvendinamos jo priede nurodytos Europos Sąjungos direktyvos, kurių įtraukimas negali lemti nukentėjusiųjų apsaugos sumažinimo.
    10. Ginčo atveju negali būti atsižvelgiama į 2013 m. kasacinio teismo praktiką, pagal kurią taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; paduodant ieškinį, tokios praktikos nebuvo, o atgalinis jos taikymas reikštų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą procesą pažeidimą.
    11. 2010 m. lapkričio 8 d. UAB DK „PZU Lietuva“ nusprendus 2010 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atlyginti dalį žalos ieškinio senaties eiga nutrūko ir iš naujo prasidėjo ieškovei gavus 2011 m. gruodžio 21 d. atsisakymą atlyginti likusią žalos dalį (CK 1.130 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl net skaičiuojant vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo 2011 m. gruodžio 21 d. ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi šio termino.
    12. Teismai, atmetę ieškinį, pareikštą UAB DK „PZU Lietuva“, neišsprendė kitos atsakovės UAB „Techninė instaliacija“ atsakomybės klausimo, t. y. ar vienerių metų pretenzijos termino praleidimas eliminuoja ir UAB „Techninė instaliacija“ atsakomybę; ar draudikės atžvilgiu buvo praleistas ieškinio senaties terminas, jeigu taip, tai kokią įtaką tai daro galimybei reikalauti žalos atlyginimo iš kaltininkės. Abu šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus: kaltininkas atsako deliktinės atsakomybės, o jo draudikas – draudimo sutarties pagrindu. Abu šie asmenys atsako solidariai, t. y. ieškovė turi teisę reikalauti, kad visą žalą atlygintų abu bendraatsakiai arba tik vienas iš jų. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, atmetęs ieškinį, pareikštą atsakingam už žalą asmens draudikui, privalo išspręsti reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ BTA draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009).
  2. Atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Techninė instaliacija“ atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
    1. Nukentėjęs asmuo turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių TPVCAPDĮ, Taisyklių, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka, be to, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Draudimo įstatymo 108 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).
    2. Atsakovės remiasi CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalimis, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005), nurodo, kad ieškovė subrogacinį reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos reiškia tiek eismo įvykio kaltininkei – atsakovei UAB „Techninė instaliacija“, tiek jos draudikei – atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“.
    3. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie VRM v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009) draudimo išmoką išmokėjęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso ar subrogacijos teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui ir tik jeigu jo nėra – žalą padariusiam asmeniui. Be to, reikalavimas gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei jis yra pateiktas įstatyme nurodytam tinkamam subjektui ir laiku.
    4. Nustatant žalos dydį, atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ neturėjo galimybės apžiūrėti turto. Ieškovė neįvykdė savo pareigos pateikti atsakovei draudikei eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, ieškovė turėjo laikytis UAB DK „PZU Lietuva“ nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis).
    5. Tam, kad būtų sudaryta galimybė visiems dalyvaujantiems asmenims objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, įstatymų leidėjas nustatė sutrumpintus ieškinio senaties terminus, kylančius iš draudimo teisinių santykių.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reglamentuotos nukentėjusio eismo įvykyje asmens pretenzijos dėl padarytos žalos reikšmės

  1. Vienas iš draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindų – draudimo sutartis. Įstatymo draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui.
  2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. TPVCAPD sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis).
  3. Draudėjams – transporto priemonių valdytojams ši sutartis privaloma, jie negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).
  4. Privaloma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis – sutartis trečiojo nepaskirtojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Trečiuoju asmuo tampa bet kuris nuo apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo. Šis trečiojo asmens statusas įtvirtintas TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalyje ir negali būti keičiamas draudėjo CK 6.1006 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi nukentėjusiojo teisių apsauga užtikrinama ne tik civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, įprastine tvarka, bet ir įstatymo pagrindu.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009).
  6. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, ir nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto.
  7. Atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus (nutarties 23–26 punktai) pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
  8. Draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis.
  9. Žalą padariusio asmens (draudėjo) ir draudiko draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos nukentėjusio (trečiojo asmens) teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui. Jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turi pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį.
  10. Tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Šiems santykiams taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
  11. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).
  12. Draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas dar savaime nereiškia draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Įstatyme nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentėjusiajam, tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek policijos pareigūnams nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie eismo įvykį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 15 dalis). Pažymėtina, kad bet kurio iš nurodytų subjektų pranešimas draudikui apie eismo įvykį yra laikytinas tinkamu draudiko informavimu ir šiam atsiranda pareiga pradėti žalos administravimo procesą – apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintą ar sugadintą turtą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis), nustatyti turtui padarytą žalos dydį (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis), įvertinti visą dėl sveikatos sužalojimo asmens patirtą žalą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis) ir kt. Tai reiškia, kad, informavus draudiką apie eismo įvykį, pradedamas žalos atlyginimo sureguliavimo procesas, t. y. surenkama reikalinga informacija tam, kad, pateikus reikalavimą atlyginti žalą, būtų galima tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).
  13. Nors ir yra prielaidų nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui gauti draudimo išmoką, dar nėra žinomas žalą padariusio asmens draudiko (toliau – ir atsakingo draudiko) sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kaip draudikas vykdys atsiradusią sutartinę prievolę. Tuo tikslu įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pretenzijos pateikimo atsakingam draudikui sąlygą. Tam, kad nukentėjusiajam taptų žinoma, ar atsakingas draudikas sutinka ar atsisako išmokėti draudimo išmoką (jos dalį), jis pateikia draudikui pretenziją.
  14. Jei nukentėjusiam asmeniui atsisakoma išmokėti draudimo išmoką ar jos dalį ar į jo pretenziją draudikas iš viso neatsako, tai nukentėjęs asmuo turi dėl savo pažeistos teisės į draudimo išmoką kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-71-415/2016).
  15. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo (trečiojo asmens pagal draudimo sutartį) teisė gauti draudimo išmoką iš draudiko reiškia, jog jis TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi pateikti pretenziją atsakingam draudikui ar jo atstovui dėl padarytos žalos tam, kad gautų informaciją iš atsakingo draudiko (jo atstovo), ar šis sutinka ar atsisako vykdyti sutartinę prievolę – išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui), ir atitinkamai galėtų spręsti, ar jo materialioji subjektinė teisė į draudimo išmoką ir jo TPVCAPDĮ saugomas interesas yra pažeisti. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostata dėl pretenzijos pateikimo tiesiogiai draudikui negali būti aiškinama kaip ikiteisminė privaloma pažeistos teisės gynimo stadija, nes kol nėra atsakymo iš draudiko, kad jis atsisako vykdyti sutartinę prievolę, nėra pagrindo konstatuoti nukentėjusio asmens subjektinės teisės į draudimo išmoką pažeidimo.

13Dėl termino pareikšti pretenziją atsakingam draudikui skaičiavimo ir praleidimo pasekmių pagal TPVCAPDĮ

  1. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.
  2. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nesikreipus su pretenzija, t. y. nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).
  3. Išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama šią kasacinio teismo praktiką, nurodo, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti pretenzijos pareiškimo atsakingam draudikui mokėti išmoką terminai, bet ne ieškinio senaties terminai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos. Nustatyto vienerių metų pretenzijos pareiškimo termino praleidimas nelemia nukentėjusio trečiojo asmens materialiosios subjektinės teisės, t. y. teisės gauti žalos atlyginimą, tarp jų – ir draudimo išmokos forma, pasibaigimo.
  4. Atsakingas draudikas net ir tokiu atveju, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškia pretenziją praleidęs vienerių metų terminą, neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui tuo pagrindu, kad praleistas šis terminas, nes toks atsisakymo mokėti išmoką pagrindas TPVCAPDĮ nenustatytas.
  5. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama, kai nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo įvykdė šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, tarp jų – pareiškė pretenziją dėl padarytos žalos per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
  6. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nurodytų įpareigojimų ar juos vykdė netinkamai ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalis). Kitokių pretenzijos pareiškimo termino praleidimo padarinių TPVCAPDĮ nenustatyta.
  7. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: kai nukentėjęs trečiasis asmuo pavėlavo pareikšti atsakingam draudikui pretenziją per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą, šis turi teisę sumažinti mokėtiną draudimo išmoką tik tais atvejais, kai tam yra TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. kai pavėluotas pretenzijos pareiškimas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą. Jei tokių pasekmių neatsiranda, vien tuo pagrindu, kad pretenzija buvo pareikšta praleidus vienerių metų terminą, atsakingas draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti.
  8. Ši taisyklė netaikytina tais atvejais, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją atsakingam draudikui pareiškia praleidęs TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 metų terminą. Šio termino praleidimas pagal įstatymo formuluotę „bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos“ reiškia, kad atsakingas draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykyje trečiajam asmeniui, jei praėjo 4 metai nuo eismo įvykio.

14Dėl ieškinio senaties termino nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui kreiptis į teismą ir šio termino pradžios nustatymo

1544.

16Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

1745.

18CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

1946.

20Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino eigos pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Švedijos įmonė „Baltic Bitumen AB“, bylos Nr. 3K-3-87/2010).

2147.

22CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras septynių dienų terminas prievolėms įvykdyti, bet įstatymų leidėjas nustatė konkretų 30 dienų terminą atsakingam draudikui nuspręsti, ar yra pagrįsta nukentėjusio trečiojo asmens pretenzija, ir priimti atitinkamą sprendimą (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalis) arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tai atlikti per 3 mėnesius, todėl CK 6.53 straipsnio 2 dalis atsakingam draudikui netaikoma. Kadangi vienerių metų termino pretenzijai pareikšti praleidimas nėra pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, tai TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyti terminai taikytini ir sprendžiant dėl pavėluotai pareikštos pretenzijos pagrįstumo.

2348.

24Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: kai atsakingas draudikas pažeidžia TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – 3 mėnesių terminą išmokėti draudimo išmoką, t. y. nepriima jokio sprendimo ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo negauna atsakingo draudiko atsakymo į pretenziją, praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas nukentėjusiam asmeniui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo išmoką (jos dalį). Šis terminas skaičiuojamas ta pačia tvarka, jeigu gaunamas atsakymas iš draudiko, bet netenkinama pretenzija ar ji tenkinama iš dalies, tačiau nukentėjęs asmuo su tokiu atsakymu nesutinka.

25Dėl pretenzijos pareikšimo ir ieškinio senaties terminų skaičiavimo nukentėjusio asmens draudikui, subrogacijos pagrindu įgijusiam reikalavimo teisę atsakingam draudikui

2649.

27Kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir gauna žalos atlyginimą iš šio draudiko, pastarajam pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko (nagrinėjamu atveju aktuali TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis).

2850.

29Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą.

3051.

31Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų. Tačiau reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013; kt.).

3252.

33Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Kai žalą patyręs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir žalos atlyginimą gauna iš jį apdraudusio draudiko, šis, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas teisę reikalauti, kad kitas draudikas įvykdytų egzistuojančią ir nepasibaigusią prievolę. Tokiu atveju nesikeičia nei sutartinės prievolės, nei taikytina teisė, nei įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas. Žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginus šio asmens transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudusiam draudikui, jam subrogacijos būdu pereina pradinio kreditoriaus teisė į žalos atlyginimą (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Seesam Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2012).

3453.

35Išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: draudikas, įgyvendindamas perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių nei turėjo jo draudėjas. Sprendžiant dėl pretenzijos pateikimo termino praleidimo, ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo nukentėjusio asmens draudikui, atlyginusiam jam patirtą žalą ir įstojusiam į pradinio kreditoriaus vietą, bei reiškiančiam subrogacinį reikalavimą atsakingam draudikui taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir pradiniam kreditoriui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui).

3654.

37Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl 2010 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykio metu UAB „Techninė instaliacija“ atstovo kaltės apgadintos UAB Kauno televizijos serviso televizijos įrangos nukentėjusioji tą pačią dieną – 2010 m. rugpjūčio 11-ąją – kreipėsi dėl žalos atlyginimo į savo draudikę kasatorę pagal savanorišką turto draudimo sutartį. Kasatorė 2010 m. rugsėjo 6 ir 17 d. atlygino draudėjai žalą, padarytą šios kamerai ir vaizdo ieškikliui, t. y. išmokėjo 68 127,54 Lt (19 731,10 Eur) draudimo išmoką.

3855.

39Kasatorės nuomone, pretenzija dėl UAB Kauno televizijos servisui išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo buvo pateikta laiku ir tinkamai – 2011 m. birželio 8 d. žalą padariusiai UAB „Techninė instaliacija“, todėl pastarosios draudikė UAB DK „PZU Lietuva“ turi atlyginti nukentėjusiajai išmokėtą draudimo išmoką.

4056.

41Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalimi, nutarties 52 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, pažymi, kad teismai pagrįstai sprendė, jog pretenzija dėl draudimo išmokos atlyginimo TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytu vienerių metų terminu turėjo būti pareikšta ne žalą padariusiam asmeniui – UAB „Techninė instaliacija“, o tiesiogiai jos draudikei UAB DK „PZU Lietuva“.

4257.

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė pretenziją atsakingai draudikei UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. praleidusi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienų metų terminą nuo žalos atsiradimo dienos – 2010 m. rugpjūčio 11-osios.

4458.

45Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ nepagrįstai atsisakė atlyginti kasatorei visą jos išmokėtą draudėjai UAB Kauno televizijos servisui draudimo išmoką remdamasi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalimi. Atsakovė, nustačiusi, kad vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti yra praleistas, turėjo teisę spręsti tik dėl atlygintinos draudimo išmokos mažinimo tuo atveju, jeigu būtų nustatytos tam reikiamos TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatorės pavėluotas pretenzijos pateikimas atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, nes bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių nenustatė (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

4659.

47Skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią svarbi kasatorės pretenzijos atsakingai draudikei UAB DK „PZU Lietuva“ pateikimo data – 2011 m. lapkričio 23 d., nuo kurios yra skaičiuojamas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas konkretus 30 dienų terminas įvykdyti prievolę – išmokėti draudimo išmoką (CK 1.137 straipsnio 2 dalis) (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, lemiančių 3 mėnesių terminą, byloje nenustatyta).

4859.1.

49Praėjus 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, nors ji pareikšta praleidus vienerių metų terminą pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį, pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas nukentėjusiam asmeniui, bylos atveju – į jo vietą įstojusiai ir reikalavimo teisę įgijusiai draudikei kreiptis į teismą dėl, jos manymu, pažeistos teisės gauti draudimo išmoką.

5059.2.

51Taigi nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senaties termino pradžia – 2011 m. gruodžio 24 d., pabaiga – 2012 m. gruodžio 24 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Kasatorė (ieškovė) ieškinį atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė 2012 m. spalio 1 d., taigi nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.127 straipsnio 7 dalis).

5260.

53Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakė atlyginti kasatorei jos išmokėtą draudimo išmoką draudėjai UAB Kauno televizijos servisui ne tik dėl to, kad kasatorė praleido vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti, bet ir dėl pačios pretenzijos nepagrįstumo. Bylą nagrinėję teismai kasatorės ieškinio reikalavimą atmetė dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti praleidimo. Faktinės aplinkybės dėl pretenzijos pagrįstumo, t. y. pagrindo atlyginti kasatorei jos išmokėtą draudimo išmoką draudėjai UAB Kauno televizijos servisui, byloje nebuvo nustatomos. Kasaciniam teismui išaiškinus, kad dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienų metų termino pretenzijai pareikšti praleidimo negali būti atsisakyta tenkinti draudiko reikalavimo atlyginti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, ir ieškovui (kasatoriui) nepraleidus ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, yra pagrindas spręsti, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, ir kvalifikuoti šiuos pažeidimus kaip esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).

54Dėl eismo įvykio kaltininko atsakomybės nukentėjusio asmens draudikui, reiškiančiam subrogacinį reikalavimą

5561.

56Išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti šiuo klausimu pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. UAB „Beljana“, bylos Nr. 3K-3-281-969/2015).

  1. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo draudėjas. Taip įgyvendinama žalą patyrusio nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kurią išmokėdamas draudimo išmoką žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę (Draudimo įstatymo 108 straipsnis), taip pat užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytą žalą asmens, draudimo apsauga, pagal kurią žalą patyręs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo atlygintų tik tą žalos dalį, kuri viršytų TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis).

5763.

58Kadangi draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių nei turėjo jo draudėjas, tai šis draudikas taip pat turės teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo atlygintų tik tą žalos dalį, kuri viršys kaltininko ir jo draudiko sudarytoje TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas. Tokią išvadą patvirtina ir TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostata, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi subrogacijos ar regreso teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

5964.

60Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens solidarioji prievolė atlyginti žalą TPVCAPDĮ nenustatyta. Tuo atveju, kai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas atlygina tik dalį nukentėjusiojo draudikui jo išmokėtos draudimo išmokos, nes ši viršija kaltininko TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas, nukentėjusio asmens draudikas įgis teisę reikalauti iš kaltininko atlyginti tik tą draudimo išmokos dalį, kuri viršija draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytą draudimo sumą.

6165.

62Eismo įvykio kaltininkas (draudėjas) turėtų būti įtraukiamas į procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes bylos nagrinėjimo metu gali kilti jo atsakomybės dėl išmokėtos draudimo išmokos, viršijančios kaltininko TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas, klausimas.

6366.

64Atsižvelgiant į nutarties 64 punkte išdėstytus išaiškinimus, kasatorė turėtų teisę reikalauti, kad UAB „Techninė instaliacija“ atlygintų tą žalos dalį, kuri viršytų jos su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytoje TPVCAPD sutartyje nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Tačiau faktas, kad kasatorės byloje prašomas priteisti žalos atlyginimas viršija UAB „Techninė instaliacija“ su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytoje TPVCAPD sutartyje nustatytą draudimo sumą, byloje nebuvo nustatomas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

6567.

66Atsižvelgdama į nutarties 60, 66 punktuose padarytas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).

67Dėl bylinėjimosi išlaidų

6868.

69Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sprendimo vykdymo atgręžimo klausimai paliktini spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 14,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. pažyma).

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

71Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

72Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė.... 7.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 13. Dėl termino pareikšti pretenziją atsakingam draudikui skaičiavimo ir... 14. Dėl ieškinio senaties termino nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui kreiptis... 15. 44.... 16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 17. 45.... 18. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių... 19. 46.... 20. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo... 21. 47.... 22. CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras septynių dienų terminas... 23. 48.... 24. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir... 25. Dėl pretenzijos pareikšimo ir ieškinio senaties terminų skaičiavimo... 26. 49.... 27. Kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir gauna... 28. 50.... 29. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių,... 30. 51.... 31. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam... 32. 52.... 33. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą... 34. 53.... 35. Išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką ir... 36. 54.... 37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl 2010 m. rugpjūčio 11 d. eismo... 38. 55.... 39. Kasatorės nuomone, pretenzija dėl UAB Kauno televizijos servisui išmokėtos... 40. 56.... 41. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalimi,... 42. 57.... 43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė pretenziją atsakingai draudikei... 44. 58.... 45. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB DK „PZU... 46. 59.... 47. Skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią svarbi kasatorės... 48. 59.1.... 49. Praėjus 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, nors ji pareikšta... 50. 59.2.... 51. Taigi nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senaties termino pradžia – 2011... 52. 60.... 53. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakė... 54. Dėl eismo įvykio kaltininko atsakomybės nukentėjusio asmens draudikui,... 55. 61.... 56. Išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio... 57. 63.... 58. Kadangi draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš... 59. 64.... 60. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir... 61. 65.... 62. Eismo įvykio kaltininkas (draudėjas) turėtų būti įtraukiamas į procesą... 63. 66.... 64. Atsižvelgiant į nutarties 64 punkte išdėstytus išaiškinimus, kasatorė... 65. 67.... 66. Atsižvelgdama į nutarties 60, 66 punktuose padarytas išvadas, išplėstinė... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 68. 68.... 69. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos... 70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 71. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 72. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...