Byla 2A-248-254/2014
Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. DGKS-1429, priimto darbo byloje Nr. APS-36-6085, pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Viktorui Onačko, ieškovės atstovui advokatui Aurimui Keidūnui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-662-445/2013 pagal ieškovo PAAS LT, UAB ieškinį atsakovui D. R. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. DGKS-1429, priimto darbo byloje Nr. APS-36-6085, pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas, vadovaudamasi Darbo kodekso (toliau DK) 296 straipsniu, nepraleisdamas 1 mėnesio termino Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, 2013 m. birželio 6 d. pareiškė Varėnos rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė 2 340 Lt dienpinigių dalyje panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau Darbo ginčų komisija) 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. DGKS-1429, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-6085, ir šioje dalyje atsakovo reikalavimą atmesti.

4Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu, ieškovui paaiškinus, jog dėl apyvartinių lėšų trūkumo su ieškovu negalėjo atsiskaityti, nes darbų užsakovai vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus, buvo nuspręsta išieškoti iš ieškovo atsakovui 2 860 Lt dienpinigius (65 Lt x 44 d.) ir 596,1 Lt (338,08 Lt + 258,02 Lt) darbo užmokestį už balandžio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius mokesčių).

5Ieškovas, apskųsdamas šį Darbo ginčų komisijos sprendimą teismui, nurodė, jog faktiškai atsakovo komandiruotėje praleistą dienų skaičių sudaro 40 dienų, todėl už šį laikotarpį jam buvo priskaičiuota 2 600 Lt (65 Lt x 40 d.) dienpinigių. Kadangi priimant 2013 m. gegužės 2 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė atsakovui buvo nesumokėjusi tik 520 Lt dienpinigių (kuriuos sumokėjo 2013 m. gegužės 14 d.), nes 2 080 Lt (2 600 Lt - 520 Lt) dienpinigiai apeliantui buvo išmokėti kartu su darbo užmokesčiu 2013 m. kovo 1 d. - 455 Lt; 2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. - 1 625 Lt (b. I. 13, 15, 17), prašė sprendimą dėl 2 340 Lt (2 860 Lt - 520 Lt) dienpinigių išieškojimo atsakovui panaikinti ir jo reikalavimą šioje dalyje atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą dėl 2 340 Lt dienpinigių išieškojimo bei atsakovo reikalavimą šioje dalyje atmetė.

  1. Salių sudarytos darbo sutarties 3 punkto sąlyga nurodo, kad priedas mokamas nuo įmonės (ieškovės) darbo rezultatų. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (2013-03-14 direktoriaus įsakymas Nr. 48/PA „Dėl montavimo darbų įkainių ir atlikimo termino objekte", 2013-08-08 rašytinis darbo užmokesčio ir priedo skaičiavimų paaiškinimas) patvirtino faktą, kad pagal bendrovėje susiklosčiusią tvarką priedas priklausė nuo objekto kainos, pagal kurį apskaičiuojami darbų įkainiai ir jame atliekamų montuotojo darbų kiekio. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pagal 1 137,02 Lt sumos apskaičiavimo metodiką ir išmokėjimo tvarką ieškovės 2013 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje (b. 1. 70) nurodyta premija atitiko susitarto mokėti už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą priedo esmę, kuri yra kaip papildomas uždarbis montuotojui prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsakovo pozicija, kad jam išmokėtos sumos, viršijančios 1 000 Lt (susitartą MMA kaip pagrindinį atlygį) yra tik priedas prie darbo užmokesčio, o dienpinigiai nebuvo išmokėti, teismo nuomone, neturi objektyvaus pagrindimo, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, jog susitarta, kaip nurodė, dėl 4 000 Lt atlygio per mėnesį, taip pat atsakovas nenuginčijo ieškovo nurodytų darbų apimties (CPK 178 straipsnis).
  2. Apeliantas nepaneigė aplinkybės, neįrodinėjo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytos išdirbio normos yra neįmanomos ar nepagrįstos, ar buvo tartasi dėl kitokių darbo apimčių pagrindiniam atlyginimui gauti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nekėlė ginčo dėl priedo skaičiavimo dirbdamas įmonėje ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu.
  3. Bankinio mokėjimo pavedimo paskirtis „Darbo užmokestis", nesudaro teisinio pagrindo traktuoti, kad tuo buvo mokamas tik darbo užmokestis.
  4. Darbo kodekso (toliau DK) 220 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad komandiruotės metu mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir įstatyme nėra nurodyta, kad dienpinigių ir darbo užmokesčio sumos negali būti sumokėtos vienu pavedimu, todėl atsakovo argumentas, kad nenurodžius atskirai sumokėtos dienpinigių dalies, laikytina, kad atsakovui buvo išmokėtas tik darbo užmokestis, neturi teisinio pagrindo.
  5. Teismas nepripažino oficialios mokesčių internetinės skaičiuoklės rezultatų, nurodydamas, kad jie neįrodo dienpinigių nemokėjimo ar neteisingo jų apskaičiavimo.
  6. Teismui nustačius žiniaraštyje nurodytų atsakovo faktiškai dirbtų dienų skaičių, įvertinus surinktus įrodymus, tiek dėl laisvos dienos suteikimo, atsakovo neatvykimo į darbą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė ataskaitos apie komandiruotę, t. y. byloje neįrodžius aplinkybės dėl neteisingos darbo laiko apskaitos, teismas padarė išvadą, kad ieškovas kartu su atlyginimu mokėjo atsakovui ir dienpinigius, ir priedą (b. 1. 12, 13-18).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti šiais argumentais:

101. Nors teismas sprendime konstatavo, kad priedas prie darbo užmokesčio priklauso nuo darbo rezultatų, tačiau vertinant ieškovės 2013-08-08 paskaičiavimus atrodo, kad jis priklauso nuo objekto kainos, pagal kurį skaičiuojami darbų įkainiai ir atliekamų montuotojo darbų kiekio. Apeliantas mano, kad įkainiai savo dalimi lemia objekto sąmatinę vertę bei nebuvo susitarimo su darbuotoju, kad už pagrindinį atlyginimą (1000 Lt) jis turi atlikti tam tikrą darbų kiekį. Atsakovo darbo sutartyje buvo sutarta dirbti pilną darbo savaitę (40 valandų, kas yra 5 darbo dienos), nenustatant jokių kitų darbinės veiklos rodiklių, dėl ko vien už šias darbe praleistas valandas darbdaviui - ieškovui atsirado prievolė mokėti MMA, nepriklausomai nuo jokios darbo apimties ar kiekio, kuriuos atsakovas atliks per šį laiką. Ieškovas ieškinio negrindė 2013-08-08 paaiškinimu dėl priedų paskaičiavimo ir, kad buvo susitarta dėl išdirbio normų, nes jis buvo pateiktas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su dokumentu apie tokias normas, žinojo ar turėjo apie jas žinoti, todėl jų ir neginčijo. Į bylą yra pateiktas įsakymas tik apie darbų įkainius, su kuriuo visi tame objekte dirbę darbuotojai buvo supažindinti. Tačiau analogiško įsakymo dėl išdirbio normų nėra. Ieškovas nepaaiškino ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš ko jis nustatė, kad atsakovas per savo darbo laiką atliko montavimo darbų 104,17 m2 apimties. Ieškovo paaiškinime nurodomas tik 1 088,53 m2 apšiltintas fasado plotas, kas užfiksuota Atliktų darbų iki 2013-03-29 d. akte. Tuo tarpu pagal pateiktą objekto sąmatą pilnas apšiltinto fasado plotas sudaro 1 578,00 m2, ką atsakovas su kitais darbininkais pilnai padarė iki 2013-04-10 d. Be to, fasado šiltintojais dirbo tik šeši darbininkai, ką byloja įsakymai dėl komandiruočių, o ne dešimt, kaip nurodoma paaiškinime. Dėl šių aplinkybių, 2013-08-08 ieškovo paaiškinimas turi niekinę įrodomąją vertę, nes skaičiavimo pagrindu paimta mažesnė, nei atlikta, darbo apimtis, padalinta iš didesnio, ne dirbo iš tikrųjų, darbininkų skaičiaus.

112. Teismo sprendime, pagrindžiant išdirbio normų egzistavimą, teigiama, kad atsakovas nekėlė ginčo dėl priedo skaičiavimo dirbdamas įmonėje ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu. Prieš pateikdamas tokį argumentą, teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, nurodytą atsakovo atsiliepime į ieškinį, kad ieškovas, pažeisdamas DK 202 str. reikalavimus, neteikė darbininkams atsiskaitymo lapelių, kur turėjo būti nurodyta, kiek tą mėnesį darbuotojui išmokėta pagrindinio darbo užmokesčio, kiek priedo, kiek dienpinigių už komandiruotę, bei kitų išmokų. Negaunant iš darbdavio tokio dokumento, o tik banko pavedimus į sąskaitą su nuoroda, kad tai darbo užmokestis, nėra duomenų ir pagrindo spręsti, kad priedas mokamas neteisingai ir kelti dėl to ginčą. Jeigu atsakovas kas mėnesį gautų atsiskaitymo lapelį, jis matytų, ar visa per mėnesį jo gauta pinigų suma atitinka jam priklausančių iš darbo santykių išmokų sumą. Tada, galimai, atsirastų pagrindas ginčui. Atsakovas gavo tik vienos paskirties mokėjimus, t. y. darbo užmokestį ir darbdavys nei raštu, nei žodžiu nebuvo jo informavęs, kad šiuo mokėjimu mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

123. DK nereguliuoja nei buhalterinių, nei mokestinių darbo santykių aspektų. Todėl jo normų laisvu aiškinimu keisti elgesio taisykles, kurios jau yra nustatytos kitų teisės aktų, pvz.: Buhalterinės apskaitos ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų bei kitais teisės aktais, yra nepagrįsta ir neteisėta. Be abejo, visi mokėjimai darbuotojui yra susiję su jo darbu ir darbo sutartimi, kaip teisiniu tokių santykių pagrindu. Tačiau atskiros išmokos, susijusios su darbu, turėdamos bendrąjį minėtą teisinį pagrindą, turi ir savo specifinį, skirtingą nuo kitų teisinį pagrindą. Dėl to, skirtingų išmokų atskiras atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje turi būti atitinkamai perduodamas ir darbuotojo žinion, kas daroma nuorodomis mokėjimo dokumentuose ir atsiskaitymo lapelių forma (DK 202 str.). Darbo užmokestis turi savo mokestinę bazę, dienpinigiai savo (tam tikrais atvejais apskritai neapmokestinami), o kompensacijos iš viso neapmokestinamas. Ieškovės sumokėtos sumos, kaip darbo užmokestis ir dienpinigiai, neatitinka sumokėtų mokesčių. Teismas nepripažino oficialios mokesčių internetinės skaičiuoklės rezultatų, nurodydamas, kad jie neįrodo dienpinigių nemokėjimo ar neteisingo jų apskaičiavimo, tuo tarpu ieškovo pateiktos rašytinės pažymos patikimumu neabejojo.

134. Teismo argumentai nepaneigia ir Darbo ginčų komisijos padarytos išvados apie komandiruotės trukmę. Teismas daro prielaidą, kad atsakovas komandiruotėje nedirbo nuo 7 val. ryto, nes toks darbo režimas nustatytas tik objektuose Vilniuje, teismas pasigedo įrodymų, kada apeliantas atvykdavo į darbo objektą ir kada iš jo išvykdavo. Taigi, visos aplinkybės, kurias turėjo nuginčyti ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir to nepadaręs, be jokio pagrindo traktuojamos, kaip nepatikimi įrodymai.

145. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes jų nevertino objektyviai, visapusiškai, sprendimą grindė ieškovės pateiktais subjektyviais ir tikrovės neatitinkančiais skaičiavimais ir paaiškinimais, o atsakovo paaiškinimai, pagrįsti oficialiais rašytiniais dokumentais, nebuvo priimti.

15Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

161. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2013-02-08 buvo priimtas dirbti fasadų šiltintuoju ir šias pareigas ėjo iki atleidimo iš darbo 2013-04-11. Šalys sudarė darbo sutartį, kurios 3 punkte susitarė, kad darbdavys mokės darbuotojui Vyriausybės nustatytą MMA ir priedą priklausantį nuo įmonės darbo rezultatų. Priedo dydis ir mokėjimo tvarka, buvo nustatyta įmonės vadovo 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 48/PA, su kuriuo pasirašytinai buvo supažindintas ir apeliantas, t. y. šalys susitarė, jog darbuotojui kiekvieną mėnesį bus apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis, kurį sudarys dvi dalys: pastovi (Vyriausybės nustatyta MMA) ir kintama, priklausanti nuo darbuotojo atlikto darbo apimties. Tokios darbo užmokesčio sudedamosios dalys atitinka ir teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008, 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbuotojas įvykdęs nustatytas normas, įgyja subjektinę teisę reikalauti priedo, o darbdavys – pareigą jį mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006).

172. Teismas išsamiai ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus neginčitinai nustatė, kad faktiškai komandiruotėje praleistas dienų skaičius - 40 d. Kadangi apeliantas komandiruotėje Latvijoje praleido 40 d., už šį laikotarpį jam buvo priskaičiuota 2 600 Lt dienpinigiai (65 Lt x 40 d.). Dienpinigiai darbuotojui buvo išmokėti kartu su mokamu darbo užmokesčiu 600 Lt - 2013 03 01; 500 Lt 2013 03 18, 980 Lt 2013 04 09 d., likusi suma 520 Lt - 2013 05 14 d. Minėtų sumų išmokėjimą ir priskaitymą patvirtina į bylą pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir sumų išmokėjimą į apelianto sąskaitą mokėjimo dokumentai, kurie į bylą pateiktais dokumentais nebuvo nuginčyti ar kaip nors kitaip paneigti.

183. Priešingai nei teigia apeliantas, LRV 2004 m. lapkričio mėn. 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos" dienpinigių ir darbo užmokesčio mokėjimas kartu yra leidžiamas. Minėto nutarimo 5 straipsnyje yra numatyta, kad „darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną." Iš to darytina išvada, kad įmonėje esama dienpinigių mokėjimo praktika atitinka LRV nustatytą dienpinigių priskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Dienpinigių išmokėjimas darbuotojui kartu su jam priskaičiuotu darbo užmokesčiu niekaip nepakeičia priskaičiuotų ir išmokamų dienpinigių paskirties ir šių sumų priskirti prie mokamo darbo užmokesčio nėra jokio teisinio pagrindo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas kildinamas iš tarp šalių kilusio individualaus darbo ginčo.

21Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos (LR DK 286 str.). Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendime nurodyta, kad atsakovas kreipėsi dėl dienpinigių už komandiruotėje Latvijos Respublikoje būtas dienas, o po to papildė savo reikalavimą dėl nesumokėto galutinio atsiskaitymo – darbo užmokesčio už 2013 m. balandį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kadangi darbo santykiai nutrūkę (b.l. 5-6). Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendime buvo konstatuota, jog „išieškotinas galutinis atsiskaitymas pagal atsakovo pateiktas buhalterines pažymas – darbo užmokestis už 2013 m. balandį – 338,08 Lt bei kompensacija už nepanaudotas atostogas 258,02 Lt (sumos neatskaičius mokesčių). Taigi, Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimas dėl dalies, nesusijusios su ginču, t.y. dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (338,08 Lt + 258,02 Lt) išieškojimo, yra įsiteisėjęs ir gali būti vykdomas priverstinai (DK 297, 298 str., CPK 587 str. 9 p.).

22Darbo ginčų komisija darbo ginčo byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nesprendė darbo ginčo, susijusio su atsakovui priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir priedų pagal Darbo sutarties 3 p. paskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, todėl apeliantas, ginčydamas ieškovės apskaitos duomenis dėl jam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir priedo, iš esmės apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo ir negalėjo būti ginčo dalyku pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo priedo nagrinėjamu atveju yra reikšmingos tiek, kad pagal jas bus galima spręsti ar atsakovui priklausantys išmokėti dienpinigiai buvo sumokėti.

23Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „PAAS“ nesutiko su Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimu dalyje dėl išieškojimo atsakovo naudai 2340 Lt dienpinigių, todėl šioje byloje turėjo būti sprendžiama tik dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (DK 296 str.). Šiuo aspektu Darbo ginčų komisijos sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad „už, pagal atsakovo įsakymus, Latvijos Respublikoje būtas 44 kalendorines dienas ieškovui išieškotina 2860,00 Lt (130 Lt dienpinigių norma : 2 x 65 Lt x 44 + 2860,00 Lt)“. Byloje nėra ginčo, kad dienpinigių norma už vieną komandiruotėje Latvijoje išbūtą dieną yra 65 Lt (Darbo tvarkos taisyklių 5.4 p.), tačiau ieškovė nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kad atsakovas komandiruotėje Latvijoje išbuvo 44 kalendorines dienas ir dėl to buvo pagrindas iš jo išieškoti 2860 Lt (130 Lt : 2) x 44 = 2860 Lt) dienpinigių.

24Apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik ieškovės nurodytais teiginiais, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir abiejų šalių paaiškinimus neturėjo pagrindo pritarti atsakovo argumentams, kad išmokėti dienpinigiai yra ne dienpinigiai, o darbo užmokestis.

25Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2013-02-08 terminuotą darbo sutartį Nr. 54 nuo 2013-02-11 pradėjo dirbti pas ieškovę fasadų šiltintoju. Darbo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2013-05-07 (imtinai). Darbdavys įsipareigojo atsakovui mokėti LR Vyriausybės patvirtintą MMA ir priedą, priklausantį nuo įmonės darbo rezultatų. Darbo užmokestis jam turėjo būti mokamas du kartus per mėnesį: pirmoji dalis (avansas) - 20-ą mėnesio dieną, antroji – sekančio mėnesio 10 d., pervedant į asmeninę sąskaitą banke. Be to, ieškovė įsipareigojo atsakovui mokėti priedą, priklausantį nuo įmonės darbo rezultatų. Darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis apeliantas buvo supažindintas, 5.1 punkte buvo nurodyta, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Ieškovė dėl priedo prie darbo užmokesčio nustatymo pateikė 2013-03-14 direktoriaus įsakymą Nr. 48/PA „Dėl montavimo darbų įkainių ir atlikimo termino“, su kuriuo apeliantas buvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovė pateikė į bylą 2013-08-03 Darbo užmokesčio ir priedo skaičiavimų paaiškinimą (b.l. 70), pagal kurį priskaičiavo atsakovui 1137,80 Lt darbo užmokesčio priedą. Šį skaičiavimą pagrįsti į bylą pateikė duomenis apie objekte atliktų darbų apimtį, jame dirbusius 10 asmenų, kurie taip pat buvo supažindinti pasirašytinai su 2013-03-14 įsakymu Nr. 48/PA. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kurie būtų pagrindu konstatuoti, kad jo darbo užmokestis buvo didesnis negu MMA, ar priedas turėjo būti skaičiuojamas kitokia tvarka. Darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo pareiškimu 2013-04-11 įsakymu Nr. P-31 (DK 127 str. 1 p.).

26Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad jis komandiruotėje Latvijoje išbuvo 44 kalendorines dienas, kaip ir nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime. Šią jo nuostatą paneigia byloje esantys ieškovės įsakymai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

272013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. K-4 (b. 1. 9) apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 15 kalendorinių dienų - nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. kovo 8 d. Visos 15 komandiruočių dienų yra apskaitytos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l. 30).

282013 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. K-8 (b. 1. 10) apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 17 kalendorinių dienų - nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 28 d. 2013 m. kovo 27 d. įsakymu P-26 (b. 1. 19) apeliantui 2013 m. kovo 28 d. buvos suteikta laisva diena, nemokant už šią dieną darbo užmokesčio. Tačiau neatvykimas į darbą šiame įsakyme nurodytiems darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra pažymėtas ne 2013-03-28, o 03-29 (sutartinis žymėjimas ND, b.l. 30). Todėl komandiruotėje atsakovas išbuvo 17 kalendorinių dienų.

292013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. K-13 (b. 1. 11) apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 13 kalendorinių dienų - nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. Apeliantui 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-29 (b. 1. 20) paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, ši diena laikyta pravaikšta ir atitinkamai atžymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l. 31, sutartinis žymėjimas PB). Atsakovas 2013-04-10 prašyme, įteiktame Darbo ginčų komisijai prašė išieškoti iš darbdavio dienpinigius ir darbo užmokestį nuo 2013-02-20 iki 2013-04-10 (b.l. 51), taigi pats neneigė, kad neišbuvo komandiruotėje iki 2013-04-14, todėl jo pastaroji komandiruotė tęsėsi ne 13, o tik 8 kalendorines dienas.

30Apibendrinant pirmiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Darbo ginčų komisija 2013-05-02 sprendime neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagal darbdavio įsakymus komandiruotėse faktiškai išbuvo 44 kalendorines dienas, nes tuomet tektų konstatuoti, kad darbo santykiai su atsakovu nutrūko ne 2013-04-11 (įsakymas Nr. P-31), ko jis pats neginčija, o tik po 2013-04-14, kuri pagal 2013-03-29 įsakymą Nr. K-13 (b. 1. 11) turėjo būti paskutinė komandiruotės diena. Tuomet už 40 kalendorinių dienų komandiruotes atsakovui turėjo būti priskaičiuota ne 2860 Lt, o 2600 Lt (130 Lt : 2) x 40 = 2860 Lt) dienpinigių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, priimant 2013-05-02 Darbo ginčų komisijos sprendimą, atsakovui nebuvo išmokėjusi 520 Lt dienpinigių, todėl tik šioje dalyje skundžiamas Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

31Sprendžiant dėl apelianto argumentų, kad ieškovės pateikti įrodymai gali būti nepatikimi pažymėtina, kad ir Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos taip pat rėmėsi 2013-04-22 ieškovės parengta pažyma, apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 12). Būtent šioje pažymoje nurodyta, kad atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis už 2013 m. balandžio mėn. yra tik 338,08 Lt. ir atsakovas sprendimo šioje dalyje neginčijo. Šioje pažymoje taip pat nurodyta kiek kiekvieną mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio, priedų bei dienpinigių, taip pat 258,02 Lt priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas (sumos neatskaičius mokesčių). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje buhalterinėje pažymoje atspindėtos visos atsakovui su jo darbo santykiais pas ieškovą susijusios išmokos, teisingai nurodyti duomenys apie jo dirbtą laiką pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, byloje esančius ieškovės įsakymus dėl komandiruočių ir atsakovui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios panaikinimo nebuvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją. DK 202 straipsnis reglamentuoja, kad visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įteikusi atsakovui atsiskaitymo lapelius, tačiau vien šis faktas nesuponuoja išvados, kad byloje esantys įrodymai yra nepatikimi.

32Atsakovui buvo priskaičiuota iš viso 1 988,08 Lt darbo užmokesčio (39 darbo dienos), 1 137,02 Lt priedo prie darbo užmokesčio (31 d. d.), 2 600 Lt dienpinigiai (40 kalendorinės dienos) ir 258,02 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atskaičius mokesčius, atsakovui turėjo būti išmokama 5110,49 Lt. Byloje yra duomenys apie atsakovui ieškovės išmokėtas lėšas tokiu būdu, kuriuo buvo susitarta darbo sutartyje - pervedimai į atsakovo asmeninę sąskaitą banke (3 p.). Ieškovė atliko šiuos pervedimus į atsakovo asmeninę sąskaitą:_2013-03-01 - 600 Lt (b. 1.13), 2013-03-12 - 517,70 Lt (b. 1. 14); 2013-03-18 - 500 Lt (b. 1. 15), 2013-04-09 - 2 024,26 Lt (b. 1. 17) ir po darbo sutarties nutraukimo - 2013-05-14 - 968,48 Lt ( b. 1. 18). Be to, 2013-03-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 229 atsakovui buvo išmokėtas 500 Lt avansas už 2013-03 mėn. (b. 1. 16). Todėl iš viso atsakovui buvo pervesta 5 110,44 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atliekant pervedimus nebuvo konkrečiai nurodyta, kokia išmoka, susijusi su darbo santykiais, pervedama (ar avansas – pirmoji darbo užmokesčio dalis, ar antroji, ar priedas prie darbo užmokesčio, ar dienpinigiai), tačiau nenurodymas konkrečiai mokėjimo pavedimuose piniginių lėšų sudėties, neduoda pagrindo visas išmokas atsakovui priskirti prie jo darbo užmokesčio, kuomet jo dydis neatitiktų šalių raštu sudarytoje darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio dydžio. Kol nėra nustatyta, kad ieškovė turėjo mokėti atsakovui didesnį darbo užmokestį bei jo priedą, nėra pagrindo išvadai, kad ji nėra sumokėjusi jam 2 600 Lt dienpinigių (suma neatskaičius mokesčių). Apelianto argumentai dėl to, kad ieškovė galėjo neteisingai apskaičiuoti privalomus mokėti mokesčius, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai patvirtina darbo sutarties šalių susitarimą dėl kitokio, nei nurodyta darbo sutartyje, darbo užmokesčio dydžio.

33Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimą, kuriuo iš ieškovės buvo nuspręsta išieškoti 2340 Lt dienpinigių ir atsakovo reikalavimą šioje dalyje atmetė. Nors Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas dėl dienpinigių, tačiau skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, matyt dėl rašymo apsirikimo, nurodyti delspinigiai, todėl ji patikslinama.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

35Ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013-11-05 sąskaitą apie ieškovės patirtas 350 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 161-162). Ši suma priteisiama iš atsakovo, nes neviršija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (8.11 p.). Ieškovės atstovavimas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, truko 2 val., todėl maksimalus išlaidų už atstovavimą teisme dydis būtų 300 Lt. Atstovas pateikė teismui dvi sąskaitas apie 900 Lt ieškovės atstovavimo teisme išlaidas, kurios viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų šių išlaidų dydį (8.18 p.). Be to, vienas teismo posėdis buvo atidėtas, ieškovei pateikus rašytinius įrodymus ne valstybine tvarka, todėl teismas sprendžia, kad už ieškovės atstovavimą teisme iš atsakovo priteistina tik 150 Lt, o bendra priteisiama išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma - 500 Lt (CPK 98 str., 93 str. 4 d.).

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37apeliacinį skundą atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimas Nr. DGKS-1429, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-6085 dėl 2340 litų delspinigių išieškojimo ir vietoje delspinigių nurodyti dienpinigius.

38Priteisti iš apelianto D. R. ieškovei PAAS LT“, UAB (juridinio asmens kodas 302495802) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas, vadovaudamasi Darbo kodekso (toliau DK) 296 straipsniu,... 4. Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu, ieškovui... 5. Ieškovas, apskųsdamas šį Darbo ginčų komisijos sprendimą teismui,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. rugsėjo 17 d.... 10. 1. Nors teismas sprendime konstatavo, kad priedas prie darbo užmokesčio... 11. 2. Teismo sprendime, pagrindžiant išdirbio normų egzistavimą, teigiama, kad... 12. 3. DK nereguliuoja nei buhalterinių, nei mokestinių darbo santykių aspektų.... 13. 4. Teismo argumentai nepaneigia ir Darbo ginčų komisijos padarytos išvados... 14. 5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes jų nevertino... 15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą... 16. 1. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2013-02-08 buvo priimtas dirbti fasadų... 17. 2. Teismas išsamiai ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus... 18. 3. Priešingai nei teigia apeliantas, LRV 2004 m. lapkričio mėn. 3 d.... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis... 22. Darbo ginčų komisija darbo ginčo byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „PAAS“ nesutiko su Darbo ginčų... 24. Apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas... 25. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2013-02-08 terminuotą darbo sutartį Nr.... 26. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad jis komandiruotėje... 27. 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. K-4 (b. 1. 9) apeliantas buvo išsiųstas į... 28. 2013 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. K-8 (b. 1. 10) apeliantas buvo išsiųstas į... 29. 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. K-13 (b. 1. 11) apeliantas buvo išsiųstas į... 30. Apibendrinant pirmiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad... 31. Sprendžiant dėl apelianto argumentų, kad ieškovės pateikti įrodymai gali... 32. Atsakovui buvo priskaičiuota iš viso 1 988,08 Lt darbo užmokesčio (39 darbo... 33. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino LR... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 35. Ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013-11-05... 36. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. apeliacinį skundą atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m.... 38. Priteisti iš apelianto D. R. ieškovei PAAS LT“, UAB...