Byla e2A-624-236/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š.-R. A. ir trečiojo asmens F. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š.-R. A. ieškinius atsakovams S. Š., J. V. ir M. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir pagal atsakovės S. Š. priešieškinį ieškovei V. Š.-R. A. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų F. Š., J. S., Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarei D. J..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė V. Š.-R. A. (buvusi V. P.) 2016-07-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. Š., prašydama:

81.1.

9pripažinti, kad N. Š., mirusio ( - ), 2008-10-31 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DT-7561 (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis) pagrindu atsiradusi turtinė prievolė yra solidarioji sutuoktinių N. Š. ir atsakovės S. Š. turtinė prievolė;

101.2.

11priteisti iš atsakovės S. Š. 174 677 Eur skolą, 41 124 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

122.

13Ieškovė nurodė, kad pirkimo – pardavimos sutartimi N. Š. iš ieškovės nusipirko 4,3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2,8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – kluoną, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (toliau – turtas). Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. punktą, minėtas turtas buvo parduotas už 308 445,32 Eur (1 065 000 Lt) kainą, kurios dalį – 28 962 Eur (100 000 Lt) N. Š. sumokėjo pirkimo metu, o likusią sumą – 279 483,32 Eur (965 000 Lt) turėjo sumokėti iki 2011-10-31. Turto nuosavybės teisės 2008-10-31 perėjo pirkėjui N. Š. ir jo sutuoktinei S. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir ši teisė abiejų sutuoktinių vardu buvo įregistruota VĮ Registrų centre, pažymint juridinį faktą apie likusį įsiskolinimą.

143.

15Sutuoktiniai N. Š. ir S. Š. turtą valdė bendrai iki N. Š. mirties (2009-09-14). Atsakovei pirkimo – pardavimo sutarties turinys buvo žinomas, ji šiam sandoriui pritarė ir siekė turtą valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po N. Š. mirties pagal 2010-01-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovė paveldėjo mirusio sutuoktinio ¼ dalį turto. Taip pat 2010-01-12 atsakovei buvo išduotas ir nuosavybės teisės į likusią ½ dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas kaip pergyvenusiai sutuoktinei. Kadangi pusė ginčo turto atsakovei priklausė kaip asmeninė pergyvenusio sutuoktinio nuosavybė, žodiniu susitarimu tarp šalių buvo nuspręsta, kad atsakovė, kuri yra ir ieškovės motina, ieškovei grąžins pusę skolos, t. y. 139 742 Eur (482 500 Lt), sumokėdama šios sumos ekvivalentą atsakovei asmenine nuosavybe priklausančio namo, esančio ( - ), dalimi. Likusi palikėjo N. Š. skolos dalis turėjo būti sumokėta atsižvelgiant į paveldėto turto padalijimą, t. y. notarei paaiškinus, kad N. Š. vaikams (ieškovei ir trečiajam asmeniui F. Š.) atitenka lygios ¾ dalys N. Š. turto, o atsakovė paveldi tik ¼ dalį pusės turto dalies.

164.

17Kadangi atsakovė neturėjo lėšų, tačiau taip pat žadėjo sūnui F. Š. perrašyti dalį turto, kuris realiai ir faktiškai buvo jo įsigytas ir pagerintas, pastarasis sutiko ieškovei atlyginti likusią N. Š. skolos dalį, išskyrus ieškovei pačiai kaip paveldėtojai tenkančią turto dalį. Atsakovei tenkanti mokėti ¼ dalis likusios 139 742 Eur dalies skolos buvo 34 935 Eur (120 625 Lt). Ieškovės su broliu F. Š. lygiomis dalimis paveldėta palikėjo skolos ¾ dalis buvo 52 403 Eur (180 937 Lt) ((482 500 Lt – 120 625 Lt) / 2), tenkanti kiekvienam iš jų.

185.

19Ieškovei priėmus palikimą, jos finansinis reikalavimas pagal pirkimo – pardavimo sutartį jos paveldėto turto dalyje sutapo su jos skolos dalimi, todėl buvo susitarta, kad F. Š. jai sumokės 87 338 Eur (301 562 Lt) (120 625 Lt + 180 937 Lt) skolą už savo ir atsakovės skolos dalis, o atsakovė šiuos F. Š. finansinius praradimus įsipareigojo kompensuoti minėto namo dalimi.

206.

21Trečiasis asmuo F. Š. 2009-11-11 ieškovei sumokėjo 20 273,40 Eur (70 000 Lt) dydžio skolos dalį ir garantavo jam asmeniškai tenkančios skolos dalies įvykdymą iki 2014-10-31. F. Š. vėliau tęsė periodinius mokėjimus, o 2013-09-10 (prieš ieškovei išvykstant iš šalies) sumokėjo 15 726,37 Eur (54 300 Lt) dydžio skolos dalį ir kaip skolininko N. Š. įpėdiniui tenkančią mokėti skolos dalį (52 403 Eur) pilnai sumokėjo. Ieškovė patvirtino, kad jokių pretenzijų jam dėl buvusios jo skolos dalies neturi, tačiau iki šiol ieškovei atsakovė likusios prievolės, t. y. atsakovės skolos dalies pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir paveldėjimą, neįvykdė. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė namą, esantį ( - ), pardavė tretiesiems asmenims. Kadangi ieškovė F. Š. jokių pretenzijų neturi, be to, F. Š. neturi jokio turto, ieškovė nusprendė likusios prievolės dalies įvykdymo reikalauti solidariosios skolininkės atsakovės.

227.

23Ieškovė nurodė, kad kaip kreditorė ji turi galiojančią reikalavimo teisę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole (asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas). Todėl skolininko N. Š. skola ieškovei yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro turto. Be to, paveldėdama N. Š. turtą, atsakovė išviešino, kad pripažįsta, jog sutuoktinis turtą įgijo šeimos interesų tenkinimui, bendrai jungtinei nuosavybei atsirasti, kurios dalį ji priėmė neginčydama jokių šio turto įsigijimo sąlygų. Tai reiškia, kad prievolė sumokėti skolą ne tik bendra, bet ir solidari (CK 6.5 straipsnis). Terminas prievolei pagal pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.2. punktą baigėsi 2011-10-31.

248.

25N. Š. ieškovei liko skolingas 279 483,32 Eur (965 000 Lt), dalis solidarios skolos pasidengė ieškovei paveldėjus skolininko turtą (skolininko ir kreditoriaus reikalavimų sutaptis), dalį sumokėjo trečiasis asmuo, o likusi solidariosios skolos dalis, kuri tenka atsakovei kaip ¼ dalies pusės skolininko turto paveldėtojai – 34 935 Eur (120 625 Lt) ir kaip solidariai bendraskolei sutuoktinei – 139 742 Eur (482 500 Lt) yra negrąžinta ir todėl priteistina ieškovei iš atsakovės. Visa iš atsakovės reikalautina suma yra 174 677 Eur (139 742 Eur + 34 935 Eur).

269.

27Pirkimo – pardavimo sutarties 5.3. punkte šalys susitarė, kad pirkėjas, neįvykdęs prievolės sumokėti visos turto kainos iki 2011-10-31, įsipareigoja mokėti pardavėjui įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos turto kainos dalies, t. y. 5 proc. metines palūkanas. Todėl atsakovė privalo ieškovei sumokėti ne tik skolą, tačiau ir palūkanas. Kadangi pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų senaties terminas, palūkanos skaičiuotinos nuo 174 677 Eur skolos sumos nuo 2011-10-31 iki ieškinio pareiškimo dienos – 2016-07-18 (už 4 metus ir 8,5 mėnesius) ir sudaro 41 124 Eur.

2810.

29Atsakovė S. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgyto turto vertė pagal sutartyje nurodytas VĮ Registrų centro vidutines rinkos vertes buvo 31 464,03 Eur (108 639 Lt), tačiau ieškovė N. Š. jį pardavė už 10 kartų didesnę kainą – 308 445,32 Eur (1 065 000 Lt). Atsakovė pirkimo – pardavimo sutarties sudaryme nedalyvavo, šios sutarties nepasirašė ir vėliau nepatvirtino. Atsakovė apie šios sutarties sudarymą ir prisiimtus N. Š. įsipareigojimus nieko nežinojo. Pirmą kartą pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė pamatė, kai ieškovė pateikė jos kopiją su ieškiniu, o turtą – 2016-09-16, užsakiusi jo vertinimą. Atsakovė paaiškino, kad nei ji, nei jos sutuoktinis N. Š. neturėjo lėšų, iš kurių galėjo būti perkamas turtas.

3011.

31Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad N. Š. nesumokėjus likusios kainos dalies ši sutartis nutraukiama ir jos šalys grąžina viena kitai viską ką yra gavusios pagal sutartį. Atsakovė su sutuoktiniu gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name ( - ), ir jokio naujo gyvenamojo būsto jiems nereikėjo, juolab kad turtas tariamai įsigytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo tinkamas gyventi, atsakovės šeima nesivertė jokiu verslu, todėl akivaizdu, kad jei N. Š. ir įsigijo turtą, tai jis buvo įsigyjamas ne šeimos (jo ir atsakovės) interesais ar šios šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovei nežinoma, ar N. Š. iki mirties atliko kokius nors veiksmus, susijusius su įsigyto turto valdymu ir naudojimusi. Jei tokie veiksmai ir buvo atliekami, jie buvo atliekami F. Š. iniciatyva, kuris realiai tuo turtu disponavo, jį valdė bei naudojosi. Atsakovė pažymėjo, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu N. Š. sunkiai sirgo, nuo 2007-10-18 iki 2009-08-20 N. Š. buvo gydomas nuo vėžio, o prieš pat sandorio sudarymą jis buvo gydomas chemoterapija.

3212.

33Taip pat atsakovė nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartį N. Š. sudarė įkalbėtas sūnaus F. Š. ir ši sutartis neatitinka jo tikrosios valios, kadangi N. Š. nesiekė įsigyti turto ir prisiimti prievolių. Atsakovės vertinimu, ginčo sandoris yra fiktyvus ir pagal jį nebuvo mokami jokie pinigai. Turtas faktiškai buvo F. Š. nuosavybė ir jo realiai valdomas. Atsakovės vertinimu, sandoris sudarytas išimtinai F. Š. prašymu ir jo naudai, siekiant išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į tokį turtą. Atsakovės manymu, pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta apgaule – siekiant sukurti fiktyvią N. Š. bei atsakovės prievolę, kurią reikalaujant įgyvendinti būtų perimtas visas atsakovės turtas. Šiame kontekste atsakovė atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens F. Š. atžvilgiu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo turto išvaistymo ir vagystės.

3413.

35Atsakovė nurodė, kad jai priimant palikimą po N. Š. mirties, nebuvo pareikšta jo kreditorių reikalavimų. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka nustatytais terminais nepateikė savo kreditorinių reikalavimų nei atsakovei (palikimą priėmusiam asmeniui), nei kreipėsi į teismą, todėl ieškovė, kaip mirusio N. Š. kreditorė, prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises ir atsakovė neatsako už N. Š. prievoles pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nes jos paaiškėjo po CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų. Jei atsakovė būtų žinojusi apie N. Š. neįvykdytas prievoles, ji rimtai būtų svarsčiusi dėl pačio palikimo priėmimo ar bent jau būtų pasirinkusi kitą palikimo priėmimo būdą (pagal turto apyrašą).

3614.

37Be to, ieškinyje nurodomos klaidingos faktinės aplinkybės ar aplinkybės, kurios niekaip nėra patvirtintos įrodymais. Minėta, kad atsakovė apie sutartį nieko nežinojo, jai nepritarė, niekada nesiekė valdyti šio turto ir nevaldė iki N. Š. mirties, o turto perėmimas po N. Š. mirties nereiškia pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo. Mirus N. Š. buvo priimtas visas jo turtas, įskaitant ir turtas, tariamai įsigytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Paveldėjimas buvo sutvarkytas padedant notaro ir priimant palikimą nebuvo pareikšta jokių ieškovės reikalavimų N. Š. palikimą priėmusiems įpėdiniams dėl skolos pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė niekada nei ieškovei, nei F. Š. nežadėjo perrašyti jai priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiu būdu padengti skolas pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis nebuvo įsipareigoję jokia forma perleisti nekilnojamojo turto, esančio ( - ), nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui. Atsakovė teisėtai 2016-04-19 perleido ginčo turtą pagal nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį. Gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo atsakovės gautas dovanų. Jį perstatė ir įrengė savo lėšomis atsakovė ir jos sutuoktinis. F. Š. neprisidėjo prie šio namo įrengimo (perstatymo) nei lėšomis, nei darbu. Atsakovės žiniomis, trečiasis asmuo nedisponavo lėšomis, kuriomis galėjo atsiskaityti su ieškove pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, N. Š. prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninės, o ieškovės argumentai apie solidarią atsakovės atsakomybę yra nepagrįsti.

3815.

39Atsakovė nurodė, kad ginčo sandoris yra nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, todėl jai taikoma ne CK 3.92 straipsnio 3 dalis, numatanti sutikimo prezumpciją sandoriams, kuriems reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas, o CK 3.92 straipsnio 4 ddalis, nustatanti, kad tokio sandorio sudarymui būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas. Atsakovė nedalyvavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ji nedavė įgaliojimo savo sutuoktiniui tokį sandorį sudaryti bei apie tokį sutuoktinio sudaromą sandorį ji nieko nežinojo. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

4016.

41Atsakovės vertinimu, N. Š., sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį nesielgė protingai ir apdairiai, kadangi turtą įsigijo už neprotingą ir per didelę kainą, neturint lėšų atsiskaityti, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta sunkiai sergant, turtas nėra būtinas šeimos poreikiams, todėl toks jo neapdairumas ir nerūpestingumas yra pagrindas pripažinti jo prisiimtą prievolę asmenine. Juo labiau kad visos šios aplinkybės buvo žinomos ir kitai asndorio šaliai – ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė, būdama N. Š. kreditore, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė N. Š. palikimą priėmusiems įpėdiniams finansinių reikalavimų, atsiradusių iš pirkimo – pardavimo sutarties, todėl prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams. Atsakovė neatsako už N. Š. prievoles pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nes ieškovės reikalavimas pateiktas pasibaigus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam naikinamajam 3 m. terminui.

4217.

43Atsakovė S. Š. pareiškė byloje priešieškinį dėl pripažinimo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovės sutuoktinis N. Š. iš ieškovės nusipirko:

4417.1.

454.3 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );

4617.2.

472.8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );

4817.3.

4988,59 kv/m bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ir namo priklausinius: pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – kluoną, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus kiemo statinius (tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

5018.

51Atsakovė nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė, kadangi neatitinka N. Š. tikrosios valios ir laikytina tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis). Atsakovė nujrodė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis neturėjo pajamų, iš kurių galėjo būti perkamas turtas pagal ginčo sutartį. N. Š. neturėjo galimybės sumokėti sutartyje nurodytų 100 000 Lt, tariamai sumokėtų prieš sudarant sutartį. Atsakovė su savo sutuoktiniu 2008 m. gaudavo tik nukentėjusių asmenų valstybines bei senatvės pensijas. Jokių santaupų sutuoktinai neturėjo. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį taip pat nebuvo siekiama ją visiškai įvykdyti, realiai jokie mokėjimai pagal ją neturėjo būti atliekami. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad N. Š. nesumokėjus likusios dalies, ši sutartis nutraukiama ir jos šalys grąžina viena kitai viską ką yra gavusios pagal sutartį. Aplinkybę, kad nebuvo planuojami jokie atsiskaitymai, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad sutartyje nėra nustatyti jokie apribojimai disponuoti ir valdyti turtą, iki to momento, kol bus atsiskaityta. Nei N. Š., nei atsakovė nemokėjo jokių su turtu ar jo eksploatavimu susijusių mokesčių, įsigytu turtu nesinaudojo ir nebuvo reikalingas. Iki ir po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, turtas faktiškai buvo F. Š. nuosavybė ir jo realiai valdomas, F. Š. turėjo įgaliojimus valdyti turtą tiek ieškovės, tiek N. Š. vardu. Ginčo sandoris sudarytas išimtinai F. Š. prašymu ir jo naudai, siekiant F. Š. išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į tokį turtą.

5219.

53Pirkimo – pardavimo sutartį N. Š. sudarė dėl F. Š. apgaulės (CK 1.91 straipsnis), siekiant sukurti fiktyvią N. Š. bei atsakovės prievolę, kurią reikalaujant įgyvendinti būtų perimtas visas atsakovės turtas. Be to, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo iš šio sandorio gautų pajamų. Apgaulę patvirtina ir tai, kad pagal sutartį turtas buvo parduotas aiškiai per didele ir neprotinga kaina (10 kartų didesne). Reikalavimus atsakovei dėl skolos pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė pradėjo reikšti tik tada, kad atsakovė perleido nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), pagal mainų sutartį. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu N. Š. buvo virš 72 metų, tuo metu jis sunkiai sirgo ir buvo priklausomas nuo artimųjų pagalbos. Be to, sandoris buvo sudaromas su dukra, kuria nepasitikėti N. Š. neturėjo jokio pagrindo.

5420.

55Taip pat abejonių kelia ir tai, kad 2000-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė N. Š. padovanojo 300 000 Lt sumą, o vėliau jam parduoda turtą 10 kartų didesne kaina, siekdama už turtą gauti 1 065 000 Lt. Ieškovė (o greičiausia jos vardu veikęs F. Š.) ne tik suklaidino N. Š. dėl parduodamo turto kainos, bet ir pardavė nei N. Š., nei atsakovei nereikalingą turtą, siekdama sukurti tokį įsiskolinimą, kuris garantuotų viso atsakovės šeimos turto perėmimą. Trečiojo asmens F. Š. atžvilgiu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo turto išvaistymo ir vagystės. Kad sutartyje nurodyta turto kaina yra nereali patvirtina ir šioje byloje taikytas areštas, antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, areštavo ne tik visą turtą (jį įvertino tik 12 927,52 Eur suma), bet ir visą kitą atsakovės turtą. Sutartis yra niekinė.

5621.

57Ieškovė beveik 5 metus nekėlė jokių reikalavimų atsakovei dėl skolos pagal pirkimo – pardavimo sutartį atlyginimo, nors skola ypač didelė. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą sąlygojo pasitikėjimas kita sutarties šalimi – dukra ir sūnumi. Ieškovės ir trečiojo asmens apgaulė pasireiškė N. Š. suklaidinimu dėl sutarties realumo, šalys tikėjosi, kad sandoris nesukurs jokių pasekmių.

5822.

59Pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, teismas turėtų taikyti restituciją, atsižvelgiant į aplinkybes, kad po N. Š. mirties, jo palikimą priėmė ir ieškovė (priėmė ne tik turtą, bet ir prievoles pagal pirkimo – pardavimo sutartį). Ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 3/16 dalis turto, perleisto pagal ginčo sandorį. Ši dalis turto ieškovės buvo perleista G. B. pagal 2010-03-26 skolos padengimo sutartį Nr. DT-1036. Todėl šios turto dalies (3/16 dalių) grąžinimas ieškovei neturi būti atliekamas. Po N. Š. mirties, jo palikimą priėmė ir trečiasis asmuo, jis įgijo nuosavybės teisę į 3/16 dalis turto, perleisto pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Ši dalis turto trečiojo asmens buvo perleista Ž. Ž. ir J. Ž. pagal 2011-12-01 skolos padengimo sutartį Nr. 2443, sudarytą tarp trečiojo asmens, Ž. Ž. ir J. Ž.. Šiuo priešieškiniu ši skolos padengimo sutartis nėra ginčijama, todėl taikyti restitucijos šia apimtimi nėra galimybės (CK 1.91 straipsnio 7 dalis, 6.146 straipsnis). Todėl dėl šios turto dalies (3/16 dalių) restitucija, pripažinus sandorį negaliojančiu, neturėtų būti taikoma. Kadangi ieškinyje teigiama, kad trečiasis asmuo F. Š. atsakovei sumokėjo už 3/16 dalis įsigyto turto, ieškovei nepriteisiama ir kompensacija už trečiojo asmens perimtą turto dalį. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį N. Š. nemokėjo jokių pinigų ieškovei, todėl pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, jo palikimą priėmusiems asmenims neturi būti grąžinama minėtoje sutartyje nurodyta 100 000 Lt, tariamai sumokėti ieškovei pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Tokiu būdu, teismui pripažinus sandorį negaliojančia, taikytinos tokios sandorio negaliojimo pasekmės: ieškovės nuosavybėn grąžinama šiuo metu atsakovei priklausančios 5/8 dalys turto, o dėl negrąžinamų 3/8 dalių turto ieškovei piniginis ekvivalentas nėra priteisiamas.

6023.

61Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė V. Š.-R. A., kurios įgaliotinis buvo F. Š., atstovaujama advokatės V. E., prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės teiginiai prieštaringi. Viena vertus, ji teigia, kad nieko apie pirkimo – pardavimos sutartį nežinojo, tačiau, kita vertus, pateikia labai išsamius argumentus, kaip, kieno ir kokioms aplinkybėms esant N. Š. buvo suklaidintas, apgautas ir net įtikintas sudaryti apsimestinį sandorį. Aplinkybę, kad atsakovė nieko nežinojo apie ginčo sutartį paneigia jos pačios 2009-05-11, t. y. dar esant gyvam N. Š., išduotas įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo F. Š. atstovauti jai derinant bei tvirtinant jai nuosavybės teise priklausančio turto matavimus, detalųjį planą, atlikti rekonstrukciją ir pan. Šiuo įgaliojimu atsakovė suteikė teisę F. Š. naudotis turto daiktinėmis teisėmis, atstovauti jai visose institucijose. Įgaliojime atsakovė pripažįsta, kad turtas jai priklauso nuosavybės teise ir būtent ji priima sprendimus dėl jo likimo. Turto atžvilgiu atsakovė kaip savininkė elgėsi ir toliau – ji 2010-01-18 kreipėsi į Vilniaus m. 10-ąjį notarų biurą ir panaikino savo pačios išduotą įgaliojimą, t. y. nusprendė veikti pati. Aplinkybė, kad atsakovė kartu su šeimos nariais dalyvavo ir kartu priiminėjo sprendimus, susijusius su bendrais investiciniais šeimos planais, patvirtina ir 2006-06-01 žemės sklypo, esančio ( - ), įgijimo sutartis, kuria žemės sklypo dalį N. Š. taip pat nusipirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine S. Š.. Tuokart atsakovė 2006-07-05 taip pat išdavė įgaliojimą veikti jos vardu įgaliotiniui A. D., jis atsakovės vardu turėjo teisę įregistruoti N. Š. nusipirktą žemės sklypo dalį, atstovauti ją visose institucijose ir kt. Šie sandoriai sudaryti šeimos poreikių tenkinimui, atsakovė šiems sandoriams pritarė. Aplinkybę, kad atsakovė su sutuoktiniu turėjo tikslą nusipirkti turtą patvirtina tai, jog 2008-07-01 jie sumokėjo ieškovei 100 000 Lt, o ieškovė gautus pinigus tą pačią dieną perdavė A. D. už 12,97 ha žemės sklypo ( - ), projektavimo darbus. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 100.000 Lt dydžio pradinė įmoka, kurią ieškovė gavo iš pirkėjų prieš pasirašant ginčo sutartį, buvo sumokėta dėl minėto žemės sklypo pagerinimo, sutuoktiniams tokia investicija buvo naudinga, jie norėjo, kad turtas liktų jų šeimai. Prisiimdami įsipareigojimą sumokėti likusią 965 000 Lt kainos dalį už turtą, sutuoktiniai niekuo nerizikavo, nes tarp šeimos narių buvo sutarta, kad atsiskaitymas gali būti vykdomas padengiant šį įsiskolinimą jų nekilnojamuoju turtu, t. y. namo, esančio ( - ), dalimi.

6224.

63Atsiliepime pažymėjo, kad turtas turėjo būti įvertintas kaip investicija, atsižvelgiant į perspektyvinę jo pardavimo kainą ateityje, iš esmės pagerinus šį turtą (pakeičiant iš žemės ūkio į komercinę paskirtį su galimybe vystyti gamybinę ar logistinę veiklą) ir pakeliant jo vertę iki 3 500 000 – 4 500 000 Lt. Taigi turto pardavimo N. Š. kaina buvo protinga ir palanki. Neatitinka tikrovės argumentas, kad sutartį N. Š. sudarė įtakojamas ieškovės ir F. Š. bei jo interesais, F. Š. tik tvarkė turtą pagal įgaliojimą. Namo bei žemės sklypo, esančių ( - ), įsigijimo, projektavimo, rekonstrukcijos, įteisinimo dokumentus nuo pradžios iki pabaigos taip pat tvarkė F. Š.. Tai, kad nespėta realizuoti komercinių tikslų, lėmė šalies ūkio ir pasaulinė krizė. Atsakovė sako netiesą, jog neturėjo 100 000 Lt prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, neva sandorio sudarymui įtakos turėjo ir N. Š. liga. Net sirgdamas N. Š. neprarado gebėjimo mąstyti, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta notaro kontoroje, notarui įsitikinus asmenų veiksnumu ir valia. Nėra pagrindo ir įrodymų patvirtinti teiginiui, jog F. Š. įkalbėjo tėvą sudaryti sutartį apgaule, siekdamas sukurti tokį įsiskolinimą, kuris garantuotų jos šeimos turto perėmimą. Sutarties pasirašymo dienai šeimos turtas ( - ), mažiausiu vertinimu galėjo būti įkainotas apie 3 000 000 Lt, todėl likusi nesumokėta dalis yra tik trečdalis kainos sandorio, kurį slapta įvykdė atsakovė 2016-04-19, sudarydama mainų sutartį.

6425.

65Atsakovė su sutuoktiniu visada turėjo galimybę jiems priklausančią namo dalį iškeisti į piniginį ekvivalentą ir atsiskaityti su dukra arba už skolą jai perleisti šio turto dalį, bet ne F. Š.. Pritartina ieškovės argumentams, kad N. Š. skola laikytina solidaria su atsakove, reikalavimas atsakovei pagrįstas. Paveldėjimo bylą vedė pati S. Š., pati asmeniškai bendravo su notare, domėjosi ir matė visus surinktus dokumentus, įskaitant ir viešojo registro pažymėjimus bei išrašus, kuriuose buvo pažymėtas įsiskolinimas už įsigytą turtą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą reikalavimų jai nepareiškė. Skola turėjo būti sumokėta iki 2011-10-30, o atsakovei pinigų nesumokėjus, prasidėjo senaties termino eiga finansiniam ieškovės reikalavimui dėl 139 742 Eur skolos pareikšti. Atsakovė neginčija, kad ji paveldėjo mirusio sutuoktinio N. Š. likusio turto dalį, tuo būdu atsakovės prievolė ieškovei kartu su F. Š. prievole jai tapo solidari. Kadangi, F. Š. 2009-11-11 sumokėjo ieškovei 70 000 Lt skolos dalį ir garantavo jam asmeniškai tenkančios skolos dalies įsipareigojimo įvykdymą iki 2014-10-31, pagal CK 6.12 straipsnio 1 dalį laikoma, kad solidariąją prievolę atsiskaityti su kreditore pripažino ir bendraskolė atsakovė.

6626.

67Atsakovė, teikdama priešieškinį, prašo pripažinti sutartį negaliojančia, tačiau pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį, net jeigu atsakovė ir būtų nepatvirtinusi šio sandorio, ji turi teisę sandorį nuginčyti per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Atsakovė žinojo apie pirkimo – pardavimo sutartį ir jai pritarė, turėjo jos originalą tarp savo dokumentų, ji davė įgaliojimą dėl turto savo vardu, pripažindama esanti turto savininke bei pavesdama atlikti jos nurodytus veiksmus. Be to, atidumo ir rūpestingumo standartas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Neabejotina, kad notarė atsakovei išaiškino atsakomybę už palikėjo skolas. Atsakovė žadėjo įsiskolinimą ieškovei padengti mainų sutartimi perleisto turto dalimi. Atsakovė yra praleidusi vienerių metų senaties terminą ginčyti sandoriui ir ieškovė reikalauja taikyti senatį atsakovės reikalavimui dėl pirkimo – pardavimo sutarties nuginčijimo pareikšti.

6818.

69Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 nutartimi prie šios bylos buvo prijungta civilinė byla Nr.e2-3288-560/2017 pagal ieškovės V. Š.-R. A. 2017-01-20 ieškinį atsakovams S. Š., M. V. ir J. V., kuriame ieškovė prašė:

7018.1.

71pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-19 nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, registro Nr. DJ-2122;

7218.2.

73taikyti abišalę restituciją:

74gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis garažo, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), esančio 5/8 dalis šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), iš J. V. ir M. V. nuosavybės grąžinti S. Š.;

75butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 301 500 Eur iš S. Š. nuosavybės grąžinti J. V. ir M. V.;

76į S. Š. grąžintą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis garažo, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nukreipti ieškovės V. Š.-R. A. reikalavimą dėl 215 801 Eur skolos ir palūkanų priteisimo;

77priteisti iš atsakovų J. V., M. V. ir S. Š. ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7827.

79Ieškovė nurodė, kad 2016-04-19 atsakovė S. Š. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, 5/8 dalis garažo, ūkinio pastato, šiltnamio Nr. 1, šiltnamio Nr. 2, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius bei 5/8 dalis žemės sklypo, esančius ( - ), slapta išmainė į butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Butas šalių susitarimu įvertintas 45 500 Eur verte, o namas su kitais daiktais ir žemės sklypu – 347 000 Eur. Butas į atsakovės turtą išmainytas su 301 500 Eur priemoka, kurią turto įgijėjai M. V. ir J. V. sumokėjo S. Š. dalimis: 50 000 Eur grynais prieš pasirašant sutartį, 53 500 Eur grynais sutarties pasirašymo dieną, 139 000 Eur mokėjimo pavedimu mainų sutarties pasirašymo dieną ir 59 000 Eur per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Name, esančiame ( - ), iki šiol gyvena F. Š. su sutuoktine, kurie turtą visą laiką valdė ir jį išlaikė, gerino. Atsakovė S. Š. neturi ir neturėjo jokių raktų nuo ieškovės ir trečiojo asmens turto dalies ir atsakovams ji galėjo parodyti tik savo butuką pirmame aukšte. S. Š. mainų sutartyje melagingai pareiškė, kad dėl turto jokių suvaržymų nėra ir ji nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų, kurie kliudytų ar darytų negalimu šios sutarties įvykdymą, jog jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į mainomą turtą nėra. Ji taip pat nuslėpė tai, kad yra tik namo dalies pirmame aukšte bendraturtė, o turto priklausymas jai asmeninės nuosavybės teise įregistruotas registre yra tik formalus ir neatitinka situacijos de facto (faktinis), nes namo rūsys ir antras aukštas su didžiąja dalimi bendro naudojimo laiptinės, garažas, kiemo statinių didžioji dalis, šiltnamiai, ūkinis pastatas priklauso F. Š., o trečias aukštas su dalimi bendro naudojimo buvo skirtas ieškovei ir jai priklauso pagal bendrą šeimos narių susitarimą. Taip pat sąžiningumo kriterijaus neatitinka ir šalių sutarta kaina už mainomą turtą, kadangi turto, esančio ( - ), kaina yra sumažinta mažiausiai apie 2 kartus. Atsakovai M. V. ir J. V. ne tik neapžiūrėjo turto, tačiau neįsitikino ar jame nėra gyvenama. Tikėtina, kad atsakovai M. V. ir J. V. pasirašė mainų sutartį žinodami visas aplinkybes ir galimus ginčus ateityje. Toks elgesys nesąžiningas ir laikytinas atsakovės S. Š. siekiu išvengti skolos mokėjimo ieškovei arba pasipelnyti vaikų turto dalimis. Nors S. Š. patvirtino, kad turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai neatitinka tikrovės. Namas su kitais statiniais atsakovės buvo įsigytas 1988-09-16, bet tik 1996-12-24 buvo įregistruotas statinio priėmimo naudoti aktas, namas buvo rekonstruotas atsakovei būnant santuokoje, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių statybos pabaiga nurodyta 1995 m., šis turtas vertintinas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Manytina, kad nesąžiningi M. V. ir J. V. pasinaudojo 78 metų S. Š. amžiumi, psichine būsena ir galimai nesąžiningai užvaldė namą ir kitą turtą, esančius ( - ), kuriuos pastatė sutuoktinis N. Š. su sūnumi F. Š., naudodami ieškovės ir trečiojo asmens F. Š. lėšas, ir kurį atsakovė S. Š. buvo įsipareigojusi jiems perleisti.

8028.

81Atsakovė S. Š., būdama skolinga ieškovei 215 801 Eur sumą mainų sutarties pagrindu išmainė asmeninės nuosavybės teise jos vardu įregistruotą namą bei kito turto dalis, į ženkliai mažesnės vertės turtą, kurio nebepakanka ieškovės reikalavimui dėl skolos ir palūkanų priteisimo įvykdyti. Sandoris, kuriuo atsakovė S. Š. pablogino savo turtinę padėtį, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises. Dabartinio atsakovės S. Š. turimo turto neužtenka skolai ir palūkanoms atlyginti, todėl ieškovė savo teises gina reikšdama reikalavimą atsakovams actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės vertinimu, egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir abi sutarties šalys buvo nesąžiningos.

8229.

83Trečiasis asmuo F. Š. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį dėl mainų sandorio nuginčijimo tenkinti. Atsiliepime į pareikštą ieškinį, jis iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus kaip ir ieškovė.

8430.

85Atsakovė S. Š. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės pareikštais reikalavimais ir prašė juos atmesti. Atsakovė pakartotinai nurodė ankstesniame atsiliepime ir priešieškinyje išdėstytus argumentus. Taip pat nurodė, kad atsakovai M. V. ir J. V. su atsakove pagal mainų sutartį atsiskaitė visiškai ir atsiskaitymo faktą atsakovė yra patvirtinusi. Gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo atsakovės gautas dovanų, įregistruotas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Namą perstatė ir įrengė savo lėšomis atsakovė ir jos sutuoktinis N. Š., F. Š. neprisidėjo prie namo įrengimo (perstatymo) nei pinigais, nei darbu. Namas buvo rekonstruotas bei 1996-12-24 įregistruotas statinio naudotis priėmimo naudotis akto Nr. 770 (toliau – ir aktas) pagrindu, kuriuo taip pat buvo priimti ir naujai pastatyti statiniai – garažas, ūkinis pastatas ir šiltnamiai (išskyrus inžinerinius statinius - kiemo statinius), kuriuos pastatė N. Š. už atsakovės ir savo lėšas. Šie daiktai ir buvo įregistruoti bendrąja jungtine nuosavybe. Namo pagerinimai buvo registruoti atsakovės vardu pagal susitarimą su jos sutuoktiniu, nes pats ginčo namas buvo atsakovės asmeninė nuosavybė ir didelė dalis pagerinimų buvo padaryta naudojant, atsakovės iš prekybos gėlėmis gautas lėšas. Namas buvo įrenginėjamas atsakovės šeimos (jos ir vyro) darbu ir lėšomis. Akto įregistravimo metu ieškovei buvo tik 25 metai, tai ji net teoriškai negalėjo turėti lėšų, iš kurių buvo įrenginėjamas namas ir statiniai. Sklypą atsakovė ir jos sutuoktinis nusipirko bendron jungtinėn nuosavybėn pagal 1994-09-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. Po1/94-0494. Perkant žemės sklypą nei ieškovė, nei F. Š. prie atsiskaitymo su valstybe neprisidėjo, sklypas įsigytas atsakovės ir jos vyro lėšomis.

8631.

87Atsakovė nurodė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis niekada nei ieškovei, nei F. Š. nežadėjo perrašyti turtą ir tokiu būdu padengti tariamas skolas ieškovei. Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis nebuvo įsipareigoję jokia forma perleisti turto. Turtas jokia forma niekada nebuvo perduotas F. Š. nuosavybėn, kaip ir namo trečias aukštas nebuvo pažadėtas ieškovei. Atsakovė ir jos sutuoktinis be jokių sutarčių leido savo vaikams kartu gyventi, o ieškovė ir trečiasis asmuo F. Š. šį leidimą kartu gyventi ir atskirai naudotis tam tikromis namo dalimis be pagrindo bando vertinti kaip nuosavybės perdavimą ar pažadą ją perduoti ateityje. Mirus atsakovės vyrui, atsakovė paveldėjo pagal įstatymą dalį N. Š. iki mirties priklausiusio žemės sklypo ir statinių. Ieškovė su trečiuoju asmeniu F. Š. lygiomis dalimis paveldėtas N. Š. priklausiusio turto dalis dar iki mainų sutarties sudarymo perleido jiems priklausiusias sklypo ir statinių dalis tretiesiems asmenims už skolas, kas taip pat paneigia ir neva buvus susitarimą tarp šeimos narių dėl turto pasidalinimo. Mirus atsakovės sutuoktiniui atsakovė kuo toliau tuo mažiau sutarė su savo sūnumi, jis trukdė atsakovei tinkamai naudotis turtu, todėl gyvenimas viename name tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nusprendė iškeisti namą, esantį ( - ), ir išsikelti gyventi atskirai nuo sūnaus šeimos. Turto perleidimą lėmė ir tai, kad turtą reikėjo remontuoti, be to, toks namas atsakovei buvo per didelis ir juo iš esmės didžiąja dalimi naudojosi netinkamai su ja besielgiantis sūnus.

8832.

89Atsakovei derantis su M. V. ir J. V. dėl turto perleidimo, atsakovė taip pat iškėlė sąlygą, kad jie perduotų butą, kuriame ji galėtų gyventi iš karto po turto perleidimo. Atsakovai pasiūlė, kad jie gali įsigyti butą ir turtą iškeisti į butą su priemoka. Todėl ir buvo sutarta dėl mainų sutarties sudarymo. Atsakovai turtą apžiūrėjo 2016 m. kovo pabaigoje prieš sudarant 2016-04-01 preliminariąją sutartį. Apžiūrint turtą, esantį ( - ), F. Š. šeimos nebuvo namie, todėl atsakovė aprodė tiek jos naudojamą namo dalį, tiek didžiąją dalį kitų namo patalpų. Atsakovų vertinimu, visų namo patalpų būklė buvo panaši ir juos tenkino. Apžiūrint turtą atsakovė informavo M. V. ir J. V., kad name gyvena ir jos sūnaus šeima ir kad jokių sutarčių dėl naudojimosi turtu su sūnumi ji nėra sudariusi. Atsakovės manymu, perleidus turtą, F. Š. su šeima turės išsikelti iš namo, nes neturės jokio teisėto pagrindo juo toliau naudotis. Tokiam turto atlaisvinimui ir kitos gyvenamosios vietos susiradimui visiškai turėjo pakakti mainų sutartyje numatyto 2 mėnesių termino atlaisvinti turtą (pagal mainų sutartį atsakovė turtu galėjo naudotis iki 2016-06-20).

9033.

91Atsakovės vertinimu, reiškiamas actio Pauliana ieškinys nepagrįstas, kadangi neegzistuoja būtinos actio Pauliana ieškinio taikymui sąlygos. Pirmiausia ieškinyje teigiama, kad ginčijama mainų sutartimi perleisto namo ir sklypo bendrasavininkais šio sandorio sudarymo metu be atsakovės, buvo ir ieškovė bei trečiasis asmuo F. Š.. Tai reiškia, kad actio Pauliana pagrindu nepagrįstai bando ginčyti turto, kuris, jos teigimu iš dalies priklauso jai ir trečiajam asmeniui, perleidimą, kas visiškai neįmanoma taikant šį institutą. Kartu ieškinyje reiškiami vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai ir teiginiai: ieškovė teigia, kad atsakovė mainų sutartį sudarė siekdama išvengti galimo ieškovės reikalavimo pagal pirkimo – pardavimo sutartį, bet kartu teigiama, kad atsakovai ją apgavo dėl mainomo turto kainos, pasinaudodami jos amžiumi ir neišprusimu. Ieškovė, kaip kreditorė, neįrodė nebejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nurodoma, kad civilinėje byloje ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei dėl 215 801 Eur priteisimo, savo reikalavimo teisę kildina iš su ieškiniu pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties ir iš atsakovės paveldėjimo teisinių santykių. Atsakovė sudarant pirkimo – pardavimo sutartį nedalyvavo, jos nepasirašė ir vėliau nepatvirtino, be to, ginčiją ją priešieškiniu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė, kaip mirusio asmens kreditorė, per įstatymų nustatytą terminą būtų pareiškusi reikalavimą mirusio asmens įpėdiniams. N. Š. palikimą perėmė ne tik atsakovė, bet ir ieškovė ir F. Š.. Atsakovė savo mirusio vyro skolos pagal sutartį neperėmė ir jos nepripažįsta. N. Š. prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nekilnojamojo turto įregistravimas bendrąja nuosavybe, kartu reiškia ir prievolės pagal sutartį pripažinimo bendrąja sutuoktiniu prievole, kuri turi būti tenkinama iš bendro sutuoktinių turto. Nekilnojamojo turto paveldėjimas ar jo perėmimas po sutuoktinio mirties taip pat nereiškia sutikimo su pirkimo – pardavimos sutartimi ar šios sutarties patvirtinimo.

9234.

93Atsakovė nurodė, kad ieškovė laiko, jog jos teisės buvo pažeistos dėl to, kad turtas pagal mainų sutartį buvo išmainytas į mažesnės vertės turtą, kurio nebepakanka ieškovės reikalavimui dėl skolos ir palūkanų priteisimo įvykdyti. Ieškovės nepagrįstu vertinimu mainų sutarties sudarymo metu turto, esančio ( - ), vertė buvo apie 950 000 Eur, o turtas išmainytas į 45 500 Eur vertės butą ir 301 500 Eur priemoką. Turtas buvo išmainytas atsižvelgiant į mainų sutarties sudarymo metu buvusias rinkos kainas: pagal mainų sutartį turtas buvo įvertintas 347 000 Eur. Šis mainų sutarties šalių įvertinimas, įtvirtintas mainų sutartyje nėra nuginčytas ar paneigtais. Pagal mainų sutartyje nurodytas vidutines rinkos vertes (jos nurodytos ir prie ieškinio pridėtuose išrašuose iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko) turto vertė buvo 352 476,25 Eur. Būtent ieškovė turi įrodyti, kad turtas buvo išmainytas jį įvertinus aiškiai per maža kaina. Šios pareigos ieškovė neįvykdė. Po mainų sutarties atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, jos turto apimtis nesumažėjo, o tik pasikeitė jos turimo turto rūšis – vietoje turto atsakovė įsigijo butą ir gavo 301 500 Eur lėšas, o tai reiškia, kad mainų sutartimi negalėjo būti pažeistos kreditoriaus teisės. Ieškovė taip pat neįrodė nei atsakovės S. Š., nei atsakovų M. V. ir J. V. nesąžiningumo sudarant mainų sutartį. Atsakovė nieko nežinojo apie savo tariamą skolą pagal pirkimo – pardavimo sutartį iki ieškovė nepareiškė ieškinio teisme. Jei ir egzistavo atsakovės skola pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei, iki mainų sutarties sudarymo atsakovės prievolės pagal sutartį jau buvo pasibaigusios. Nežinodama apie savo tarimą skolą, atsakovė negalėjo apie ją informuoti ir atsakovų M. V. bei J. V..

9435.

95Atsakovai M. V. ir J. V. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad didžioji dalis ieškovės teiginių nesusiję su actio Pauliana instituto taikymu, jie prieštarauja vieni kitiems. Ieškovė neįrodė teismų praktikoje įtvirtintų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų. Atsakovai pagal mainų sutartį su atsakove S. Š. visiškai atsiskaitė, butas, esantis Įsruties g., Vilniuje, S. Š. buvo perduotas, atsiskaitymo faktą atsakovė patvirtino 2016-05-05 notariniu pareiškimu ir atsiskaitymo faktas byloje nėra ginčijamas. Jokių trečiųjų asmenų teisių naudotis mainomu namu nei mainų sutarties sudarymo dieną nei šiuo metu viešame registre registruota nebuvo. Atsakovai turtą apžiūrėjo 2016 m. kovo mėn. pabaigoje prieš sudarant preliminarią sutartį. Atsakovai namą įsigyti siekė, kad jį suremontavę, pagerinę ir pertvarkę į kelis atskirus butus parduotų. Remontuoti namą M. V. planavo pats. Notariškai patvirtintais sandoriais atsakovas pasiskolino reikiamas pinigų sumas. Apžiūrint turtą atsakovai buvo informuoti apie name gyvenantį atsakovės sūnų su šeima. Atsakovė nurodė, kad ilgą laiką jie konfliktuoja ir kad tai iš esmės lėmė jos norą išsikelti gyventi kitur. Atsakovė užtikrino, kad trečiasis asmuo su šeima neturi jokių teisių į turtą ir su jais nėra sudaryta jokių sutarčių dėl naudojimosi turtu. Atsižvelgiant į tai buvo susitarta, kad atsakovė dar naudosis namu iki 2 mėn., ji neabejojo, kad sūnus taip pat išsikels. Vėliau atsakovė pranešė, kad ji name nebegyvena, tačiau namo perduoti negali, nes sūnus su šeima neįleidžia jos į namą ir, jos nuomone, namu naudojasi be teisinio pagrindo. 2016-07-08 atsakovai sudarė susitarimą dėl to, jog atsakovų M. V. ir J. V. teisės į turtą mainų sutarties pagrindu perėjo mainų sutarties sudarymo metu ir atsižvelgiant į aplinkybes, visos teisės susijusios su turto naudojimu ir valdymu atsakovams M. V. ir J. V. pereina nuo 2016-07-08 susitarimo sudarymo momento ir jie patys imsis veiksmų dėl F. Š. šeimos iškeldinimo ir susijusių klausimų. Atsakovų manymu, ieškinys sesers vardu F. Š. pareikštas siekiant užkirsti kelią jo iškeldinimui iš turto. Atsakovai nurodė, jog ieškovė neįrodė savo kaip kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, pritarė S. Š. atsiliepime išdėstytai pozicijai, o taip pat nurodė, jog ieškovė neįrodė, jog mainų sutartis pažeidžia jos kaip kreditorės teises. Turtas buvo išmainytas atsižvelgiant į mainų sutarties sudarymo metu buvusias rinkos kainas, po mainų sutarties sudarymo atsakovės S. Š. turto apimtis nesumažėjo, o tik pasikeitė jos turimo turto rūšis. Ieškovė taip pat neįrodė mainų sutarties šalių nesąžiningumo.

9636.

97Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimu nurodė, kad, jo nuomone, ieškovės ieškinys nepagrįstas, tačiau byla jis nėra suinteresuotas ir prašo nagrinėti bylą jam nesant.

98II.

99Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10037.

101Vilniaus apygardos teismas 2018-10-09 sprendimu ieškovės ieškinius atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino ir:

10237.1.

103pripažino V. Š.-R. A. ir N. Š. 2008-10-31 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento;

10437.2.

105taikė vienašalę restituciją ir grąžino iš S. Š. nuosavybės ieškovės V. Š.-R. A. nuosavybėn 5/8 dalis 4,3000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis 88,59 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis pastato tvarto, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis sandėlio, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis pastato tvarto, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis garažo, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis kluono, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis garažo, unikalus Nr. ( - ), ir 5/8 dalis kiemo statinių (tualeto, šulinio), unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - );

10637.3.

107solidariai iš ieškovės V. Š.-R. A. ir trečiojo asmens F. Š. atsakovei S. Š. priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10838.

109Teismas nustatė, kad ginčo pirkimo – pardavimo sandoris, sudarytas tarp ieškovės ir N. Š., kaip pastarasis sunkai sirgo – iš karto atlikus šlaunies operaciją šalinant sarkomą, po 3 mėn. jam diagnozuotas prostatos vėžys, dar po 2 mėn. diagnozuotas ligos recidyvas – metastazės plaučiuose, jam taikytas tiek spindulinis, tiek chemoterapinis gydymas, kuris truko iki 2008 m. pabaigos, o po 5 mėn. tomografijos tyrimo metu vėl nustatyta, kad liga progresuoja, atlikta krūtinės ląstos operacija, kurios metu pašalintas dešinio plaučio segmentas su metastazės židiniu, dar po 3 mėn. ligos recidyvas nustatytas šlaunyje (2009-08-20). 2009-08-20 N. Š. išrašytas iš ligoninės iš esmės paliatyviam gydymui – paskirtas nuskausminamas gydymas ir rekomenduotas simptominis gydymas gyvenamosios vietos gydymo įstaigoje, kadangi gydytojai nusprendė, jog dėl itin gausiai išplitusios ligos taikyti operacinį gydymą jau nėra tikslinga. N. Š. mirė nepraėjus mėnesiui nuo išrašymo iš ligoninės (( - )). Į bylą nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad N. Š. iki mirties ar S. Š. ginčo laikotarpiu valdytų tokias dideles pinigų sumas, kurios įvardintos ginčo pirkimo – pardavimo sandoryje. Po N. Š. mirties tarp paveldimo turto lėšos sąskaitose ar lėšos grynaisiais pinigais nebuvo nurodytos ir / ar paveldėtos. N. Š. pensija 2008 m. sudarė 926,55 Lt (277,77 Eur) per mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje 2016-08-17 nutartimi tenkinus ieškovės prašymą dėl atsakovės S. Š. turto arešto, iš antstolio rašto nustatyta, kad vykdant minėtą teismo nutartį dėl S. Š. turto arešto atsakovės sąskaitos likutis 2017-01-16 sudarė 10 134,20 Eur. Turto apraše aprašyto atsakovės S. Š. turto vertė nurodyta apie 164 153,52 Eur. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės pensija 2008 m. sudarė apie 860,90 Lt (249,33 Eur) per mėnesį. Į bylą taip pat nėra pateikta kitų leistinų įrodymų, kad N. Š. ir S. Š. būtų buvę kam nors skolingi.

11039.

111Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklausto liudytojo G. O. parodymus, jog jis buvo N. Š. geriausias draugas nuo 1994 m. ar 1995 m. ir paskolino jam 100 000 Lt, kuriuos liudytojas tariamai grąžino 2008 m., vertina kritiškai. Šiuo atveju teismo neįtikino liudytojo parodymai apie jo artimą draugystę, kadangi liudytojo ir N. Š. amžius labai skirtingas, buvus kokių nors bendrų interesų liudytojas nenurodė. Be to, liudytojo parodymai prieštaringi, neatitinka bylos įrodymams ir kitų proceso dalyvių paaiškinimams, liudytojas stengėsi sukurti neigiamą atsakovės S. Š. įvaizdį.

11240.

113Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą ieškovė pateikė 2000-03-17 atelje pirkimo – pardavimo sutartį Nr.VB7-3415, kuria ieškovė pardavė 104,48 kv.m bendro ploto atelje, esančią ( - ), kuri jai priklausė 1997-11-14 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, už 340 000 Lt sumą, kuri, kaip nurodoma sutartyje, pardavėjai buvo sumokėta iki šios sutarties sudarymo namuose adresu ( - ). Atelje įgijimo aplinkybių ieškovė nenurodė, atkreiptinas dėmesys, kad atelje įgijimo metu ieškovė buvo tik 26 metų amžiaus. Į bylą taip pat pateikta netrukus po atelje pardavimo – 2000-04-21 sudaryta pinigų dovanojimo sutartis, kuria ieškovė padovanojo tėvui N. Š. 300 000 Lt. Nors apie šią dovaną buvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, visgi įrašų apie pinigų perdavimo faktą ar vietą dovanojimo sutartyje nėra atlikta. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tai apsimestinis sandoris, nei kad tokia dovana dukters tėvui buvo padovanota. Tokią išvadą teismas darė pirmiausia dėl to, kad šalys neįvardijo jokio tokio dovanojimo tikslo. Įprastai gyvenime dažniau pinigus dovanoja tėvai vaikams, o ne vaikai tėvams. Be to, tiek minimos sumos dovanojimas, tiek grąžinimas neįtikėtinai taikliai sutampa tiek ieškovei svarbiomis datomis, sumomis, kas, vis tik, mažai tikėtina.

11441.

115Teismas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1783-431/2015, kurioje ieškovas F. Š. siekė įrodyti, jog namas, esantis ( - ), buvo pastatytas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kurios dalyviai jis, N. Š. S. Š., F. Š. pateiktame ieškinyje nurodė, kad sesers dovanotus pinigus tėvas apie 200 000 Lt investavo į namo ( - ), statybą, o likusią 100 000 Lt sumą iš dovanotų pinigų tėvas paskolino tariamai geriausiam draugui liudytojui G. O., o šis suprasdamas, kad čia ieškovės lėšos ir galėdamas jas grąžinti 2005 m., faktiškai grąžina kaip tik 2008 m., t. y. tada, kai, kaip nurodė liudytojas, pinigų reikia N. Š. dukrai. Atitinkamai čia pat pateikiamas argumentas, kad G. O. N. Š. grąžintas lėšas N. Š. kaip tik ir sumoka ieškovei pagal ginčo pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau byloje taip pat yra rašytinė 2008-07-01 pinigų perdavimo sutartis, pagal kurią ieškovė panašiu laiku beveik tą pačią sumą – 96 000 Lt perduoda A. D. tam, kad jis sumokėtų už žemės sklypo, esančio ( - ), projektavimo darbus. Iš kur gauta tokia suma nėra žinoma. Minimas žemės sklypas, už kurio projektavimo darbus ieškovė perdavė pinigus, taip pat registruotas ieškovės tėvo N. Š. ir motinos S. Š. bendra jungtine nuosavybe ir šiuo faktu ieškovė ir trečiasis asmuo siekia pagrįsti aplinkybę, kad jų septyniasdešimtmečiai tėvai yra patyrę žemės verslo sandoriuose ir savarankiškai užsiėmė tokiu verslu. Vis tik tokia ieškovės ir trečiojo asmens argumentacija neįtikina teismo. Priešingai, rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad žemės sklypų verslu – supirkimu, paskirties keitimu, detaliu planavimu ir vėliau tikintis pelningai parduoti galėjo užsiimti būtent ieškovė ir trečiasis asmuo, o ne mažamoksliai ir ligoti jų tėvai – N. Š. ir S. Š..

11642.

117Teismo vertinimu, visų bylos įrodymų viseto kontekste, nors pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.1. punkte ir nurodyta, kad 100 000 Lt už turtą N. Š. buvo sumokėta prieš sudarant šią sutartį, labiau tikėtina, jog tokia suma N. Š. dukrai ieškovei kaip perkamo turto kainos dalis tėvo N. Š. nebuvo perduota. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog 100 000 Lt ieškovei perduota grynais pinigais, tačiau pačioje sutartyje perdavimas notarės akivaizdoje nėra fiksuotas. Byloje nenurodyta jokių asmenų ar liudytojų, kurie pinigų perdavimo metu dalyvavo ir pinigų perdavimo faktą matė ar dėl to paliudijo. Objektyviais CPK leistinais įrodymais nėra patvirtinta, jog N. Š. tokia pinigų suma disponavo, o dovanojimo sutartį teismas vertina kaip realiai mažai tikėtiną, kurios tikslas – sukurti iliuziją, jog N. Š. turėjo reikiamą sumą pinigų ginčo sandoriui sudaryti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pinigų gavimo iš tėvo N. Š. ieškovė nėra deklaravusi.

11843.

119Teismas nurodė, kad nors pagal pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.2 punktą likusią 965 000 Lt kainos dalį N. Š. ieškovės prašymu privalo sumokėti iki 2011-10-31, sutartyje nėra jokio draudimo turtu disponuoti. Tai nėra logiška, kad nesant jokių skolininko garantijų kreditorius suteikia sutarčiai vykdyti tokį ilgą terminą, neužtikrina prievolės įvykdymo. Minėta, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu N. Š. sunkiai sirgo ir ši aplinkybė buvo žinoma visiems šeimos nariams. Pirkimo – pardavimo sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad pirkėjui neįvykdžius prievolės sumokėti visos nekilnojamųjų daiktų kainos per nustatytą terminą, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per šalių susitarimu nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą daiktų kainos dalį bei palūkanas, o neįvykdžius prievolės sumokėti visą nekilnojamųjų daiktų kainą per papildomą terminą, pardavėjo reikalavimu šalys privalo atvykti pas notarą ir nutraukti šią sutartį. Tačiau iki pat N. Š. mirties 2009 m. ieškovė nepareikalavo ne tik sutarties nutraukti, bet tėvui mirus, nuo pat pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyto termino galutinai atsiskaityti suėjimo (2011-10-31) beveik 5 metų nepareikalavo, jog atsakovė, kaip N. Š. turto dalies paveldėtoja ar bendraturtė, prievolę jai įvykdytų. Toks reikalavimas ieškovės kaip kreditorės taip pat nebuvo pateiktas įpėdiniams (kurių viena buvo ieškovė) ir N. Š. paveldėjimo byloje.

12044.

121Teismas taip pat svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad ginčas dėl įvardintos sumos sumokėjimo pagal ginčo sutartį teisme pradėtas tik 2016-07-19, t. y. po to kai atsakovė S. Š., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis būdama vienintele gyvenamojo namo ( - ), savininke, 2016-04-19 mainų sutartimi išmainė namą į butą su priemoka, todėl ieškovės ieškinio padavimo momentas teismo vertintas kaip neatsitiktinis.

12245.

123Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovė S. Š. CPK leistinais įrodymais įrodė, jog pirkimo – pardavimo sutartis tariama, nes ji realiai nebuvo vykdoma net 8 metus ir šalys neketino jos vykdyti, o turtu realiai disponavo pati ieškovė ar trečiasis asmuo F. Š.. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad sutartis buvo vykdoma. Atsakovė nurodė, kad ji nevaldė turto, jo nebuvo mačiusi, neturėjo raktų nuo pastatų. Šios aplinkybės byloje CPK leistinais įrodymais taip pat nėra paneigtos.

12446.

125Teismas nurodė, skolininkas N. Š. mirė 2009-09-14 ir ši data yra palikimo atsiradimo laikas, taigi terminas ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimams pareikšti suėjo 2009-12-14. Teismas nustatė, kad apie skolininko mirtį ieškovei tapo žinoma iš karto, kaip ir kitiems šeimos nariams. Vien įrašas registre apie skolą ar ginčo sutartis paveldėjimo byloje savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolos apimtį, o taip pat apie kreditorių ketinimą realizuoti teisę į skolos išieškojimą, todėl vien tai, kad išviešintas palikėjo skolos įrašas, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą.

12647.

127Teismas iš byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovė ir trečiasis asmuo jiems priklausantį turtą perleido savo skoloms padengti, bei to, kad pirkimo – pardavimo sutartyje turto vertė yra nurodoma gerokai didesnė, nei ankstesniuose to paties turto perleidimo sandoriuose, darė išvadą, kad šios aplinkybės sudarė motyvą turtą įsigyti tėvų vardu, kad kreditoriai negalėtų iš jo išieškoti skolų. Teismo neįtikino ieškovės argumentai, kad pirkimo – pardavimo sutarties kaina racionali ir sąžininga, kadangi tariamai pagrįsta būsimais pokyčiais – sklypo paskirties pakeitimu ir, kaip tikėta, būsimu sėkmingu pardavimu. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo grindė ginčo turto vertę panašiais sandoriais, teismas padarė išvadą, jog nežinomu kriterijumi atlikta nevieša sandorių ar pasiūlymų sudaryti sandorius paieška šiuo atveju negali būti objektyvus įrodymas ginčo turto rinkos vertei ir pagal ją protingai ir sąžiningai kainai nustatyti. Teismas pažymėjo, kad šalims pasiūlius pareikšti prašymą skirti teismo ekspertizę turtui įvertinti, šia teise ieškovė ir trečiasis asmuo nesinaudojo. Tačiau atsakovė S. Š. šia teise pasinaudojo ir eksperto pateiktame ekspertizės akte į atsakovės suformuluotą ir teismo nutartimi užduotą klausimą pateikta eksperto išvada, jog turto, esančio ( - ), bendra apskaičiuota rinkos vertė 2008-10-31 dienai buvo 20 700 Eur (71 472,96 Lt). Nors ieškovės ir trečiojo asmens atstovės nesutiko su šia eksperto išvada, teismas neturėjo pagrindo ja abejoti.

12848.

129Teismas darė išvadą, kad pirkimo – pardavimo sandoris nėra realus, nes nei jo sudarymo tikslai, nei vertė, nei sudarymo priežastys nėra racionaliai paaiškinami. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo vykdoma. Tikėtina, kad ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti galimo išieškojimo, kadangi tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, kaip jau buvo minėta, savo kreditoriams buvo skolingi dideles pinigų sumas, ir būtent jie vykdė žemės sandorių verslą. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinis įrodytas ir pirkimo – pardavimo sandoris yra tariamas todėl, vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, negalioja.

13049.

131Teismas nurodė, kad tariamiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsakovei S. Š. nurodžius, kad 100 000 Lt suma sandorio sudarymo metu ar iki jo sudarymo nebuvo mokama, teismas neįpareigojo ieškovės šios sumos grąžinti, o atsakovės vardu registruotos 5/8 dalys turto – dviejų žemės sklypų ir statinių, esančių ( - ), grąžintinos iš atsakovės ieškovei. Kadangi byloje nėra ginčijamos pateiktos 2010-03-26 ir 2011-12-01 skolos padengimo sutartys, kuriomis ieškovė ir trečiasis asmuo perleido jiems priklausiusias 3/16 dalių žemės sklypų ir pastatų, esančių ( - ), G. B. ir Ž. Ž., teismas laikė juos sąžiningais turto įgijėjais ir restitucija jiems įtakos neturi.

13250.

133Teismas laikė, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašymas taikyti vienerių metų senaties terminą šiuo atveju nėra aktualus, kadangi pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia ne CK 3.92 straipsnio pagrindu, o CK 1.86 straipsnio pagrindu. Atitinkamai pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškinių reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės S. Š. ieškovės naudai bei dėl mainų sutarties nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, kadangi nėra įrodytos būtinosios sąlygos tokiam ieškiniui patenkinti.

13451.

135Kadangi teismo vertinimu byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė įrodė turinti reikalavimo teisę skolininkei S. Š. dėl 174 677 Eur skolos ir 41 124 Eur palūkanų prievolės įvykdymo, teismas sprendė, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovei S. Š.. Net jei būtų vertinama, kad ieškovė reikalavimo teisę pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu į atsakovę turi, ieškovė nepateikė pakankamų duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuo metu atsakovės turto nėra tiek, kad pakaktų įvykdyti tariamą prievolę. Šią išvadą teismas darė vertindamas bylos rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus. Sąlygos, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio iš esmės neginčijama, tokios prievolės atsakovė neturėjo. Taip pat laikytas neįrodytu skolininkės nesąžiningumas, nes ji žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, kadadangi nenustatyta, jog ieškovė pareiškė atsakovei S. Š. reikalavimą vykdyti prievolę po N. Š. mirties.

13652.

137Teismas nepasisakė dėl M. V. ir J. V. sąžiningumo bei kitų šalių pastabų, kadangi teismo vertinimu jie nėra reikšmingi.

138III.

139Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14053.

141Ieškovė V. Š.-R. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-10-09 sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis ir atmesti ieškiniai panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti ir iš atsakovės S. Š. ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2018-10-09 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

14253.1.

143Teismas vadovavosi prielaidomis, bet ne faktais, ignoravo prima facie (preliminarus) įrodymus, pagrindžiančius pareikštus reikalavimus ir išdėstytus argumentus.

14453.2.

145Teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygybės principus, nes nepriėmė ieškovės teiktų leistinų ir susietų su byla įrodymų bei neleido pateikti klausimų ekspertui, nors skundžiamame sprendime rėmėsi jo išvadomis, o taip pat palankias atsakovei S. Š. išvadas grindė nepriimtais į bylą įrodymais, atsisakė kviesti ieškovės prašomą liudytoją.

14653.3.

147Teismas netinkamai taikė tariamojo sandorio institutą, nes neteisingai vertindamas net ir prima facie įrodymus – avanso, kurios lėšų kilmė buvo pagrįsta įrodymais, sumokėjimą (ateljė patalpų pardavimas, gautų lėšų deklaravimas, liudytojo patvirtinimas, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, nuoseklūs procesiniai dokumentai ir kt.), pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimą, įgaliojimų išdavimą, paveldėjimo bylą, liudytojo parodymus ir kitus rašytinius įrodymus, neabejotinai įrodančius, jog pirkimo – pardavimo sutartis ne tik buvo vykdoma, bet jos esminės sąlygos buvo įvykdytos, išskyrus atsakovės prievolę sumokėti skolą, nustatė, jog atsakovė S. Š. ir N. Š. pirkimo – pardavimo sutarties nevykdė.

14853.4.

149Pirmosios instancijos teismas buvo subjektyviai palankus atsakovei S. Š., kadangi ignoravo N. Š. įsigyto turto jungtinės nuosavybės bendrumo prezumpciją su sutuoktine S. Š.. Šiuo atveju teismas nevertino kaip pasikeitė ginčo turto teisinis režimas po N. Š. mirties.

15053.5.

151Teismas, vertindamas šalių elgesį dėl tikrosios valios sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, nepagrįstai sprendė, kad sandoris tarp ieškovės ir N. Š. buvo sudarytas, nes taip norėjo ir / ar trečiasis asmuo, norėdamas paslėpti savo turtą, nors byloje nėra įrodymų, kad turtas buvo trečiojo asmens. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išėjo iš bylos ribų, darė teisiškai reikšmingas išvadas trečiojo asmens atžvilgiu, nors tokio prašymo iš atsakovės pusės nebuvo. Tuo atveju, jeigu teismas sprendė, kad pirkimo – pardavimo sutartimi parduodamo turto savininkai buvo abu tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, turėjo būti išsiaiškinti kokia dalis turto kuriam priklausė, pasiūlyti atsakovei priešieškinyje pakeisti trečiojo asmens poziciją byloje į atsakovo, jam pareišti reikalavimus, kitaip taikyti restituciją ir pan.

15253.6.

153Teismas, nors lyg ir bandė paaiškinti, jog ieškovė sudarė tariamą sandorį, nes siekė apsisaugoti nuo galimų teorinių kreditoriaus reikalavimų ateityje arba todėl, kad trečiasis asmuo taip pat turėjo tokių tikslų neva apsisaugoti nuo savojo kreditoriaus, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kodėl ieškovė neva veikė už brolį, kuo tai pasireiškė, koks buvo to tikslas ir motyvas, kokio dydžio buvo slepiamas brolio turtas ir pan. Teismas nesiaiškino ir koks buvo N. Š. tikslas sudaryti ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, o jeigu sprendė, kad apie šį sandorį nieko nežinojo S. Š., turėjo išsiaiškinti kodėl sutuoktinis N. Š. nuo jos nuslėpė tokį reikšmingą įvykį. Teismas nesiaiškino, ar dėl to, kad N. Š. buvo taikomas spindulinis gydymas, jis nesuprato savo veiksmų, ar tokia jo būklė buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir iki pat jo mirties, nes priešingu atveju taip ir lieka nesuprantama, kokiu tikslu N. Š. buvo sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį ir kodėl ją slėpė nuo sutuoktinės. Be to, teismas, spręsdamas, kad N. Š. buvo suklaidintas dėl sandorio, paveiktas vaikų negalėjo suprasti savo veiksmų, negalėjo taikyti tariamo sandorio instituto.

15453.7.

155Teismas nepagrįstai nevertino, kad turtas 2008-10-31 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perėjo pirkėjui N. Š. ir jo sutuoktinei S. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir todėl prievolė mokėti skolą tapo, taip pat, kad po N. Š. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, t. y. pasikeitė šio turto teisinis režimas bei kad pasikeitus turto bendrumo prezumpcijai, S. Š. buvusi solidari prievolė jos bendro turto dalyje modifikavosi į asmeninę prievolę.

15653.8.

157Bylos įrodymai akivaizdžiai paneigia atsakovės melagingai nurodytas aplinkybes, jog ji nieko nežinojo apie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, apie skolą, sklypo ( - ), įsigijimą ir pan. Svarbia aplinkybe laikytinas atsakovės įgaliojimo trečiajam asmeniui atšaukimas 2010-01-18, t. y. po 6 dienų, kai jai 2010-01-12 buvo išduoti turto paveldėjimo liudijimai, t. y. buvo baigta paveldėjimo byla.

15853.9.

159Teismas netinkamai taikė restituciją, nes pablogino ieškovės padėtį bei nepagrįstai į bylą neįtraukė G. B. ir Ž. Ž., t. y. ieškovės padėtis pablogėjo, nes ji, jai grąžinus sklypą, neteko 3/16 dalies turto, kurią paveldėjo ir perleido Ž. Ž. F. Š.. Be to, ypač blogoje padėtyje atsidūrė ir trečiasis asmuo, kuriam nebuvo pareikšti jokie reikalavimai ir kuris jai sumokėjo savo skolos dalį. Kaip jam bus grąžinta ši suma, teismas neišsprendė, nors tai taip pat yra restitucijos dalykas. Bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant Ž. Ž., yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimo panaikinimo pagrindas.

16054.

161Atsiliepimu į ieškovės V. Š.-R. A. apeliacinį skundą trečiasis asmuo F. Š. prašo jį tenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

16254.1.

163Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė visiškai jį palaikantis, tiek dėl jame nurodytų argumentų, tiek jo paties pateikto apeliacinio skundo argumentais.

16455.

165Atsiliepimu į ieškovės V. Š.-R. A. apeliacinį skundą atsakovė S. Š. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą, pakartojusi atsikirtimus, nurodomus jos procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teisme, bei teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat nurodo:

16655.1.

167Teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė N. Š. palikimą priėmusiems įpėdiniams savo reikalavimus, kylančius iš pirkimo – pardavimo sutarties, turėjo pareikšti iki 2009-12-14, bet to nepadarė. Atsakovė apie N. Š. skolas turėjo būti informuota būtent ieškovės CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

16855.2.

169Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi kitos pozicijos, nei pirmosios instancijos teisme – kadangi palikimo priėmimo momentu atsakovė buvo solidari ieškovės skolininkė (atsakovė nesutinka su tokiu vertinimu) ir priėmė palikimą – papildomai reikšti pretenzijų atsakovei dėl paveldėjimo metu papildomai prisiimtų prievolių nebuvo būtinybės. Tai tik patvirtina, kad paveldėjimo metu iš vis nebuvo teikiami jokie ieškovės finansiniai reikalavimai įpėdiniams, nes ji tam net nematė būtinybės.

17055.3.

171Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį ir pirkimo – pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ab initio (savaime), kadangi ši sutartis yra niekinė. Šiuo atveju negali būti vykdomos prievolės, atsiradusios niekinio sandorio pagrindu.

17255.4.

173Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčo turtas pagal pirkimo – pardavimo sutartį N. Š. buvo parduotas už kelis kartus didesnę kainą, pagrįstai vadovavosi ekspertiniais turto vertinimais.

17455.5.

175Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad nėra pagrindo naikinti mainų sutartį actio Pauliana pagrindu, išskyrus aplinkybę, susijusią su ieškovės turimą reikalavimo teise į atsakovę pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Iš esmės ieškovė visiškai nemotyvuotai, prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas actio Pauliana ieškinys panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė visiškai nepagrįstai mano, kad pirmiausia turi būti išnagrinėtas jos skundas dėl ieškinio dėl skolos ir priešieškinio, o tik po to teismas iš naujo turi nagrinėti bylos dalį dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo, tik visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas turėtų būti iš naujo įvertintas to pačio teismo, apeliaciniame skunde nenurodant jokių skundžiamo sprendimo dalies panaikinimo motyvų.

17655.6.

177Apeliacinis skundas turi esminių procesinių trūkumų, kadangi juo prašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas priešieškinis ir atmestas ieškinys dėl skolos ir prašoma priimti naują sprendimą ieškinį dėl skolos tenkinti. Nenurodomas nei koks konkretus turėtų būti teismo sprendimas (neužtenka pasakymo, kad ieškinys turi būti tenkinamas) dėl ieškinio dėl skolos, nei ką apeliacinis teismas turėtų daryti su priešieškiniu. Kitoje dalyje prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo, tačiau nėra aišku, ką reiškia kita dalis teismo sprendimo, kurią ieškovė siūlo panaikinti.

17855.7.

179Preziumuotina, kad iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas actio Pauliana ieškinys, tačiau neaišku kodėl būtent ši reikalavimų dalis turėtų būti nagrinėjama iš naujo, o ne turi būti įvertinta apeliacinės instancijos teismo, patikrinant skundžiamo sprendimo šioje dalyje teisėtumą. Apeliaciniame skunde nėra nurodytos priežastys, dėl kurių pagal CPK 327 straipsnį ši bylos dalis turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18055.8.

181Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados, kurios yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad nėra pagrindo tenkinti actio Pauliana ieškinį (teismas be kita ko sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad mainų sutartis pažeidžia kreditoriaus teises ir kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaroma mainų sutartis pažeis kreditoriaus (ieškovės) teises). Akivaizdu, kad neginčijant visų teismo išvadų, kuriomis remiantis buvo atmestas actio Pauliana ieškinys, nėra jokio pagrindo naikinti sprendimo dalies dėl šio ieškinio.

18255.9.

183Ieškovė apeliaciniame skunde apsiriboja deklaratyviais ir bendrais teiginiais.

18455.10.

185Skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad nebuvo sudarytos sąlygos pateikti įrodymus ar apklausti ieškovės ar trečiojo asmens prašomus liudytojus.

18655.11.

187Ieškovė nepagrįstai pirmosios instancijos teismą kaltina subjektiškumu ir šališkumu ir tik tuo pagrindu, kad buvo priimtas ieškovės netenkinantis sprendimas.

18855.12.

189Apeliaciniame skunde be pagrindo kritikuojamos teismo išvados, paremtos vertinimu, kad labiau tikėtinos yra atsakovų nurodytos aplinkybės, o ne ieškovės pareiškimai.

19055.13.

191Ieškovė nepagrįstai ignoruoja visuotinai pripažintą taisyklę, kad ginčą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo pareiga pagrįsti savo sprendimą neturėtų būti vertinama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną bylos dalyvio pateiktą argumentą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė visais esminiais klausimais ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

19256.

193Atsiliepimu į ieškovės V. Š.-R. A. apeliacinį skundą atsakovai M. V. ir J. V. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

19456.1.

195Apeliacinis skundas pateiktas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti ir teismas nepagrįstai atnaujino praleistą terminą.

19656.2.

197Apeliacinis skundas stokoja motyvacijos, kodėl panaikinus skundžiamą teismo sprendimą byla turi būti grąžinama pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo. Manytina, kad ieškovė iš esmės priktnaudžiauja savo teisėmis ir tokiu būdu siekia vilkinti procesą.

19856.3.

199Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai kaltinamas šališkumu ir neobjektyvumu iš esmės vien tuo pagrindu, kad jis priėmė ieškovės netenkinantį sprendimą. Viso proceso metu nebuvo reiškiami jokie nušalinimai bylą nagrinėjusiam teismui, t. y. abejonės teismo nešališkumo ir dėl neobjektyvumo atsirado, tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą.

20056.4.

201Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama tik viena iš teismo išvadų, kuria remiantis buvo atmestas ieškinys actio Pauliana pagrindu – neturėjimas galiojančios reikalavimo teisės, teigiant, kad ieškovės reikalavimas actio Pauliana pagrindu yra tik išvestinis reikalavimas iš ieškinio dėl skolos priteisimo. Apeliantės manymu, teismui tenkinus ieškinį dėl skolos priteisimo, likusi bylos dalis turėtų būti nagrinėta iš naujo. Toks vertinimas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nėra tenkinama bent viena iš būtinų actio Pauliana ieškinio sąlygų, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

20256.5.

203Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl to, kad mainų sutartis, kurią ieškovė ginčija reikšdama actio Pauliana ieškinį, negali būti pripažinta negaliojančia, nes nėra viseto tokio ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygų – teismas konstatavo ne tik nebuvimą galiojančios reikalavimo teisės, bet ir kitų sąlygų nebuvimą (teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad mainų sutartis pažeidžia jos teises ir kad atsakovė S. Š. sudarydama mainų sutartį buvo nesąžininga).

20457.

205Trečiasis asmuo F. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-09 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

20657.1.

207Teismas nepagrįstai vertino, kad S. Š. įrodė pirkimo – pardavimo sutarties tariamumą, nes labiau tikėtina, kad šį sandorį norėjo sudaryti būtent ieškovė ir trečiasis asmuo, tačiau ne N. Š. ir atsakovė, kadangi: 1) jie jokių stambesnių sandorių nebuvo atlikę; 2) pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovė buvo 70 metų amžiaus; 3) atsakovė turi menką išsilavinimą ir esant poreikius visus reikalus už tėvus tvarkydavo sūnus F. Š.; 4) pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu S. Š. buvo 72 metų amžiaus; 5) ginčo sandorio sudarymo metu N. Š. buvo gydomas taikant jam chemoterapiją, praėjus 2 mėn. po ginčo sutarties sudarymo gautas teigiamas gydymo efektas, o po 7 mėnesių nuo ginčo sandorio sudarymo nustatyta, kad liga progresuoja; 6) į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų kad N. Š. iki mirties ar S. Š. ginčo laikotarpiu disponuotų lėšų sumomis, įvardintomis pirkima – pardavimo sutartyje; 7) skundžiamame sprendima nurodomos liudytojo G. O. nurodytos aplinkybės jam teikiant parodymus neatitinka parodymų teismo posėdyje, jų interpretacija neatitinka bylos garso įrašo; 8) G. O. buvo žinoma apie šią nagrinėjamą bylą.

20857.2.

209Teismo išvados prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Teismo išvada apie tikėtiną pirkimo – pardavimo sandorio apsimestinumą yra tik prielaida, subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais ir realiai egzistavusiais faktais.

21057.3.

211Teismo abejonės, kad 26 metų asmuo negali įsigyti turto, arba, kad jo negalėjo būti įsigijusi būtent ieškovė, yra diskriminacinio pobūdžio ir akivaizdžiai yra paneigtos oficialiai patvirtinta ir nepaneigta atelje pirkimo – pardavimo sutartimi, nes ieškovė turtą realiai įsigijo, jį valdė ir juo disponavo.

21257.4.

213Teismo argumentas, kad paprastai gyvenime dažniau pinigus dovanoja tėvai vaikams, o ne vaikai tėvams, yra ne teisiškai pagrįstas argumentas, bet subjektyvus požiūris.

21457.5.

215Byloje nėra ginčo, kad 2008 m. pinigai buvo perduoti A. D., todėl aplinkybė, kad ieškovė tuo metu turėjo lėšų ir užsakė žemės sklypo projektavimo darbus, yra nepaneigta, t. y. nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad G. O. 2008 m. atidavus skolą N. Š. šis, turėdamas pinigų susitarė su ieškove dėl galimybės įsigyti jai priklausantį žemės sklypą ir prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, juos perdavė jai, jog ši investuotų (užsakytų darbus) į kitą bendrą su tėvais turtą.

21657.6.

217Neįtikėtinai taikliai sutampančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės nenaudai.

21857.7.

219Teismas, F. Š. įpareigojęs pateikti duomenis apie jo ir ieškovės gautų paskolų panaudojimą bei duomenis, kurie pagrįstų, kad F. Š. dalimis ieškovei grąžino savo skolos dalį, trečiajam asmeniui tokius duomenis surinkus ir pateikus, atsisakė juos priimti į bylą (2007 m. liepos – spalio mėnesias trečiojo asmens sudarytų preliminarių sutarčių dėl žemės sklypų supirkimo), tačiau skundžiamame sprendime šiuo įrodymus tyrė, vertino ir jais grindė skundžiamą sprendimą, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

22057.8.

221Teismas kritiškai nevertino S. Š. paaiškinimų.

22257.9.

223Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad 2011 m. pasibaigus skolos atidavimo terminui bandė turtą, esantį ( - ), perleisti anūkui, kadangi ji patvirtina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė apie skolą žinojo.

22457.10.

225Teismas nustatė teismų praktikoje nežinomą taisyklę, kad teisę ekspertui teikti klausimus turi tik už ekspertizę susimokėję bylos dalyviai.

22657.11.

227Teismas nepagrįstai pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimo pagrindus siejo su vienintele aplinkybe – per didele turto kaina, nors sandorio kaina nėra pagrindinis kriterijus jį pripažinti tariamu.

22857.12.

229Teismas ignoravo ir netaikė paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų.

23057.13.

231Taikydamas restituciją, teismas grąžino ieškovei natūra 5/8 dalis turto ( - ), tačiau F. Š. 3/16 sklypo dalys paveldėtos ir perleistos Ž. Ž., jai nebuvo sugrąžintos, pažeisdamas ieškovės turtines teises. Teismas privalėjo spręsti arba dėl kompensacijos, arba dėl 3/16 dalių sandorio panaikinimo ir grąžinimo ieškovės nuosavybėn, tačiau tuo atveju į bylą privalėjo būti įtrauktas ir Ž. Ž.. Neišsprendus šių klausimų, negalima teigti, jog teismas tinkamai įvykdė restituciją.

