Byla 2A-1775-577/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Linikodas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Ogmios centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Ogmios centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NIF Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Linikodas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė AB „Ogmios centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „NIF Lietuva“ 4 212,24 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 29 d. jai priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios Savanorių pr. 187, Vilniuje, buvo užlietos vandeniu dėl trūkusio priešgaisrinio vandentiekio ventilio, esančio UAB „NIF Lietuva“ priklausančiose patalpose. Pastatų ir inžinerinių sistemų priežiūrą atliekančios UAB „Statinių priežiūra“ atstovai atvykę į įvykio vietą nustatė, kad patalpos buvo užlietos dėl to, kad to paties pastato trečiame aukšte atsakovui priklausančiose patalpose buvo paliktas neuždarytas stoglangis, o tuo metu lauko oro temperatūra buvo -5 laipsniai, todėl trūko priešgaisrinio vandentiekio ventilis, esantis atsakovo patalpose. Pažymėjo, kad dėl patalpų užliejimo ir sustabdytos nuomininko veiklos ieškovas patyrė 4 212,24 Eur dydžio nuostolius.

62. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „NIF Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog už padarytą žalą yra atsakingas ieškovas, kadangi jis buvo viso pastato priešgaisrinės sistemos valdytoju ir su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu turėjo prižiūrėti priešgaisrinę inžinerinę sistemą. Kadangi priešgaisrinė sistema yra viso pastato inžinerinė sistema, teigė, jog ji yra bendroji dalinė visų pastate esančių patalpų savininkų nuosavybė. Nesutiko, kad įvykio priežastis buvo neuždarytas stoglangis bendrovės patalpose ir žema oro temperatūra. Pasak atsakovės, UAB „Statinių priežiūra“ atstovai negalėjo matyti, ar pastato trečio aukšto stoglangiai yra uždaryti, kadangi stoglangiai yra įmontuoti trečiojo aukšto mansardoje, juos fiziškai galima matyti tik iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, be to, avarijos dieną UAB „Statinių priežiūra“ atstovai atsakovo patalpų apžiūroje nedalyvavo. Avarijos dieną oro temperatūra buvo ne - 5, o - 2 laipsniai. Atsakovo nuomone, priešgaisrinis čiaupas galėjo trūkti dėl per didelio spaudimo priešgaisrinėje sistemoje. Dėl žalos dydžio, nurodė, kad ieškovė, sutikdama neskaičiuoti nuomos mokesčio, veikė savo rizika, elgėsi nepagrįstai ir nerūpestingai; be to, įvykio metu aplieta 60 proc. nuomojamų patalpų, o kitos buvo tinkamos naudoti; nuomininkas kitų patalpų nuomos sutarties nesudarė, tęsė jam būdingą veiklą. Dėl šios priežasties teigia, jog reikalauti visų išlaidų už elektros energiją iš atsakovo yra nesąžininga.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės 13,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

92.1. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovei kyla pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.248 straipsniai).

102.2. Pažymėjo, kad pastato priešgaisrinio vandentiekio sistema yra bendro naudojimo objektas; avarijos metu pastato, esančio ( - ), bendraturčiai buvo ieškovas kartu su atsakovu, kurie nebuvo atleisti nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, todėl sprendė, jog ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.266 straipsniu.

112.3. Aplinkybes, kad atsakovui priklausančios patalpos įvykio metu nebuvo šildomos, kad avarijos metu lauko temperatūra buvo - 2 laipsniai šalčio, teismas laikė įrodytomis, tačiau, teismo nuomone, nurodyti faktai nepatvirtina aplinkybės, jog priešgaisrinio vandentiekio ventilis atsakovo patalpose trūko dėl buvusios minusinės temperatūros ir užšalusio vandens (CPK 178 str.). Vertindamas bylos duomenis, teismas atkreipė dėmesį į prieštaravimus liudytojų T. A. ir G. V. parodymuose; į tai, kad visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog atsakovo patalpose jie apsilankė praėjus kelioms dienoms po avarijos.

122.4. Taip pat iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 10 d. Energijos išteklių perdavimo sutartimi ieškovas prisiėmė prievolę prižiūrėti pastato, esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Kadangi įvyko avarija atsakovo patalpose, sprendė, jog pats ieškovas tinkamai prievolės prižiūrėti pastato bendrosios nuosavybės objektus nevykdė ir neužtikrino, kad pastato priešgaisrinės sistemos įranga funkcionuotų be gedimų. 2012-04-10 Energijos išteklių perdavimo sutartį teismas laikė administravimo sutartimi, pagal kurią priešgaisrinės sistemos valdytoja buvo paskirta ieškovė, kuri pagal minėtą sutartį su atsakove turėjo prižiūrėti priešgaisrinę sistemą.

132.5. Teismas sprendė, jog atsakovo neteisėti veiksmai byloje nėra įrodyti, o nesant bent vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų), atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

14III.

15Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

163.

17Ieškovė AB „Ogmios centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Ogmios centras“ ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 4 212,24 Eur žalos atlyginimo bei 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

183.1. Apelianto nuomone, atsakovei taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, nes ji buvo patalpų, kuriose įvyko avarija savininkė, taip pat ir inžinerinio tinklo dalies, kuriame įvyko avarija, savininkė. Teismas nepagrįstai atskirą priešgaisrinio vandentiekio dalį įvardino kaip bendrąją dalinę statinio savininkų nuosavybę; aiškindamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 62-63 dalių nuostatas klaidingai sulygino vartotojo inžinerinės sistemos sąvoką su atskirosios statinio inžinerinės sistemos sąvoka. Kadangi atsakovo patalpose esanti priešgaisrinės sistemos dalis yra bendros pastato inžinerinės sistemos dalis, atskirta atsakovo patalpose esančiomis sklendėmis laiko, kad priešgaisrinės sistemos dalis, esanti atsakovo patalpose, yra vartotojo inžinerinė sistema, bei ji yra atsakovo nuosavybė, kuria jis turi rūpintis ir prižiūrėti taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Šiuo atveju įvykio priežastis yra susijusi su pastato inžinerinės sistemos dalimi, kuri priklauso atsakovei. Atsakovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014), yra atsakinga už žalą kaip pastato savininkė; Apeliantė niekaip nevaldė atsakovės atsakomybės zonoje esančios sistemos, negalėjo jai daryti fizinio ar ūkinio poveikio LR CK 6.266 str. prasme. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014), pažymėjo, kad žalą padariusio įvykio (avarijos) priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas), t.y. šiuo atveju atsakovė, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atleido jį nuo šios pareigos laikydamas, kad priešgaisrinio vandentiekio sistemos dalis, esanti atsakovo patalpose, yra bendroji statinio savininkų nuosavybė. Taip pat nurodo, kad teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, t.y. 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. 3K-3- 204/2014, 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi Nr. 3K-3- 554/2007 dėl LR CK 6.266 str. taikymo, nei materialinėmis teisės normomis, nustatančiomis pastatų savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastato sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų.

193.2. Pasak apelianto, teismas neteisingai įvertino atsakovės veiksmus, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė yra verslininkė, veikianti operacijų su nekilnojamais daiktais srityje, todėl supranta, kokios yra jo pareigos prižiūrint jam priklausantį turtą. Atsakovės patalpos žiemos metu buvo nešildomos, o toks elgesys patvirtina atsakovo lengvabūdiškumą ir neatsakingumą. Teismas taip pat neatsižvelgė ir niekaip nepasisakė apie aplinkybę, kad atsakovas pažeidinėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintas bendrąsias gaisrinės saugos taisykles (netikrino vidaus gaisrinio vandentiekio stovio, nenuleido vandens iš kiekvieno gaisrinio čiaupo, neįsitikino, ar jie nesurūdiję, neremontavo ir nepakeitė naujais sugedusių gaisrinių čiaupų), kas sukėlė avariją ir kilusią žalą. Teigia, kad apeliantas įrodė visas LR CK numatytas sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kurioms esant atsiranda civilinė atsakomybė, tačiau teismas į šias aplinkybes, nurodytas apelianto ieškinyje, prie bylos pridėtuose įrodymuose neatsižvelgė.

203.3. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, visapusiškai neįvertino visų faktinių aplinkybių, 2012 m. balandžio 10 d. tarp atsakovo ir apelianto sudarytos energijos išteklių perdavimo sutarties Nr. T850-028 (toliau tekste - Sutartis) sąlygų bei turinio, nusižengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl šią sutartį neteisingai kvalifikavo kaip administravimo sutartį. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ir apeliantė būtų siekusios sudaryti turto administravimo sutartį; Sutarties šalių elgesys niekada nebuvo panašus į santykius tarp turto administratoriaus bei paslaugos gavėjo; Sutarties kaina neatitinka protingų tokioms paslaugoms taikomų kainų, kurias už panašaus pobūdžio paslaugas moka apeliantė, Sutartis neturėjo jokių turto administravimo sutarčiai taikomų normų. Apeliantas nesiverčia nekilnojamojo turto administravimu, neturi tame patirties; savo turto administravimui samdo trečiuosius asmenis. Tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose nebuvo jokių rangos požymių, aktų dėl atliktų darbų ar jų įvertinimo. Apeliantei nebuvo perduotas inžinerinės sistemos valdymas, esantis atsakovės atsakomybės zonoje, t.y. jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, apeliantė jų negalėjo niekaip valdyti ar kitaip paveikti. Laiko, jog ši Sutartis buvo sudaryta kaip sutartis tarp abonento ir subabonento dėl išteklių tiekimo per abonento teritoriją kaip būtinybė, nes kitu atveju atsakovas negalėjo gauti energijos išteklių, o teisės aktai įpareigoja apeliantę netrukdyti kitiems subabonentams gauti energijos išteklius. Pažymėjo, kad Sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Apelianto nuomone, minėta sutartis yra paslaugų teikimo sutartis. Teismas neatsižvelgė į Sutarties bendrosios dalies 2.1.2. punkto nuostatas, kad priešgaisrinio vandentiekio, kuris patenka į vartotojo patalpas, bei pagal šalių Sutartį jau yra ne apeliantės atsakomybės zonoje, tinkamas eksploatavimas ir priežiūra yra jo savininko pareiga. Atsakovė kaip patalpų savininkė, pripažintina ginčo patalpų, bei jose esančių inžinerinių tinklų valdytoja LR CK 6.266 str. prasme, o remiantis Sutartimi įtvirtintomis normomis, apeliantei nebuvo perduotas atsakovės inžinerinių tinklų valdymas, todėl ji negali būti laikoma atsakinga dėl jų priežiūros ar eksploatavimo.

213.4. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, sprendime pasirėmė tik atsakovo argumentais bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovo teiginiais ir išvada, kurie akivaizdžiai prieštaravo apeliantės teismui pateiktiems teisės aktams, nusakantiems kada inžinerinė sistema nustoja būti bendra. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą, pasisakyti dėl apelianto pateiktos UAB „BITOFIX“ 2014 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. S-20/14, neignoruoti Statybos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, apibūdinančių inžinerines sistemas, jų atskyrimą bei vartotojų atsakomybės ribas. Teismas, vertindamas įrodymus nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, susijusia su apeliantės 2013 m. gruodžio 18 d. pranešimu Nr. 7377 dėl kasmetinės statinių priežiūros; nepasisakė dėl apeliantės atstovo paaiškinimų, kuriais buvo teigiama, kad apeliantė tokius neeilinius patikrinimus vykdė visuose objektuose, kuriuose jis vykdo komercinę veiklą, dėl 2013 m. lapkričio 21 d. Rygoje įvykusios nelaimės, kurios metu įgriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas. Teismas nepakankamai atidžiai ir kritiškai vertino byloje pateiktus įrodymus, kas suponavo neteisingas išvadas.

224. Atsakovė UAB „NIF Lietuva“ atsiliepime prašo nutraukti civilinę bylą arba ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą. Atsakovės nuomone, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš vandentiekio avarijos, įvykusios 2012 m. gruodžio 29 d. Ieškovė jai priklausančias patalpas buvo apdraudusi AB „Ergo Lietuva“. Patalpų draudikas pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu AB „Ergo Lietuva“ ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas minėtą sprendimą 2015 m. spalio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą. Bylose sprendžiamas ginčas dėl to paties dalyko, t.y. žalos atlyginimo įvykus 2012-12-29 vandentiekio avarijai, o naujų aplinkybių šią bylą nagrinėjančiam teismui nepateikta. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taip pat atsakovė remiasi CPK 182 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

235. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1405-653/2015 atsakė į šiai bylai aktualius faktinius ir teisinius klausimus. Teismas konstatavo, kad paslaugų teikėjas (ieškovas) teikia bendras eksploatacines paslaugas, tame tarpe ir inžinerinių tinklų aptarnavimą; sutartyje nėra aptarta, kad paslaugos teikiamos tik tam tikroje teritorijoje, kaip nurodė apeliantas, o šalių aptartos atsakomybės ribos prie sutarties bei sutarties 2.1.2 p., 2.4.7.p. yra susijusios tik su elektros ir telekomunikacijos tinklų eksploatavimu; sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai aptartos sąlygos dėl paslaugų teikėjo pareigos aptarnauti bendrus inžinerinius tinklus, tame tarpe priešgaisrinės apsaugos sistemos tinklus, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., teigia, kad ieškovo samprotavimai ir argumentai dėl faktinių aplinkybių apie atsakovo kaip patalpų savininko atsakomybės, energijos perdavimo sutarties nebuvimo turto administravimo sutartimi, nėra reikšmingi, kadangi prieštarauja minėtai įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria šie klausimai jau išspręsti. 6. Trečiasis asmuo UAB „Linikodas“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

247.

25Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

268.

27Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei priklausančios patalpos, esančios pastato, unikalus adresu ( - ), pirmajame aukšte (pažymėjimas plane 2B2p), buvo užlietos vandeniu dėl trūkusio priešgaisrinio vandentiekio ventilio, esančio atsakovo patalpose (1 t., b.l. 10, 55). Avarijos metu ieškovo užlietos patalpos pagal 2010 m. rugsėjo 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo nuomojamos trečiajam asmeniui UAB „Linikodas“ (t. 1, b. l. 11-19). Po avarijos trečiasis asmuo UAB „Linikodas“ 2013-01-07 raštu ir 2013-02-28 raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas neskaičiuoti patalpų nuomos mokesčio nuo 2012-12-29 iki patalpų remonto atlikimo bei kompensuoti patirtas elektros, džiovinimo ir kitas sąnaudas (t. 1, b. l. 20, 23). Ieškovė pateikė įrodymus, kad užlietų patalpų remonto darbų kaina 6 446,35 Eur (22 257,95 Lt) (t. 1, b. l. 21, 22, 25). Ieškovės turto draudikas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovei išmokėjo 3 879,46 Eur (13 395 Lt) draudimo išmoką, kompensuodamas dalį dėl 2012 m. gruodžio 29 įvykio atsiradusių nuostolių, o neišmokama suma (frančizė) pagal draudimo sutartį sudarė 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (t. 1, b. l. 26-30). Ieškovė AB „Ogmios centras“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 4 212,24 Eur dydžio dėl patalpų užliejimo ir sustabdytos nuomininko veiklos patirtus nuostolius (negautas pajamas už nuomą, išlaidas elektros energijai bei draudimo išskaitą). Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, skundžiamu 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad: 1) teismas nepagrįstai netaikė CK 6.266 straipsnyje numatytų nuostatų dėl atsakomybės atsakovei kaip patalpų savininkei už žalą, kilusią atsakovės patalpose trūkus priešgaisrinės sistemos vandentiekio ventiliui; nustatinėjo, ar atsakovė yra kalta dėl kilusios avarijos, nors kaltė LR CK 2.266 straipsnį yra preziumuojama; 2) teismas, laikydamas, kad priešgaisrinio vandentiekio sistemos dalis, esanti atsakovės patalpose, yra bendroji statinio savininkų nuosavybė, nepagrįstai atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti įvykio priežastį; 3) apeliantas įrodė visas LR CK numatytas sąlygas, kurioms esant atsiranda civilinė atsakomybė, tačiau teismas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, pridėtus įrodymus neatsižvelgė; 4) 2012 m. balandžio 10 d. Energijos išteklių perdavimo sutartį Nr. T850-028 neteisingai kvalifikavo kaip administravimo sutartį; 5) pažeidė CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo principus.

289. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant apeliacinio skundo argumentus reikšminga atsakovės bei trečiojo asmens atsiliepimuose bei ginčijamame teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4130-811/2014 pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovei UAB „NIF Lietuva“ dėl žalos, kilusios 2012 m. gruodžio 29 d. priešgaisrinio vandentiekio avarijos atsakovės patalpose metu, atlyginimo (tretieji asmenys - „BTA insurance company“ SE, AB „Ogmios centras“, UAB „Statinių priežiūra“, UAB „Stamona“, AB „SEB bankas“ ir UAB „Ogrenta“, išvada teikianti institucija – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1405-653/2015 minėtą sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 156-163). Taigi ieškovė minėtoje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir būtent ji dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teikė apeliacinį skundą. Iš 2015 m. spalio 9 d. nutarties turinio matyti, kad apeliacinį skundą AB „Ogmios centras“ grindė iš esmės analogiškais argumentais, kaip nagrinėjamoje byloje (kad atsakovei turi būti taikoma atsakomybė be kaltės pagal CK 6.266 straipsnį, nes atsakovas buvo patalpų ir inžinerinio tinklo dalies savininkas, kad ieškovas neturėjo įrodinėti dėl kokios priežasties teka vanduo iš atsakovo patalpų, kad atsakovė yra verslininkė ir supranta pareigą prižiūrėti jam priklausantį turtą, kad atsakovas nesiėmė sumontuoti šildymo sistemą bei kitaip saugoti turtą; išdėstė iš esmės tapačius argumentus, susijusius su energijos išteklių tiekimo sutarties kvalifikavimu ir kt.), ir Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl jų išsamiai pasisakė. Teismas atmetė apelianto argumentus apie CK 6.266 straipsnio taikymą bei priešgaisrinio vandentiekio sistemos priklausymą išimtinai atsakovui ir apie jo asmeninę pareigą prižiūrėti šį turtą (tikrinti jo būklę, nuleisti vandenį, remontuoti čiaupus ir pan.), pripažino, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas defektą bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, pagrįstai sprendė, jog bendraturčiai kartu su atsakovu UAB „NIF Lietuva“ - nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą – administracinio pastato priešgaisrinę sistemą; konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės dėl įvykusios avarijos sąlygų; kad teismas pagrįstai kvalifikavo 2012-04-10 Energijos išteklių perdavimo sutartį kaip sutartį dėl atlygintinų bendro turto administravimo (tinklų aptarnavimo) paslaugų teikimo.

2910. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai).

3011. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2016, kt.).

3112. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ergo Insurance SE yra trečiojo asmens AB „Ogmios centras“ turto (aplietų patalpų) draudikas, kuris išmokėjo trečiajam asmeniui išmoką už avarijos metu patirtą žalą (jos dalį) ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Pažymėtina, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (...) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

3213. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į paminėtas, subrogaciją reglamentuojančias nuostatas, aptartų civilinių bylų dėl žalos atlyginimo aplinkybes bei reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4130-811/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1405-653/2015 konstatuotos aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šios bylos šalys buvo dalyvaujančiais asmenimis ir aukščiau minėtoje byloje; ginčas kilęs dėl to paties įvykio metu kilusios žalos atlyginimo (tik kaip minėta, draudimo bendrovė, ieškovei išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti išmokėtą žalos dalį (išmoką)), aptariamas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai dėl sklende atskirtos priešgaisrinio vandentiekio sistemos, CK 6.266 straipsnio nuostatų taikymo, Energijos išteklių perdavimo sutarties kvalifikavimo ir kt., turi būti laikomos prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.

3314. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

3415. Nors šiuo atveju skundžiamame teismo sprendime nėra akcentuota prejudicinė minėtų faktų reikšmė, pirmosios instancijos teismas apelianto ginčijamus faktus nustatė ir vertino iš esmės analogiškai.

3516. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

3614. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

37Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovė AB „Ogmios centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 6. 2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „NIF Lietuva“ su ieškiniu... 7. 2.... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį... 9. 2.1. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovei kyla pareiga įrodyti visas... 10. 2.2. Pažymėjo, kad pastato priešgaisrinio vandentiekio sistema yra bendro... 11. 2.3. Aplinkybes, kad atsakovui priklausančios patalpos įvykio metu nebuvo... 12. 2.4. Taip pat iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 10 d.... 13. 2.5. Teismas sprendė, jog atsakovo neteisėti veiksmai byloje nėra įrodyti,... 14. III.... 15. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. 3.... 17. Ieškovė AB „Ogmios centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 18. 3.1. Apelianto nuomone, atsakovei taikytina atsakomybė pagal CK 6.266... 19. 3.2. Pasak apelianto, teismas neteisingai įvertino atsakovės veiksmus,... 20. 3.3. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, visapusiškai... 21. 3.4. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 str. įtvirtintus... 22. 4. Atsakovė UAB „NIF Lietuva“ atsiliepime prašo nutraukti civilinę bylą... 23. 5. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas filialo... 24. 7.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 26. 8.... 27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei priklausančios patalpos,... 28. 9. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant apeliacinio skundo argumentus... 29. 10. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių,... 30. 11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto... 31. 12. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ergo Insurance SE yra... 32. 13. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į paminėtas, subrogaciją... 33. 14. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad įsiteisėjusio teismo... 34. 15. Nors šiuo atveju skundžiamame teismo sprendime nėra akcentuota... 35. 16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 36. 14. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 37. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti...