Byla e2A-2444-527/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20405-886/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 383,86 Eur skolą, 380,44 Eur palūkanas, 142,84 Eur delspinigius, 69,75 Eur palūkanų delspinigius, 77,78 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad „Swedbank“, AB ir atsakovas 2008-04-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-039090-GV, pagal kurią atsakovui suteikė kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. „Swedbank“, AB ir ieškovė 2009-05-21 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, kuria „Swedbank“, AB atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015-08-24 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 383,86 Eur skolos, 30,29 palūkanų, 68,79 Eur delspinigių, 16 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 383,86 Eur kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (482,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog palūkanos reikalavimo teisių ieškovei perleidimo metu 2009-05-21 sudarė tik 23,36 Eur, delspinigiai – 4,67 Eur, palūkanų delspinigiai – 1,27 Eur, tačiau ieškinys pareikštas tik 2015-07-29, 357,08 Eur palūkanos apskaičiuotos net už 2 093 dienas, kas reiškia, jog ieškovė (teisių perėmėja) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, ieškovei iš atsakovo priteisė tik 30,29 Eur palūkanas, apskaičiuotas už 180 dienų. Ieškovės prašomus priteisti delspinigius teismas sumažino iki 0,05 proc. dydžio, o tai sudaro 68,79 Eur (34,55 Eur delspinigiai + 34,24 Eur palūkanų delspinigiai), kuriuos teismas laikė pakankamais atlyginti ieškovės nuostolius, įvertinęs pagrindinės skolos ir priteistų sutartinių palūkanų sumą, o kitą reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str., 6.71 str., 6,73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., CPK 178 str.). Teismas ieškovės reikalavimą dėl 77,78 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo taip pat atmetė kaip neįrodytą.

6III. Apeliacinio skundo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2015-08-24 sprendimo už akių dalį, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 350,15 Eur palūkanas, ir papildomai iš atsakovės priteisti 350,15 Eur palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-039090-GV numatytos 16 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo ir sąžiningumo principams. Ginčo vartojimo kredito sutartis šalių pasirašyta 2008-04-14, t. y. sutarties sudarymo metu galiojo 1986-12-22 Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliau – Direktyva). Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį, kurio 3 dalis numato, jog vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma, palūkanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu ir naudojimu susijusios išlaidos. Tiek Direktyva, tiek CK 6.887 straipsnis nereglamentavo metinės kredito grąžinimo normos ir palūkanų normos maksimalių ribų. Taigi vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. Aptartą situaciją galima palyginti su šiuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2011-04-01 (dėl to šiam ginčui netaikomas) 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sprendžiant šalių ginčą, ar palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant šiam įstatymui, yra teisėtas, šiame įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (LAT 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Šioje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro 21,33 proc. per metus, tai yra daug mažesnis dydis už numatytąjį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, negynė savo pažeistų teisių ir tai laikė priežastimi mažinti iš atsakovo priteistinas palūkanas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su ieškiniu pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje yra nurodyti apeliantės atlikti skolos išieškojimo veiksmai, t. y. neregistruotu paštu siųsti pranešimai dėl įsiskolinimo, telefono skambučiai ir kt., todėl pagrindo mažinti palūkanas nėra. Be to, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas (Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015 ir kt.). Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra akivaizdžiai prieštaringa. Viena vertus, teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, kaip neprotingai dideles, kita vertus, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-039090-GV numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, nes šį ieškovės reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu.

8Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, tačiau, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo.

11Ginčas byloje kyla dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą palūkanas priteisti net už 2 093 dienas ir ieškovės pasyvumą išieškant įsiskolinimą, savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydį nuo 380,44 Eur iki 30,29 Eur, t. y. už 180 dienų.

12Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi, ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

13Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms.

14Swedbank“, AB ir atsakovas 2008-04-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-039090-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Lt kreditas, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, kurių metinė palūkanų norma – 16 procentų. Sutarties 5.1 punkte numatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos iki viso kredito grąžinimo dienos. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Taigi palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka, šalims įgyvendinus sutarties laisvės principą, nustatyta jų susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.).

15Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012-10-25 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalga AC-37-1).

16Remiantis LAT formuojama praktika, palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šiuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (2012-10-25 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Tačiau pabrėžtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl, vadovaujantis suformuota teismine praktika, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).

17CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikras jos sąlygas. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį LAT 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-106/2010). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje tokie atsakovo reikalavimai pareikšti nebuvo.

18Iš bylos matyti, jog atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, nereiškė reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (LAT 2014-11-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-500/2014).

19Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinas palūkanas (jas priteisdamas tik už 180 dienų), nurodė, kad palūkanos paskaičiuotos net už 2 093 dienas, ieškovė (teisių perėmėja) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, kas lėmė neadekvačias ir viršijančias skolos sumą palūkanas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nenurodė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo sprendime išdėstyti palūkanų mažinimo motyvai atitinka CK 6.259 straipsnio nuostatas, kuomet skolininko atsakomybė yra mažinama arba jis visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, nustačius, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abipusės kaltės, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos vykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Kadangi, kaip jau minėta, reikalavimas sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas yra reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, šių palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.259 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos prašant taikyti civilinę atsakomybę, t. y. sumokėti kompensuojamąsias palūkanas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinų palūkanų dydį, vadovaujantis CK 6.228 straipsniu, turėjo nustatyti, kad egzistavo esminė šalių nelygybė, sudaranti pagrindą modifikuoti šalių sudarytų sutarčių sąlygas, t. y. sumažinti sutartinių palūkanų dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė šalių nelygybė turi būti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (LAT 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Pirmosios instancijos teismas esminės šalių nelygybės sutarties sudarymo metu, spręsdamas klausimą dėl palūkanų dydžio pagrįstumo, nekonstatavo. Be to, remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Kadangi šioje byloje atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, užėmė pasyvią poziciją, bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiškė priešieškinio dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieškinį, – teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį. Vis tik, jei jau pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekė modifikuoti šalių sutartį, jis privalėjo analizuoti sutarties sąlygas, nustatyti reikšmingas aplinkybes sutarties keitimui ir tik savo sprendimą grįsdamas CK 6.233, 6.228 straipsnių nuostatomis bei jas aiškindamas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galėjo keisti šalių sutartį. Tačiau to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių neatliko, ir šiais pagrindais savo sprendimo negrindė bei nemotyvavo.

20Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikosi ir kiti teismai. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartis c. b. Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartis c. b. Nr. 2A-1182-658/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis c. b. Nr. 2A-905-265/2015 ir kt. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

21Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nesant teisinio pagrindo taikė esminės šalių nelygybės institutą, bet jį taikė netinkamai, nes, savo iniciatyva mažindamas pelno palūkanas, nepagrįstai rėmėsi kreditorės kalte jai nesiėmus priemonių būsimiems nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo sumažinti. Apylinkės teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista tik 30,29 Eur palūkanų, pakeistina, ieškovei priteistų palūkanų sumą padidinant iki 380,44 Eur (30,29 + 350,15) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.) bei proporcingai iki 18,74 Eur ((386,86 + 380,44 + 68,79) x 0,03 x 0,75) didintina iš atsakovo ieškovei priteistas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 5 d.).

22Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinas 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1–3 d.).

23Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių pakeisti.

25Padidinti ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo A. K. (asmens kodas ( - ) priteistas 30,29 Eur palūkanas iki 380,44 Eur ir priteistą 15 Eur žyminį mokestį iki 18,74 Eur.

26Nurodyti, jog 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos 833,09 Eur sumos.

27Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo A. K. (asmens kodas ( - ) 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

28Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 383,86 Eur skolą, 380,44... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2015-08-24 sprendimu už akių ieškovės ieškinį... 6. III. Apeliacinio skundo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2015-08-24 sprendimo... 8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas. ... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 11. Ginčas byloje kyla dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 12. Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau... 13. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš... 14. Swedbank“, AB ir atsakovas 2008-04-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.... 15. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties... 16. Remiantis LAT formuojama praktika, palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo... 17. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba... 18. Iš bylos matyti, jog atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į... 19. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinas palūkanas (jas... 20. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikosi ir kiti teismai. Pavyzdžiui,... 21. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinas 15 Eur už... 23. Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio... 24. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių... 25. Padidinti ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš... 26. Nurodyti, jog 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo... 27. Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš... 28. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....