Byla 2-251/2012
Dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės būstai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ pareiškimas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

5Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į RUAB „Sostinės būstai“ administratorių su pareiškimu dėl 12 728 129,78 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad UAB „Sostinės būstai“ su kreditoriumi 2007-09-21 sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN 45531, kuri buvo iš dalies pakeista papildomais susitarimais. Atsakovui buvo suteiktas 8 080 000 Lt kreditas. Atsakovo skola kreditoriui 2010-10-12 sudaro 12 728 129,78 Lt, iš kurių: 1) 8 080 000 Lt negrąžinta kredito suma; 2) 1 110 425,43 Lt nesumokėtos metinės palūkanos, paskaičiuotos nuo 2009-12-04 iki 2010-10-12; 3) 688 996,34 Lt nesumokėtos metinės palūkanos, paskaičiuotos iki 2009-12-04; 4) 2 817 361,36 Lt nesumokėti delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2008-09-01 iki 2008-09-29 ir nuo 2009-12-01 iki 2010-10-12; 5) 26 245,25 Lt delspinigiai, paskaičiuoti iki 2009-09-25; 6) 5 101,40 Lt papildomos išlaidos. Nurodė, kad vadovaujantis Kredito sutarties 2.2 p. metinė palūkanų norma nuo 2007-09-21, t.y. Kredito sutarties pasirašymo dienos, buvo nustatoma šešiems mėnesiams į priekį: 2008-03-21 nustatyta 12,19 proc. metinė palūkanų norma, 2008-09-21 nustatyta 13,01 proc. metinė palūkanų norma, 2009-03-21 nustatyta 14,99 proc. metinė palūkanų norma, 2009-09-21 nustatyta 15,04 proc. metinė palūkanų norma. Toliau metinė palūkanų norma nebuvo keičiama, nes 2010-01-15 suėjo galutinis kredito grąžinimo terminas, nustatytas 2009-12-04 papildomu susitarimu Nr.5. Suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, laikytina, kad baigėsi prievolė kreditoriui perskaičiuoti metinę palūkanų normą. Atsakovui praleidus kredito grąžinimo terminą bei vadovaujantis Kredito sutarties 4.5 p. jam buvo pradėta skaičiuoti 1 proc. didesnė metinių palūkanų norma nuo 15,04 proc. Kreditorinio reikalavimo 5-oje pozicijoje nurodyti delspinigiai buvo priskaičiuoti nuo pradelstų palūkanų laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-09-23, t.y. iki kada buvo pasirašytas 2009-09-25 papildomas susitarimas Nr. 4. Kadangi Kredito sutarties 2.9 ir 6.4.2 punktuose buvo numatyta, kad kredito gavėjas moka 0,1 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, tokie delspinigiai nelaikytini per dideli ar neprotingi. Nėra pagrindo delspinigių mažinti, nes esminės kredito suteikimo sąlygos, tarp jų ir delspinigių dydis, šalių buvo aptartos individualiai, o toks susitarimas sudarytas vadovaujantis įstatymais, sutarčių laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei esama sąžininga dalykine praktika; Kredito sutartis sudaryta tarp verslo subjektų – juridiniu asmenų, kurių veiklos tikslas yra pelno siekimas; prievolės vertė yra labai didelė; delspinigiais buvo siekiama užtikrinti, kad kredito gavėjas įvykdytų Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus ir pirmiausia įvykdytų pagrindinį įsipareigojimą grąžinti visą gautą kredito sumą suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui; delspinigiai priskaičiuoti už esminį kredito sutarties pažeidimą, t.y. visos kredito sumos negrąžinimą suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui; delspinigiais siekiama kompensuoti didelius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad atsakovas laiku negrąžino visos kredito sumos; atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų nei dėl taikyto delspinigių dydžio, nei dėl priskaičiuotų delspinigių sumų, nekėlė klausimų dėl jų sumažinimo ar netaikymo. Delspinigių dydžio klausimas nebuvo keltas ir ankstesnėje atsakovo restruktūrizavimo byloje Nr. B2-3275-450/2010, kuri 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo nutraukta (nutartis įsiteisėjo 2010-05-26). Pastarojoje restruktūrizavimo byloje kreditorius buvo pareiškęs finansinį reikalavimą 9 056 014,12 Lt sumai, kurį sudarė 8 080 000 Lt negrąžinta kredito suma, 733 328,52 Lt nuo 2009-05-31 iki 2009-12-15 priskaičiuotos metinės palūkanos, 218 160 Lt nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 priskaičiuoti 0,1 proc. delspinigiai nuo negrąžintos kredito sumos, 24 240 Lt nuo 2009-12-01 iki 2009-12-04 priskaičiuoti 0,1 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos kredito sumos, 285,60 Lt kreditoriaus patirtos išlaidos už advokato paslaugas. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo ir jį pripažino, todėl laikytina, kad nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo pareiškimo ieškinio senaties terminas dėl piniginių sumų, tarp jų ir delspinigių, išieškojimo nutrūko (CK 1.130 str. 1 ir 2 d.). Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi šis kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas. 2010-05-26, įsiteisėjus 2010 m. gegužės 18 d. teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, vadovaujantis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, buvo atnaujintas palūkanų ir netesybų skaičiavimas nuo jų sustabdymo pradžios (2010-01-15) ir jos skaičiuojamos už visą restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo laikotarpį. Todėl, remiantis CK 1.130 straipsnio 3 dalimi, nuo 2010-05-26 iš naujo prasidėjo ieškinio senaties terminas dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovo pagal Kredito sutartį. Taigi nuo 2010-05-26 iki 2010-10-12, kai įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl naujos restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir iki kurios kreditorius skaičiavo delspinigius atsakovui, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo nebuvo praėjęs. Vadovaujantis Kredito sutarties 6.4.4 p. 6-oje pozicijoje kreditoriaus nurodytos sumos už UAB „Largija“ atliktą atsakovui priklausančio ir kreditoriui įkeisto žemės sklypo su pastatu vertinimo paslaugas. Pažymėjo, kad įsiteisėjusi teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo ankstesnėje atsakovo restruktūrizavimo byloje turi prejudicinę galią šioje byloje ir ja patvirtintos sumos, tarp jų ir palūkanų bei delspinigių sumos, neturi būti įrodinėjamos ir negali būti keičiamos.

6Atsakovas RUAB „Sostinės būstai“, nesutikdamas su UAB „Medicinos banko“ pareikštu finansiniu reikalavimu dalyje dėl 2 816 290,95 Lt sumos, prašė sumažinti kreditoriaus finansinį reikalavimą iki 9 911 838,83 Lt. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimo 2-oje pozicijoje pateiktas palūkanų skaičiavimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis šalių sudarytos kredito sutarties Nr. LOAN 45531 sąlygų. Remiantis Sutarties 2.2. p. palūkanų norma yra indeksuojama sutartyje nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju kreditorius neteisėtai taikė 15,04 – 16,04 proc. dydžio palūkanų normą už 311 dienų, t.y. nuo 2009-12-4 iki 2010-10-12. Šiuo atveju palūkanų norma turėjo būti indeksuota taip: už 41 d. – 15,04 proc.; už 78 d. – 16,04 proc.; už 180 d. – 10,06 proc.; už 12 d. – 9,67 proc. Pagal pastaruosius skaičiavimus kreditoriaus reikalavimas 2-oje pozicijoje sudarytų 851 676,89 Lt. Reikalavimo 4-oje pozicijoje pateiktas delspinigių skaičiavimas taip pat yra neteisėtas, nes kreditorius delspinigius skaičiuoja taikydamas nepagrįstai didelę ir neprotingą delspinigių normą, sudarančią 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą prievolės neįvykdymo dieną. Delspinigiai taip pat skaičiuojami daugiau nei už 180 dienų, kas sudaro pagrindą taikyti senatį (CK 1.125 str. 2 d. 1 p.). Netesybos neturi būti didesnės už suinteresuotos šalies patirtus nuostolius, o šiuo atveju nėra jokių duomenų apie kreditoriaus patirtus nuostolius ir jie nėra įrodyti, todėl turi būti taikomas netesybų dydis, lygus įstatyme numatytiems suinteresuotos šalies minimaliems nuostoliams, kurie šiuo atveju yra – 6 proc. ir sudaro 0,02 proc. dydžio delspinigius. Atitinkamai kreditoriaus reikalavimas šioje dalyje turėtų sudaryti 290 880,00 Lt. Reikalavimo 5-oje pozicijoje įvardyti delspinigiai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes atsakovui nėra žinoma jų kilmė ir pagrindas. Reikalavimo 6-oje pozicijoje įvardytos kreditoriaus patirtos papildomos išlaidos yra nepagrįstos.

7Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su 15,04 proc. palūkanomis nuo 2009-12-04 iki 2010-01-15 bei su 16,04 proc. palūkanomis už 78 dienas, tačiau palūkanų norma 2010-03-21 turėjo būti pakeista iki rugsėjo 21 d., taikant 10,06 proc. palūkanų normą. Palūkanų norma turėjo būti vėl perskaičiuota spalio 21 d. Nepagrįsti reikalavimai dėl delspinigių už atidėtas palūkanas už laikotarpį nuo 2009-06-02 iki 2009-09-23, nes, šalims derantis dėl palūkanų mokėjimo atidėjimo, atsakovas negalėjo tikėtis, kad derybų metu delspinigiai yra skaičiuojami, be to yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Sprendžiant dėl delspinigių dydžio, taip pat prašė įvertinti kreditoriaus kaltę dėl ankstesnio restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Derėtis su kreditoriumi dėl delspinigių buvo neįmanoma, nes atsakovas nebuvo lygiavertis verslo partneris kreditoriaus atžvilgiu.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byloje tenkino iš dalies. Patikslino RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių sąrašą, padidinant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintą hipotekinio kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ finansinį reikalavimą iki 12 466 666,21 Lt sumos. Patikslino RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo planą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, padidinant hipotekinio kreditoriaus UAB „Medicinos banko“ finansinį reikalavimą nuo 9 911 838,83 Lt sumos iki 12 466 666,21 Lt sumos, iš kurios pagrindinė skola sudaro 8 080 000 Lt, palūkanos – 1 540 673,23 Lt, delspinigiai – 2 840 891,58 Lt, papildomos išlaidos – 5 101,40 Lt. Kitoje dalyje kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą atmetė.

10Teismas nurodė, kad nesprendė kreditoriaus reikalavimų dėl 8 080 000 Lt negrąžinto kredito sumos (1 punktas) ir 688 996,34 Lt palūkanų už laikotarpį iki 2009-12-04 (3 punktas), pagrįstumo klausimo, nes jis buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi.

11Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 1 110 425,43 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-04 iki 2010-10-12 pagrįstumo klausimą teismas pažymėjo, kad atsakovo administratorius kreditoriaus reikalavimą šioje dalyje pripažinimo iš dalies, t.y. 851 676,89 Lt sumai, ir šiai sumai buvo patvirtintas UAB „Medicinos bankas“ finansinis reikalavimas, t.y. į Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintą UAB „Medicinos bankas“ bendrą finansinį reikalavimą buvo įtraukta 851 676,89 Lt palūkanų suma. Nurodė, kad šalys Kredito sutartyje vienareikšmiškai ir aiškiai numatė kintamas metines palūkanas, kurios visais atvejais skaičiuotinos iki visiškos atsakovo prievolės kreditoriui įvykdymo, todėl padarė išvadą, jog kreditoriaus palūkanų paskaičiavimas iki 1 110 425,43 Lt sumos, taikant fiksuotą palūkanų normą nuo galutinio kredito grąžinimo termino dienos, yra nepagrįstas, todėl atmetė kaip nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą dalyje dėl palūkanų padidinimo, t.y. nuo teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintų 851 676,89 Lt palūkanų sumos iki 1 110 425,43 Lt sumos.

12Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 2 817 361,36 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-09-29 ir nuo 2009-12-01 iki 2010-10-12 pagrįstumo klausimą teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria patvirtintas UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-12-01 iki 2009-12-04, kurie bendrai sudaro 242 400 Lt, turi prejudicinę galią šiai bylai, todėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas šioje dalyje nekvestionuojamas. Pažymėjo, kad nors ankstesnėje restruktūrizavimo byloje atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl taikytos delspinigių normos (0,1 proc.), tačiau pastarosios aplinkybės neriboja atsakovo teisės reikšti tokius prieštaravimus dėl likusių delspinigių už laikotarpį nuo 2009-12-05 iki 2010-10-12 šioje byloje. Teismas manė nesant pagrindui mažinti delspinigių dydį, nes sutarties šalys laisva valia susitarė būtent dėl 0,1 proc. delspinigių dydžio (Sutarties 2.9 p., CK 6.156 str. 1 d.), o abi Kredito sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia prisiimti tam tikrus įsipareigojimus bei riziką. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai dėl netesybų skaičiavimo iki jų skaičiavimo sustabdymo pradžios, t.y. iki 2009 m. gruodžio 15 d., kada įsiteisėjo pirminė teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis iškelti UAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 9 str. 1 d. 2 p.) pagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. gegužės 26 d., nutraukus ankstesnę atsakovo restruktūrizavimo bylą, pagrįstai kreditorius netesybų skaičiavimą atnaujino, jas skaičiuodamas už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį (ĮRĮ 9 str. 2 d.). Teismas laikė, jog nuo nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ieškinio senatis nutrūksta (CK 1.130 str.), nes kreditorius neturi galimybių kitaip ginti savo teisių kaip tik pareiškiant savo finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos įmonės administratoriui (ĮRĮ 19 str. 1 p.). Taigi nors pirminėje byloje Nr. B2-3275-450/2010 įsiteisėjo teismo nutartis iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, tačiau 2010 m. gegužės 26 d. toje pačioje byloje įsiteisėjo teismo nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą, todėl sprendė, kad nuo 2010 m. gegužės 27 d. iš naujo skaičiuotina ieškinio senatis dėl netesybų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 15 d. (ĮRĮ 9 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2010 m. spalio 11 d. nebuvo suėjęs 6 mėn. sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) už laikotarpį nuo 2010-12-15 iki 2010-10-12, todėl teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintą 290 880 Lt kreditoriui priklausančių netesybų sumą padidino 2 526 481,36 Lt delspinigių suma (2 817 361,36 Lt – 290 880 Lt).

13Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 26 245,25 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009-06-02 iki 2009-09-23 pagrįstumo klausimą teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. spalio 11 d., kuomet įsiteisėjo nauja teismo nutartis šioje byloje iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nesuėjo šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų, todėl nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus reikalavimus dėl delspinigių 23 530,22 Lt sumai už laikotarpį nuo 2009-06-14 iki 2009-09-23, todėl nurodyta delspinigių suma taip pat padidino kreditoriaus finansinį reikalavimą. Reikalavimą priteisti 2 715,03 Lt netesybas už laikotarpį nuo 2009-06-02 iki 2009-06-13 teismas atmetė taikant ieškinio senatį.

14Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 5 101,40 Lt papildomų išlaidų pagrįstumo klausimą teismas nurodė, kad reikalavimas dalyje dėl 285,60 Lt buvo patvirtintas teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje kartu su bendru tvirtinamu kreditoriaus finansiniu reikalavimu. Kredito sutarties 6.4.4 p. kredito gavėjas UAB „Sostinės būstai“ įsipareigojo sumokėti kreditoriui be kitų išlaidų ir įkeisto turto vertinimo bei draudimo išlaidas. Kreditorius pateikė tokių išlaidų dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus 4 815 Lt sumai, todėl teismas pripažino šių išlaidų pagrįstumą ir realumą bei juos patvirtino kartu su kitais UAB „Medicinos bankas“ pagrįstais finansiniais reikalavimais.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atskiruoju skundu apeliantas RUAB „Sostinės būstai“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį ir sumažinti delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. dydžio per dieną, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir skaičiuoti delspinigius ne už dešimt, o už šešis mėnesius, t.y. nuo 2010-04-12 iki 2010-10-12. Nurodė, jog nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje dėl visos 2 840 891,57 Lt delspinigių sumos patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas visą apimtimi patvirtindamas kreditoriaus finansinį reikalavimą delspinigių dalyje nurodė, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, derybų būdu. Nors atsakovas sutartį sudarė laisva valia, tačiau derybos dėl visų sutarties sąlygų nevyko, apeliantas neturėjo galimybės derėtis dėl mažesnio delspinigių dydžio. Sutartis buvo sudaryta ne abipusių derybų, o prisijungimo būdu, apeliantui akceptuojant stipresnio kontrahento pasiūlytas Kredito sutarties sąlygas. Sudarant minėtą sutartį apeliantas nebuvo konsultuojamas advokatų ar kitų teisininkų. Be to, sutartis kelis kartus buvo keičiama papildomais susitarimais, todėl kreditorius nepagrįstai skaičiuoja delspinigius derybų dėl sutarties keitimo metu.
  2. Viena iš sąlygų, į kurias atsižvelgiama mažinant akivaizdžiai per didelį delspinigių dydį, yra prievolės suma. Apelianto prievolės suma 8 080 000 Lt yra labai didelė, todėl nuo šios sumos skaičiuojami 0,1 proc. dydžio delspinigiai taip pat yra dideli. Šiuo metu paskaičiuoti delspinigiai sudaro 1/3 kredito sumos, o tai akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo ir protingumo principams. Ši delspinigių norma yra lygi 36,5 proc. dydžio metinėms palūkanoms, kas lygu 8 080 Lt už vieną dieną. Tarp verslo subjektų, sąžiningai vykdančių ir organizuojančių savo veiklą, tai yra visiškai neprotingas dydis, iškreipiantis rinkos tendencijas.
  3. Bendrąja prasme sutartimi nustatytos netesybos (delspinigiai) yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jų tikslas – kompensavimas ir tai yra civilinės atsakomybės forma, o sutartiniai nuostoliai taip pat gali būti teismo kontroliuojami. Atsižvelgiant į delspinigių kompensacinę funkciją, jų dydis sutartyse turi būti numatomas toks, kad kompensuotų galimus patirti kitos šalies minimalius nuostolius, tačiau tai nereiškia teisės kitai šaliai nepagrįstai praturtėti, t.y. sutartyje nustatytu delspinigių dydžiu gauti didesnę naudą nei realiai turėti jos nuostoliai dėl prievolės neįvykdymo. Netesybos gali būti mažinamos tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju kreditorius neįrodė, o teismas tokių įrodymų nepareikalavo, jog jo realiai patirti nuostoliai dėl prievolės neįvykdymo atitinka Kredito sutartyje nustatytus ir priskaičiuotus delspinigius, todėl buvo pažeistos CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo nuostatos.
  4. Netesybos laikytinos viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Šalių sudaryta sutartis buvo užtikrinta ir kitomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, kurios viršija kreditoriaus finansinį reikalavimą daugiau negu 6,7 karto. Prievolės užtikrinimo instituto negalima tapatinti su pelno generavimo priemone, ypač santykiuose su restruktūrizuojama įmone. Be to, taikant delspinigių normos dydį, būtina įvertinti skolininko realias galimybes įvykdyti prievolę ir ar dideli delspinigiai nepažeidžia paties skolininko ir kitų jo kreditorių teisėtų interesų. Ginčo teisinis santykis kyla restruktūrizavimo byloje, o tai netapatus komercinis santykis tarp kredito davėjo ir kredito gavėjo. Restruktūrizuojama įmonė siekia išsaugoti savo veiklos tęstinumą, tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais ĮRĮ nustatyta tvarka. Pati restruktūrizavimo esmė yra taip pat susijusi su tam tikro pobūdžio nuolaidomis, kurias kreditoriai suteikia savo skolininkui. Nagrinėjamu atveju kreditorius apeliantui tokių nuolaidų nesuteikė. Nesumažinus kreditoriaus reikalavimo dėl delspinigių dydžio kyla grėsmė sklandžiam apelianto restruktūrizavimo procesui.
  5. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti delspinigių dydį taip pat atsižvelgiant ir į viešąjį interesą.
  6. ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalies nuostata neleidžia daryti išvados, kad po nutarties dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjimo dienos ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo. Po bylos nutraukimo netesybos yra skaičiuojamos toliau nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios, t.y. nuo 2009-12-15, ir yra skaičiuojamos už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme laikotarpį. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010-06-15, todėl po teismo priimtos ir 2010-05-26 įsiteisėjusios nutarties nutraukti apelianto pirmąją restruktūrizavimo bylą, kreditorius turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą, kol nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Priteisti delspinigiai, skaičiuojami už dešimt mėnesių, yra nepagrįsti. Patvirtinus visą nurodytą delspinigių sumą būtų pažeisti sąžiningumo ir protingumo principai, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų kitų apelianto kreditorių sąskaita, taip pat nukentėtų didelės dalies nelygiavertėje padėtyje esančių kreditorių (vartotojų, fizinių asmenų) interesai. Apelianto pagrindinės prievolės kreditoriui pripažinimas negali būti tapatinamas su kreditoriaus paskaičiuotų delspinigių, kaip savarankiško reikalavimo, pripažinimu. Kreditorius jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantas [pripažino reikalavimus dėl delspinigių sumos, nepateikė.

17Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą kreditorius UAB „Medicinos bankas“ su skundu nesutiko, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto argumentas, kad Kredito sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdų ir nesiderant dėl visų kredito sąlygų yra nepagrįsti. Sudarant sutartį tarp šalių vyko derybos dėl kredito suteikimo pagrindinių sąlygų. Derantis ir pasirašant sutartį apeliantas jokių pageidavimų ar pretenzijų dėl kreditoriaus pasiūlyto delspinigių dydžio nereiškė, taigi su tokiu delspinigių dydžiu sutiko. Aplinkybę, jog dėl sutarties sąlygų buvo deramasi patvirtina ir vėlesni Kredito sutarties pakeitimai ir papildimai. Apeliantas, sudarant sutartį, galėjo kreiptis į advokatus, kurių paslaugomis naudojosi, dėl teisinės pagalbos ir sutarties sąlygų įvertinimo, pasitelkti juos derybų metu, tačiau to nepadarė. Šalys nebuvo sudariusios jokio rašytinio susitarimo dėl delspinigių neskaičiavimo derybų dėl sutarties pakeitimo metu, tokių prašymų apeliantas kreditoriui nereiškė, todėl kreditorius pagrįstai priskaičiavo delspinigius iki papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymo dienos. Be to, šie delspinigiai buvo įtraukti į kreditoriaus finansinį reikalavimą, pareikštą pirmoje apelianto restruktūrizavimo byloje.
  2. Apelianto argumentas, jog priskaičiuoti delspinigiai sudaro 1/3 kredito sumos, todėl akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo ir protingumo principas, yra nepagrįstas. Šalys laisva valia susiarė būtent dėl 0,1 proc. delspinigių dydžio, todėl delspinigių sumos apskaičiuotos pagrįstai. Didelės kredito sumos suteikiamas apeliantui lėmė ir kreditoriaus didelius nuostolius prievolės neįvykdymo atveju.
  3. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę, todėl kreditorius neprivalo įrodyti kokie yra realūs nuostoliai dėl to, kad apeliantas neįvykdė prievolės.
  4. Apelianto argumentas, jog sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ir kitomis prievolės užtikrinimo priemonėmis, nesudaro pagrindo mažinti delspinigių, nes nėra aišku kokia apimtimi būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas, jeigu būtų priverstinai realizuojamos minėtos užtikrinimo priemonės.
  5. Apelianto teiginiai, kad teismas turėtų mažinti delspinigių dydį atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas yra restruktūrizuojama įmonė, taip pat atsižvelgiant į viešąjį interesą, yra nepagrįsti, nes tokių delspinigių mažinimo pagrindų nenumato nei ĮRĮ, nei kiti įstatymai. Apelianto kreditoriai gali sumažinti savo finansinius reikalavimus tik laisva valia darydami nuolaidas apeliantui, t.y. atsisakydami dalies savo reikalavimų, tačiau joks įstatymas neįpareigoja kreditoriaus mažinti savo reikalavimą ir daryti nuolaidą apeliantui.
  6. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai pasisakė dėl ieškinio senaties taikymo delspinigių atžvilgiu.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patikslintas RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių sąrašas įtraukiant į jį UAB „Medicinos bankas“ 2 840 891,58 Lt dydžio delspinigių finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Nagrinėjamu atveju apeliantas – restruktūrizuojama įmonė ginčija sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) dydį kaip aiškiai per didelį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

22Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad kai kreditorius reikalauja ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

23Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Tačiau sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1088/2011; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1939/2011).

24Nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje apelianto kreditorius UAB „Medicinos bankas“ prašė taikyti apeliantui civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, kad apeliantas pažeidė prievolę atsiskaityti su kreditoriumi pagal 2007 m. rugsėjo 21 d. Kredito sutartį Nr. LOAN 45531 su papildomais susitarimais, ir apelianto pagrindinė skola (negrąžintas kreditas) sudaro 8 080 000 Lt. Pagal kredito sutartį su pakeitimais kredito grąžinimo terminas suėjo 2010 m. sausio 15 d. (papildomas susitarimas Nr. 5). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus laiku grąžinti kreditą bei palūkanas (dėl to byloje ginčo nėra), jis privalo kreditoriui sumokėti netesybas – 0,1 proc. dydžio delspinigius (2007 m. rugsėjo 21 d. Kredito sutarties Nr. LOAN 45531 2.9, 6.4.2 p.).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla apeliantui keliama jau antrą kartą. Pirmą kartą kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi. Kreditoriaus patvirtintą 9 056 014,14 Lt dydžio finansinį reikalavimą taip pat sudarė 218 160 Lt nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 priskaičiuoti ir nesumokėti 0,1 proc. delspinigiai nuo negrąžintos kredito sumos, 24 240 Lt nuo 2009-12-01 iki 2009-12-04 priskaičiuoti ir nesumokėti 0,1 proc. delspinigiai nuo negrąžintos kredito sumos, kurie bendrai sudaro 242 400 Lt. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai vertintini kaip jau nustatytos aplinkybės, kurių iš naujo įrodinėti nereikia, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2327/2011). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą šioje dalyje nekvestionavo.

26Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo neabejotinai teigti, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, duomenų, kad apeliantas po sutarties sudarymo būtų pareiškęs pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abi sutarties šalys, tiek apeliantas, tiek kreditorius, yra verslo subjektai, kurie sudarant kreditavimo sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negalėjo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Aplinkybę, kad sudarant kredito sutartį ir jos pakeitimus tarp šalių vyko derybos dėl pagrindinių sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl delspinigių, be kita ko patvirtina ir šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3. Tai, kad apeliantas yra įkeitęs turtą iš kredito sutarties kildinamoms prievolėms įvykdyti, nesudaro pagrindo mažinti šalių sutartų netesybų dydį. Pažymėtina, kad apeliantas neįvykdė visos sutartinės prievolės kreditoriui, t.y. negrąžino viso jam suteikto 8 080 000 Lt dydžio kredito. Be to, net penkis kartus sumažinti šalių sutartų netesybų dydį, kai jas kelerius metus tenkino ši sutartinė nuostata, nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti teismo patvirtintų UAB „Medicinos bankas“ delspinigių apelianto restruktūrizavimo byloje.

27Apelianto argumentas, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai yra laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą yra nepagrįstas, nes netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

28Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė tik patvirtinti kreditorinį reikalavimą netesybų – delspinigių forma ir nereikalavo dėl sutarties neįvykdymo patirtų nuostolių atlyginimo, taigi nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad kreditorius tiksliai įrodytų jo realiai patirtų nuostolių dydį, todėl apelianto argumentai, kad kreditorius neįrodė patyręs nuostolius kredito sutartyje nustatyto delspinigių dydžio, yra nepagrįstas. Be to, kadangi sutarties šalys sutartimi buvo susitarusios dėl delspinigių dydžio, tai reiškia, kad jos buvo susitarusios dėl būtent tokios apimties minimalių nuostolių, kurių dydį kreditoriui nereikia įrodinėti, atlyginimo.

29Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį dėl delspinigių reikalavimo reglamentuojančias teisės normas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.127 str. 5 d., 1.130 str. 3 d., 1.131. str. 1 d.). Nuo 2010 m. gegužės 26 d., t.y. nuo teismo nutarties nutraukti pirmąją apelianto restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, iki 2010 m. spalio 11 d., t.y. iki teismo nutarties šioje byloje iškelti apeliantui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas kreditoriaus reikalavimams dėl delspinigių nėra suėjęs.

30Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant nagrinėjamą klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

31Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad prašomų priteisti delspinigių suma nėra aiškiai per didelė ir neprieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 5. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į RUAB „Sostinės... 6. Atsakovas RUAB „Sostinės būstai“, nesutikdamas su UAB „Medicinos... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su 15,04 proc. palūkanomis nuo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi kreditoriaus UAB... 10. Teismas nurodė, kad nesprendė kreditoriaus reikalavimų dėl 8 080 000 Lt... 11. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 1 110 425,43 Lt palūkanų... 12. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 2 817 361,36 Lt delspinigių... 13. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 26 245,25 Lt delspinigių už... 14. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo dalyje dėl 5 101,40 Lt papildomų... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atskiruoju skundu apeliantas RUAB „Sostinės būstai“ prašo pakeisti... 17. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą kreditorius UAB „Medicinos... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies,... 21. Nagrinėjamu atveju apeliantas – restruktūrizuojama įmonė ginčija... 22. Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą... 23. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais... 24. Nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje apelianto kreditorius UAB „Medicinos... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla... 26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 27. Apelianto argumentas, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai yra laikomi... 28. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė tik patvirtinti kreditorinį... 29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį dėl... 30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai... 31. Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti...