Byla e2-550-769/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1028,37 Eur skolos, kurią sudaro 750,00 Eur negrąžinta paskolos suma, 151,97 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, 126,40 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2015-09-07 tarp ieškovės, valdančios sistemą Vivus.lt ir atsakovo pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovė paskolino atsakovui 600,00 Eur. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2015-09-14 atsakovas pateikė prašymą papildomai 150,00 Eur kredito sumai. Paskolos sutarties terminas – 6 mėnesiai. Paskolos sutarties metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2016-05-07. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialioje dalyje, todėl ieškovė 2016-01-28 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

6Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 750,00 Eur negrąžinto kredito, kaip pagrįstas, tenkintinas.

7Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 151,97 Eur palūkanų, bei 126,40 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-04-14 taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinė normą – 147,90 procentų. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.

8Ieškovė ir atsakovas susitarė dėl kredito kainos, atsakovas už naudojimąsi kreditu nesumokėjo sutartų palūkanų, todėl 151,97 Eur palūkanų (kredito mokestis) iš atsakovo priteistinas.

9Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 126,40 Eur palūkanų už vėlavimą grąžinti paskolą, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 147,90 procentų. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytų Vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

10Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti 126,40 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-04-14, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinė normą – 147,90 procentų. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, taikytą palūkanų normą, palūkanų sumą,- už pustrečio mėnesio paskaičiuotų palūkanų suma,- 126,40 Eur, yra neprotingai didelė, esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant,- taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas dviem trečdaliais,- iki 42 Eur.

11Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-10-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

12Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 92 procentai visų reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 21,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644, buveinė Jonavos g. 254A, Kaunas, iš atsakovo R. G., a. k. ( - ) 750,00 Eur (septynis šimtus Eur 00 ct) skolos, 151,97 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną Eur 97 ct) kredito kainos, 42 Eur ( keturiasdešimt du eurai) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2016-10-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,00 (dvidešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

16Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

17Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai