Byla 2-3293-638/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovo UAB „Neris“ direktoriui K. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui UAB „Neris“, tretysis asmuo UABDK „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1077 eurų turtinės žalos ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ( t.1, b.l. 3-7).

3Ieškovė prašė ieškinį patenkinti. Žodžiu išdėstė, kad neturtinės žalos prašo priteisti 40 000 eurų, turtinės žalos -1077 eurus. Paaiškino, kad jos sutuoktinis G. G. nuo 2014-08-06 dirbo atsakovo įmonėje UAB „Neris“ pagalbiniu darbininku. 2014-11-11 UAB „Neris“ statybvietėje, ( - ) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu G. G. nukrito iš trečiojo aukšto ir buvo mirtinai sužalotas. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje buvo sudarytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas 2014-12-08, kuriame buvo konstatuota, kad nelaimingą atsitikimą lėmė netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas, t.y. buvo panaudoti netinkami pavojingų darbo zonų aptvėrimai, pagaminti iš netinkamos medžiagos, netinkamo aukščio, dėl ko ieškovės sutuoktinis atsirėmęs ar atsitrenkęs į aptvėrimus, ir lūžus medinei aptvėrimo konstrukcijai, nukrito iš 6,8 metų aukščio. Netinkamas aptvėrimų įrengimas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl darbuotojo žūties. Paaiškino, kad su G. G. buvo pragyvenusi santuokoje 40 metų, užauginusi du sūnus, iš kurių vienas yra neįgalus. Be to, 2014-11-01 pati ieškovė buvo atleista iš darbo, tikėjosi, kad bus remiama sutuoktinio. Sutuoktinio mirtis buvo labai netikėtas ir skaudus išgyvenimas, sukėlė didelį nerimą dėl ateities. Buvo likęs neišmokėtas kreditas bankui. Gavusi iš VSDFV vienkartinę išmoką, ją visą panaudojo kreditui padengti. Paminklo mirusiajam pastatymas kainavo 1077 eurus. Neturtinę žalą vertina 40 000 eurų.

4Ieškovės atstovė advokatė Edita Šlapikienė prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir ieškovė.

5Atsakovo atstovas direktorius K. P. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad ieškovės sutuoktinis dirbo pagalbiniu darbininku statybos objekte ( - ). Nelaimingo atsitikimo dieną G. G. buvo duota užduotis ruošti konstrukcijas ir atlikti kitus darbus pirmame statomo pastato aukšte. Darbininkui nebuvo jokios užduoties ir jokio reikalo eiti į pastato trečiąjį aukštą. Galimai jis blogai jautėsi tą dieną, nežinia, kodėl ėjo į trečiąjį aukštą. Be to, pažymėjo, kad po darbuotojo žūties atsakovas atlygino visas laidojimo išlaidas ir išmokėjo dvi pašalpas ir du žuvusiojo atlyginimus. Be to, draudimo kompanija išmokėjo 10 000 eurų neturtinės žalos. Be to, VSDFV dar išmokėjo vienkartinę išmoką. Mano, kad dar mokėti atsakovui būtų per didelė suma.

6Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas UAB „Neris“ buvo apdraudęs savo kaip darbdavio civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2014-03-17 iki 2015-03-16. Tretysis asmuo pripažino ginčo nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu ir 2015-09-04 išmokėjo ieškovei 10 000 eurų išmoką neturtinei žalai atlyginti. Todėl tretysis asmuo mano, kad neturtinė žala yra atlyginta visiškai, o turtinė žala yra atlyginta paties atsakovo apmokant laidojimo išlaidas bei sumokant pašalpas bei darbo užmokestį.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis buvo G. G. ( t.1, b.l. 9), miręs 2014-11-11 ( t.1, b.l.10).

9Iš 2014-12-08 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1 matyti, kad 2014-11-11, 14 val. 35 min. nukentėjusiajam G. G. dirbant UAB „Neris“ pagalbiniu darbininku statybvietėje ( - ) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu G. G. nukrito nuo statomo/remontuojamo pastato ant žemės ir mirė. Mirtis įvyko nuo krūtinės sumušimo su šonkaulių lūžimais ir aortos plyšimu, pasireiškusiu vidiniu nukraujavimu ir ūmia vidaus organų mažakraujyste, kuri komplikavosi šoku po nukraujavimo. G. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas, t.y. pastate esančių pavojingų darbo zonų aukštyje (atvirų perdangų kraštų) aptvėrimui buvo panaudoti nepatikimos konstrukcijos laikinieji aptvėrimai, neatitinkantys darbuotojų saugos reikalavimų. Įrengiant laikinuosius aptvėrimus nesivadovauta statiniui parengtu statybos technologiniu projektu, kuriame buvo numatyta aptvėrimų konstrukcijai naudoti tvirtinimo prie pagrindo kronšteinus bei į juos tvirtinamus statinius lentoms sunerti. Tuo pažeisti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymo Nr. A1-22/D1-34 reikalavimai. Be to, nustatyta, kad UAB „Neris“ direktorius K. P. nepakankamai kontroliavo, kaip yra laikomasi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų.

10Nors atsakovas nurodė, kad su nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis nesutiko, tačiau nepateikė teismui duomenų, kad skundė akto išvadas, ir kad aktas buvo iš dalies ar visiškai pripažintas neteisėtu. Todėl spręstina, kad akto išvados yra teisingos.

11Atsakovas ginčijo, kad nelaimingą atsitikimą iš dalies sąlygojo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, nes jam atsitikimo įvykio dieną nebuvo duota užduotis dirbti remontuojamo pastato trečiame aukšte, nežinia kodėl nukentėjęs ten užlipo ir buvo. Liudytoju apklaustas S. M. nurodė, kad jis dirbo UAB „Neris“ darbų vadovu, paaiškino, kad nukentėjęs G. G. dirbo pagalbiniu darbininku, trečiame aukšte vyko mūrinimo darbai, tačiau užduoties dirbti trečiame aukšte G. G. tą dieną nebuvo duota.

12Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo gauta Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto, darbų saugos teismo eksperto T. D. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad G. G. veiksmai neatitiko jam privalomų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą ( t.1, b.l. 127). Teismas sprendžia, kad vienokių ar kitokių užduočių darbininkams skyrimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis sveikatos ir saugos darbe reikalavimų visame objekte ir visoje darbinio proceso teritorijoje. Statybos proceso metu gali pasitaikyti įvairių reikalų, dėl kurių darbininkui gali tekti eiti į vieną ar kitą darbo barą, todėl visame objekte turi būti užtikrintos reikiamos saugumo priemonės. Nenustatyta, kad nukentėjęs darbuotojas atliko kokius nors neleistinus veiksmus statomo objekto trečiame aukšte ar buvo tokioje vietoje, kurioje buvo draudžiama lankytis, todėl spręstina, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra atsakovo kaltė.

13Taip pat nenustatyta, kad nukentėjęs elgėsi neatsargiai ir savo elgesiu sąlygojo nelaimingo atsitikimo įvykį. Atsakovas kėlė hipotezę, kad nukentėjusiajam staiga pablogėjo sveikata arba galėjo kilti suicidinių minčių, dėl ko jis galėjo tyčia nušokti nuo pastato. Tiriant šią hipotezę buvo išreikalauta G. G. medicininė kortelė iš UAB „Corpus sanum“ klinikos, kortelė apžiūrėta teismo posėdžio metu. Tačiau bylos šalys nepateikė jokių nuorodų į medicininės kortelės įrašus, kurie galėtų patvirtinti iškeltas hipotezes. Teismas, susipažinęs su medicininės kortelės įrašais, taip pat nenustatė jokių požymių, kurie galėtų būti pagrindas toliau tirti nurodytas versijas dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, kuri galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti. Liudytoja apklausta D. A., kuri yra G. G. sesuo, parodė, kad ji pati yra gydytoja, su savo broliu bendravo nuolat, jų santykiai buvo artimi, geri, todėl gali patvirtinti, kad G. G. savo sveikatos būkle nesiskundė, jokių vaistų nevartojo, be to, buvo medžiotojas, papildomai dirbo apsaugos darbuotoju. Dėl ankstesnio atleidimo iš darbo AB „Sanitas“ labai nesisielojo, priėmė tą faktą natūraliai, kurį laiką ilsėjosi, dirbo namuose, vėliau susirado kitus darbus. Liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad jis yra žuvusiojo G. G. sūnus, patvirtino, kad tėvas buvo energingas, sveikata nesiskundė, kokių nors minčių save naikinti niekada nereiškė. Laikytina, kad iškeltos versijos dėl prastos sveikatos būklės ar suicidinių polinkių, nepasitvirtino. Medicininė kortelė grąžintina medicinos įstaigai iškart po teismo sprendimo paskelbimo.

14Vadovaujantis DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai – darbuotojui, be kita ko, atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis sužalojamas, miršta ar suserga profesine liga, taip pat kai darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 str. 1 p., 4 p.). Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės (CK 6.246–6.249 str., DK 246 str. 1‑4 p.), pagal darbo teisės srities įstatyminį reglamentavimą materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str. 5–6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2012).

15Spręstina, kad atsakovas turi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiojo darbuotojo sutuoktinei, ieškovei, nes egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: pažeidėjas ir nukentėjęs buvo susijęs darbo teisiniais santykiais, nukentėjęs žuvo eidamas darbines pareigas, darbdavio veiksmai buvo neteisėti, nes buvo įdiegtos nepakankamos saugos priemonės. Ta aplinkybė, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kuriame įtarimai dar nėra niekam pareikšti, nedaro įtakos sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje. Tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-27/2006; Teismų praktika 25, p. 63–70).

16Ieškovė prašė priteisti jai 1077 eurų turtinės žalos ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

17Nustatyta, kad atsakovas, UAB „Neris“ išmokėjo ieškovei 5174 Lt ( 1500 eurų) pašalpą, 3506,14 Lt (1015,45 euro) darbo užmokesčio ir 2 mėn. išeitinę išmoką ( t.1, b.l. 53), 6366,50 Lt (1843,87 euro) laidojimo išlaidų kompensaciją ( t.1, b.l. 55), 255 Lt ( 73,91 euro) už gabenimą į patanatomijos skyrių ir kūno saugojimą, 152 Lt ( 44,05 euro) už Valstybinės teismo medicinos tarnybos paslaugas, 5180 Lt ( 1501,44 euro) už laidojimo paslaugas, 779,50 ( 225,94 euro) už svečių maitinimą. Ieškovė neginčijo, kad šias sumas apmokėjo atsakovas. Iš viso įvairioms laidojimo reikmėms atsakovas sumokėjo 3689,21 euro. Tačiau ieškovė dar gavo 1077 euro sąskaitą už kapo sutvarkymą ( t.1, b.l.22). Spręstina, kad šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtu veikimu, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado kapo sutvarkymo išlaidos, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei.

18Be to, nustatyta, kad ieškovei buvo išmokėta 43095,46 euro vienkartinė išmoka iš VSDFV pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6, 11 ir 27 str. ( t.1, b.l. 19). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-93/2014). Tai reiškia, kad šių išmokų paskirtis yra kompensacinė – jos skirtos negautoms pajamoms kompensuoti. Todėl 43095,46 euro kompensacija negali būti laikoma neturtinės žalos atlyginimu ieškovei.

19Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

20Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000 - 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015).

21Nustatyta, kad tretysis asmuo šioje byloje, atsakovo civilinės atsakomybės draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo ieškovei 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ( t.1, b.l. 100, 101). Ši suma įskaitytina į ieškovės prašomą atlyginti neturtinės žalos atlyginimo sumą.

22Šioje byloje įvertintina, kad ieškovės santykiai su žuvusiuoju G. G. buvo ypač artimi ir geri, jie santuokoje išgyveno 40 metų, užaugino du sūnus, ieškovė tikėjosi, kad sutuoktinis sudarys draugiją ir bus parama senatvėje. Įvertintina, kad ieškovė tik vienas mėnuo iki sutuoktinio žūties buvo pati atleista iš darbo, todėl nelaimė žuvus sutuoktiniui ją paveikė dar stipriau, sukėlė didelį nerimą dėl ateities, dėl pragyvenimo šaltinio. Iš pateikto medicinos dokumento išrašo matyti, kad ieškovei sutriko sveikata, pablogėjo miegas, nustatyta depresija ( t.1, b.l. 28). Įvertinant šalies ūkio ekonominę situaciją, kainų lygį, susiklosčiusią teismų praktiką, spręstina, kad 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nebūtų per maža. Kita vertus, atsakovo turtinė padėtis, turimas nekilnojamasis turtas, leidžia manyti, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus pilnai atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą. Įvertinant, kad 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovei jau yra išmokėjęs draudikas, ieškovei iš atsakovo priteistina 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

23Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovo priteistina 627 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

24Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš šalių: iš ieškovės 4 eurai, iš atsakovo 5 eurai. Žyminis mokestis – 600 eurų- priteistinas iš atsakovo.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

26ieškinį patenkinti iš dalies.

27Priteisti ieškovei J. G., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Neris“, įm.k. 15954390, 1077 eurus ( tūkstantį septyniasdešimt septynis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 20 000 eurų ( dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 627 eurus ( šešis šimtus dvidešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

28Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

29Priteisti iš atsakovo UAB „Neris“, įm.k. 15954390, valstybei 600 eurų ( šešis šimtus eurų) žyminio mokesčio ir 5 eurus ( penkis eurus) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

30Priteisti iš ieškovės J. G., a.k. ( - ) valstybei 4 eurus ( keturis eurus) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

31G. G. asmens sveikatos istoriją grąžinti ją atsiuntusiai įstaigai skubiai.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei... 2. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1077 eurų turtinės žalos ir 50... 3. Ieškovė prašė ieškinį patenkinti. Žodžiu išdėstė, kad neturtinės... 4. Ieškovės atstovė advokatė Edita Šlapikienė prašė ieškinį patenkinti.... 5. Atsakovo atstovas direktorius K. P. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino,... 6. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo į teismo posėdį neatsiuntė,... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis buvo G. G. ( t.1, b.l. 9), miręs... 9. Iš 2014-12-08 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1 matyti, kad 2014-11-11, 14... 10. Nors atsakovas nurodė, kad su nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis... 11. Atsakovas ginčijo, kad nelaimingą atsitikimą iš dalies sąlygojo paties... 12. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS atliekamas ikiteisminis... 13. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjęs elgėsi neatsargiai ir savo elgesiu... 14. Vadovaujantis DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės... 15. Spręstina, kad atsakovas turi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę... 16. Ieškovė prašė priteisti jai 1077 eurų turtinės žalos ir 50 000 eurų... 17. Nustatyta, kad atsakovas, UAB „Neris“ išmokėjo ieškovei 5174 Lt ( 1500... 18. Be to, nustatyta, kad ieškovei buvo išmokėta 43095,46 euro vienkartinė... 19. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 20. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 21. Nustatyta, kad tretysis asmuo šioje byloje, atsakovo civilinės atsakomybės... 22. Šioje byloje įvertintina, kad ieškovės santykiai su žuvusiuoju G. G. buvo... 23. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstytinos... 24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš šalių:... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270... 26. ieškinį patenkinti iš dalies.... 27. Priteisti ieškovei J. G., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Neris“, įm.k.... 28. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „Neris“, įm.k. 15954390, valstybei 600 eurų (... 30. Priteisti iš ieškovės J. G., a.k. ( - ) valstybei 4 eurus ( keturis eurus)... 31. G. G. asmens sveikatos istoriją grąžinti ją atsiuntusiai įstaigai skubiai.... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...