Byla e2A-747-856/2019

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-586/2019 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė E. S. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) ( - ) ( - )civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, akto įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnamečių dukrų P. S., gimusios ( - ), ir S. S., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą po 250 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo 6 939 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams nuo 2016-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ); 7) priteisti iš ieškovės atsakovui 35905 Eur kompensaciją už ieškovei tekusią didesnę santuokinio turto dalį; 8) nustatyti, jog ieškovė įsipareigoja vienasmeniškai įvykdyti šalių prisiimtus įsipareigojimas pagal solidarią prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ 2007-12-07 kredito sutarties Nr. ( - ) pagrindu bei ateityje nereikalauti regreso tvarka iš atsakovo sumokėtų piniginių įmokų; 9) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Mano, jog ieškovė, siekdama, kad šalių santuoka būtu nutraukta dėl atsakovo kaltės bei atsakovo iškeldinimui iš namų, ryžosi melagingai apkaltinti savo sutuoktinį smurtu prieš ją. Toks ieškovės elgesys yra nesuderinamas su CK 3.27 straipsnyje įtvirtinta pareiga būti lojaliam savo sutuoktiniui, gerbti vienas kitą. Ieškovė tokiu elgesiu pažeidė CK 3.5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą įgyvendinant šeimos teises ir vykdant šeimos pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai. 2016-04-22 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2016-04-18 įvykio išdėstytos aplinkybės neparodo, kad atsakovas buvo nelojalus ar negerbė savo sutuoktinės. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio šalys jau nebevedė bendro ūkio, ginčijosi dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nuolat konfliktavo su atsakovu, o ir 2016-04-18 konfliktą išprovokavo būtent ieškovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2016 m. balandžio mėnesio atsakovas būtų pažeidęs jam tenkančias sutuoktinio pareigas. Taip pat visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovas ilgą laiką nesirūpino šeima. Pridedami banko sąskaitos išrašai paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovas nuo 2016 m. balandžio mėnesio neteikia išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. Priešingai, net ir po to, kai teismui pagal ieškovės prašymą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas išsikraustė iš namų, atsakovas duodavo ieškovei pinigų savo nepilnamečių dukrų išlaikymui ne mažiau kaip po 150 Eur kiekvienai dukrai, kas mėnesį, taip pat nupirkdavo joms reikalingų daiktų ir rūbų. Be to, atsakovas, siekdamas užtikrinti savo šeimos gerovę ir finansinį nepriklausomumą, visada dirbo, net buvo išvykęs dirbti į Norvegiją statybose, o visus uždirbtus pinigus skyrė šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas po to, kai ieškovė nesutiko su šeima išvažiuoti gyventi į Norvegiją, matydamas grėsmę santuokos iširimui, nusprendė sugrįžti į Lietuvą, ką padarė 2015 metais. Atsakovo pajamos dirbant Lietuvoje ženkliai sumažėjo palyginus su pajamomis, gautomis dirbant Norvegijoje, ir tai iššaukė ieškovės nepasitenkinimą dėl materialinės šeimos situacijos pablogėjimo, kuris nuolat augo. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovės noras tenkinti savo asmeninius poreikius, o ne siekti šeimos gerovės pagal šeimos uždirbamas pajamas.

83.

9Nurodė, jog kiekvienos nepilnametės dukros išlaikymui negali būti priteista daugiau nei pusė minimalios mėnesinės algos kas mėnesį. Be to, nepilnametės dukros neturi specialių poreikių. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas per mėnesį viršija atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 650 Eur per mėnesį, jis neturi jokio turto ar santaupų. Po to, kai atsakovas buvo priverstinai iškeldintas iš namų, atsakovas gyveno pas tėvus, šiuo metu gyvena išsinuomotame bute. Tenkinus ieškovės prašymą priteisti kiekvienai dukrai po 250 Eur išlaikymo, atsakovui liktų apie 150 Eur pragyvenimui, iš kurių jis turėtų apmokėti buto nuomą, nusipirkti maisto ir apmokėti išlaidas, kai dukros būtų pas jį, o tai yra objektyviai neįmanoma. Pažymėjo, kad iki šalių santykių pablogėjimo, atsakovas perduodavo ieškovei pinigus, skirtus šeimos poreikiams tenkinti, grynais. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą nuo 2016 m. balandžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovė nėra pateikusi jokios informacijos apie gaunamas pajamas, paskutinė motinystės pašalpa ieškovei buvo išmokėta 2015-08-20 ir sudarė 105,35 Eur, o tai reiškia, kad iki šalys nustojo kartu gyventi, šeimą išlaikė atsakovas, nes ieškovė niekur nedirbo.

104.

11A. E. S. pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriais reiškė reikalavimus: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečių dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina; 3) nustatyti bendravimo tvarką su dukromis; 4) priteisti iš atsakovo po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienos dukters išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; 5) asmeninės nuosavybes teise ieškovei priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio rinkos vertė 170 300,00 Eur, kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), kurios rinkos vertė 3 400 Eur, vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), kurio rinkos vertė 1200 Eur, buitinių nuotekų įvadą, unikalus Nr. ( - ), kurio rinkos vertė 1 700 Eur, žemės sklypą, 0,1220 ha dydžio, kurio unikalus Nr. ( - ), kurio rinkos vertė 32 400 Eur, esančius ( - ); 6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartį Nr. ( - )yra solidari atsakovo ir ieškovės prievolė; 7) nustatyti, jog po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartį Nr. ( - )vykdys asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią šios prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas tokios prievolės įvykdymo išlaidas bei dėl to patirtus atsakovo nuostolius; 8) priteisti iš ieškovės 68 000 Eur kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; 9) asmeninės nuosavybes teise ieškovei priteisti santuokos metu įgytą turtą: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais - 300 Eur vertės, koridoriaus suoliuką - 50 Eur vertės, lygintuvą - 100 Eur vertės, lyginimo lentą - 50 Eur vertės, skalbimo mašiną Miele – 250 Eur vertės, skalbinių džiovyklą Whirpool - 150 Eur vertės, akvariumą – 1 500 Eur vertės, televizorių Samsung 54 colių - 500 Eur vertės, kilimą 2x4 m - 100 Eur vertės, veidrodį 2 m aukščio - 80 Eur vertės; baldus: odinį kampą - 500 Eur vertės, užuolaidas su karnizais svetainėje - 100 Eur vertės, muzikinį centrą Samsung - 50 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (miegamojo lovą, čiužinį, 2 komodas) – 2 000 Eur vertės, drabužinės spintą su stumdomomis durimis - 800 Eur vertės, drabužinės baldus su lentynomis - 200 Eur vertės, seifą - 200 Eur vertės, užuolaidas su karnizu miegamajame - 50 Eur vertės, televizorių SONY - 200 Eur vertės, šviestuvą virš valgomojo stalo - 100 Eur vertės, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) – 8 000 Eur vertės, smulkintuvą maisto atliekoms - 100 Eur vertės, užuolaidas su karnizu virtuvėje - 80 Eur vertės, šašlykinę - 50 Eur vertės, lauko drabužių džiovyklą - 60 Eur vertės, gultą - 30 Eur vertės, lauko supynę - 100 Eur vertės, lauko terasos baldus - 600 Eur vertės, vėliavos stiebą - 200 Eur vertės, vejos automatinę laistymo sistemą – 4 000 Eur vertės, garažo lentynas - 40 Eur vertės, laistymo ritę - 70 Eur vertės, kondicionierių Toschiba - 100 Eur vertės, skalbimo mašiną Hoover - 150 Eur vertės, žoliapjovę - 100 Eur vertės, šaldytuvą Ariston - 150 Eur vertės, suvirinimo aparatą - 200 Eur vertės, oro kompresorių - 100 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį Karcher - 200 Eur vertės, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB S. C. - 300 Eur vertės, škotų terjero veislės šunį - 1000 Eur vertės; 10) priteisti iš ieškovės 11 455 Eur kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; 11) priteisti iš ieškovės 5 750 Eur kompensaciją atsakovui už bendro turto sumažinimą, jai pardavus automobilį VW Tiguan, VIN Nr. ( - ); 12) priteisti iš atsakovo 50 Eur kompensaciją ieškovei už bendro turto sumažinimą pardavus puspriekabę, valstybinis numeris ( - ); 13) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

125.

13Ieškovė pateikė atsiliepimus į priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, su atsakovo reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl gyvenamojo namo, jo priklausinių ir žemės sklypo priteisimo ieškovei, dėl ieškovės įpareigojimo vienasmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankas, nesutiko dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio, kompensacijos atsakovui už gyvenamąjį namą priteisimo, daiktų padalijimo ir kompensacijos atsakovui priteisimo, kompensacijos atsakovui už transporto priemonę VW Tiguan priteisimo.

146.

15Nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai byloje – pinigų dovanojimo sutartis, nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nuosprendis ir t. t., patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovės tėvai prisidėjo finansiškai prie šalių šeimos gerovės, kad būtent atsakovas pažeidė savo santuokines pareigas bei kad atsakovas su ieškove elgėsi žiauriai, naudojo smurtą jos atžvilgiu. Pažymėjo, jog pati abiejų dukrų išlaikymui kas mėnesį skiria po 500 Eur (t. y. maistas (apie 100-150 Eur kiekvieną mėnesį), rūbai (apie 90 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį), mokesčiai už darželį (120 Eur kiekvieną mėnesį), ugdymo priemonės (apie 50 Eur), higienos reikmenys (apie 30 Eur kiekvieną mėnesį), vaistai (priklausomai nuo susirgimų), laisvalaikis (100 Eur), ir pan.). Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad visiškai nesutinka su prašoma priteisti kompensacijos suma. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis iki santuokos sudarymo turėjo 70 000 litų savo asmeninių santaupų, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad 250 000 litų jam padovanojo jo tėvai, priešingai nei ieškovė. Atsakovo tėvai namą pardavė už 280 000 litų, tačiau tikrai atsakovui 250 000 litų nepadovanojo, nes iš karto įsigijo kitą žemės sklypą ir jame statėsi kitą namą, kuriame šiuo metu, ieškovės žiniomis, ir gyvena. Ieškovė pateikė tiek savo, tiek savo tėvų turto deklaracijas, kurios neginčijamai patvirtina, jog ieškovės tėvai ne tik deklaravo ir turėjo tokio dydžio pajamas, bet jas ir padovanojo ieškovei, o atsakovas savo tėvų deklaracijų nepateikė. Ieškovė nurodė, kad namo įsigijimui ir įsirengimui šalys išleido 840 000 Lt. Gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais buvo įsigytas 2006-08-28 pirkimo – pardavimo sutartimi už 420 000 Lt. Didžiąją dalį šios sumos sumokėjo ieškovė, kadangi 2006-08-28 dovanojimo sutartimi ieškovei 270 000 Eur padovanojo tėvai, o avansą, t. y. 70 000 litų, pagal 2006-08-22 Preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį už ieškovę sumokėjo jos mama. Taip pat šalys 2006-08-27 sudarė 200 000 Lt paskolos sutartį Nr. ( - ) su AB Hansabankas. Vėliau, t. y. 2007-12-07, minėta kredito suma buvo refinansuota AB „SEB bankas“ 300 000 Lt sumai. Šiuo metu negrąžintos paskolos likutis sudaro 73 000 Eur. Paaiškino, kad už namą buvo sumokėtas 70 000 litų avansas, kurį sumokėjo ieškovės mama K. K., vėliau sumokėta likusi suma, t. y. 350 000 litų. Ieškovės įnašas sudaro 340 000 litų. 2006-08-28 sutarties 17 punkte nurodyta, jog pirkėjai yra sumokėję 40 000 litų UAB „Pušų alėja“ už teisę prisijungti prie magistralinių tinklų prieš sutarties sudarymą. Atsakovui turėtų būti priteista 35 905 Eur kompensacija už jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Nurodė, kad vadovaujasi ne vertinimo ataskaitoje nustatyta namo verte, o realiai šalių išleistas pinigines lėšas namo įsigijimui ir įsirengimui, kurios sudaro 243 280 Eur, t. y. sutinka atsakovui sumokėti didesnę kompensaciją, nei jam tektų pagal dabartinę namo vertę. Nesutinka jog kilnojamasis turtas būtų priteistas jai, atsakovui priteisiant 11 455 Eur kompensaciją. Atsakovo nurodyti daiktai buvo įgyti dar santuokos pradžioje, todėl per 11 metų nuvertėjo. Atsakovas iš namo išsivežė: kilimą 2x4 m; kondicionierių Toschiba; skalbimo mašiną Hoover; šaldytuvą Ariston; suvirinimo aparatą; oro kompresorių; plovimo įrenginį Karcher, todėl jie jau yra padalinti, už juos tik turėtų būti ieškovei priteista 1 000 Eur kompensacija. Nurodė, jog sutinka grąžinti atsakovui: koridoriaus suoliuką, televizorių Samsung 54 colių, užuolaidas, muzikinį centrą Samsung, miegamojo kambario baldus – lovą, čiužinį, dvi komodas, miegamojo užuolaidas, televizorių Sony, šašlykinę, lauko drabužių džiovyklę, gultą, lauko supynę, žoliapjovę, už juos ieškovei turėtų būti priteista 3 240 Eur kompensacija. Šuo buvo pirktas tuo metu, kai atsakovas buvo susilaužęs kojas, jo įsigijimui ieškovės tėvai skolino 2 000 litų. Šuo apskritai neturėtų būti dalinamas, kadangi jis yra vaikų. Priteisus dalį daiktų atsakovui, įvertinus tai, kad didžiąją dalį daiktų atsakovas jau ir taip yra išsivežęs, ieškovės naudai turėtų būti priteista 4 240 Eur kompensacija iš atsakovo.

167.

17Automobilis VW Tiguan buvo įsigytas ne iš bendrų šeimos pajamų, jį ieškovei nupirko jos tėvai. Transporto priemonė buvo įsigyta lizingu, kadangi ieškovė tuo metu dirbo AB SEB banke ir galėjo lizinguotis daiktus su mažesnėmis palūkanomis. Kiekvieną mėnesį lizingą mokėjo ieškovės tėtis. Kai lizingas buvo išmokėtas, automobilis buvo užregistruotas ieškovės vardu. Vėliau, šalims dar būnant santuokoje ir gyvenant kartu, automobilis buvo parduotas, o gautos piniginės lėšos pervestos ieškovės tėvui, kadangi būtent jis ir mokėjo už transporto priemonę.

18I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

198.

20Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – S., o atsakovui – S. Nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį. Priteisė iš atsakovo 1 115,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Santuokoje įgytą turtą teismas padalino sekančiai: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); atsakovui iš ieškovės priteisė 19 264,71 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais - 90 Eur, lygintuvą - 30 Eur, lyginimo lentą - 15 Eur, skalbimo mašiną Miele - 75 Eur, skalbinių džiovyklą Whirpool - 45 Eur, veidrodį 2 m aukščio - 24 Eur; baldus: odinį kampą - 150 Eur, drabužinės spintą su stumdomomis durimis - 240 Eur, drabužinės baldus su lentynomis - 60 Eur, seifą - 60 Eur, šviestuvą virš valgomojo stalo - 30 Eur, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) – 2 400 Eur, smulkintuvą maisto atliekoms - 30 Eur, lauko terasos baldus - 180 Eur, vėliavos stiebą - 60 Eur, vejos automatinę laistymo sistemą – 1 200 Eur, garažo lentyną – 12 Eur, laistymo ritę - 21 Eur, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB S. C. - 90 Eur vertės. Viso priteisė turto natūra už 4 812 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: koridoriaus suoliuką – 15 Eur vertės, televizorių Samsung 54 colių – 150 Eur vertės, užuolaidas su karnizu miegamajame – 15 Eur vertės, muzikinį centrą Samsung – 15 Eur vertės, miegamojo kambario baldus – lova, čiužinys, dvi komodos – 600 Eur vertės, užuolaidas su karnizu virtuvėje – 24 Eur vertės, televizorių Sony – 60 Eur vertės, šašlykinę – 15 Eur vertės, lauko drabužių džiovyklą – 18 Eur vertės, gultą – 9 Eur vertės, lauko sūpynes – 30 Eur vertės, žoliapjovę – 25 Eur vertės, užuolaidas svetainėje – 30 Eur vertės, viso priteisė turto natūra už 1 006 Eur; už didesnę kilnojamojo turto dalį, tenkančią ieškovei, iš jos atsakovui priteisė 1 903 Eur piniginę kompensaciją. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartį Nr. ( - )yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Nustatė, jog po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį vienasmeniškai vykdys ieškovė. Tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią šios prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas tokios prievolės įvykdymo išlaidas bei dėl to patirtus atsakovo nuostolius. Priteisė iš ieškovės atsakovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovei – 1 955,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo – 1 233 Eur žyminio mokesčio valstybei.

219.

22Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, nesirūpino vaikais. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo neištikima, nelojali savo sutuoktiniui ar tenkino savo asmeninius poreikius, o ne siekė šeimos gerovės. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ieškovės tėvai K. K. ir P. K. išreiškė nuomonę, jog šalių santuoka iširo dėl smurto šeimoje, atsakovo agresijos. Liudytoja atsakovo mama B. S. nurodė, kad santuoka iširo dėl dažno pinigų trūkumo šeimoje, žinojo, jog buvo kviečiama policija neva atsakovas neblaivus, tačiau atsakovas būdavo blaivus. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas darė išvadą, jog dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2310.

24Nors atsakovas teigė, jog jo nepilnamečių dukrų išlaikymui reikalinga 300 Eur suma per mėnesį, kurią jis galėtų sau leisti mokėti abiems vaikams, tačiau teismas konstatavo, jog šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, kad vienam vaikui išlaikyti pakanka mažesnės nei ieškovės nurodyta 250 Eur suma vienam vaikui, neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui suma yra per didelė. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, įrodinėjo, kad jo turtinė padėtis sudėtinga, kadangi jis turi vienintelį pajamų šaltinį – darbą ( - ) vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, uždirba apie 1000 Eur (tai nurodė teismo posėdžio metu), nuomojasi butą, moka mokesčius už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, patiria kitas asmenines išlaidas, tačiau teismas atsakovo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį vertino kritiškai, konstatuodamas, jog atsakovas dirba vairuotojo pareigose, šios pareigos, teismo vertinimu, yra paklausios, ir neabejotinai sudaro sąlygas jam rasti ir geriau apmokamą darbą bei užmokestį už jį, sudarančias sąlygas pakankamai pilnai pasirūpinti visais savo išlaikytiniais atliekant savo, kaip tėvo, pareigą, taip pat ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė duomenų bei įrodymų, kad nėra jokių galimybių jam gauti didesnes pajamas, kad jis ieškojo geriau apmokamo darbo, tačiau jam buvo atsisakoma suteikti jį dėl objektyvių priežasčių. Teismas, įvertindamas atsakovo paaiškinimus, darė išvadą, kad atsakovas nededa pakankamų pastangų tam, kad susirastų geriau apmokamą darbą, ir lygia dalimi su jo vaikų mama prisidėtų prie nepilnamečių dukrų išlaikymo. Be to, atsakovas pirminiame priešieškinyje prašė jam priteisti visą nekilnojamąjį turtą, už kurį sutiko ieškovei išmokėti 67 850 Eur kompensaciją. Šių byloje pateiktų duomenų bei įrodymų pagrindu teismas darė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovas turi realias galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie jo nepilnamečių vaikų būtinos išlaikymo sumos teikimo.

2511.

26Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad išlaikymą atsakovas vaikams teikė, išskyrus 2016-04-11 mokėjimą už darželį 66,52 Eur sumai ir 2016-05-10 mokėjimą už darželį 68,24 Eur sumai, ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintino dalinai. Pažymėjo, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Šiuo atveju nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista po 250 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2016-06-15, iki vaikų pilnametystės. Ieškinys priimtas 2016-04-15, todėl išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo teismas skaičiavo už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio pusę mėnesio, t. y. 1 250 Eur (po 250 Eur kiekvienai dukrai; 500 Eur + 500 Eur + 250 Eur už pusę mėnesio), atėmus teiktą išlaikymą už darželį – 134,76 Eur (66,52 Eur + 68,24 Eur), iš atsakovo priteisė 1 115,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms.

2712.

28Teismas nurodė, kad iš namų valdos ( - ), turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. ( - ), kurią atliko turto ir verslo vertintojai „Lituka ir KO“, matyti, kad 2016-05-26 dienai nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, kiemo aikštelės, vandentiekio įvado, buitinių nuotekų išvado, žemės sklypo vertė yra 209 000 Eur. Teismas nurodė, jog byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ieškovės tėvai dukrai neatlygintinai dovanojo asmeninėn nuosavybėn 270 000 Lt (78 197,41 Eur), 70 000 Lt (20273,40 Eur), viso 340 000 Lt (98 470,80 Eur). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo tėvai jam davė 250 000 Lt, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas investavo savo asmenines santaupas. Nors E. S. deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2005 m. buvo 60 000 Lt, 2007 m. deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2006 m. - 65 000 Lt, tačiau vėlesnių metų deklaracijų nepateikė. Teismas nurodė, jog iš VSDFV pažymos apie asmens socialinį draudimą matyti, kad atsakovo draudžiamos pajamos 2006 m. buvo 8 438,11 Lt (2 443,85 Eur), 2007 m. – 11 145,41 Lt (3 228,80 Eur), todėl sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo pirkimo ir įrengimo ir kad turėjo asmeninių lėšų, laikomų ne banke, nes pagal jo darbo pobūdį nepateikė įrodymų, jog galėjo turėti tokias santaupas. Teismas nurodė, jog 2019-01-16 likusi neišmokėta kredito suma – 71 999,77 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, kam turi atitekti žemės sklypas su gyvenamuoju namu, taip pat į tai, kad ieškovė sutiko, o atsakovas neprieštaravo, kad šalių prisiimtus įsipareigojimas pagal solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas 2007-12-07 kredito sutarties Nr. ( - )pagrindu vienasmeniškai įvykdys ieškovė, nekilnojamąjį turtą priteisė ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisdamas 19 264,71 Eur piniginę kompensaciją (209 000 Eur – 98 470,81 Eur = 110529,19 Eur. Viso dalintino nekilnojamojo turto vertė – 110 529,19 Eur, šio turto vertės likutis dalinamas iš dviejų (110 529,19 : 2 = 55 264,60 Eur), taip pat likusi mokėti paskolos suma dalinama iš dviejų (71 999,77 Eur : 2 = 35 999,89 Eur). Iš atsakovui priklausančios likutinės namo vertės, t. y. 55 264,60 Eur atimama atsakovui priklausanti mokėti paskolos suma – 35999,86 Eur, kurią prisiima padengti ieškovė (55 264,60 Eur – 35 999,89 Eur = 19 264,71 Eur).

2913.

30Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė daiktų vertes, kurie įsigyti prieš 10-11 metų, ieškovė su tokiomis daiktų vertėmis nesutiko, tačiau nepateikė savo daiktų vertinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kilnojamieji daiktai įsigyti prieš 10-11 metų, sprendė, kad akivaizdu, jog šie daiktai nėra nauji, jų vertė negali būti kaip naujų daiktų, naudojami nusidėvėjo, todėl vertindamas atsakovo pateiktų daiktų vertes nustatė, jog kilnojamieji daiktai nusidėvėjo 70 procentų. Atsižvelgdamas į tai nustatė daiktų vertę paskaičiavus 70 procentų nusidėvėjimą.

3114.

32Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog dalį daiktų atsakovas yra išsivežęs: kilimą 2x4 m, kondicionierių Toschiba, skalbimo mašiną Hoover; šaldytuvą Ariston, suvirinimo aparatą, oro kompresorių, plovimo įrenginį Karcher, akvariumo nėra, nes jis yra atiduotas, o atsakovas nurodė, kad jokių daiktų nesivežė, teismas darė išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl šių daiktų realaus egzistavimo, todėl šių daiktų nedalino. Teismas nustatė, jog dalinti daiktai yra tie, dėl kurių nekilo ginčo dėl realaus jų egzistavimo: koridoriaus spinta su stumdomomis durimis ir stalčiais - 90 Eur, koridoriaus suoliukas - 15 Eur, lygintuvas - 30 Eur, lyginimo lenta - 15 Eur, skalbimo mašina Miele - 75 Eur, skalbinių džiovykla Whirpool - 45 Eur, televizorius Samsung 54 colių - 150 Eur, veidrodis 2 m aukščio - 24 Eur, baldai: odinis kampas - 150 Eur, užuolaidos su karnizais svetainėje - 30 Eur, muzikinis centras Samsung - 15 Eur, miegamojo kambario baldai (miegamojo lova, čiužinys, 2 komodos) - 600 Eur, drabužinės spinta su stumdomomis durimis - 240 Eur, drabužinės baldai su lentynomis - 60 Eur, seifas - 60 Eur, užuolaidos su karnizu miegamajame - 15 Eur, televizorius SONY - 60 Eur, šviestuvas virš valgomojo stalo - 30 Eur, virtuvės baldai su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) – 2 400 Eur, smulkintuvas maisto atliekoms - 30 Eur, užuolaidos su karnizu virtuvėje - 24 Eur, šašlykinė - 15 Eur, lauko drabužių džiovykla - 18 Eur, gultas - 9 Eur, lauko supynės - 30 Eur, lauko terasos baldai - 180 Eur, vėliavos stiebas – 60 Eur, vejos automatinė laistymo sistema – 1 200 Eur, garažo lentyna – 12 Eur, laistymo ritė - 21 Eur, žoliapjovė - 25 Eur, mobilusis telefonas iPhone 6S 16 GB S. C. - 90 Eur vertės. Viso dalintino turto vertė – 5 818 Eur.

3315.

34Nors atsakovas prašė padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, visą turtą priteisiant ieškovei, o jam - piniginę kompensaciją, ieškovė su tokiu siūlymu nesutiko, teigė, jog sutinka grąžinti atsakovui: koridoriaus suoliuką, televizorių Samsung 54 colių, užuolaidas, muzikinį centrą Samsung, miegamojo kambario baldus, miegamojo užuolaidas, televizorių Sony, šašlykinę, lauko drabužių džiovyklę, gultą, lauko supynę, žoliapjovę, bei sutinka, kad likę daiktai būtų jai priteisti, kadangi jie yra įmontuoti name ir yra neatsiejama namo dalis. Atsakovas nurodė, kad ieškovė lieka gyventi name, o jis gyvena bute, ir neturi kur tų daiktų padėti. Teismas byloje nustatęs grupę daiktų, kurie nėra neatsiejamai susiję su namu, gali būti pervežami ir realizuojami savarankiškai, tokiu būdu protingai sumažinant iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydį ir išlaikant šalių lygiateisiškumą, šiais argumentais remdamasis, atsakovui natūra priteisė: koridoriaus suoliuką – 15 Eur vertės, televizorių Samsung 54 colių – 150 Eur vertės; užuolaidas su karnizu miegamajame – 15 Eur vertės, muzikinį centrą Samsung – 15 Eur vertės; miegamojo kambario baldus – lovą, čiužinį, dvi komodas – 600 Eur vertės, užuolaidas su karnizu virtuvėje – 24 Eur vertės, televizorių Sony – 60 Eur vertės; šašlykinę – 15 Eur vertės, lauko drabužių džiovyklą – 18 Eur vertės, gultą – 9 Eur vertės, lauko supynes – 30 Eur vertės, žoliapjovę – 25 Eur vertės, užuolaidas svetainėje – 30 Eur vertės, viso priteisė turto natūra už 1 006 Eur. Ieškovei natūra priteisė: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais - 90 Eur, lygintuvą - 30 Eur, lyginimo lentą - 15 Eur, skalbimo mašiną Miele - 75 Eur, skalbinių džiovyklą Whirpool - 45 Eur, veidrodį 2 m aukščio - 24 Eur; baldus: odinį kampą - 150 Eur, drabužinės spintą su stumdomomis durimis - 240 Eur, drabužinės baldus su lentynomis - 60 Eur, seifą - 60 Eur, šviestuvą virš valgomojo stalo – 30 Eur, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) – 2 400 Eur, smulkintuvą maisto atliekoms - 30 Eur, lauko terasos baldus - 180 Eur, vėliavos stiebą - 60 Eur, vejos automatinę laistymo sistemą – 1 200 Eur, garažo lentyną – 12 Eur, laistymo ritę - 21 Eur, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB S. C. - 90 Eur vertės. Viso priteisė turto natūra už 4 812 Eur. Už didesnę šios grupės turto dalį, tenkančią ieškovei, iš jos atsakovui priteisė 1 903 Eur kompensaciją.

3516.

36Teismas pažymėjo, jog škotų terjero veislės šuo pirktas vaikams ir yra vaikų, todėl jis yra nedalintinas.

3717.

38Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 5 750 Eur kompensaciją už bendro turto sumažinimą jai pardavus automobilį VW Tiguan, ir iš atsakovo priteisti 50 Eur kompensaciją ieškovei už bendro turto sumažinimą jam pardavus puspriekabę, valstybinis Nr. ( - ). Atsižvelgdamas į tai, jog VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota, o atsakovo vadu buvo registruota puspriekabė SCHMID, ( - ), valstybinis Nr. ( - ), tačiau ji parduota, o nutraukiant santuoką dalintinas tik realiai šalių šiuo metu turimas turtas, teismas šio turto nusprendė nedalinti ir plačiau apie tai nepasisakė.

3918.

40Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas 80 procentų, iš atsakovo ieškovei priteisė 1 955,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (nuo bendros 2444 Eur sumos). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinys yra tenkintinas 20 procentų, iš ieškovės atsakovui priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (nuo bendros 1 000 Eur sumos). Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ieškovė turėjo sumokėti 41 Eur žyminį mokestį, ir atsižvelgdamas į tai, jog šis reikalavimas netenkintinas, iš atsakovo žyminio mokesčio nepriteisė. Iš atsakovo priteisė 1 333 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už santuokos nutraukimą, 160 Eur išlaikymas, 1 098 Eur turtinis reikalavimas). Kadangi atsakovas sumokėjo 100 Eur, todėl iš atsakovo priteisę 1 233 Eur žyminio mokesčio valstybei.

41I. A. skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

4219.

43Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį; 3) priteisti iš atsakovo 166 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms; 4) atsakovui iš ieškovės priteisti 68 000 Eur piniginę kompensaciją; 5) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais – 90 Eur, lygintuvą – 30 Eur, lyginimo lentą - 15 Eur, skalbimo mašiną Miele - 75 Eur, skalbinių džiovyklą Whirpool – 45 Eur, veidrodį 2 m aukščio – 24 Eur; baldus: odinį kampą – 150 Eur, drabužinės spintą su stumdomomis durimis – 240 Eur, drabužinės baldus su lentynomis - 60 Eur, seifą - 60 Eur, šviestuvą virš valgomojo stalo - 30 Eur, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) – 2 400 Eur, smulkintuvą maisto atliekoms - 30 Eur, lauko terasos baldus - 180 Eur, vėliavos stiebą - 60 Eur, vejos automatinę laistymo sistemą – 1 200 Eur, garažo lentyną - 12 Eur, laistymo ritę – 21 Eur, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB S. C. - 90 Eur vertės, užuolaidas su karnizu miegamajame - 15 Eur vertės, miegamojo kambario baldus - lovą, čiužinį, dvi komodas - 600 Eur vertės, užuolaidas su karnizu virtuvėje - 24 Eur vertės, lauko drabužių džiovyklą - 18 Eur vertės, gultą - 9 Eur vertės, lauko supynęs - 30 Eur vertės, žoliapjovę - 25 Eur vertės, užuolaidas svetainėje - 30 Eur vertės, kilimą 2x4 m - 30 Eur vertės, kondicionierių Toschibą - 25 Eur, skalbimo mašiną Hoover - 45 Eur; šaldytuvą Ariston - 45 Eur, suvirinimo aparatą - 60 Eur, oro kompresorių - 30 Eur, plovimo įrenginį Karcher - 60 Eur, akvariumą - 450 Eur, škotų terjerų veislės šunį – 1 000 Eur vertės. Viso ieškovei natūra priteisti turto už 7 308 Eur; 6) atsakovui natūra priteisti: koridoriaus suoliuką - 15 Eur vertės, televizorių Samsung 54 colių - 150 Eur vertės, muzikinį centrą Samsung - 15 Eur vertės, televizorių Sony - 60 Eur vertės, šašlykinę - 15 Eur vertės. Viso atsakovui natūra priteisti turto už 255 Eur; 7) už didesnę kilnojamojo turto dalį, tenkančią ieškovei, iš jos atsakovui priteisti 3 526,50 Eur piniginę kompensaciją; 8) atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 5 750 Eur kompensaciją už bendro turto sumažėjimą pardavus transporto priemonę VW Tiguan 9) ieškovei iš atsakovo priteisti 50 Eur kompensaciją už bendro turto sumažėjimą pardavus puspriekabę SCHMID, ( - ), valstybinis Nr. ( - ); 10) priteisti ieškovui iš atsakovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4419.1.

45Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė, kad ieškovė pažeidė lojalumo pareigą. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria teismas paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo atsakovas buvo išteisintas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė atsakovo neištikimybės, smurto ar piktnaudžiavimo alkoholiu faktų, o rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo išteisintas nepadarius jam inkriminuojamos veikos, be to, buvo nutraukti ir kiti pagal ieškovės skundus atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, pripažintina, kad nepagrįstas sutuoktinio skundimas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo yra absoliučiai nesuderinamas su pamatiniais teisingumo ir sąžiningumo teisės principais. Taip pat toks elgesys negali būti pateisinamas ir geros moralės požiūriu.

4619.2.

47Ieškovė neįrodinėjo prašomų priteisti išlaikymo lėšų pagrįstumo ir realumo, taip pat tos aplinkybės, kad ieškovė objektyviai turėjo galimybę skirti nepilnametėms dukroms kas mėnesį po 500 Eur kiekvienai, nepateikė įrodymų apie realiai gaunamas pajamas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė, duodama paaiškinimus, pati nurodė, kad ne vienos, bet abiejų dukrų išlaikymui per mėnesį išleisdavo 500 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalių abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia skirti kas mėnesį 1 000 Eur. Dėl šios priežasties mano, kad abiejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti šiuo metu pakanka skirti po 400 Eur per mėnesį.

4819.3.

49Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad atsakovas gauna daugiau pajamų ir turi daugiau turto, nei tai nurodyta į bylą atsakovo pateiktuose dokumentuose. Priteisiant išlaikymą iš atsakovo taip pat turi būti įvertinta, kad atsakovas yra priverstas nuomotis butą ir mokėti 200 Eur nuompinigius. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jo gaunamas atlygis už darbą Lietuvoje yra geras bei netgi viršija Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos viešai skelbiamą vidutinio atlyginimo dydį, kuris 2018 m. IV ketvirtį sudarė 751 Eur (netto). Taigi, pagal turimą atsakovo kvalifikaciją, atsakovas didesnes pajamas galėtų tikėtis gauti nebent emigravęs į užsienį. Aplinkybė, kad atsakovas, prašydamas priteisti iš jo kompensaciją ieškovei už jam atitenkančią didesnę turto dalį, taip pat prašė šios kompensacijos išmokėjimą išdėstyti 5 metams, nesuponuoja išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Atsakovas neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų. Atsakovas, mokėdamas įmokas už kreditą, šalių paimtą namui įsigyti, yra priverstas gyventi išsinuomotame bute, o tai irgi įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera. Remiantis bylos duomenimis turi būti preziumuojama, kad ieškovės turtinė padėtis yra labai gera, ir atsižvelgiant į turtinę padėti ieškovė gali prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi.

5019.4.

51Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-06-14 - 439 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 1 115,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą, peržengė ieškinio reikalavimo ribas.

5219.5.

53Byloje nėra rašytinių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės tėvai padovanojo ieškovei 340 000 Lt (98 470,80 Eur). Byloje yra tik viena dovanojimo sutartis, sudaryta 2006-08-28 tarp ieškovės ir P. K. bei K. K., pagal kurią ieškovės tėvai jai padovanojo 270 000 Lt (78 197,41 Eur). Šioje sutartyje yra nurodyta, kad „pinigai perduoti prieš pasirašant šią sutartį“. Dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, tačiau byloje nėra nustatyta šių pinigų perdavimo laikas ir vieta bei jų panaudojimo faktas bendro turto įsigijimui, o ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra teisiškai reikšminga.

5419.6.

55Apie tai, kad 220 000 Lt yra ieškovės tėvų ieškovei asmeninėn nuosavybėn dovanoti pinigai, namo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovui nebuvo žinoma. Šią aplinkybę atsakovas sužinojo tik gavęs ieškovės ieškinį. Atsakovas taip pat nežinojo, kad ieškovei buvo padovanota iš viso 270 000 Lt, nes ieškovė 50 000 Lt (270 000 Lt - 220 000 Lt) atsakovui niekada neperdavė. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė perdavė atsakovui 50 000 Lt, arba pati šiais pinigais mokėjo už perkamą turtą ir/ar apmokėjo už namo įrengimą.

5619.7.

57Pats piniginių lėšų dovanojimo faktas neleidžia preziumuoti, kad šiomis asmeninėmis lėšomis ieškovė prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo ir namo statybos. Pareiga įrodyti, kad ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos įsigyjant šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą turtą ir atliekant jo pagerinimus, tenka ieškovei. Įvertinus tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 340 000 Lt ji gavo dovanų iš savo tėvų, atitinkamai turėjo pateikti įstatymo nustatytos formos įrodymus, patvirtinančius tai, kad gavo iš savo tėvų tokią pinigų sumą ir ją investavo į bendrą jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą, tačiau į bylą ieškovė tokių įrodymų nepateikė.

5819.8.

59Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė į dalijamą nekilnojamąjį turtą, šalims priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, investavo 340 000 Lt asmeninių lėšų, kurias gavo dovanų iš savo tėvų. Į bylą pateikta 2006-08-28 dovanojimo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir jos tėvų dėl 270 000 Lt (78 197,41 Eur) dovanojimo, per se neįrodo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovei buvo padovanota 340000 Lt. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta reikšminga aplinkybė, kada ir kaip buvo perduoti pinigai ieškovei, kuriuos pastaroji turėjo gauti pagal 2006-08-28 dovanojimo sutartį. Taip pat ieškovė neįrodė, kad investavo visas pagal 2006-08-28 dovanojimo sutartį dovanotas lėšas į šalims priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teisė priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė, į nutraukiant santuoką dalijamą nekilnojamąjį turtą, šalims priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, investavo 220 000 Lt asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas į nutraukiant santuoką dalijamą nekilnojamąjį turtą, šalims priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, investavo 320 000 Lt asmeninių lėšų: 70 000 Lt asmeninių santaupų ir 250 000 Lt atsakovo motinos B. S. atsakovui padovanotų pinigų.

6019.9.

61Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo pirkimo ir įrengimo, ir kad turėjo asmeninių lėšų, laikomų ne banke, nes pagal darbo pobūdį nepateikė įrodymų, jog galėjo turėti tokias santaupas. Tokia teismo išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams. Atsakovas į bylą pateikė Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijas už laikotarpį nuo 1997 iki 2006 metų, iš kurių matyti, kad atsakovo santaupų dydis nuo 1997 metų nuosekliai didėjo ir 2006 metais atsakovas turėjo 77497 Lt santaupų. Atsakovas nuo 2006 m. pradėjo dirbti ( - ). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kokios buvo jo pajamos jam dirbant ( - ), kreipėsi į ( - ) su prašymu pateikti pažymą apie jam išmokėtą darbo užmokestį ir komandiruotpinigius, tačiau ( - ), kurios akcininku ir bendrovės vadovu yra ieškovės tėvas P. K., tokios pažymos nepateikė. Atsakovo prašomas pirmosios instancijos teismas šio dokumento iš ( - ) taip pat neišreikalavo, bet 2019-04-09 teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas P. K. nurodė, kad atsakovo pajamos jam dirbant ( - ) sudarė apie 19 000 Lt per mėnesį. Atsakovas ( - ) pradėjo dirbti nuo 2006-01-01, o santuoka su ieškovė buvo sudaryta 2006-07-08, todėl pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas neteikė į bylą 2007 m. ir paskesnių metų turto ir pajamų deklaracijų todėl, kad tokių deklaracijų pagal galiojančius įstatymus jis neturėjo teikti, be to, asmeninės santaupos buvo panaudotos namo statybai ir įrengimui.

6219.10.

63Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad namo statyba ir įrengimas kainavo 840 000 Lt, atsakovas nurodė, kad namo statybos ir įrengimas kainavo apie 900 000 Lt, šią sumą patvirtino ir liudytojas P. K.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 70 000 Lt šalys sumokėjo kaip avansą prieš notarinės sutarties sudarymą, 150 000 Lt šalys sumokėjo pavedimu į UAB „Pušų alėja“ banko sąskaitą. 40 000 Lt sumokėjo prieš sutarties sudarymą už teisę prisijungti prie magistralinių tinklų. 200 000 Lt šalys sumokėjo paėmę kreditą iš AB „Hansabankas” pagal 2006-08-24 kredito sutartį Nr. ( - ) kreditas buvo grąžintas šalims paėmus 300 000 Lt kreditą AB SEB banke. Taigi, iš byloje esančių sutarčių matyti, kad šalys vien pagal šias sutartis sumokėjo 560 000 Lt. Likusi dalis išlaidų, patirtų įsigyto namo užbaigimui, buvo finansuojama iš atsakovo asmeninių lėšų – 320 000 Lt (92 678,41 Eur): 70 000 Lt (20 273,40 Eur) asmeninių santaupų bei iš atsakovo motinos B. S. atsakovui padovanotų pinigų – 250 000 Lt (72 405 Eur), kuriuos B. S. gavo 2007-06-06 pardavusi jai priklausantį žemės sklypą su namu už 280 000 litų. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo šalys turėjo kitų pajamų šaltinių, iš kurių galėjo finansuoti namo statybą ir įrengimą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kaip šalims pavyko užbaigti namo statybą ir įrengimą, jeigu, neva, atsakovas neinvestavo savo asmeninių lėšų, be to, procesiniuose dokumentuose ieškovė neginčijo, kad atsakovas turėjo 70 000 Lt asmeninių santaupų ir jas panaudojo namo statybai ir įrengimui. Ieškovė kvestionavo atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovo motina B. S. galėjo padovanoti atsakovui 250 000 Lt, tačiau šiuos ieškovės argumentus paneigia rašytiniai įrodymai ir B. S. paaiškinimai, duoti teismo posėdyje nagrinėjant bylą.

6419.11.

65Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl: kilimo 2x4 m, kondicionieriaus Toschiba, skalbimo mašinos Hoover, šaldytuvo Aviston, suvirinimo aparato, oro kompresoriaus, plovimo įrenginio Karcher ir akvariumo realaus egzistavimo, todėl šių daiktų nedalino. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad minėti daiktai buvo šeimos gyvenamojoje vietoje. Nei pradiniame ieškinyje, nei atsiliepime į priešieškinį ieškovė nėra paminėjusi aplinkybės, kad atsakovas išvežė šiuos daiktus iš namų. Po 2016-05-17 konflikto, dėl kurio atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, atsakovas namuose nesilankė. 2016-10-06 Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu atsakovas buvo įpareigotas nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas šį įpareigojimą būtų pažeidęs. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, iš kurių galima padaryti pagrįstą išvadą, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi ieškovė pardavinėjo šeimos turtą: akvariumą (skelbimas atspausdintas 2017-05-31), skalbimo mašiną Hoover (skelbimas atspausdintas 2017-05-31), automobilinį šaldiklį (skelbimas įdėtas į ieškovės Facebook paskyrą 2016-11-09). Teismo posėdyje, siekdama pagrįsti savo neteisėtus veiksmus, ieškovė nurodė, kad akvariumą kažkam atidavė. Ieškovė negalėjo nurodyti nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis uždaroje gyvenvietėje atsirado asmuo, kuris buvo suinteresuotas pasiimti akvariumą iš ieškovės. Tokie ieškovės veiksmai akivaizdžiai rodo, kad ieškovė, šalims pradėjus gyventi skyriumi, pardavinėjo bendrą turtą. Kadangi atsakovo į bylą pateiktuose skelbimuose apie parduodamus daiktus buvo nurodytas atsakovo telefonas, atsakovas prašė pirmosios instancijos teismą išduoti liudijimą rašytiniams įrodymams gauti. Atsakovui nebuvo tikslo talpinti šių skelbimų, nes jis negalėjo nurodomu laikotarpiu lankytis namuose ir parodyti arba perduoti pirkėjams skelbimuose nurodytų daiktų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dalį daiktų išsivežė atsakovas, laikytina neįrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo padalinti minėtus daiktus.

6619.12.

67Nepagrįstas teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas atsisakė priteisti ieškovei škotų terjero veislės šunį (1 000 Eur vertės), o atsakovui kompensaciją už škotų terjero veislės šunį, motyvuodamas tuo, kad šuo neva buvo įgytas kaip dovana mažametėms dukroms. Toks teismo motyvas yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi šuo buvo įsigytas 2009 metais, kuomet šalys dar neturėjo vaikų. Taigi, jis nebuvo dovanotas vaikams, todėl turi būti dalinamas kartu su kitais daiktais.

6819.13.

69Pirmosios instancijos teismas išimtinai pagal ieškovės teismo posėdyje išsakytą sutikimą priteisė atsakovui natūra toliau nurodytą turtą (turtą, dėl kurio yra ginčas): užuolaidas su karnizu miegamajame, miegamojo kambario baldus - lovą, čiužinį, dvi komodas, užuolaidas su karnizu virtuvėje, lauko drabužių džiovyklą, gultą, lauko supynes, žoliapjovę, užuolaidas svetainėje. Akivaizdu, kad minėtas turtas gali būti naudojamas tik name, kuris, nutraukiant santuoką, atitenka ieškovei. Užuolaidos su karnizais, miegamojo badų komplektas buvo įsigyti pagal specialų užsakymą, specialiai šiuos daiktus pritaikant namo interjerui ir patalpų dydžiui. Šių daiktų priteisimas atsakovui reikštų, kad, išgabenus juos, panaudoti kitur atsakovas neturėtų galimybės, ir tai akivaizdžiai sukeltų atsakovui nuostolius. Be to, akivaizdu, kad lauko drabužių džiovykla, gultu, lauko sūpynėmis ir žoliapjove atsakovas, gyvendamas daugiabutyje, nesinaudos ir neturės jokių objektyvių galimybių šių daiktų saugoti. Šiuos daiktus ieškovė naudoja iki šiol, todėl būtų teisinga, kad šie daiktai būtų priteisti natūra ieškovei, atitinkamai atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją.

7019.14.

71Atsakovas prašė teismo ne padalinti tarp šalių transporto priemones, bet priteisti kompensaciją už bendro turto sumažinimą, kuomet iki santuokos nutraukimo ieškovės iniciatyva buvo parduotos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad ieškovė be atsakovo sutikimo 2015-11-16 sudarė transporto priemonės VW Tiguan pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė pardavė ( - ) šią transporto priemonę už 11 500 Eur. Pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.1 punktas nustato, kad 11 500 Eur pirkėjas perveda į P. K. banko atsiskaitomąją sąskaitą. Ši transporto priemonė šalių buvo įsigyta santuokos metu ir disponuoti šiuo turtu ieškovė turėjo laikantis CK 3.92 str. nustatytos tvarkos, t. y. bendru sutuoktinių sutarimu. Nei parduodat transporto priemonę, nei vėliau ieškovė neprašė, kad atsakovas šį sandorį patvirtintų, todėl laikytina, kad transporto priemonė perleista neturint atsakovo sutikimo. Visi pinigai, gauti perleidus transporto priemonę, buvo iš karto pervesti ieškovės tėvui P. K., nors sutuoktiniai neturėjo šiam asmeniui jokių skolinių įsipareigojimų. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad transporto priemonė buvo įsigyta už ieškovės tėvo P. K. perduotas lėšas, neatitinka tikrovės ir yra neįrodyta. Lizingo bendrovei už šią transporto priemonę buvo mokama iš šalių šeimos lėšų, o išpirkus transporto priemonę iš lizingo bendrovės, nuosavybės teisės į transporto priemonę buvo įregistruotos ieškovės vardu, todėl transporto priemonė sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovei perleidus transporto priemonę be atsakovo žinios ir pinigus pervedus kitam asmeniui, o ne panaudojus šeimos poreikiams ar kreditoriniams įsipareigojimams sumažinti, pvz. pagal kredito sutartį, tai sąlygojo bendro turto sumažėjimą, todėl atsakovui teismo sprendimu turėjo būti priteista ½ pinginių lėšų, gautų perleidus transporto priemonę – 5 750 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį prašymą, pažeidė CK 3.98 str. 3 d. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas taip pat be ieškovės sutikimo pardavė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią puspriekabę SCHMID, ( - ), už 100 Eur, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 50 Eur kompensacija.

7219.15.

73Dalis advokatės ( - )ieškovei teiktų teisinių paslaugų buvo visiškai nesusijusios su šia civiline byla: skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Akivaizdu, kad šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo patirtos baudžiamojoje, bet ne šioje civilinėje byloje, todėl šių išlaidų atlyginimas šioje byloje prieštarauja CPK normoms. Be to, į bendrą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą teismas nepagrįstai įtraukė ir išlaidas už skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl civilinės bylos sustabdymo - 150 + PVM, kadangi šis ieškovės atskirasis skundas nebuvo tenkintas, t. y. teismo nutartis buvo nepalanki ieškovei. Todėl ieškovė neturėjo teisės į šių išlaidų atlyginimą iš priešingos šalies. Pagrįstomis ieškovės išlaidomis už advokatės ( - )pagalbą pirmosios instancijos teisme galėtų būti laikoma tik 1 210 Eur, o už advokato M. N. – 1 000 Eur, iš viso – 2 210 Eur. Todėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokatų pagalbą dydį teismas turėjo skaičiuoti būtent nuo 2 210 Eur sumos.

7420.

75Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7620.1.

77Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus (tarpusavio elgesį, toleranciją vienas kitam ir t.t.) ir pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

7820.2.

79Teismas, priteisdamas iš atsakovo po 250 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vertino ne tik ieškovės teiginius apie išleidžiamas sumas, bet ir byloje esančius rašytinius įrodymus, ypač vaikų poreikius bei pačios ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį – gaunamą darbo užmokestį bei patiriamas išlaidas, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad neturi galimybių gauti didesnes pajamas, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan., nurodo, jog jo atlyginimas už darbą Lietuvoje yra geras ir viršija vidutinį atlyginimą. Iš tokių atsakovo teiginių prieštaringumo matyti, jog realiai atsakovo turtinė padėtis yra gera, tačiau jis visomis įmanomomis priemonės bando sumažinti priteistą išlaikymo dydį ne dėl to, kad būtų nepajėgus jį teikti, o tik dėl to, kad pačiam liktų daugiau pinigų pragyvenimui. Vien tai, kad ieškovė šiuo metu pradėjo gauti didesnes pajamas, niekaip nepatvirtina, jog ji turėtų vaikams teikti didesnį išlaikymą nei atsakovas, ar kad pastarasis tokiu būdu galėtų iš esmės nusišalinti nuo vaikų išlaikymo.

8020.3.

81Šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, jog neva pati ieškovė teigė, kad iš atsakovo nuo 2016-04-01 iki 2016-06-14 yra gavusi 441 Eur. Ieškovė savo pirminiame ieškinyje buvo nurodžiusi, jog už šį laikotarpį atsakovas sumokėjo tik už darželį, t. y. už balandį ir už gegužę. Tampa neaišku, iš kur atsakovas gauna 441 Eur sumą. Teismas pagrįstai priteisė atitinkamo dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2016 m. balandžio, gegužės ir pusę birželio mėnesio.

8220.4.

83Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad ieškovė namo statybai panaudojo 98 470,81 Eur (340 000 Lt), o atsakovas savo asmeninėmis lėšomis pradžioje prie namo įsigijimo neprisidėjo, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje turėtų būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Be viso to, atsakovas prašo jam priteisti 68 000 Eur kompensaciją, tačiau nepateikė tokios kompensacijos apskaičiavimo būdo. Negana to, atsakovas nurodo, jog neva jam iš ieškovės turėtų būti priteista 82 981,11 Eur kompensacija, bet jis tokios sumos neprašo. Atsakovas nepateikė jokių argumentų tokiems savo teiginiams bei įvardytai didesnei sumai pagrįsti. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas visiškai nieko neužsimena apie jam priklausančią ir negrąžintą paskolos dalį, patvirtina, jog atsakovas siekia tik praturtėti ieškovės sąskaita.

8420.5.

85Atsakovo deklaracijoje už 2006 metus nurodyta, jog metų pabaigoje, t. y. 2006 m. gruodžio mėn., jis turėjo 77 497 Lt santaupų. Gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi, akivaizdu, jog šių santaupų atsakovas į gyvenamojo namo įsigijimą tikrai neinvestavo.

8620.6.

87Atsakovas bando klaidinti teismą nurodydamas, jog ( - ) pradėjo dirbti nuo 2006-01-01, o santuoka su ieškove sudaryta 2006-07-08. Iš paties atsakovo pateiktos pažymos iš ( - ) už 2006 metus matyti, jog atsakovui išmokėti du atlyginimai, t. y. už paskutinius du metų mėnesius. Faktą, kad atsakovas nuo 2006-01-01 nedirbo ( - ), patvirtina ir tai, kad atsakovas 2007 metais už 2006 metus vis dar teikė turto deklaracijas, kaip tai privalo daryti valstybės tarnautojai. Tolimesnių metų deklaracijų atsakovas byloje neteikė, o apeliaciniame skunde nurodė, jog tokios pareigos nebeturėjo, nes nebebuvo valstybės tarnautojas. Tai tik dar kartą patvirtina, jog atsakovas ( - ) tikrai nepradėjo dirbti nuo 2016-01-01.

8820.7.

89Ieškovė, būdama sąžininga, nurodė visas aplinkybes, susijusias su kilnojamaisiais daiktais, t. y. įvardijo tiek namuose esančius, tiek atsakovo išsivežtus daiktus, kaip, beje, nurodė ir šių daiktų kilmę, t. y. dalis daiktų buvo parvežti iš Norvegijos šiukšlynų (to atsakovas neneigė). Tuo tarpu atsakovas ne tik nurodo melagingas aplinkybes dėl daiktų egzistavimo, bet visiškai nepagrįstai nurodo ir ženkliai per dideles daiktų vertes, kas tik dar kartą patvirtina ir įrodo, jog atsakovas tik siekia gauti daug didesnę kompensaciją pinigais. Be to, itin nelogiški atsakovo teiginiai dėl skelbimų patalpinimo neva tai darė ieškovė. Skelbimuose nurodytas atsakovo numeris, todėl kokiu būdu pirkėjui paskambinus atsakovui ieškovė šiuos daiktus galėjo parduoti, nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama. Taigi, teismas pagrįstai dalies daiktų nedalino, kadangi byloje nėra duomenų dėl jų egzistavimo, jų buvimo vietos ir pan., todėl ir šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai turėtų būti atmesti.

9020.8.

91Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl šuns įsigijimo pagrįsti, kaip ir nepateikė įrodymų, jog šuo buvo pirktas iš bendrų pinigų. Kaip ieškovė buvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, šuo buvo pirktas iš jos tėvų duotų pinigų. Atsakovas reikalauja kompensacijos už šunį, kuris išimtinai yra vaikų augintinis, draugas ir pan. Tokie atsakovo reikalavimai moraliniu požiūriu yra sunkiai suvokiami ir tik įrodo, jog atsakovui nerūpi jo vaikai, o tiesiog bandoma visomis įmanomomis priemonės iš ieškovės gauti kuo daugiau pinigų. Taigi, atsakovui nepateikus rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog šuo buvo įsigytas iš bendrų šeimos pinigų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už šunį atsakovui kompensacijos nepriteisė, nes šuo yra vaikų augintinis.

9220.9.

93Pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino kilnojamuosius daiktus, nepažeidė lygiateisiškumo principo bei iš ieškovės priteisė teisingą kompensaciją atsakovui, todėl šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

9420.10.

95VW Tiguan automobilis buvo įsigytas ne iš bendrų šeimos pajamų, o jį ieškovei nupirko jos tėvai. Transporto priemonė buvo įsigyta lizingu, kadangi ieškovė tuo metu dirbo AB SEB banke ir galėdavo lizinguotis daiktus su mažesnėmis palūkanomis. Kiekvieną mėnesį lizingą mokėjo ieškovės tėtis. Kai lizingas buvo išmokėtas, automobilis buvo užregistruotas ieškovės vardu. Vėliau, šalims dar būnant santuokoje ir gyvenant kartu (kaip nurodė ir pats atsakovas 2015 metais), automobilis buvo parduotas, o gautos piniginės lėšos pervestos ieškovės tėvui, kadangi būtent jis ir mokėjo už transporto priemonę. Nepaisant to, atsakovas transporto priemonės pardavimo metu šio sandorio neginčijo, kaip ir neprieštaravo, kad ieškovė visas lėšas, gautas už automobilį, pervestų savo tėvui. Be to, atsakovas prašo ieškovei priteisti 50 Eur kompensaciją už priekabą, kurią jis pardavė be jos sutikimo. Su tokiu reikalavimu ieškovė taip pat nesutinka. Nors priekaba buvo pirkta iš jos tėvų skolintų pinigų (apie 1 500 Eur), kurių atsakovas negrąžino, tačiau, įvertinus tai, kad nutraukiant santuoką gali būti dalinamas tik šiuo metu realiai šalių turimas turtas, ieškovė jokios kompensacijos už šią transporto priemonę nereikalauja.

9620.11.

97Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, kurias sudaro 2 444 Eur suma, todėl teismas pagrįstai nuo šios sumos apskaičiavo iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (1 955,20 Eur) pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (80 procentų).

98Teismas

konstatuoja:

99I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

100Atsakovo E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10121.

102Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

10322.

104Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, jog jo ir ieškovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pažeidė lojalumo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo teiginiais.

10523.

106CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

10724.

108Atsakovas, įrodinėdamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovė susirado kitą vyrą, nebuvo lojali savo sutuoktiniui, melagingai apkaltinto atsakovą smurtu prieš ją, nuolat konfliktavo su atsakovu. Be to, ieškovei nesutikus su šeima išvažiuoti gyventi į Norvegiją, atsakovas, matydamas grėsmę santuokos iširimui, grįžo į Lietuvą, dėl ko jo pajamos ženkliai sumažėjo palyginus su pajamomis, gautomis dirbant Norvegijoje, ir tai iššaukė ieškovės nepasitenkinimą dėl materialinės šeimos situacijos pablogėjimo, kuris nuolat augo.

10925.

110Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

11126.

112Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įvertinęs byloje esančius duomenis – šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus – konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, nesirūpino vaikais. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo neištikima, nelojali savo sutuoktiniui ar tenkino savo asmeninius poreikius, o ne siekė šeimos gerovės. Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, darė išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Teismas sprendė, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ta aplinkybė, kad ieškovės atsakovo atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, negali būti pagrindu pripažinti, kad ieškovė pažeidė lojalumo pareigą.

11327.

114Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog dėl iširusios santuokos yra kalti abu sutuoktiniai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

115Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo

11628.

117Abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta kituose įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

11829.

119Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktus duomenis apie išlaidas vertintina, kad šalių dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti 1 000 Eur suma yra būtina. Ieškovė sutinka, kad jai tektų didesnė dalis patiriamų vaiko išlaidų. Įvertinus byloje esančią medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovo teikiamu kiekvienam po 250 Eur išlaikymo dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

12030.

121Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Nr. 1025 nutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga. Taigi, iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteista suma (po 250 Eur kiekvienam) neviršija šio orientacinio kriterijaus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vienam vaikui išlaikyti pakanka mažesnės nei ieškovės nurodyta 250 Eur sumos, neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais.

12231.

123Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad pasididintų savo gaunamas pajamas, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

12432.

125Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

12633.

127Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą.

12834.

129Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

13035.

131Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas, sveikas, iš darbinės veiklos gauna pajamas, nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti ar susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo, be to, ieškovės prašoma priteisti po 250 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu 8 ir 6 metų amžiaus nepilnamečiams vaikams išlaikyti, ir net nereikalingu atskirai detalizuoti ir įrodinėti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Taigi, darytina išvada, kad šios sumos periodinėmis išmokomis priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus.

13236.

133Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

13437.

135Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie nepilnamečių vaikų poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad mažesnis nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiams vaikams priteisimo

13638.

137Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas 1 115,24 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametėms dukroms už 2016 m. balandžio, gegužės mėnesius ir pusę birželio mėnesio (iki 2016 m. birželio 14 d.). Nurodo, jog ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-06-14 – 439 Eur, todėl teismas, priteisdamas iš atsakovo 1 115,24 Eur, peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

13839.

139Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

14040.

141Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

14241.

143Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 939 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams nuo 2016-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad išlaikymą atsakovas vaikams teikė, išskyrus 2016-04-11 mokėjimą už darželį 66,52 Eur sumai ir 2016-05-10 mokėjimą už darželį 68,24 Eur sumai, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys priimtas 2016-04-15, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo skaičiuojamas už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio pusę mėnesio, tai yra 1 250 Eur (po 250 Eur kiekvienai dukrai; 500 Eur + 500 Eur + 250 Eur už pusę mėnesio), atėmus teiktą išlaikymą už darželį – 134,76 Eur (66,52 Eur + 68,24 Eur), iš atsakovo pagrįstai priteistas 1115,24 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

144Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už nekilnojamąjį turtą

14542.

146Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ir teismo sprendimo dalį dėl jam priteistos kompensacijos dydžio už nekilnojamąjį turtą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės tėvai jai padovanojo 340 000 Lt (98 470,80 Eur). Atsakovas teigia, kad ieškovės tėvai ieškovei dovanojo tik 220 000 Eur, t. y. 150 000 Lt pervedė į UAB „Pušų alėja“ sąskaitą ir 70 000 Lt sumokėjo avansą. Šalys 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumokėjo savo lėšomis už teisę prisijungti prie magistralinių tinklų. Likusią 200 000 Lt sumą šalys sumokėjo paimdami kreditą iš Hansa banko, kuris buvo vėliau grąžintas šalims paėmus 300 000 Lt (86 886 Eur) paskolą iš AB SEB banko.

14743.

148Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog ieškovės tėvai dukrai neatlygintinai dovanojo asmeninėn nuosavybėn 270 000 Lt (78 197,41 Eur) bei 70 000 Lt (20 273,40 Eur), viso 340 000 Lt (98 470,80 Eur). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo tėvai jam davė 250 000 Lt, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas investavo savo asmenines santaupas. Nors atsakovas deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2005 m. - 60 000 Lt, 2007 m. deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2006 m. - 65 000 Lt, tačiau vėlesnių metų deklaracijų nepateikė. Iš VSDFV pažymos apie asmens socialinį draudimą matyti, kad atsakovo draudžiamos pajamos 2006 m. buvo 8 438,11 Lt (2 443,85 Eur), 2007 m. – 11 145,41 Lt (3 228,80 Eur), t. y. pakankamai nedidelės, taigi, atsakovas neįrodė, jog asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo pirkimo ir įrengimo bei kad turėjo asmeninių lėšų, laikomų ne banke, nes pagal jo darbo pobūdį nepateikė įrodymų, jog galėjo turėti tokias santaupas.

14944.

150Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog turėjo santaupų ne banke, prieštarauja rašytiniams įrodymams, t. y. atsakovo pateiktose gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijose esantiems duomenims. Pasak atsakovo, teismas šių duomenų nevertino. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovo deklaracijoje už 2006 metus nurodyta, jog metų pabaigoje, t. y. 2006 m. gruodžio mėn., jis turėjo 77 497 Lt santaupų, gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio mėnesį, todėl labiau tikėtina, kad šių santaupų atsakovas į gyvenamojo namo įsigijimą negalėjo investuoti.

15145.

152Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atsakovui priteisti 35 905 Eur kompensaciją už jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Nurodė, kad vadovaujasi ne vertinimo ataskaitoje nustatyta namo verte – 209 000 Eur, o realiai šalių išleistomis piniginėmis lėšomis namo įsigijimui ir įsirengimui, kurios sudaro 243 280 Eur (840 000 Lt), t. y. sutinka atsakovui sumokėti didesnę kompensaciją, nei jam tektų pagal 2016 metų (kreipimosi į teismą metu) namo vertę. Atsakovas patikslintame priešieškinyje teigė, kad namo statybos ir įrengimas kainavo apie 260 658 Eur (900 000 Lt).

15346.

154CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.

15547.

156Tačiau teisėjų kolegijai išanalizavus ir įvertinus 2016-05-26 namų valdos ( - ), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. ( - ), kurią atliko turto ir verslo vertintojai „Lituka ir KO“, kyla pagrįstų abejonių, ar ši turto vertintojo ataskaita labiau atitinka tikrąją ginčo turto vertę, nei šalių paaiškinimai apie realią turto vertę.

15748.

158Siekiant priešingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į kylančias nekilnojamojo turto kainas, į tai, kad abi šalis nurodė didesnę nekilnojamojo turto kainą (išleistas lėšas namo statybai ir gerbūviui), į tai, kad nekilnojamojo turto ataskaita parengta prieš tris metus iki skundžiamo sprendimo priėmimo, įvertinus protingumo ir teisingumo kriterijus, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas laikyti, kad šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ieškovės nurodyta vertė – 243 280 Eur, kuri artima ir atsakovo nurodomai vertei.

15949.

160Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovui iš ieškovės priteisiant 36 404,71 Eur piniginę kompensaciją. Viso dalintino nekilnojamojo turto vertė – 144 809,20 Eur (243 280 Eur – 98 470,80 Eur = 144 809,20 Eur). Šio turto vertės likutis dalinamas iš dviejų (144 809,20 : 2 = 72 404,60 Eur), taip pat likusi mokėti paskolos suma dalinama iš dviejų (71 999,77 Eur : 2 = 35999,89 Eur). Iš atsakovui priklausančios likutinės namo vertės, t. y. 72 404,60 Eur, atimama atsakovui priklausanti mokėti paskolos suma 35 999,86 Eur, kurią prisiima padengti ieškovė (72404,60 Eur – 35 999,89 Eur = 36 404,71 Eur).

161Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo ir kompensacijos priteisimo

16250.

163Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nedalino šių daiktų: kilimo 2x4 m, kondicionieriaus Toschiba, skalbimo mašinos Hoover, šaldytuvo Ariston, suvirinimo aparato – 60 Eur, oro kompresoriaus, plovimo įrenginio Karcher ir akvariumo, nurodydamas, jog nei viena iš šalių nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių daiktų egzistavimą. Atsakovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti bendro turto egzistavimo faktą ir pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad minėti daiktai buvo šeimos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas teigia, kad šie daiktai buvo namuose, po jo išsikraustymo iš namų nuo 2016-05-17 jis namuose nebebuvo, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šiuos daiktus išsivežė atsakovas. Atsakovas taip pat nurodė, kad pateikė įrodymus, iš kurių galima padaryti pagrįstą išvadą, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovė pardavinėjo šeimos turtą: akvariumą (skelbimas atspausdintas 2017-05-31, skalbimo mašiną Hoover (skelbimas atspausdintas 2017-05-31), automobilinį šaldiklį (skelbimas įdėtas į ieškovės Facebook paskyrą 2016-11-09).

16451.

165Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nurodė visas aplinkybes, susijusias su kilnojamaisiais daiktais, t. y. įvardijo tiek namuose esančius, tiek atsakovo išsivežtus daiktus, kaip, beje, nurodė ir šių daiktų kilmę, t. y. dalis daiktų buvo parvežti iš Norvegijos šiukšlynų (to atsakovas neneigė). Tuo tarpu atsakovas ne tik nurodo melagingas aplinkybes dėl daiktų egzistavimo, bet visiškai nepagrįstai nurodo ir ženkliai per dideles daiktų vertes, kas tik dar kartą patvirtina ir įrodo, jog atsakovas tik siekia gauti daug didesnę kompensaciją pinigais. Be to, itin nelogiški atsakovo teiginiai dėl skelbimų patalpinimo, neva tai darė ieškovė. Skelbimuose nurodytas atsakovo numeris, todėl kokiu būdu pirkėjui paskambinus atsakovui ieškovė šiuos daiktus galėjo parduoti, nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama.

16652.

167Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

16853.

169Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo į bylą pateikta 2016 m. balandžio 20 d. daiktų fotofiksacija negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo nurodomų aplinkybių dėl šių daiktų egzistavimo bei ieškovės nurodomų aplinkybių, kad dalį daiktų atsakovas yra išsivežęs. Be to, sutiktina su ieškove, kad nelogiški atsakovo teiginiai dėl ieškovės inicijuotų šių daiktų pardavimo skelbimų patalpinimo, kadangi skelbimuose nurodytas atsakovo numeris.

17054.

171Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalims nepateikus įrodymų dėl šių daiktų realaus egzistavimo, šie daiktai negali būti dalinami.

17255.

173Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė jam kompensacijos už škotų terjero veislės šunį, nes šuo buvo įsigytas 2009 metais, kai šalys vaikų dar neturėjo. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų (šuns įsigijimo dokumentų, šuns kilmės dokumentų ir panašiai) šiems savo teiginiams pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepaneigė byloje esančių įrodymų visumos, kuria remiantis labiau tikėtina, kad škotų terjero veislės šuo buvo pirktas vaikams, todėl jis negali būti dalinamas.

17456.

175Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo jam priteistas turtas: užuolaidos su karnizu miegamajame, miegamojo kambario baldai - lova, čiužinys, dvi komodos, užuolaidos su karnizu virtuvėje, lauko drabužių džiovykla, gultas, lauko supynės, žoliapjovė, užuolaidos svetainėje, gali būti naudojamas tik name, kuris, nutraukiant santuoką, atitenka ieškovei. Užuolaidos su karnizais, miegamojo baldų komplektas buvo įsigyti pagal specialų užsakymą, specialiai šiuos daiktus pritaikant namo interjerui ir patalpų dydžiui. Šių daiktų priteisimas atsakovui reikštų, kad išgabenus juos, panaudoti kitur atsakovas neturėtų galimybės, ir tai akivaizdžiai sukeltų atsakovui nuostolius. Be to, akivaizdu, kad lauko drabužių džiovykla, gultu, lauko sūpynėmis ir žoliapjove atsakovas, gyvendamas daugiabutyje, nesinaudos ir neturės jokių objektyvių galimybių šių daiktų saugoti. Šiuos daiktus ieškovė naudoja iki šiol, todėl būtų teisinga, kad šie daiktai būtų priteisti natūra ieškovei, atitinkamai atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją.

17657.

177Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimo būdas priskirtinas teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.). Nesant nustatyto byloje turto padalijimo natūra nepriimtinumo (blogi bendraturčių santykiai) ir negalimumo (techniškai neįmanoma atskirti), teismas, atsižvelgdamas į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, parenka optimaliausią santuokinio turto padalijimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004, 2006 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2006 ir kt.).

17858.

179Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių daiktų naudojimosi paskirtį bei būdą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais – 90 Eur, lygintuvą – 30 Eur, lyginimo lentą – 15 Eur, skalbimo mašiną Miele – 75 Eur, skalbinių džiovyklą Whirpool – 45 Eur, veidrodį 2 m aukščio – 24 Eur, baldus: odinį kampą – 150 Eur, drabužinės spintą su stumdomomis durimis – 240

180Eur, drabužinės baldus su lentynomis – 60 Eur, seifą – 60 Eur, šviestuvą virš valgomojo stalo – 30 Eur, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) – 2 400 Eur, smulkintuvą maisto atliekoms – 30 Eur, lauko terasos baldus – 180 Eur, vėliavos stiebą – 60 Eur, vejos automatinę laistymo sistemą – 1 200 Eur, garažo lentyną – 12 Eur, laistymo ritę – 21 Eur, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB S. C. – 90 Eur vertės, užuolaidas su karnizu miegamajame – 15 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (lova, čiužinys, dvi komodos) – 600 Eur vertės, užuolaidas su karnizu virtuvėje – 24 Eur vertės, lauko drabužių džiovyklą – 18 Eur vertės, gultą – 9 Eur vertės, lauko supynes – 30 Eur vertės, žoliapjovę – 25 Eur vertės, užuolaidas svetainėje – 30 Eur vertės. Viso ieškovei natūra priteisto turto vertė 5 563 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiama: koridoriaus suoliukas – 15 Eur vertės, televizorius Samsung 54 colių - 150 Eur vertės, muzikinis centras Samsung – 15 Eur vertės, televizorius Sony – 60 Eur vertės, šašlykinė - 15 Eur vertės. Viso atsakovui natūra priteisto turto vertė 255 Eur. Už didesnę kilnojamojo turto dalį, tenkančią ieškovei, iš jos atsakovui E. S. priteisiama 2 654 Eur piniginė kompensacija.

181Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą

18259.

183Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo. Nurodo, jog į bylą pateikė įrodymus, kad ieškovė be atsakovo sutikimo 2015-11-16 sudarė transporto priemonės VW Tiguan pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė pardavė ( - ) šią transporto priemonę už 11 500 Eur. Pirkimo - pardavimo sutarties 6.1.1 punktas nustato, kad 11 500 Eur pirkėjas perveda į P. K. banko atsiskaitomąją sąskaitą. Šį transporto priemonė šalių buvo įsigyta santuokos metu ir disponuoti šiuo turtu ieškovė turėjo laikantis CK 3.92 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. bendru sutuoktinių sutarimu. Nei parduodat transporto priemonę, nei vėliau ieškovė neprašė, kad atsakovas šį sandorį patvirtintų.

18460.

185Ieškovė nurodė, kad transporto priemonė buvo įsigyta lizingu, kadangi ieškovė tuo metu dirbo ( - ) ir galėdavo lizinguotis daiktus su mažesnėmis palūkanomis. Kiekvieną mėnesį lizingą mokėjo ieškovės tėtis. Kai lizingas buvo išmokėtas, automobilis buvo užregistruotas ieškovės vardu. Vėliau, šalims dar būnant santuokoje ir gyvenant kartu, automobilis buvo parduotas, o gautos piniginės lėšos pervestos ieškovės tėvui, kadangi būtent jis ir mokėjo už transporto priemonę. Nepaisant to, atsakovas transporto priemonės pardavimo metu šio sandorio neginčijo, kaip ir neprieštaravo, kad ieškovė visas lėšas, gautas už automobilį, pervestų savo tėvui. Juolab, kad pats atsakovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad bendro ūkio su ieškove nebevedė tik nuo 2016 metų balandžio mėnesio.

18661.

187Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę, ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

18862.

189CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

19063.

191Sprendžiant dėl kompensacijos už transporto pardavimą svarbu nustatyti, ar ji parduota vedant bendrą ūkį, kuomet buvo galimybė panaudoti gautas lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, ar jau nustojus jį vesti, kuomet bendrų šeimos poreikių tenkinimas iš gautų lėšų nebebuvo įmanomas.

19264.

193Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis buvo įgytas santuokos metu, kad automobilis buvo parduotas už 11 500 Eur ir šios lėšos atiteko ieškovės tėvui P. K.. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl automobilio įsigijimo ir pardavimo faktų patvirtino ir pats liudytoju apklaustas ieškovės tėvas P. K., kurio parodymais netikėti nebuvo pagrindo, nes nenustatyta, kad jie prieštarautų kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip jau buvo minėta, automobilį ieškovė pardavė 2015-11-16, o ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pareiškė 2016-06-14. Atsakovas neneigia, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme žinojo apie automobilio pardavimo sandorį ir piniginių lėšų pervedimą

194P. K., juolab, kad pats atsakovas pirmosios instancijos teisme teigė, jog bendro ūkio su ieškove nebevedė tik nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas iki šios bylos iškėlimo beveik septynis mėnesius nereiškė pretenzijų nei ieškovei, nei P. K.. Be to, atsakovas, sužinojęs apie sudarytą automobilio pardavimo sandorį, nei jį patvirtino, nei ginčijo per vienerių metų laikotarpį nuo sužinojimo (CK 3.92 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apie transporto priemonės pardavimą atsakovui nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog atsakovas neįrodė esminės aplinkybės, kad ieškovė savo veiksmais nuslėpė automobilio pardavimo sandorio ir gautų pinigų už jį pervedimo P. K. faktą, ir tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo.

195Dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo pirmosios instancijos teisme

19665.

197Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pasak atsakovo, dalis advokato ieškovei teiktų teisinių paslaugų buvo visiškai nesusijusios su šia civiline byla: skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl šių išlaidų atlyginimas šioje byloje prieštarauja CPK normoms. Be to, į ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą neturėjo būti įtrauktos išlaidos už skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl civilinės bylos sustabdymo, nes skundas nebuvo tenkintas.

19866.

199Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog ataskaitoje už atliktus darbus pagal 2016 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 53 matyti, kad bendra ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kaina 1 694 Eur, 2018 m. spalio 9 d. suteiktų teisinių paslaugų detalizuotoje užmokesčio pažymoje matyti, kad ieškovei suteikta paslaugų už 1 444 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, matyti, kad ieškovė prašė priteisti dalį (2 444 Eur) patirtų (3 138 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, kas reiškia, jog išlaidos už skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir civilinės bylos sustabdymo į ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo įtrauktos.

20067.

201Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

20268.

203Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, laikytina, kad tenkinta 70 procentų ieškinio ir 30 procentų priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistos 1 955,20 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 710,80 Eur, iš ieškovės atsakovui priteistos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 300 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 1410,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taipogi iš atsakovo priteistas 1233 Eur žyminis mokestis valstybei mažintinas iki 1 020 Eur.

204Dėl bylos procesinės baigties

20569.

206Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui už nekilnojamąjį turtą ir kilnojamųjų daiktų padalinimo bei kompensacijos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

207Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20870.

209Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

21071.

211Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atsakovui, įvertinus tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 150 Eur žyminio mokesčio, buvo atidėtas likusios 1055 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo.

21272.

213Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, laikytina, kad buvo patenkinta 20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės valstybės naudai priteisiamas 241 Eur žyminis mokestis, iš atsakovo - 814 Eur (964 Eur - 150 Eur = 814 Eur) žyminis mokestis.

21473.

215Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas iki civilinės bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos.

216Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

217Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos atsakovui už nekilnojamąjį turtą priteisimo, kilnojamųjų daiktų padalinimo bei kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

218Atsakovui E. S., asmens kodas ( - ) iš ieškovės E. S., asmens kodas ( - ) priteisti 36 404,71 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų keturių eurų 71 ct) piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį.

219Ieškovei E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais – 90 Eur, lygintuvą – 30 Eur, lyginimo lentą – 15 Eur, skalbimo mašiną Miele – 75 Eur, skalbinių džiovyklą Whirpool – 45 Eur, veidrodį 2 m aukščio – 24 Eur, baldus: odinį kampą – 150 Eur, drabužinės spintą su stumdomomis durimis – 240

220Eur, drabužinės baldus su lentynomis – 60 Eur, seifą – 60 Eur, šviestuvą virš valgomojo stalo – 30 Eur, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) – 2 400 Eur, smulkintuvą maisto atliekoms – 30 Eur, lauko terasos baldus – 180 Eur, vėliavos stiebą – 60 Eur, vejos automatinę laistymo sistemą – 1 200 Eur, garažo lentyną – 12 Eur, laistymo ritę – 21 Eur, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB S. C. – 90 Eur, užuolaidas su karnizu miegamajame – 15 Eur, miegamojo kambario baldus (lova, čiužinys, dvi komodos) – 600 Eur, užuolaidas su karnizu virtuvėje – 24 Eur, lauko drabužių džiovyklą – 18 Eur, gultą – 9 Eur, lauko supynes – 30 Eur, žoliapjovę – 25 Eur, užuolaidas svetainėje – 30 Eur. Viso ieškovei natūra priteistina turto už 5 563 Eur.

221Atsakovui E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus suoliuką – 15 Eur, televizorių Samsung 54 colių – 150 Eur, muzikinį centrą Samsung – 15 Eur, televizorių Sony – 60 Eur, šašlykinę – 15 Eur. Viso atsakovui natūra priteistina turto už 255 Eur.

222Už didesnę kilnojamojo turto dalį, tenkančią ieškovei E. S., iš jos atsakovui E. S. priteisti 2 654 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) piniginę kompensaciją.

223Priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei E. S. 1410,80 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

224Priteisti iš atsakovo E. S. valstybei 1020 Eur (vieno tūkstančio dvidešimties eurų) žyminį mokestį.

225Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

226Priteisti iš ieškovės E. S. valstybei 241 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

227Priteisti iš atsakovo E. S. valstybei 814 Eur (aštuonių šimtų keturiolikos eurų) žyminį mokestį.

228Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė E. S. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1)... 6. 2.... 7. Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį,... 8. 3.... 9. Nurodė, jog kiekvienos nepilnametės dukros išlaikymui negali būti priteista... 10. 4.... 11. A. E. S. pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriais... 12. 5.... 13. Ieškovė pateikė atsiliepimus į priešieškinį bei patikslintą... 14. 6.... 15. Nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai byloje – pinigų dovanojimo... 16. 7.... 17. Automobilis VW Tiguan buvo įsigytas ne iš bendrų šeimos pajamų, jį... 18. I. P. instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 8.... 20. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 29 d.... 21. 9.... 22. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo neištikimas,... 23. 10.... 24. Nors atsakovas teigė, jog jo nepilnamečių dukrų išlaikymui reikalinga 300... 25. 11.... 26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra jokių duomenų,... 27. 12.... 28. Teismas nurodė, kad iš namų valdos ( - ), turto vertės nustatymo ataskaitos... 29. 13.... 30. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė daiktų vertes, kurie įsigyti prieš... 31. 14.... 32. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog dalį daiktų atsakovas yra... 33. 15.... 34. Nors atsakovas prašė padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, visą... 35. 16.... 36. Teismas pažymėjo, jog škotų terjero veislės šuo pirktas vaikams ir yra... 37. 17.... 38. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 5 750 Eur kompensaciją už bendro... 39. 18.... 40. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas 80... 41. I. A. skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 42. 19.... 43. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo... 44. 19.1.... 45. Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė, kad ieškovė pažeidė lojalumo... 46. 19.2.... 47. Ieškovė neįrodinėjo prašomų priteisti išlaikymo lėšų pagrįstumo ir... 48. 19.3.... 49. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad atsakovas gauna daugiau... 50. 19.4.... 51. Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti... 52. 19.5.... 53. Byloje nėra rašytinių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad... 54. 19.6.... 55. Apie tai, kad 220 000 Lt yra ieškovės tėvų ieškovei asmeninėn nuosavybėn... 56. 19.7.... 57. Pats piniginių lėšų dovanojimo faktas neleidžia preziumuoti, kad šiomis... 58. 19.8.... 59. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė... 60. 19.9.... 61. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas... 62. 19.10.... 63. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad namo statyba ir įrengimas... 64. 19.11.... 65. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nei... 66. 19.12.... 67. Nepagrįstas teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas atsisakė priteisti... 68. 19.13.... 69. Pirmosios instancijos teismas išimtinai pagal ieškovės teismo posėdyje... 70. 19.14.... 71. Atsakovas prašė teismo ne padalinti tarp šalių transporto priemones, bet... 72. 19.15.... 73. Dalis advokatės ( - )ieškovei teiktų teisinių paslaugų buvo visiškai... 74. 20.... 75. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo atsakovo apeliacinį... 76. 20.1.... 77. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje... 78. 20.2.... 79. Teismas, priteisdamas iš atsakovo po 250 Eur išlaikymą nepilnamečiams... 80. 20.3.... 81. Šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti... 82. 20.4.... 83. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus,... 84. 20.5.... 85. Atsakovo deklaracijoje už 2006 metus nurodyta, jog metų pabaigoje, t. y. 2006... 86. 20.6.... 87. Atsakovas bando klaidinti teismą nurodydamas, jog ( - ) pradėjo dirbti nuo... 88. 20.7.... 89. Ieškovė, būdama sąžininga, nurodė visas aplinkybes, susijusias su... 90. 20.8.... 91. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl šuns įsigijimo... 92. 20.9.... 93. Pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino kilnojamuosius daiktus,... 94. 20.10.... 95. VW Tiguan automobilis buvo įsigytas ne iš bendrų šeimos pajamų, o jį... 96. 20.11.... 97. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas... 98. Teismas... 99. I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 100. Atsakovo E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. ... 101. 21.... 102. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 103. 22.... 104. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendime konstatuotomis... 105. 23.... 106. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 107. 24.... 108. Atsakovas, įrodinėdamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, bylą... 109. 25.... 110. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti... 111. 26.... 112. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įvertinęs byloje... 113. 27.... 114. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo... 115. Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo... 116. 28.... 117. Abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra... 118. 29.... 119. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra... 120. 30.... 121. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos,... 122. 31.... 123. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis,... 124. 32.... 125. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais... 126. 33.... 127. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios... 128. 34.... 129. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tėvo bei motinos... 130. 35.... 131. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas,... 132. 36.... 133. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas... 134. 37.... 135. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 136. 38.... 137. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas 1... 138. 39.... 139. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą... 140. 40.... 141. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas... 142. 41.... 143. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš... 144. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už nekilnojamąjį turtą... 145. 42.... 146. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ir teismo sprendimo dalį dėl jam... 147. 43.... 148. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančiais... 149. 44.... 150. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios... 151. 45.... 152. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė patikslintu ieškiniu... 153. 46.... 154. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė... 155. 47.... 156. Tačiau teisėjų kolegijai išanalizavus ir įvertinus 2016-05-26 namų valdos... 157. 48.... 158. Siekiant priešingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į kylančias... 159. 49.... 160. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra... 161. Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo ir kompensacijos priteisimo... 162. 50.... 163. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 164. 51.... 165. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nurodė visas... 166. 52.... 167. Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto... 168. 53.... 169. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo į bylą pateikta 2016 m. balandžio 20... 170. 54.... 171. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė,... 172. 55.... 173. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė jam... 174. 56.... 175. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo jam priteistas turtas:... 176. 57.... 177. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į... 178. 58.... 179. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių daiktų naudojimosi paskirtį bei... 180. Eur, drabužinės baldus su lentynomis – 60 Eur, seifą – 60 Eur,... 181. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą... 182. 59.... 183. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo... 184. 60.... 185. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonė buvo įsigyta lizingu, kadangi... 186. 61.... 187. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185... 188. 62.... 189. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo... 190. 63.... 191. Sprendžiant dėl kompensacijos už transporto pardavimą svarbu nustatyti, ar... 192. 64.... 193. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis buvo įgytas santuokos metu, kad... 194. P. K., juolab, kad pats atsakovas pirmosios instancijos teisme teigė, jog... 195. Dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo pirmosios instancijos teisme... 196. 65.... 197. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų... 198. 66.... 199. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog... 200. 67.... 201. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 202. 68.... 203. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus,... 204. Dėl bylos procesinės baigties... 205. 69.... 206. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 207. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 208. 70.... 209. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas... 210. 71.... 211. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 30 d.... 212. 72.... 213. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, laikytina, kad buvo patenkinta 20... 214. 73.... 215. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 216. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 217. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d.... 218. Atsakovui E. S., asmens kodas ( - ) iš ieškovės E. S., asmens kodas ( - )... 219. Ieškovei E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus spintą su... 220. Eur, drabužinės baldus su lentynomis – 60 Eur, seifą – 60 Eur,... 221. Atsakovui E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus suoliuką... 222. Už didesnę kilnojamojo turto dalį, tenkančią ieškovei E. S., iš jos... 223. Priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei E. S. 1410,80 Eur (vieno tūkstančio... 224. Priteisti iš atsakovo E. S. valstybei 1020 Eur (vieno tūkstančio... 225. Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m.... 226. Priteisti iš ieškovės E. S. valstybei 241 Eur (dviejų šimtų... 227. Priteisti iš atsakovo E. S. valstybei 814 Eur (aštuonių šimtų keturiolikos... 228. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....