Byla 1A-7-307/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Sauliui Verseckui, Rolandui Stankevičiui, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, išteisintajam V. (V.) Š., specialistui Andriui Charževskiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5

  1. V. Š. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Dž.“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Kaune (toliau – UAB „Dž.“), direktoriumi ir kasininku, bei disponuodamas visomis bendrovės lėšomis, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 12 d. iki 2009 m. kovo 14 d. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą tariamai įgydamas savo turtu negalinčios padengti turimų įsipareigojimų, nuo 2006 metų nuostolingai dirbančios (2008 metų metinėje Pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas 377 351,00 Lt nuostolis), nuo 2008 metų statybos darbų nevykdančios ir nesudariusios sutarčių dėl statybos darbų atlikimo UAB „De.“ 930 vnt. (iš 3108 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų, t. y.

62009 m. kovo 12 d. pinigų išmokėjimo kvitu PIK Nr. 09-04 išmokėjo 95 000,00 Lt J. B. už tariamus 310 vnt. UAB „De.“ paprastųjų vardinių akcijų;

72009 m. kovo 14 d. pinigų išmokėjimo kvitu PIK Nr. 09-05 išmokėjo 85 000,00 Lt R. K. už tariamus 310 vnt. UAB „De.“ paprastųjų vardinių akcijų;

82009 m. kovo 14 d. pinigų išmokėjimo kvitu PIK Nr. 09-06 išmokėjo 87 000,00 Lt R. S. už tariamus 310 vnt. UAB „De.“ paprastųjų vardinių akcijų, tačiau pinigų išmokėjimo kvituose ūkinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turinio, nes UAB „Dž.“ neįgijo UAB „De.“ akcijų, nes laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d. finansinės atskaitomybės balanse, kurį pasirašė direktorius V. Š., bendrovė finansinio turto neįgijo, tokiu būdu išvaistė UAB „Dž.“ priklausantį turtą – pinigus – 267 000,00 Lt, tuo padarydamas UAB „Dž.“ 267 000,00 Lt turtinę žalą.

  1. V. Š. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Dž.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d. išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. pagal įrašus 2008 metų mokėjimo žiniaraštyje UAB „Dž.“ 2009 m. sausio 1 d. esant skolingai darbuotojams už darbą 746 203,96 Lt ir 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesį daugumai įmonės darbuotojų esant išleistiems nemokamų atostogų bei Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlus UAB „Dž.“ bankroto bylą, jis 2009 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-16 nepagrįstai paskyrė mokėti priedus prie atlyginimo gamybos direktoriui A. M. – 3 000,00 Lt, technikos direktoriui G. D. – 4 000,00 Lt ir darbų vadovui V. B. – 2 800,00 Lt ir 2009 metų liepos – spalio mėnesiais išmokėjo priedus sumoje 39 200,00 Lt, iš jų A. M. – 12 000,00 Lt, G. D. – 16 000,00 Lt, V. B. – 11 200,00 Lt ir 2009 m. spalio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-26 nepagrįstai paskyrė ir išmokėjo priedus sumoje 34 500,00 Lt, iš jų technikos vadovui G. D. – 20 000,00 Lt, darbų vadovui V. B. – 14 500,00 Lt, tokiu būdu iššvaistė UAB „Dž.“ priklausantį turtą, pinigus – 73 700,00 Lt, tuo padarydamas UAB „Dž.“ 73 700,00 Lt turtinę žalą.
  2. V. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Dž.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pagal įrašus 2008 metų mokėjimo žiniaraštyje UAB „Dž.“ 2009 m. sausio 1 d. esant skolingai darbuotojams už darbą 74 6203,96 Lt ir 2009 m. sausio – rugsėjo mėnesiais daugumai įmonės darbuotojų esant išleistiems nemokamų atostogų bei Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlus UAB „Dž.“ bankroto bylą, jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „Dž.“ priklausantį turtą, t. y.: 2009 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-16 nepagrįstai paskyrė mokėti sau priedą prie atlyginimo 5 000,00 Lt ir 2009 metų liepos – spalio mėnesiais išmokėjo sau priedą – 20 000,00 Lt, ir 2009 m. spalio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-26 paskyrė ir išmokėjo sau priedą – 30 000,00 Lt, tokiu būdu pasisavino UAB „Dž.“ priklausančius pinigus – 50 000,00 Lt.
  3. V. Š. pagal BK 209 straipsnį buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą (2009 m. spalio 14 d. iškelta bankroto byla), o būtent – būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Dž.“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas siekė, jog įmonė taptų nemokia, t. y. išvaistęs 340 700,00 Lt ir pasisavinęs 50 000,00 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti, tokiu būdu padarė didelę – 390 700,00 Lt turtinę žalą kreditoriams, iš jų: UAB BĮ „Azovlitas“ (įsiskolinimas 528 811,11 Lt); UAB „Knortas“ (įsiskolinimas 45 271,06 Lt); UAB „Technosta“ (įsiskolinimas 30 093,38 Lt); UAB „Valesto“ (įsiskolinimas 33 424,07 Lt); UAB „Hanza lizingas“ (įsiskolinimas 57 267,70 Lt) ir kitiems.
  4. V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Dž.“, direktoriumi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsniu, būdamas atsakingas už UAB „Dž.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d. pažeidė:
    1. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” ir 14 straipsnio 2 dalį, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, nes visiškai nebuvo galima nustatyti 267 000,00 Lt, kuriais sumažino atskaitingo asmens V. Š. apyskaitoje įrašytą pinigų likutį, panaudojimo, nes 2009 m. kovo 12-14 d. pagal pinigų išmokėjimo kvitus PIK Nr. 09-04, Nr. 09-05, Nr. 09-06, įformino apmokėjimą už neįvykusias ūkines operacijas, tai yra UAB „De.“ akcijų pirkimą iš J. B. už 95 000,00 Lt, R. K. už 85 000,00 Lt, R. S. už 87 000,00 Lt, taip pat nebuvo galima nustatyti 53 870,49 Lt gavimo šaltinio, nes tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, pagal kuriuos apskaitos registre „Atskaitingas asmuo V. Š.“ į atskaitingo asmens V. Š. pajamas buvo įrašyti 53 870,49 Lt; taip pat 2005 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „Dž.“ užsakovams išrašytuose atliktų darbų priėmimo aktuose buvo fiksuotos 1 154 929,35 Lt vertės neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. įrašytos kaip sunaudotos statybos objektuose statybinės ir kitos medžiagos, kurių bendrovė, atlikdama statybos ir kitus darbus, faktiškai nesunaudojo, nes pagal įrašus 2008 metų ir 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 26 d. laikotarpio balansuose bei 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio Didžiojoje knygoje 1 154 929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų 2005 – 2008 metais nebuvo nusipirkusi; taip pat nebuvo galima nustatyti 2005 metais sunaudotų medžiagų vertės, nes prie UAB „Combo“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 2005 m. kovo10 d. DZA Nr. 000196 (statybos darbų vertė be PVM 24 871,69 Lt), 2005 m. balandžio 29 d. DZA Nr. 000210 (statybos darbų vertė be PVM 97 664,66 Lt), 2005 m. gegužės 31 d. DZA Nr. 000222 (statybos darbų vertė be PVM 66 185,47 Lt), 2005 m. liepos 29 d. DZA Nr. 000257 (statybos darbų vertė be PVM 6 040,62 Lt), 2005 m. rugpjūčio 31 d. DZA Nr. 0000275 (statybos darbų vertė be PVM 372 440,87 Lt), nepateikė UAB „Dž.“ surašytų atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose fiksuojamos statybos objekte sunaudotos medžiagos.
    2. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnį, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, nes 2009 metais pagal materialinių vertybių nurašymo aktus į sąnaudas, be pagrindžiančių dokumentų, nurašė: 78 039,61 Lt daugiau statybinių ir kitų medžiagų, negu jų bendrovė sunaudojo statybos objektuose pagal 2009 metų atliktų darbų priėmimo aktuose esančius įrašus; taip pat 135 942,24 Lt vertės statybinių medžiagų ir kito perparduoti skirto turto kaip netinkamo tolimesniam naudojimui nurašė į metalo laužą, tačiau jų netinkamumo naudoti bendrovės veikloje nepagrindė jokiais dokumentais; taip pat pagal 2005 – 2008 metais ir 2009 metais už 2005 – 2008 metus surašytuose materialinių vertybių nurašymo aktuose nebuvo galima nustatyti nurašytų medžiagų pavadinimų, kiekio ir vertės pagal kiekvieną objektą atskirai, nes 2009 metais surašytuose materialinių vertybių nurašymo aktuose medžiagos buvo nurašytos už metus, nenurodant statybos objektų, o 2005 – 2008 metų materialinių vertybių nurašymo aktuose buvo įrašyta tik užsakovo pavadinimas, nenurodant objekto pavadinimo, arba tik objekto pavadinimas, nenurodant užsakovo;
    3. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes nesurašė 2009 metų spalio mėnesio apskaitos registrų „Atsargos“, „Statybinės ūkinės prekės“, „Bendros ūkinės prekės“; taip pat nesurašė 2009 metų spalio mėnesio apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių), kuriuose turėjo būti apskaityta pardavimų pajamos ir sąnaudos, dėl to nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytų 385 211,00 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei 2009 metų sausio – spalio mėnesių pardavimo žurnaluose įrašytų 436 381,36 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei neatitikimo 51 170,36 Lt priežasčių ir nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytų 2 642 936,00 Lt sąnaudų teisingumo; taip pat neišsaugojo surašytų laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. bei pats nesurašė laikotarpio nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. spalio 26 d. materialinių vertybių ir sandėlio apskaitos knygos, medžiagų, metalo laužo judėjimo ataskaitų ir kitų dokumentų, fiksuojančių materialinių vertybių (trumpalaikio turto) judėjimą, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės trumpalaikio turto kiekio, vertės ir jo struktūros pagal pavadinimus; taip pat neišsaugojo laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. bei pats nesurašė laikotarpio nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. spalio 26 d. apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių) ir kitų dokumentų, kuriuose būtų apskaityta skolos pagal kiekvieną kreditorių atskirai tiekėjams ir darbuotojams; taip pat nesurašė 2009 m. spalio 1 d. – 2009 m. spalio 29 d. laikotarpio apskaitos registrų ir kitų dokumentų, kuriuose būtų apskaityta iš bankų gauti kreditai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu, Sodra, Garantiniu fondu, darbuotojais, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai, nesumokėtų skolų likučiai 2009 m. spalio 26 d., dėl to nebuvo galima nustatyti UAB „Dž.“ įsiskolinimo dydžio valstybės biudžetui, Sodrai, bankams, Garantiniam fondui, darbuotojams, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai; taip pat neužtikrino, kad 2009 metų sausio – liepos mėnesių ilgalaikis turtas, kuris buvo užpajamuotas bendrai su trumpalaikiu turtu, būtų užpajamuotas apskaitos registruose „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“ ar „Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti; taip pat dėl direktoriaus V. Š. užsakovams išrašytose PVM Sąskaitose faktūrose ir prie jų pridėtuose darbų priėmimo aktuose fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų, tai yra kaip sunaudotų statybos objektuose nepagrįstai padidintų 1 154 929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų, 2005 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. apskaitos registruose „Pardavimo skolos“ buvo fiksuotos neteisingos užsakovų skolos, kurios buvo nepagrįstai padidintos 1 154 929,35 Lt; taip pat dėl 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 26 d. materialinių vertybių nurašymo aktuose įrašytų neįvykusių ūkinių operacijų, tai yra įformintų 78 039,61 Lt vertės medžiagų sunaudojimo statybos objektuose, Didžiojoje knygoje 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesių apskaitos registruose „Atsargos“, „Statybinės ūkinės prekės“ ir „Bendros ūkinės prekės“ nurodė neteisingą jų likutį – sumažindamas 74 565,02 Lt, ir tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Dž.“ turto ir struktūros, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo dydžio.
  5. Išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (du kaltinimai), BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį ir BK 222 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad UAB „De.“ akcijų perleidimo UAB „Dž.“ sandoriai patvirtinami byloje pateiktais dokumentais. Sandoriai nebuvo nuginčyti. Teismo buhalterinės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad UAB „Dž.“ apskaitoje akcijų įsigijimo faktas buvo užregistruotas kaip finansinio turto įsigijimas bendrovės buhalterinėje apskaitos programoje Finvalda WFX5* laikantis Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimų. Tačiau UAB „Dž.“ sudarant 2009 m. spalio 26 d. balansą, šios akcijos parodytos ne finansinio, bet materialaus turto straipsnyje. Tuo buvo pažeistos 2-ojo Verslo apskaitos standarto „Balansas“ nuostatos. Finansinio turto įsigijimas buvo pateisintas juridinę galią turinčiais dokumentais – sutartimis. Iš šių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad akcijų perleidimo sandoriai nebuvo sudaryti, ir kad akcijos UAB „Dž.“ nebuvo apskaitytos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apie UAB „De.“ akcijų priklausymą ne jas pardavusiems, o kitiems asmenims, buvo žinoma jas įgijusiam UAB „Dž.“ direktoriui V. Š.. Nors 2008 metais UAB „De.“ turėjo finansinių problemų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ši bendrovė vykdė veiklą, turėjo gamybinę bazę, turėjo nuo 300 000,00 Lt iki 600 000,00 Lt vertės turto. Apie UAB „De.“ turimus pastatus, techniką, statybos objektus „Achemoje“ ir galimybę toliau vystyti veiklą patvirtino liudytojas J. B.. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad akcijų pirkimo sutartys būtų sudarytos fiktyviai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje iš esmės nebuvo surinkta neabejotinų įrodymų, kad V. Š. už savo bendrovės lėšas pirkdamas kitos bendrovės akcijas ir mokėdamas priedus prie atlyginimo kai kuriems bendrovės darbuotojams ir sau, turėjo tyčią UAB „Dž.“ turtą paversti savo ir kitų asmenų nuosavybe, ir padaryti bendrovei žalą. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad priedai prie atlyginimų sumokėti neteisėtai, kad toks sprendimas prieštarauja bendrovės įstatams. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes apygardos teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti, kad V. Š. valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą, t. y. išvaistęs 340 700,00 Lt ir pasisavinęs 50 000,00 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti, kreditoriams padarė didelę – 390 700,00 Lt turtinę žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto, atlikusio UAB „Dž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išvada, kuria buvo grindžiamas kaltinimas V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo pateikta neįvertinus buhalterinės apskaitos programoje Finvalda WFX5* užfiksuotų šios bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų. Atlikus papildomą teismo buhalterinę ekspertizę buvo konstatuoti tik nedideli buhalterinės apskaitos pažeidimai, dėl kurių nekilo padarinių. Šie nedideli buhalterinės apskaitos pažeidimai, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pakankami, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę V. Š..
  6. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti išteisinamąjį Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendį ir V. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti:

9– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, susijusi su priedų prie atlyginimo skyrimu ir išmokėjimu sau) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams;

10– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, susijusi su UAB „De.“ akcijų pirkimu) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

11– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, susijusi su priedų prie atlyginimo skyrimu ir išmokėjimu darbuotojams) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

12– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes bendrinti iš dalies jas sudedant ir V. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo ir 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio baudą.

14Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

15Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Š. išieškoti konfiskuotino turto, t. y. iš UAB „Dž.“ pasisavintų 50 000,00 Lt vertę, kas atitinka 14 481,00 Eur.

    1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neatsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis. Nesutikdamas su V. Š. išteisinimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „De.“ akcijų įgijimo, apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ne kiekvienas įmonės vadovo sprendimas gali būti pateisinamas verslo rizikingumu. Praktikoje išskirtus ir pagrindinius rizikingų verslo sprendimų turinio vertinimui taikomus kriterijus atitinkantis įmonės vadovo sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-16/2005, Nr. 3K-7-226/2006, Nr. 3K-3-298/2006, Nr. 3K-3-334/2010, Nr. 3K-3-177/2011, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014). Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju V. Š. už nuostolingai dirbančios, nuo 2008 metų statybos darbų nevykdančios ir nesudariusios sutarčių dėl statybos darbų atlikimo UAB „De.“ 30 procentų akcijų įgijimą grynaisiais pinigais sumokėta suma yra neadekvati šių akcijų vertei. Iš liudytojų R. R. ir B. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad UAB „De.“ po 2005 metų pelno neturėjo, nuo 2007 metų vykdė tik smulkius statybos darbus, nei sutarčių, nei užsakymų dėl didelių objektų neturėjo. Įmonės sąskaitoms ir turtui buvo uždėti areštai. Bendroves skolos viršijo turtą, taigi UAB „De.“ akcijos buvo bevertės. 2008 metais šios bendrovės finansinė būklė buvo labai sunki, 2009 metų būklę minėti liudytojai apibūdino kaip beviltišką. 2008 m. rugsėjo 15 d. UAB „De.“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkai R. R. ir G. D. visas savo turėtas bendrovės „De.“ akcijas perleido B. S., kuri šių akcijų UAB „Dž.“ nepardavė. Apie UAB „De.“ akcijų įgijimą ar bendrą šios įmonės bei UAB „Dž.“ veiklą su V. Š. nebuvo kalbama. Prokuroro teigimu, šiuos liudytojų parodymus visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisme ištirti dokumentai – UAB „De.“ ir UAB „Dž.“ finansinės atskaitomybės dokumentai, UAB „De.“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) bei bendrovės „De.“ bankroto administratoriaus pateikta informacija, B. S. pateiktas ranka rašytas liudytojo G. D. pasirašytas raštas adresuotas B. S., kuriuo G. D. patvirtino, kad visas turėtas UAB „De.“ 1554 akcijas yra perleidęs jai. Apeliantas nurodo, jog V. Š. proceso metu taip pat negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu tikslu UAB „Dž.“ įsigijo 30 procentų UAB „De.“ akcijų. Jo parodymuose paminėti bendri darbai, dideli užsakymai, stambūs užsakovai, atliekami konkrečiai neįvardijami darbai bendrovėje „Achema“, bandymas gelbėti sunkioje situacijoje atsidūrusią bendrovę „Dž.“, prokuroro vertinimu, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys aukščiau aptartiems duomenims teiginiai. Prieš tariamą akcijų pirkimą V. Š. nesidomėjo bendrovės „De.“ finansine būkle, ūkine veikla, ateities planais, nebendravo nei su šios bendrovės vadovais nei su likusiais akcininkais. V. Š. apklausiamas teisme taip pat negalėjo paaiškinti kaip įgijęs 30 procentų bendrovės „De.“ akcijų galėjo įtakoti bendrovės akcininkų ar vadovų sprendimus, kad galėtų įgyvendinti savo tariamus sumanymus. Jis taip pat negalėjo paaiškinti kuo vadovaudamasis nustatė ir pasiūlė kainą už bendrovės „De.“ akcijas. Be to, V. Š. iškeltą versiją dėl bendrovių „Dž.“ ir „De.“ planuojamų bendrų darbų bei bendrų didelių užsakymų paneigia tolimesnė jo veika – jis ir po bendrovės „De.“ tariamo akcijų įgijimo nebendravo su UAB „De.“ akcininkais ir vadovais, net nepradėjo įgyvendinti tariamai turėtų sumanymų dėl bendrų darbų, bendrų užsakymų. Nors liudytojai G. D., J. B., R. S. ir R. K. apklausiami teisme davė V. Š. palankius parodymus apie bendrovės „De.“ akcijų pirkimą-pardavimą, šie parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Prokuroras nurodo, kad nei vienas iš minėtų liudytojų pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kas nulėmė jų pačių sprendimą įsigyti ir vėliau parduoti UAB „De.“ akcijas, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta bendrovės akcijų kaina tiek perkant, tiek vėliau parduodant akcijas, taip pat nei vienas negalėjo paaiškinti kodėl su vis didesniais veiklos ir finansiniais sunkumais susiduriančios bendrovės „De.“ akcijų vertė, t. y. kainos skirtumas nuo akcijų įsigijimo iki jų pardavimo, per metus išaugo apie 90 kartų. Apelianto teigimu, aptarti duomenys patvirtina, kad bendrovės „De.“ akcijos 2009 metų kovo mėnesį, kada jas tariamai įgijo bendrovė „Dž.“, buvo bevertės. Įforminus tariamą bendrovės „De.“ akcijų pirkimą ir 26 7000,00 Lt išmokėjimą J. B., R. S. ir R. K. buvo iššvaistytas bendrovei „Dž.“ priklausantis turtas, t. y. 267 000,00 Lt, kas atitinka 77 328,54 Eur. Aptartos aplinkybės, prokuroro vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad V. Š. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
    2. Nesutikdamas su V. Š. išteisinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (priedų prie atlyginimo išmokėjimas sau ir keliems bendrovės „Dž.“ darbuotojams), prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus duomenis. Priedų prie atlyginimų skyrimo ir išmokėjimo faktas nustatytas remiantis objektyviais bylos duomenimis, t. y. išteisintojo, liudytojų G. D., A. M., V. B. parodymais, taip pat V. Š. pasirašytais įsakymais dėl priedų skyrimo, pinigų išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Nors nebuvo jokio formalaus draudimo priimti sprendimus dėl priedų prie atlyginimo išmokėjimo, apelianto teigimu, apygardos teismas, prieš priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, turėjo plačiau įvertinti UAB „Dž.“ buvusią situaciją. Minėta bendrovė 2009 metais turėjo mokestinę nepriemoką, veikė nuostolingai, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui didėjo nuo 2009 metų pradžios ir 2009 m. spalio 1 d. siekė 12 4947,75 Lt. 2009 m. sausio 1 d. bendrovėje „Dž.“ dirbo keturiasdešimt trys darbuotojai, sausio – rugsėjo mėnesiais dauguma darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų. 2009 m. spalio 26 d. , t. y. po nutarties dėl bankroto iškėlimo UAB „Dž.“ įsiteisėjimo, bendrovė darbuotojams buvo skolinga iš viso 137 251,49 Lt darbo užmokesčio. Esant tokiai situacijai, apelianto teigimu, priedų prie atlyginimo paskyrimas ir išmokėjimas keliems darbuotojams prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, kad bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Toks išteisintojo elgesys turi būti vertinamas kaip svetimo turto, esančio kaltininko žinioje, pasisavinimas (paskiriant ir išmokant priedus sau) ar iššvaistymas (paskiriant ir išmokant priedus kitiems darbuotojams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2009). Juo labiau, kad UAB „Dž.“ direktoriaus V. Š. 2009 m. spalio 20 d. įsakymu priedai darbuotojams paskirti ir išmokėti (viso 64 500,00 Lt) po to, kai Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi bendrovei „Dž.“ buvo iškelta bankroto byla. Dėl to, prokuroro teigimu, V. Š. turi būti pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl priedų paskyrimo ir išmokėjimo sau) ir BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl priedų paskyrimo ir išmokėjimo kitiems darbuotojams).
    3. Nesutikdamas su V. Š. išteisinimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „Dž.“ apskaitos tvarkymas) apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir siekiant nustatyti ar bendrovėje „Dž.“ buvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, buvo paskirta buhalterinė ekspertizė, ekspertui pavedant išanalizuoti kompiuterinėje programoje Finvalda WFX5* esančius minėtos įmonės apskaitos duomenis. Byloje gautas 2016 m. sausio 11 d. ekspertizės aktas Nr. 16-001/2016, tačiau, prokuroro vertinimu, jis baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip įrodymas. Minėtame ekspertizės akte nenurodytas kompiuterį su jame buvusia kompiuterine programa Finvalda WFX5* pateikęs asmuo, taip pat kompiuterį identifikuojantys fiziniai ir programiniai duomenys. Ekspertizės akte taip pat nenurodyta tirtų duomenų apimtis, ar duomenys apsaugoti nuo koregavimo, pakeitimo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė šių aplinkybių negalėjo tinkamai paaiškinti. Dėl to nėra galimybės identifikuoti tyrimo objekto, t. y. kompiuterio, kuriame esančius duomenis atlikdama tyrimą įvertino ekspertė, taip užkertant kelią tyrimo metu gautų duomenų patikrinimui BPK nustatytais proceso veiksmais. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, apskaitos dokumentu laikomas popierinis arba elektroninis dokumentas, su privalomais rekvizitais. Vienas iš tokių rekvizitų – asmens, surašiusio apskaitos dokumentą vardas, pavardė ir parašas. Ekspertizės akte duomenys buvo vertinami remiantis ekspertizės atlikimo metu sudarytu 2009 m. spalio 31 d. balansu, kuris nei bendrovės „Dž.“ buhalteriniuose dokumentuose, nei į ikiteisminio tyrimo medžiagą, nei bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo pateiktas. Ekspertizės metu vertinti apskaitos registrai taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų – jie nepasirašyti registrą sudariusio asmens taip, kaip to reikalaujama Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad apskaitos registrą pasirašytų jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Teismo posėdyje ekspertė patvirtino, kad 2009 m. spalio 31 d. balansas ir ekspertizės akte vertinti registrai nėra pasirašyti, jų niekas nepatvirtino, o tiek apskaitos registrai, tiek 2009 m. spalio 31 d. balansas pagal kompiuterio programoje buvusius nuo koregavimų neapsaugotus duomenis sugeneruoti ekspertizės metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad galima nustatyti bendrovės „Dž.“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., tačiau tame pačiame sakinyje taip pat nurodyta, kad negalima patvirtinti, kad atitinkamų laikotarpių parengti balansai ir pelno (nuostolio) ataskaitos parodo teisingą informaciją apie „Dž.“ finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Taigi, atliekant ekspertizę buvo sugeneruoti ir įvertinti tik išvestiniai duomenys, neįsitikinus, kad jie yra teisingi ir pagrįsti pirminiais dokumentais, padaryta išvada, kad galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apelianto vertinimu, 2016 m. sausio 11 d. ekspertizės aktas Nr. 16-001/2016 neturi įtakos V. Š. kaltės klausimo išsprendimui, nes kiti byloje esantys duomenys – Kauno apskrities VMI 2010 m. kovo 2 d. raštas Nr. (18.6-20)-AU-104, specialisto išvados (2011 m. kovo 4 d. Nr. 5-2/32, 2013 m. vasario 4 d. Nr. 5-2/22, 2013 m. birželio 10 d. Nr. 5-2/106), specialistės paaiškinimai – pagrindžia išvadą, kad išteisintasis padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
  1. Teismo posėdžio metu išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
  2. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
  3. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje įtvirtintos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas, padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.
  4. Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokuroro apeliaciniame skunde V. Š. išteisinimas pagal BK 209 straipsnį nebuvo skundžiamas, tačiau apeliaciniame skunde teigta, jog V. Š. nepagrįstai išteisintas pagal kitus BK straipsnius. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas specialistas Andrius Charževskis bei gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2496(16), kuriame konstatuota, kad požymių, jog buhalterinės apskaitos programa Finvalda WFX5* ir joje esantys UAB „Dž.“ buhalterinės apskaitos duomenys buvo koreguojami, nenustatyta. Dėl to baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras pripažino, jog pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria V. Š. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „De.“ akcijų įsigijimo bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, yra teisėta ir pagrįsta, šioje dalyje prokuroro paduoto apeliacinio skundo argumentų bei reikalavimų nepalaikė. Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras susiaurino paduoto apeliacinio skundo ribas. Esant susidariusiai situacijai prokuroro apeliacinis skundas nagrinėjamas tik dalyje dėl V. Š. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl atlyginimų priedų UAB „Dž.“ darbuotojams išmokėjimo ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl atlyginimo priedo jam, kaip UAB „Dž.“ direktoriui išmokėjimo.
  5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėjamo apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Prokuroro apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, išteisinant V. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, nesudaro teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
  6. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas ar iššvaistymas. Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 2.83–2.87) straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.
  7. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Konstatuojant turtinės žalos kilimą ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas (turtinė teisė) buvo panaudoti. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto iššvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuotina.
  8. Taigi, ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, nustatyto BK 184 straipsnyje, ar turto pasisavinimo, nustatyto BK 183 straipsnyje, sudėties požymius, ji pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014, Nr. 2K-518/2014 ir kt.).
  9. V. Š. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Dž.“ direktoriumi, UAB „Dž.“ 2009 m. sausio 1 d. esant skolingai darbuotojams už darbą ir 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesį daugumai įmonės darbuotojų esant išleistiems nemokamų atostogų bei Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlus UAB „Dž.“ bankroto bylą, jis 2009 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-16 nepagrįstai paskyrė mokėti priedus prie atlyginimo gamybos direktoriui A. M., technikos direktoriui G. D. bei darbų vadovui V. B. ir 2009 metų liepos – spalio mėnesiais išmokėjo jiems iš viso 39 200,00 Lt, o 2009 m. spalio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-26 nepagrįstai paskyrė ir išmokėjo priedus technikos vadovui G. D. ir darbų vadovui V. B. (iš viso 34 500,00 Lt). Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Dž.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, nes 2009 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-16 nepagrįstai paskyrė mokėti sau priedą prie atlyginimo 5 000,00 Lt ir 2009 metų liepos – spalio mėnesiais išmokėjo sau priedą – 20 000,00 Lt, ir 2009 m. spalio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-26 paskyrė ir išmokėjo sau priedą – 30 000,00 Lt.
  10. Prokuroras nesutinka su V. Š. išteisinimu pagal minėtus BK straipsnius, nes, apelianto teigimu, apygardos teismas nuosprendyje neįvertino UAB „Dž.“ buvusios situacijos, t. y., kad minėta bendrovė 2009 metais turėjo mokestinę nepriemoką, veikė nuostolingai, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui didėjo, dauguma darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų, 2009 m. spalio 20 d. įsakymu priedai darbuotojams paskirti ir išmokėti po to, kai Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi bendrovei „Dž.“ buvo iškelta bankroto byla. Apelianto vertinimu, susidariusioje situacijoje priedų prie atlyginimo paskyrimais ir išmokėjimas keliems darbuotojams prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 8 dalies nuostatoms, o toks išteisintojo elgesys turi būti vertinamas kaip svetimo turto, esančio kaltininko žinioje, pasisavinimas ir iššvaistymas. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
  11. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina išvadą, kad 2009 metais UAB „Dž.“ buvo sunkioje ekonominėje situacijoje. Šią aplinkybę nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Iš 2010 m. vasario 26 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. AU17-31 matyti, kad UAB „Dž.“ balanso duomenimis, tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009 m. sausio 1 d.) įmonė turėjo ilgalaikio turto už 1 234 450,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 942 718,00 Lt. 2009 m. spalio 14 d. (bankroto bylos iškėlimo dienai) įmonės kreditorinis įsiskolinimas sudarė 2 948 101,00 Lt, ilgalaikis turtas sudarė 1 466 679,00 Lt. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Dž.“ patyrė nuostolių už 1 846 664,04 Lt. Valstybės biudžetui įmonės įsiskolinimas didėjo nuo 2009 metų pradžios. Dėl to įmonės sąskaitos buvo areštuotos. 2010 m. vasario 11 d. įmonė buvo įsiskolinusi biudžetui 414 981,17 Lt. Be to, įmonė turėjo skolų darbuotojams. Nustatyta, kad 2009 m. sausio 1 d. įmonėje dirbo 43 darbuotojai. 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesiais didžioji dalis darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų. 2009 m. spalio 14 d. dirbo 25 darbuotojai, iš jų 4 buvo nemokamose atostogose (t. 1 b. l. 44-54). Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Dž.“ iškelta bankroto byla, tačiau ši nutartis įsiteisėjo tik 2009 m. spalio 25 d. (t. 8, b. l. 62-63). Tokioje situacijoje įmonės direktorius priėmė sprendimus daliai įmonės darbuotojų, taip pat ir sau, išmokėti priedus prie atlyginimų. 2009 m. liepos 1 d. UAB „Dž.“ direktoriaus V. Š. įsakymu Nr. K9.1-16 nurodyta mokėti priedą prie atlyginimo už faktiškai išdirbtą laiką: direktoriui V. Š. – 5 000,00 Lt, gamybos direktoriui A. M. – 3 000,00 Lt, technikos direktoriui G. D. – 4 000,00 Lt, darbų vadovui V. B. – 2 800,00 Lt. 2009 m. spalio 20 d., t. y. dar neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarčiai dėl bankroto iškėlimo, UAB „Dž.“ direktoriaus V. Š. įsakymu Nr. K9.1-26 nurodyta išmokėti priedą už spalio mėnesio rezultatus: direktoriui V. Š. – 30 000,00 Lt, technikos direktoriui G. D. – 20 000,00 Lt, darbų vadovui V. B. – 14 500,00 Lt (t. 1, b. l. 12, 13).
  12. Tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įmonė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė ūkinę veiklą, siekdama gauti pelno ir atsiskaityti su biudžetu ir darbuotojais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. Š. nuosekliai parodė, kad 2008 – 2009 metai įmonei finansiškai buvo labai sunkūs. Jis bandė išlaikyti bendrovę, bet jam nesisekė. 2009 metų rugsėjo pabaigoje UAB „Technosta“, kuriai UAB „Dž.“ buvo skolinga apie 40 000,00 Lt, įmonei iškėlė bankroto bylą. Be to, sutriko įmonės atsiskaitymai bankui, darbuotojams ir kitiems kreditoriams, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai. Sutiko su bankrotu. Priedus prie atlyginimų darbuotojams jis išmokėjo pasirinktinai. Šie darbuotojai buvo geri specialistai, todėl jis tikėjosi išlaikyti tuos žmones įmonėje, kol finansiniai reikalai joje pasitaisys. Be to, jau anksčiau buvo pažadėjęs sumokėti priedus už didelį „IKI“ prekybos tinklo objektą Riešėje. Jį užbaigė 2009 metų rugpjūčio mėnesį. Iki tol darbuotojams buvo mokami minimalūs atlyginimai, daliai jų suteiktos nemokamos atostogos. Dėl to priėmė sprendimą išmokėti priedus prie atlyginimų grynaisiais pinigais jiems ir sau. Šie išteisintojo parodymai patvirtinami baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2009 metų pradžioje ir viduryje įmonė turėjo klientų, vykdė darbus (t. 3, b. l. 133, t. 4, b. l. 28-39, 44-81). 2008 m. spalio 15 d. tarp UAB „R. ir Co“, kaip užsakovo ir UAB „Dž.“, kaip rangovo, buvo pasirašyta minėto objekto statybos rangos sutartis Nr. 2008/10-15. Mokėjimus pagal minėtą sutartį UAB „R. ir Co“ UAB „Dž.“ atlikdavo beveik kiekvieną mėnesį, paskutinis atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašytas 2009 metų rugsėjo mėnesį, o paskutinis mokėjimas atliktas 2009 m. lapkričio 18 d. (t. 4, b. l. 87-100). Išteisintojo V. Š. parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai.
  13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. D. parodė, kad dirbo UAB „Dž.“ gamybos direktoriumi nuo 2008 metų gruodžio iki 2009 metų lapkričio mėnesio. Atlyginimą gaudavo, nors būdavo ir pradelsimų. Už negautą atlyginimą jam buvo skirtas apie 19 000,00 – 21 000,00 Lt priedas prie atlyginimo.
  14. Liudytojas A. M. parodė, kad nuo 1996 metų UAB „Dž.“ dirbo darbų vadovu, nuo 2007 metų gamybos direktoriumi. Gavo įvairų darbo užmokestį – nuo minimumo iki 1 500,00 Lt. Premijos ir priedai buvo mokami retai, kaip paskatinimas. Įmonės gyvavimo pabaigoje atlyginimas vėluodavo. Priedai paskutinį kartą buvo mokėti už „IKI“ parduotuvės Riešėje užbaigimą 2009 metais. Už šį objektą jis gavo apie 12 000,00 Lt. Liudytojas gavo ir 3 000,00 Lt priedą kaip skatinimą. Įsakymas dėl priedų buvo 2009 m. liepos 1 d., o realiai išmokėta po objekto užbaigimo. Buvo sumokėta grynais iš kasos, atlyginimas irgi buvo mokamas grynais. Dėl priedų mokėjimo pagal darbo rezultatus, atsižvelgdamas į objekto sudėtingumą, nuspręsdavo direktorius.
  15. Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „Dž.“, iki jos bankroto iškėlimo, dirbo nuo 1993 metų, o 2008 – 2009 metais jis buvo paskirtas darbų vadovu. Darbo užmokestis svyruodavo nuo minimalaus iki 1 000,00 Lt. Mokėjimai vyko įvairiai, buvo ir įsiskolinimas, kartais mokėdavo dalimis. 2008 –2009 metais už įvykdytą darbą yra gavęs priedų, premijų. Priedai buvo už statybos objektą – Riešės „IKI“ prekybos centrą. Už objekto užbaigimą laiku gavo apie 10 000,00 Lt priedą. Viso gavo apie 14 000,00 Lt. Dėl priedų pagal darbo rezultatus spręsdavo direktorius. Atlyginimas būdavo mokamas pagal žiniaraščius grynais pinigais. Atlyginimai tuo metu nebuvo dideli. Liudytojas mano, kad priedus gavo pelnytai. Bankroto byla įmonei iškelta 2009 metais, o susidariusi skola liudytojui buvo sumokėta iš garantinio fondo.
