Byla 2A-106-264/2017
Dėl materialinio išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo N. L

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. atstovo advokato G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-841-752/2016 ieškovės A. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl materialinio išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo N. L..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 160 Eur išmokomis, nuo jos pilnametystės dienos, t.y. nuo 2014-12-31, iki ji baigs teisės studijas ( - ) Universiteto Teisės fakultete, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai (1 tomas b. l. 3 – 6). Nurodė, kad ieškovei sulaukus pilnametystės atsakovas nutraukė išlaikymo teikimą. Ieškovė įstojo mokytis į ( - ) Universiteto Teisės fakultetą. Laisvu po paskaitų metu ieškovė turi ruoštis kitos dienos užsiėmimams, todėl neturi galimybės dirbti ir save išlaikyti. Nuo vaikystės ieškovei nustatytas 55 proc. darbingumas. Jokio turto ieškovė neturi ir jos turtinė padėtis yra sunki. Studijos universitete yra mokamos, ieškovė yra pasinaudojusi galimybe gauti paskolą studijų kainai apmokėti. Atsakovas su ieškiniu nesutiko (1 tomas b. l. 55 – 62). Nurodė, kad atsakovas neprivalėjo toliau išlaikyti ieškovės, nes jam nebuvo žinoma aplinkybių, dėl kurių jis turėtų teikti išlaikymą pilnametystės sulaukusiai ieškovei. Ieškovės paskaitų tvarkaraštis jai leidžia susirasti darbą ne visai darbo dienai. Ieškovės darbingumo lygis siekia 55 proc. ir ji yra iš dalies darbinga. Ieškovė nepasinaudojo galimybe pagal Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, gauti ne tik valstybės remiamą paskolą studijoms apmokėti, bet ir pragyvenimo išlaidoms padengti. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos patiriamų išlaidų faktą bei jų dydį. Taip pat nurodė, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo. Atsakovo šeimą sudaro keturi asmenys. prašomo 160 eurų išlaikymo priteisimas iš esmės pablogintų tiek atsakovo, tiek jo šeimos ir mažametės dukros, kuriai reikalingas išlaikymas, padėtį. Atsakovas yra nepajėgus teikti materialinės paramos ieškovei. Trečiasis asmuo atsiliepime prašė ieškinį tekinti (1 tomas b. l. 35).

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo D. J. išlaikymą ieškovei A. J. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-10-23 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki ieškovė baigs teisės studijas ( - ) Universiteto Teisės fakultete, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Priteisė iš atsakovo D. J. išlaikymo įsiskolinimą ieškovei A. J. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ( - ) iki 2015-10-22, t.y. už 10 mėn. ir 22 d. Priteisė iš atsakovo D. J. valstybei 109 Eur žyminio mokesčio ir 7,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nustatė, kad ieškovė nedirba, registruojamo turto neturi, jos gaunamas pajamas sudaro 78,75 Eur šalpos pensija, ieškovė yra pasinaudojusi valstybės remiama paskola studijų kainai apmokėti, todėl vertintino, kad ieškovė yra išnaudojusi galimybę save materialiai paremti. Atsižvelgiant į ieškovės užimtumą, studijų pobūdį bei sveikatos būklę teismas pripažino, kad ieškovė šiuo metu neturi galimybių dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant pagal Teisės vientisųjų nuolatinių valstybės nefinansuojamų studijų programą, ieškovei būtina finansinė tėvų parama. Teismas nenustatė byloje jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad priteisus ieškovei jos prašomo dydžio paramą, tai turėtų esminę įtaką atsakovo turtinei padėčiai ir pažeistų jo bei nepilnametės jo dukros interesus. Teismas įvertino tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pakankamai dideles pajamas, turi nekilnojamojo ir brangaus kilnojamojo turto. Duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus nėra. Aplinkybę, kad atsakovas su sutuoktine turi finansinių įsipareigojimų ir nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo atsakovą atleisti nuo pareigos teikti išlaikymą ir paramos reikalingai pilnametei dukrai. Teismas vertino, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai pateikdamas skaičiavimus, pagal kuriuos sau priskiria ¾ bendrų šeimos ir nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų, kadangi atsakovui gyvenant santuokoje, jo ir sutuoktinės pajamos yra bendros, iš bendrų lėšų jie turi vykdyti prievoles, susijusias su bendro turto suvaržymais, jo išlaikymo ir tvarkymo išlaidomis, kitomis namų ūkio išlaidomis bei išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovo turto (ir pajamų) dalis bendrame turte būtų nustatyta. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo sutuoktinės pajamas, jos asmenines išlaidas, todėl ir dėl šios priežasties laikė, kad atsakovo paskaičiavimai negali būti laikomi teisingais. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytas bendras šeimos ir nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas dalijant lygiomis dalimis su sutuoktine bei įvertinus atsakovo asmenines išlaidas, atsakovui lieka apie 500 svarų sterlingų. Todėl konstatavo, kad atsakovas be jokios žalos sau ir savo šeimai turi galimybę teikti paramą besimokančiai pilnametei dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra reikalinga parama, o atsakovas turi galimybę ją teikti, reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis po 160 Eur, teismas tenkino.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Atsakovas apeliaciniame skunde (2 tomas b. l. 4 – 12) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinio netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas (LR CPK 177 str., 178 str., 270 str. 4 d. 3 p.); netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, ir jų pagrindu padarė neteisingas išvadas; neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Taip pat pažeidė materialinės teisės normas (LR CK 3.1921 str., 3.200 str.) netinkamai jas pritaikęs ir išaiškinęs (LR CPK 330 str.) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos paramos pilnamečiui vaikui priteisimo ir įrodinėjimo klausimais (LR CPK 4 str.).
    2. Vertinant ieškovės galimybę pačiai save materialiai remti, pažymėtina, kad ji privalėjo pasinaudoti valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms. Be to, 2016-04-19 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo t.y. ieškovės motina, teisme patvirtino, kad ieškovei baigus studijas darbo vieta jau yra užtikrinta notarės padėjėja. Vertinant byloje esantį Priedą Nr. 2 - Grafiką pagal 2015-10-15 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2015-46, matyti, jog grąžinamos studijų paskolos mėnesinė įmoka vidutiniškai siekia tik 8 Eur. Todėl ieškovės abejonės dėl savo finansinių pajėgumų ateityje yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse: 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, 2013 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013.
    3. Teismas netinkamai įvertino ir ištyrė įrodymus apie ieškovės užimtumą, o įrodymų apie jos pažangumą visai nevertino ir apie juos sprendime nepasisakė, nors teismų praktikoje sąžiningas pareigos mokytis vykdymas yra vienas iš būtinų kriterijų vertinant paramos pilnamečiui vaikui priteisimą. Ieškovės paskaitų tvarkaraštis leidžia daryti išvadą, kad ji turėjo galimybę susirasti darbą ne visai darbo dienai, po paskaitų arba savaitgaliais. Ieškovės argumentą, kad jai po paskaitų tenka ruoštis ir namuose, kad studijos reikalauja daug pastangų, paneigia 2016-04-04 Vytauto Didžiojo universiteto akademinė pažyma Nr. TFP-16-014, kurioje matyti, kad ieškovės mokymosi vidurkis tesiekia 6,25 balo, kas nėra laikytina pažangiu mokymusi ir neatitinka pažangaus mokymosi kriterijaus.
    4. Teismas ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkančias išlaidas vertino tik pagal ieškovės ieškinyje nurodytus faktus ir ieškovės atstovės paaiškinimus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškovės patiriamų išlaidų buvimo faktą bei jų dydį, todėl teismas galėjo pats išsireikalauti iš banko įstaigų išrašus apie ieškovės sąskaitose esančias lėšas, jų kilmę ir panaudojimo paskirtį. Be to, kai kurios nurodytos išlaidos yra abejotinos kilmės. Nurodomos išlaidos malkoms 16 Eur, nors ieškovė gyvena daugiabučiame name, kuriame centralizuotas šildymas. Kelionės išlaidoms nurodoma reikalinga 60 Eur suma, tačiau ieškovė automobilio neturi, o važinėjimas viešuoju transporto kainuoja 12,60 Eur. Taip pat yra numatomos lengvatos naudojantis viešuoju transportu. 25 Eur priskiriama vitaminams ir medikamentams (akiniams), tačiau nurodoma, kad ieškovė gauna 80 Eur neįgalumo pašalpą, kurią naudoja neįgalumo sąlygotoms reikmėms ir šias reikmes į mėnesinių išlaidų (poreikių) lentelę nėra įtraukusi.
    5. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad 2016-04-19 teismo posėdžio metu buvo sumažintos šios išlaidos: Vitaminai (medikamentai) - nuo 25 Eur iki 20 Eur; Higienos prekės - nuo 12 Eur iki 5 Eur; Kanceliarinės prekės - nuo 10 Eur iki 5 Eur; Laisvalaikio išlaidos - nuo 15 Eur iki 5 Eur Viso - 35 Eur, t.y. iki 290 Eur. Be to, teismas sprendime klaidingai konstatavo, jog išlaidos laisvalaikiui priskiriamos prie būtinųjų išlaidų. Todėl turėjo būti sumažintas ir priteistos paramos ieškovei dydis.
    6. Teismas neteisingai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens, turtinę padėtį. Neteisingas yra teismo teiginys, kad atsakovas gauna pastovias pakankamai dideles pajamas, kadangi Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje asmens vieno mėnesio pragyvenimo lygis yra skirtingas. Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia 350 Eur per mėnesį, Jungtinėje Karalystėje - 1000 svarų sterlingų per mėnesį. Atsakovo gaunamas vidutiniškai 2100 svarų į mėnesį atlyginimas nėra pakankamai didelis, kad jis galėtų sau leisti gyventi nevaržomai. Toks atlyginimas atsakovui suteikia teisę gyventi oriai, tačiau kartais ir jo neužtenka pragyvenimui.
    7. Ieškovės motinos turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo, nes ji turi du žemės sklypus, kurių vertė yra kelis kartus didesnė nei atsakovo turimo žemės sklypo, taip pat ji turi gyvenamąjį namą, kuris, lyginant Lietuvos ir Jungtinės Karalystės vieno mėnesio minimalius atlyginimus, yra kelis kart brangesnis nei atsakovo įsigytas namas, be to, ieškovės motina turi du automobilius ir neturi finansinių įsipareigojimų.
    8. Teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų apie jo gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, banko sąskaitų išrašų, paslaugų sąskaitų. Nepasisakė kodėl šių įrodymų nevertina, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d. 3 p. Todėl neteisingas yra teismo teiginys, kad byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, kad priteisus paramą ieškovei, bus pažeisti atsakovo ir jo nepilnametės dukros interesai. Be to, teismas nevienodai paskirstė įrodinėjimo pareigą teigdamas, kad atsakovas nepateikė duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas. Atsakovas pateikė informaciją, kad jo sutuoktinės pajamos per mėnesį siekia apie 800 svarų sterlingų, t.y. beveik 3 kart mažesnės nei atsakovo, todėl natūralu, kad didesnė išlaidų dalis šeimoje tenka atsakovui.
    9. Apeliantas neprivalėjo toliau išlaikyti ieškovės, nes jam nebuvo žinoma aplinkybių, dėl kurių jis turėtų ieškovei, sulaukus pilnametystės, teikti jai išlaikymą toliau. Apeliantas vykdė savo, kaip tėvo pareigą, ir išlaikymą ieškovei teikė iki ji tapo pilnamete. Todėl, išlaikymo įsiskolinimas iš jo neturėtų būti priteistas. Tokios nuostatos laikomasi ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A- 702-253/2016. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netinkamai pritaikė ir išaiškino CK 3.192 str. 2 d., 3.200 str. įtvirtintas normas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovės požiūris į papildomas pajamas iš kreditavimo sutarčių yra pernelyg atsargus, nepagrįstas, nes ieškovė pasinaudojo valstybės teikiama parama protinga apimtimi. Ieškovės sveikatos būklė riboja ne tik jos darbo galimybes, bet ir pajamų dydį, todėl ieškovė gali skolintis tik tokio dydžio lėšas, kurias galės grąžinti.
    2. Trečiojo asmens paaiškinimą dėl ieškovės galimybės dirbti notaro kontoroje atsakovas nepagrįstai įvertino kaip jau esantį faktą, jog ieškovė jau turi ateityje garantuotą darbą ir garantuotas pajamas, dėl ko galėtų pasiskolinti ir didesnes sumas.
    3. Atsakovas apeliaciniame skunde paskaitų tvarkaraštį „perrašė“ sau naudinga linkme ir konstatavo ieškovės galimybes dirbti laisvu nuo mokymosi laiku. Ieškovės mokymosi tvarkaraštis patvirtina, kad paskaitos ir praktikos užsiėmimai kartais trunka iki 19 vai. ir netgi iki 20.30 val.
    4. Atsakovo priekaištai, kad dukra nederino su juo savo ateities planų, nepagrįsti - tai atsakovo ankstesnio elgesio pasekmė. Ieškovė su atsakovu nederino savo planų, siekių, nes atsakovas visiškai nesidomi dukters gyvenimu, nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja.
    5. Ieškovės mokymosi rezultatai yra teigiami, įsiskolinimų ji neturi, pagal esamus pažymius nebuvo abejonių dėl jos perkėlimo į aukštesnįjį kursą, todėl vertintina, jog ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą pažangiai mokytis. LAT praktikoje (2009-05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-7-201/2009) konstatuota, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas.
    6. Atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės. LAT suformuota praktika, tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (LAT 2007-06- 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-188/2007; 2011-12-15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-516/2011).
    7. Ieškovė pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl reikalingo išlaikymo dydžio. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas jog teismo posėdžio metu kai kuriuos poreikius Ieškovė sumažino, be to, jis elgiasi nesąžiningai, iškreipdamas kai kurių ieškovės poreikių (transporto, medikamentų) būtinumą, bylos metu nustatytas aplinkybės. Ieškovės būtinieji poreikiai teismo posėdžio metu teismo buvo smulkiai išanalizuoti, patikslinti, paaiškinti, pagrįsti - posėdžio garso įrašas pridėtas prie bylos, todėl dėl jų atsiliepime nepasisakoma.
    8. Priteisdamas išlaikymą ieškovei iš atsakovo, kuriai parama reikalinga ir būtina, teismas atsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį. Neabejotinai nustatyta, jog atsakovo materialinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės motinos, o apeliacinio skundo teiginius neva apie N. L. daug geresnę finansinę padėtį paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad ieškinio patenkinimas nepadarys žalos tiek atsakovui, tiek kitiems jo šeimos nariams, patvirtina ir apeliacinio skundo teiginys, jog pagal gaunamas pajamas atsakovas turi galimybę gyventi oriai. Neabejotina, jog tokią galimybę suteikia ne 160 svarų suma (palyginimui - tik automobilio parkavimas kainuoja atsakovui 80 svarų sterlingų per mėnesį).
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą (paramą) ieškovei (pilnametei dukrai) po 160 Eur bei išlaikymo įsiskolinimą.

13Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-366-687/2015).

14Dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-13 nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovo ir ieškovės motinos N. L., nepilnametei A. J., gim. ( - ), atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą kas mėnesį mokamos periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt) iki jos pilnametystės. Ieškovė tapo pilnamete ( - ), 2015-07-17 ieškovė baigė Kauno ( - ) gimnaziją ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Baigusi vidurinę mokyklą, ieškovė įstojo į ( - ) Universiteto Teisės fakultetą Teisės vientisųjų nuolatinių valstybės nefinansuojamų studijų programą (studijų kaina metams 1248 Eur). Ieškovė studijoms finansuoti su kreditoriumi AB „DNB“ bankas sudarė kreditavimo sutartį. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro 78,75 Eur šalpos pensija. Ieškovei nuo 2014-12-30 iki 2017-01-12 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Apeliantas nurodo, kad ieškovė privalėjo pasinaudoti valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms, kadangi perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui t. y. apeliantui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais. Tiek Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d. (74 str. 1 d. 1,2 p), tiek ir aktualioje šio įstatymo redakcijoje ( 81 str., 1 d., 1, 2 p.) numatyta, kad studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti; gyvenimo išlaidoms. Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuoja Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480. Nagrinėjamu atveju ieškovė studijoms finansuoti su kreditoriumi AB „DNB“ bankas sudarė kreditavimo sutartį (1 tomas b. l. 11, 139-141). Taigi, ieškovė pasinaudojo galimybe gauti lėšų mokymuisi. Tai, kad ieškovė papildomai nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė bando visą lėšų teikimo naštą perkelti tik apeliantui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, kad imama paskola rodo, kad ieškovė neturi pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad ieškovės paskaitų tvarkaraštis leidžia daryti išvadą, kad ji turėjo galimybę susirasti darbą. Byloje pateikti paskaitų tvarkaraščiai (1 tomas b. l. 10, 110) pagrįstai leidžia spręsti, kad ieškovės studijų grafikas yra pakankamai intensyvus. Nors paskaitos tam tikromis dieniomis trunka ir ne visą dieną, tačiau studentai taip pat turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (1 tomas b. l. 15), kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Apeliantas taip pat kelia abejones dėl ieškovės mokymosi rezultatų pažangumo, teigdamas, kad iš 2016-04-04 ( - ) universiteto akademinė pažymos Nr. TFP-16-014 matyti, jog ieškovės mokymosi vidurkis tesiekia 6,25 balo, kas nėra laikytina pažangiu mokymusi ir neatitinka pažangaus mokymosi kriterijaus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai negali paneigti finansinės paramos pilnamečiui vaikui reikalingumo. Mokymosi rezultatai priklauso nuo individualių asmens gebėjimų, mokymosi dalyko sudėtingumo. Tai, kad ieškovės mokymosi vidurkis 2016 m. balandžio 4 d. (1 tomas b. l. 109) sudarė 6.25 balo, dar nereiškia, kad jis negali būti aukštesnis kitais studijų semestrais. Pateiktoje pažymoje matyti, kad ieškovės įvertinimai yra teigiami, studijų programa vykdoma laiku, duomenų apie egzaminų skolas nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl abejotino ieškovės mokymosi pažangumo. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant pagal Teisės vientisųjų nuolatinių valstybės nefinansuojamų studijų programą, ieškovei būtina finansinė tėvų parama.

15Dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos sumos dydžio. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškovės patiriamų išlaidų buvimo faktą bei jų dydį, be to, kai kurios nurodytos išlaidos yra abejotinos kilmės t. y. nurodomos išlaidos malkoms 16 Eur, nors ieškovė gyvena daugiabučiame name, kuriame centralizuotas šildymas. Kelionės išlaidoms nurodoma reikalinga 60 Eur suma, tačiau ieškovė automobilio neturi, o važinėjimas viešuoju transporto kainuoja 12,60 Eur. Taip pat yra numatomos lengvatos naudojantis viešuoju transportu. 25 Eur priskiriama vitaminams ir medikamentams (akiniams), tačiau nurodoma, kad ieškovė gauna 80 Eur neįgalumo pašalpą, kurią naudoja neįgalumo sąlygotoms reikmėms ir šias reikmes į mėnesinių išlaidų (poreikių) lentelę nėra įtraukusi. Tačiau šias apelianto abejones paneigia trečiojo asmens 2016-04-19 teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė gyvena kartu su trečiuoju asmeniu adresu ( - ), o ne ( - ), todėl reikalingos išlaidos malkoms. ( - ) tik deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta (2016-04-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 37 min. 6 s.). Dėl kelionės išlaidų paaiškino, kad šioms išlaidoms mieste ieškovė įsigijusi nuolatinį bilietą. Taip pat išlaidas sudaro važinėjimas užmiestinu transportu. Kelionės išlaidos priklauso nuo užimtumo paskaitose, naudojimosi transportu intensyvumo (2016-04-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 38 min. 30 s.). Dėl 25 Eur vitaminams, medikamentams paaiškino, kad naudojamos priemonės nuo alergijos, kadangi mergaitė alergiška. (2016-04-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 43 min. 48 s.). Kaip matyti šios išlaidos nesiejamos su neįgalumo sąlygotomis reikmėmis, todėl ieškovė šias išlaidas poreikių lentelėje išskyrė pagrįstai. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA 380 Eur. Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 325 Eur bei pateikė nurodytos sumos detalizaciją. Kiekvienu atveju išlaidų rūšis bei jų dydis gali kisti, atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Tai, kad apeliantas išlaidų detalizaciją vertina pagal savo įsitikinimus, nepaneigia šių išlaidų būtinumo ar jų dydžio. Be to, nurodoma per mėnesį patiriamų išlaidų suma net nesiekia 1 minimalios mėnesinės algos, kuri šiai dienai yra 380 Eur. Todėl tai, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patiriamų išlaidų buvimo faktą bei jų dydį nesudaro pagrindo spręsti, kad tokio dydžio išlaidos ieškovei nėra būtinos, kadangi ieškovei, kaip ir kiekvienam žmogui (visuotinai žinoma aplinkybė) reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir pan. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad 2016-04-19 teismo posėdžio metu buvo sumažintos šios išlaidos: vitaminai (medikamentai) - nuo 25 Eur iki 20 Eur; higienos prekės - nuo 12 Eur iki 5 Eur; kanceliarinės prekės - nuo 10 Eur iki 5 Eur; laisvalaikio išlaidos - nuo 15 Eur iki 5 Eur, viso - 35 Eur, t.y. iki 290 Eur. Apelianto vertinimu, teismas sprendime klaidingai konstatavo, jog išlaidos laisvalaikiui priskiriamos prie būtinųjų išlaidų. Todėl turėjo būti sumažintas ir priteistos paramos ieškovei dydis. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto teiginiai nepaneigia tokių išlaidų reikalingumo. Teisėjų kolegijai susipažinus su 2016-04-19 teismo posėdžio garso įrašu nustatyta, kad trečiasis asmuo tik išsakė nuomonę (2016-04-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val.10 min. 6 s.) dėl galimybės sumažinti išlaidas, tačiau tai neteikia pagrindo skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui.

16Dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Apeliantas nurodo, jog apelianto pajamų nepakanka jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą į šią aplinkybę neatsižvelgė, neteisingai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, nes trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Teisėjų kolegija, vertindama pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymo būtinumą, įvertina realios tėvų galimybės teikti tokį išlaikymą egzistavimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas gyvena Anglijoje. Atsakovo mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 1 800 svarų sterlingų. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai siekia 2 100 svarų sterlingų. Nuosavybės teise atsakovui su sutuoktine priklauso namas, esantis ( - ), kurio įsigijimui yra sudaryta kreditavimo sutartis. Atsakovo vardu registruotas automobilis Audi A6, žemės sklypas, esantis ( - ). Atsakovo šeimą sudaro keturi asmenys: atsakovas, jo sutuoktinė ir jų nepilnametė dukra bei sutuoktinės dukra iš ankstesnės santuokos. Bendros būtinosios atsakovo išlaidos per mėnesį apytiksliai sudaro 1 905 svarų sterlingų, papildomos išlaidos per mėnesį sudaro 167 svarų sterlingų. Trečiojo asmens (ieškovės motinos) darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 340 Eur per mėnesį (neišskaičius mokesčių). Jos vardu registruotos dvi transporto priemonės. Ieškovės motina sudariusi naują santuoką. Su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise N. L. yra įgijusi žemės sklypą, esantį ( - ), taip pat žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą, esantį ( - ). Turi nepilnametę dukrą D. L., gim. ( - ). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apelianto turtinė padėtis, įvertinus turimą turtą visumoje, yra geresnė nei trečiojo asmens (ieškovės motinos), o pagal savo turtinę padėtį apeliantas turi realias galimybes teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo priteista 160 Eur dydžio kas mėnesį mokama parama iš esmės pablogintų paramą teikiančio tėvo ir kitų šeimos narių turtinę padėtį ar paramos priteisimas padarytų esminės žalos apeliantui ar kitiems asmenims, nenustatyta, priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti, apeliantui pačiam nėra reikalinga parama, globa ir pan.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas teigdamas, kad iš jo priteistas 160 Eur išlaikymo dydis pablogintų jo finansinę padėtį, sau prieštarauja, kadangi apeliaciniame skunde nurodo, kad mėnesinis atlyginimas atsakovui suteikia teisę gyventi oriai. O tai, kad apeliantas turi kitų išlaikytinių, neatleidžia jo nuo įstatyminės pareigos išlaikyti paramos reikalingą pilnametį studijuojantį vaiką.

17Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantas nurodo, kad jis neprivalėjo išlaikyti ieškovės, jai sulaukus pilnametystės, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš jo neturėtų būti priteistas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571 pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovės kreipimasis į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, prieš tai nesikreipiant į apeliantą, yra pagrindas atmesti tokį ieškinio reikalavimą (CPK 185 str.). Ieškovės teisę reikalauti priteisti materialinės paramos įsiskolinimą numato LR CK 3.1921 str. 4 d., 3.200 str. nuostatos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo materialinės paramos įsiskolinimą, nurodė, kad atsakovas neginčijo, kad materialiai savo dukros, jai tapus pilnamete, nerėmė, nors ieškovė dar mokėsi vidurinėje mokykloje ir jai buvo reikalinga parama. Apeliantas taip pat ir apeliaciniame skunde neneigia, kad paramos dukrai tapus pilnamete neteikė. Vertintini kritiškai apelianto argumentai, kad pati ieškovė į tėvą dėl paramos nesikreipė, tačiau apeliantas taip pat turėjo pareigą domėtis dukters ateitimi. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei pagrįstai priteistas išlaikymo įsiskolinimas už ginčo laikotarpį. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog ieškovė tapusi pilnamete ir, įstojusi mokytis į ( - ) Universiteto Teisės fakultetą, iš karto nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, nepaneigia, jog tokia tėvų parama jai buvo reikalinga.

18Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos Apelianto teigimu, teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, ir jų pagrindu padarė neteisingas išvadas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Taip pat pažeidė materialinės teisės normas netinkamai jas pritaikęs ir išaiškinęs nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos paramos pilnamečiui vaikui priteisimo ir įrodinėjimo klausimais. Teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų iš esmės nukrypęs nuo kasacinio teismo suformuotos teisinės praktikos išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo iš tėvų klausimais ar kad buvo pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, įpareigojantis teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; kt.). Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, nes iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas tyrė ir vertino šalių pateiktus reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovei būtina finansinė tėvų parama ir atsakovas turi galimybę tokią paramą teikti Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepakankami daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, įtvirtintų procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) pažeidimo, ar nesilaikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neteikia pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliantas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei žyminį mokestį, tačiau apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

20Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Apeliacinio skundo netenkinti.

22Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti valstybei iš apelianto D. J. (a. k. ( - ) 5,13 Eur (penkis Eur ir 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniame skunde (2 tomas b. l. 4 – 12) prašo panaikinti Kauno... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius... 14. Dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Pagal kasacinio... 15. Dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos sumos... 16. Dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam besimokančiam... 17. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantas nurodo, kad jis neprivalėjo... 18. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliantas prašo priteisti turėtas... 20. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Apeliacinio skundo netenkinti.... 22. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 23. Priteisti valstybei iš apelianto D. J. (a. k. ( - ) 5,13 Eur (penkis Eur ir 13... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....