Byla e2S-1898-436/2015
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Nacionalinei Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17197-848/2015 pagal ieškovės BAB „Spindulys“ kreditorės UAB „Borta“ pateiktą ieškinį atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovės BAB „Spindulys“ kreditorė UAB „Borta“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vienašalio sandorio dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo galiojimą bei uždrausti įgyvendinti iš jo kylančias teises.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-05-11 sprendimo Nr. 8SD-2694-(14.8.7.) dėl 2007-07-10 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo galiojimą ir uždraudė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui įgyvendinti visas iš šio sprendimo dėl 2007-07-10 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo kylančias teises, įskaitant, bet neapsiribojant, sudaryti valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu – ( - ), ar jo dalies nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis.

5Teismas nutartyje nurodė, kad pagrindu sustabdyti sprendimo, kuriuo nutarta nutraukti sutartį dėl valstybinės žemės nuomos, galiojimą gali būti konkretus žalos, galinčios atsirasti dėl sprendimo galiojimo nesustabdymo, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Ieškovės kreditorei pateikus netiesioginį ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vienašalio sandorio dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo galiojimą bei uždrausti įgyvendinti iš jo kylančias teises, kadangi galimai palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu, nes įsigaliojus sprendimui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo atsakovė įgytų teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį su kitais suinteresuotais asmenimis, ko pasėkoje ieškovės bei jos kreditorių teisių gynimas būtų apsunkintas ar galimai taptų neįmanomu, tuo pačiu tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams galimai būtų padaryta žala.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės –prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

7Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pagal Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių laikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas ir tuo atveju, jei preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

8Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog galėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

9Skundžiamą nutartį priėmęs teismas net nenagrinėjo tų aplinkybių, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkintų ar ne galimo sprendimo vykdymą, kokios galėtų būti neigiamos pasekmės, ar nepažeistų CPK įtvirtintų principų, tiesiog apsiribojo nepagrįstu ir neištirtu konstatavimu, jog sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas dėl neva kažkokio konkretaus žalos dydžio, tačiau nenurodė, nei kokia žala gali atsirasti, nei koks tas konkretus jos dydis.

10Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kaip tik ir susidaro tokia situacija, nes yra pripažįstami ieškovo interesai bet kokia kaina išsaugoti valstybinės žemės nuomos sutartis ir paneigiami valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žeme bei ja disponuoti.

11CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kilų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių laikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-445/2014). Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsniu, įtvirtinančiu įrodinėjimo pareigą ir numatančiu, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, būtent asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti esant pagrindų jas taikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovas, nei ieškovo vardu veikiantis kreditorius, kuris net neturi reikalavimo teisės, nepateikė įrodymų dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškinį pareiškusi UAB „Borta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visos aplinkybės dėl ginčo esmės bus teismo analizuojamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo metu, ir atsakovas turės visas galimybes teikti atsikirtimus ir įrodymus dėl ginčo esmės. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal CPK 144 str. 1 d., vertina, ar asmenys, kurie prašo jas taikyti, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. T.y. spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-04 nutartis civ.b. Nr. 2-1149/2012).

13Nagrinėjamu atveju, kreditoriaus vertinimu, kartu su ieškiniu pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog ieškovui gali būti priimtas palankus sprendimas. Ginčijamame 2015-05-11 sprendime nurodytas vienašalio sutarties nutraukimo motyvas – jog pagal VĮ Registrų centro įrašus pažymėta, kad žemės nuomininkui BAB spaustuvei „Spindulys“ priklausantis statinys, esantis valstybiniame žemės sklype, yra nugriautas, kas reiškia, kad žemės nuomininkas naudoja žemės sklypą ne pagal paskirtį. Kreditorius kartu su ieškiniu pateikė eilę rašytinių įrodymų, liudijančių, kad šiuo motyvu žemės nuomos sutartis nutraukta nepagrįstai (t.y. įrodymų, kuriuos preliminariai įvertinus galima išvada dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo) – įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriose aiškiai konstatuota, kad žemės nuomininkui priklausantis statinys, esantis valstybiniame žemės sklype, nėra nugriautas (Kauno apygardos teismo 2013-05-03 nutartis c.b. Nr. B2-852-343/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-28 nutartis c.b. Nr. 2-1747/2013); 2013-02-19 teismo ekspertizės aktas, kuriame, atlikus ekspertizę, taip pat aiškiai konstatuota, kad žemės nuomininkui priklausantis statinys, esantis valstybiniame žemės sklype, nėra nugriautas; išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad šiai dienai įrašas apie statinio nugriovimą apskritai yra panaikintas; paties atsakovo 2011-10-12 ir 2012-07-19 pranešimai, kuriuose atsakovas pripažįsta BAB spaustuvės „Spindulys“ teisei į ginčo žemės sklypo nuomą, esant toms pačioms sąlygoms; kiti rašytiniai įrodymai. Kartu kreditorius su ieškiniu taip pat pateikė ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį žemės nuomininko BAB spaustuvės „Spindulys“ vardu: įrodymus, liudijančius, kad kreditorius turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į BAB spaustuvę „Spindulys“; jog pats žemės nuomininkas yra aiškiai atsisakęs įgyvendinti savo teisę ir skųsti neteisėtą vienašalį žemės nuomos sutarties nutraukimą, dėl ko yra pažeidžiamos bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ir interesai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

14Atsakovas taip pat teigia, kad skundžiamas 2015-05-11 sprendimas neva yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris siunčiamas prieš 2 mėnesius, kaip tai numato CK 6.564 str. 2 d. Dar daugiau, atsakovas nurodo, kad net teismui ir panaikinus šį atsakovo sprendimą, žemės nuomininkui gali būti siunčiamas naujas pranešimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, jei neišnyks pagrindas pagal CK 6.564 str. punktą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tokie atsakovo teiginiai liudija akivaizdų atsakovo piktnaudžiavimą, kai atsakovas – valstybės institucija, veikianti Lietuvos Respublikos vardu, aiškiai pareiškia, kad teismui panaikinus šios valstybės institucijos sprendimą, pastaroji tokio teismo sprendimo net neketina vykdyti, o gali atsiųsti dar vieną analogišką pranešimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo tuo pačiu pagrindu, tokiu būdu paneigiant teismų sprendimų privalomumą.

152015-05-11 sprendimas nėra tik informacinio pobūdžio raštas. Tai yra pranešimas apie vienašalį žemės nuomos sutarties nutraukimą. Pats atsakovas aiškiai nurodo, kad šis pranešimas yra pateiktas pagal CK 6.564 str. 2 d. Šio straipsnio pavadinimas „Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu“. Pirmoje šios normos dalyje nustatyti pagrindai žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu, o antroje dalyje nurodyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties nuomininkams ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Būtent, atsakovas 2015-05-11 pranešimu ir informavo žemės nuomininką BAB spaustuvę „Spindulys“, kad suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo vienašališkai nutraukia žemės nuomos sutartį. Ir tokiame pranešime nurodytos aplinkybės akivaizdžiai sukelia teisines pasekmes žemės nuomininkui – nuomininkas informuotas apie su juo sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimą, ko pasekoje jis praranda žemės sklypo nuomos teisę. Ir ieškiniu ir formuluojamas atitinkamas reikalavimas ne pripažinti negaliojančiu patį 2015-05-11 pranešimą, o pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašalį 2007-07-10 valstybinės žemės nuomos sutarties su AB spaustuve „Spindulys“ nutraukimą, atsakovo 2015-05-11 pranešimu.

16Todėl atsakovo teiginiai, esą tai yra tik informacinis pranešimas, nesukeliantis jokių pasekmių, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Būtent, ieškinys šioje byloje ir pateiktas dar nesuėjus 2015-05-11 pranešime nurodytam 2 mėnesių laikotarpiui, siekiant operatyvaus bankrutuojančios įmonės interesų gynimo, kadangi suėjus 2 mėnesiams žemės nuomos sutartis jau bus laikoma nutraukta, ir atsakovas įgis teisę sudarinėti žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutartį su trečiasiais asmenimis – dėl ko kreditorius ir pateikė prašymą taikyti nurodyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi teismui patenkinus ieškinį ieškovo teisės liks neapgintos, jeigu atsakovas bylos nagrinėjimo metu jau bus sudaręs viso žemės sklypo nuomos sutartį su kitais asmenimis, o iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovas to ir siekia (kas apskritai sudaro pagrįstų abejonių, ar atsakovo darbuotojai nėra galimai įtakojami privačių asmenų interesų).

17Akivaizdu, kad ši byla nebus išnagrinėta iki 2015-05-11 pranešime nurodyto žemės nuomos sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, ir kyla grėsmė dėl būsimo galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo – jeigu žemės nuomos sutarties nutraukimas įsigalios ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas sudarys naują ginčo žemės sklypo nuomos sutartį su kitų statinių, esančių tame pačiame žemės sklype, savininku. Tokiu atveju, teismui priėmus palankų teismo sprendimą šioje byloje, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės nebus apgintos, kadangi gali tekti pradėti naujus teisminius procesus dėl valstybinio žemės sklypo nutraukimo pasėkoje atsakovo priimtų sprendimų (pvz. sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį su kitų statinių, esančių žemės sklype, savininku) ginčijimo, ir tiek pati bankrutuojanti įmonė, tiek ir jos kreditoriai neabejotinai patirs žalą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

21Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei sudaryti sandorius, kuriais gali būti suvaržytos daiktinės teisės į ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai vertino ieškovės ieškinio reikalavimus, kaip tikėtinai pagrįstus, ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovei neįrodžius jų taikymo pagrindo, o ieškovė šiomis priemonėmis tik siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą bei kuo ilgiau išsilaikyti žemės sklypuose.

24LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Apeliantė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus vertino, kaip tikėtinai pagrįstus, tačiau tokie argumentai atmestini. Pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir jame išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad juo siekiama, jog nebūtų nutraukta, bet ir toliau būtų vykdoma valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis, pripažįstant nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Todėl šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali tapti neįvykdomas, nes jos nepritaikius, apeliantei išliktų galimybė turtą, kurį ieškovė siekia valdyti ir naudotis nuomos sutarties pagrindu, perleisti kitiems asmenims. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, t. y. draudimo atsakovei sudaryti sandorius dėl ieškovei išnuomoto žemės sklypo, apeliantė turėtų galimybę juos perleisti tretiesiems asmenims, kurie dėl šios priežasties vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą. Todėl užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

25Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį ieškovei palankaus sprendimo atveju ieškovė valdytų ir naudotų nuomos teise, o atsakovė turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011).

26Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra ir nepagrįstai pažeidžiami atsakovės interesai, kuriuos ji laiko viešuoju interesu. Kaip jau minėta, poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, yra nustatytas, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė teigdama, kad yra pažeidžiami atsakovės, patikėjimo teise valdančios ginčo žemės sklypą, interesai, konkrečiai nenurodo, kokias neproporcingas pasekmes jai sukelia taikyti suvaržymai, dėl ko turėtų būti atsisakyta ieškovės interesų apsaugos. Vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis.

27Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str., teismas

Nutarė

29Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovės BAB „Spindulys“ kreditorė UAB „Borta“ kreipėsi į Kauno... 4. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą tenkino ir... 5. Teismas nutartyje nurodė, kad pagrindu sustabdyti sprendimo, kuriuo nutarta... 6. Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 7. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pagal Civilinio proceso... 8. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių,... 9. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas net nenagrinėjo tų aplinkybių, kaip... 10. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos... 11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškinį pareiškusi UAB „Borta“ prašo... 13. Nagrinėjamu atveju, kreditoriaus vertinimu, kartu su ieškiniu pateikta... 14. Atsakovas taip pat teigia, kad skundžiamas 2015-05-11 sprendimas neva yra... 15. 2015-05-11 sprendimas nėra tik informacinio pobūdžio raštas. Tai yra... 16. Todėl atsakovo teiginiai, esą tai yra tik informacinis pranešimas,... 17. Akivaizdu, kad ši byla nebus išnagrinėta iki 2015-05-11 pranešime nurodyto... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų,... 21. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 23. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai vertino ieškovės ieškinio... 24. LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje... 25. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė jokių prašymą pagrindžiančių... 26. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad dėl taikytų laikinųjų... 27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str.,... 29. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....