  16. Liudytoja J. V. parodė, kad dirbo UAB „Dž.“ buhaltere. Ji žino, kad darbuotojams buvo mokėti priedai prie atlyginimo, tačiau nežino už ką. 2008 metais direktoriaus atlyginimas buvo apie 2 000,00 – 3 000,00 Lt. Atlyginimai buvo nedideli ir dar sumažėjo, nes nebuvo darbų. Atlyginimai vėlavo visiems, buvo mokama dalimis, buvo įsiskolinimai darbuotojams. Liudytoja žino, kad direktorius dėjo visas pastangas išieškoti įsiskolinimus, kad bendrovė išsilaikytų.
  17. Liudytojas G. A. parodė, jis buvo paskirtas UAB „Dž.“ bankroto administratoriumi. Pagal perduotus dokumentus sudarytas UAB „Dž.“ turto, įsipareigojimų, skolų balansas, buvo turto sąrašai, turtas perduotas. Trūkumo ar pertekliaus nenustatyta. Joks ieškinys V. Š. nebuvo pareikštas. Iš bankroto administratoriui pateiktų UAB „Dž.“ dokumentų galėjo nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, struktūrą. Buvo patvirtinti visi šioje bankroto byloje kreditorinius reikalavimus pareiškę kreditoriai. Iškėlus bankroto bylą, pagal sudarytą balansą gavo jame įrašytą turtą, sutikrino balanse įrašytą turtą su esančiu natūroje. Buvo sudaryti turto kreditorių debitorių sąrašai. Bendrovėje buvo buhalterinė programa, todėl popieriniai registrai nebuvo reikalingi. Darbuotojai buvo atleisti, priskaitytos išmokos, buvo įsiskolinimas darbuotojams. Bankroto procedūra vyko nuo 2009 metų iki 2013 metų antros pusės. Bankroto byla baigta ir perduota archyvui.
  18. Taigi, iš byloje apklaustų kaip liudytojų UAB „Dž.“ darbuotojų, bankroto administratoriaus ir išteisintojo V. Š. parodymų matyti, kad visi priedai ir kitos išmokos darbuotojams buvo mokami darbo santykių pagrindu, už jų atliktą darbą, darbo rezultatus. Jokių pretenzijų dėl netinkamo V. Š. kaip direktoriaus pareigų atlikimo bankroto administratorius civilinio proceso tvarka nereiškė. UAB „Dž.“ civilinis ieškinys dėl V. Š. veiksmais padarytos žalos atlyginimo nebuvo pareikštas ir šioje byloje.
  19. Iš specialisto, atlikusio UAB „Dž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2011 m. kovo 4 d. išvados Nr. 5-2/32 taip pat matyti, kad 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 31 d. bendrovės darbuotojams apskaičiuota išmokėti 255 677,79 Lt darbo užmokesčio 111 857,57 Lt darbininkams (tai sudaro 43,7 %) ir 143 820,22 Lt administracijos darbuotojams (56,3%). Pagal tyrimui pateiktus 2009 metų sausio – spalio mėnesių mokėjimų žiniaraščius 2009 m. balandžio 27 d. – 2009 m. spalio 19 d. laikotarpiu bendrovė išmokėjo 134 339,86 Lt darbo užmokesčio: 9 480,41 Lt darbininkams (tai sudaro 7 %) ir 124 859,45 Lt administracijos darbuotojams (93%). 2009 m. spalio 26 d. UAB „Dž.“ buvo neišmokėjusi 121 337,93 Lt per 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 31 d. laikotarpį apskaičiuoto darbo užmokesčio: 102 377,16 Lt darbininkams (tai sudaro 84,4 %) ir 18 960,77 Lt administracijos darbuotojams (15,6 %) (t. 5, b. l. 128). 2009 metų liepos – spalio mėnesiais pagal 2009 m. liepos 1 d. UAB „Dž.“ direktorius V. Š. įsakymą Nr. K9.1-16 iš viso apskaičiavo (ir išmokėjo) 59 200,00 Lt priedų: direktoriui V. Š. – 20 000,00 Lt; gamybos vadovui A. M. – 12 000,00 Lt; technikos vadovui G. D. – 16 000,00 Lt; darbų vadovui V. B. – 11 200,00 Lt, ir pagal 2009 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. K9.1-26 papildomai išmokėjo 64 500,00 Lt priedus už spalio mėn. rezultatus: direktoriui V. Š. – 30 000,00 Lt; technikos vadovui G. D. – 20 000,00 Lt; darbų vadovui V. B. – 14 500,00 Lt. Iš viso 2009 metų liepos – spalio mėnesiais administracijos darbuotojams išmokėjo 123 700,00 Lt (59 200+64 500) priedų, kai per 2009 metus dauguma darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų, nes minėti administracijos vadovai neaprūpino jų darbu, bendrovė 2009 metais dirbo nuostolingai, Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Dž.“ buvo iškelta bankroto byla (t. 5, b. l. 128-129).
  20. Tačiau iš minėtos specialisto išvados turinio matyti, jog UAB „Dž.“ veiklą vykdė iki pat bankroto iškėlimo: bankroto iškėlimo dieną įmonėje dirbo 25 darbuotojai, o tik keturi iš jų buvo nemokamose atostogose, 2009 metų rugpjūčio mėnesį užbaigtas projektas pagal UAB „Dž.“ ir UAB „R. ir Co“ sudarytą statybos rangos sutartį, 2009 metų rugsėjo mėnesį pasirašytas atliktų darbų aktas, pardavimo pajamos įmonėje gautos kiekvieną mėnesį, taip pat pagal galimybes buvo bandoma atsiskaityti ir su įmonės kreditoriais, t. y. darbuotojais bei kitomis įmonėmis. Be to, 2009 m. sausio 1 d. UAB „Dž.“ darbuotojams už darbą buvo skolinga 746 203,96 Lt, tačiau 2009 m. balandžio 27 d. išmokėjo darbuotojams 730 290,40 Lt darbo užmokesčio ir už 2008 metus liko skolinga tik 15 913,56 Lt. Taigi, ilguoju laikotarpiu įmonės darbuotojams buvo išmokėtos gerokai didesnės sumos nei įmonės administracijai. Aplinkybė, jog dalis įmonės darbuotojų buvo nemokamose atostogose, neduoda jokio pagrindo išvadai, kad kiti įmonės darbuotojai tuo metu nedirbo ar dėjo nepakankamas pastangas siekdami aprūpinti darbu nemokamose atostogose esančius darbuotojus ir nenusipelnė gauti didesnių atlyginimų ar jų priedų. Įvertinus minėtą specialisto išvadą pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad direktorius V. Š., gamybos vadovas A. M., technikos direktorius G. D., darbų vadovas V. B. jiems kaip atlyginimų priedus išmokėtas sumas gavo nepagrįstai, už realiai neatliktas darbines funkcijas. Tokių duomenų nėra ir kitoje bylos medžiagoje.
  21. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atlikta teismo buhalterinė ekspertizė, kurios atlikimui be bylos medžiagos ir joje esančių UAB „Dž.“ buhalterinių dokumentų pateiktas UAB „Dž.“ kompiuteris, kuriame įdiegta buhalterinės apskaitos programa Finvalda WFX5*, su joje užfiksuotais UAB „Dž.” buhalterinės apskaitos duomenimis. Šios ekspertizės metu buvo gauti visiškai priešingos išvados, nei 2011 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/32 (t. 9, b. l. 19-31). Šioje išvadoje konstatuota, kad pagal byloje esančius duomenis ir buhalterinės apskaitos programoje Finvalda WFX5* esančius duomenis galima nustatyti UAB „Dž.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d. Tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d.) UAB „Dž.” uždirbo ir apskaitoje užregistravo 337 757,54 Lt pardavimo pajamų ir 98 623,82 Lt kitos veiklos pajamų, kurias sudaro 61 988,40 Lt nuomos pajamos ir 36 635,42 Lt ilgalaikio turto perleidimo pajamos. Pagal byloje esančius duomenis ir buhalterinėje apskaitos programoje Finvalda WFX5* esančius duomenis galima nustatyti UAB „Dž.“ įsiskolinimą valstybės biudžetui, bankams, Sodrai, garantiniam fondui ir darbuotojams 2009 m. spalio 31 dienai: valstybės biudžetui – 442 582,12 Lt; bankams – 1 046 250,00 Lt; Sodrai – 156 015,38 Lt; Garantiniam fondui – 1 194,93 Lt; darbuotojams – 164 359,08 Lt. Ekspertė Elena Jankevičienė, atlikusi minėtą buhalterinę ekspertizę, apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino duotą išvadą. Dėl darbo užmokesčio ir priedų išmokėjimo ekspertė nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje atsispindi kokios sumos buvo išmokėtos, tačiau ji nesprendė, ar tai buvo būtina įmonės veiklai, ar išmokant nebuvo viršyti įgaliojimai.
  22. Kaip jau buvo minėta, duomenų apie tai, kad priedai prie atlyginimų daliai UAB „Dž.“ darbuotojų ir direktoriui V. Š. buvo išmokėti nepagrįstai ar neatlygintinai, byloje nėra. Bylos duomenys taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad skirdamas juos UAB „Dž.“ direktorius V. Š. viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar netinkamai įformino atlyginimų priedų išmokėjimą įmonės buhalterinėje apskaitoje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. Š. ilgus metus vadovavo bendrovei ir buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas (t. 3, b. l. 8, 21). UAB „Dž.“ įstatų (t. 2, b. l. 15-28) 7.3 punkte taip pat nustatyta kad bendrovės veiklai vadovauja administracijos vadovas – bendrovės direktorius. Pagal įstatų 7.5 punktą bendrovės direktorius sprendžia gamybinius, organizacinius, finansinius klausimus, bendrovės vardu sudaro sandorius, nustato darbuotojų pareigas, įgaliojimus, atlyginimus, skiria paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais, nustato jų pareiginius atlyginimus ir premijų dydį. Atlyginimų priedai UAB „Dž.“ darbuotojams ir direktoriui paskirti vienasmenio valdymo organo priimtais sprendimais – 2009 m. liepos 1 d. UAB „Dž.“ direktorius V. Š. įsakymu Nr. K9.1-16 ir 2009 m. spalio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-26. Nepaisant to, kad 2009 m. spalio 20 d. įsakymas priimtas po to, kai Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Dž.“ iškėlė bankroto bylą, ši nutartis dar buvo neįsiteisėjusi, o V. Š. ėjo UAB „Dž.“ direktoriaus pareigas ir turėjo teisę priimti įsakymus.
  23. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien tik vadovo atlyginimo padidinimo faktas nesilaikant formalių įmonėje nustatytų procedūrų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai galėjo lemti įmonės bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).
  24. Byloje nustatyta, kad priedai UAB „Dž.“ darbuotojams, tarp jų ir direktoriui V. Š., buvo mokami veikiant įmonės interesais, darbo santykių pagrindu (už jų atliktą darbą, darbo rezultatus), t. y. atlygintinai. Civilinio ieškinio UAB „Dž.“ bankroto administratorius šioje byloje nepareiškė, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išteisintojo V. Š. veiksmais inkriminuota turtinė žala UAB „Dž.“ padaryta nebuvo. Juo labiau kad skiriant priedus prie atlyginimų visais atvejais buvo priimti rašytiniai direktoriaus įsakymai, priedai išmokėti už realiai atliktą darbą. Įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. Š. padarytas Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimas, pagal jo pobūdį ir pavojingumo laipsnį nebuvo toks, kad jo pakaktų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį kilti, ir šiuo pažeidimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės nebuvo pažeistos taip šiurkščiai, kad jis būtų pripažintas nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad priedai prie atlyginimų daliai UAB „Dž.“ darbuotojų ir šios įmonės direktoriui buvo išmokėti už nerealius išgalvotus darbus arba už veiksmus, neatitinkančius UAB „Dž.“ interesų. Atsižvelgiant į visą bylos kontekstą, minėtos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip netinkamas įmonės piniginių srautų valdymas, užtraukiantis atsakomybę pagal 2009 metais galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnį (Kreditorių teisų pažeidimas) (1998 m. vasario 24 d. įstatymo Nr. VIII-638 redakcija), bet ne nusikalstama tyčia savintis ir švaistyti UAB „Dž.“ lėšas. Taigi, nėra teisinio pagrindo V. Š. padarytas veikas – didesnių atlyginimų išmokėjimą sau ir įmonės darbuotojams, pripažinti nusikalstamomis ir kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį. Nors apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2009, tačiau šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, dėl to ja remtis kaip precedentu šioje byloje nėra teisinio pagrindo.
  25. Remiantis jau aptarta teismine praktika ir vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais, V. Š. atlikti veiksmai šiuo atveju neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties. Todėl jo veiksmuose nenustačius visų būtinų šių nusikalstamų veikų požymių pagrindo naikinti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir V. Š. pripažinti kaltu bei nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1punktas).
  26. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai