Byla 3K-3-579-687/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avia Catering“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avia Catering“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tinklai“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių šalių reikalavimų įskaitymą ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ)10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė BUAB „Avia Catering“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Inžineriniai tinklai“, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 135 176,97 Lt (39 149,96 Eur) skolos; 4877,17 Lt (1412,53 Eur) delspinigių; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad 2011 m. liepos 5 d. šalys sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SB 11-07/01 (toliau – ir Subrangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika atlikti ir perduoti atsakovei (generalinei rangovei) ir užsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos ir montavimo darbus Pavilnio gyvenvietėje; atsakovė įsipareigojo sumokėti Subrangos sutarties 2.1 punkte nustatytų darbų vertę su PVM, įvertinusi ir ieškovės atliktus statybos rangos darbus bei išlaidas, pagal šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo aktus. Ieškovė atliko darbus Švariojoje, Koloso, Vandens, Garsiojoje ir Grūdų gatvėse Pavilnyje, atsakovė juos priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo, jos atstovai pasirašė Statybos darbų žurnale Nr. 5. Atsakovė už ieškovės nuo 2011 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovės atlikti statybos darbai šalių buvo suderinti priedu prie Subrangos sutarties Nr. l, buvo patvirtinti naudojamų medžiagų kiekiai ir atliekamų statybos rangos darbų kainos (nurodytos vietinėse sąmatose ir darbų kiekių žiniaraščiuose). 2011 m. spalio 14 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras AC Nr. 0066 ir AC10 Nr. 0076, atsakovė pretenzijų nepareiškė. Ieškovės teigimu, buitinės nuotekų kanalizacijos statybos darbai buvo atlikti tinkamai, nes po atliktų darbų akto Nr. 111201/03 pasirašymo 2011 m. spalio 17 d. atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ST-134 kaip dalinį apmokėjimą pagal subrangos sutartį perdavė ieškovei 50 215 Lt (14 543,27 Eur) vertės ekskavatorių „Case Poclain 888“. Atsakovė, sužinojusi, kad ieškovei iškelta bankroto byla, vengė sumokėti už atliktus darbus, į pretenzijas neatsakė, todėl ieškovė, remdamasi šalių 2011 m. gruodžio mėnesį suderintomis vietinėmis sąmatomis, užfiksavo faktinę atliktų statybos rangos darbų padėtį (atliktų darbų aktai Nr. 120403/05, Nr. 12403/01, Nr. 120403/02 ir Nr. 120403/03). Tačiau atsakovė, pasinaudodama įmonės mokumo problemomis, vienašališkai atsisakė pasirašyti PVM sąskaitas faktūras AC10 Nr. 0095, AC10 Nr. 0096 ir AC10 Nr. 0097 bei prie jų pateiktus atliktų darbų priėmimo aktus. Kadangi ieškovei 2012 m. kovo 18 d. iškelta bankroto byla, todėl atsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, negalėjo skirti baudos ir jos laikyti įskaitymu. Atsakovė dėl baudos skyrimo turėjo reikšti reikalavimą bankroto byloje kaip kreditorė, priešingu atveju būtų buvę pažeidžiami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimai (pažeidžiamos kitų kreditorių teisės atsiskaitant su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

10Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų 2011 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesio atliktų darbų aktų ir 2012 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktų Nr. 120403/03, Nr. 120403/01, Nr. 120403/05 negalima nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, taip pat tikslios aktuose įrašytų darbų vietos visame projekte (nenurodyti šulinių projektiniai numeriai, paklotų vamzdynų projektinės altitudės ir pan.). Kontrolinių atliktų darbų schemų ieškovė nepateikė ir neįrodinėjo, kad jos buvo. Teismo vertinimu, kadangi tie patys darbai į darbų atlikimo aktus įrašyti po kelis kartus, todėl atsakovė už antrą kartą prirašytus darbus neprivalėjo mokėti. Teismas pažymėjo, kad ieškovei paskirta bauda (nuostoliai) sudarė 115 099,45 Lt (33 335,10 Eur), atsakovė 2013 m. kovo 21 d. įskaitė ieškovės 96 401,37 Lt (27 919,77 Eur) skolą – įskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta 2012 m. balandžio 18 d.). Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė sutiko su įskaitymu, patvirtino ir byloje esantis 2012 m. balandžio 3 d. atsakovės raštas Nr. R97/2012, kuriuo ieškovei pranešta apie Subrangos sutarties nutraukimą ir joje nustatytų sankcijų taikymą, skolos padengimą iki 2012 m. kovo 31 dienos

11Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų bei praleido ieškinio senaties terminą – pagal pateiktą delspinigių skaičiuoklę sutrumpintas šešių mėnesių terminas reikalavimui pareikšti prasidėjo 2012 m. gegužės 5 d. ir baigėsi 2012 m. lapkričio 5 d., o ieškovė į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 19 d.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės BUAB „Avia Catering“ apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

13Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 39 075,60 Lt (11 317,07 Eur) skolos priteisimo, nustatė, kad tokie darbai, už kuriuos ieškovė prašo sumokėti, buvo užsakyti UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymu – įrengti nenumatytus įvadus gyventojams, tačiau šie darbai nebuvo šalių aptarti ir nebuvo šalių sudarytos Subrangos sutarties objektas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atliktus darbus būtų perdavusi atsakovei; ieškovės pateikti vienašališkai surašyti darbų atlikimo aktai negali būti tinkami įrodymai, patvirtinantys nesutartinių darbų atlikimą.

14Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė argumentu, kad pateikus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tokią argumentaciją ieškovė iškėlė pateikdama apeliacinį skundą, teigdama, kad atsakovė negalėjo taikyti baudos ir įskaityti 95 231,37 Lt (27 580,91 Eur) skolos, nes, vadovaujantis CK 6.140 straipsniu, CPK 145 straipsniu ir Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, esant tokioms aplinkybėms, yra draudžiama vykdyti finansines prievoles. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį ir pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu tvirtino, kad, neatsižvelgiant į įskaitymo teisėtumą, ginčas dėl 95 231,37 Lt (27 580,91 Eur) skolos iš esmės yra ginčas, susijęs su atsakovės prievole sumokėti 75 820,62 Lt (21 959,17 Eur) pakartotinai už tuos pačius darbus bei atsakovės prievole sumokėti 148 680,95 Lt (43 060,98 Eur) už darbus, atliktus su trūkumais, todėl ieškovės ginčas dėl 95 231,37 Lt (27 580,91 Eur) skolos yra susijęs su atsakovės prievolės ieškovei dydžiu, o ne su įskaitymo teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Žemaitijos statyba“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-522/2010, nurodytais išaiškinimais, sprendė, kad, pagal Subrangos sutarties 4 punkto sąlygą, šalių pasirašyti atliktų darbų aktai yra tik priežastis atlikti tarpinį atsiskaitymą ir nesudaro pagrindo atsirasti teisėms ir pareigoms, kurios kyla šalims pasirašius darbų priėmimo protokolą Subrangos sutarties 15 punkto nustatyta tvarka, kuriuo CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įforminamas darbų priėmimo aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, nutraukusi šalių sudarytą Subrangos sutartį, dalį atliktų darbų su trūkumais priėmė ne pagal darbų priėmimo protokolą, o pagal faktą.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 11 d. nutartį ir dėl reikalavimo dalies priteisti 95 231,34 Lt (27 580,91 Eur) už atliktus darbus, delspinigius nuo šios sumos ir 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; dėl reikalavimo dalies priteisti 39 075,60 Lt (11 317,07 Eur) už nepriimtus darbus, delspinigius nuo šios sumos ir 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

171. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos prievolės pasibaigimo įskaitymu klausimu, esant ĮBĮ nustatytam draudimui atlikti įskaitymą. Taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Žemaitijos statyba“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-522/2010, nurodytus išaiškinimus, teismas neįvertino šios bylos ir pirmiau minėto precedento esminio skirtumo tarp faktinių aplinkybių – nagrinėjamu atveju darbai, kurių vertė – 390 883,03 Lt (113 207,55 Eur), buvo priimti atliktų darbų aktais, o pirmiau minėtame precedente atlikti darbai nebuvo priimti (šalių prievolės nebuvo nustatytos). Šis skirtumas yra esminis, nes, viena vertus, įskaitymas galimas tik esant nustatytai prievolei; kita vertus, bankrutuojančios įmonės nustatytoms prievolėms įskaitymo taikyti negalima dėl bankroto ir turto arešto. Šis nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl 95 321,37 Lt (27 580,91 Eur) sumos, mokėtinos už atsakovės pagal perdavimo–priėmimo aktus priimtus darbus. Taigi konstatavus, kad prievolės yra apibrėžtos ir įtvirtintos šalių pasirašytais dokumentais, turėjo būti taikomos ĮBĮ nuostatos, draudžiančios atlikti įskaitymą.

182. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos sprendžiant bylas dėl atsiskaitymų už nepriimtus statybos ir montavimo darbus. Spręsdamas dėl nepriimtų darbų (39 075,60 Lt (11 317,07 Eur) apmokėjimo teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. van C., bylos Nr. 3K-3-302/2011, nurodytais išaiškinimais. Teismai netyrė ir nevertino buvusio ieškovės direktoriaus V. F. paaiškinimų, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymu ieškovei teko atlikti papildomus, Subrangos sutartyje nenustatytus darbus. Teismai, vertindami ieškovės pateiktus įrodymus dėl papildomų darbų atlikimo, rėmėsi formaliais surašytų aktų trūkumais (nenurodyti šulinių projektiniai numeriai, paklotų vamzdynų projektinės altitudės ir pan.), tačiau nesiaiškino, ar realiai darbai buvo atlikti, ar atsakovė faktiškai priėmė darbus ir ar naudojasi atliktų darbų rezultatu.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

201. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos prievolės pasibaigimo įskaitymu klausimu, esant ĮBĮ nustatytam draudimui atlikti įskaitymą. Teismas privalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Žemaitijos statyba“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-522/2010, pateiktu teisės išaiškinimu, kadangi, priešingai nei teigia kasatorė, anos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra iš esmės panašios – kasacinio teismo byloje ginčas buvo sprendžiamas dėl darbų, priimtų darbų perdavimo–priėmimo aktais, kainos sumažinimo; nagrinėjamoje byloje buvo sumažinta kaina tų darbų, kurie nebuvo priimti darbų perdavimo–priėmimo aktais (CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos, o ne Subrangos sutarties prasme).

212. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos sprendžiant bylas dėl atsiskaitymų už nepriimtus statybos ir montavimo darbus. Teismai nustatė ne tik tai, kad atsakovė neužsakė jokių papildomų darbų ir šalys dėl to nesitarė, bet ir tai, kad negalima nustatyti fakto, jog papildomi darbai iš viso buvo faktiškai atlikti, todėl kasatorė nepagrįstai vadovaujasi teisės išaiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. van C., bylos Nr. 3K-3-302/2011, – šioje precedentinėje byloje ginčo dėl papildomų darbų atlikimo fakto nebuvo. Kasatorės teiginys, kad teismai neištyrė ir nevertino ieškovės direktoriaus parodymų, neatitinka tikrovės, nes, vadovaudamiesi šio asmens parodymais dėl papildomų darbų, teismai sprendė, kad jei ir buvo atlikti kokie nors papildomi darbai, tai tiesiogiai dėl jų sulygo ieškovė ir kiti asmenys, o ne atsakovė.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

25Dėl įskaitymo sąlygų

26Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vėjo tiltas“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-347/2013; kt.).

27Iš byloje teismų nustatytų duomenų matyti, kad ieškovė pareikštais ieškinio reikalavimais prašė priteisti iš atsakovės 135 176,97 Lt (39 149,96 Eur) sutartinės skolos bei 4877,17 Lt (1412,53 Eur) delspinigių, savo reikalavimus kildindama iš šalių sudarytos 2011 m. liepos 5 d. statybos darbų subrangos sutarties Nr. SB 11-07/01, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 15 d. atlikti dalį vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos statybos darbų Pavilnio gyvenvietėje. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė sutartį buvo pradėjusi vykdyti, tačiau 2011 m. gruodžio mėnesį buvo atlikta tik nedidelė dalis darbų ir darbai buvo sustabdyti. 2011 m. gruodžio 5 d., 2012 m. sausio 9 d., 2012 m. sausio 27 d., 2012 m. vasario 21 d. raštais atsakovė įspėjo ieškovę, kad ji be pagrindo stabdo darbus, laiku nevykdo sutarties įsipareigojimų, o atlikti darbai – netinkamos kokybės, ir raštuose ragino taisyti defektus, užbaigti neatliktus darbus, koreguoti jų grafiką, pateikti privalomus techninius dokumentus, tačiau ieškovė darbų trūkumų neištaisė. Aplinkybę, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, patvirtina ir darbų defektų aktai bei 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. A51-12509-(3.3.10.4-EM4). Dėl šios priežasties atsakovė 2012 m. kovo 21 d. vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Subrangos sutartį ir ieškovei už sutarties sąlygų nevykdymą skyrė 115 099,45 Lt (33 335,10 Eur) baudą bei ją įskaitė į 95 231,37 Lt (27 580,91 Eur) skolą.

28Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo visos sąlygos atlikti įskaitymą: šalys turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir pakankamai apibrėžti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įskaitymo metu abi šalys turėjo galiojančius priešpriešinius reikalavimus viena kitai.

29Pažymėtina, kad pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromi vienasmeniu aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikšti abiejų šalių pasirašytame dokumente. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu prievolės šalys surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, tai yra pakankamas pagrindas, kad dvi šalys padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011; kt.).

30Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2012 m. balandžio 3 d. atsakovė raštu Nr. R97/2012 pranešė ieškovei apie subrangos sutarties nutraukimą ir sutartyje nustatytų sankcijų taikymą, skolos padengimą iki 2012 m. kovo 31 dienos; kartu su šiuo raštu išsiuntė ir tarpusavio suderinimo aktą, prašydama per 10 d. vieną pasirašytą egzempliorių grąžinti. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė į minėtą raštą neatsakė, pretenzijų nereiškė, bylos nagrinėjimo metu tarpusavio suderinimo akto neginčijo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai sprendė, kad negalima išvada dėl ieškovės nesutikimo su įskaitymu. Tai, kad šio dokumento nepasirašė kasatorė, neturi įtakos įskaitymo galiojimui, nes įskaitymas yra vienašalis sandoris (pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai) (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

31Dėl draudimo atlikti įskaitymą pagal Įmonių bankroto įstatymą

32Kasatorės teigimu, konstatavus, kad šalių prievolės yra apibrėžtos ir įtvirtintos jų pasirašytais dokumentais, turėjo būti taikomos ĮBĮ nuostatos, draudžiančios atlikti įskaitymą.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja ĮBĮ, kurio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės, ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir kt. v. BUAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Titlis“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-3-329/2012; kt.). Iš nurodytos ĮBĮ nuostatos ir įvardytos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad esminę reikšmę įskaitymo galiojimui turi jo atlikimo momentas, t. y. jeigu įskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

34Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kasatorės nekokybiškai atliktų darbų 2012 m. kovo 21 d. atsakovė vienašališkai nutraukė šalių sudarytą subrangos sutartį ir ieškovei už sutarties sąlygų nevykdymą skyrė 115 099,45 Lt (33 335,10 Eur) baudą (sutarties 12.1. punktas) bei ją įskaitė į 95 231,37 Lt (27 580,91 Eur) skolą; 2012 m. balandžio 3 d. atsakovė raštu Nr. R97/2012 pranešė ieškovei apie Subrangos sutarties nutraukimą ir sutartyje nustatytų sankcijų taikymą, skolos padengimą iki 2012 m. kovo 31 dienos; kartu su šiuo raštu išsiuntė ir 2012 m. balandžio 3 d. tarpusavio suderinimo aktą. 2012 m. kovo 7 d. kasatorės kreditoriai ir administracijos vadovas V. F. padavė pareiškimą dėl bankroto bylos kasatorei iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įskaitymą atliko iki kasatorės bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo aspektu įskaitymas neprieštarauja bankroto procedūras reglamentuojančio ĮBĮ nuostatoms.

35Kasaciniame skunde kasatorė pateikė argumentus, kad, taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Žemaitijos statyba“ v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-522/2010, nurodytus išaiškinimus, teismas neįvertino esminio skirtumo tarp faktinių aplinkybių šioje byloje ir pirmiau minėtame precedente – nagrinėjamu atveju darbai, kurių vertė – 390 883,03 Lt (113 207,55 Eur), buvo priimti atliktų darbų aktais, o nurodytame precedente atlikti darbai nebuvo priimti (šalių prievolės nebuvo nustatytos). Kasatorės teigimu, šis nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl 95 321,37 Lt (27 580,91 Eur) sumos, mokėtinos už atsakovės pagal perdavimo–priėmimo aktus priimtus darbus.

36Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.

37Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 3K-3-522/2010 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Žemaitijos statyba“ v. M. B. ) ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesiskiria. Minėtoje kasacinio teismo byloje pateiktas teisės išaiškinimas, kad kainos dalies sumažinimas už darbus su trūkumais ir neatliktus darbus yra susijęs ne su priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymu, o su reikalavimo sumokėti visą kainą pagrįstumo klausimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčas dėl 95 321,37 Lt (27 580,91 Eur) skolos yra susijęs su atsakovės prievolės ieškovei dydžiu – ar ieškovė pagrįstai reikalauja sumokėti visą kainą už darbus, atliktus su trūkumais, ir klausimu, ar ieškovė pagrįstai antrą kartą reikalauja sumokėti 75 820,62 Lt (21 959,17 Eur) už darbus, už kuriuos atsakovė jau yra atsiskaičiusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kad kasatorė atliktų darbų aktais neperdavė atsakovei tarpinių darbų rezultato, o tik įformino dokumentus tarpiniam apmokėjimui gauti, o darbų rezultatą atsakovė vienašališkai priėmė pagal faktą, bei į tai, jog atliktų darbų trūkumų klausimą atsakovė kėlė nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu.

38Dėl atsiskaitymų už nepriimtus statybos darbus

39Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai netyrė ir nevertino buvusio ieškovės direktoriaus V. F. paaiškinimų, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymu ieškovei teko atlikti papildomus, Subrangos sutartyje nenurodytus darbus. Kasatorės teigimu, teismai, vertindami ieškovės pateiktus įrodymus dėl papildomų darbų atlikimo, rėmėsi formaliais surašytų aktų trūkumais (nenurodyti šulinių projektiniai numeriai, paklotų vamzdynų projektinės altitudės ir pan.), tačiau nesiaiškino, ar realiai darbai buvo atlikti, ar atsakovė faktiškai priėmė darbus ir ar naudojasi atliktų darbų rezultatu.

40Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Snoras“ v. UAB „AS Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.).

41Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), gali prieiti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas, jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys.

42Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 2011 m. liepos 5 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SB 11-07/01, kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika atlikti ir perduoti atsakovei (generalinei rangovei) ir užsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ statybos ir montavimo darbus (sutarties 2.1 punktas) vandentiekio ir nuotekų tinklų darbus naujos statybos Pavilnio gyvenvietėje; atlikti buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus Švariojoje, Koloso, Vandens, Garsiojoje, Grūdų gatvėse Pavilnyje (pagal pridedamus darbų kiekių žiniaraščius, sutarties 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms dėl 39 075,60 Lt (11 317,07 Eur) skolos nepriteisimo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys dėl tokių darbų atlikimo nebuvo sutarusios ir ieškovė nebuvo įsipareigojusi jų atlikti pagal Subrangos sutartį (papildomi darbai atliekami tik raštiškai sutarus (sutarties 7.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei paties ieškovės buvusio vadovo V. F. duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, sprendė, kad tokie darbai, už kuriuos ieškovė prašė sumokėti, buvo užsakyti UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymu – įrengti nenumatytus įvadus gyventojams, tačiau tokie darbai nebuvo šalių aptarti ir nebuvo šalių sudarytos subrangos sutarties objektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina fakto, jog atsakovė ieškovei būtų užsakiusi atlikti nesutartinius darbus. Byloje pateikti šalių susirašinėjimo raštai taip pat nepatvirtina susitarimo fakto dėl tokių nesutartinių darbų atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atliktus darbus būtų perdavusi atsakovei, o ieškovės pateikti vienašališkai surašyti aktai negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu nesutartinių darbų atlikimą. Taigi, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad šalys dėl darbų, už kuriuos ieškovė prašo priteisti 39 075,60 Lt (11 317,07 Eur), atlikimo nebuvo sutarusios ir ieškovė nebuvo įsipareigojusi jų atlikti pagal Subrangos sutartį, todėl kasatorės kasacinio skundo argumentai, kad teismai netyrė ir nevertino buvusio ieškovės direktoriaus V. F. paaiškinimų, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymu ieškovei teko atlikti papildomus, Subrangos sutartyje nenustatytus darbus, nesiaiškino, ar realiai darbai buvo atlikti, ar atsakovė faktiškai priėmė darbus ir ar naudojasi atliktų darbų rezultatu, atmestini kaip nepagrįsti.

43Kasatorė taip pat nurodo, kad spręsdamas dėl nepriimtų darbų (39 075,60 Lt (11 317,07 Eur) apmokėjimo teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. van C., bylos Nr. 3K-3-302/2011, nurodytais išaiškinimais.

44Kaip minėta, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodytoje precedentinėje byloje ginčo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo. Nors byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš statybos rangos sutarties, tačiau buvo nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaryta fizinio asmens – atsakovės, ir statybų verslu užsiimančio subjekto – ieškovo, šiam įsipareigojant pastatyti atsakovei namą jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi minėtoje kasacinio teismo byloje šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma buvo vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju teismai nustatė ne tik tai, kad atsakovė neužsakė jokių papildomų darbų ir šalys dėl to nesitarė, bet ir tai, kad negalima nustatyti fakto, jog papildomi darbai iš viso buvo faktiškai atlikti, bei į tai, kad precedentinėje byloje buvo vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrįstai vadovaujasi teisės išaiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. van C., bylos Nr. 3K-3-302/2011. Kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

45Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 961 , 98 straipsnio nuostatos.

48Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ir už VĮ Registrų centro paslaugas sumokėjo iš viso 564,52 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš kasatorės atsakovės naudai.

49Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 7,72 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tinklai“ (j. a. k. 133165398) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avia Catering“ (j. a. k. 11038846) iš viso 564,52 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avia Catering“ (j. a. k. 11038846) 7,72 Eur (septynis Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovė BUAB „Avia Catering“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 7. Nurodė, kad 2011 m. liepos 5 d. šalys sudarė Statybos subrangos sutartį Nr.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 10. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų 2011 m. rugpjūčio–lapkričio... 11. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų bei praleido... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 39 075,60 Lt (11... 14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 17. 1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir... 18. 2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, skundžiamą... 20. 1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir... 21. 2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 25. Dėl įskaitymo sąlygų ... 26. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra... 27. Iš byloje teismų nustatytų duomenų matyti, kad ieškovė pareikštais... 28. Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo visos... 29. Pažymėtina, kad pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui atlikti pakanka vienos... 30. Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2012 m. balandžio 3 d. atsakovė raštu Nr.... 31. Dėl draudimo atlikti įskaitymą pagal Įmonių bankroto įstatymą... 32. Kasatorės teigimu, konstatavus, kad šalių prievolės yra apibrėžtos ir... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir... 34. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kasatorės... 35. Kasaciniame skunde kasatorė pateikė argumentus, kad, taikydamas Lietuvos... 36. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad,... 37. Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 3K-3-522/2010 (Lietuvos Aukščiausiojo... 38. Dėl atsiskaitymų už nepriimtus statybos darbus ... 39. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai netyrė ir nevertino buvusio... 40. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.... 41. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia... 42. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 2011 m. liepos 5... 43. Kasatorė taip pat nurodo, kad spręsdamas dėl nepriimtų darbų (39 075,60 Lt... 44. Kaip minėta, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos... 45. Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 48. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 49. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. pažymą apie... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 52. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tinklai“... 53. Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...