Byla 1A-17-383/2015
Dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejiems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, Eglei Privenienei, nuteistajam S. J., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejiems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4S. J. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-03-28, apie 07.30 val., Kybartuose, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijęs narkotinės medžiagos, t.y. aštuoniose cigaretėse paslėptą ne mažiau kaip 5,0083 g kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinį, tikslu platinti tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, paslėpė savo avimose kojinėse ir 2013-03-28 slapta su savimi atgabeno nurodytą narkotinę medžiagą į Kybartų pataisos namus, esančius J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė, tačiau kratų kambaryje atliekant jo netikėtą patikrinimą 2013-03-28, apie 07.50 val., Kybartų pataisos namų pareigūnai surado ir paėmė aštuonias cigaretes su jose paslėpta narkotine medžiaga – 5,0083 g kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišiniu.

5Nuteistasis S. J. ir jo gynėjas advokatas V. Paltanavičius apeliaciniame skunde prašė, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį S. J. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodė, jog S. J. nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nežinojęs, jog jam perduotose cigaretėse yra narkotinių medžiagų. Nurodė, kad jei būtų žinojęs, kad cigaretėse yra paslėpta narkotinių medžiagų, nebūtų sutikęs jų įnešti į Kybartų pataisos namus.

6Apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme nesiėmė priemonių pateikti teismui duomenų pagrindžiančių vieną iš pagrindinių nusikaltimo sudėties elementų - subjektyviosios pusės. Dėl ko kyla abejonių dėl asmens kaltės. Pirmos instancijos teismo konstatavimas, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti, kad gabena narkotikus, nes turėjo pakankamai laiko įsitikinti, nėra pagrįstas įrodymais, kadangi jau pačiame kaltinime aiškiai apibrėžtas gana trumpas laiko tarpas - 20 min.

7Apeliantų įsitikinimu, vien asmens darbas įkalinimo įstaigoje ir nustatytos tvarkos susijusios su daiktų įsinešimu žinojimas, nėra ir negali būti pakankamas pagrindas tiesioginei tyčiai, gabenus narkotines medžiagas, konstatuoti. To nei tiesiogiai nei netiesiogiai nepatvirtina ir liudytojų parodymai bei telefoninių pokalbių išklotinės, kurios iš esmės niekaip nesusiję su nagrinėjama nusikalstama veika. Nuosprendyje, aptartų įrodymų pagrindu taip ir lieka neatsakyta į klausimą ar asmuo suvokė, kad gabena narkotines medžiagas.

8Apeliaciniame skunde taip teigiama, kad kyla pagrįstas ir iki šiol neatsakytas klausimas ar gabentos kanapės buvo narkotinės, kadangi nėra ir nebuvo nustatytas kanapių tipas, rūšis, kiekis ir jose esančios veikliosios (svaiginančios) medžiagos kiekis procentais. Nėra aišku ar tirtos medžiagos sudėtyje esančios psichoaktyviosios medžiagos kiekis viršijo leistiną ribą. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad S. J. gabentose ir ikiteisminio tyrimo metu tirtose medžiagose tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo 0,2 proc., todėl byloje nėra ir įrodymų, kad buvo gabenama narkotinė medžiaga.

9Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas skyręs S. J. trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nukrypo nuo teismo precedento (2K-7-76/2012). Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuota teismo precedentas. Analogiškose bylose teismai skiria minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę (2K-644/2010, 2K-88/2011. 2K-3 18/2011). Paskyrus pergriežtą bausmę, pažeista asmens teisė į teisingą bausmę, o tai viena iš principinių baudžiamojo kodekso nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, pirmos instancijos teismas vertindamas, kad asmuo padarė nusikaltimą numatytą BK 260 str. l d., ir skirdamas bausmę turėjo galimybę pritaikyti BK 54 str. 3 d., numatytą įstatyminę išimtį, kadangi trejų metų laisvės atėmimo bausmės skyrimas S. J., aiškiai prieštarauja teisingumo principai.

10Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė nuteistojo ir jo gynėjo skundą prašė atmesti.

11Nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

12Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

13Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

14Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi. Skundžiamas nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame padarytos išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai argumentuotai, teismo išvados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, pagrįstai pripažino juos S. J. kaltės įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., tai yra tinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti, esminių baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

16Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, jog S. J. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo požymių. Nuteistasis neigia žinojęs, jog jam perduotose cigaretėse yra narkotinių medžiagų. Taip pat nuteistojo įsitikinimu, nuosprendyje liko neatsakytas klausimas ar gabentos kanapės buvo narkotinės, kadangi nėra ir nebuvo nustatytas kanapių tipas, rūšis, kiekis ir jose esančios veikliosios (svaiginančios) medžiagos kiekis procentais.

17Teismų praktikoje platinimas apibrėžiamas kaip psichotropinių ar narkotinių medžiagų bet koks perdavimas kitiems asmenims, išskyrus pardavimą: išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimo esmę ir sudaro tai, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos perduodamos bent vienam kitam asmeniui, neakcentuojant pelno už tai gavimą. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-36/2009, 2K-75/2009). Taigi pagrindinis kriterijus, vertinant ar buvo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 260 str. 1 d. yra asmens elgesio subjektyviosios pusės elementas – tikslas. Tik nustačius šį būtinąjį požymį, galima kvalifikuoti asmens veiką pagal BK 260 str. 1 d.

18Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog tikslo platinti psichotropines medžiagas neturėjo, kadangi nežinojo, jog jam perduotose cigaretėse yra narkotinių medžiagų. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad apie tai, jog cigaretėse buvo paslėpta narkotinė medžiaga nežinojo, jei būtų žinojęs nebūtų sutikęs jų įnešti į pataisos namus. Kad iš jo kratos metu išimtose cigaretėse yra paslėpta narkotinė medžiaga, sužinojo tada, kai pareigūnai jas perlaužė ir pasakė, kad tai augalinės kilmės medžiaga. Buvo supažindintas su pataisos namuose nustatyta tvarka, tačiau tik po sulaikymo suprato, kad įnešdamas paslėptas cigaretes elgėsi neteisėtai (b. l. 126 – 127). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus ir įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto teiginiai laikytini prieštaringais ir prasilenkiantys su nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tikslas platinti psichotropines medžiagas pirmosios instancijos teismo yra nustatytas pagrįstai.

19Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, jog nors S. J. savo kaltę pripažino dalinai, byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų paneigti jo iškeltą versiją, kad jis nežinojo, kad cigaretėse yra narkotinių medžiagų ir norėjo perduoti kalinčiam asmeniui tik paprastas cigaretes, kurių negalima nusipirkti pataisos namuose. Pažymėtina, jog ir pats S. J. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo Kybartų pataisos namuose tris mėnesius, darbo sutartis su juo buvo sudaryta. Buvo supažindintas su pataisos namuose nustatyta tvarka ir žinojo daiktų, taip pat ir cigarečių, įsinešimo tvarką ir sąlygas. Kiekvieną kartą būdavo perspėtas ir pasirašydavo po pasižadėjimu nenešti draudžiamų daiktų į pataisos įstaigą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo S. J. nurodytos aplinkybės, jog jis nežinojo, kad cigaretėse yra narkotinių priemonių ir tik po sulaikymo suprato, kad įnešdamas paslėptas cigaretes elgėsi neteisėtai, vertinamos kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aukštesniojo teismo neįtikina nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog jis nesuprato, kad cigaretėse yra narkotinių medžiagų. Tam, kad įnešti į pataisos namus neva tai paprastas cigaretes ir perduoti jas kalinčiam asmeniui, S. J. turėjo galimybę, nerizikuodamas pažeisti nustatytos tvarkos, jas įnešti legaliai, savo įnešamų cigarečių sąskaita, tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, S. J. jas paslėpė savo kojinėse, puikiai suprasdamas, kad tokių cigarečių, kurios buvo perduodamos ne pakelyje, nuteistasis V. J. pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti negalės. Priešingu atveju perduoti paprastas cigaretes per S. J. ir jam jas įnešant į pataisos įstaigą slėpti, nebūtų prasmės.

20Apylinkės teismas pagrįstai S. J. kaltę grindė ir tiesioginių liudininkų G. S., M. R., parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kurie patvirtino tas aplinkybes, jog patikrinimo metu įeinant į Kybartų pataisos namus, buvo atlikta S. J. daiktų apžiūra ir asmens krata, kurios metu kairės kojos kojinėje rastas ir paimtas polietileninis maišelis, kurio viduje buvo 6 cigaretės „Bond“ bei žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Dešinės kojos kojinėje rastas ir paimtas polietileninis maišelis, kurio viduje buvo 7 cigaretės „Bond“ bei žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga.

21Pirmosios instancijos teismas spręsdamas S. J. kaltės klausimą, taip pat pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis telefoninių pokalbių suvestinėmis (b. l. 12-24) bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino kaltinamojo S. J. paaiškinimus ir padarė pagrįstas išvadas, kad S. J. versiją pirmiausiai visiškai paneigia tiesioginių liudininkų G. S., M. R. parodymai, byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės bei kiti rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo abejotini ar paneigti. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji S. J. inkriminuotos veikos sudėties požymiai yra nustatyti įrodymais, aprašytais ir ištirtais pirmosios instancijos teisme, apygardos teismas su jų vertinimu sutinka ir plačiau nepasisako.

22Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad S. J. gabentose ir ikiteisminio tyrimo metu tirtose medžiagose tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo 0,2 procento, nėra ir nebuvo nustatytas kanapių tipas, rūšis, kiekis ir jose esančios veikliosios (svaiginančios) medžiagos kiekis procentais, todėl byloje nėra ir įrodymų, kad buvo gabenama narkotinė medžiaga.

23Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė naują ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimus koks yra aštuoniose paimtose cigaretėse rastos narkotinės medžiagos – kanapių dalių kiekis bei rastos veikliosios medžiagos koncentracija. Paskirtos ir atliktos ekspertizės metu (b. l. 167 – 168) nustatyta, jog tirti pateiktame susmulkintų tabako lapų ir narkotinės medžiagos – kanapių dalių – mišinyje esančiose kanapėse delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra didesnė nei 7,2 procento. Mišinyje esančių kanapių kiekio ir tikslios delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracijos nustatyti negalima, nes kanapės yra mišinyje su tabaku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ekspertizės aktu yra nustatyta pas nuteistąjį S. J. rastų narkotinių priemonių koncentracija, kurios kiekis 7,2 procento (viršija 0,2 proc.), patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą nuteistojo veikos kvalifikaciją pagal BK 260 str. 1 d. Tai, kad ekspertizės metu nebuvo nustatytas grynas rastų narkotinių medžiagų kiekis, nepaneigia ir nepakeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Kaip jau buvo minėta, pagrindinis kriterijus, vertinant ar buvo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 260 str. 1 d. yra asmens elgesio subjektyviosios pusės elementas – tikslas. Nuteistojo S. J. tikslas, platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nepriklausomai nuo pas jį surasto narkotinių medžiagų kiekio, pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas pagrįstai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nėra įrodymų, kad buvo gabenama narkotinė medžiaga, atmetamas kaip nepagrįstas.

24Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, jog pirmos instancijos teismas vertindamas, kad S. J. padarė nusikaltimą numatytą BK 260 str. l d., ir skirdamas bausmę turėjo galimybę pritaikyti BK 54 str. 3 d., numatytą įstatyminę išimtį, kadangi trejų metų laisvės atėmimo bausmės skyrimas S. J., aiškiai prieštarauja teisingumo principai.

25Apeliacinės instancijos teismo vertinimu S. J. skunde prašomai taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatai nėra teisinio pagrindo. BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į tai, jog analogiškose bylose (2K-644/2010, 2K-88/2011, 2K-318/2011) teismai skiria minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, todėl teismas jam paskirdamas trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nukrypo nuo teismo precedento. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nustatytos aplinkybės, nėra identiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, sprendžiant bausmių individualizavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kuomet nuteistasis savo kaltės visiškai nepripažino, negali vadovautis tariamu precedentu. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę S. J. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltę, motyvus ir tikslus, į S. J. asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad kaltės visiškai nepripažino. Jokių naujų aplinkybių S. J. nepateikė, jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio ar spontaniška, nusikaltimas buvo suplanuotas ir apgalvotas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino galimybės taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

26Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (b. l. 149), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. J., išlaidas iki 2014-08-11 sudaro 31,86 euro (110 Lt) dydžio, advokato Eugenijaus Senovaičio užmokestis.

27Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

30Kolegijos primininkas

31Valdas Vitunskas

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. S. J. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-03-28, apie 07.30... 5. Nuteistasis S. J. ir jo gynėjas advokatas V. Paltanavičius apeliaciniame... 6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamąjį persekiojimą vykdančios... 7. Apeliantų įsitikinimu, vien asmens darbas įkalinimo įstaigoje ir nustatytos... 8. Apeliaciniame skunde taip teigiama, kad kyla pagrįstas ir iki šiol... 9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje byloje... 10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį... 11. Nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinis... 12. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 13. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo... 14. Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad... 16. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, jog S. J. nepadarė veikos... 17. Teismų praktikoje platinimas apibrėžiamas kaip psichotropinių ar... 18. Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog tikslo platinti... 19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 20. Apylinkės teismas pagrįstai S. J. kaltę grindė ir tiesioginių liudininkų... 21. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas S. J. kaltės klausimą, taip pat... 22. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog nagrinėjamoje byloje... 23. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai... 24. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas,... 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu S. J. skunde prašomai taikyti BK 54... 26. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma... 27. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę,... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį... 30. Kolegijos primininkas... 31. Valdas Vitunskas...