Byla e2-339-541/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieškovo UAB „Lori Group“ atstovui advokatui A. K., atsakovei S. D. ir jos atstovui advokatui V. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lori Group“ ieškinį atsakovei S. D. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė UAB „Lori Group“ pateikė ieškinį, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės S. D. 27 300,16 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Lori Group“ vienintelės akcininkės sprendimu atsakovė paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas. 2009 m. lapkričio 4 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2013 gruodžio 2 d. Atsakovė neperdavė akcininkei įmonės veiklos dokumentacijos, todėl 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo pagrindu buvo sudaryta inventorizacijos komisija. Inventorizacijos komisija atliko UAB „Lori Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizaciją, 2013 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti piniginių lėšų inventorizacijos aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. 5 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. 2 d., pagal kasos pajamas patvirtinančių dokumentų pagrindu atliktus įrašus, kasos pajamos sudarė 624 188,27 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu, remiantis kasos išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir jų pagrindu atliktais įrašais, kasos išlaidas sudarė – 534 237,25 Lt. Atlikus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizaciją, nustatytas 27 300,16 Eur įmonės grynųjų piniginių lėšų trūkumas, už kurių saugojimą buvo atsakinga atsakovė. Atsakovė 2014 m. balandžio 3 d. reikalavimu, kuris buvo gautas 2014 m. balandžio 5 d., atsisakė pateikti paaiškinimą, kur yra saugomos ar panaudotos trūkstamos piniginės lėšos, taip pat nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovė nurodo, kad, gavusi šį atsakovės raštą, sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. 2014 m. balandžio 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl atsakomybė dėl įmonės lėšų iššvaistymo tenka atsakovei. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniais, teigia, kad yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Nurodė, kad yra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (finansinių dokumentų tvarkymas, pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, piniginių lėšų pasisavinimas), priežastinis ryšys (dėl neteisėtų veiksmų ieškovas neteko grynųjų lėšų), žala (žalos dydis yra lygus atsakovės pasisavintų lėšų dydžiui). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama. Atsakovė, būdama atsakinga už kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimą iš kasos paėmė įmonei priklausančias grynąsias lėšas 27 300,16 Eur, šių lėšų panaudojimo pagrindimui nebuvo įformintos ūkinės operacijos. Atitinkamai, veikdama rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, ji negalėjo nežinoti apie atliekamus neteisėtus veiksmus (įmonės piniginių lėšų pasisavinimą neatliekant ūkinių operacijų apskaitymo).

5Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nutraukti ieškovui nesilaikius ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, byla turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodė, kad ieškovas su reikalavimu dėl materialinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Be to, ieškovas praleido 3 mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą (CPK 289 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, prašydama taikyti ieškinį senatį, nurodė, kad ieškovui apie galimą jo teisių pažeidimą tapo žinoma vėliausiai 2013 m. gruodžio 16 d, kuomet buvo surašyti inventorizacijos aktai, todėl nuo šios datos skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą. Terminas ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu pasibaigė 2016 m. gruodžio 16 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 3 d. atsakymu į pretenziją ieškovas buvo tik informuotas, jog jo reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos, bet jokia galima jo teisių pažeidimą patvirtinanti aplinkybė iš šio atsakymo ieškovui nepaaiškėjo. Atsakovė teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį, UAB „Lori Group“ akcininkei V. M. buvo perduoti bendrovės dokumentai, kasa su lėšomis, kurios nurodomos kasoje, antspaudas, kuro nuolaidos kortelė, banko kortelė, raktai nuo ofiso, automobilio VW Golf, valstybinis numeris ( - ) raktai (ir pats automobilis), durų užrakto kortelė. Atsakovė surašė ir V. M. perdavė priėmimo - perdavimo aktą, kurio pasirašyto egzemplioriaus V. M. negrąžino. Nei po atsakovės atšaukimo iš vadovės pareigų, nei vėliau ieškovas taip ir neįvardijo, kokių dokumentų nėra gavęs. Nutraukiant darbo sutartį su atsakove, ieškovė jokių pretenzijų dėl kasoje esančių lėšų trūkumo neturėjo. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, koks kasos realus likutis buvo atsakovę paskiriant bendrovės vadove, koks buvo atšaukiant iš vadovės pareigų ir perduodant kasą ieškovui. Ieškovo teiginiai, jog kasos likutis buvo nulinis darbo sutarties su atsakove nutraukimo metu yra nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat pažymėjo, kad inventorizacija buvo atlikta po 11 dienų nuo atsakovės atšaukimo iš vadovės pareigų ir kasos perdavimo, todėl kasos realus likutis galėjo pasikeisti ir dėl ieškovo akcininkės ar vėliau paskirtos vadovės veiksmų, už kuriuos atsakovė neatsako.

6Ieškovė pateikė dubliką, prašė ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra pagrindo bylą nutraukti, nes procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Įstatymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka kreiptis į Darbo ginčų komisiją terminas yra procedūrinis. Ieškovas taip pat nurodė, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, jo pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 5 d. Pažymėjo, kad ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą tik gavusi raštišką atsakovės atsisakymą įvykdyti reikalavimą, t. y. 2014 m. balandžio 5 d., iki tol pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė pateiks išlaidas pagrindžiančius dokumentus arba perduos įmonei priklausančias lėšas. Atsikirsdamas į atsakovės argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, ieškovas nurodė, kad atsakovė įmonei vadovavo nuo pat jos veiklos pradžios, į ieškovo akcininkę dėl įmonės kasos neatitikimų dokumentuose fiksuotų ir faktinių duomenų niekada nesikreipė. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovei pradedant eiti įmonės vadovės pareigas, kasos ar kitų trūkumų, kurie būtų atsiradę iki jai pradedant eiti vadovo pareigas, nebuvo.

7Atsakovė pateiktame triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nurodė, jog priešingai nei teigia ieškovas, nepasibaigęs ieškinio senaties terminas nešalina ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos privalomumo, neatsitiktinai CPK 293 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus bylos nutraukimo pagrindas.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. K. paaiškino, kad nustačius kasoje trūkumą, šis trūkumas buvo priskirtas materialiai atsakingam asmeniui, kuris vienintelis įmonėje turėjo teisę tvarkyti kasą ir buvo atsakingas už buhalterinius dokumentus, t. y. buvusiai įmonės vadovei S. D.. Pagal buhalterinės apskaitos vedimo taisykles, už kasą atsako įmonės vadovas. Iš banko sąskaitos buvo gryninami pinigai, bet atsiskaityta su klientais nebuvo. Kad pinigai buvo išgryninti, patvirtina kvituose atsakovės S. D. parašas, kasos knygose yra patvirtinama, kad jai buvo išduodami pinigai. Įmonėje naudojama daug grynųjų pinigų. Su klientais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kodėl buvo tokia praktika, gali paaiškinti įmonės vadovė atsakovė S. D.. Ieškovė neteigia, kad atsakovė pasisavino pinigus, ieškovė teigia, kad jų nėra. Su kokiais klientais nebuvo atsiskaityta, nurodyti negali. Nėra pinigų, kurie buvo naudojami atsiskaityti su klientais, bet tai nereiškia, kad su klientais nebuvo atsiskaityta. Į bylą pateikti dokumentai patvirtinantys išlaidas. Įmonė skolų neturėjo. Ieškovė įtaria, kad buvo padaryta nusikalstama veika, bet buvo priimtas akcininko sprendimas nesikreipti į ikiteisminio tyrimo institucijas, o kreiptis civilinio proceso tvarka. Grynų pinigų kasa buvo atsakovės žinioje, ji disponavo grynaisiais pinigais, leido lėšas įmonės reikmėms. Kasoje pagal finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo būti pinigų likutis, likučio nėra, todėl įmonė patyrė nuostolių. Kad yra trūkumas kasoje nustatė trys žmonės. Kai buvo nustatytas trūkumas, atsakovė buvo kviesta, ji neatvyko, bet ieškovė neturi tai pagrindžiančių įrodymų. Atleidimo dieną pasirašė aktą, kad S. D., gavusi atlyginimą, atsisakė pasirašyti atlyginimo žiniaraštyje, pasiėmė lėšas, buvusias kasoje, ir išėjo. Jie liudijo, nes matė tą veiksmą. Atleidimo dieną nebuvo surašytas aktas, kad kasa nebuvo perduota, kad kasoje yra trūkumas. Trūkumas nustatytas, kai buvo sudaryta darbo sutartis su buhaltere ir paskirtas įmonės vadovas, kuris, priimdamas turtą, atliko inventorizaciją. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, nes tikėjo, kad atsakovė grąžins pinigus, kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Visi grynųjų pinigų įnešimai į kasą yra patvirtinti parašais. Išlaidas patvirtinantys dokumentai ne visi pasirašyti, bet šios išlaidos pripažintos kaip faktiškai patirtos. Daug operacijų atlikta grynaisiais pinigais. Tai, kad atsakovės atleidimo dieną 2013 m. gruodžio 2 d. išlaidų orderyje nėra parašo, kad atsakovė gavo 28500 Lt, o su UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiskaitė kitas asmuo (vadybininkas E. S.) parodo, kad S. D. nesilaikė kasos knygos vedimo tvarkos – paimdama pinigus iš kasos, S. D. nenurodė, kad perduoda pinigus Siručiui. Į kasą pinigus įneša fiziniai asmenys, kurie yra įmonės darbuotojai. Grynieji pinigai gauti už muitinės tarpininkų veiklą. Atsakovei pareikšti reikalavimai išimtinai dėl to, kad šis asmuo yra atsakingas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Jei būtų nustatyta, kad kitas asmuo paėmė pinigus, būtų pareikšti reikalavimai tam asmeniui. Kai V. M. pardavė akcijas, naujam akcininkui A. M., jis buvo informuotas, kad kasoje trūksta pinigų. Įmonės vadovai keitėsi, jie bendravo su S. D. dėl šių lėšų. Ieškovė mano, kad ne visi dokumentai yra pateikti į kasą. Fiziškai kasa visada buvo atsakovės žinioje. Priduoti materialines vertybes, kurios buvo atsakovės žinioje, turėjo ji, tokio akto nėra. Įmonė neturėjo transporto priemonės, todėl jo priduoti ar perimti negalėjo.

9Atsakovė S. D. į 2018 m. vasario 26 d. 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį neatvyko, atsakovė veda bylą per atstovą, todėl atstovo atvykimas į teismo posėdį yra laikomas tinkamu atsakovės dalyvavimu procese (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

102017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovė S. D. paaiškino, kad pateikusi prašymą atleisti ją iš darbo, dirbo dar dvi savaites. Per tą laiką atsakovė perdavė V. M. visą informaciją, daiktus, darbus. V. M. žadėjo kitą dieną atvažiuoti pasirašyti aktą, kuriuo perduodami daiktai bei dokumentai, ir darbo sutartį, tačiau taip ir neatvažiavo, vėliau neatsiliepė telefonu, neatsakė į elektroninius laiškus. Atsakovės darbo laikotarpiu kasos nebuvo jos kabinete. Kasa buvo akcininkės V. M., su kuria sėdėjo atskiruose kabinetuose, žinioje. Atsakovės atleidimo dieną – 2013 gruodžio 2 d. – kasos pinigai taip pat buvo V. M. žinioje. Atsakovė tikslios sumos, kuri buvo kasoje, neprisimena, bet pagal dokumentus viskas atitiko, jokių priekaištų atsakovei nebuvo pareikšta. Atsakovės į inventorizaciją nekvietė. Kad įmonė turi pretenzijų atsakovei, pirmą kartą sužinojo lyg 2014 m. pavasarį. Atsakovė atsakė į pateiktą pretenziją, tačiau po to su atsakove niekas nesusisiekė. Iki atleidimo (2013 gruodžio 2 d.) atsakovė perdavė įmonei ofiso raktus, durų praėjimo kortelę, mašinos raktus, USB jungtį, buhalterinius dokumentus, paruoštus buhalterės, keletą bylų, susijusių su įmonės veikla, banko prisijungimo duomenis. Visi daiktai, taip pat ir aktas buvo perduoti V. M., kuri aktą atidėjo į šalį ir žadėjo pasirašyti vėliau. Atsakovė perdavė dvi akto kopijas V. M., kuri turėjo jį pasirašyti ir vieną egzempliorių grąžinti atsakovei. Raktą nuo kasos turėjo V. M., jei atsakovė turėjo grynų pinigų, visada juos atiduodavo V. M.. Prašoma priteisti suma buvo perduota ir buvo kasoje. V. M. nepasakė atsakovei, kad trūksta pinigų. Atleidimo dieną niekas netikrino atsakovės perduodamų daiktų. Atsakovės ir V. M. santykiai atleidimo metu buvo nekonfliktiniai. Atleidimo dieną 94 tūkstančiai litų įmonei buvo labai dideli pinigai. Praradusi tokius pinigus, įmonė negalėtų funkcionuoti. Atsakovė įmonėje dirbo tris metus. Finansinės atskaitomybės dokumentus rengdavo buhalterė R. Š., o atsakovė juos pasirašydavo. V. M. yra vienintelė įmonės akcininkė. Paskutines atsakovės dvi darbo savaites V. M. kasdien buvo darbe, nes norėjo gauti visą informaciją apie įmonę. Tuo metu V. M. buvo Lietuvoje ir kartu su V. K. priiminėjo atsakovės darbą. Kasa buvo saugoma kabinete, kuriame sėdėjo V. M. ir UAB „Loritransa“ vadovas A. M.. Gautus pinigus atsakovė perduodavo V. M. arba A. M., nes V. M. dažnai išvykdavo į užsienį, atsakovė negalėjo laikyti pinigų kabinete, kur buvo kiti darbuotojai. V. M. atsakovei sakė perduoti pinigus A. M., jei jos nėra. Jis pinigus padėdavo į užrakinamą metalinę dėžutę. V. M. turėjo dėžutės raktus. Atsakovė paskutinę darbo dieną neskaičiavo perduodamų pinigų, nes fiziškai niekada nematė visos sumos pinigų, kadangi kasa niekada nebuvo jos žinioje. Paskutinę darbo dieną atsakovė nedarė jokių operacijų grynais pinigais. Kai reikdavo atlikti kažkokias operacijas grynais pinigais, atsakovė pasakydavo V. M., kuri juos išduodavo pagal orderius. Orderius visada pildydavo buhalterė, atsakovė juos pasirašydavo. Kasos išlaidų orderius pasirašydavo atsakovė, D. U.. Atsakovė, kaip vadovė, kartais atsiskaitydavo su tiekėjais – buhalterija išrašydavo sąskaitas ir pridėdavo orderį.

11Atsakovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Suėjęs ieškinio senaties terminas sudaro formalų pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovas negali teigti, kad jam nebuvo žinoma apie kasos trūkumą. Procesiniuose dokumentuose nurodyta, kasos būklė fiksuojama kiekvieną dieną pagal atliekamas operacijas. Nustatyti, kiek kasoje yra pinigų nesudėtinga. Ieškovas teigia, kad visi kasą pagrindžiantys dokumentai buvo, todėl nustatyti kasos likutį galėjo tą pačią dieną. Vėliausiai skaičiuojama atskaitos data galėtų būti inventorizacijos atlikimo diena, bet ne pretenzijos atmetimo diena. Nuo pretenzijos pareiškimo (2014 m. vasario 27 d.) iki jos atmetimo (2014 m. balandžio 3 d.) galėtų būti sustojęs senaties terminas. Net išskaičiavus šį laikotarpį, yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovas negali gintis tuo, kad apie teisių pažeidimą sužinojo, kai buvo atmesta pretenzija. Teisių pažeidimo faktas ieškovei žinomas nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, o pretenzijos atmetimo dieną turėjo paaiškėti, kad atsakovė netenkins ieškovo pretenzijų. Ieškinio senaties terminas praleistas, byloje nėra nurodytų priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas, todėl ieškinys vien dėl šio fakto turėtų būti atmestas. Ieškovas turėjo pradėti savo teisių gynimą kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją. DK 103 straipsnis numato, kad už žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutartį. Tai reikštų, kad DK nuostatos yra specialiosios nuostatos ABĮ atžvilgiu, todėl buvo privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Neaiškus ieškinio pagrindas – už ką reikalaujama priteisti; kaip padarytą žalą ar kaip materialiai atsakingo asmens neatsiskaitymą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tie pinigai, kurie tariamai turėjo būti kasoje ir tariamai negrąžinti įmonei, kažkokiu mistiniu būdu tapo atsakovės, kaip materialiai atsakingo asmens, vardu užfiksuotos piniginės lėšos, nors jokio atskiro pinigų išmokėjimo atsakovei nebuvo atlikta. Atleidimo dieną atsakovė turėjo perduoti ne tik kasą, bet ir kitą materialų turtą (automobilį, ofiso raktus, banko sąskaitos generatorių, banko korteles ir kitą), bet jokių reikalavimų, kad to neperdavė, nėra reiškiama, nors dėl šio turto taip pat nebuvo surašyto jokio priėmimo perdavimo akto. Tai rodo, kad tokie aktai dėl turto perdavimo nebuvo surašomi. Atsakovė, apklausta byloje, patvirtino, kad visas turtas buvo perduotas, tik jai nebuvo grąžintas jos parengtas turto priėmimo-perdavimo aktas, turtas perduotas tuometinei akcininkei V. M.. Akivaizdu, kad tokia suma įmonei didelė, dauguma įmonių negalėtų vykdyti net savo veiklos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų susidūrusi su kokiomis nors finansinėmis problemomis, turėjo skolintis pinigų ir negalėjo vykdyti veiklos. Į bylą pateikti kasos išrašai, iš kurių matyti, kad kitą dieną po ieškovės atleidimo yra nurodomas kasos likutis, kurio suma sutampa su ta suma, kurią ieškovas reikalauja priteisti. Taigi sekančios dienos įrašai patvirtina, kad kasoje tiek pinigų buvo. Trūkumas nustatytas ne atleidimo dieną, o inventorizacijos dieną, t. y. 11 ar 12 dienų skirtumas. Akivaizdu, kad pinigai dingo laikotarpiu po atsakovės atleidimo ir iki inventorizacijos atlikimo. Jei įmonė susiduria su tokios didelės sumos pinigų pasisavinimu, tai būtų natūralu, jei būtų greitai kreipiamasi į policiją ir su ieškiniu į teismą. Kasos taisyklių 21 punkte yra nurodoma, kad, nustačius, jog yra dingę pinigai iš kasos, turi būti pranešama policijai. Dėl to nesuprantamas liudytojos paaiškinimas, kad ji atsakove pasitikėjo, draugiškai tikėjosi, kad geranoriškai bus išspręsta. Darbo užmokesčio išmokėjimo atveju buvo surašytas liudijimas, kad pinigai gauti ir nepasirašyta. Tai rodo, kad tarp šalių buvo pakankamas oficialumas santykiuose. Tai, kad kasa buvo ne atsakovės žinioje, patvirtina liudijimas apie darbo užmokesčio išmokėjimą ir nepasirašymą. Jį pasirašė A. M. ir R. Š.. Toks liudijimas apskritai galimas tik tuo atveju, jeigu atsakovei būtų išmokėjęs pinigus trečiasis asmuo, kuris turi savo žinioje kasą, negalima tokia situacija, kada pati S. D. išsimoka sau pinigus ir atsisako pasirašyti žiniaraštyje. Į bylą pateiktas kasos išlaidų orderis, išrašytas 2013 m. gruodžio 2 d. S. D. vardu (t. 2, b. l. 595), tačiau, skirtingai nei kitais atvejais atsakovės parašo, patvirtinančio pinigų gavimą, nėra, nurodyta, kad pinigai skirti apmokėti UAB „Vilniaus bakalėja“ sąskaitas. Teismui pateiktoje šio orderio šaknelėje, likusioje UAB „Vilniaus bakalėja“, matyti, kad pinigai priimti iš E. S., UAB „Lori Group“ vadybininko. Vadinasi, kažkas kitas tą pačią dieną disponavo kasa, orderį išrašė atsakovės vardu, kurios parašo nėra, o realiai pinigus gavo visai kitas darbuotojas, kuris ir atsiskaitė su ta įmone. Tai rodo, kad kasos operacijos vykdomos be S. D.. Kasa buvo ne atsakovės žinioje – tai patvirtina daugybė aplinkybių. Balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose, aiškinamuosiuose raštuose nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų tokio dydžio nuostolis. Įmonė daugiau kaip 3 metus nereikalavo piniginių lėšų.

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Lori Group“ vienintelio akcininko sprendimu UAB „Lori Group“ direktore paskirta S. D. (1 t., e. b. l. 7), 2009 m. lapkričio 4 d. su atsakove sudaryta darbo sutartis Nr. 1 (1 t., e. b. l. 4-6).

142013 m. lapkričio 14 pranešimu S. D. pranešė UAB „Lori Group“, kad nuo 2013 m lapkričio 29 d. atsistatydina iš direktorės pareigų (1 t., e. b. l. 8). 2013 m. gruodžio 2 d. UAB „Lori Group“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 1 UAB „Lori Group“ direktorė S. D. atleista iš direktoriaus pareigų nuo 2013 m. gruodžio 2 d., V. Z. paskirta UAB „Lori Group“ direktore nuo 2013 m gruodžio 3 d. (1 t., e. b. l. 9). UAB „Lori Group“ direktorės V. Z. 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija piniginių lėšų, buvusių 2013 m. gruodžio 2 d. kasoje, inventorizacijai atlikti (1 t., e. b. l. 23). 2013 m. gruodžio 16 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktu Nr. 1 nustatyta 89951,02 Lt trūkumas, inventorizacijos aktu Nr. 2 – 355,21 USD, inventorizacijos aktu Nr. 3 – 915,36 Eur (1 t., e. b. l. 16-21).

15Ieškovė į bylą pateikė ieškovo įmonės kasos knygas bei kasos pajamas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus (Lt, Eur, USD) už 2010-2013 metus (2 t., e. b. l. 1-627, 3 t., e. b. l. 8-38), kasos knygą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 20014 m. sausio 31 d. bei kasos pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus (3 t., e. b. l.99-119), bei ieškovo sąskaitos detalią ataskaitą už 2010 -2013 metus (pagal dokumentus) (3 t., e. b. l. 39-45), ieškovo finansinės atskaitomybės rinkinį už 2014 metus (3 t., e. b. l. 120-228), bandomąjį balansą už 2014 metus (3 t., e. b. l. 139-142), ieškovo balansą už 2013 metus bei pelno (nuostolių) ataskaitą ir nuosavo kapitalo ataskaitą už 2013 metus (3 t., e. b. l. 169-171, 178, 179-182). .

16Atsakovė į bylą pateikė ieškovo 2013 m. gruodžio 02 d. kasos pajamų orderį, pagal kurį iš E. S. į ieškovo kasą priimta 25 800,00 Lt (3 t., e. b. l. 160). Atsakovė 2014 m. balandžio 3 d. reikalavime nurodė, kad perdavė UAB „Lori Group“ vienintelei akcininkei V. M. visą turtą ir pinigus, o ieškovės reikalavimą vertina psichologinio poveikio priemonę siekiant ją pašalinti iš rinkos bei išvengti pareigos sumokėti atlyginimą (1 t., e. b. l. 11-15).

172018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š. paaiškino, kad dirba UAB „Loritransa“, su ieškove UAB „Lori Group“ niekas nesieja, niekada ten nedirbo. S. D. pažįsta, tarp jų konfliktų nėra. 2013 m. gruodžio 2 d. pasirašė liudijimą, kuriame nurodė, kad S. D. atsisakė pasirašyti gavusi atlyginimą. Tuo metu UAB „Lori Group“ neturėjo buhalterės ir S. D. paprašė paskaičiuoti jai išeitinę išmoką atleidimo dieną. Pasakė jai sumą žodžiu, kiek jai priklauso. Po kiek laiko V. T. () paprašė, kad atneštų žiniaraštį atlyginimo išmokėjimui. Atnešusi žiniaraštį, girdėjo poilsio kambariuke vykusį pokalbį tarp V. T., A. M. ir S. D., kad S. D. išsimokėjo atlyginimą, tačiau žiniaraščio nepasirašys. UAB „Lori Group“ neturėjo buhalterio, liudytoja atliko paskaičiavimus be teisinio pagrindo. Negalėjo nurodyti, kokia yra atsiskaitymo tvarka toje įmonėje. S. D. nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė pasirašyti žiniaraštyje. Liudytoja nematė, kad atsakovė gavo pinigus, bet ji girdėjo, kaip S. D. tai sakė V. T. ir A. M.. Neatsimena, ar buvo prašoma pasirašyti kitą kokį aktą. Kitų veiksmų UAB „Lori Group“ neatliko, tik paskaičiavo S. D. atlyginimą. UAB „Loritransa“ nesusijusi su UAB „Lori Group“ – tai dvi atskiros įmonės. Nežino, ar A. M. yra UAB „Lori Group“ darbuotojas, jis yra UAB „Loritransa“ vadovas. UAB „Loritransa“ ir UAB „Lori Group“ dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo viename kabinete. Ji paėmė atsakovės darbo sutartį, atsidarė programą, kurioje yra visi duomenys apie asmens priėmimą į darbą, atleidimą, atostogas ir kt. Abi įmonės naudojosi viena programa, todėl turėjo galimybę prisijungti ta programa prie kitos įmonės duomenų. Neatsimena, kas suteikė prisijungimo kodą, jį turėjo labai senai. Vienoje vietoje buvo dviejų įmonių patalpos. UAB „Lori Group“ turėjo atskirą kabinetą, kuriame sėdėjo S. D. ir jos darbuotojai. V. M. sėdėjo atskirame kabinete viena. V. M. dirbo UAB „Loritransa“. Nežino, kur buvo įmonės kasa. Jos prašė atlikti buhalterinius paskaičiavimus, nes S. D. buvo atleidžiama iš darbo. Liudytoją pasirašyti akto pakvietė V. M., kas pakvietė A. M., nežino. Nematė, kaip S. D. atidavė automobilio raktus, kitus dokumentus. Nežinoma, kodėl atsakovės atleidimo dieną nebuvo surašytas aktas dėl pinigų trūkumo kasoje.

182018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. T. (anksčiau –) paaiškino, kad buvo vienintelė UAB „Lori Group“ akcininkė, dabar įmonė parduota A. M.. S. D. buvo įmonės direktorė. Atsakovė buvo išvykusi, kai S. D. netikėtai atsiuntė laišką, kad išeina iš darbo. Gruodžio mėnesį įmonė turėjo daug darbo. Liudytoja tuo metu dirbo UAB „Loritransa“ direktoriaus pavaduotoja. Ji paprašė, kad atsakovė padarytų inventorizaciją, surašytų visus aktus, kad galėtų viską perduoti. Jos išėjimo dieną aktai nebuvo surašyti, bet atsakovė išsimokėjo sau atlyginimą. Kai atsakovė išėjo iš darbo, ant stalo buvo palikti daiktai, raktai, pinigai nebuvo perduoti. Kad atsakovė išsimokėjo sau pinigus, pasakė S. D., nenurodė motyvų, kodėl atsisakė pasirašyti. Liudytoja atsakovės klausė, ar viską sutvarkė, paskutinę darbo dieną turėjo būti išmokėtas atlyginimas. Ji paprašė R. Š., kad atspausdintų lapą (žiniaraštį), kad atsakovė galėtų pasirašyti, bet ji nepasirašė. Kalbėjo apie tai su R. Š. ir A. M.. Su A. M. praktiškai dirbo vienoje patalpoje. Buvo natūralu, jų paprašyti, paklausti. Atsakovė liudytojai nieko neperdavė. Raktai nuo patalpų buvo palikti ant stalo. Neprisimena, kokius dar daiktus rado paliktus ant stalo. Nežino, ar atsakovė dirbo atleidimo dieną, nes liudytoja turėjo daug rūpesčių. Įmonės kasa buvo buhalterės žinioje, o vėliau – atsakovės. Neprisimena, kas buvo buhalterė. Ji buvo atleista iš darbo. Nesikreipė į policiją, nors suma buvo didelė, nurodė, jog natūralu spręsti problemas su žmonėmis, geranoriškai susitarti. Įmonei nebuvo lengva, turėjo sunkumų, bet nereiškė ieškinio atsakovei. Piniginių lėšų inventorizacija atlikta ne iš karto, nes V. T. daug ko nesuprato buhalteriniuose reikaluose. Tai atliko, kai surado kitą buhalterę. Kai išėjo S. D., kasa liko tame kabinete, kur dirbo Svetlana. Įmonė turėjo vieną didelį kabinetą, pasitarimų kambarį, V. T. turėjo savo kabinetą. Kasa – tai tiesiog stalčiuje padėti pinigai, ant voko užrašyta už ką, kiek. Seifo įmonė neturėjo. Atsakovės stalčiuje gulėję pinigai buvo kasa. Liudytoja bendravo su atsakove išėjimo dieną. Žinojo apie kasą, bet netikrino, kiek stalčiuje pinigų, nes nežinojo, kiek ten turėjo būti. Kasa, kaip buhalterinis dokumentas, buvo įmonėje. Nepasižiūrėjo į dokumentus, kiek tą dieną turėjo būti įmonėje pinigų, nes galvojo, kad atsakovė priduos kasą ir kartu patikrins. Iš kasos knygos matyti, kad operuojama nemažomis sumomis, gali būti, kad tokios sumos buvo stalčiuje. Liudytoja paaiškino, kad pradžioje ji pasikvietė atsakovę dirbti į UAB „Loritransa“. Daug metų dirbo kartu, įsteigus UAB „Lori Group“ atsakovei pasiūlytas direktorės darbas. Darbo sutarties nutraukimo dieną ir vėliau V. T. skambino atsakovei, prašė, kad ji pateiktų aktus. Po inventorizacijos taip pat skambino atsakovei, kuri atsakydavo, kad neturi laiko, viską padarys vėliau.

19Byloje keliamas atsakovės kaip ieškovo įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas.

20Pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).

21Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008).

22Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už kasdienės veikos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

23Ieškovė atsakovės atsakomybė kildina iš CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymo, nurodo, jog atsakovė netinkamai tvarkė ieškovo bendrovės buhalterinę apskaitą, neatliko ūkinių operacijų apskaitymo, pasisavino ieškovo įmonės kasoje buvusias pinigines lėšas. Ieškovo tvirtinimu atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės pareigos darbo sutarties nutraukimo dieną perduoti ieškovo vienintelei akcininkei įmonės veiklos dokumentaciją ir turtą nevykdymu, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimu, Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimu.

24Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. D. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. buvo ieškovo UAB „Lori Group“ vienasmenis valdymo organas - direktorė. Atsakovė 2013 m. lapkričio 14 d. pranešimu pranešė ieškovės vienintelei akcininkei V. M., jog nuo 2013 m. lapkričio 29 d. atsistatydina iš direktorės pareigų, o 2013 m. gruodžio 2 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovė atleista iš ieškovės direktoriaus pareigų nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

26Byloje nustatyta, jog atsakovė S. D. jos atleidimo iš darbo dieną pasirašytinai neperdavė ieškovės vienintelei akcininkei V. M. įmonės veiklos dokumentacijos ir turto.

27Ieškovė 2013 m. gruodžio 16 d. atliko įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizaciją ir įvertinusi kasos pajamas ir kasos išlaidas pavirtinančių dokumentų pagrindu kasos knygoje atliktus įrašus inventorizacijos aktais nustatė, jog ieškovo kasoje 2013 m. gruodžio 2 d. turėjo būti 89 951,02 Lt (26 051,61 Eur) grynųjų pinigų likutis, 915,36 Eur grynųjų pinigų likutis ir 355,21 USD grynųjų pinigų likutis, tačiau šių piniginių lėšų pinigų ieškovo kasoje nebuvo faktiškai rasta, inventorizacijos aktais nustatytas 27 300,16 Eur trūkumas. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė yra atsakinga už ieškovo įmonės kasoje nustatytą piniginių lėšų trūkumą, nes šių lėšų panaudojimo pagrindimui ieškovas neturi buhalterinės apskaitos dokumentų.

28Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

29Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Kasos taisyklės) 16 punktą kasos knygoje yra įrašomos visos kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išėmimas iš jos. Pagal Kasos taisyklių 3 ir 4 punktus grynieji pinigai į kasą priimami pagal vyriausiojo buhalterio ir kasininko pasirašytą kasos pajamų orderį, o iš jo išmokami – pagal įmonės vadovo, vyriausiojo buhalterio ir kasininko pasirašytą kasos išlaidų orderį. Kasos taisyklių 17 punktas nustato, kad kasos knygoje įrašomas kiekvienas kasos pajamų ir išlaidų orderis.

30Ieškovė pateikė į bylą kasos knygas (valiuta Lt, USD, EUR), kuriose užfiksuoti duomenys apie kasos operacijas, yra pateikti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kurių pagrindu buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas. Šie dokumentai pateikti už laikotarpį, kuomet atsakovė buvo ieškovo bendrovės vadovė. Atsakovė nekėlė ginčo dėl ieškovo pateiktų kasos knygos įrašų ir jais nustatyto grynųjų pinigų likučio pagrįstumo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ieškovo kasą su lėšomis, kurios nurodomos kasoje ir kitą turtą faktiškai yra perdavusi ieškovo akcininkei V. M., tik neturi šalių pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, kurios jai negrąžino akcininkė. Atsakovė taip pat kelia prielaidą, jog piniginių lėšų trūkumas galimai galėjo atsirasti ne jos atleidimo iš darbo dieną, tačiau vėliau, nes ieškovas piniginių lėšų inventorizaciją atliko tik po 14 dienų po jos atšaukimo iš pareigų.

31Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog būtent atsakovei kaip bendrovės vadovei yra nustatyta pareiga organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles būtent ūkio subjekto vadovas priima kasininką į darbą ir privalo sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, o jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ūkio subjekto vadovas įsakymu paveda kitiems ūkio subjekto darbuotojams (Taisyklių 24, 27 punktai).

32Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė ir atsakovė neneigia aplinkybės, jog ieškovės įmonėje kasininko darbą atliko pati atsakovė, joks kitas materialiai atsakingas už kasą asmuo atlikti šias pareigas nebuvo paskirtas. Be to, ieškovės į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovės kasa buvo atsakovės žinioje, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose yra jos parašai kaip ieškovo direktorės ir ieškovo kasininkės. Šios nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, jog ieškovės kasa buvo atsakovės žinioje, nes atsakovė neįrodė priešingai. Tokiu būdu atsakovei tenka pareiga atsakyti už kasoje esančių pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jos veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (Kasos taisyklių 22 straipsnis).

33Atsakovės argumentai, jog ieškovės kasa buvo ieškovės akcininkės V. M. dispozicijoje nepatvirtinti objektyviais duomenimis. Liudytoja V. M. nepripažino šio fakto. Be to, tiek iš pačios atsakovės paaiškinimų, tiek iš liudytojos V. T. (buvusi) parodymų matyti, jog įmonės grynieji pinigai nebuvo laikomi seife, o kitoje nesaugioje vietoje, kaip antai stalo stalčiuje, užrakinamoje dėžutėje. Iš ieškovo pateiktos kasos knygos Lt (sąskaita 2720) matyti, jog kasos likučiai atskiromis dienomis buvo dideli, siekdavo iki 100 000, 00 Lt ir daugiau. Taigi, atsakovė, būdama bendrovės vadove ir atlikdama kasininko funkcijas, matydama didžiulius piniginių lėšų likučius, turėjo imtis priemonių lėšų saugumui užtikrinti, nustatyta tvarka inventorizuoti pinigines lėšas. Kaip minėta, būtent atsakovei kaip įmonės vadovei teko pareiga tinkamai organizuoti įmonės darbą, ir imtis veiksmų ir priemonių, kad įmonės turtas būtų tinkamai saugomas, tačiau akivaizdu, jog tokių priemonių atsakovė nesiėmė. Tai patvirtina ir pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu.

34Pažymėtina, jog būtent atsakovė, kaip ieškovės bendrovės vadovė, kurios žinioje buvo bendrovės turtas (tame tarpe ir bendrovės kasa), iki jos atleidimo iš pareigų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka turėjo pareigą organizuoti ieškovo turto, grynųjų pinigų inventorizaciją ir perduoti naujai paskirtam vadovui ar ieškovo vienintelei akcininkei visą įmonės turtą (įskaitant grynuosius pinigus) bei visus įmonės dokumentus (Inventorizacijos taisyklių 5,9 punktai). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi minėtus veiksmus. Taigi, neatlikdama jai teisės aktais pavestų pareigų atsakovė sukūrė situaciją, jog ieškovo grynieji pinigai nebuvo išsaugoti ir todėl įmonė patyrė žalą.

35Įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

36Atsakovė įrodinėja, jog tai, kad ji faktiškai perdavė ieškovui grynuosius pinigus patvirtina ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys už 2014 metus, nes jei atsakovė iš tikrųjų būtų neperdavusi bendrovės kasoje buvusių pinigų, tai atsispindėtų pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip netekimai arba balanse kaip nuostolis, tačiau tokių netekimų ar nuostolių nėra nurodoma (3 t., e. b. l. 120-128). Ieškovas neigia šią aplinkybę, nurodydamas, ieškovo balanse už ginčo laikotarpį atsispindi ši sumą kaip atskaitingo asmens 449 S. D. skola įmonei (3 t., e. b. l. 139-143). Teismas vertina, jog vien atsakovės nurodytų argumentų dėl ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų vertinimo, nepakanka daryti išvadą jog ieškovės yra nepatyrusi nuostolių.

37Ieškovės pateikti 2013 m. gruodžio 13 d. inventorizacijos aktais patvirtintas 27 200,16 Eur (89 951,02 Lt, 915,36 Eur, 355,22 USD) trūkumas pripažintinas ieškovo patirta žala – tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

38Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, 2013 m. gruodžio 16 d. atlikdamas įmonės kasos inventorizaciją, būtų kvietęs atsakovę, ieškovo pateikti inventorizacijos aktai yra pasirašyti tik ieškovo darbuotojų, atsakovė inventorizacijoje nedalyvavo, inventorizacijos aktų nėra pasirašiusi, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, jog inventorizacijos aktai yra niekiniai ir negaliojantys. Atsakovė nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nustatytus faktus dėl grynųjų pinigų trūkumo, o didžįąja dalimi gynėsi nuo ieškinio tik savo argumentais, jog faktiškai yra pinigines lėšas perdavusi ir ieškovas nuostolių nėra patyręs. Liudytojos R. Š. nenurodė jokių esminių aplinkybių, galinčių turėti įtakos šios bylos išsprendimui, o, kaip minėta, liudytoja V. T. () nepripažino fakto, jog atsakovė jai faktiškai yra perdavusi įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, jog atsakovė nepaneigė jos kaltės prezumpcijos (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39Inventorizacijos taisyklių 68.3 punkte nustatyta, jog jeigu nustačius turto trūkumus įtariama, kad padarytas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, įstaigos (organizacijos) vadovas privalo perduoti medžiagą teisėsaugos institucijoms. Byloje nėra įrodymų ir ieškovas neneigia aplinkybės, jog 2013 m. gruodžio 16 d. inventorizavimo aktais nustatęs grynųjų pinigų įmonės kasoje nebuvimo faktą, jis vykdė pareigą kreiptis į teisėsaugos institucijas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka būtų ištyrę šį įvykį ir nustatę kaltus asmenis. Todėl atsakovo ieškinio argumentai, jog atsakovė pasisavino pinigines lėšas ir jos neteisėtas veikimas turi vagystės požymių nepatvirtinti objektyviais įrodymais.

40Tačiau, kaip minėta, ieškovas kildina atsakovės atsakomybę dėl ieškovui atsiradusios žalos (grynųjų pinigų kasoje trūkumo) dėl to, jog atsakovė kaip įmonės vadovė netinkamai vykdė jai teisės aktuose nustatytas pareigas, netinkamai vykdė įmonės buhalterinę apskaitą, nustatyta tvarka neperdavė įmonės turto ir ūkinės veikos dokumentų. Kaip minėta, atsakovė procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose teisme nurodo, jog ieškovui yra perdavusi visus ieškovo dokumentus, tuo tarpu iš byloje esančių rašytinių įrodymų (kasos knyga (bylos priedai),3 t., e. b. l. 8-39, ieškovo sąskaitos detalios ataskaitos, pagal įmonės dokumentus, 3 t., e. .b. l. 39-45), matyti, jog ginčo sumai kasos išlaidas patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. Pareiga paneigti šią aplinkybę tenka atsakovei.

41Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat išsaugoti duomenis ir dokumentus apie įmonės finansines operacijas. Atsakovė pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, jog ieškovas neturi galimybės nustatyti, kur buvo panaudotos ir ar buvo panaudotos įmonės veikloje kasoje buvusios piniginės lėšos.

42Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje V.I. ir kt v. UAB „Uosta“, bylos Nr.3K-3-405/20009).

43Dėl nurodytų priežasčių ir pagal nustatytas bylos aplinkybes bei teisinę reglamentaciją daroma išvada kad ieškovė įrodė jog dėl atsakovės kaip įmonės vadovės aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų (netinkamo pareigų vykdymo) ieškovui atsirado 27 300,16 Eur žalą (CK 2.87 straipsnis, CPK 178, 185 straipsnis).

44Dėl civilinės bylos nutraukimo vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu

45Atsakovė prašo nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, motyvuodamas tuo, jog ieškovė nesilaikė Darbo kodekse nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos individualiam darbo ginčui dėl žalos atlyginimo išspręsti. Atsižvelgiant, jog kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra praleistas (Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis) ir dėl šios priežasties byla darbo ginčų komisijoje negali būti nagrinėjama.

46Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį atsakovei juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, o ne Darbo kodekse darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančių normų pagrindu. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimui pareikšti įstatymai nenumato privalomosios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, ieškovė tinkamai realizavo savo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą.

47Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Įstatymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka terminas yra procedūrinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-711/2013). Įvertinus tai, jog procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis tiesiogiai į teismą, atsakovės argumentai dėl šios bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taip pat nepagrįsti.

48Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį

49Atsakovės prašo taikyti byloje ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo ieškovės inventorizacijos aktų surašymo dienos, t. y. 2013 m. gruodžio 16 d. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, šis terminas pasibaigė 2016 m. gruodžio 16 d., o ieškovo ieškinys teisme registruotas tik 2017 m. balandžio 04 d. Ieškovo tvirtinimu, jos senaties termino nėra praleidęs, nes trejų metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos, t. y. 2014 m. balandžio 5 d., kuomet ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kuomet gavo atsakovės raštišką atsakymą į ieškovo reikalavimą dėl trūkstamų piniginių lėšų grąžinimo ar šias išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo.

50Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

51CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, jok ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės inventorizacijos aktai akivaizdžiai patvirtina, jog 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovei tapo žinoma apie kasos trūkumą. Daroma išvada, jog būtent nuo šios dienos ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą, todėl nuo 2013 m. gruodžio 17 d. skaičiuotina ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžia, kuri pasibaigė 2016 m. gruodžio 17 d. Tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2017 m. balandžio 4 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovės argumentai, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. balandžio 05 d., gavus atsakovės atsakymą į pretenziją, nepagrįsti, nes jokia galima ieškovės teisių pažeidimą patvirtinanti aplinkybė iš šios pretenzijos nepaaiškėjo. Šiuo atsakymu atsakovė tik informavo ieškovę, jog jo reiškiamos pretenzijos nepagrįstos.

52Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatyme nereikalaujama, kad ieškovas pateiktų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Žalgirio loto“ v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Š. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-321/2012; kt.).

53Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme.

54Iš juridinio asmenų registro duomenų matyti, jog po atsakovės atleidimo iš darbo tris kartus keitėsi ieškovės vadovai: nuo 2013 m. gruodžio 03 d. iki 2014 m. rugsėjo 01 d. ieškovės direktore buvo V. Z., nuo 2014 m,. rugsėjo 02 d. iki 2015 m. vasario 07 d. ieškovės direktoriumi buvo A. M., nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. spalio 2 d. ieškovės vadove buvo V. Z., nuo 2016 m. spalio 24 d. ieškovės vadovu yra A. M. (4 t., b. l. 1-5). balandžio 02 d.

55Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, atstovaujama juridinio asmens vadovo (vadovų), nustačiusi 27 300,16 Eur kasos trūkumą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir perdavė medžiagą ištirti, kaip tai numato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas ir Inventorizacijos taisyklių 68.3 punktas. Ieškovė ir liudytoja V. T. (buvusi) nurodė argumentus, jog nesikreipė į teisėsaugos institucijas todėl, jog nutarė su ieškove spręsti šį klausimą geranoriškai. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė pati sąmoningai neatliko teisės aktuose numatytų privalomų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka ginti jo galimai pažeistas teises, todėl nėra pagrindo vertinti, jog senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

56CK 1.131 straipsnis numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

57Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją ieškovės ieškinys atsakovei dėl 27 300,16 Eur žalos atlyginimo atmestinas, konstatavus, jog yra praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą šiam ieškiniui pareikšti (CK 1. 125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnis).

58Dėl procesinių palūkanų priteisimo

59Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestinas išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1000,00 Eur išlaidų, dalyvavusio byloje advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 100,00 Lt išlaidų už teismo šaukimo per antstolį įteikimą liudytojai (3 t. , e. b. l. 58,58, 192).

62Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo nurodytas patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija rekomendacijose numatytų bei, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir protingas.

63Dėl nurodytų motyvų ir atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsniu, atsakovei iš ieškovės priteistina 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6423. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 14,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293-294, 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

66ieškinį atmesti.

67Priteisti iš ieškovo UAB „Lori Group“, į. k. 302449324, atsakovei S. D., a.k. ( - ) 1100,00 (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

68Valstybės naudai iš ieškovo ieškovo UAB „Lori Group“, į. k. 302449324, priteisti 14.45 Eur (keturiolika eurų 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

69Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB... 3. Teismas... 4. ieškovė UAB „Lori Group“ pateikė ieškinį, kurį patikslinęs, prašo... 5. Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą... 6. Ieškovė pateikė dubliką, prašė ieškinį patenkinti, priteisti... 7. Atsakovė pateiktame triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. K. paaiškino, kad nustačius... 9. Atsakovė S. D. į 2018 m. vasario 26 d. 2017 m. lapkričio 29 d. teismo... 10. 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovė S. D. paaiškino, kad... 11. Atsakovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Lori Group“ vienintelio... 14. 2013 m. lapkričio 14 pranešimu S. D. pranešė UAB „Lori Group“, kad nuo... 15. Ieškovė į bylą pateikė ieškovo įmonės kasos knygas bei kasos pajamas ir... 16. Atsakovė į bylą pateikė ieškovo 2013 m. gruodžio 02 d. kasos pajamų... 17. 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š.... 18. 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. T.... 19. Byloje keliamas atsakovės kaip ieškovo įmonės vadovės civilinės... 20. Pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali... 21. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam... 22. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos... 23. Ieškovė atsakovės atsakomybė kildina iš CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų... 24. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. D. laikotarpiu nuo 2009 m.... 26. Byloje nustatyta, jog atsakovė S. D. jos atleidimo iš darbo dieną... 27. Ieškovė 2013 m. gruodžio 16 d. atliko įmonės buhalterinės apskaitos... 28. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi... 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179... 30. Ieškovė pateikė į bylą kasos knygas (valiuta Lt, USD, EUR), kuriose... 31. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog būtent atsakovei kaip... 32. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė ir atsakovė neneigia aplinkybės,... 33. Atsakovės argumentai, jog ieškovės kasa buvo ieškovės akcininkės V. M.... 34. Pažymėtina, jog būtent atsakovė, kaip ieškovės bendrovės vadovė, kurios... 35. Įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai... 36. Atsakovė įrodinėja, jog tai, kad ji faktiškai perdavė ieškovui grynuosius... 37. Ieškovės pateikti 2013 m. gruodžio 13 d. inventorizacijos aktais... 38. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, 2013 m. gruodžio 16... 39. Inventorizacijos taisyklių 68.3 punkte nustatyta, jog jeigu nustačius turto... 40. Tačiau, kaip minėta, ieškovas kildina atsakovės atsakomybę dėl ieškovui... 41. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima... 42. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi... 43. Dėl nurodytų priežasčių ir pagal nustatytas bylos aplinkybes bei teisinę... 44. Dėl civilinės bylos nutraukimo vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2... 45. Atsakovė prašo nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1... 46. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį atsakovei juridinio asmens... 47. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio... 48. Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį... 49. Atsakovės prašo taikyti byloje ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškinio... 50. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad... 51. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, jok ieškiniams dėl žalos atlyginimo... 52. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog, ginčo šaliai reikalaujant... 53. Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik... 54. Iš juridinio asmenų registro duomenų matyti, jog po atsakovės atleidimo iš... 55. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, atstovaujama juridinio asmens vadovo... 56. CK 1.131 straipsnis numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki... 57. Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę... 58. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 59. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestinas išvestinis reikalavimas... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 62. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 63. Dėl nurodytų motyvų ir atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1... 64. 23. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 14,45 Eur procesinių... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293-294, 259, 263-270... 66. ieškinį atmesti.... 67. Priteisti iš ieškovo UAB „Lori Group“, į. k. 302449324, atsakovei S. D.,... 68. Valstybės naudai iš ieškovo ieškovo UAB „Lori Group“, į. k. 302449324,... 69. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...