Byla 3K-3-385-378/2015
Dėl sutarties nutraukimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Giftika“ ieškinį atsakovei R. V. dėl sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl sutarties nutraukimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl paslaugų teikėjo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, kai paslaugų gavėjas vienašališkai nusprendžia nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.

6Ieškovas UAB „Giftika“ prašė nutraukti su atsakove R. V. 2012 m. rugsėjo 19 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 1300 Lt (376,51 Eur) bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartimi ieškovas užsakė, o atsakovė įsipareigojo sukurti ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, pristatyti tinkamiausius kandidatus nurodytai pareigybei užimti. Darbų pabaiga nustatytas momentas, kai ieškovas susitaria su vienu iš kandidatų dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios. 2012 m. rugsėjo 19 d. ieškovas sumokėjo 1300 Lt (376,51 Eur) avansą. Ieškovo nuomone, atsakovė teikti paslaugų pagal jai išduotą verslo liudijimą negalėjo, ji netinkamai vykdė sutartį, nes atsakovės atrinkti kandidatai nebuvo ieškovui tinkami, be to, atsakovė nesuprato, dėl ko buvo susitarta. Atsakovė nepateikė pareigybės aprašymo, apsiribojo reikalavimų kandidatams anketa. Ieškovo teigimu, paslaugų teikimo sutartis turėtų būti nutraukta, esant esminiam sutarties pažeidimui, tai yra dėl to, kad sutartis buvo vykdoma netinkamai.

8Priešieškiniu atsakovė prašė teismo nutraukti 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartį nesant atsakovės kaltės. Teismui nusprendus, kad šalių sutartis jau yra nutraukta, pripažinti jos nutraukimą ir ieškovo 2012 m. lapkričio 12 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą neteisėtais ir negaliojančiais, taip pat pripažinti, kad atsakovė suteikė ieškovui paslaugų už 1300 Lt (376,51 Eur), ir šią sumą įskaityti už atsakovės ieškovui suteiktas paslaugas, priteisti iš ieškovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Atsakovės nuomone, aplinkybė, ar ji turėjo teisę pagal jai išduotą verslo liudijimą teikti paslaugas, – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė sutartus darbus atliko tinkamai ir laiku, nes yra parengusi ir pateikusi ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regiono pareigybės aprašymą, pasiūlė ieškovui ir įgyvendino tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą. Atsakovė neprivalo atsakyti už tai, kad ieškovas su pasiūlytais kandidatais dėl vienokių ar kitokių priežasčių, kurios nepriklausė nuo atsakovės valios, darbo sutarčių nesudarė. Atsakovė atrinko tris kandidatus, tačiau ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl atrinkti kandidatai buvo netinkami. Atsakovė suprato, ko reikia ieškovui ir dėl ko buvo susitarta, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo siūlomas darbo sąlygas, nebuvo galimybės rasti jo lūkesčius tenkinančių kandidatų, todėl atsakovė informavo, kad yra priversta mažinti kandidatams keliamus reikalavimus, ir gavo ieškovo leidimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartis nenutraukta. Jeigu teismas nuspręstų, kad sutartis nutraukta ieškovo 2012 m. lapkričio 12 d. pranešimu atsakovei, toks sutarties nutraukimas pripažintinas negaliojančiu, nes jame nurodyta sutarties nutraukimo data – 2012 m. lapkričio 12 d., kas reiškia, kad nesilaikyta pranešimui apie sutarties nutraukimą keliamų reikalavimų. Be to, šiame pranešime nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, nes atsakovė neįsipareigojo viso atrankos proceso atlikti per 3–4 savaites nuo sutarties pasirašymo; sutartis buvo vykdoma tinkamai. Atsakovės teigimu, ieškovas nedėjo pastangų padėti atsakovei įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas, nesistengė išsaugoti sutarties. Atsakovės nuomone, ieškovas netinkamai ir nesąžiningai vykdė sutartį, pažeidė protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Ieškovo sumokėta 1300 Lt (376,51 Eur) suma nepadengia net minimalių atsakovės patirtų sutarties vykdymo išlaidų, atlygio už faktiškai atliktus darbus. Atsakovė sutiko, kad ieškovo jai už faktiškai suteiktas paslaugas mokėtina suma būtų lygi jo sumokėtai 1300 Lt (376,51 Eur) sumai ir įskaitymo pagrindu būtų laikoma, kad šalys jokių piniginių reikalavimų sutarties pagrindu viena kitai nebeturi.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukė ieškovo UAB „Giftika“ ir atsakovės R. V. 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartį, priteisė iš atsakovės 1300 Lt (376,51 Eur) avansinį mokėjimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas vadovavosi CK 6.156 straipsniu, 6.716 straipsnio 1 dalimi, laikė, kad šalių sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Abi šalys teismo posėdžio metu sutarė, kad sutartis turėtų būti nutraukta, tačiau ieškovas teismo prašė sutartį nutraukti esant esminiam sutarties pažeidimui, nes atsakovė pagal jai išduotą verslo liudijimą negalėjo teikti tokių paslaugų, be to, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma. Atsakovė teismo prašė sutartį nutraukti nesant jos kaltės, teigė, kad sutartį vykdė tinkamai ir laiku, nes pasiūlė ir įgyvendino tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, pristatė ieškovui kandidatus, tačiau negali atsakyti dėl to, kad ieškovas nesudarė darbo sutarčių su pasiūlytais kandidatais. Teismas nustatė, kad sutartimi šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – sukurti ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, pristatyti tinkamiausius kandidatus šiai pareigybei užimti. Šalys susitarė, kad darbų pabaiga laikomas momentas, kai ieškovas susitaria su vienu iš kandidatų dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios (sutarties 1.1 punktas). Darbų perdavimas–priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys (sutarties 3.2 punktas). Teismas vadovavosi CK 6.718 straipsnio 5 dalimi, sutiko su atsakovės teiginiu, kad pagal pasirašytą sutartį ji tam tikrą darbą atliko. Atsakovė, vykdydama sutartį, privalėjo sukurti ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, ir atsakovė yra įvykdžiusi šį darbą. Atsakovė taip pat įsipareigojo pagal sutartį pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, ir ji teikė darbuotojo paieškos būdų pasiūlymą ieškovui. Pasiūlyme buvo nurodyta paieškos ir atrankos seka, atsakovė vykdė atranką pagal nustatytą seką, to neginčijo ir ieškovas. Atsakovė teigia, kad ji pristatė tinkamiausius kandidatus ieškovui, tačiau jos nurodyti elektroniniai laiškai nėra pakankami įrodymai teigti, jog V. K. kandidatūra tiko ieškovui. Teismo posėdžio metu ši liudytoja nurodė, kad jai netiko ieškovo pasiūlytas atlyginimas, todėl ji neketino įsidarbinti ieškovo įmonėje, o į antrą pokalbį būtų ėjusi dėl įdomumo. Teismas sprendė, kad sutarties rezultatas nepasiektas. Atsakovė, be V. K. , buvo suradusi dar du kandidatus: N. A. ir J. J. . N. A. atsiėmė savo kandidatūrą, o J. J. nepateisino ieškovo lūkesčių ir neatitiko reikalavimų, susijusių su ieškovo veiklos srities specifika. Nagrinėjamu ginču šalys sutartimi susitarė dėl konkretaus rezultato, t. y. kad sutartis bus įvykdyta, kai ieškovas susitars su vienu iš kandidatų dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios.

13Teismas nurodė, kad paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog buvo pasiekta darbų pabaiga, t. y. kad ieškovas susitarė su vienu iš kandidatų ir pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovė neįrodė, kad darbų pabaigos pagal sutartį ji negalėjo pasiekti dėl nepriklausančių nuo jos aplinkybių (CK 6.718 straipsnio 5 dalis). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad, atsižvelgiant į ieškovo siūlomas darbo sąlygas, rasti jo lūkesčius tenkinančių kandidatų nebuvo galimybės, nes atsakovė laiko save šios srities profesionale, todėl prieš pasirašydama sutartį privalėjo įvertinti savo galimybes pasiekti darbų rezultatą ir manydama, kad rezultatas nebus pasiektas, atsisakyti pasirašyti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teigimu, atsakovė negalėjo verstis kvalifikuotų darbuotojų paieška, nes verslo liudijime nurodyta, kad ji gali užsiimti tik kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos raštas patvirtina, kad atsakovės profesinė veikla yra kitokio pobūdžio, nei buvo susitarta su ieškovu, todėl prisiimdama įsipareigojimą surasti ieškovui kvalifikuotą darbuotoją atsakovė prisiėmė visą riziką. Ieškovas su jokiu darbuotoju darbo sutarties nesudarė, tai reiškia, kad atsakovė sutarties neįvykdė, o tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnis). Ieškovas negavo tai, ko tikėjosi iš sutarties, ir negali tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, nes atsakovė neturi teisės verstis kvalifikuotų darbuotojų paieška, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) tenkinti ieškovo prašymą ir nutraukti šalių paslaugų teikimo sutartį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, esant esminiam sutarties pažeidimui. Taigi ieškovo reikalavimas grąžinti 1300 Lt (376,51 Eur) avansą, kuris buvo sumokėtas pasirašant sutartį, pagrįstas (CK 6.622 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad šalių sutartyje nebuvo nustatyta, jog apmokami tarpiniai darbai. Avansas buvo mokamas už sutartimi susitarto rezultato pasiekimą, bet jis nebuvo pasiektas.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų teikimo, kad šalių sudarytos sutarties įvykdymas ir atitinkamai atsakovės teisė gauti atlyginimą siejami su tam tikro rezultato pasiekimu – atsakovės parinkto kandidato ir ieškovo susitarimu dėl darbo teisinių santykių pradžios. Atsakovė pagal sutartį ne tik turėjo pareigą sukurti ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, bet ir pristatyti tinkamiausius realius kandidatus pareigybei užimti, su vienu iš kurių ieškovas susitartų dėl darbo teisinių santykių pradžios. Teisėjų kolegija vadovavosi CK 6.156 straipsniu, nurodė, kad šalių sudaryta sutartis yra ydinga, tačiau sudarydamos sutartį abi šalys veikė kaip verslininkai, sutartį sudarė laisva valia, sąlygas nustatė tarpusavio susitarimu. Byloje neįrodinėta, kad sutartis neatitinka šalių valios, sutarties sąlygos byloje neginčytos. Atsakovė, veikdama kaip verslininkė, sudarydama sutartį, turėjo įvertinti prisiimamą riziką, kad, ieškovui nesusitarus su jos pasiūlytu kandidatu dėl darbo santykių pradžios, ji negaus sutartimi sulygto atlyginimo. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad pagal sutarties 2.1 punktą šalys susitarė dėl sutarties kainos – 2800 Lt (810,94 Eur) – sumokėjimo dalimis: 1300 Lt (376,51 Eur) iki 2012 m. rugsėjo 24 d., o likusi suma – per 5 dienas po sutarties tikslo pasiekimo, nesudaro pagrindo šią sutartį vertinti kitaip nei sutartį dėl tam tikro rezultato pasiekimo. Sutarties turinys lemia išvadą, kad atsakovė įgyja teisę į atlyginimą tik po sutartyje nurodyto rezultato pasiekimo ir darbų perdavimo akto sudarymo, o atlikusi tik dalį darbų, net jeigu jie atlikti tinkamai, atsakovė neįgijo teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Ieškovo pareiga iki 2012 m. rugsėjo 24 d. sumokėti 1300 Lt (376,51 Eur) vertintina kaip pareiga sumokėti avansą, nesiejant jos su kokių nors atsakovės darbų etapo atlikimu. CK 6.718 straipsnio 5 dalies nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, nepasiekęs sutartyje nustatyto rezultato, už tai atsako, o viena iš tokios atsakomybės formų – teisės į atlyginimą praradimas, jeigu atlyginimo mokėjimas siejamas su sutartyje nustatyto rezultato pasiekimu. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas, perėmęs atsakovės faktiškai atliktus darbus, kuriais naudosis ateityje, tačiau už juos nesumokėjęs, nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, nes šalių sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma, o nagrinėjamu atveju šalys susitarimu susiejo atsakovės teisę į atlyginimą su sutartyje nustatyto rezultato pasiekimu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė parengė ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pateikė darbuotojo paieškos būdų pasiūlymą, kuriame nurodyta paieškos ir atrankos seka, tris kandidatūras į minėtą pareigybę. Taigi, dalį darbų atsakovė įvykdė, tačiau ieškovui nepasiekus susitarimo nė su vienu iš ieškovės pasiūlytų kandidatų dėl darbo pradžios, laikytina, kad sutartyje nustatytas darbų rezultatas nepasiektas, todėl atsakovė neįgijo teisės į atlyginimą ar jo dalį. Kadangi ieškovas sumokėjo atsakovei 1300 Lt (376,51 Eur) avansą, šalims nepasiekus sutartyje nustatyto rezultato, atsakovė privalo grąžinti ieškovui avansą.

16Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su atsakovės argumentu, kad užsakovui atsisakius paslaugų sutarties anksčiau nei paslaugų teikėjui nustatytas terminas įvykdyti sutartį, CK 6.718 straipsnio 5 dalis netaikytina, tačiau nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nėra nutraukęs sutarties anksčiau termino, atsakovė suteikė iš esmės visas paslaugas, išskyrus kandidato ieškovo nurodytoms pareigoms užimti pateikimą. Nors sutartyje nėra nustatytas sutarties įvykdymo terminas, tačiau akivaizdu, kad darbuotojo parinkimo procedūra negali tęstis neprotingai ilgą laiko tarpą, o nagrinėjamu atveju atsakovė per protingą terminą sutartyje nustatyto rezultato nepasiekė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.718 straipsnio 5 dalį. Aplinkybė, kad ieškovas nesusitarė nė su vienu iš atsakovės pasiūlytų kandidatų dėl darbo santykių pradžios, pati savaime neįrodo ieškovo nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius turimą pakankamą kvalifikaciją teikti tokio pobūdžio kaip nurodytos sutartyje paslaugas, o aplinkybės dėl jos įsigyto verslo liudijimo veiklos pobūdžio neturi teisinės reikšmės ginčui, tačiau ši pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyta aplinkybė neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, nes ji sutartį vykdė, siekė pasiekti sutartyje nustatytą rezultatą, o aplinkybė, jog sutarties rezultato ji nepasiekė ir atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties visa apimtimi, neteikia pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Kadangi abi sutarties šalys siekė nutraukti sudarytą sutartį, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti sutartį yra teisingas. Tačiau sutarties nutraukimo priežastis neturi esminės reikšmės, sprendžiant apie ieškovo teisę susigrąžinti sumokėtą avansą. Šalys nepasiekė sutarties rezultato per protingą terminą, tolesnis sutarties tęsimas nebeaktualus, ieškovas negavo to, ko tikėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam priteisė iš atsakovės sumokėtą 1300 Lt (376,51 Eur) avansą, pagrįstai netenkino priešieškinio.

18III. Kasacinio skundo argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl CK 6.193 straipsnio taikymo. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; kt.), nurodo, kad šalių sudaryta sutartis buvo vertinama atsižvelgiant tik į pažodinį sutarties tekstą, jog darbų pabaiga laikoma tas momentas, kai ieškovas susitaria su vienu iš kandidatų. Tai buvo traktuojama kaip susitarimas tik dėl rezultato pasiekimo. Teismai nevertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės ir įtakos tikrajai šalių valiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad sutarties esmė buvo kelių darbų atlikimas, o ne tik susitarimas dėl rezultato, tačiau, vertindamas sutartį ir jos turinį, į šią išvadą neatsižvelgė. Nebuvo vertinama ir tai, kad ieškovas pats pripažino, jog su atsakove buvo susitarta ne tik dėl tinkamo kandidato suradimo ir darbo sutarties su juo sudarymo, bet ir dėl kitų darbų, t. y. pareigybės aprašymo parengimo ir darbuotojo paieškos ir atrankos būdo pasiūlymo. Ieškovas pripažino, kad darbai buvo atlikti ir priimti kaip tinkami, už juos net buvo sumokėtas avansas. Tačiau teismai į šiuos faktus neatsižvelgė ir jų nevertino, taip netinkamai taikydami sutarčių aiškinimo taisykles.

212. Dėl 6.718, 6.721 straipsnių taikymo. CK 6.718 straipsnio 5 dalis aiškintina taip, kad teikiant paslaugas gali būti siekiama tam tikro rezultato, tačiau tai būtų atliekamų veiksmų neatskiriamas rezultatas. Taigi net ir tokiu atveju nebūtų sukuriamas koks nors savarankiškas, atskirą reikšmę ir vertę turintis rezultatas (objektas), kurį, kaip savarankišką objektą, būtų galima perduoti klientui. Jeigu būtų susitarta pasiekti tokį rezultatą, kuris yra savarankiškas, nuo atliekamų veiksmų atskiriamas, tokiu atveju sutartį reiktų kvalifikuoti kaip rangos, nes toks požymis yra šią sutartį kvalifikuojantis ir kartu skiriantis rangos ir paslaugų sutartis. Įsipareigojimas dėl tam tikrų veiksmų (veiklos) atlikimo ir rūpestingų pastangų dėjimo vykdant tą veiklą lemia, kad paslaugų teikėjas prisiima riziką už pakankamų pastangų dėjimą, bet ne už konkretaus rezultato pasiekimą ir jo, kaip atskiro objekto, perdavimą klientui. Taigi paslaugų teikėjui atlyginimas mokamas už tinkamas paslaugas, o jeigu buvo susitarta dėl rezultato, tai ir už jį, tačiau turint omenyje, kad paslaugų teikimo atveju rezultatas nėra atskiriamas nuo pačių tinkamos kokybės paslaugų. Šis požymis padeda skirti paslaugų sutartį nuo rangos sutarties, kurios atveju rangovas prisiima riziką būtent dėl atskiriamo nuo darbų, savarankiško rezultato nebuvimo ar netinkamos rezultato kokybės, dėl to jam gali būti taikoma atsakomybė (CK 6.655 straipsnis, 6.663 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nuomone, tinkamai aiškinat CK 6.718 straipsnio 5 dalį, neatskiriant teikiamų paslaugų nuo konkretaus rezultato pasiekimo, jai iš esmės tinkamai teikiant paslaugas, dėl kurių buvo susitarta (tai pripažino ir pats teismas, konstatuodamas, kad dalis paslaugų buvo suteiktos tinkamai), bei ieškovui savo iniciatyva nutraukus sutartį, nagrinėjamu atveju CK 6.718 straipsnio 5 dalis negali būti taikoma. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo, ji sutartį vykdė, dėjo pastangas, kad pasiektų sutartyje nustatytą rezultatą, o pati savaime aplinkybė, jog sutarties rezultato ji nepasiekė, nelemia esminio sutarties pažeidimo. Taigi ieškovas negalėjo nutraukti sutarties dėl esminio jos pažeidimo. Šiuo atveju taikytina CK 6.721 straipsnio 1 dalis, pagal kurią klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Teledema“ v. M. P. , bylos Nr. 3K-3-476/2013). Ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo. Tokiu atveju turi būti užtikrinta kliento ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti šio turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-315/2012; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Identia“ v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-304/2014). Taigi ieškovas turi teisę atsisakyti sutarties, tačiau turi pareigą sumokėti atsakovei sutartos kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms.

