Byla 2A-771/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. ir atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-255-278/2012 pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei (VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės teisių ir pareigų perėmėja), tretiesiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjai „BTA Insurance Company“ SE, A. A., I. Ž., G. V., O. N., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovė G. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 3 262,53 Lt turtinę ir 500 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl pastebėtų kūno sužalojimų 2009-02-04 GMP brigadai atvežus G. I. (ieškovės sūnų) į ligoninės priėmimo skyrių, jis buvo apžiūrėtas LOR gydytojo A. A., neurologės I. Ž., traumatologo G. V., radiologinės O. N. ir nustatytas veido sumušimas, ūminė alkoholinė intoksikacija, lūžimų nebuvimas, abiejų kojų pirštų nubrozdinimas, refleksų galūnėse vienodumas, galvos smegenų sutrenkimas. Gydytojai rimtai neįvertino paciento sąmonės būklės ir po apžiūros išleido į namus, nors G. I. jautė didelį silpnumą, buvo mieguistas, sunkiai orientavosi. Atsakovo darbuotojams (gydytojams) 2009-02-05 nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, 2009-02-06 savo bute G. I. buvo rastas miręs. G. I. į ligoninę buvo atvežtas sergantis plaučių uždegimu, todėl tai, kad gydytojai nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti G. I. tikrąją negalavimo priežastį - pūlingą plaučių uždegimą - nebuvo paskirtas tinkamas gydymas ir priežiūra, lėmė, jog nepraėjus nei pusei paros po apsilankymo ligoninėje jis mirė. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009-12-22 sprendimo 3.1. p. nurodyta, jog 2009-02-05 G. I. VšĮ Panevėžio ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Be formalių reikalavimų pažeidimų, tai, kad gydytojai nenurodė būtinosios pagalbos teikimo indikacijų ir skubiosios pagalbos kategorijos, nepildė Priėmimo skyriuje atliktų tyrimų ir taikyto gydymo lapų, konstatuota jog paciento 2009-02-05 neapžiūrėjo Priėmimo skyriuje budėjusi vidaus ligų gydytoja, tuo pažeisdama pareigą budėjimo metu apžiūrėti visus pacientus, juos savalaikiai ištirti, spręsti apie pacientų ekstrinę hospitalizaciją (sprendimo 3.1.1, 3.1.3 p.). Nepaėmus kraujo mėginio bei neatlikus tinkamo asmens sveikatos būklės įvertinimo, nepagrįstai nustatyta ūminė alkoholinė intoksikacija, o paimtas kraujo mėginys būtų parodęs uždegimo rodiklius (padidėjusį leukocitų skaičių ir pan.), todėl sunki paciento sveikatos būklė nebuvo nustatyta. Neteisėtus veiksmus ar neveikimą G. I. atžvilgiu, patvirtina ir Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. M 72/09 (05), Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009-12-22 ataskaita Nr. 1A-290 (k-108). Ieškovės sūnaus netekimas įtakojo jos sveikatos pablogėjimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 20 000 Lt neturtinės žalos, 900 Lt atstovavimo išlaidų bei 2 207 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 23 107 Lt ieškovės G. I. naudai; priteisė iš atsakovo VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninės 600 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 623 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui; nurodė grąžinti ieškovei G. I. 793 Lt užstato permoką už ekspertizės atlikimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2009-02-04 23:11 val. G. I. buvo iškviesta Greitoji medicininė pagalba (toliau – GMP) ir jam nustatytas galvos sumušimas, dešinės pusės veido nubrozdinimas, abiejų kojų pirmo piršto nubrozdijimas, smegenų sutrenkimas. G. I. buvo atvežtas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę ir apžiūrėtas LOR gydytojo, neurologo, traumotologo bei nustatytas veido sumušimas, ūminė alkoholinė intoksikacija, lūžių nebuvimas, abiejų kojų pirštų nubrozdijimas, refleksų galūnėse vienodumas, galvos smegenų sutrenkimas. Po gydytojų apžiūros G. I. išleistas į namus, esančius Nemuno g. 31B-7, Panevėžio m., kur kitą dieną, t. y. 2009-02-06, buvo rastas miręs. Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. M 72/09 (05) nurodoma, jog G. I. mirė nuo pūlingo plaučių uždegimo, kuris komplikavosi kvėpavimo funkcijos ir širdies nepakankamumu. Minėto Universiteto teismo medicinos instituto histologijos laboratorijos specialisto išvadoje, be kitų duomenų, nurodoma, kad plaučiuose ryški pilnakraujystė, morfologiniai pūlinio plaučių uždegimo požymiai. Tyrimą atlikusi ekspertė J. P., teisme apklausta liudytoja nurodė, kad atlikus G. I. vidaus organų gabalėlių pagamintuose mikropreparatuose rasti morfologiniai pokyčiai, o pakitimai organuose nėra seni. Tai, jog G. I. mirė nuo plaučių uždegimo, teismo posėdyje patvirtino ir ekspertas G. S., patvirtindamas 2009-04-23 išvadą. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias atsakovas, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaiga, teikė įstatymo pagrindu, kokybės, dėl galimai netinkamo (nekokybiško) šių paslaugų teikimo ir dėl to atsiradusių pasekmių. Teismo teigimu, šiuo atveju atsakovo, kaip gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, suteiktų paslaugų kokybės vertinimo ir atsakomybės taikymo klausimai yra neatsiejami nuo viso priėmimo skyriaus personalo, gydytojų per kuriuos šias paslaugas atsakovas teikė, veiksmų vertinimo ir jų atsakomybės už savo veiksmus klausimų. Kaip nustatyta, G. I. GMP buvo atvežtas į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kaip traumą patyręs asmuo. Pagal atsakovo patvirtintos Priėmimo skyriaus veiklos Nr. 64 nuostatas visus atvykusius į priėmimo skyrių pacientus priima ir registruoja med. seserys (slaugytojos), kurios pagal siuntimo (registravimo) diagnozę pacientą nukreipia atitinkamos specialybės gydytojui. Medicininę pagalbą G. I. teikė keturi gydytojai specialistai, pagal GMP medikų nustatytą diagnozę ir aprašytą informaciją formoje Nr. 110/a ir 114-1/a, paties G. I., jo draugo M. G. paaiškinimus bei esamus akivaizdžius sužalojimus. Atsakovo atstovai nurodė, kad G. I. priėmimo skyriuje jokių nusiskundimų dėl pulmokardialinės sistemos nepareiškė; gydytojai, apžiūrėdami pacientą kardiovaskulinio nepakankamumo požymių nekonstatavo. Nustatyta, kad 2009-02-05 00.10 val. LOR skyriuje G. I. apžiūrėjo ir būtinąją pagalbą suteikė gydytojas otorinolaringologas A. A., kuris G. I. kortelės lape nurodė, kad pacientas buvo sumuštas namuose, kas sumušė, neatsimena bei diagnozavo veido sumušimą, ūminę alkoholinę intoksikaciją, suleido 0,5 ml Imovakso suspencijos, paskyrė gydytojo neurologo konsultaciją. Gydytoja radiologė O. N. atliko radiologinį tyrimą ir G. I. kortelės lape pažymėjo, kad tiesinėje ir šoninėje kraniogramose lūžimų nėra. Be to, priėmimo skyriuje pacientą apžiūrėjo gydytoja neurologė I. Ž., konstatavusi, jog pacientas skundų neišsakė, buvo sumuštas, patinusi ausis, skruostas, centriniai bulbariniai refleksai yra normalūs, refleksai galūnėse dešinėje ir kairėje vienodi, Rombergo pozoje stabilus, nustatė veido sumušimą ir ūminę alkoholinę intoksikaciją bei nukreipė pacientą gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai. Gydytojas ortopedas traumatologas G. V., apžiūrėjęs pacientą kortelės lape nurodė, kad G. I. iš burnos sklido alkoholio kvapas, dešinio skruosto oda buvo nubrozdinta, nustatė veido sumušimo, ūminės alkoholinės intoksikacijos diagnozę ir jam suteikė būtinąją pagalbą (uždėjo tvarstį). Po apžiūros G. I. buvo nukreiptas ambulatoriniam gydymui ir išleistas į namus. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai teigė, kad į priėmimo skyrių pacientas buvo atvežtas kaip sumušimus patyręs ligonis, kitų nusiskundimų neišsakė, todėl jį apžiūrėti kitiems specialistams, tame tarpe vidaus ligų gydytojui, atlikti kraujo tyrimus, nebuvo pagrindo. Be to, nurodė, kad pagal Panevėžio ligoninės patvirtintų Priėmimo skyriaus veiklos Nr. 64 „Sveikatos priežiūros“ organizavimas“ nuostatų 4 p. terapeutas priima terapinius pacientus, atvykusius skubia tvarka su siuntimais ir be siuntimų dėl būtinosios pagalbos ir sprendžia, ar reikia pacientą gydyti stacionare bei atlieka kitų specialistų skirtas neatidėliotinas terapines konsultacijas. Teismas nurodė, kad iš GMP kvietimo kortelės įrašų matyti, jog G. I. buvo neorientuotas, o teisme liudytoja apklausta VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja, atvykusi pagal iškvietimą, nurodė, kad susikalbėti su G. I. nebuvo galima, į klausimus jis neatsakinėjo, į greitosios pagalbos automobilį buvo nuneštas neštuvais, nes nesiorientavo. Nors atvežtas į ligoninę, po otorinolaringologo apžiūros LOR skyriuje iš pastato penkto aukšto, laiptais G. I. nulipo pats, vėliau pats nuėjo į kito ligoninės korpuso rentgeno kabinetą, esantį ketvirtame aukšte, tačiau iš liudytojo M. G. paaiškinimų matyti, jog G. I. buvo vedamas už parankės, klupinėjo lipdamas laiptais, todėl teismo manymu, neatmestina, kad G. I. negalėjo įvertinti savo sveikatos būklės, savijautos ir tos būsenos išsakyti gydytojams. VšĮ Šeškinės poliklinikos vidaus ligų gydytojos duotoje išvadoje SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, nurodyta, kad pagal buvusius požymius, kuriuos aprašė G. I. konsultavę gydytojai, neatsispindi, jog pacientas būtų buvęs prieblandinėje sąmonės būsenoje. Tačiau teismas nurodė, kad Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009-12-12 ataskaitoje ir sprendime yra konstatuoti atsakovo darbuotojų darbo trūkumai – būtinosios pagalbos teikimo indikacijų ir skubiosios pagalbos kategorijos nenurodymas ir kt., kas turi esminės reikšmės sprendžiant apie buvusią paciento būklę. Be to, iš trečiojo asmens A. A. atsiliepimo į ieškinį matyti, jog ligonis apžiūros metu buvo vangus ir pacientas buvo pasiųstas neurologo konsultacijai dėl galimo smegenų sukrėtimo. Iš M. G. paaiškinimų teismui matyti, kad su GMP darbuotojais ir priėmimo skyriaus personalu bendravo jis, o ne pats G. I., liudytojas pasirašė ir išleidžiant pacientą į namus. Įvertinęs šiuo duomenis, teismas padarė išvadą, kad G. I. ligoninės priėmimo skyriuje bei apklausiamas ir apžiūrimas gydytojų dėl pablogėjusios sveikatos būklės neturėjo galimybės išsakyti savo savijautos. Teismo nuomone, kadangi pacientas buvo patyręs traumą, todėl G. I. aiškiai nepaaiškinus sužalojimų atsiradimo fakto, esant vangiam, gydytojai, būdami atidūs, kvalifikuoti specialistai turėjo atlikti išsamesnius tyrimus, tarp jų ištirti ir plaučius, kurie galėjo būti sužaloti ir traumos pasėkoje, tačiau plaučių rentgenologinis tyrimas ar kiti tyrimai nebuvo atlikti. Iš teismo paskirtos deontologinės ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad siekiant patikslinti G. I. vidaus organų ir audinių mikroskopinius pokyčius, sužalojimų padarymo laiką, buvo atliktas pakartotinis histologinis tyrimas, kurį atliko teismo medicinos ekspertė L. V.. Minėta ekspertė nustatė, kad G. I. plaučiuose yra „ryški pilnakraujystė, židinėliai alveolių, kuriose gausiai eritrocitų, polimorfonukleariniai leukocitai, serozinis skystis, vietomis alveolėse bakterijų kolonijos. Vietomis alveolėse edeminis skystis, eritrocitai su negausia polimorfonuklearinių leukocitų priemaiša“. Ekspertai darė išvadą, kad G. I. plaučiuose buvo beprasidedančio (židininio, seroleukocitinio, deskvamacinio) uždegimo vaizdas. Teismo teigimu, įvertinus, jog G. I. miręs rastas 2009-02-06 apie 13 val., tačiau jau 2009-02-05 po pietų jis neatsiliepė į telefono skambučius, darytina išvada, kad buvimo ligoninėje metu, plaučių uždegimas galimai jau buvo prasidėjęs, todėl atlikus tik kraujo tyrimus ar net ir apžiūrėjus vidaus ligų gydytojui, uždegimas turėjo būti pastebėtas, apie tai informuotas pacientas ir jam suteiktos tinkamos ir savalaikės medicininės paslaugos. Tai, jog G. I. nebuvo apžiūrėtas ligoninėje budėjusio vidaus ligų gydytojo, kaip pažeidimą konstatavo ir Valstybinė medicininio audito inspekcija, nurodžiusi jog tuo buvo pažeista skyriuje budėjusios gydytojos pareiga budėjimo metu apžiūrėti visus pacientus, juos savalaikiai ištirti, spręsti apie pacientų ekstrinę hospitalizaciją ir tuo pažeisti Priėmimo skyriaus gydytojo terapeuto pareigų instrukcijos Nr. 1937 bei ligoninės vyr. gydytojo 2001-06-27 patvirtintos Priėmimo skyriaus veiklos B priede numatytos veiksmų sekos, t.y., kad pacientas kiekvienu atveju privalo būti apžiūrimas vidaus ligų gydytojo, reikalavimai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad GMP pristačius G. I. į ligoninės priėmimo skyrių, jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nes ir įvertinus, jog jis buvo pristatytas kaip traumą patyręs pacientas, stebint jo vangumą, G. I. privalėjo būti apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo, atlikti kraujo ar kt. tyrimai. Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojų profesinės atsakomybės suabsoliutinti, nors, vertinant gydytojų veiksmus, ir taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas, tačiau teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, G. I., į priėmimo skyrių atvežtas GMP, iš ligoninės priimamojo buvo išleistas neapžiūrėjus vidaus ligų specialistui ir nenustačius jo sveikatos būklės sutrikimo, todėl konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės darbuotojų neteisėtas neveikimas, kas vertintina kaip nepakankamai kvalifikuoto ir /ar rūpestingo paslaugų teikimo faktas (CK 6.246 str. 1, 2 d. d., 6.264 str. 1 d.).

9Ieškovė nurodė, kad netekus sūnaus patyrė neturtinę ir turtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Tokie santykiai savaime nėra tapatūs giminystės santykiams (ryšiui), dėl to mirusiojo tėvai, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad sūnus ir jo motina gyveno tame pačiame mieste, dažnai bendraudavo, sūnus lankydavosi pas motiną tiek namuose, tiek darbo vietoje, dažnai bendraudavo telefonu. Teismo teigimu, nepaneigta, jog dėl staigios sūnaus mirties ieškovė, kaip motina, patyrė dvasinį sukrėtimą, jos galimybė visaverčiai gyventi netekus sūnaus, yra ilgalaikiai apribota. Nors ieškovė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų apie patirtus sveikatos sutrikimus, atsiradusius konkrečiai dėl sūnaus netekties, tačiau teismo manymu, tai neleidžia paneigti jos teiginius ir apie sveikatos pablogėjimą, ką iš dalies patvirtina byloje pateikti medikamentų receptai, medicininiai pažymėjimai, liudytojų parodymai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad mirus sūnui G. I., ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir ją privalo atlyginti atsakovas (CK 6.250 str. 1, 2 d. d, 6.263 str. 2 d., 6.264 str. 1 d., 6.284 str. 1 d., CPK 178 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Teismas, atsižveldamas į atsakovo teikiamų paslaugų pobūdį ir apimtis, tai, jog pilnai patenkinus ieškinį, atsakovo vykdomos veiklos pobūdis, teikiamų paslaugų gyventojams apimtys ženkliai pablogėtų, sprendė, kad ieškovei priteistina 20 000 Lt neturtinė žala. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 139,56 Lt turtinę žalą kaip neįrodytą.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Ieškovė G. I. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos, netinkamai vertino CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus ir priteisė neadekvatų neturtinės žalos dydį. Teismas privalėjo vertinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Formuojama teismų praktika grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad ieškovė skundžiasi nemiga, pasikeitė kaip asmenybė, pasidarė uždara, prarado net norą gyventi. Tokie liudytojų parodymai atitinka byloje pateiktus rašytinius ieškovės sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, kurių teismas nevertino. Ieškovė po sūnaus mirties nuolat lankosi Psichikos sveikatos centre. Sūnus mirė labai jaunas, nesukūręs savo šeimos, lig tol vienas kitam motina ir sūnus buvo esminė parama ir paguoda, todėl, vertinant ateitį, ieškovė praranda sveiką saugumo jausmą, tikimybė pasveikti nuo nuolat kamuojančios depresijos tampa vis mažiau reali. Iki šiol ieškovė yra gydoma nuo depresinių susirgimų, jai taikoma psichoterapija.

132. Teismas nepagrįstai nesivadovavo aplinkybe, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje atsakovas neteikė jokių įrodymų apie galimą prastą finansinę situaciją. Atsakovas savo atsakomybę yra apsidraudęs. Tai, kad žalą padaręs atsakovas yra viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, teikiant medicinines paslaugas, negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

143. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismo praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteistinais žalos dydžiais panašiose bylose, kuriose dėl atsakovo neteisėtų kaltų veiksmų tėvams netekus vaiko priteista neturtinė žala.

154. Teismas sprendė, kad byloje nustatytas atsakovo darbuotojų neteisėtais neveikimas, kas vertintina kaip nepakankamai kvalifikuoto ar rūpestingo paslaugų teikimo faktas, tačiau neįvertino, jog sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio privalu atsižvelgti į akivaizdų didelį atsakovo darbuotojų neatsargumo laipsnį.

16Atsakovas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas G. I. atsakovas suteikė laiku, tinkamai ir kokybiškai. Šiuo atveju į priėmimo skyrių buvo pristatytas ne terapinis pacientas, o pacientas patyręs fizines traumas, todėl priėmimo skyriaus slaugytoja ir nukreipė jį pas gydytojus specialistus reikiama tvarka. Vidaus ligų gydytoja neprivalėjo apžiūrėti G. I., nes to nereikalauja dokumentas, reglamentuojantis priėmimo skyriaus veiklą. Siųsti G. I. vidaus ligų gydytojo apžiūrai nebuvo jokių indikacijų. Taip pat priėmimo skyriuje kraujo tyrimai bet kada neprivalo būti ir nebūna atliekami, dėl kraujo ir kitų tyrimo reikalingumo sprendžia gydytojai specialistai. Traumuotam pacientui kraujo tyrimai būtų buvęs paskirtas tik nukraujavimo atveju. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio buvimo tarp sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų atsakovo ir G. I. mirties.

182. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas nepagrįstai sprendime neanalizavo ir neįvertino ekspertizės akto. Teismas pažeidė CPK 218 straipsnio reikalavimus, nes nemotyvavo savo nesutikimo su ekspertizės akto išvadomis. Teismas sprendimą motyvavo tik dviem nepakankamai teismo išanalizuotais įrodymais – Valstybinio medicininio audito inspekcijos ataskaita, sprendimu ir G. S. 2009-02-06 specialisto išvada. Audito inspekcija nurodė tik dokumentavimo trūkumus, kurie nėra priežastiniame ryšyje su G. I. mirtimi. G. S. 2009-02-06 išvada yra prieštaringa. Teismas nepagrįstai nevertino Pacientų komisijos 2010-10-28 sprendimo Nr. 56-67.

193. Teismas kai kurias faktines aplinkybes konstatavo neteisingai, o kai kurių svarbių bylai faktinių aplinkybių nenustatė. Teismas neteisingai konstatavo, kad pacientas mirė nuo pūlingo plaučių uždegimo, nes ši ieškovės versija yra paneigta konkrečiais įrodymais – komisijinės deontologinės ekspertizės aktu, pacientų komisijos konsultantės O. P. rašytine išvada, pirmąja specialisto G. S. išvada. Teismas privalėjo konstatuoti svarbią faktinę aplinkybę, kad G. I. mirė ne pas atsakovą, o būdamas namuose ir turėdamas galimybę kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Be to, šiuo laikotarpiu G. I. buvo laikino nedarbingumo pažymėjimą išdavusio kitos medicinos įstaigos gydytojo priežiūroje.

20Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, atsakovas nepateikė argumentų, kodėl sprendimas yra neteisėtas, tik atkartojo teismo proceso metu išsakytus teiginius, kuriuos teismas jau ištyrė ir įvertino.

21Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės skundo netenkinti, patenkinti atsakovo skundą ir ieškinį atmesti, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliacinis skundas pagrįstas emocijomis, tačiau ieškovė nesilaiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 56-67 nuspręsta, kad paslaugos G. I. suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai. Pažymėjo, kad ieškovė su sūnumi G. I. gyveno atskirai, vienos šeimos nesudarė. Be to, ieškovės pateikti medicininiai dokumentai, kurie nepasirašyti gydytojų komisijos ir kurias išduoda ieškovei jos darbdavys, kelia įtarimų tokių pažymų objektyvumu. Teigia, kad ligoninės specialistų veiksmai buvo teisėti, atitinkantys keliamus jiems profesinius bei atidumo, rūpestingumo reikalavimus.

22Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepime į apeliacinius skundus prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu atmetė ekspertizės akto išvadas ir vadovavosi specialisto išvada SI Nr. 72/09 (05).

242. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pacientas G. I. buvo neorientuotas.

253. Nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.

264. Mano, kad gydytojai pagrįstai galėjo įtarti metabolinę intoksikaciją, nepaisant to, kad nebuvo atliktas kraujo tyrimas. Ekspertai taip pat pateikė išvadą, kad iš surinktų duomenų negalima atmesti išvados, kad G. I. mirtis galėjo įvykti dėl ūmios metabolinės intoksikacijos.

275. Nesant visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo žalą ieškovės naudai.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliaciniai skundai netenkintini.

30Pirmosios instancijos teismas surinko ir teisingai įvertino visus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

31Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių negaliojimo pagrindų.

32Byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl visų skundų argumentų, neišskiriant, kurios šalies (ieškovės ar atsakovo) skundo argumentai aptariami.

33Byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių gydytojų civilinę atsakomybę ir proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.

34Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo gydymo

35Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

37Taigi, teismų praktika minėtos kategorijos bylose yra pakankamai išplėtota, tačiau šalys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiose bylose nuolat kartojamus argumentus apie gydytojų maksimalų atidumą, rūpestingumą teikiant pacientui paslaugas, paprastai aiškina savaip, sau naudinga linkme, todėl kiekvienu konkrečiu atveju šiuos klausimus teisėjas (teismas) turi spręsti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiška ir objektyvia bylos įrodymų analize.

38Nagrinėjamoje byloje apeliantas – atsakovas Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde nurodo, kad ligoninės gydytojai, apžiūrėdami greitosios pagalbos automobiliu pristatytą į Priėmimo skyrių G. I., būtent ir buvo maksimaliai dėmesingi ir atidūs, todėl ligoninės atsakomybė neva negalima. Apeliantas savo argumentus grindžia Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 28 sprendimu (t. 1, b. l. 25, 26), Šeškinės poliklinikos konsultantės O. P. atsakymu – raštu minėtai komisijai ,,Dėl G. I. teiktų paslaugų kokybės“ (t. 1, b. l. 198, 199), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadomis (t. 2, b. l. 78, 79), kuriuose specialistų nurodyta, kad teikiant G. I. paslaugas Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje, diagnostikos ar kitų klaidų nenustatyta, žalos paciento sveikatai nepadaryta.

39Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Minėtuose dokumentuose specialistai nustatė, kad Panevėžio ligoninės gydytojai, atlikdami tam tikrus veiksmus, apžiūrėdami pacientą, atvežtą dėl traumos, klaidų nepadarė ir G. I. sveikatos sužalojimus diagnozavo teisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir nenurodė tokių pažeidimų, teismo sprendime nepaminėta, kad klaidų diagnozuojant sveikatos sutrikimus G. I. padarė jį apžiūrėję specialistai (neurologas, LOR specialistas, traumatologas), bet teismas nurodė, kad gydytojų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, o būtent, nepakankama apžiūra, dėl ko nebuvo diagnozuotas susirgimas, dėl kurio pacientas vos po keletos valandų namuose mirė.

40Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Teismas pagrįstai nurodė, kad G. I., atvežtą greitosios pagalbos automobiliu į ligoninės Priėmimo skyrių, privalėjo apžiūrėti vidaus ligų gydytojas. Tai patvirtina Priėmimo skyriaus veiklos (patvirtintos vyr. gydytojo 2001 m. birželio 24 d.) ,,B,, priedas, kuriame nurodyta, kad kiekvienu atveju pacientas apžiūrimas priėmimo skyriaus terapeuto (t. 2, b. l. 111). Šį pažeidimą pažymėjo ir Audito inspekcija 2009 m. gruodžio 22 d. sprendime (t. 1, b. l. 36). Tai paneigia apelianto argumentus, kad trauminio paciento terapeutas apžiūrėti neprivalėjo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad neva nebuvo jokių indikacijų plaučių uždegimui diagnozuoti, nepagrįsta, nes tokių indikacijų paciento neapžiūrint atitinkamos srities specialistui (terapeutui) ir negalėjo būti. Apeliantas nepaneigė teismo išvadų, paremtų atitinkama bylos medžiaga, kad pacientas buvo vangus, neorientuotas, atneštas neštuvais, ėjo prilaikomas. Ligoninės gydytojai nenurodė tokios ligonio būsenos priežasčių (didelis girtumas, sunkus sužalojimas, smegenų trauma ar pan.), tokių priežasčių nenustatinėjo ir apie sunkų susirgimą neįtarė. Todėl teismas teisingai sprendė, kad tokiu atsakovo neveikimu buvo padaryta žala G. I. sveikatai (nediagnozuotas sunkus susirgimas) ir dėl to pastarasis netrukus mirė. Todėl neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir kilusių pasekmių (paciento mirties).

41Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų neteisėtumo

42Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

43Eksperto išvada teismui taip pat nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta , bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ego Lietuva v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje). Žukauskienė v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“ byla Nr. 3K-3-45/2008).

44Apeliantas Panevėžio ligoninė nurodo, kad pirmosios instancijos teimamas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes neaptarė ir nemotyvavo, kodėl nesivadovavo teismo paskirtos ekspertizės išvadomis.

45Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pasisakė, kodėl išvadoms padaryti remiasi vienais įrodymais, o atmeta kitus. Teismas negali, o ir neprivalo tiek išsamiai argumentuoti savo vienos ar kitos išvados, kiek to nori bylos šalis. Svarbu, kad teismo sprendime padarytos išvados būtų pagrįstos įrodymais, logika, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip minėta, teismas nagrinėjamoje byloje pakankamai motyvavo savo sprendimą, išsamiai aptarė įrodymus, jais grindė savo padarytas išvadas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Be to, negalima sutikti su apelianto pozicija, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadų (t. 2, b. l. 66-79) būtų galima padaryti kitokias išvadas, nei byloje padarė pirmosios instancijos teismas. Ekspertai tyrė medicininiuose dokumentuose įrašytus duomenis apie G. I. būklę ir padarė išvadą, kad jam buvo nustatyta teisinga diagnozė bei suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau ekspertams nebuvo užduotas klausimas, ar buvo objektyvių galimybių įtarti G. I. plaučių uždegimą ir ar buvo panaudotos visos įmanomos priemonės šiai ligai diagnozuoti, ekspertai šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismo paskirtos ekspertizės aktas paneigia kitus įrodymus ir kad teismas neva turėjo dėl to padaryti priešingas išvadas ir ieškinį atmesti.

46Dėl neturtinės žalos dydžio

47Apeliantė – ieškovė G. I. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jai priteistos neturinės žalos dydžio, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos iki šiol besitęsiančius išgyvenimus dėl sūnaus netekties ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, todėl priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą.

48Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

49Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G, P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

50Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-417/2013).

51Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, laikėsi įstatyme nurodytų kriterijų, atsižvelgė tiek į ieškovės, tiek į atsakovo turtinę padėtį, įvertino, jog didžiausios žmogaus vertybės – žmogaus gyvybės, apskritai pinigais atlyginti neįmanoma, tačiau neturinės žalos dydžiu negali būti piktnaudžiaujama, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuo jos esmingai nenukrypo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismas priteisė pernelyg mažą neturinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Klaipėdos skyriaus, v. J. M., bylos Nr. 3K-3-490/2010).

52Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

53Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

54Apeliantai G. I. bei VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo neargumentavo.

55Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

56Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

57 Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Kadangi abiejų apeliantų apeliaciniai skundai yra netenkinti, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

60Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovė G. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Ieškovė nurodė, kad netekus sūnaus patyrė neturtinę ir turtinę žalą,... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Ieškovė G. I. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m.... 12. 1. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos,... 13. 2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo aplinkybe, jog žalą padariusio asmens... 14. 3. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis... 15. 4. Teismas sprendė, kad byloje nustatytas atsakovo darbuotojų neteisėtais... 16. Atsakovas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniu skundu prašo... 17. 1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias... 18. 2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų... 19. 3. Teismas kai kurias faktines aplinkybes konstatavo neteisingai, o kai kurių... 20. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo... 21. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės... 22. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepime į apeliacinius... 23. 1. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu atmetė ekspertizės akto išvadas ir... 24. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pacientas G. I. buvo neorientuotas.... 25. 3. Nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.... 26. 4. Mano, kad gydytojai pagrįstai galėjo įtarti metabolinę intoksikaciją,... 27. 5. Nesant visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 30. Pirmosios instancijos teismas surinko ir teisingai įvertino visus įrodymus ir... 31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 32. Byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tiek ieškovė, tiek... 33. Byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų,... 34. Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo... 35. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu... 37. Taigi, teismų praktika minėtos kategorijos bylose yra pakankamai išplėtota,... 38. Nagrinėjamoje byloje apeliantas – atsakovas Panevėžio ligoninė... 39. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Minėtuose... 40. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.... 41. Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų... 42. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo... 43. Eksperto išvada teismui taip pat nėra privaloma, o turi būti įvertinta... 44. Apeliantas Panevėžio ligoninė nurodo, kad pirmosios instancijos teimamas... 45. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Iš skundžiamo... 46. Dėl neturtinės žalos dydžio... 47. Apeliantė – ieškovė G. I. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo... 48. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.... 49. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio... 50. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant... 51. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei... 52. Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ir... 53. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 54. Apeliantai G. I. bei VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašė bylą... 55. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą... 56. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 60. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą....