Byla 2-1188-647/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,

2sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,

3dalyvaujant ieškovo BUAB „Ekotipas“ atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ekotipas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

5Teismas

Nustatė

6ieškovas BUAB „Ekotipas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (b. l. 121-127) prašydamas iš atsakovo A. J. ieškovo naudai priteisti 9 678,54 Eur patirtos žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500,00 Eur ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2694-661/2018 ieškovui buvo iškelta bankroto byla. 2018-05-25 nutartimi bankroto administratoriumi buvo paskirta MB „Alba prima“. Vilniaus apygardos teismo 2018-03-30 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Perėmus įmonės valdymą bei įvertinus turimus duomenis, buvo pastebėta, kad dėl įmonės administracijos veiklos įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kadangi nebuvo laiku kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad įmonė yra nemoki žinoma tapo jau 2013-12-31, kuomet buvo sudarytas įmonės veiklos balansas. Minėtais metais įmonė patyrė 21 866,00 Lt nuostolių, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė net 76 714,00 Lt, o turimas turtas tik 64 848,00 Lt, t. y. mokėtinos sumos gerokai viršijo turimą turtą net neįvertinus įmonės patirtų nuostolių. Atitinkama situacija susiklostė ir 2014 metais, kuomet vadovauti pradėjo atsakovas A. J., kuris įmonę perėmė nemokumo būsenoje, nes mokėtinos sumos viršijo pusę turimo turto. Įmonė, veikdama nemokumo būsenoje, toliau blogino savo padėtį, ko pasėkoje augo kreditoriniai reikalavimai. Taip pat 2015 metais buvo matomas ženklus įmonės veiklos pablogėjimas, po kurio vis dar nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad nemoki įmonė nedidintų savo skolų kreditoriams, kurios ženkliai išaugo. Įmonės padėtis ir 2016 metais išliko identiškai bloga, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, kurią galiausiai iškėlė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne atsakovas, nors tai buvo jo pareiga, todėl akivaizdu, kad yra norminių teisės aktų pažeidimas, kuris pasireiškia neteisėtais atsakovo veiksmais. Pažymi, kad atsakovas yra atsakingas dėl šių kreditorinių reikalavimų, kurie atsirado jo vadovavimo laikotarpiu: 2 200,68 Eur dydžio skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, susidariusi laikotarpiu nuo 2017 m. 4 ketvirčio iki 2018-01-23; 2 566,18 Eur dydžio skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, susidariusi laikotarpiu nuo 2015-05-16 iki 2018-01-23; 4 911,68 Eur dydžio skola UAB „Judesio technika“, susidariusi laikotarpiu nuo 2015-05-05 iki 2018-01-23. Ši žala kilo laikotarpiu, kuomet įmonė buvo nemokumo būsenoje, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, o tai galiausiai padarė vienas iš įmonės kreditorių, o atsakovas bankroto administratoriui net neperdavė finansinių įmonės dokumentų, taip iš esmės atliko neteisėtus veiksmus tiek kreditorių, tiek įmonės atžvilgiu.

8Teismo posėdžio metu ieškovo BUAB „Ekotipas“ atstovas advokatas Karolis Rugys patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai parodė, kad nors atsakovas yra pareiškęs, kad įmonė turi didelės vertės turto, tačiau pažymi, kad atsakovas jokio įmonės turto bankroto administratoriui nėra perdavęs, dėl ko atsakovas buvo ne kartą baustas už dokumentų ir turto neperdavimą.

9Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Nors teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau įvertinus aplinkybes, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nėra pateikęs nustatytos formos išrašo, iš kurio būtų galima spręsti, kokia liga ir kiek ji užtruks, vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 7 straipsnis), nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

10Ieškinys tenkintinas.

11Ginčo esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

12Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditorių interesams padarytos žalos, atsakovui teisės aktų nustatytais terminais neinicijavus bankroto bylos. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš atsakovo vadovavimo laikotarpiu susiklosčiusios įmonės nemokumo būsenos ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, dėl ko nukentėjo įmonės kreditorių interesai, nes jų finansiniai reikalavimai negali būti patenkinti bankroto procese.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2694-661/2018 UAB „Ekotipas“, į. k. 303134210, buvo iškelta bankroto byla. 2018-05-25 bankrutuojančios įmonės administratoriumi buvo paskirta MB „Alba prima“. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-03 nutartimi patvirtino kreditorinius reikalavimus 16 773,93 Eur, to pačio teismo 2018-05-14 nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusi ir likviduojama. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovas A. J. nuo 2014-11-07 UAB „Ekotipas“ ėjo direktoriaus pareigas iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei (b. l. 35-37). 2014 metais, kuomet bendrovei vadovauti pradėjo atsakovas A. J., jau buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki iš 2013 m. sudaryto įmonės veiklos balanso (b. l. 30-31), kadangi minėtais metais įmonė patyrė 21 866,00 Lt nuostolių, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 76 714,00 Lt, tuo tarpu turimas turtas buvo 64 848,00 Lt, t. y. mokėtinos sumos gerokai viršijo turimą turtą. Iš 2014 metų balanso (b. l. 63-65) matyti, kad įmonė turto turėjo už 83 893,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 66 976,00 Lt. 2015 metais įmonė turėjo turto už 37 296,00 Eur, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 45 631,00 Eur, papildomai patyrus 13 234,00 Eur nuostolių (b. l. 135). Remiantis 2018-02-14 UAB „Judesio technika“ raštu Nr. JT18/2/14-1, įmonė neatsiskaitinėjo nuo 2015-05-05 (b. l. 14); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – SoDra) 2018-03-16 raštu, skolos VSD biudžetui pradėjo kauptis nuo 2016 m. balandžio mėn. (b. l. 28); VMI 2018-08-29 pateikta informacija, įmonei mokestinės nepriemokos pradėjo kauptis nuo 2015-05-16 (b. l. 27). 2018-01-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2694-661/2018, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad iš pateiktų aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2017-12-31 bendrovė iš viso turėjo turto už 37 738,00 Eur, tuo tarpu bendrovės įsipareigojimai sudarė 40 624,00 Eur, t. y. daugiau nei du kartus viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Civilinė byla Nr. eB2-2694-661/2018 buvo inicijuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateikto pareiškimo pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14Dėl sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti

15Byloje nustatyta, jog ieškovas įmonės vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2014-11-07 iki 2018-02-13 (b. l. 35).

16Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 2.50 straipsnio 3 dalis ir 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovas pažymėjo, jog ieškinį jame nurodytais argumentais reiškia atsakovui, kaip įmonės vadovui, todėl byloje nagrinėjamos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos.

17Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

18Dėl neteisėtų veiksmų

19Ieškovas teigia, jog atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

20Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

21ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

22Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

23Vilniaus apygardos teismas 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2694-661/2018 iškėlė UAB „Ekotipas“ bankroto bylą, nutartyje konstatuodamas, jog nors atsakovas ir nurodo, kad finansiniai sunkumai yra laikini, tačiau iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus, matyti, kad atsakovas 2016 metus baigė turėdamas turto už 39 773 Eur, o įsipareigojimai siekė 41 570 Eur, t. y. ši sunki atsakovo finansinė padėtis iš esmės nepakito per metus laiko; be to, UAB „Ekotipas“ didžiausiam debitoriui UAB „Sortolita“, kurio skola sudarė 22 719,34 Eur, 2015-07-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o 2016-02-02 nutartimi UAB „Sortolita“ pritaikytas supaprastintas bankroto procesas, kas reiškia, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus ieškovo ir atsakovo duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

24Iš byloje pateiktų viešajam registrui balansų matyti, kad 2014 metais, kuomet bendrovei vadovauti pradėjo atsakovas A. J., jau buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki iš 2013 m. sudaryto įmonės veiklos balanso (b. l. 30-31), kadangi minėtais metais įmonė patyrė 21 866,00 Lt nuostolių, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 76 714,00 Lt, tuo tarpu turimas turtas buvo 64 848,00 Lt, t. y. mokėtinos sumos gerokai viršijo turimą turtą; iš 2014 metų balanso (b. l. 63-65) matyti, kad įmonė turto turėjo už 83 893,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 66 976,00 Lt. 2015 metais įmonė turėjo turto už 37 296,00 Eur, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 45 631,00 Eur, papildomai patyrus 13 234,00 Eur nuostolių (b. l. 135). Nustatyti duomenys pagrindžia išvadą, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę jos turto ir ji negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

26Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

27Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

28Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju itin reikšminga yra aplinkybė, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, jog įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą.

29Ieškovas, vadovaudamasis įmonės balansu įrodinėja, jog atsakovui objektyviai turėjo būti žinoma, jog įmonė nemoki, nuo tapimo įmonės vadovu, kai buvo perduoti įmonės dokumentai, t. y. nuo 2014-11-07. Vadovaujantis 2013 metų balansu, UAB „Ekotipas“ neperskirstyto pelno (nuostoliai) turėjo 21 866,00 Lt, tuo tarpu numatytas įmonės kapitalas 10 000,00 Lt. Todėl iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad įmonė jau 2013-12-31 buvo nemoki, nes nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, be to, pagal pateiktus duomenis SoDros, VMI ir kitų kreditorių, kreditoriniai reikalavimai nuo 2013-12-12 tik didėjo. Todėl teismo vertinimu, atsakovui objektyviai turėjo būti žinoma, kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę įmonės turto ir įmonė negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovas, būdamas įmonės vadovas, turėjo vykdyti atsiradusią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o neįvykdęs pareigos atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme, todėl spręstina dėl šio asmens civilinės atsakomybės nustačius kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę, žalą ir žalos bei neteisėto neveikimo priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

30Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo) sukeltos žalos fakto ir dydžio nustatymo)

31Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą.

32Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už žalą, kuri atsirado už laikotarpį nuo 2014-11-17 iki 2018-02-13, motyvuodamas tuo, jog atsakovas apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti nuo tapimo įmonės vadovu, kai buvo perduoti įmonės dokumentai, t. y. nuo 2014-11-07. Ieškovo teigimu, išaugęs įmonės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos už laikotarpį nuo 2015-05-16 iki 2018-01-23 sudaro 2 566,18 Eur; išaugęs įmonės įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui už laikotarpį nuo 2017 4 ketvirčio iki 2018-01-23 sudaro 2 200,68 Eur; išaugęs įmonės įsiskolinimas UAB „Judesio technika“ už laikotarpį nuo 2015-05-05 iki 2018-01-23 sudaro 4 911,68 Eur.

33Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovo reikalaujamu žalos dydžiu bei žalos skaičiavimo metodika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

34Teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad įmonės nemokumas atsakovui turėjo būti žinomas nuo atsakovo tapimo įmonės vadovu, kai buvo perduoti įmonės dokumentai, t. y. nuo 2014-11-07, todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai ieškovo nurodytiems kreditoriams po šios datos, gali būti vertinami kaip žala, nes jei atsakovas būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Vadovas atsako tik už tą žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu.

35Dėl priežastinio ryšio

36Byloje nustatyta, jog būtent atsakovas, laiku nesikreipdamas dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, sukūrė situaciją, kad įmonė negalėjo pasinaudoti palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo pareigų yra pažymėjęs, kad jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

37Nustatytų aplinkybių kontekste egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo byloje nustatyto neteisėto neveikimo ir kilusios žalos, kurią nagrinėjamu atveju sudaro byloje nustatyta dalis įmonės įsiskolinimo kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir UAB „Judesio technika“.

38Dėl atsakovo kaltės

39Atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

40Minėta, atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl nėra pagrindo atleisti jo nuo civilinės atsakomybės už netesėtu neveikimu padarytą žalą.

41Dėl procesinių palūkanų priteisimo

42CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 678,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45Ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnis 1 dalis 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 218,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis) bei 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

46Ieškovas patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

47Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

48ieškovo BUAB „Ekotipas“ (į. k. 303134210), atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Alba prima“, ieškinį tenkinti.

49Priteisti ieškovo BUAB „Ekotipas“ (į. k. 303134210) naudai iš atsakovo A. J. (a. k. ( - ) 9 678,54 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 54 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 678,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

50Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. J. (a. k. ( - ) 228,00 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

51Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas... 2. sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,... 3. dalyvaujant ieškovo BUAB „Ekotipas“ atstovui advokatui Karoliui Rugiui,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 5. Teismas... 6. ieškovas BUAB „Ekotipas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (b.... 7. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartimi... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo BUAB „Ekotipas“ atstovas advokatas Karolis... 9. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Ginčo esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės... 12. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei ir jos... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismų informacinės sistemos... 14. Dėl sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti... 15. Byloje nustatyta, jog ieškovas įmonės vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo... 16. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję,... 17. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 18. Dėl neteisėtų veiksmų... 19. Ieškovas teigia, jog atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai... 20. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 21. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės... 22. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas... 23. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 24. Iš byloje pateiktų viešajam registrui balansų matyti, kad 2014 metais,... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 26. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 27. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 28. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo... 29. Ieškovas, vadovaudamasis įmonės balansu įrodinėja, jog atsakovui... 30. Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos... 31. Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo... 32. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, yra... 33. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovo reikalaujamu žalos... 34. Teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad įmonės nemokumas atsakovui... 35. Dėl priežastinio ryšio... 36. Byloje nustatyta, jog būtent atsakovas, laiku nesikreipdamas dėl įmonei... 37. Nustatytų aplinkybių kontekste egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys... 38. Dėl atsakovo kaltės... 39. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra... 40. Minėta, atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo... 41. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 42. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. Ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnis 1 dalis 8... 46. Ieškovas patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK... 47. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307... 48. ieškovo BUAB „Ekotipas“ (į. k. 303134210), atstovaujamo bankroto... 49. Priteisti ieškovo BUAB „Ekotipas“ (į. k. 303134210) naudai iš atsakovo... 50. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. J. (a. k. ( - ) 228,00 Eur (du... 51. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...