223. Dėl CPK 263, 330 straipsnių taikymo. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2010), nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tada, kai teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 straipsnis) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutinka su atsakove, jog, ieškovui atsisakius nuo paslaugų sutarties anksčiau nei paslaugų teikėjui nustatytas terminas sutarčiai vykdyti, nagrinėjamu atveju CK 6.718 straipsnio 5 dalis neturėtų būti taikoma. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.718 straipsnio 5 dalį, nes ieškovas nėra nutraukęs sutarties anksčiau termino, atsakovė suteikė iš esmės visas paslaugas, išskyrus kandidato ieškovo nurodytoms pareigoms užimti pateikimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo sutarties vykdymo protingą terminą, tačiau nepasisakė, kuo yra grindžiamas protingo termino skaičiavimas, kai sutartyje nėra nustatyta jokio termino. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutarties nutraukimo priežastis turi esminę reikšmę atsakovei. Pripažinus, kad atsakovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo ir ieškovas negalėjo nutraukti sutarties CK 6.217 straipsnio pagrindu, taikytina visai kita teisės norma – CK 6.721 straipsnio 1 dalis, pagal kurią ieškovas privalo sumokėti atsakovei už faktiškai suteiktas paslaugas. Tai lemia kitokį sprendimą šioje byloje.

23Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.

27Šioje byloje kasaciniu skundu atsakovė (kasatorė) skundžia bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo pagrindo ir atitinkamai jos teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, sprendžia ir pasisako tik kasaciniame skunde keliamais klausimais.

28Dėl paslaugų teikėjo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, kai paslaugų gavėjas vienašališkai nusprendžia nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį

29Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismai nepagrįstai nagrinėjamam ginčui taikė CK 6.718 straipsnio 5 dalį, nes turėjo būti taikoma CK 6.271 straipsnio 1 dalis, t. y. ieškovas, nusprendęs nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, turėjo atsakovei atlyginti už atliktus darbus.

30CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ Bendrųjų nuostatų skirsnyje įtvirtintas įvairaus pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių reglamentavimas. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B. , bylos Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-315/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartimi ieškovas (užsakovas) užsakė, o atsakovė (vykdytoja) įsipareigojo sukurti ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, pristatyti tinkamiausius kandidatus nurodytai pareigybei užimti; šalys nustatė, kad darbų pabaiga laikoma tas momentas, kai ieškovas susitaria su vienu iš kandidatų pirmiau nurodytai pareigybei dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios (1.1 punktas). Sutarties 3 punkte, reglamentuojančiame darbų perdavimo–priėmimo tvarką, šalys taip pat nustatė, kad darbai laikomi atliktais, kai ieškovas susitaria su vienu iš kandidatų pirmiau nurodytai pareigybei dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios; darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Taigi šalys faktiškai atlygintinų paslaugų sutartyje susitarė ir dėl paslaugų rezultato – kad atsakovės surastas kandidatas ir ieškovas susitars dėl darbų įmonėje pradžios. Bylos duomenimis, toks rezultatas nebuvo pasiektas, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė parengė ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pateikė darbuotojo paieškos būdų pasiūlymą, kuriame nurodyta paieškos ir atrankos seka, surasti trys kandidatai nurodytai pareigybei užimti. Taigi, dalį darbų atsakovė įvykdė, tačiau, ieškovui nepasiekus susitarimo nė su vienu iš atsakovės pasiūlytų kandidatų dėl darbo pradžios, bylą nagrinėję teismai CK 6.718 straipsnio 5 dalies pagrindu sprendė, kad atsakovė neįgijo teisės į atlyginimą ar jo dalį ir turi grąžinti ieškovui jai sumokėtą 1300 Lt (376,51 Eur) avansą, nes sutartyje nustatytas darbų rezultatas nepasiektas. Teisėjų kolegija vertina, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CK 6.718 straipsnio 5 dalį ir neatsižvelgė į CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas.

32CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Teledema“ v. M. P. , bylos Nr. 3K-3-476/2013). Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Identia“ v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-304/2014).

33Bylos duomenimis, ieškovas 2012 m. lapkričio 12 d. pranešimu atsakovei nutraukė jų sudarytą sutartį nuo 2012 m. lapkričio 12 d. Reikšdamas ieškinį ieškovas prašė nutraukti 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartį, nes jis, pranešdamas atsakovei apie sutarties nutraukimą, nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos (pranešimo apie sutarties nutraukimą termino), esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.218 straipsnis). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nesilaikė pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui keliamų reikalavimų, todėl sutarties nutraukimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, taip pat prašė nutraukti sudarytą sutartį teismine tvarka. Teisėjų kolegija laiko abiejų šalių poziciją dėl ieškovo 2012 m. lapkričio 12 d. atlikto sutarties nutraukimo klaidinga. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo, nes ji sutartį vykdė, siekė sutartyje nustatyto rezultato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį (esant atsakovės esminiam sutarties pažeidimui) pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį. Nenustačius esminio sutarties pažeidimo, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, pranešdamas apie sutarties nutraukimą, turėjo pareigą laikytis CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų sutarties atveju klientui teisė nutraukti šią sutartį suteikiama pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, minėta, kad šia teise jis gali pasinaudoti ir tuomet, kai neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, nors faktiškai ši teisė yra besąlyginė, nesiejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., atsakovės veiksmais). 2012 m. lapkričio 12 d. ieškovas informavo atsakovę, kad nutraukia sutartį nuo pranešimo dienos. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad ieškovas teisėtai nutraukė šalių sudarytą sutartį nuo 2012 m. lapkričio 12 d.; taigi papildomas sutarties nutraukimas teismine tvarka nebuvo reikalingas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų gavėjui vienašališkai nutraukiant sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti vykdomos ir kitos šioje normoje nustatytos sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra nurodęs, kad klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Identia“ v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-304/2014). CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

34Bylos duomenimis, 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutarties 2 punkte šalys nustatė darbų kainą ir atsiskaitymo tvarką. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl darbų kainos – 2800 Lt (810,94 Eur) – sumokėjimo dalimis: 1300 Lt (376,51 Eur) iki 2012 m. rugsėjo 24 d., o likusi suma – per 5 dienas nuo sutarties tikslo pasiekimo. 1300 Lt (376,51 Eur) ieškovas atsakovei sumokėjo 2012 m. rugsėjo 19 d.; minėta, kad sutarties tikslas (rezultatas) turėjo būti ieškovo susitarimas su vienu iš kandidatų sutartyje nurodytai pareigybei dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios. Ieškovo pareigą iki 2012 m. rugsėjo 24 d. sumokėti 1300 Lt (376,51 Eur) teismai vertino kaip pareigą sumokėti avansą; šalys skirtingai aiškino šios sumos paskirtį: ieškovas – kaip avansą, o atsakovė – kaip atlyginimą už darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B. , bylos Nr. 3K-3-559/2010).

35Pagal šalių sutarties 1.1 punktą, jau minėta, kaip darbai įvardyti: ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymo sukūrimas; tinkamiausio darbuotojo paieškos ir atrankos būdo pasiūlymas ir įgyvendinimas; tinkamiausio kandidato nurodytai pareigybei užimti pristatymas. Sutarties 2 punkte nustatyta visų darbų apmokėjimo tvarka, be to, 1500 Lt apmokėjimas numatytas būtent pasiekus sutarties rezultatą. Taigi sutarties nuostatos neteikia pagrindo daryti išvadą, kad 1300 Lt (376,51 Eur) suma buvo atsakovei sumokamas avansas, o ne nustatytas atlyginimas už pirmiau pagal sutartį atliekamus atsakovės darbus. Tokią išvadą patvirtina ir sutarties 4.2 punktas, pagal kurį tuo atveju, jeigu priimtas darbuotojas neišdirbtų užsakovo įmonėje trijų mėnesių nuo jo darbo sutartyje nurodyto darbo pradžios, vykdytojas įsipareigojo surasti ir atrinkti kitą darbuotoją „savo kaštais“. Atsakovė sutiko, kad 1300 Lt (376,51 Eur) atitinka jos pagal sutartį atliktų darbų vertę; ieškovas nepateikė konkrečių prieštaravimų dėl atsakovės paskaičiuotos atliktų darbų vertės, taip pat savo vertinimo dėl jos atliktų darbų atlyginimo dydžio. Minėta, kad atsakovė dalį darbų pagal sutartį atliko, skelbė interneto svetainėje apie kandidatų paiešką (dėl to turėjo išlaidų), rengė susitikimus su pretendentais, pristatė juos ieškovui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo UAB „Giftika“ reikalavimas atsakovei grąžinti už paslaugas pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartį jai sumokėtus 376,51 Eur yra nepagrįstas (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

36Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl priešieškinio teisėjų kolegija rezoliucinėje dalyje nepasisako, nes jis faktiškai atlieka atsakovės atsikirtimų į ieškinį funkciją, t. y. jo tikslas, kad atsakovei pareikštas ieškinys būtų atmestas. Teisėjų kolegija nutartyje taip pat nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,24 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas iš esmės tenkinamas, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš ieškovo kasatorei priteistina 20,85 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą. Kadangi keičiami bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai, tai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys kasatorei yra atmestas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti.

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą išdėstyti taip:

42„Ieškovo UAB „Giftika“ ieškinį atsakovei R. V. atmesti.

43Priteisti atsakovei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 62,56 Eur (šešiasdešimt du Eur 56 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį.

44Priteisti atsakovei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 637,16 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis Eur 16 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

45Priteisti iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 7,83 Eur (septynis Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.

46Priteisti kasatorei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 20,85 Eur (dvidešimt Eur 85 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

47Priteisti kasatorei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 20,85 Eur (dvidešimt Eur 85 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

48Priteisti iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 5,24 Eur (penkis Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl paslaugų teikėjo teisės gauti... 6. Ieškovas UAB „Giftika“ prašė nutraukti su atsakove R. V. 2012 m.... 7. 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutartimi ieškovas užsakė, o... 8. Priešieškiniu atsakovė prašė teismo nutraukti 2012 m. rugsėjo 19 d.... 9. Atsakovės nuomone, aplinkybė, ar ji turėjo teisę pagal jai išduotą verslo... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas vadovavosi CK 6.156 straipsniu, 6.716 straipsnio 1 dalimi, laikė, kad... 13. Teismas nurodė, kad paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 15. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, sutiko su... 16. Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su atsakovės argumentu, kad užsakovui... 17. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 18. III. Kasacinio skundo argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 20. 1. Dėl CK 6.193 straipsnio taikymo. Atsakovė remiasi kasacinio teismo... 21. 2. Dėl 6.718, 6.721 straipsnių taikymo. CK 6.718 straipsnio 5 dalis... 22. 3. Dėl CPK 263, 330 straipsnių taikymo. Atsakovė remiasi kasacinio teismo... 23. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 27. Šioje byloje kasaciniu skundu atsakovė (kasatorė) skundžia bylą... 28. Dėl paslaugų teikėjo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, kai... 29. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismai nepagrįstai nagrinėjamam... 30. CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo... 32. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti... 33. Bylos duomenimis, ieškovas 2012 m. lapkričio 12 d. pranešimu atsakovei... 34. Bylos duomenimis, 2012 m. rugsėjo 19 d. paslaugų teikimo sutarties 2 punkte... 35. Pagal šalių sutarties 1.1 punktą, jau minėta, kaip darbai įvardyti:... 36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. pažymą apie... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą... 42. „Ieškovo UAB „Giftika“ ieškinį atsakovei R. V. atmesti.... 43. Priteisti atsakovei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k.... 44. Priteisti atsakovei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k.... 45. Priteisti iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 7,83 Eur... 46. Priteisti kasatorei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k.... 47. Priteisti kasatorei R. V. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k.... 48. Priteisti iš ieškovo UAB „Giftika“ (j. a. k. 300058483) 5,24 Eur (penkis... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...