Byla 2A-168-198/2019
Dėl įsakymo ir registracijos panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5661-434/2018 pagal ieškovų P. R. ir G. L. R. ieškinį atsakovams R. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui, tretiesiems asmenims Valstybės įmonei „Registrų centras“, UAB „Euro Gis“ dėl įsakymo ir registracijos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai P. R. ir G. L. R. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-1076 (toliau ir – Įsakymas) ir 0,3670 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), registraciją Nekilnojamo turto registre.

62.

7Nurodė, kad ieškovų ir atsakovų sklypų ribos, susiformavusios ilgamečio naudojimo išdavoje, atsakovų buvo pakeistos jiems atliekant savo sklypo kadastrinius matavimus. Šiuos matavimus ginčijamu Įsakymu patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjas (toliau – NŽT Biržų skyrius). Šių dokumentų pagrindu atsakovų žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

83.

9Teigė, jog jie nebuvo kviesti ir nepasirašė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, nes tokiu būdu būtų apsunkintas jų įvažiavimas į namų valdą. Taip pat teigė, kad ant šio akto yra ne ieškovo parašas. Nesutinka su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais nustatyta šalių sklypų riba ties jo įvažiavimu į kiemą. Mano, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymą ir iš naujo derinti sklypų ribas, atsižvelgus į jų pateiktus dokumentus ir ilgametį naudojimąsi sklypu.

104.

11Atsakovė R. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovų argumentai dėl NŽT priimto įsakymo panaikinimo nėra pagrindas konstatuoti įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą, ieškovų reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovui buvo žinoma apie atliekamus kadastrinius matavimus, nes jam juos buvo siūloma atlikti kartu, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko, teigdamas nesutinkantis mokėti pinigus už tuos matavimus. Ieškovas P. R. pasirašė 2012-04-17 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. EG-120417-1, o ieškovė L. G. R. niekada nėra išsakiusi jokių pretenzijų dėl sklypo ribų. Sklypo riba, dėl kurios nesutinka ieškovas, eina tiesiai per jų ūkinių pastatų sublokuotą sieną iki pat kelio ir ta riba visada buvo toje pat vietoje, tik anksčiau jie nebuvo atsitvėrę nuo ieškovo sklypo ribos. Ieškovas turi pakankamai platų įvažiavimą į savo kiemą, todėl jo teisės nėra pažeistos.

125.

13Atsakovė NŽT pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovams atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikus medžiagą tarnybai, patikrinus visą pateiktą medžiagą nebuvo nustatyta kliūčių priimti ginčijamą sprendimą, todėl jis buvo priimtas. Tuo metu nebuvo gauta jokių skundų. Skundas iš ieškovų buvo gautas praėjus keliems metams, jau seniai pasibaigus jo apskundimo terminui.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovų P. R. ir G. L. R. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų P. R. ir G. L. R. atsakovei R. M. po 450 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovų P. R. ir G. L. R. po 45,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Grąžino ieškovui P. R. nepanaudotą užstato dalį – 172,92 Eur.

177.

18Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jo žemės sklypo riba su kaimynais M. turi būti nukelta į atsakovų pusę, nes tokia žemės sklypų naudojimosi tvarka buvo nuo senų laikų. Teismas įvertino, kad matininko E. R. pateiktą ieškovo žemės sklypo schemą, iš kurios matyti, kad faktinė žemės sklypo riba, dėl kurios tarp šalių ir yra kilęs ginčas, nuo ieškovo namo iki jų su atsakovų namų valdos žemės sklypo ribos yra 5,786 m. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog faktiškai sklypo riba su šiuo kaimyniniu sklypu yra netgi didesnė, nei numatyta pirminiame žemės sklypo projekte ir siekia 5,786 m. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad nurodytas 10,50 metrų atstumas nuo sklypo ribos iki atsakovų gyvenamojo namo iš tiesų yra netikslus, nes pagal 1978 metų ieškovo žemės sklypo plane nurodytą šį atstumą ir ieškovui priklausantį atstumą nuo gyvenamojo namo link atsakovų sklypų ribos – 5 metrai, tai iš viso atstumas tarp šių gyvenamųjų namų būtų tik 15,50 metrų, kai tuo tarpu realiai pagal vėliau atliktus matavimus šis atstumas tarp abiejų namų siekia 20,386 metrų.

198.

20Teismas sprendė, kad niekuo nepagrįstas ir ieškovo argumentas apie tai, kad jis apie šią su atsakovais esančią sklypų ribą sužinojo tik po to, kai atsakovai atliko savo kadastrinius matavimus. Teismas vertino, kad iš 2002-11-05 atsakovų M. žemės valdos ribų paženklinimo abriso matyti, kad jų žemės sklypo riba ties keliu yra 29,70 metro (nuo 1 iki 2), šalių namų valdas skirianti riba nuo kelio iki kampo – 59,40 m. (nuo 2 iki 3), 16 metrų (nuo 3 iki 4), ir 37,50 (nuo 4 iki 5). Ženklinant šias ribas, tuo metu dalyvavo ir ieškovas, nes ant šio abriso yra jo parašas. Iš ieškovo byloje esančio 2007-12-06 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir prie jo esančio abriso matyti, kad ieškovui priklausančios namų valdos žemės sklypo ilgis ties gatve yra 38,60 metro, o riba, dėl kurios ir yra kilęs ginčas tarp šalių, sutampa su atsakovų žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytomis ribomis. Iš byloje esančio inž. B. G. paaiškinimo žemėtvarkos tarnybai matyti, kad ji jame nurodė, jog P. R. žemės sklypas Nr.133, kurį užima namų valda, paženklintas dalyvaujant savininkui P. R.. Žemės sklypo ribos suderintos su šalia esančios namų valdos savininku R. M.. Iš toje pat byloje esančio žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės J. V. 2008-04-15 rašto skyriaus vedėjai matyti, kad P. R. namų valdos žemės sklypas 0,28 ha ( - ) buvo suprojektuotas ir patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, pamatuotas sklypas 2007-12-06, su P. R. suderintos sklypo ribos paženklinimo-parodymo akte bei abrise, rastas sklypo plotas 0,05 ha didesnis, negu išpirktas, todėl jam pasiūlyta šią dalį pirkti arba nuomoti. Byloje yra ieškovui išmatuoto žemės sklypo, kurio plotas 0,33 ha, planas, kuriame atžymėta, jog žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje pagal žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą. Kad ši riba tarp šalių žemės sklypų, dėl kurios ir vyksta ginčas, nėra pasikeitusi, patvirtina ir matininko E. R. pateikti duomenys. Be to, iš atsakovų žemės sklypo tvarkymo byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 1992-09-15 sudaryto plano iki 2012-04-17 atliktų kadastrinių matavimų atsakovų žemės sklypo ilgis ties gyvenvietės keliu yra pasikeitęs tik 0,25 m., t. y. ši sklypo riba 1992 m. plane nurodyta 29,50 m. ilgio, o kadastrinių matavimų byloje – 29,75 m. ilgio, kas rodo, kad ji iš esmės nėra pasikeitusi, nes toks netikslumas negali būti vertinamas sklypo ribos perkėlimu ir namų valdos išplėtimu kaimynų sąskaita.

219.

22Teismas taip pat sprendė, kad niekuo nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad neva jo motina atsakovui R. M. savo laiku leido statyti ūkinius pastatus ant jai priklausančio namų valdos žemės sklypo, dėl ko jų sklypų riba persikėlė į jo pusę. Šiam argumentui pagrįsti ieškovas teismui pateikė ranka rašytą susitarimą. Šiuo konkrečiu atveju iš susitarimo turinio matyti, kad šalys susitarė ir sutinka su tuo, jog statybos darbai būtų vykdomi bendrose žemės ribose, ką patvirtina ir faktinė padėtis, t.y. tai, kad abiejų kaimynų, tiek ieškovo, tiek atsakovo ūkiniai pastatai yra pastatyti ant jų žemės sklypus ribojančios ribos, nepaliekant jokio atstumo.

2310.

24Teismas įvertino, kad iš matininko E. R. pateiktos ieškovo žemės sklypo schemos matyti, kad ieškovo dabartinis įvažiavimo plotis yra 4,02 m., todėl negalima daryti išvados, kad toks įvažiavimas yra ribojantis ieškovui galimybę įvažiuoti į kiemą. Nors E. R. nurodė, kad apie 1 metrą šio ploto užima eglučių gyvatvorė, esanti ieškovo sklype, tačiau ieškovas šią gyvatvorę, priklausomai nuo poreikio, gali arba susiaurinti, arba visiškai ją pašalinti. Ta šalių nurodyta aplinkybė, kad iki tarp šalių kilusio ginčo tiek ieškovai, tiek atsakovai naudojosi bendrai visu įvažiavimu, esančiu tiek ieškovo sklypo pusėje, tiek atsakovų sklypo pusėje, o kilus ginčui tarp šalių ir atsakovui atsitvėrus savo sklypo įvažiavimą ties sklypų riba, negali būti vertinama kaip pažeidžianti ieškovų teises.

2511.

26Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, kad Įsakymu patvirtintos atsakovų namų valdos žemės sklypo ribos pažeistų ieškovų interesus, nes ieškovams nėra nei labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį, o patvirtintos ribos, pagal byloje nustatytas aplinkybes, realiai atitinka ieškovų sklypo ilgalaikį tiek faktinį naudojimą, tiek išsipirkto sklypo dydį, dėl ko ieškinys, kaip nepagrįstas, atmetamas.

2712.

28Teismas įvertino ir atsakovų žemės sklypo tvarkymo bylą, iš kurios matyti, kad ieškovui kvietimas dėl žemės sklypo ribų ženklinimo buvo išsiųstas registruotu paštu, todėl net ir laikant, kad ant akto pasirašė ne jis, šis ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atliekamus atsakovų sklypo matavimo darbus. Iš toje pačioje byloje esančio vietinio laikraščio Šiaurės rytai puslapio kopijos matyti, kad G. L. R. skelbimas dėl sklypo ženklinimo buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, tačiau skelbimo turinyje nėra nurodytas žemės sklypo adresas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau ir – Nuostatų) 32.1.1.2 punkte, taip pat byloje nėra duomenų, kad toks skelbimas būtų buvęs paskelbtas seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje. Todėl vertinant prašomo panaikinti Įsakymo teisėtumą šiuo aspektu matyti, kad buvo pažeista ši procedūra.

2913.

30Teismas pasisakė, kad šiuo konkrečiu atveju naikinti ginčijamą Įsakymą vien tuo aspektu, kad informuojant ieškovę L.G. R. apie atliekamus gretimo atsakovams priklausančio žemės sklypo ženklinimo darbus, buvo pažeista jos informavimo procedūra (atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad šiai ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik 0,0415 ha žemės iš viso šiame namų valdos sklype, kurį šalys įsigijo 2008-08-27 sutartimi, kai atlikus matavimus, buvo nustatytas faktiškai didesnis sklypo plotas, o šalių sklypų riba, dėl kurios yra kilęs ginčas, tiek ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo 2007-12-06 akte ir abrise, tiek atsakovų 2002-11-05 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ir abrise yra toje pačioje vietoje), būtų neprotinga ir tokiu atveju, teismo vertinimu, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsnyje nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, tuo labiau, kad ieškovų ginčijama žemės sklypo riba nepasikeistų.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3214.

33Apeliaciniu skundu ieškovas P. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3415.

35Nurodo, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nustatinėjo aplinkybes ir faktus, kurie nebuvo ginčo dalykas, neįvykdė aukštesnės instancijos teismo privalomų reikalavimų, padarė faktinėms bylos aplinkybėms ir įstatymui (materialinės teisės normoms) prieštaraujančias išvadas.

3616.

37Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad teismas nepagrįstai vertino 1978, 2002 ir 2007 metais išduotus dokumentus, bandė apskaičiuoti šalių sklypų ribas, plotus, jų padidinimą, įskaitant ir žaliuosius plotus, vertindamas ir atsakovės po kadastrinių matavimų atlikimo iš valstybės išsipirktą plotą, pan. Pagal ieškovo pateiktą 1978-07-25 planą ginčui svarbus yra tik vienas rodmuo: 10,50 m. atstumas nuo atsakovės namo iki ieškovo sklypo tvoros. Teismas klaidingai sprendė, kad būtent šis rodmuo netikslus.

3817.

39Pažymi, kad nesutinka su liudytojų E. R., V. K., M. T. parodymų, ieškovo motinos ir R. M. rašytinio susitarimo vertinimu.

4018.

41Teigia, jog įrodė, kad be ieškovų žinios atlikti kadastriniai matavimai pažeidė nuo seno nusistovėjusią naudojimosi tvarką sklypais (įvažiavimu) ir esmingai pažeidė ieškovo teises. Atsakovei užtvėrus tvorą, ieškovui įvažiavimas susiaurėjo esmingai - iki 3,5 metro. Iki 2012 m. matavimų abu kaimynai naudojosi įvažiavimais, turinčiais maždaug po 10 metrų pločio.

4219.

43Mano, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, abu kaimynai turėtų galimybę kartu užsakyti kadastrinius matavimus, kurie turėtų būti atliekami vienu metu, kartu vertinant ankstesnius sklypų planus, nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kt. Kol galioja skundžiamas aktas, P. R. negali būti atliekami kadastriniai matavimai, tai yra nebegali būti vertinami iki 2012 m. buvę sklypų plotai ir jų ribos, nes šalių sklypų riba šiuo metu - „nepajudinama“.

4420.

45Nesutinka su teismo argumentais, kad G. L. R. priklauso tik palyginti nedidelė sklypo dalis, kad šiuo metu ji gyvena ( - ). Tai nereiškia, jog į jos nuosavybės teisių pažeidimą, galima nekreipti dėmesio. G. L. R. atstovauja ieškovas.

4621.

47Pažymi, kad nei vienas iš ieškovų į parodymo - paženklinimo procedūrą nebuvo kviesti. Teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į ieškovo argumentus, kad R. M. žemės sklypo tvarkymo byloje yra ieškovui neva siųsto kvietimo dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime kopija. Mano, kad tai yra suklastotas, vėliau, „iškilus reikalui“ surašytas dokumentas, - jeigu tai būtų tikro dokumento kopijos, matytųsi ne tik tekstas, bet ir parašai. Iš vietinio laikraščio „Šiaurės rytai“ puslapio kopijos matyti, kad skelbimas dėl sklypo ženklinimo yra visiškai neinformatyvus.

4822.

49Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

5023.

51Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas pasirašė 2012-14-17 sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. EG-120417. Ieškovai buvo informuoti apie atliekamus gretimo žemės sklypo, priklausančio R. ir R. M., kadastrinius matavimus ir apie tai žinojo. Tai patvirtina ir ankstesnis inžinierės B. G. paaiškinimas žemėtvarkos tarnybai.

5224.

53Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5425.

55Nurodo, kad teismas ištyrė aukštesnės instancijos teismo nurodytus šios bylos ankščiau neatsakytus klausimus. Teismas pareikalavo šalių į bylą pateikti visus turimus dokumentus, kurie buvo aptarti apeliacinės instancijos teismo 2018-04-19 nutartyje ir kurie buvo reikalingi teismui bylai teisingai išspręsti. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas suteikė apeliantui teisę atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus tam, kad būtų galimybė svarstyti apie Įsakymu galimai ieškovo pažeistas teises.

5626.

57Teigia, kad apeliantas nepateikia jokių argumentų, kurie patvirtintų skundžiamo teismo sprendimo neatitikimo teismų praktikai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.

5827.

59Pažymi, kad teismo posėdžio metu apklausiamas matininkas E. R. patvirtino, kad atliko ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kad jie yra teisingi ir tik ieškovas su jais nesutinka. Iš teismui apelianto pateikto 2018-08-22 matininko E. R. parengto kadastrinių matavimų plano matyti, jog apelianto žemės sklypo ribos visiškai sutampa su atsakovės ir kaimyno iš kitos pusės, kurio žemės sklypui taip pat atlikti kadastriniai matavimai, ribomis.

6028.

61Akcentuoja, kad ieškovo prašomu panaikinti Įsakymu nėra niekaip pažeistos jo teisės, o ieškovė L. G. R. iš esmės neturi ir niekada nėra turėjusi jokių pretenzijų atsakovams. Ji jau daugiau negu 20 metų negyvena su apeliantu ir yra išvykusi bei teismo procesu nesidomėjo visiškai.

6229.

63Atsiliepimų į apeliacinį skundą tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, UAB „Euro Gis“ nepateikė.

64Teismas

konstatuoja:

65apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6730.

68Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

6931.

70Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-1076 ir 0,3670 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), registracijos Nekilnojamo turto registre panaikinimo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).

7132.

72Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

7333.

74Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra jų gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, adresu ( - ). Atsakovei nuosavybės teise priklauso gretimai esantis žemės sklypas, kuriame yra atsakovės gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, adresu ( - ). 2012-04-17 UAB „Euro Gis“ atliko atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2012-11-30 NŽT Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Nr. 21VĮ-(14.21.2)-1076 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo valstybei pinigais“ patvirtinti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai. 2012-12-17 Nekilnojamo turto registre registruotas įrašas, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. 2014-05-13 ieškovas NŽT Biržų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą nepatvirtinti namų valdos, priklausančios atsakovei, plano, nes jis nebuvo kviestas riboženklių tvirtinimui ir nedalyvavo.

7534.

76Ieškovas nesutinka su gretimo žemės sklypo riba, esančia ties įvažiavimu į ieškovų namų valdos kiemą. Teigia, kad riba, atsakovams atlikus savo namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo neteisėtai perkelta į jo sklypo pusę, nustatyta riba pažeidžia jo interesus, nes kliudo į kiemą įvažiuoti dideliam transportui. Kitų atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotų matavimų, t. y. nustatyto žemės sklypo ploto dydžio, posūkio taškų, koordinačių neginčija.

7735.

78Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte išdėstyta, kad kadastrinių matavimų metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklinti žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus, leistinus kadastro duomenų neatitikimus dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Nuostatų 32.1 punkte įtvirtinta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Jį pasirašo dalyvaujantys ženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

7936.

80Byloje nustatyta, kad ieškovui P. R. apie atliekamus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo žinoma. 2012-04-17 ieškovas sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. EG-120417, pasirašė. Ieškovo parašo tikrumą patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, atlikę ieškovo parašo autentiškumo ekspertizę. Ieškovo dalyvavimą ženklinant žemės sklypo ribas patvirtino atsakovė R. M., liudininkai P. M., D. Š.. Atsakovės žemės sklypo tvarkymo byloje yra duomenys, kad ieškovui P. R. kvietimas dėl žemės sklypo ribų ženklinimo buvo išsiųstas registruotu paštu. Todėl priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti be ieškovų žinios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

8137.

82Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2018-04-19 nutartyje nurodytas tirtinas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas 2018-04-24 nutartimi, įpareigojo šalis pateikti teismui savo žemės sklypų, dėl kurių ribų vyksta ginčas, kadastrinių matavimų bylas, kitus šalių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentus. Be to, įpareigojo atsakovę NŽT pateikti teismui su jos priimtu ginčo įsakymu susijusius visus dokumentus ir turimą informaciją apie tai, ar ieškovai buvo informuoti apie atliekamus kadastrinius matavimus ir paskesnius veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė abiejų šalių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, kitus šalių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentus, juos analizavo ir dėl jų pasisakė teismo sprendime.

8338.

84Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė G. L. R. nedalyvavo atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ženklinant gretimo sklypo ribas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis nurodė, kad iš vietinio laikraščio „Šiaurės rytai“ puslapio kopijos matyti, kad G. L. R. skelbimas dėl sklypo ženklinimo buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, tačiau skelbimo turinyje nėra nurodytas žemės sklypo adresas, kaip tai numatyta Nuostatų 32.1.1.2 punkte, taip pat byloje nėra duomenų, kad toks skelbimas būtų buvęs paskelbtas seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje. Apylinkės teismas pripažino, kad vertinant prašomo panaikinti Įsakymo teisėtumą šiuo aspektu matyti, kad buvo pažeista ši procedūra.

8539.

86Pastebėtina, kad pati ieškovė G. L. R. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuomet pirmą kartą buvo atmestas ieškovų ieškinys, neskundė, ir dabar neskundžia. Atsakovė nurodo, kad ieškovė L. G. R. jau daugiau negu 20 metų su apeliantu negyvena, yra išvykusi. Ji teismo procesu iš esmės nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir savo teisių pažeidimo dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimo netinkamo atlikimo neakcentavo. Todėl apelianto akcentuojamą jo sutuoktinės, G. L. R., informavimo procedūros pažeidimą teisėjų kolegija nelaiko esminiu, juolab, kad pačiam ieškovui apie gretimo žemės sklypo atliekamus kadastrinius matavimus buvo žinoma.

8740.

88Paminėtina ir tai, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

8941.

90Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

9142.

92Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju šalys naudojasi tokio dydžio žemės sklypais, kokie jie buvo įsigyti iš valstybės. Ieškovų žemės sklypo 2007-12-06 ribų paženklinimo-parodymo akte ir prie jo esančiame abrise riba, dėl kurios ir yra kilęs ginčas tarp šalių, sutampa su atsakovų žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytomis ribomis. Inžinierės B. G. paaiškinimas žemėtvarkos tarnybai patvirtina, kad P. R. žemės sklypas Nr. 133 paženklintas dalyvaujant savininkui P. R., žemės sklypo ribos suderintos su šalia esančios namų valdos savininku R. M.. Šalių sklypų nei faktinės, nei teisinės neatitikties nėra, ką patvirtina tiek atsakovės, tiek ieškovo atlikti kadastriniai matavimai, matininko E. R. paaiškinimai. Ieškovas neįrodė šalių sklypų ribos ties jo įvažiavimu į kiemą neteisėto perkėlimo į jo sklypo pusę, todėl skundžiamu sprendimu ieškinys atmestas pagrįstai (CPK 185 straipsniai).

9343.

94Apelianto nurodomos aplinkybės, jog šalys, kol sutarė, ilgą laiką bendrai naudojosi įvažiavimu į kiemą, ieškovas važiuodavo į savo žemės sklypą per atsakovės žemės sklypo dalį, nesudaro pagrindo išvadai, kad šalių sklypų ribos tapo neaiškios. O tai, kad atsakovė šalių sklypų bendrą ribą atitvėrė tvora, nenustačius šalių sklypų nei faktinės, nei teisinės neatitikties, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovų teisių pažeidimo.

9544.

96Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikia savo įrodymų vertinimą (jo motinos ir R. M. raštelis, liudytojų E. R., V. K., M. T. parodymai), remiasi pavieniais duomenimis (10,50 m. atstumu nuo atsakovės namo iki P. R. sklypo tvoros), o ne jų visuma, konkrečių teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų nenurodo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), apelianto nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, bei padarė teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas. Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina apeliantas nesuponuoja išvadų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendimo nepagrįstumo.

9745.

98Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9946.

100Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė R. M. patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateikta 2018-11-26 sąskaita faktūra, 2018-11-27 mokėjimo nurodymo kopija. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

101Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

102Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Priteisti iš apelianto P. R., asmens kodas ( - ), 400 Eur (keturi šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas atsakovės R. M., asmens kodas ( - ), naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai P. R. ir G. L. R. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti... 6. 2.... 7. Nurodė, kad ieškovų ir atsakovų sklypų ribos, susiformavusios ilgamečio... 8. 3.... 9. Teigė, jog jie nebuvo kviesti ir nepasirašė Žemės sklypo ribų... 10. 4.... 11. Atsakovė R. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko,... 12. 5.... 13. Atsakovė NŽT pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovų P. R. ir... 17. 7.... 18. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jo žemės sklypo riba su kaimynais M.... 19. 8.... 20. Teismas sprendė, kad niekuo nepagrįstas ir ieškovo argumentas apie tai, kad... 21. 9.... 22. Teismas taip pat sprendė, kad niekuo nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad... 23. 10.... 24. Teismas įvertino, kad iš matininko E. R. pateiktos ieškovo žemės sklypo... 25. 11.... 26. Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, kad Įsakymu patvirtintos... 27. 12.... 28. Teismas įvertino ir atsakovų žemės sklypo tvarkymo bylą, iš kurios... 29. 13.... 30. Teismas pasisakė, kad šiuo konkrečiu atveju naikinti ginčijamą Įsakymą... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 32. 14.... 33. Apeliaciniu skundu ieškovas P. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 34. 15.... 35. Nurodo, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nustatinėjo... 36. 16.... 37. Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad teismas... 38. 17.... 39. Pažymi, kad nesutinka su liudytojų E. R., V. K., M. T. parodymų, ieškovo... 40. 18.... 41. Teigia, jog įrodė, kad be ieškovų žinios atlikti kadastriniai matavimai... 42. 19.... 43. Mano, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, abu kaimynai turėtų galimybę... 44. 20.... 45. Nesutinka su teismo argumentais, kad G. L. R. priklauso tik palyginti nedidelė... 46. 21.... 47. Pažymi, kad nei vienas iš ieškovų į parodymo - paženklinimo procedūrą... 48. 22.... 49. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo apeliacinį... 50. 23.... 51. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje buvo nustatytos... 52. 24.... 53. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo apeliacinį... 54. 25.... 55. Nurodo, kad teismas ištyrė aukštesnės instancijos teismo nurodytus šios... 56. 26.... 57. Teigia, kad apeliantas nepateikia jokių argumentų, kurie patvirtintų... 58. 27.... 59. Pažymi, kad teismo posėdžio metu apklausiamas matininkas E. R. patvirtino,... 60. 28.... 61. Akcentuoja, kad ieškovo prašomu panaikinti Įsakymu nėra niekaip pažeistos... 62. 29.... 63. Atsiliepimų į apeliacinį skundą tretieji asmenys VĮ „Registrų... 64. Teismas... 65. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 30.... 68. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 69. 31.... 70. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 71. 32.... 72. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl... 73. 33.... 74. Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų,... 75. 34.... 76. Ieškovas nesutinka su gretimo žemės sklypo riba, esančia ties įvažiavimu... 77. 35.... 78. Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos... 79. 36.... 80. Byloje nustatyta, kad ieškovui P. R. apie atliekamus gretimo žemės sklypo... 81. 37.... 82. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog pirmosios... 83. 38.... 84. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė G. L. R. nedalyvavo atliekant... 85. 39.... 86. Pastebėtina, kad pati ieškovė G. L. R. apeliaciniu skundu pirmosios... 87. 40.... 88. Paminėtina ir tai, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu... 89. 41.... 90. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 91. 42.... 92. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su... 93. 43.... 94. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog šalys, kol sutarė, ilgą laiką bendrai... 95. 44.... 96. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio... 97. 45.... 98. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti... 99. 46.... 100. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė R. M. patyrė 400 Eur... 101. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 102. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą... 103. Priteisti iš apelianto P. R., asmens kodas ( - ), 400 Eur (keturi šimtai...