Byla e2A-1178-513/2018
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui S. Z., tretiesiems asmenims L. Z., Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė J. Z. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 30 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo atsakovui S.Z. (savo anūkui) 295/482 dalis 4,82 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Skuodo r. sav., 0,25 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Skuodo r. sav., ir fermą, unikalus Nr. ( - ), pagalbinio ūkio pastatus, unikalūs Nr. ( - )ir Nr. ( - ), esančius ( - ), Skuodo r. sav., taikyti restituciją ir grąžinti jai turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad dovanojimo sutartyje nebuvo išreikšta jos tikroji valia, ji nenorėjo ir nesiekė neatlygintinai savo turtą perduoti tuo metu nepilnamečiam anūkui S. Z., yra senyvo amžiaus, sunkiai girdinti, neturinti išsilavinimo, dėl sveikatos būklės nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių. Taip pat nurodė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo anūkas atliko smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus, t. y. ne kartą jai grasino susidoroti, vartojo psichologinį smurtą, išsikraustęs iš jos namų išsinešė raktus, 2016 m. kovą užrėmė duris jai būnant namuose ir ji negalėjo išeiti, rodė jai špygą. Mano, kad tokie anūko veiksmai sudaro pagrindą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Teigė, kad tikroji jos valia buvo padaryti patvarkymą, kad dalis turto nusigriauti po jos mirties atitektų marčiai L. Z., atsakovo motinai.

103.

11Atsakovas S. Z. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės valia dovanoti nekilnojamąjį turtą susiformavo ne staiga, o buvo dar iki jos sūnaus S. Z., atsakovo tėvo, mirties, jokio suklydimo sudarant sandorį nebuvo ir nėra, ieškovė yra ir buvo pakankamai protinga moteris. Taip pat nurodė, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, jog jis atliko kokius nors netinkamus veiksmus prieš ieškovę.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas.

155.

16Teismas nurodė, jog ieškovė dovanojimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu dviem savarankiškais sandorių negaliojimo pagrindais: 1) CK 1.90 straipsnio pagrindu, kad sandoris sudarytas dėl jos suklydimo ir 2) CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kad apdovanotasis atliko prieš dovanotoją veiksmus, kurie griežtai smerktini moralės požiūriu. Teismas, išnagrinėjęs bylą, šių sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų nenustatė.

176.

18Spręsdamas dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo egzistavimo teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad J. Z., padovanodama savo turtą anūkui, klydo dėl sudaromo sandorio esminių aplinkybių. Teismas, apklausęs liudytojus, nustatė, kad ieškovė, dar sūnui esant gyvam, žadėjo nekilnojamąjį turtą, dėl kurio buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, perleisti jam, o po sūnaus mirties teigė, kad tęsi savo pažadą anūkui (atsakovui), tokias aplinkybes ieškovė nurodė ir notarei. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų buvusi neveiksni ar ribotai veiksni, jai būtų nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis, kad būtų nesupratusi sudaryto sandorio esmės.

197.

20Teismas taip pat nustatė, jog sandorio sudarymo metu ieškovei buvo diagnozuotas klausos sutrikimas, tačiau visi byloje apklausti liudytojai ir proceso dalyviai patvirtino, kad su ieškove susikalba, taip pat ir mobiliuoju telefonu, tik kalbėti reikia garsiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad posėdžių metu su ieškove, kuri buvo atstovaujama advokatės, bendravimas buvo sunkus ieškovei teigiant, jog negirdi ir nesupranta, kas yra klausiama, tačiau ieškovė teismo ir šalių užduotus klausimus suprasdavo ir į juos pateikdavo atsakymus, o trečiajam asmeniui L. Z. teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus byloje ieškovė, sėdėdama apie 1,5 m atstumu nuo trečiojo asmens, kelis kartus nurodė, kad ši meluoja.

218.

22Dėl ieškovės senyvo amžiaus, išsilavinimo stokos teismas nurodė, jog ieškovė skaityti moka, pinigus pažįsta, į parduotuvę pati nueina, dirba ūkio darbus ir savimi pati pasirūpina, todėl jos amžius (sandorio sudarymo metu buvo 69 m.) ir atitinkamo išsilavinimo neturėjimas nebuvo kliūtis suvokti 2015 m. birželio 30 d. sudaryto dovanojimo sandorio esmę.

239.

24Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 6.472 straipsnio pagrindu teismas pažymėjo, kad byloje nėra ieškovės teiginius apie anūko nederamą elgesį patvirtinančių įrodymų, todėl laikė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2610.

27Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) J. Z. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

2811.

29Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo, taip pat procesinių teisės normų pažeidimo.

3012.

31Ieškovė tvirtina, kad sudarytoje dovanojimo sutartyje nebuvo išreikšta jos tikroji valia, jos veiksmai neatitiko vidinės valios, nes ji nenorėjo ir nesiekė neatlyginai perduoti savo turtą anūkui nuosavybėn, o jos valios ydingumo susiformavimui įtakos turėjo artimų asmenų – motinos ir sūnaus – netektis per trumpą laiką, kurtumas ir išsilavinimo neturėjimas. Be to, ji neturėjo tokio pobūdžio veiksmų atlikimo patirties, todėl nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių, dovanojimo sutarties egzempliorius jai nebuvo įteiktas, jį gavo tik 2015 m. spalio mėnesį nuvykusi į notaro biurą ir jo pareikalavusi.

3213.

33Ieškovė argumentuoja, kad teismas tinkamai neišanalizavo jos valios formavimosi proceso, tikrųjų ketinimų, situacijos, buvusios sutarties sudarymo metu, šalių santykių iki sutarties sudarymo. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo sutartis neturi dovanotojo valios ydingumo, nes jos supratimas ir valia buvo padaryti patvarkymą dėl palikimo po mirties, t. y. sudaryti testamentą, pagal kurį dalis žemės sklypo ir ferma su daržine po jos mirties atitektų marčiai L. Z., o dalis dukrai A. L. Pažymi, jog 2015 m. liepos 9 d. būtent ir sudarė testamentą. Teigia, kad ji mažai išsilavinusi, baigusi tik dvi klases, nesuvokia teisinių terminų, valią sudaryti ne dovanojimo sandorį įrodinėjo liudytojų parodymais, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Taip pat teismas nevertino jos psichologinės būsenos sandorio sudarymo metu, nors per trumpą laiką ji patyrė dviejų artimų žmonių netektis, didelių dvasinių išgyvenimų, neįtikėtina, kad praėjus savaitei po sūnaus laidotuvių būtų iš esmės pagerėjusi jos psichologinė būsena tiek, kad ji būtų galėjusi priimti adekvačius sprendimus, be to, iš L. Z. patyrė didelį spaudimą. Teigia, kad nepašalinti paties atsakovo ir trečiojo asmens L. Z. paaiškinimų dėl sandorio sudarymo aplinkybių prieštaravimai, o notarė, tvirtindama sutartį, neįsitikino, kad ji suvokė sandorio esmę ir teisinius padarinius. Ieškovės teigimu, ji nieko negirdi, todėl neįtikėtina, kad notarė garsiai šaukdama jai perskaitė 11 lapų sutartį. Taip pat teigia, kad nesuprato ir negirdėjo teismo užduodamų klausimų, o L. Z. duodant paaiškinimus instinktyviai sakė, kad ši meluoja, nes buvo susipažinusi su jos atsiliepimu.

3414.

35Ieškovės teigimu, yra įrodyti geros moralės požiūriu smerktini anūko veiksmai, nes jis pats pripažino, kad išsikraustydamas iš krosnies išėmė vamzdį. Ieškovės teigimu, buvo žiema, namus reikėjo šildyti, todėl iš krosnies į kambarį veržėsi dūmai. Be to, išsikraustydamas anūkas pasiėmė ir raktus, o sugadintas duris sutaisė jos sūnus. Tai, kad anūkas jai grasina, yra užfiksuota pareiškimuose policijai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir atsakovo veiksmų atitikties geros moralės normoms nevertino.

3615.

37Atsakovas S. Z. atsiliepimu apeliacinio skundo prašo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, jog teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, išklausė visų liudytojų parodymus ir juos vertino, todėl padarė pagrįstas išvadas.

3816.

39Atsakovo teigimu, ieškovė remiasi tik jai parankiais liudytojų, kurie neva girdėjo ją sakius, kad ketina sudaryti testamentą, parodymais. Pažymi, kad su dukters vyru A. L. ieškovė palaiko itin artimus santykius, o jis parodė būtent tai, kad ieškovė viską suvokia ir šneka protingai, ji visą laiką sūnui esant gyvam žadėjo jam dovanoti savo turtą, apie testamentą nekalbėjo, sakė padalys žemę, visi artimieji su tuo sutiko. Teigia, kad ieškovė turi sandorių sudarymo patirties notaro kontoroje ir valstybės institucijose, todėl pripažintini nepagrįstais teiginiai, kad nesuvokė sandorio esmės. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog 2015 m. liepos 9 d. ieškovė sudarė testamentą dėl turto dalies, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė suprato, jog kita turto dalis yra padovanota ir ji jos neturi. Taip pat, atsakovo teigimu, ieškovės klausos sutrikimai neturėjo įtakos jos valiai, sutartis jai buvo perskaityta, notarė įsitikino jos valia ir tik tada sandorį patvirtino. Pažymi, kad nė vieno ieškovės pareiškimo tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kad jis močiutei grasino susidoroti, o ji pati, išsikvietusi televiziją, elgėsi piktai ir agresyviai.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41Apeliacinis skundas netenkintinas.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4317.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

451 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4618.

47CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų priėmimo

4819.

49Ieškovės atstovė pateikė ir prašo priimti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018-05-03–2018-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 85TPK-130/2018. Nurodė, kad ekspertizė atklikta 2018-06-01 baudžiamojoje byloje, todėl negalėjo teismui būti pateikta anksčiau, ir įrodo, jog ieškovė yra mažai raštinga ir turi klausos sutrikimų. Atsakovo atstovas pateikė ir prašo priimti Plungės apylinkės teismo 2018-10-04 nuosprendį, kuriuo J. Z. pripažinta kalta padariusi BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodo, jog nuosprendis nėra tiesiogiai susijęs su civiline byla, tačiau baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada pagrindžia, kad ieškovė suvokia savo veiksmų reikšmę.

5020.

51CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5221.

53Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

5422.

55Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamais įrodymais grindžiamos aplinkybės gali būti reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui ir neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, jog šalys yra susipažinusios su pateiktais naujais įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, minėtus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl ginčo esmės

5623.

57Ieškovė apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais, t. y. sudarydama dovanojimo sandorį suklydo dėl paties sandorio esmės (CK 1.90 straipsnis), antruoju sandorio panaikinimo pagrindu nurodomi geros moralės neatitinkantys anūko veiksmai (CK 6.472 straipsnis).

5824.

59Pagal CK 1.90 straipsnį, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

6025.

61Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, sudarant dovanojimo sutartį, svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir (ar) tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

6226.

63Nagrinėjamu atveju ieškovė savo suklydimą grindžia tuo, jog tikrieji jos ketinimai buvo sudaryti testamentą, o valios ydingumą lėmė artimų šeimos narių (motinos ir sūnaus) mirtys, jos amžius, mažas raštingumas, klausos problemos, marčios L. Z. įkalbinėjimai, sandorių sudarymo patirties nebuvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, duomenis apie jos sveikatos būklę, liudytojų parodymus ir byloje esančius įrodymus nustatė, kad ieškovės valia formavosi ilgą laiką, buvo nuosekli, nes ji žadėjo nekilnojamąjį turtą, dėl kurio buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, perleisti sūnui, o po netikėtos sūnaus mirties teigė, kad tęsi savo pažadą anūkui (atsakovui). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė egzistuojant CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindą – suklydimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartodama pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

6427.

65Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

6628.

67Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus ieškovės amžių, gyvenimišką patirtį, patirtį sudarant kitus sandorius notarų biure ir valstybės institucijose, liudytojų parodymus dėl ieškovės valios sudaryti būtent dovanojimo sandorį sūnui, spręstina, kad sutarties sudarymo metu ji turėjo ir galėjo suprasti dovanojimo sutarties esmę ir pasekmes. Pažymėtina, kad dovanojimo sandoris iš esmės nesudėtingas, suprantamas vien iš sutarties pavadinimo, todėl, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, net ir ieškovei teigiant, jog jos išsilavinimas tik dviejų klasių, tačiau nustačius, kad ieškovė skaityti ir rašyti moka, ši aplinkybė suklydimui įtakos negalėjo turėti. Be to, dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri turėjo pareigą šalims išaiškinti sudaromos sutarties esmę ir įsitikinti asmens gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Apdairus ir atidus žmogus, sudarydamas sutartį, rūpindamasis savo teisėmis ir pareigomis, prieš pasirašydamas sutartį turi ją perskaityti, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir kitas bylos aplinkybes, minėta, nustatė, kad skaityti ieškovė moka. Kaip liudytojos apklaustos notarė V. Ž. ir notaro biuro darbuotoja A. L. parodė, kad ieškovei sutarties esmė išaiškinta, pažymėta, jog reikėjo garsiai kalbėti, nes ieškovė prastai girdi. Notarė taip pat parodė, kad ieškovė yra sakiusi, jog tęsi savo pažadą sūnui, ir apie testamentą neužsiminė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai nepaneigia nei notarės nurodytų aplinkybių, buvusių sudarant sandorį (jog ieškovės valia buvo būtent dovanojimas, apie palikimą neužsiminta), nei teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegijos nuomone, netikėti ar kritiškai vertinti notarės paaiškinimus nėra teisinio pagrindo (CPK 189 straipsnis), o ieškovė apeliaciniame skunde neįrodė buvus kitokių aplinkybių, kurios suteiktų teisinį pagrindą padaryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

6829.

69Pažymėtina, jog iš pačios ieškovės pateikto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018-05-03–2018-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-130/2018 išvadų matyti, jog ieškovės suvokimo sutrikimų nenustatyta, į klausimus ji atsako prasmingai, geba skaityti ir rašyti, suvokia ekspertizės esmę, yra adekvati, juokauja, orientuojasi laike ir erdvėje, koncentruoja dėmesį, klausos deficitas neapriboja dalyvavimo pokalbyje. Tai reiškia, jog, net ir praėjus keleriems metams po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovė yra pakankamai nuovoki, adekvačiai vertina aplinką ir situaciją, įskaitant ir vykusį teismo procesą, turi gyvenimiškos patirties ir dokumentų tvarkymo bei sandorių sudarymo patirties. Aplinkybes, kad ieškovė adekvačiai suvokia aplinką, yra nuovoki moteris, gyvenanti savarankiškai ir savimi pasirūpinanti, pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė ir kaip liudytojai apklausti ieškovės šeimos nariai ir artimi giminaičiai, taip pat parodę, kad klausos sutrikimai netrukdo su ieškove susikalbėti telefonu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors ir teigdama, kad negirdi, ieškovė atsakė į teismo klausimus, komentavo kitų proceso dalyvių pasisakymus. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad klausos defektai savaime nelėmė ieškovės suklydimo dėl sandorio esmės.

7030.

71Vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės amžius, menkas išsilavinimas, sveikatos būklė, išgyvenimai dėl artimųjų netekties, neturėjo įtakos ieškovės valiai padovanoti turtą anūkui ir ieškovės suklydimui pasirašant dovanojimo sutartį. Pažymėtina ir trečiojo suinteresuoto asmens L. Z. atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, jog ieškovė savo anūkams papildomai dar padovanojo po 10 arų žemės, o atsakovui anūkui S. Z. dar padovanojo traktorių su žemės ūkio padargais ir įformino tai raštu. Nurodytų aplinkybių atsakovė nepaneigė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos tik pagrindžia ieškovės valią sudaryti būtent dovanojimo sandorį.

7231.

73Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės apsisprendimą ginčyti dovanojimo sutartį lėmė po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. šeimos narių nesutarimai dėl žemės sklypų ribų ir ieškovės sesers įsikišimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieškovės valios pasikeitimas jau po sandorio sudarymo nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Pažymėtina ir aplinkybė, jog ieškovė, remdamasi CK 6.472 straipsniu ir prašydama panaikinti dovanojimo sutartį, pripažįsta, jog šalis sieja būtent dovanojimo teisiniai santykiai.

7432.

75Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

7633.

77Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015; 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018).

7834.

79Nagrinėjamu atveju, ištyręs bylos duomenis dėl ginčo objektu esančio turto dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CK 6.472 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir plačiau jų nekartoja.

8035.

81Iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų matyti, jog nesutarimų ir konfliktinių situacijų kyla dėl žemės sklypų ribų ir naudojimo ir tai nėra susiję su apdovanotojo elgesiu ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog 2017 m. sausio 25 d. ieškovės pareiškimas yra ne dėl atsakovo galimų nusikalstamų veiksmų, o dėl 2017 m. kovo 26 d., 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. birželio 21 d. ieškovės pareiškimų Skuodo rajono policijos komisariatui. 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu, 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. birželio 26 d. raštais ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti. Kaip liudytoja apklausta Mosėdžio seniūnijos darbuotoja A. K. taip pat parodė, kad ieškovė pagalbos į seniūniją kreipėsi dėl žemės sklypų ribų ir nėra pasakojusi, kad ją kas nors skriaustų.

