Byla 2A-533-527/2015
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka (trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6132-285/2014 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei V. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka (trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas pareiškė ieškinį ( b. l. 3-4), kuriame prašė priteisti iš atsakovės 2 973,64 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimo Nr. 990-0024148) ieškovė kompensavo draudėjai D. M. 3 022 Lt dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė 2013-10-21 dėl atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ) įvykusios vandentiekio avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į ieškovės draudėjai priklausančio buto, esančio ( - ), patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

4Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 33–35) nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. vasarą atvykę UAB „Nemuno būstas“ specialistai keitė šalto vandens vamzdyno dalį, kurio dalis buvo atsakovės bute, o likusi dalis antrame aukšte esančiame bute (buto Nr. ( - )). Bendros atsakovės kanalizacijos ir vandentiekio linijos buto dalyje įvykio dieną 2013-10-21 buvo tvarkingos, todėl iš atsakovės priklausančio buto apliejimui buto Nr. ( - ) priežasčių nebuvo. 2014-03-05 atsakovė kreipėsi į UAB „Nemuno būstas“ su prašymu išduoti duomenis, jog atsakovės bute Nr. ( - ) 2013 m. vasarą buvo atlikti vamzdyno keitimo darbai. 2014-03-17 buvo gautas UAB „Nemuno būstas“ raštas Nr. NMB-IR-14-0052, kuriame nebuvo pateikta atsakovės prašoma informacija. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos D. M. buto, tačiau pažymi, kad atsakovės butas yra trečiame namo aukšte, o draudėjos D. M. butas yra pirmame namo aukšte, tačiau nepateikiama jokių rašytinių įrodymų apie antrojo aukšto buto Nr. ( - ) apžiūrą, o 2013-10-24 defektiniame akte nurodoma, jog vandentiekio avarija yra įvykusi 3 aukšte. Kaimynė, kurios butas yra antrame aukšte ( - ), prašė D. Č., gyvenančios bute Nr. ( - ), paskambinti į UAB „Nemuno būstas“ pranešti, jog yra įvykusi vandentiekio avarija, tačiau UAB „Nemuno būstas“ tinkamai nereagavo į iškvietimą. Pas atsakovę nebuvo atvykę ieškovo specialistai, kurie apžiūrėtų butą, todėl ieškovas, reikšdamas atsakovei ieškinį, rėmėsi tik prielaida, kurios ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovė nedalyvavo surašant 2013-10-24 defektinį aktą. Atsakovė su 2013-10-25 lokaline sąmata buvo supažindinta tik ieškovei atsiuntus 2013-12-05 raštą. Nors draudėja yra D. M., tačiau tiek defektinį aktą, tiek pranešimą dėl žalos yra pasirašiusi ne draudėja D. M., o A. B., nėra aišku, ar šis asmuo turėjo teisę pasirašyti šiuos dokumentus ir ar šie ieškovės pateikti dokumentai gali būti tinkamais įrodymais šioje byloje.

5Trečiasis asmuo AB „Nemuno būstas“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 53) nurodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administratorius, turimais duomenimis, butas Nr. ( - ) aplietas dėl vandentiekio vamzdyno avarijos, kuri yra įvykusi asmeninės nuosavybės teise valdomame bute Nr. ( - ), už kurias administratorius neatsako.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 101–105) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1 500 Lt (nuo 2015-01-01 – 434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad ieškovas 2013-07-28 sudarė turto draudimo sutartį, kuria draudimu nuo ugnies, vandens, vagystės, trečiųjų asmenų tyčinės veikos yra apdraustas ieškovo draudėjos D. M. butas, esantis ( - ) (b. l. 17, 18). Atsakovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis ( - ) (b. l. 25–26), esantis trečiame aukšte, ieškovo draudėjos butas pirmame aukšte. 2013-10-21 buvo sugadintas apdraustas turtas, 2013-10-22 draudimo įmonei pranešta apie įvykį (b. l. 11–12). 2013-10-24 buvo apžiūrėtas apdraustas butas ir surašytas defektinis aktas (b. l. 16), 2013-10-25 sudaryta lokalinė sąmata (b. l. 22–23). Ieškovė 2013-12-05 išmokėjo draudėjai 3 022 Lt draudimo išmoką (b. l. 21). Teismas konstatavo, kad, nežiūrint į tai, kad ieškovui 2014-09-02 nutartimi buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovės bute įvyko vandentiekio avarija. Liudytoja D. Č., gyvenanti tame pačiame name, parodė, kad rasojo namo bendro naudojimo šalto vandens vamzdis, nebuvo matomų išorinių gedimų. Vandentiekio avarijos nebuvo, tačiau atvykę santechnikai stipriau užsuko movą ir vanduo nustojo lašėti. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė negalėjo pastebėti vamzdžio techninės būklės ir apie tai informuoti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių. Ieškovė savo ieškinį grindžia liudytojo A. Ž. parodymais, kuris pats nebuvo patekęs į atsakovės butą, nurodė tik draudėjos nurodytas aplinkybes, byloje nėra pateikta duomenų, kad D. M. turėtų specialių žinių nustatant vandentiekio avarijos priežastis ir židinį, be to, ieškovė neprašė jos apklausti kaip liudytojos. Namo administratoriaus, trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ atstovė taip pat nurodė, kad jų atstovas taip pat neapžiūrėjo atsakovės buto. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovas apeliaciniame skunde (b.l.115–118) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 2 973,64 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas: 67 Lt žyminį mokestį, 2,90 Lt užmokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 3 Lt užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių argumentų. Pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsakovės butas yra virš draudėjos buto, vandens pratekėjimas įvyko iš jos buto, todėl už draudėjai padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (LAT 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (LAT 2005-10-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad nepateikta jokių įrodymų, įrodančių, kad atsakovės bute įvyko vandentiekio avarija bei argumentu, kad nenustatytas priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Byloje užteko įrodymų, įrodančių, kad vandens pratekėjimas įvyko iš atsakovės buto. Apeliantas užliejimo faktą įrodinėjo remdamasis šiais rašytiniais įrodymais: pranešimu apie žalą, defektiniu aktu, fotografijomis, UAB „Nemuno būstas“ pažyma Reg. Nr. NMB-1 R-13-0338, apelianto atstovo paaiškinimais, liudytojo parodymais. Byloje nebuvo ginčo, kad buvo užlietas draudėjos butas. UAB „Nemuno būstas”, kuris yra daugiabučio namo bendros dalinės nuosavybės objektų administratorius, 2013-12-04 pažymoje Nr. N M B-1 R-13-0338 nurodė, kad bendrojo naudojimo įranga įtakos 2013-10-21 avarijai neturėjo, vadinasi, atsakomybės UAB „Nemuno būstas” dėl 2013-10-21 įvykio nekyla. Be to, atsiliepime į ieškinį UAB „Nemuno būstas” nurodė, kad butas Nr. ( - ) buvo užpiltas dėl vandentiekio avarijos, įvykusios bute Nr. ( - ). Atsakovė neneigė, kad įvyko vandens pratekėjimas iš jos buto, tą nurodė ir 2013-11-27 rašte draudimo bendrovei bei teismui; tvirtino, kad pratekėjimas įvyko tarp naujo ir seno vamzdžio, kuris buvo remontuojamas 2013 m. vasarą; teigė, kad meistrai blogai sutvarkė vamzdyną, todėl ir pratekėjo vanduo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, įrodančių, kad meistrai pakartotinai tvarkė vamzdyną. Priešingai, namo bendros dalinės nuosavybės objektų administratorius UAB „Nemuno būstas“ nurodė, kad bendro naudojimo vamzdynai buvo pakeisti kokybiškai, papildomai nebuvo tvarkomi, todėl per juos vandens pratekėjimas nebuvo užfiksuotas. Tuo tarpu žalos padarymo dieną į atsakovės butą UAB „Nemuno būstas” atstovams patekti nepavyko, todėl jie negalėjo nieko jame remontuoti, kaip, kad nurodo atsakovė. Net jei ir vanduo būtų tekėjęs iš bendro naudojimo objekto, už kurio priežiūrą atsakingas UAB „Nemuno būstas”, tokiu atveju atsakovė neturėjo jokios teisės remontuoti vamzdyno, bet privalėjo apie gedimą informuoti UAB „Nemuno būstas”. Atsakovė neinformavo, tai tik patvirtina atsakovės kaltę. Teismas, priimdamas sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis. Kasacinio teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (LAT 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į kasacinio teismo bylos nutartį Nr. 3K-3-204/2014, kurioje išaiškinta, kad ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Šioje byloje ieškovas įrodė, jog vanduo tekėjo iš viršuje esančių patalpų, be to, šios aplinkybės neneigė atsakovė. Atsakovė savo gynybą grindė tuo, kad vanduo pratekėjo iš bendro naudojimo vamzdyno, tačiau šį jos argumentą paneigė UAB „Nemuno būstas” pateikti įrodymai. Atsakovė nepateikė jokių jos kaltę paneigiančių įrodymų, todėl yra atsakinga dėl 2013-11-21 avarijos.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.123-127) atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas reikalavimo teisę žalos atlyginimui iš ieškovės grindžia CK 6.1015 str. – draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pareikštame ieškinyje ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmai nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civiline atsakomybe yra tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Ieškovas neįrodė, kad žala (sudrėkimai lubose) atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad atsakovė pažeidė CK 4.37 straipsnyje įtvirtintą pareigą naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Ieškovas nenurodė konkretaus atsakovės nerūpestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu. Taigi ieškovas privalėjo įrodyti, kad už žalos atsiradimą atsakinga atsakovė, kuri nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, t. y. namo gyventojos D. M. turtui –butui, esančiam ( - ), kuris buvo aplietas vandeniu iš viršaus. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pagal teismų praktiką (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes.

12Apeliantės argumentas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, yra nepagrįstas. Ieškovas, komentuodamas suformuluotą teismų praktiką, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiama visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, išreiškė savo nuomonę, kad pateikti į bylą ieškovo dokumentai ir trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ 2013-12-04 pažyma, kurioje nurodoma, kad bendro naudojamo įranga įtakos 2013-10-21 avarijai neturėjo, yra pakankami įrodymai, kad vandens pratekėjimas įvyko iš atsakovės buto. Ieškovas teigia, kad atsakovė neneigia, kad įvyko vandens pratekėjimas iš jos buto, ir tai patvirtina 2013-11-27 rašte bei teisme. Šie ieškovės argumentai prieštarauja ieškovo komentuojamai teismų praktikai ir faktinei bylos medžiagai, kadangi ieškovas savo argumentus motyvuoja tik dalimi bylos medžiagos. Atsakovė niekada nesutiko, kad butas Nr. ( - ) buvo aplietas vandeniu, kuris dėl jos veiksmų ištekėjo iš jai priklausančio buto. Priešingai, atsakovė nuo pretenzijos gavimo iš ieškovo dėl nuostolių atlyginimo aktyviai gynėsi nuo nepagrįsto reikalavimo ir 2014-03-05 kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu, kad būtų išduoti duomenys, jog atsakovės bute Nr. ( - ) 2013 m. vasario mėn. buvo atlikti vamzdyno keitimo darbai, su tikslu pateikti ieškovui įrodymus, kad jos buto vamzdynas yra naujas, todėl buvo tinkamas naudojimui ir butas Nr. ( - ) negalėjo būti apipiltas iš atsakovė buto. Byloje nustatyta, kad atsakovės butas Nr. ( - ) yra 3 aukšte, o aplietas butas Nr. ( - ) – po atsakovės butu I-ame aukšte, o 2-ame aukšte tarp atsakovės ir buto Nr. ( - ) yra butas Nr. ( - ). Ieškovas nepateikė butų Nr. ( - ) ir ( - ) apžiūros aktų ir teisme patvirtino, kad šių butų neapžiūrėjo. Trečiasis asmuo atsakovei, o vėliau jos advokatei duomenų apie atliktus namo vamzdyno remontus nepateikė, tačiau užklausus šių duomenų teismui, pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad šalto vandens vamzdynas buvo užsuktas 2013-10-22, t. y. kitą dieną po buto Nr. ( - ) apipylimo, o 2013-10-28 užfiksuoti duomenys, kad bute Nr. ( - ) (2-ame aukšte) laša vanduo per stovus, kas patvirtina, kad įvykusios avarijos priežastis nebuvo atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi vanduo į butą Nr. ( - ) skverbėsi ir po 2013-10-21 vandens pratekėjimų į butą Nr. ( - ). Byloje nėra duomenų, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas. Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. Č., gyvenanti tame pačiame name, parodė, kad rasojo namo bendro naudojimo šalto vandens vamzdis, nebuvo matomų išorinių gedimų. Vandentiekio avarijos nebuvo, tačiau atvykę santechnikai stipriau užsuko movą ir vanduo nustojo lašėti. Surinktų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė negalėjo pastebėti vamzdžio techninės būklės ir apie tai informuoti namo administratorių. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio grindimas ieškovo liudytojo A. Ž. parodymais, kurie yra išvestiniai iš draudėjos D. M. paaiškinimų, kadangi A. Ž. neapžiūrėjo esančių virš draudėjos buto Nr. ( - ) ir atsakovės buto Nr. ( - ) neapžiūrėjo; be to atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesiėmė įrodymų rinkimo priemonių – neprašė teisme apklausti draudėją D. M., kuri yra buto Nr. ( - ) savininkė, tačiau defektinį aktą asmeniškai nepasirašė (defektinis aktas pasirašytas A. B., nepagrindžiant jo teisę pasirašyti už buto savininkę), taip pat teismui įvertinus aplinkybę, kad trečiojo asmens atstovė teisme nurodė, kad jų atstovas neapžiūrėjo atsakovės būsto, todėl teismas vadovavosi suformuota teismų praktika (Nr. 3K-3-299/2008, Nr. 3K-3-204/2014), kad, nagrinėjant žalos atlyginimą, kilusį iš deliktinės atsakomybės, teismas įstatymo neįpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Tačiau teismas privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakankama nurodyti, kada ieškovas privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Šalis, pasirinkdama įrodymo priemones, turi nepažeisti įrodymų leistinumo reikalavimų, teikti su byla susijusius duomenis (CPK 177 str. 4 d., 180 str.). 2014-09-02 nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nutarė pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, priežastinį ryšį tarp atsakovė neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Tačiau ieškovas pateiktame rašte teismui patvirtino, kad ieškinio pagrindimui pateikti visi įrodymai, kurių pakanka ieškinio pagrindo pagrindimui. Taigi, teismui suteikus ieškovui galimybę pateikti įrodymus, kad žala atsiradusi dėl vandens nutekėjimo iš viršuje esančių atsakovės patalpų, ieškovas įrodymų nepateikė. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, kad nėra kitų draudėjos patalpų užpylimo šaltinių, išskyrus tai, kad rasojo namo bendro naudojimo šalto vandens vamzdis, kadangi nesandariai buvo užsukta mova ir šią priežastį namo administratorius pašalino tiktai 2013-11-28 (trečiojo asmens pateikti teismui duomenys) ir po to namo gyventojų nusiskundimų dėl vandens skverbimosi į patalpas daugiau nebuvo. Byloje surinkta ir teismo ištirta faktinės medžiagos visuma, kurią teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą paneigia ieškovo teiginį, kad draudėjos butą Nr. ( - ), esantį I-ame aukšte apliejo vanduo, kuris išsiliejo iš atsakovės buto Nr. ( - ), esančio 3-ame aukšte, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo sugbrogacijos tvarka iš atsakovės atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

13Atsiliepime į apeliacinį skundą(b. l. 128–129) trečiasis asmuo prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Ieškovas byloje yra nurodęs ir nustatęs, jog vandens pratekėjimas yra įvykęs iš atsakovės buto, t. y. iš buto, esančio virš draudėjos D. M. buto, kuris priklauso atsakovei. Be to, šios aplinkybės nepaneigė, bet priešingai, ją patvirtino pati atsakovė, o būtent 2013-11-27 rašte draudimo bendrovei ir bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis CK 6.263 str., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovė, teigdama, jog ji nėra atsakinga už įvykusį užliejimą, turi tai įrodyti. Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, jog „Gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo, vandentiekio ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai naudojami ir būtų išvengta avarijų. Dėl to už vandentiekio sistemos techninę būklę, jos laiku atliekamą priežiūrą turėjo pasirūpinti taip pat ir atsakovė, būdama daugiabučio namo vandentiekio sistemos įrenginių bendraturtė. Dėl bute esančių vamzdynų yra atsakinga tik to buto savininkė" (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014). Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad už žalą, padarytą užpylimu, atsako virš užpylimo židinio gyvenantys buto savininkai, kol neįrodo, kad užpylimas įvyko ne iš jų buto, o dėl kitų priežasčių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). „Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovai neprivalo įrodinėti. Ieškovai nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas“ (Vilniaus apygardos teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011). Atsižvelgiant į teismų formuojamą vieningą teisminę praktiką, jog ieškovė privalo nustatyti vandens bėgimo židinį, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo, bet patvirtino, jog bėgo būtent iš jos buto, laikytina, jog būtent buto savininkė atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir draudėja D. M. 2013-07-04 sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 990-0024148), kuria nuo 2013-07-28 12:00 val. iki 2014-07-28 12:00 val. apdraudė D. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) (b. l. 17). 2013-10-21 vandeniu buvo užlietas apdraustas butas, tai užfiksuota 2013-10-24 pranešime apie žalą Nr. 24148-0301_2-001, 2013-10-24 defektiniame akte (b. l. 11-16). Pastarajame nurodyta, jog, pasak draudėjo, grįžęs namo, rado per lubas bėgantį vandenį. Apie įvykį iš karto pranešė namo administratoriui. Apžiūros metu vanduo dar nebuvo užsuktas, tekėjo per lubas. Vandentiekio avarija įvyko 3 aukšte esančiame bute. Buto šeimininkas į vidų neįsileidžia (b. l. 16). Draudiko atstovas paskaičiavo padarytos žalos dydį ir nustatė draudimo išmokos sumą – 3 022 Lt, kurią, D. M. prašymu, išmokėjo jos dukrai E. B. (b. l. 19–21).

18CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

19Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, siekiantis žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti šias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Apelianto teigimu, pateikti įrodymai: pranešimas apie žalą, defektinis aktas, fotografijos, UAB „Nemuno būstas“ pažyma Reg. Nr. NMB-1 R-13-0338, apelianto atstovo paaiškinimai, liudytojo parodymai patvirtina, kad vandens pratekėjimas įvyko iš atsakovės buto, dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės bute įvyko vandentiekio avarija, nenustatytas priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

20Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

22Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog vandentiekio avarija įvyko atsakovės bute. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė pati pripažino, kad būtent jos bute įvyko vandentiekio avarija, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina. Atsakovė niekada neteigė, kad vandens nuotėkis įvyko iš jos buto, priešingai, atsiliepime į ieškinį (b. l. 33–35), 2014-08-18 teismo posėdyje (teismo posėdžio įrašo 19:30 min.), 2014-10-23 teismo posėdyje (teismo posėdžio įrašo 08:45 min., 09:40 min.) nurodė, kad jos bute nebuvo jokio vandens nuotėkio, visur buvo sausa, problema galėjo būti perdangoje tarp antro ir trečio aukšto, tačiau ne jos bute. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad jos bute nebuvo jokio vandens nutekėjimo, patvirtino ir 2014-08-18 teismo posėdyje liudytoja apklausta D. Č. (teismo posėdžio įrašo 1:02:00 min.). Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog vandens pratekėjimas įvyko iš atsakovės buto, ji nurodė ir 2013-11-27 rašte draudimo bendrovei, tačiau šio rašto kopija į bylą nėra pateikta. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Kadangi pats ieškovas nėra pateikęs dokumento, kuriuo remiasi apeliaciniame skunde, kopijos, apeliacinės instancijos teismas negali jo įvertinti, todėl šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantas taip pat teigia, kad namo administratoriaus UAB „Nemuno būstas“ 2013-12-04 raštas Nr. NMB-IR-13-0338 patvirtina ieškovo argumentus, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendroji inžinerinė įranga neturėjo jokios įtakos įvykusiai avarijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtame rašte nurodytos aplinkybės nepatvirtina apelianto argumentų, o tik nurodo vieną iš galimų buto užliejimo priežasčių. Jeigu bendri pastato, esančio ( - ), inžineriniai tinklai neturėjo įtakos įvykusiai avarijai, ieškovas privalo nustatyti visas kitas galimas 2013-10-21 įvykio priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik 2013-10-24 defektiniame akte išdėstytomis prielaidomis. Tai patvirtina ir liudytojo A. Ž., dirbančio pas ieškovą žalų administratoriumi, parodymai 2014-08-18 teismo posėdyje. Šis liudytojas parodė, kad avarijos priežasties jis nenustatinėjantis, tai daro namo administratorius (teismo posėdžio įrašo 49:00 min.). Tuo tarpu namo administratorius UAB „Nemuno būstas“ 2013-12-04 rašte Nr. NMB-IR-13-0338 nurodė, kad administratorius kaltininkų ir žalos dydžio nenustatinėja. Ieškovo atstovas 2014-08-18 teismo posėdyje pripažino, kad kaltininką dėl pirmame aukšte esančio buto užliejimo ieškovas nustatė pats po pokalbio su draudėju ir remdamasis surinktais įrodymais (teismo posėdžio įrašo 01:31:06 min.). Atsakovė nurodė, kad niekas iš ieškovo ir trečiojo asmens atstovų nebuvo užėjęs į jos butą, siekiant jį apžiūrėti ir nustatyti vandens bėgimo priežastį (2014-10-23 teismo posėdžio įrašo 11:00 min.). Ieškovas ir trečiasis asmuo šios aplinkybės neginčijo. Ieškovas taip pat neapžiūrėjo ir antrame aukšte, virš buto, kuris buvo užlietas, esančio buto Nr. ( - ) (2014-08-18 teismo posėdžio įrašo 7:50 min.). Taigi apeliantas savo teiginius, kad atsakovės bute, esančiame trečiame aukšte, įvyko vandentiekio avarija ir dėl to buvo užlietas pirmame aukšte esantis butas, grindžia savo paties surašytu defektiniu aktu, nors pats nurodo, kad į atsakovės butą nepavyko patekti, aplinkybę, kad vandentiekio avarija įvyko trečiame aukšte, jam nurodė draudėja, nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta duomenų, kad draudėja turi specialių žinių nustatant vandentiekio avarijos priežastis ir židinį. Apeliantas nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovę dėl buto apžiūros siekiant nustatyti užliejimo šaltinį, kad atsakovė vengė ar trukdė tai padaryti. Trečiojo asmens atstovė 2014-08-18 teismo posėdyje taip pat nurodė, kad UAB „Nemuno būstas“ darbuotojai nebuvo patekę į atsakovės butą (teismo posėdžio įrašo 41:06 min.). Aplinkybę, kad nebuvo nustatyta vandens užpylimo priežastis, trečiojo asmens atstovė patvirtino 2014-10-23 teismo posėdyje (teismo posėdžio įrašo 14:20 min.). Trečiojo asmens atstovė taip pat pažymėjo, jog nėra aišku, kas nustatė, jog užlieta iš atsakovės buto, taip pat nėra aišku, iš kur ieškovė nustatė, jog vandens užpylimas buvo iš atsakovės buto (teismo posėdžio įrašo 14:30, 15:33 min.). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad būtent trečiasis asmuo nurodė, jog ( - ) esantis butas buvo užpiltas dėl vandentiekio avarijos, įvykusios ( - ) esančiame bute, nes trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje paneigė šias aplinkybes. Be to, byloje liko nepaneigti atsakovės argumentai, kad vandens nuotėkis galėjo įvykti dėl ant tarp antro ir trečio aukšto esančio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio netinkamai užsuktos movos. Liudytoja D. Č. 2014-08-18 teismo posėdyje parodė, kad, pakeitus vamzdį, bėgo vanduo, nes buvo neužveržtos movos (teismo posėdžio įrašo 01:04:45 min.). Trečiojo asmens darbuotojams jas užveržus, vandens tekėjimas liovėsi (teismo posėdžio įrašo 01:04:57 min.).

23Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog buto, esančio ( - ), užpylimo židinys buvo būtent atsakovės butas, t. y. neįrodė visumos būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis visais byloje esančiais įrodymais ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles, nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos (CPK 176–179, 185, 189 str.).

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas pareiškė ieškinį ( b. l. 3-4), kuriame prašė priteisti iš... 4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 33–35) nurodė, kad ieškinys... 5. Trečiasis asmuo AB „Nemuno būstas“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 53)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 101–105)... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas 2013-07-28 sudarė turto draudimo sutartį,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniame skunde (b.l.115–118) prašo panaikinti Kauno... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.123-127) atsakovė prašo ieškovo... 12. Apeliantės argumentas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą(b. l. 128–129) trečiasis asmuo prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir draudėja D. M. 2013-07-04... 18. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 19. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, siekiantis žalos... 20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius... 23. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o... 25. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d....