23258.

233Atsiliepimu į trečiojo asmens F. Š. apeliacinį skundą ieškovė V. Š.-R. A. nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.

23459.

235Atsiliepimu į trečiojo asmens F. Š. apeliacinį skundą atsakovė S. Š. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

23659.1.

237Trečiasis asmuo skundžiamą sprendimą iš esmės ginčija tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriuos savo apeliaciniame skunde išdėstė ir ieškovė. Kadangi atsakovė pateikė išsamų atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, todėl jame nurodytus argumentus ir motyvus nurodė palaikanti.

23859.2.

239Iš esmės ieškovė ir trečiasis asmuo yra aiškiai susiję ir veikia bendrai. Visas bylinėjimasis organizuotas F. Š. interesais (siekiant užvilkinti iškeldinimo iš namo, esančio ( - ), procesą bei įgyti nuosavybės teisę į šį namą), tik prisidengiant seserimi. F. Š. turi įgaliojimus veikti ieškovės vardu ir disponuoti bet kokiu jai priklausančiu turtu. Tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį pirmosios instancijos teisme atstovavo tos pačios advokatės ir keitėsi tik priklausomai nuo to, kas konkrečioje byloje kreipiasi dėl nemokamos valstybinės pagalbos. Didžiausią naudą, jei būtų tenkinami ieškiniai gautų būtent F. Š..

24059.3.

241Trečiasis asmuo, teikdamas apeliacinį skundą iš esmės piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia vilkinti procesą, kadangi skunde nėra teikiama jokios motyvacijos, kodėl panaikinus skundžiamą sprendimą byla turėtų būti grąžinama į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo. Be to, trečiasis asmuo skunde pasisako tik dėl dalies sprendimo.

24259.4.

243Didelė dalis apeliacinio skundo yra skirta nepagrįstiems teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškovės ir trečiojo asmens teikiamų įrodymų bei neuždavė teismo paskirtam ekspertui trečiojo asmens klausimų. Trečiasis asmuo iš esmės teigia, kad pirmosios institucijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymų, bet jokių prašymų su apeliaciniu skundu neteikia.

24459.5.

245Vertinant ekspertizės paskyrimą ir jos atlikimą būtina atsižvelgti į tai, kaip ir kieno iniciatyva buvo paskirta ši ekspertizė. Nei ieškovė, nei F. Š. nemanė, kad žemės sklypų su statiniais, perleistų pagal pirkimo – pardavimo sutartį, vertė turi būti nustatinėjama nekilnojamojo turto vertintojo ar eksperto.

24659.6.

247Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė užduoti ekspertui trečiojo asmens pateiktus papildomus klausimus, kadangi tokių papildomų klausimų uždavimą tretysis asmuo siejo pirmiausia su jo nurodytomis prielaidomis (tariamai kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį šalys tarėsi dėl perspektyvaus investicinio projekto perleidimo, buvo planuojama per 3 metus po įsigijimo pakeisti žemės sklypų paskirtį ir tokiu būdu buvo planuojama uždirbti 3 500 000 – 4 500 000 Lt). Be to, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo atsisakė prisidėti prie ekspertizės išlaidų apmokėjimo. Trečiojo asmens ekspertui siūlomi užduoti klausimai būtų lėmę ženklų išlaidų ekspertui padidėjimą. Akivaizdu, kad teismui tenkinus tokį trečiojo asmens prašymą, atsakovės S. Š. sumokėto avanso būtų nepakakę ekspertizės išlaidoms padengti. Atsakovė nesiruošė mokėti už tai, kad ekspertas atsakytų į trečiojo asmens teikiamus klausimus, kurie, jos nuomone, net nėra susiję su nagrinėjamoje byloje būtinomis nustatyti aplinkybėmis. Nei ieškovė, nei tretysis asmuo nesutiko apmokėti bent dalies ekspertizės išlaidų ir atsakovės sąskaita nepagrįstai siekė gauti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 90 straipsnį šalis teikianti prašymus dėl visiškai naujų klausimų uždavimo ekspertui turėtų sumokėti avansą papildomom ekspertizės išlaidoms apmokėti. Tretysis asmuo tai daryti atsisakė.

24860.

249Atsiliepimu į trečiojo asmens F. Š. apeliacinį skundą atsakovai M. V. ir J. V. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

25060.1.

251Ieškovė ir trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija tais pačiais motyvais, dėl kurių atsakovai jau yra pasisakę savo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, todėl dar sykį jų nekartoja ir prašo teismo vadovautis atsakovų bei atsakovės S. Š. atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytais motyvais ir argumentais.

25260.2.

253Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nepasisako dėl bylos dalies, susijusios su ieškiniu, pareikštu actio Pauliana pagrindu. Atsakovai sutinka su atsakovės S. Š.atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei tenkintas atsakovės S. Š. priešieškinis dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

25460.3.

255Apeliaciniame skunde nėra teikiama jokio motyvacijos, kodėl panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, byla turi būti grąžinama nagrinėti iš naujo į pirmąją instanciją.

25660.4.

257Atsakovai yra suinteresuoti tik dėl ieškovės reikalavimų mainų sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau trečiojo asmens apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės yra susijusios tik su tariama atsakovės S. Š. skola ieškovei apeliaciniame skunde dįstomos aplinkybės susijusios tik su tariama atsakovės S. Š. skola ieškovei. Dėl kitų teismo išvadų, kurios yra savarankiški pagrindai atmesti actio Pauliana ieškinį, trečiasis asmuo iš viso nepasisako ir laiko, kad visa byla turi būti nagrinėjama iš naujo.

258Teisėjų kolegija

konstatuoja:

259IV.

260Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

26161.

262Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26362.

264Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

26563.

266Byloje turtinis ginčas kilo tarp šeimos narių: apeliantai V. Š.-R. A. ir F. Š. yra atsakovės S. Š. ir N. Š., kurie santuoką sudarė ( - ), vaikai. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį 2008-10-31 N. Š. iš apeliantės V. Š.-R. A. įsigijo 4,3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2,8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – kluoną, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tualetą, šulinį), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), už 308 445,32 Eur (1 065 000 Lt), prieš sudarant šią sutartį sumokėdamas 28 962 Eur (100 000 Lt) kainos dalį grynaisiais pinigais, o likusią dalį – 279 483,32 Eur (965 000 Lt) privalėjo apeliantės (pardavėjos) prašymu sumokėti jai ne vėliau kaip iki 2011-10-31 (pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.1-3.1.2 punktai). Pirkimo – pardavimo sutarties 5.3 punkte apeliantė ir N. Š. susitarė, kad N. Š., neįvykdęs prievolės sumokėti visos nekilnojamųjų daiktų kainos per nustatytą terminą, įsipareigoja mokėti pardavėjui įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos dalies. Tokiu atveju apeliantė turi teisę reikalauti, kad N. Š. per šalių susitarimu nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą daiktų kainos dalį bei minėtas palūkanas, o pirkėjas turi įvykdyti šį reikalavimą. Pirkėjui neįvykdžius prievolės sumokėti visą nekilnojamųjų daiktų kainą per papildomą terminą (toks šalių susitarimu galėjo būti nustatytas), apeliantės reikalavimu šalys privalo atvykti pas notarą ir nutraukti šią sutartį. Tokiu atveju šalys privalo grąžinti viena kitai viską, ką buvo gavusios pagal šią sutartį.

26764.

268Minėtas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), 2008-11-06 atsakovės ir N. Š. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre su žyma, kad yra įsiskolinimas už įsigytą turtą.

26965.

270Apeliantų tėvas ir atsakovės sutuoktinis N. Š. 2009-09-14 mirė. Atsakovė ir apeliantai priėmė N. Š. palikimą pagal įstatymą. Pagal 2010-01-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovė paveldėjo mirusiam sutuoktiniui N. Š. priklausiusio turto ¼ dalį. Atsakovei 2010-01-12 taip pat buvo išduotas ir nuosavybės teisės į jai priklausančio bendro sutuoktinių turto ½ dalį liudijimas kaip pergyvenusiai sutuoktinei. Apeliantai atitinkamai kaip įstatyminiai tėvo N. Š. įpėdiniai paveldėjo po ¾ dalis tėvui priklausiusio turto. Visi trys įpėdiniai 2009-12-14, pateikdami notarei pareiškimą dėl N. Š. palikimo priėmimo, nurodė, kad jiems išaiškintas ir žinomas CK 5.50, 5.52, ir 5.53 straipsnių turinys ir palikimą jie visi priima be apyrašo. Paveldimą turtą sudarė: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir jame esantys pastatai – garažas, unikalaus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), du šiltnamiai, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 4) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir jame esantys pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas tvartas, unikalus Nr. ( - ), sandėlys, unikalus Nr. ( - ), pastatas tvartas, unikalus Nr. ( - ), garažas, unikalus Nr. ( - ), kluonas, unikalus Nr. ( - ), garažas, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statiniai (tualetas, šulinys), unikalus Nr. ( - ).

27166.

272Apeliantė jai priklausančias 3/16 dalis turto perleido G. B. pagal 2010-03-26 skolos padengimo sutartį Nr. DT-1036. Apeliantas jam priklausančias 3/16 dalis turto perleido Ž. Ž. ir J. Ž. pagal 2011-12-01 skolos padengimo sutartį Nr. 2443.

27367.

274Atsakovė 2016-04-19 mainų sutarties pagrindu išmainė nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), garažo, unikalaus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), dviejų šiltnamių, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), į J. V. ir M. V. priklausantį butą, esantį ( - ), su 301 500 Eur dydžio priemoka (mainų sutarties 4 punktas).

27568.

276Apeliantė atsakovei pareikštame ieškinyje reiškė reikalavimus dėl 174 677 Eur skolos ir 41 124 Eur palūkanų priteisimo, kuriuos kildino iš pirkimo – pardavimo sutarties, nurodydama, kad šios sutarties pagrindu atsiradusi atsakovės turtinė prievolė yra solidarioji jos ir sutuoktinio N. Š. prievolė. Apeliantės teigimu, apeliantams paveldėjus po ¾ ginčo turto, esančio ( - ), pagal tenkančią paveldėto turto dalį, tenkanti apeliantei atlyginti skolos dalis pagal pirkimo – pardavimo sutartį sudarė po 52 403 Eur, atsakovės – 174 677 Eur. Apeliantės teigimu, apeliantas F. Š. 2013-09-10 su ja atsiskaitė visiškai.

27769.

278Apeliantė taip pat reiškė reikalavimus actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia mainų sutartį ir taikyti restituciją, kadangi atsakovė mainų sutartyje melagingai pareiškė, jog dėl mainomo turto jokių suvaržymų nėra ir ji nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų, kurie kliudytų ar darytų negalimu šios sutarties įvykdymą, jog jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į mainomą turtą nėra, nors apeliantės teigimu, žodiniu sutarimu atsakovė buvo žadėjusi savo skolos dalį pagal pirkimo – pardavimo sutartį atlyginti namo, esančio ( - ), dalimi. Apeliantės teigimu, atsakovė išmainė minėtą turtą į ženkliai mažesnės vertės turtą, kurio nebepakanka ieškovės reikalavimui dėl skolos ir palūkanų priteisimo įvykdyti, taip ji pablogino savo turtinę padėtį, pažeidė apeliantės, kaip kreditorės, teises.

27970.

280Atsakovė prievolę pagal pirkimo – pardavimo sutartį neigė ir priešieškiniu ginčijo ją kaip tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnis), sudarytą dėl apgaulės netinkamai formuojant N. Š. valią ir suklaidinus dėl kainos (CK 1.91 straipsnis).

28171.

282Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantės ieškinius dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė, o atsakovės priešieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino. Teismas sprendė, kad pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina tariamu sandoriu, kadangi ši sutartis realiai nebuvo vykdoma net 8 metus ir šalys neketino jos vykdyti, o turtu realiai disponavo apeliantai. Pirkimo – pardavimo sandoris nėra realus, nes nei jo sudarymo tikslai, nei vertė, nei sudarymo priežastys nėra racionaliai paaiškinami. Teismas preziumavo, kad sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti galimo išieškojimo, kadangi apeliantai savo kreditoriams buvo skolingi dideles pinigų sumas. Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu

28372.

284Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

28573.

286Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.

28774.

288Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

28975.

290Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

29176.

292Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

29377.

294Atsakovė pareikštu priešieškiniu įrodinėjo, kad N. Š. ir apeliantės sudarytas pirkimo –pardavimo sandoris yra tariamasis, o apeliantė, atsikirsdama į jai pareikštą reikalavimą, turėjo įrodinėti, kad tokia sutartis realiai buvo įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl šalių sudaryto sandorio neatsirado realių tokios sutarties padarinių ir tikroji šalių valia, jų elgesys neatitiko sutartyje nurodytos valios. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

29578.

296Apeliantai pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tariamojo sandorio institutą, kadangi priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi prielaidomis, pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių – kokie buvo apeliantų ir N. Š. tikslai sudarant pirkimo – pardavimo sandorį bei kodėl atsakovė nežinojo apie ginčijamą sandorį, t. y. kodėl N. Š. šio sandorio sudarymo faktą nuslėpė nuo atsakovės.

29779.

298Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas tarp artimų giminaičių – tėvo ir dukros. Kaip minėta, 2008-10-31 pirkimo – pardavimo sutartimi apeliantė jai priklausiusį turtą, esantį ( - ), perleido savo tėvui N. Š.. Apeliantės teigimu, ginčijamu sandoriu N. Š. ginčo turtą įsigijo, viena vertus, komerciniais tikslais, t. y. turtą pagerinti ir perparduoti už didesnę kainą, kita vertus, šeimos poreikių tenkinimui, t. y. nepavykus realizuoti šio turto iki 2011-10-31, jį pasilikti kaip šeimos turtą. Atsakovė su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka, nurodydama, kad atsakovė ir jos sutuoktinis N. Š. neturėjo lėšų ir / ar santaupų turto įsigijimui už sandoryje nurodytą turto kainą, jie gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ), ir naujo būsto jiems nereikėjo, taip pat nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo verslu N. Š. nesivertė, atsakovei nėra žinoma, kad N. Š. faktiškai ginčo turtu būtų naudojęsis, valdęs jį ir / ar disponavęs juo. Be to, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu N. Š. sunkiai sirgo. Atsakovės teigimu, pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka tikrosios N. Š. valios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad nagrinėjamu atveju ginčo sandoris atitiko abiejų šalių tikrąją valią.

29980.

300Pirkimo – pardavimo sandorio įvykdymui konstatuoti būtina nustatyti, kad teises ir pareigas pagal šį sandorį yra įgijusios abi sutarties šalys. Nustatytų aplinkybių, kad N. Š. nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo įregistruotos, nepakanka patvirtinti, jog sandoris realiai buvo įvykdytas ir abi sutarties šalys yra įgijusios atitinkamas teises ir pareigas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kad N. Š. tikrai perdavė apeliantei 100 000 Lt sumą pagal ginčijamą sandorį, o tai neleidžia pripažinti, kad kita sandorio šalis realiai įgijo teises ir pareigas pagal tokią sutartį (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

30181.

302Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs atsakovės nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus darė pagrįstą išvadą, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu N. Š. sunkiai sirgo, byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad N. Š. turėjo ir galėjo disponuoti tiek 100 000 Lt suma, tiek lėšomis, sudarančiomis visą turto kainą, numatytą pirkimo – pardavimo sutartyje.

30382.

304Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. O. nurodė, kad neva 100 000 Lt sumą jam N. Š. buvo paskolinęs ir skolą šis grąžino 2008 m. Taip pat apeliantė 2000-04-21 pinigų dovanojimo sutarties pagrindu N. Š. padovanojo 300 000 Lt sumą.

30583.

306Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1783-431/2018 2018-06-28 F. Š. įrodinėdamas, kad namas, esantis ( - ), buvo pastatytas jungtinės veiklos pagrindu, pateiktame ieškinyje nurodė, kad 200 000 Lt sumą iš minėtų N. Š. apeliantės padovanotų 300 000 Eur lėšų pastarasis investavo į namo, esančio ( - ), statybą, o 100 000 Lt sumą paskolino G. O.. Atitinkamai G. O. skolą grąžino 2008 m., o apeliantė 2008-07-01 96 000 Lt sumą iš N. Š. grąžintos skolos sumos sumokėjo A. D. už žemės sklypo, esančio ( - ), projektavimo darbus. Nors šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai yra pateikti byloje, tačiau aplinkybės, kad N. Š. iš tiesų realiai faktiškai disponavo 300 000 Lt lėšomis, jas paskolino G. O. ir faktiškai perdavė apeliantei, byloje nėra įrodytos. Šiuo atveju 300 000 Lt dovana teisės aktų nustatyta tvarka deklaruota nebuvo. Nėra pateikta jokių duomenų apie faktinį lėšų perdavimą ir faktinį 200 000 Lt sumos panaudojimą, be to, liudytojo G. O. nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, byloje nėra pateikta jokių jas pagrindžiančių duomenų. Vien aplinkybė, kad buvo sudarytas dovanojimo sandoris, nereiškia, kad šis sandoris iš tiesų suteikė N. Š. nuosavybės teises į dovanotas lėšas, kad jos jam buvo perduotos ir jis jomis disponavo savo nuožiūra, kad tokiu sandoriu nebuvo siekiama iš 2000-03-17 atelje pirkimo – pardavimo sutarties gautas lėšas paslėpti. Šiuo atveju ieškovė nepaaiškino ir dovanojimo tikslo. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus jų viseto kontekste, vadovaujasi vidiniu įsitikinimu. Įrodymų vertinimas negali būti formalus, nesiejant konkrečių rašytinių įrodymų su bylos aplinkybėmis, aklai jais pasikliaujant ir remiantis, neatsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, paneigiančias tokių įrodymų reikšmę ar turinį.

30784.

308Šiuo atveju G. O. duodamas parodymus nurodė, kad būtent apeliantai vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad būtent apeliantai versdamiesi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu į sandorių sudarymą įtraukė ir N. Š.. Šiuo atveju byloje nėra paneigtas faktas, jog pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė N. Š., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks sandoris stokoja N. Š. valios tiek įvykdyti tokį sandorį, tiek siekti juo sukuriamų teisių ir pareigų / pasekmių.

30985.

310Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad N. Š. nesiekė įsigyti pirkimo – pardavimo sandoriu žemės sklypo su statiniais tiek ateityje ketinant šį turtą parduoti, tiek šeimos poreikių tenkinimui, atitinkamai įgyti į jį turtines teises. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik aplinkybės, kad šio sandorio šalys susiję asmenys, kad turtas buvo perleistas už rinkos vertės neatitinkančią kainą, tačiau ir tai, kad N. Š. neturėjo finansinės galimybės bei ketinimų tokį turtą įsigyti ir juo disponuoti. Vertinant apeliantų ir N. Š. elgesį pagal vidutiniškai protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, nėra pagrindo laikyti pagrįstais apeliantų paaiškinimus dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Mažai tikėtina, kad, pirma, N. Š. turėjo lėšų sandorio sudarymui. Antra, kad siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams ir / ar komerciniais tikslais. Trečia, net jei ir buvo tarp šalių sutarta, kad pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta kaina bus sumokėta ginčo turtą perpardavus už didesnę kainą, nėra pateikta įrodymų, kad N. Š. tuo metu esamoje padėtyje ir būklėje prisiėmė riziką įvertinęs galimas pasekmes.

31186.

312Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantės teigimu, atsiskaitymai su apeliante vyko grynaisiais pinigais. Kolegijos vertinimu vien aplinkybės, kad ginčo sandoris buvo patvirtintas notaro ir įregistruotas viešajame registre neįrodo, kad ginčo sandorio pagrindu N. Š. ir atsakovė realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad N. Š. nuo turto įsigijimo pradėjo disponuoti juo, už jį atsiskaitė ar ketino atsiskaityti. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip prima facie įrodymai.

31387.

314Sprendžiant dėl pirkimo – pardavimo sandorio teisėtumo pagal CK 1.86 straipsnį, įvertintina ir tai, kad apeliantai nenurodė jokių logiškų priežasčių, kodėl buvo objektyviai būtina sudaryti ginčo sandorį (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju toks N. Š. poelgis, vertinant jį pagal protingo, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartą, visiškai nesuprantamas. Logiškumo bei pagrįstumo stokoja, tiek apeliantų, tiek liudytojo G. O. paaiškinimai apie ginčo sandorio sudarymo priežastis. Nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pirkimo – pardavimo sutartimi N. Š. siekė ne įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, o sukurti nuosavybės teisės perėjimo jam regimybę. Tikrasis tariamąja (fiktyvia) pripažintos sutarties tikslas buvo ne perduoti turtą N. Š. nuosavybėn ir gauti už jį atlygį iš jo. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent apeliantai siekė perparduoti ginčo turtą ir gauti iš to naudą.

31588.

316Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytas teismų praktikos nuostatas, teismo išvados dėl tariamąjį sandorį patvirtinančių aplinkybių pagrįstos tinkamu ir visapusišku bylos įrodymų vertinimu, nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Dėl prievolės solidarumo

31789.

318Apeliantai pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog turtas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perėjo N. Š. ir S. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl prievolė mokėti skolą yra bendra / solidari ir po N. Š. mirties atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su apeliante. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

31990.

320CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.

32191.

322Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

32392.

324Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė N. Š. įpėdiniams savo reikalavimus, kylančius iš pirkimo – pardavimo sutarties, turėjo pareikšti per tris mėnesius, t. y. iki 2009-12-14, tačiau to nepadarė. Nors apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, jog palikimo priėmimo momentu atsakovė buvo solidari apeliantės skolininkė, todėl nebuvo pagrindo papildomai reikšti reikalavimus dėl skolos priteisimo iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi byloje nustatyta, jog ginčo pirkimo – pardavimo sandoris yra tariamas ir iš tiesų nebuvo vykdomas. Be to, tokie apeliantės argumentai stokoja nuoseklumo yra prieštaringi ir vienas kitą paneigiantys. Viena vertus, apeliantė teigia, kad atsakovei kilo pareiga vykdyti prievolę, kadangi ji buvo solidari ir mirus N. Š. ši prievolė tapo atsakovės asmenine prievole. Kita vertus, įrodinėja, kad apeliantas F. Š. įvykdė dalį prievolės atsižvelgiant į įgytą turto dalį, neva jam paveldėjus ginčo turto dalį atitinkamai kilo ir prievolė pagal pirkimo – pardavimo sutartį.

32593.

326CPK galiojantys dispozityvumo, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai) lemia, kad teismas nagrinėja tik tuos reikalavimus, kurie jam yra pareikšti, vertina tik tas aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai. Vien šiuo aspektu apeliacinių skundų argumentai dėl neatskleistos bylos esmės, teismui padarytų sprendime savo išvadų nepagrindus įstatymo prezumpcijos dėl ginčo turto valdymo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių analize, atmestini kaip nepagrįsti.

32794.

328Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliantės skundo argumentai dėl teismo neįvertintų aplinkybių po paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, priežasčių kodėl N. Š. sudarė ginčo sandorį ir kodėl apie jį neinformavo atsakovės šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai aktualūs ir neleidžia sutikti su apeliacinių skundų teiginiais dėl neatskleistos bylos esmės, lemiančios proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimą. Dėl apeliantų procesinių teisių (ne)pažeidimo

32995.

330Atsakovė, siekdama pagrįsti priešieškinį – kad ginčo turtas pirkimo – pardavimo sutartimi N. Š. buvo perleistas už pernelyg didelę kainą – pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą paskirti ginčo turto vertinimo ekspertizę tikslu nustatyti kokia pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo turto, esančio ( - ), rinkos vertė. Apeliantai ekspertizės paskyrimui neprieštaravo, tačiau nurodė, kad atsakovės formuluojamas klausimas yra per siauras ir turėtų būti užduotas klausimas kokia būtų minimo turto vertė esant pakeistai žemės sklypo paskirčiai iš žemės ūkio į komercinę, kadangi savo atsikirtimus į atsakovės priešieškinyje nurodomus argumentus dėl sandorio vertės grindė būtent šia aplinkybe. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas teisę pareikšti prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo išaiškino visiems proceso dalyviams. Šiuo atveju atsakovė nurodė klausimus ekspertui, kuriuos prašė užduoti, apmokėjo už ekspertizę avansą. Apeliantai teismui nurodė neketinantys naudotis teismo siūlymu dėl ekspertizės savo argumentams byloje įrodinėti, atsisakė sumokėti avansą. Atitinkamai teismas, paskirdamas ekspertizę ekspertui uždavė atsakovės nurodytą klausimą.

33196.

332Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygybės principą neužduodamas apeliantų klausimo dėl ginčo turto vertės pakeitus žemės sklypo paskirtį, motyvuodamas avanso už ekspertizę neapmokėjimu.

33397.

334Įstatymų leidėjas yra aiškiai išskyręs, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimamomis nutartimis sprendžiamas galimų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, t. y. šalių pagal CPK 90 straipsnį mokamas avansas atlieka išankstinio atitinkamų procesinių veiksmų būsimų išlaidų apmokėjimo, bet ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį avanso sumokėjimas yra bylos šalies, pateikusios prašymą atlikti ekspertizę pareiga, kurios nustatymas nepriklauso teismo diskrecijai, t. y. šalis pateikusi prašymą atlikti ekspertizę prisiima ir prievolę iš anksto apmokėti jos išlaidas. Taigi CPK 90 straipsnis de jure reglamentuoja nurodytų procesinių veiksmų atlikimo išlaidų apmokėjimo tvarką, remiantis kuria galimos išlaidos pagal bendrą taisyklę turi būti apmokamos avansu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos kito proceso dalyvio sąskaita užduoti ekspertui klausimą, kadangi dėl to būtų padidėjusi ekspertizės kaina. Be to, ekspertizė buvo skirta nustatyti turto vertei ginčo sandorio sudarymo metu, tačiau ne kokia būtų minimo turto vertė esant pakeistai žemės sklypo paskirčiai iš žemės ūkio į komercinę. Kaip minėta, civilinis procesas yra rungtyniškas, todėl kiekvienas iš dalyvių turi pareigą pagrįsti dėstomas aplinkybes. Apeliantai atsisakė atlikti avansinį mokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą, vadinasi, patys pasirinko dėstomų aplinkybių įrodinėjimo priemones.

33598.

336Apeliantai taip pat teigia, kad teismas nepriėmė į bylą duomenų apie paskolų, gautų iš Ž. Ž. ir G. B., panaudojimą bei duomenų, pagrindžiančių, jog F. Š. dalimis apeliantei grąžino skolą, tačiau rėmėsi šiais įrodymais skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais apeliacinių skundų argumentais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs įpareigojimą F. Š. tokius duomenis pateikti. Byloje procesas vyksta nuo 2016-07-19, tokius duomenis apeliantas pateikė tik 2018-06-26, t. y. iš esmės išnagrinėjus bylą, kadangi sekantį posėdį, kuris vyko 2018-09-05, buvo išklausomos baigiamosios kalbos. Nepaisant to, kad duomenų apie apelianto sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius teismas nepriėmė, jais rėmėsi skundžiamame sprendime, darydamas išvadą, kad šie įrodymai patvirtina, jog būtent F. Š. vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu.

33799.

338Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Šiuo atveju minėtą išvadą teismas darė įrodymų, kurie nebuvo priimti į bylą pagrindu, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio išvadą buvo galima daryti ir iš G. O. parodymų, bei tai, kad tokia išvada iš esmės neturėjo lemiamos reikšmės teismo priimtam procesiniam sprendimui, - visų ištirtų bei įvertintų įrodymų visumoje nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagrindu.

339100.

340Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino F. Š. prašymo kviesti liudytoju E. P. iš kurio skolinosi pinigus, siekdamas įrodyti, jog iš tiesų atsiskaitė su apeliante už paveldėto ginčo turto dalį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti tokį apelianto prašymą nurodydamas, kad prašymas yra perteklinis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija nesutikti. Šiuo atveju aplinkybė, ar F. Š. skolinosi iš E. P. lėšas, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ar F. Š. perdavė apeliantei lėšas, kadangi jeigu E. P. galėjo patvirtinti tik pinigų skolinimo faktą, ir jo parodymai neįrodytų lėšų apeliantei perdavimo fakto. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas, atsisakydamas kviesti liudytuoju E. P. užkirto kelią įrodyti nurodomas aplinkybes. Dėl restitucijos taikymo

341101.

342Apeliaciniuose skunduose pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė restitucijos institutą, pablogindamas apeliantės padėtį, nes jai grąžinus ginčo turtą, ši neteko 3/16 jo dalies, kurią paveldėjo F. Š. ir perleido Ž. Ž.. Taip pat nesąžiningoje situacijoje atsidūrė apeliantas F. Š., kadangi sumokėjo apeliantei jam tenkančios skolos dalį, tačiau teismas jam šių lėšų negrąžino. Taip pat nurodė, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti G. B. ir Ž. Ž..

343102.

344Vertinant restitucijos taikymą aptariamu atveju pažymėtina, jog bendrai yra pripažįstama, kad restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1. 86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, netaikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

345103.

346Nagrinėjamu atveju apeliantė jai priklausančias 3/16 dalis turto perleido G. B. pagal 2010-03-26 skolos padengimo sutartį Nr. DT-1036. Apeliantas jam priklausančias 3/16 dalis turto perleido Ž. Ž. ir J. Ž. (J. Ž. teisių ir pareigų perėmėjas yra Ž. Ž.) pagal 2011-12-01 skolos padengimo sutartį Nr. 2443. Byloje nustatyta ir byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, kad G. B. ir Ž. Ž. ir J. Ž. yra sąžiningi įgijėjai. Atsakovė priešieškiniu šių asmenų įgytų teisių neginčijo, neprašė taikant restituciją išreikalauti perleisto turto dalių iš šių asmenų nuosavybės. Dėl nurodytų aplinkybių taikyti restitucijos šia apimtimi nėra galimybės ir restitucija neturėtų būti taikoma.

347104.

348Pažymėtina, kad byloje liko neįrodyta aplinkybė, kad F. Š. iš tiesų sumokėjo apeliantei skolos dalį, proporcingai tenkančią paveldėto ginčo turto daliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei nepriteisiama kompensacija už F. Š. perimtą turto dalį. Atitinkamai tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad neįrodyta aplinkybė, jog sudarant ginčo sandorį N. Š. mokėjo pinigus apeliantei, todėl pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, jo palikimą priėmusiems asmenims neturi būti grąžinama minėtoje sutartyje nurodyta 100 000 Lt suma, tariamai sumokėta apeliantei.

349105.

350Vertindama apeliantų argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

351106.

352Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-201-695/2018).

353107.

354Aptartos sąlygos lemia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

355108.

356Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl G. B. ir Ž. Ž. byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų pakeitimo, nedarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šių asmenų teisinei padėčiai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančio bei teisinių pasekmių taikymo. Skundžiamu sprendimu nėra modifikuotos, nėra pasisakyta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nėra nuspręsta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, vadinasi, neegzistuoja apeliantų nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

357109.

358Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, kyla ginčo sandoriu perleisto turto paveldėjimo pasekmių klausimas. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad G. B., Ž. Ž. ir J. Ž. (J. Ž. teisių ir pareigų perėmėjas yra Ž. Ž.) yra sąžiningi įgijėjai, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją iš dalies, atsižvelgdamas į restitucijos įtaką tretiesiems asmenims, atsiradusių ir pasikeitusių teisinių santykių sudėtingumą, teisingai nepripažino negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų ginčo turto dalyje. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikyta dalinė restitucija gali būti įvykdyta atliekant ginčo turto registraciją Nekilnojamojo turto registre (CK 4.47 straipsnis, 4.255 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktas). Dėl bylos baigties

359110.

360Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius ir spręsdamas dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teismo išvados atitinka teismų praktiką. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių argumentų dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl teisėjų kolegija šios skundžiamo sprendimo dalies nevertino. Teisėjų kolegija atsakė į pagrindinius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų plačiau nepasisako, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.

361111.

362Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliantų apeliaciniai skundai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

363112.

364Teisėjų kolegijai atmetus apeliantų apeliacinius skundus, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jie neįgijo. Kiti proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

365113.

366Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie antrinės teisinės pagalbos apeliantei V. Š.-R. A. išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 99 straipsniu, sprendžia, kad šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas.

367Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

368Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė V. Š.-R. A. (buvusi V. P.) 2016-07-19 kreipėsi į teismą su... 8. 1.1.... 9. pripažinti, kad N. Š., mirusio ( - ), 2008-10-31 sudarytos pirkimo –... 10. 1.2.... 11. priteisti iš atsakovės S. Š. 174 677 Eur skolą, 41 124 Eur palūkanas ir 5... 12. 2.... 13. Ieškovė nurodė, kad pirkimo – pardavimos sutartimi N. Š. iš ieškovės... 14. 3.... 15. Sutuoktiniai N. Š. ir S. Š. turtą valdė bendrai iki N. Š. mirties... 16. 4.... 17. Kadangi atsakovė neturėjo lėšų, tačiau taip pat žadėjo sūnui F. Š.... 18. 5.... 19. Ieškovei priėmus palikimą, jos finansinis reikalavimas pagal pirkimo –... 20. 6.... 21. Trečiasis asmuo F. Š. 2009-11-11 ieškovei sumokėjo 20 273,40 Eur (70 000... 22. 7.... 23. Ieškovė nurodė, kad kaip kreditorė ji turi galiojančią reikalavimo... 24. 8.... 25. N. Š. ieškovei liko skolingas 279 483,32 Eur (965 000 Lt), dalis solidarios... 26. 9.... 27. Pirkimo – pardavimo sutarties 5.3. punkte šalys susitarė, kad pirkėjas,... 28. 10.... 29. Atsakovė S. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 30. 11.... 31. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad N. Š. nesumokėjus... 32. 12.... 33. Taip pat atsakovė nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartį N. Š. sudarė... 34. 13.... 35. Atsakovė nurodė, kad jai priimant palikimą po N. Š. mirties, nebuvo... 36. 14.... 37. Be to, ieškinyje nurodomos klaidingos faktinės aplinkybės ar aplinkybės,... 38. 15.... 39. Atsakovė nurodė, kad ginčo sandoris yra nekilnojamojo turto pirkimo –... 40. 16.... 41. Atsakovės vertinimu, N. Š., sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį... 42. 17.... 43. Atsakovė S. Š. pareiškė byloje priešieškinį dėl pripažinimo pirkimo... 44. 17.1.... 45. 4.3 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );... 46. 17.2.... 47. 2.8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );... 48. 17.3.... 49. 88,59 kv/m bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ir... 50. 18.... 51. Atsakovė nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė, kadangi... 52. 19.... 53. Pirkimo – pardavimo sutartį N. Š. sudarė dėl F. Š. apgaulės (CK 1.91... 54. 20.... 55. Taip pat abejonių kelia ir tai, kad 2000-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu... 56. 21.... 57. Ieškovė beveik 5 metus nekėlė jokių reikalavimų atsakovei dėl skolos... 58. 22.... 59. Pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, teismas turėtų... 60. 23.... 61. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė V. Š.-R. A., kurios įgaliotinis buvo... 62. 24.... 63. Atsiliepime pažymėjo, kad turtas turėjo būti įvertintas kaip investicija,... 64. 25.... 65. Atsakovė su sutuoktiniu visada turėjo galimybę jiems priklausančią namo... 66. 26.... 67. Atsakovė, teikdama priešieškinį, prašo pripažinti sutartį... 68. 18.... 69. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 nutartimi prie šios bylos buvo prijungta... 70. 18.1.... 71. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-19 nekilnojamųjų... 72. 18.2.... 73. taikyti abišalę restituciją:... 74. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis garažo, unikalus Nr. ( - ),... 75. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 301 500 Eur iš S. Š. nuosavybės... 76. į S. Š. grąžintą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), 5/8 dalis... 77. priteisti iš atsakovų J. V., M. V. ir S. Š. ieškovės naudai 5 proc.... 78. 27.... 79. Ieškovė nurodė, kad 2016-04-19 atsakovė S. Š. jai asmeninės nuosavybės... 80. 28.... 81. Atsakovė S. Š., būdama skolinga ieškovei 215 801 Eur sumą mainų sutarties... 82. 29.... 83. Trečiasis asmuo F. Š. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį dėl mainų... 84. 30.... 85. Atsakovė S. Š. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės... 86. 31.... 87. Atsakovė nurodė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis niekada nei ieškovei, nei... 88. 32.... 89. Atsakovei derantis su M. V. ir J. V. dėl turto perleidimo, atsakovė taip pat... 90. 33.... 91. Atsakovės vertinimu, reiškiamas actio Pauliana ieškinys nepagrįstas,... 92. 34.... 93. Atsakovė nurodė, kad ieškovė laiko, jog jos teisės buvo pažeistos dėl... 94. 35.... 95. Atsakovai M. V. ir J. V. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.... 96. 36.... 97. Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimu nurodė, kad, jo nuomone, ieškovės... 98. II.... 99. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 100. 37.... 101. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-09 sprendimu ieškovės ieškinius atmetė,... 102. 37.1.... 103. pripažino V. Š.-R. A. ir N. Š. 2008-10-31 sudarytą pirkimo – pardavimo... 104. 37.2.... 105. taikė vienašalę restituciją ir grąžino iš S. Š. nuosavybės ieškovės... 106. 37.3.... 107. solidariai iš ieškovės V. Š.-R. A. ir trečiojo asmens F. Š. atsakovei S.... 108. 38.... 109. Teismas nustatė, kad ginčo pirkimo – pardavimo sandoris, sudarytas tarp... 110. 39.... 111. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklausto liudytojo G. O. parodymus, jog... 112. 40.... 113. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą ieškovė pateikė 2000-03-17 atelje... 114. 41.... 115. Teismas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1783-431/2015, kurioje... 116. 42.... 117. Teismo vertinimu, visų bylos įrodymų viseto kontekste, nors pirkimo –... 118. 43.... 119. Teismas nurodė, kad nors pagal pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.2 punktą... 120. 44.... 121. Teismas taip pat svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad ginčas dėl įvardintos... 122. 45.... 123. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovė... 124. 46.... 125. Teismas nurodė, skolininkas N. Š. mirė 2009-09-14 ir ši data yra palikimo... 126. 47.... 127. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad... 128. 48.... 129. Teismas darė išvadą, kad pirkimo – pardavimo sandoris nėra realus, nes... 130. 49.... 131. Teismas nurodė, kad tariamiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies... 132. 50.... 133. Teismas laikė, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašymas taikyti vienerių... 134. 51.... 135. Kadangi teismo vertinimu byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė... 136. 52.... 137. Teismas nepasisakė dėl M. V. ir J. V. sąžiningumo bei kitų šalių... 138. III.... 139. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 140. 53.... 141. Ieškovė V. Š.-R. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 142. 53.1.... 143. Teismas vadovavosi prielaidomis, bet ne faktais, ignoravo prima facie... 144. 53.2.... 145. Teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygybės principus, nes nepriėmė... 146. 53.3.... 147. Teismas netinkamai taikė tariamojo sandorio institutą, nes neteisingai... 148. 53.4.... 149. Pirmosios instancijos teismas buvo subjektyviai palankus atsakovei S. Š.,... 150. 53.5.... 151. Teismas, vertindamas šalių elgesį dėl tikrosios valios sudaryti pirkimo –... 152. 53.6.... 153. Teismas, nors lyg ir bandė paaiškinti, jog ieškovė sudarė tariamą... 154. 53.7.... 155. Teismas nepagrįstai nevertino, kad turtas 2008-10-31 pirkimo – pardavimo... 156. 53.8.... 157. Bylos įrodymai akivaizdžiai paneigia atsakovės melagingai nurodytas... 158. 53.9.... 159. Teismas netinkamai taikė restituciją, nes pablogino ieškovės padėtį bei... 160. 54.... 161. Atsiliepimu į ieškovės V. Š.-R. A. apeliacinį skundą trečiasis asmuo F.... 162. 54.1.... 163. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė... 164. 55.... 165. Atsiliepimu į ieškovės V. Š.-R. A. apeliacinį skundą atsakovė S. Š.... 166. 55.1.... 167. Teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai darė išvadą, kad... 168. 55.2.... 169. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi kitos pozicijos, nei pirmosios... 170. 55.3.... 171. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį... 172. 55.4.... 173. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčo turtas pagal... 174. 55.5.... 175. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl... 176. 55.6.... 177. Apeliacinis skundas turi esminių procesinių trūkumų, kadangi juo prašoma... 178. 55.7.... 179. Preziumuotina, kad iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti... 180. 55.8.... 181. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados, kurios yra savarankiškas... 182. 55.9.... 183. Ieškovė apeliaciniame skunde apsiriboja deklaratyviais ir bendrais... 184. 55.10.... 185. Skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad nebuvo sudarytos sąlygos pateikti... 186. 55.11.... 187. Ieškovė nepagrįstai pirmosios instancijos teismą kaltina subjektiškumu ir... 188. 55.12.... 189. Apeliaciniame skunde be pagrindo kritikuojamos teismo išvados, paremtos... 190. 55.13.... 191. Ieškovė nepagrįstai ignoruoja visuotinai pripažintą taisyklę, kad ginčą... 192. 56.... 193. Atsiliepimu į ieškovės V. Š.-R. A. apeliacinį skundą atsakovai M. V. ir... 194. 56.1.... 195. Apeliacinis skundas pateiktas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą... 196. 56.2.... 197. Apeliacinis skundas stokoja motyvacijos, kodėl panaikinus skundžiamą teismo... 198. 56.3.... 199. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai kaltinamas... 200. 56.4.... 201. Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama tik viena iš teismo išvadų, kuria... 202. 56.5.... 203. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl to, kad mainų... 204. 57.... 205. Trečiasis asmuo F. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 206. 57.1.... 207. Teismas nepagrįstai vertino, kad S. Š. įrodė pirkimo – pardavimo... 208. 57.2.... 209. Teismo išvados prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Teismo išvada... 210. 57.3.... 211. Teismo abejonės, kad 26 metų asmuo negali įsigyti turto, arba, kad jo... 212. 57.4.... 213. Teismo argumentas, kad paprastai gyvenime dažniau pinigus dovanoja tėvai... 214. 57.5.... 215. Byloje nėra ginčo, kad 2008 m. pinigai buvo perduoti A. D., todėl... 216. 57.6.... 217. Neįtikėtinai taikliai sutampančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas... 218. 57.7.... 219. Teismas, F. Š. įpareigojęs pateikti duomenis apie jo ir ieškovės gautų... 220. 57.8.... 221. Teismas kritiškai nevertino S. Š. paaiškinimų.... 222. 57.9.... 223. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad 2011 m. pasibaigus skolos... 224. 57.10.... 225. Teismas nustatė teismų praktikoje nežinomą taisyklę, kad teisę ekspertui... 226. 57.11.... 227. Teismas nepagrįstai pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimo pagrindus... 228. 57.12.... 229. Teismas ignoravo ir netaikė paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų.... 230. 57.13.... 231. Taikydamas restituciją, teismas grąžino ieškovei natūra 5/8 dalis turto (... 232. 58.... 233. Atsiliepimu į trečiojo asmens F. Š. apeliacinį skundą ieškovė V. Š.-R.... 234. 59.... 235. Atsiliepimu į trečiojo asmens F. Š. apeliacinį skundą atsakovė S. Š.... 236. 59.1.... 237. Trečiasis asmuo skundžiamą sprendimą iš esmės ginčija tais pačiais... 238. 59.2.... 239. Iš esmės ieškovė ir trečiasis asmuo yra aiškiai susiję ir veikia... 240. 59.3.... 241. Trečiasis asmuo, teikdamas apeliacinį skundą iš esmės piktnaudžiauja savo... 242. 59.4.... 243. Didelė dalis apeliacinio skundo yra skirta nepagrįstiems teiginiams, kad... 244. 59.5.... 245. Vertinant ekspertizės paskyrimą ir jos atlikimą būtina atsižvelgti į tai,... 246. 59.6.... 247. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė užduoti ekspertui trečiojo... 248. 60.... 249. Atsiliepimu į trečiojo asmens F. Š. apeliacinį skundą atsakovai M. V. ir... 250. 60.1.... 251. Ieškovė ir trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo sprendimą iš... 252. 60.2.... 253. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nepasisako dėl bylos dalies, susijusios... 254. 60.3.... 255. Apeliaciniame skunde nėra teikiama jokio motyvacijos, kodėl panaikinus... 256. 60.4.... 257. Atsakovai yra suinteresuoti tik dėl ieškovės reikalavimų mainų sutartį... 258. Teisėjų kolegija... 259. IV.... 260. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 261. 61.... 262. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 263. 62.... 264. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir... 265. 63.... 266. Byloje turtinis ginčas kilo tarp šeimos narių: apeliantai V. Š.-R. A. ir F.... 267. 64.... 268. Minėtas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), 2008-11-06 atsakovės ir N. Š.... 269. 65.... 270. Apeliantų tėvas ir atsakovės sutuoktinis N. Š. 2009-09-14 mirė. Atsakovė... 271. 66.... 272. Apeliantė jai priklausančias 3/16 dalis turto perleido G. B. pagal 2010-03-26... 273. 67.... 274. Atsakovė 2016-04-19 mainų sutarties pagrindu išmainė nekilnojamąjį... 275. 68.... 276. Apeliantė atsakovei pareikštame ieškinyje reiškė reikalavimus dėl 174 677... 277. 69.... 278. Apeliantė taip pat reiškė reikalavimus actio Pauliana pagrindu pripažinti... 279. 70.... 280. Atsakovė prievolę pagal pirkimo – pardavimo sutartį neigė ir... 281. 71.... 282. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantės ieškinius dėl... 283. 72.... 284. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento... 285. 73.... 286. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris... 287. 74.... 288. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai... 289. 75.... 290. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties... 291. 76.... 292. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja... 293. 77.... 294. Atsakovė pareikštu priešieškiniu įrodinėjo, kad N. Š. ir apeliantės... 295. 78.... 296. Apeliantai pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios... 297. 79.... 298. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo pirkimo – pardavimo sandoris... 299. 80.... 300. Pirkimo – pardavimo sandorio įvykdymui konstatuoti būtina nustatyti, kad... 301. 81.... 302. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs atsakovės... 303. 82.... 304. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. O. nurodė, kad neva 100 000 Lt sumą... 305. 83.... 306. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1783-431/2018 2018-06-28 F.... 307. 84.... 308. Šiuo atveju G. O. duodamas parodymus nurodė, kad būtent apeliantai vertėsi... 309. 85.... 310. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus... 311. 86.... 312. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantės teigimu, atsiskaitymai su... 313. 87.... 314. Sprendžiant dėl pirkimo – pardavimo sandorio teisėtumo pagal CK 1.86... 315. 88.... 316. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 317. 89.... 318. Apeliantai pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios... 319. 90.... 320. CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per... 321. 91.... 322. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę,... 323. 92.... 324. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 325. 93.... 326. CPK galiojantys dispozityvumo, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai... 327. 94.... 328. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos... 329. 95.... 330. Atsakovė, siekdama pagrįsti priešieškinį – kad ginčo turtas pirkimo –... 331. 96.... 332. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų... 333. 97.... 334. Įstatymų leidėjas yra aiškiai išskyręs, kad CPK 90 straipsnio pagrindu... 335. 98.... 336. Apeliantai taip pat teigia, kad teismas nepriėmė į bylą duomenų apie... 337. 99.... 338. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 339. 100.... 340. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino F. Š. prašymo kviesti... 341. 101.... 342. Apeliaciniuose skunduose pažymima, kad pirmosios instancijos teismas... 343. 102.... 344. Vertinant restitucijos taikymą aptariamu atveju pažymėtina, jog bendrai yra... 345. 103.... 346. Nagrinėjamu atveju apeliantė jai priklausančias 3/16 dalis turto perleido G.... 347. 104.... 348. Pažymėtina, kad byloje liko neįrodyta aplinkybė, kad F. Š. iš tiesų... 349. 105.... 350. Vertindama apeliantų argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 329... 351. 106.... 352. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų... 353. 107.... 354. Aptartos sąlygos lemia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti... 355. 108.... 356. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir... 357. 109.... 358. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, kyla ginčo... 359. 110.... 360. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą... 361. 111.... 362. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliantų apeliaciniai skundai... 363. 112.... 364. Teisėjų kolegijai atmetus apeliantų apeliacinius skundus, teisės į... 365. 113.... 366. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie... 367. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 368. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....