8236.

83Plungės apylinkės teismo 2018-10-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-437-206/2018 J. Z. pripažinta kalta padariusi BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. sausio 22 d., apie 10 val. 30 min., viešoje vietoje Plungės apylinkės teismo Skuodo teismo rūmų patalpose įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į galvą D. Ž., sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-361/2018 nuosprendį palikus nepakeistą. Pažymėtina, jog įvykis, už kurį ieškovei taikyta baudžiamoji atsakomybė, įvyko pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią civilinę bylą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, o nukentėjusioji D. Ž. yra trečiojo asmens L. Z. teta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė charakterizuoja ieškovę kaip konfliktišką asmenybę, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovo teiginiais, jog pati ieškovė inicijuoja konfliktines situacijas.

8437.

85Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas.

8638.

87Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

88Dėl procesinės bylos baigties

8939.

90Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9140.

92Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

93Dėl bylinėjimosi išlaidų

9441.

95Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

9642.

97Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas S. Z. už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur (t. 2, b. l. 38–39), šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

98Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Priteisti atsakovo S. Z. naudai iš ieškovės J. Z. 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė J. Z. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 30... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad dovanojimo sutartyje nebuvo išreikšta jos tikroji... 10. 3.... 11. Atsakovas S. Z. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu... 15. 5.... 16. Teismas nurodė, jog ieškovė dovanojimo sandorį prašė pripažinti... 17. 6.... 18. Spręsdamas dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo egzistavimo teismas... 19. 7.... 20. Teismas taip pat nustatė, jog sandorio sudarymo metu ieškovei buvo... 21. 8.... 22. Dėl ieškovės senyvo amžiaus, išsilavinimo stokos teismas nurodė, jog... 23. 9.... 24. Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 6.472 straipsnio pagrindu teismas... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 10.... 27. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) J. Z. prašo panaikinti Plungės... 28. 11.... 29. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir... 30. 12.... 31. Ieškovė tvirtina, kad sudarytoje dovanojimo sutartyje nebuvo išreikšta jos... 32. 13.... 33. Ieškovė argumentuoja, kad teismas tinkamai neišanalizavo jos valios... 34. 14.... 35. Ieškovės teigimu, yra įrodyti geros moralės požiūriu smerktini anūko... 36. 15.... 37. Atsakovas S. Z. atsiliepimu apeliacinio skundo prašo netenkinti, pirmosios... 38. 16.... 39. Atsakovo teigimu, ieškovė remiasi tik jai parankiais liudytojų, kurie neva... 40. Teisėjų kolegija... 41. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 43. 17.... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 45. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas... 46. 18.... 47. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 48. 19.... 49. Ieškovės atstovė pateikė ir prašo priimti Valstybinės teismo... 50. 20.... 51. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 52. 21.... 53. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų... 54. 22.... 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamais įrodymais grindžiamos... 56. 23.... 57. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais, t. y.... 58. 24.... 59. Pagal CK 1.90 straipsnį, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas... 60. 25.... 61. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai... 62. 26.... 63. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo suklydimą grindžia tuo, jog tikrieji jos... 64. 27.... 65. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 66. 28.... 67. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 68. 29.... 69. Pažymėtina, jog iš pačios ieškovės pateikto Valstybinės teismo... 70. 30.... 71. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 72. 31.... 73. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės apsisprendimą ginčyti... 74. 32.... 75. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK... 76. 33.... 77. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini... 78. 34.... 79. Nagrinėjamu atveju, ištyręs bylos duomenis dėl ginčo objektu esančio... 80. 35.... 81. Iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų matyti, jog nesutarimų ir... 82. 36.... 83. Plungės apylinkės teismo 2018-10-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.... 84. 37.... 85. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad... 86. 38.... 87. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 88. Dėl procesinės bylos baigties... 89. 39.... 90. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog... 91. 40.... 92. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo... 93. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 94. 41.... 95. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai... 96. 42.... 97. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas S. Z. už advokato teisinę... 98. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 99. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą... 100. Priteisti atsakovo S. Z. naudai iš ieškovės J. Z. 400 Eur (keturi šimtai...