Byla 2-1088/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas papildomas kreditoriaus AS Parex banka reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NN group“ byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NN group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas papildomas kreditoriaus AS Parex banka reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NN group“ byloje.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „NN group“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2011 m. sausio 13 d. nutartimi, tarp jų ir kreditoriaus AS Parex banka reikalavimas su administratoriaus neginčijama 113 871,60 Lt delspinigių suma. Kreditorius įmonės administratoriui pareiškė papildomą kreditorinį reikalavimą delspinigių dalyje – 389 117,02 eurų (1 229 671,65 Lt). Administratorius prašė kreditoriaus finansinio reikalavimo dėl 1 229 671,65 Lt delspinigių netvirtinti, nes delspinigių dydis yra neprotingai didelis bei yra apskaičiuotas neatsižvelgiant į ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių pareikšti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino papildomą kreditoriaus AS Parex banka reikalavimą delspinigių dalyje 398 550,60 Lt sumai. Teismas nurodė, kad kreditavimo sutartyje nustatyti 0,09 procentų dydžio delspinigiai nėra aiškiai neprotingi bei sutiko su administratoriaus prašymu skaičiuoti delspinigius ieškinio senaties termino ribose – už 180 dienų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „NN group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus reikalavimo netvirtinti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos kreditoriaus AS Parex banka 0,09 procentų dydžio netesybos, kas sudaro 398 550,60 Lt, yra visiškai nepagrįstos, neprotingos, aiškiai per didelės ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Palyginus su prievolės verte – 3 107 520 Lt, iš viso patvirtinta 512 422,20 Lt netesybų suma yra neprotingai didelė. Kreditorius neįrodė patyręs jokių nuostolių, kurie viršytų nustatytas netesybas. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad 0,02 procentų dydžio už dieną delspinigiai paprastai laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AS Parex banka prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl papildomo kreditoriaus reikalavimo delspinigių dalyje patvirtinimo, tinkamai taikė bankroto bei sutartinius netesybų teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei nenukrypstamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Šalių 2007 m. birželio 8 d. Kreditavimo sutartyje Nr. KS/669 suderėti 0,09 procento dydžio delspinigiai atitinka įstatymų nustatytus kriterijus, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei tiesiogiai atlieka nukentėjusiosios šalies – kreditoriaus patirtų nuostolių kompensavimą funkciją.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino papildomą kreditoriaus reikalavimą 0,09 procentų dydžio delspinigių dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Nagrinėjamu atveju atsakovas – bankrutuojanti įmonė ginčija sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) dydį kaip aiškiai per didelį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB "SEB lizingas" v. UAB "BST Baltic", bylos Nr. 3K-3-460/2010). Tačiau sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma ,,Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

14Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus laiku grąžinti kreditą bei palūkanas (dėl to byloje ginčo nėra), atsakovas privalo kreditoriui sumokėti netesybas – 0,09 procentų dydžio delspinigius (2007 m. birželio 8 d. Kreditavimo sutarties Nr. KS/669 5.7 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo neabejotinai teigti, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, duomenų, kad apeliantas po sutarties sudarymo būtų pareiškęs pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abi sutarties šalys, tiek apeliantas, tiek kreditorius, yra verslo subjektai, kurie sudarant kreditavimo sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negalėjo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

15Apelianto argumentas, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai yra laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą yra nepagrįstas, nes netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

16Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė tik patvirtinti kreditorinį reikalavimą netesybų – delspinigių forma ir nereikalavo dėl sutarties neįvykdymo patirtų nuostolių atlyginimo, taigi nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad kreditorius tiksliai įrodytų jo realiai patirtų nuostolių dydį, todėl apelianto argumentas, kad kreditorius neįrodė patyręs nuostolių, viršijančių delspinigių dydį, yra nepagrįstas. Be to, kadangi sutarties šalys sutartimi buvo susitarusios dėl delspinigių dydžio, tai reiškia, kad jos buvo susitarusios dėl būtent tokios apimties minimalių nuostolių, kurių dydį kreditoriui nereikia įrodinėti, atlyginimo.

17Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad prašomų priteisti delspinigių suma nėra aiškiai per didelė ir neprieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai