Byla 2A-59-524/2012
Dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimų pasiimti prekes nevykdymo ir nuostolių atlyginimo bei ieškovo UAB „Euroliuksas“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant atsakovės atstovui A. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Euroliuksas“ ieškinį atsakovui UAB „Vedrana“ dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimų pasiimti prekes nevykdymo ir nuostolių atlyginimo bei ieškovo UAB „Euroliuksas“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Vedrana“ priteisti ieškovui UAB „Euroliuksas“ 16329,66 Lt įsiskolinimą, 5943,99 Lt delspinigių, 668 Lt žyminio mokesčio bei 605 Lt bylinėjimosi išlaidų, 8,05 procentus mėnesinių palūkanų remiantis LR mokėjimų, atliktų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Nurodė, kad pagal 2008-07-01 pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas įsipareigojo perduoti pirkėjui prekes, o pirkėjas įsipareigojo priimti ir nustatyta tvarka sumokėti už gautas prekes. Atsakovas už gautas prekes pagal sutarties 2 str. 2 d. privalėjo sumokėti iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, neįvykdžius sutarties 2 str. 2 d. sąlygų, įsipareigojo mokėti 0,2 procentus delspinigių nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną. Pirkėjas pažeidė sudarytos sutarties 2 str. 3 d., todėl yra apskaičiuoti 5943,99 Lt delspinigiai. UAB „Vedrana“ vengia atlikti bet kokius piniginius mokėjimus nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio, yra praleisti 23 mokėjimai.

3Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš atsakovo visas UAB „Euroliuksas“ priklausančias prekes pagal sąskaitas faktūras VEDRA Nr.00578, VEDRA Nr.00579, VEDRA Nr.00580, priteisti iš ieškovo 1500 Lt prekių sandėliavimo nuostolius, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su UAB „Euroliuksas“ dirbo konsignacijos pagrindais. Ieškovo prekės atsakovo parduotuvėje buvo išstatomos pačių UAB „Euroliuksas“ darbuotojų, jie patys nuimdavo prekių pakuotes ir išstatydavo prekes. Mokėjimai buvo daromi tik už parduotas prekes.

4Plungės rajono apylinkės teismas 2011-04-15 sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo ieškovą UAB „Euroliuksas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiimti iš UAB „Vedrana“ prekes pagal UAB „Vedrana“ debetines sąskaitas-faktūras VEDRA Nr.00578, VEDRA Nr.00579 ir VEDRA Nr.00580; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 486 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo įsiskolinimą yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl atmetė. Teismo nuomone, tarp šalių sudaryta sutartis yra ne pirkimo–pardavimo sutartis, o paslaugų sutartis, kurioje numatytos ir konsignacijos, vienos iš komisinio prekių pardavimo formų, sutarties sąlygos, dėl šalių prievolinių santykių pateikiant parduoti ir prekiaujant plataus vartojimo prekėmis. Teismas nustatė, kad pas atsakovą likusios nerealizuotos prekės yra negrąžintos ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovo nenoro bendradarbiauti remiantis susidariusiais tarp šalių sutartiniais santykiais. Ieškovui nebendradarbiaujant, atsakovui nėra galimybės grąžinti nerealizuotas prekes, todėl tenkino priešieškinio dalį dėl įpareigojimo ieškovui atsiimti prekes.

5Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai, neteisingai interpretavo šalių valią, nevisiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, atliktus mokėjimus, dėl šių aplinkybių neteisingai taikė materialinės teisės normas. Teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad sudaryta sutartis yra ne pirkimo–pardavimo o konsignacijos. Teismas interpretuodamas sudarytą sutartį ir laikydamas ją konsignacijos išėjo už ieškinio ribų. Paaiškina, kad tarp šalių mokėjimai vykdavo pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Pažymi, kad jokių konsignacijos pagrindų šalių sudarytoje sutartyje nėra, todėl teismas vienašališkai pripažindamas šalių veiksmus pagal konsignacijos sutartį iš esmės iškreipė sutarčių esmę, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Priduria, kad atsiskaitymai tarp šalių vykdavo pagal pasirašytos sutarties sąlygas, ieškovė bendradarbiavo su atsakove, tačiau atsakovė pažeisdama sudarytos sutarties sąlygas nesumokėjo už pateiktas prekes. Pažymi, kad teismas įpareigodamas grąžinti prekes, turėjo nurodyti, kad grąžinamos tik tos prekės, kurios buvo pateiktos po sutarties sudarymo ir nėra atsakovės apmokėtos.

6Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai aiškino sudarytos sutarties sąlygas ir kvalifikavo susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje ginčas vyksta dėl 2008-07-01 šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo (t.1, b.l.7), kurios 2 straipsnis nustatė prekių kainą ir atsiskaitymo už prekes tvarką. Šios sutarties 2.2 p. nustatė, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už realizuotas prekes ir iki kiekvieno mėnesio 5 dienos atsiųsti nerealizuotų prekių likučius. Sutarties 2.4p. šalys susitarė, kad atsakovė gali grąžinti ieškovei nerealizuotas prekes prieš tai suderinusi raštu. Iš šalių procesinių dokumentų nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl sutarties teisinio pagrindo. Ieškovė įrodinėja, kad šalių sutartis buvo pirkimo-pardavimo, o atsakovė - kad paslaugų sutartis, į kurią įtraukta ir konsignacijos, ir komiso sutarčių požymių.

9Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino šalių sutartį, nustatydamas, jog paminėta sutartis nebuvo tik pirkimo-pardavimo, o ši sutartis buvo konsignacijos.

10Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę, yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant. Šioje byloje pagal paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles nustatyta, kad šalys buvo susitarusios, kad atsakovė sumoka ieškovei už parduotas prekes, o ieškovui grąžinamos neparduotos prekes, nes sutarties 2.4p. akivaizdžiai nustatė, kad atsakovė gali grąžinti ieškovei nerealizuotas prekes.

11Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė vengia atlikti mokėjimus nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau ieškinyje nenurodo, už kokias konkrečiai prekes atsakovė vengia atsiskaityti, todėl akivaizdu, kad šalių sudaryta sutartis nebuvo pirkimo-pardavimo. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė pateikdavo atsakovei prekes pagal PVM sąskaitas faktūras. Ieškinio kainą ieškovė įrodinėja pridėtomis PVM sąskaitomis faktūromis (t.1, b.l.9-23). Atsakovė grąžindavo prekes debetinėmis sąskaitomis, kuriose prie prekės buvo nurodyta data PVM sąskaitos faktūros, kuria ši prekė buvo gauta (t.1, b.l.65-73). Ieškovo 2008-11-07 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje(t.1, b .l.18) nurodyta sklendė ½, o atsakovo 2009-11-09 debetinėje sąskaitoje (t.1, b.l.67) nurodyta ši sklendė kaip neparduota ir ieškovės nepaimta prekė. Atsakovės pateiktas pirkimo sąskaitų žurnalas įrodo, kad toks bendradarbiavimas vyko nuo 2005-02-03(t.1, b.l.188) bei atsakovės pateikti banko dokumentai įrodo, kad su ieškove atsakovė atsiskaitydavo periodiškai už parduotas prekes(t.1, b.l.130-187). Šių įrodymų ieškovė nepaneigė, iš ieškovės atstovo paaiškinimo teisme (t.2, b.l. 34) nustatyta, jog jis iš esmės pripažįsta paminėtas faktines aplinkybes ir nurodo, kad ginčo esmė yra ta, kad ieškovės prekės yra paimtos iš prekybos ir sandėliuojamos ir tokių prekių yra už 16 329, 67 Lt, be to, iš ieškovo atstovo paaiškinimo nustatyta, kad ieškovė sutinka, jog nerealizuotos prekės būtų jai grąžintos, tik nesutinka su prekių likučio kiekiu ir asortimentu. Todėl paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino šalių teisinius santykius. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra prekių likučio kiekis ir asortimentas, nes ieškovė prašė teismo priteisti ginčo sumą, kildinamą iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, tačiau ieškovo prekės už ginčo sumą nėra parduotos, todėl pagal sutarties 2.4 p. turi būti grąžintos ieškovei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylos P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. P. N., Radviliškio rajono notarų biuro notarė D. V., Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Todėl ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti, kad perduotos pagal PVM sąskaitas faktūras už ginčo sumą prekės buvo atsakovės parduotos ir su ieškove neatsiskaityta, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, atsakovė įrodė, jog raštu kreipėsi į ieškovę (t.1, b. l. 60-62) dėl prekių grąžinimo, šios pareigos pagal sutartį ieškovė neįvykdė, todėl ši priešieškinio dalis patenkinta pagrįstai, nes atsakovė turi teisę reikalauti pagal sutartį grąžinti prekes ieškovei.

12Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdžio – šalių sudaryta sutartis yra ne pirkimo–pardavimo sutartis, o paslaugų sutartis, į kurią įtraukta ir konsignacijos, vienos iš komisinio prekių pardavimo formų, sutarties sąlygos, dėl šalių prievolinių santykių pateikiant parduoti prekes. CK konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau verslo ir teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2003-11-25 Nr. 3K-7-999/2003, 2008-01-30 Nr. 3K-3-70/2008).

13Įvertintina tai, kad šalys bendradarbiavo ilgai, todėl pagal nusistovėjusią praktiką ir sutartį privalo suderinti prekių likučius. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl prekių tinkamo grąžinimo, nurodydama, jog ieškovei prekės gali būti grąžintos tik tos, kurios buvo pateiktos po sutarties sudarymo. Byloje nustatyta, kad atsakovei prekės buvo tiekiamos nuo 2005 metų pagal PVM sąskaitas faktūras, kiekvienoje sąskaitoje faktūroje buvo išvardyta keletas prekių, iš kurių vienos buvo realizuotos, kitos ne, todėl akivaizdu, kad prekės ieškovei negali būti perduotos pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras. Paminėti atsakovės įrodymai įrodo, jog prie grąžinamų prekių yra nurodyta ieškovės PVM sąskaitos faktūros data. Sutarties 2.4 p. šalys buvo įsipareigojusios nerealizuotų prekių kiekį suderinti raštu, todėl šią pareigą privalo įvykdyti. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ginčas dėl prekių likučio. Jeigu teismo sprendimo dalis dėl patenkinto priešieškinio negalės būti įvykdyta dėl prekių nebuvimo, tai atsakovas galės reikalauti šios prekės vertės (CPK 272 str., CPK 765 str.).

14Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai