Byla e2-1543-157/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2178-638/2017, kuria pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą iškelta atsakovės mažosios bendrijos „Sauta“ bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Sauta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2178-638/2017, kuria pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą iškelta atsakovės mažosios bendrijos „Sauta“ bankroto byla.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – pareiškėjas, VSDFV Kauno skyrius) 2017 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovės mažosios bendrijos „Sauta“ (toliau – MB „Sauta“, atsakovė) bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, tai yra dėl pastarosios nemokumo.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, skolinga VSDFV biudžetui 4 386,15 Eur, yra nemoki.
  3. Atsakovė MB „Sauta“ atsiliepime prašė šį reikalavimą atmesti. Nurodė, kad nuo šių metų pradžios pareiškėjui VSDFV Kauno skyriui yra sumokėjusi 600 Eur; kad įmonėje dirba 11 apdraustųjų asmenų; kad kitų kreditorių neturi; kad galėtų skolą grąžinti dalimis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi iškėlė atsakovės MB „Sauta“ bankroto bylą, nustatęs jos nemokumą, bankroto administratore paskyrė UAB „Elmeda“.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. rugsėjo 12 d.; kad jos vadovu yra S. V.; kad pagal 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenis įmonė turėjo turto už 5 524 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas; kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 739 Eur; kad pagal 2017 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą gavo 2 412 Eur pelną; kad pagal 2016 m. balansą atsakovė turėjo turto už 2 580 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 207 Eur, gavo 998 Eur pelną; kad pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 910,41 Eur.
  3. Įvertinęs paminėtus duomenis teismas sprendė, kad atsakovės mokėtinos sumos kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, jog įmonė šiuo metu yra veikianti, dirba 11 apdraustųjų asmenų, ieškovei sumokėjo 600 Eur skolos, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis matyti, kad įmonėje yra tik 2 apdraustieji asmenys, o atsakovės skola VSDFV biudžetui sudaro 4 086,15 Eur.
  4. Teismas nurodytų duomenų pagrindu konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir šiuo pagrindu iškėlė jos bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2, 6 dalimis bankroto administratore paskyrė UAB „Elmeda“.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde atsakovė MB ,,Sauta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas netinkamai ištyrė pareiškėjos pateiktus įrodymus konstatuodamas, kad atsakovė yra sumokėjusi tik 600 Eur skolos, ir nevertino aplinkybės, kad įmonė nuolat stengėsi mažinti skolą ir šiai dienai jau yra sumokėjusi 900 Eur. Siekdama kiek įmanoma labiau sumažinti patiriamus nuostolius, optimizuoti įmonės veiklą iš 11 dirbančių apdraustųjų asmenų 9 atleido, tolimesnės vykdomos veiklos didesnių nuostolių riziką sumažinant minimaliai. Be to, vykdomi klientų užsakymai suteikia galimybes dalimis sumokėti susidariusį įsiskolinimą.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė su pareiškėja, yra nereikšminga, nes sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas pirmiausia turi būti taikomas reabilitaciniam bei veiklos išsaugojimo tikslams, šiuo konkrečiu atveju atsakovė iš dalies atsiskaitė su vieninteliu kreditoriumi. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad įmonė siekia atsiskaityti su VSDFV, ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama atidėti mokestinės prievolės vykdymą, ir / ar leisti ją įvykdyti dalimis, tačiau su tuo nesutikta.
    3. Atsisakymas kelti bankroto bylą nepažeistų kreditoriaus interesų, nes įmonė deda visas pastangas sumažinti skolą pareiškėjui, o joks kitas įmonės kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Teismas neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, nevertino aplinkybių, kad įmonė dirba jau beveik 3 (trejus) metus, per kuriuos sukaupė įdarbį, klientus, iki šiol yra priimami ir vykdomi užsakymai.
    4. Teismas neištyrė VSDFV Kauno skyriaus pateiktų įrodymų ir konstatavo, kad bendrovės vadovas yra skolingas 449,66 Eur, tačiau pažymėtina, kad įmonės vadovui netaikoma ši mokestinė prievolė, kaip sulaukusiam pensinio amžiaus, taip pat atsižvelgiant į tai naikintini 24,29 Eur priskaičiuoti delspinigiai.
    5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonė neturi ilgalaikio turto, o turimo trumpalaikio turto nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, todėl vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu turėjo atsisakyti kelti bankroto bylą.
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės būseną ir nėra objektyvios galimybės atkurti sėkmingą jos veiklą. Bendrovė nuo pat jos įregistravimo dienos iki pareiškimo teismui pateikimo nemokėjo privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
    2. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad siekdama sumažinti įmonės patiriamus nuostolius, optimizuoti veiklą atleido 9 darbuotojus. Atlikus bendrovės veiklos patikrinimus 2015 m. gegužės 27 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. kovo 24 d. aktais nustatyta, kad bendrovė buveinės adresu veiklos nevykdo, draudėjo neįmanoma rasti. Pagal paminėtų patikrinimų rezultatus 2017 m. balandžio 6 d. buvo priimtas sprendimas neįrašyti Registro duomenų bazėje apdraustųjų duomenų draudimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., o 2017 m. birželio 27 d. sprendimu į Registrą įrašyta 8 apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigos data – 2017 m. vasario 1 d.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria iškelta atsakovės MB „Sauta“ bankroto byla.
  2. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi apeliantė atsakovė remiasi esminiu argumentu – teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo.
  3. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai.
  5. Kaip yra žinoma, vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumas, apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  6. Pažymėtina taip pat ir tai, kad apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.). Tokiu būdu nustatoma ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, tai yra nebegalės vykdyti veiklos, todėl bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
  7. Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose taip pat yra ne kartą nurodę, kad įrodinėjimo procesą reglamentuojančios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai, todėl šalys, be kita ko, turėdamos teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai). Taigi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  8. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės MB ,,Sauta“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tikrindamas apskųstosios teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
  9. Pažymėtina tai, kad apeliantė skunde teisingai nurodo, jog teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam bei veiklos išsaugojimo tikslui. Tačiau, kaip žinia, aiškinant bei taikant įstatymą, sprendžiant dėl teismų praktikos taikymo remiamasi būtent nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių visetu. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismo surinkti ir visapusiškai įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia vienareikšmiai konstatuoti, jog, priešingai nei tvirtinama skunde, aplinkybės, apibūdinančios atsakovės finansinius sunkumus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad šie sunkumai yra laikino pobūdžio, o skunde minimos priemonės, kurių imtasi, leidžia spręsti, jog įmonė turi visas galimybes dirbti rentabiliai, atsiskaityti su kreditoriumi, atstatyti įmonės mokumą ir kt. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina viešieji duomenys (http://rekvizitai.vz.lt/imone/sauta/), kurie rodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovės skola VSDFV biudžetui yra beveik 4 000 Eur, kad įmonėje yra tik vienas apdraustasis asmuo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  10. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija (CPK 314 straipsnis), nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių skundo teiginius apie sudarytas ir vykdomas, sutartis apie realiai gaunamas pajamas, apie pasiektą susitarimą su pareiškėju VSDFV Kauno skyriumi etc. (CPK 7, 13, 42, 178, 185 straipsniai).
  11. Taigi apeliacinis teismas, sutikdamas tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiek ir su pareiškėjo atsiliepimo argumentais, sprendžia, kad atsakovės skunde nurodytos aplinkybės, susijusius su jos galimybėmis atsiskaityti su kreditoriumi ir kt., tai yra jos mokumu ir bankroto bylos neteisėtu iškėlimu, laikytinos neįrodytomis (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi tai, kad pagal ĮBĮ 27, 28, 29 straipsnių nuostatas bankroto byla gali būti nutraukta.
  12. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai, be kita ko, apie įmonės skolos VSDFV Kauno skyriui sudėtį bei dydį ir kt. nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų atsakovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai