Byla e2-3267-328/2019
Dėl žalos atlyginimo ir paskolos grąžinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ atstovui advokatui D. B., bankroto administratorei R. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“, atstovaujamos bankroto administratorės R. V., ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo ir paskolos grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 24 922,09 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,( - )“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirta R. V.. Atsakovas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki pat bankroto bylos UAB „( - )“ iškėlimo buvo šios įmonės direktoriumi. A. S. taip pat nuo 2013 m. gruodžio 10 d. yra ieškovės akcininkas. Nurodė, jog ieškovės bankroto byloje teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas. Į bendrovės kreditorių sąrašą įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kuri 2018 m. liepos 18 d. rašte nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė net nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. Taip pat į ieškovės kreditorių sąrašą buvo įtraukta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), kurios pareikšto finansinio reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas priverstiniu įkeitimu. Pažymėjo, kad ieškovės bankroto administratorei atsakovas neperduoda bendrovės buhalterinių dokumentų ir turto. Iš bankroto administratorei bendrovės buhalterės pateiktų dokumentų, ieškovės bankroto administratorė nustatė, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose (buhalterinės apskaitos registre ,,Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“) yra įrašyta bendrovei priklausanti ir kreditoriui VSDFV įkeista transporto priemonė Ford Focus, kurios likutinė vertė yra 2 072,07 Eur. Iš buhalterinės apskaitos registro matyti, jog atsakovas kaip mokėtojas, 2015 m. sausio 1 d. moka 39 388,32 Eur dividendus. Neabejotina, jog šių dividendų gavėjas yra pats A. S.. Nurodė, jog bendrovės 2016 m. balandžio 18 d. aiškinamajame rašte 2 puslapyje nurodoma, kad „<...> per vienerius metus gautinos sumos 2014 m. pabaigai sudarė: 148 418 Lt (42 985 Eur). Iš jų: pirkėjų skolos - 220 Lt (64 Eur), paskola akcininkui- 140 000 Lt (40 547 Eur), atskaitingų asmenų įsipareigojimai – 8 198 Lt (2 374 Eur) <...>“. Tai, kad egzistuoja akcininko įsipareigojimai ieškovei pagal paskolos sutartį, patvirtina ir kiti bankroto administratorei perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai (registrai, didžioji knyga). Nurodė, jog pagal bankroto administratorei pateiktą laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. didžiosios knygos duomenis akcininko skola bendrovei egzistavo ir 2016 m., kadangi toje pačioje apskaitos eilutėje yra nurodomas tas pats 20 066,73 Eur likutis. Ieškovės bankroto administratorės įsitikinimu, atsakovas A. S. UAB „( - )“ ir jos kreditoriams yra padaręs žalą, nepagrįstai išsimokėjo dividendus bei negrąžina suteiktos paskolos. Be to, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kadangi bankroto administratorei neperdavė įmonei priklausančios transporto priemonės Ford Focus, kurios likutinė vertė 2 072,07 Eur. Dėl to, kad atsakovas neperduoda įmonės turto, bendrovė ir kreditoriai patiria 2 072,07 Eur žalą.

6Ieškovė pažymėjo, jog egzistavo viena iš sąlygų, draudusi atsakovui A. S. gauti iš BUAB „( - )“ 39 388,32 Eur dividendų. Dividendų išmokėjimo metu (2015 m. sausio 1 d.) buvo kreditorius, kuriam nebuvo padengti finansiniai reikalavimai, t. y. VMI prie FM bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas susidarė net nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6 dalį akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jei bendrovė įrodo, kad akcininkas žinojo ar turėjo žinoti apie dividendų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju, A. S. apie neteisėtą dividendų išmokėjimą neabejotinai žinojo, kadangi buvo bendrovės direktoriumi.

7Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas iš ieškovės yra pasiskolinę piniginių lėšų. Iš pateikto 2016 m. balandžio 18 d. UAB „( - )“ aiškinamojo rašto matyti, kad iš akcininko atgautina 20 066,73 Eur paskola yra įtraukta į per vienerius metus gautinos sumos eilutę, todėl akcininko paskolos grąžinimo terminai jau yra suėję. Papildomai pastebėjo, kad pagal 2016 m. UAB „( - )“ balanso duomenis bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tesudarė tik 9 089 Eur. Taigi, jei atsakovas ieškovei būtų grąžinęs suteiktą paskolą, veikiausiai ieškovė nebūtų susidūrusi su nemokumo problemomis. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas A. S. turi prievolę ieškovei grąžinti 20 066,73 Eur paskolintą ir negrąžintą sumą. Taigi atsakovas ieškovei nėra grąžinęs turto už 2 072,07 Eur, yra neteisėtai išsimokėjęs dividendų už 39 388,32 Eur bei nėra grąžinęs 20 066,73 Eur dydžio paskolos (61 527,12 = 2 072,07 + 39 399,32 + 20 066,73). Kadangi ieškinio reikalavimui padengti pakaktų tenkinti ieškinio reikalavimo dalį dėl žalos už negrąžintą turtą bei reikalavimo dalį dėl dalies dividendų grąžinimo, ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti negrąžintą paskolą (jos dalį) tuo atveju, jei būtų atmetami (iš dalies atmetami) ieškinio reikalavimai dėl žalos už negrąžintą turtą priteisimo ir reikalavimai dėl nepagrįstai išsimokėtų dividendų.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Teismo posėdyje ieškovės bankroto administratorė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti.

10Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 130 straipsnis). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

11Teismas konstatuoja:

12byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2018 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB ,,( - )“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. V. (el. b. l. 31-32). Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi UAB ,,( - )“ pripažinta bankrutavusia ir likviduoja dėl bankroto, nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir bendra kreditorių reikalavimų suma 20 203,09 Eur (el. b. l. 10-11). Juridinių asmenų registro (JAR) išrašo duomenimis, nuo 2011 m. gegužės 10 d. (išrinkimo (paskyrimo) data) iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. liepos 10 d.) bendrovės UAB ,,( - )“ vadovu (direktoriumi) registruotas atsakovas A. S. (el. b. l. 7-9). Bendrovės akcininku nuo 2013 m. gruodžio 10 d. (registruota 2014 m. liepos 24 d.) registruotas atsakovas A. S. (el. b. l. 7).

13Iš byloje pateikto 2018 m. liepos 18 d. VMI prie FM prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo turinio matyti, jog kreditorė pateikė duomenis, kad UAB ,,( - )“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. (seniausios prievolės atsiradimo data) (el. b. l. 12-13). Iš 2018 m. liepos 27 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo turinio matyti, kad 1 130,71 Eur kreditorinio reikalavimo įvykdytas užtikrintas priverstiniu įkeitimu – 2017 m. kovo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu nustatytas priverstinis UAB ,,( - )“ priklausančio automobilio Ford Focus, valst. Nr. ( - ) įkeitimas (įkeičiamo turto vertė 1 720 Eur) (el. b. l. 14-17).

14Iš byloje pateikto UAB ,,( - )“ žiniaraščio sąskaitai 340 (nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas) 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu matyti, jog jame apskaitytas 39 388,32 Eur dividendų išmokėjimas atsakovui A. S. 2015 m. sausio 1 d. (el. b. l. 18). Iš byloje pateikto Ilgalaikio turto nusidėvėjimo 2016 m. gruodžio 31 d. datai kortelės turinio matyti, jog į bendrovės turimo turto apskaitą buvo įvesta kelių transporto priemonė (automobilis) Ford Focus, 2005 m., kurio likutinė vertė 2 072,07 Eur (el. b. l. 19). Kelių transporto priemonių registro duomenimis, UAB ,,( - )“ vardu buvo įregistruota transporto priemonės Ford Focus (pirmos registracijos data 2005 m. kovo 29 d.), valst. Nr. ( - ) kuri 2018 m. sausio 15 d. automatiškai išregistruota; šiai transporto priemonei įvestas apribojimas (įkeitimas) (el. b. l. 101).

15Byloje pateiktas žiniaraštis sąskaitai 2434 (įvairios gautinos sumos) 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, kuriame nurodoma, jog atsakovo skola bendrovei 2014 m. gruodžio 23 d. sudarė 40 546,80 Eur, fiksuojama 2015 m. sausio 1 d. ūkinė (finansinė) operacija dėl dividendų išmokėjimo A. S. 39 388,32 Eur sumai bei nuo šios sumos apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis 5 908,25 Eur sumai; 2015 m. rugpjūčio 31 d. fiksuojama ūkinė (finansinė) operacija – 9 000 Eur išmokėjimas atsakovui, o 2015 m. lapkričio 20 d. – ūkinė (finansinė) operacija, kuria fiksuojamas 4 000 Eur išmokėjimas atsakovui; žiniaraštyje fiksuojama, jog laikotarpio pabaigai atsakovo skolą bendrovei sudaro 20 066,73 Eur (el. b. l. 20). Iš byloje pateikto Aiškinamojo rašto prie 2015 metų finansinės atskaitomybės matyti, jog III dalyje ,,Aiškinamojo rašto pastabos“ nurodoma, kad per vienerius metus gautinos sumos sudarė 20 159 Eur, iš kurių paskola 20 067 Eur; per vienerius metus gautinos sumos 2014 m. pabaigai sudarė 148 418 Lt (42 985 Eur), iš jų paskola akcininkui – 140 000 Lt (40 547 Eur); nurodoma, jog 2015 m. buvo daromas koregavimas (tikslinimas) dalis išduotos paskolos buvo keičiama kaip išmokėti dividendai 136 000 Lt (39 388 Eur) (el. b. l. 21-24). UAB ,,( - )“ Didžiojoje knygoje 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu užfiksuota 40 546,80 Eur suma kaip įvairios gautinos sumos (2434) laikotarpio pradžioje bei 20 066,73 Eur įvairios gautinos sumos (2434) laikotarpio pabaigoje (el. b. l. 25-26). Bendrovės Didžiojoje knygoje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra fiksuojama 20 066,73 Eur suma kaip įvairios gautinos sumos laikotarpio pradžioje bei laikotarpio pabaigoje (el. b. l. 27-28).

16Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo priteisti 24 922,09 Eur sumą. Ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas yra padaręs žalą bendrovės kreditoriams, nepagrįstai išsimokėjo dividendus bei negrąžina suteiktos paskolos. Ieškovė, prašo teismo priteisti negrąžintą paskolą (jos dalį) tuo atveju, jei būtų atmetami (iš dalies atmetami) ieškinio reikalavimai dėl žalos už negrąžintą turtą priteisimo ir reikalavimai dėl nepagrįstai išmokėtų dividendų.

17Dėl dividendų mokėjimo (ne) teisėtumo

18Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 60 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį (ABĮ 60 straipsnio 3 dalis). Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama. Bendrovė dividendus išmoka pinigais (ABĮ 60 straipsnio 5 dalis, 6 dalis).

19Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į akcinėje bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendas ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Nors po sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo akcininkai patys tampa bendrovės kreditoriais, tačiau pirmenybė yra teikiama bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).

20Pagal ABĮ 59 straipsnio 6 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Toks reglamentavimas, kai draudžiama priimti sprendimą dėl dividendų skyrimo ir išmokėjimo neatsiskaičius su kreditoriais, rodo, kad siekiama paveikti akcinės bendrovės kaip skolininko veiksmus, kad sprendimo dėl dividendų skyrimo ir išmokėjimo priėmimo metu nebūtų pradelstų įsiskolinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015).

21Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus – suvestinius bankrutavusios bendrovės dokumentus iš buhalterinės programos, matyti, jog 2015 m. sausio 1 d. yra fiksuojama finansinė operacija apie tai, kad įmonės akcininkui ir direktoriui (atsakovui) yra išmokama 39 388,32 Eur suma, kuri įvardijama kaip dividendai; šios sumos išmokėjimo pagrindu nurodoma ,,koregavimas“ (el. b. l. 20). Bendrovės Didžiojoje knygoje laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra fiksuojamas šių piniginių lėšų judėjimas (39 388,32 Eur kredito grafoje 2434 sąskaitoje ,,Įvairios gautinos sumos“) (el. b. l. 25). Iš byloje pateikto 2016 m. balandžio 18 d. aiškinamojo rašto turinio matyti, jog buhalterinėje apskaitoje buvo atliekamas koregavimas (tikslinimas) – dalis paskolos buvo keičiama kaip išmokėti dividendai 136 000 Lt (39 388 Eur) (el. b. l. 23). Teismo posėdyje liudytoja apklausta UAB ,,( - )“ buhalterė R. S. paaiškino, jog bendrovė dirbo pelningai, buvo nepaskirstyto pelno, kurį bendrovės akcininkas nusprendė pripažinti dividendais, nurodė, jog turėdamas skolą bendrovei akcininkas ,,motyvavo, kad prisipažins dividendus ir paskolos negrąžins“. Byloje duomenų, kada buvo priimtas akcininko sprendimas nepaskirstytą bendrovės pelną pražinti dividendais ir juos išmokėti, nėra. Šių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nors byloje pateikti duomenys (VMI prie FM prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtino), jog vėliausia bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė 2014 m. rugsėjo 15 d. (seniausios prievolės atsiradimo data) (el. b. l. 12-13), byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kreditoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, kaip ir duomenų, kada suėjo prievolės įvykdymo terminas (CPK 178 straipsnis). Be to, įvertinus buvusios bendrovės buhalterės paaiškinimus, bendrovės aiškinamajame rašte pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog dividendai bendrovės akcininkui (atsakovui) išmokėti nebuvo, o tokia forma (įmonės lėšas įvardijant dividendais akcininkui) buvo mažinamas akcininko skolinis įsipareigojimas bendrovei (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuota finansinė operacija neatitinka ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje, 60 straipsnyje keliamų sąlygų. Byloje nesant duomenų, pagrindžiančių nepaskirstyto bendrovės pelno dalies pripažinimą dividendais (sprendimo priėmimo dienos), jų mokėjimo pagrindimo, išmokėjimo faktą patvirtinančių duomenų, taip pat įvertinus bendrovės buhalterės paaiškinimus dėl šios finansinės operacijos apskaitos, laikytina, jog dividendai akcininkui nebuvo mokėti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šių dividendų išmokėjimo (ne)teisėtumo (CPK 185 straipsnis, ABĮ 59 straipsnio 6 dalis, 60 straipsnis).

22Dėl žalos atlyginimo

23Ieškovė, be kitų, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 072,07 Eur žalą, nurodo, jog atsakovas neperdavė bankroto administratorei bendrovės turto, dėl ko ieškovė ir jos kreditoriai patiria žalą.

24Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, civilinėje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

25Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma dvejopo pobūdžio teisminė sankcija – civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala) ir (arba) gali būti skiriama bauda iki 2 896 Eur (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

26Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 ir kt.).

27Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog iki bankroto bylos UAB ,,( - )“ iškėlimo bendrovės vadovu bei akcininku buvo atsakovas. Teismo posėdyje ieškovės bankroto administratorė, jos atstovas nurodė, jog įmonės dokumentai bei turtas bankroto administratorei perduotas nebuvo. Iš byloje pateiktos 2019 m. sausio 3 d. nutarties c. b. Nr. eB2-153-227/2019 matyti, jog dalį įmonės dokumentų (suvestinius dokumentus iš buhalterinės programos) bankroto administratorei perdavė UAB ,,( - )” buvusi buhalterė. Įrodymų, patvirtinančių, jog įmonės turtas ir bendrovės dokumentai yra perduoti bankroto administratorei, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

28Iš byloje esančių bendrovės suvestinių dokumentų iš buhalterinės programos, matyti, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje įtrauktas ilgalaikis materialusis turtas – automobilis Ford Focus, 2005 m. (eksploatacijos pradžia 2013 m. sausio 1 d.), kurio likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 072,07 Eur (el. b. l. 19). Iš byloje pateikto bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio (balanso) už 2016 metus matyti, jog kaip įmonės turimas ilgalaikis materialusis turtas yra įtraukta 2 072,07 Eur suma (el. b. l. 29). Byloje pateikti duomenys, jog 2017 m. kovo 27 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu UAB ,,( - )“ vardu registruotai transporto priemonei Ford Focus nustatytas priverstinis įkeitimas skolos (1 130,71 Eur) VSDF biudžetui grąžinimui užtikrinti (el. b. l. 15-17). 2018 m. sausio 15 d. transporto priemonė Ford Focus automatiškai išregistruota iš kelių transporto priemonių registro (nesant techninės apžiūros ir/ar draudimo) (el. b. l. 102). Taigi byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog bankroto bylos iškėlimo dieną (2018 m. liepos 10 d.) UAB ,,( - )“ turėjo turto, t. y. transporto priemonę, kuri bankroto administratorei perduota nebuvo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

29CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

30Ieškovė nurodo, jog žalos dydis sudaro 2 072,07 Eur. Iš byloje pateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinių matyti, jog tokia įmonės turto – transporto priemonės vertė buvo 2016 m. gruodžio 31 d. Ši turto vertė yra apskaitoma ir bendrovės finansinės atskaitomybės rinkiniuose (balanse) už 2016 metus. Buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta likutine verte 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė įrodinėja bendrovei padarytos žalos dydį (CPK 185 straipsnis).

31Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Taigi, vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

32Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktos Ilgalaikio turto suvestinės (el. b. l. 19), matyti, jog bendrovės turto (transporto priemonės) nusidėvėjimo norma sudaro 10 proc., per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. turtas nusidėvėjo 340,56 Eur suma. Iš byloje pateikto VSDFV sprendimo dėl priverstinio transporto priemonės įkeitimo matyti, jog įkeičiamo turto vertė 2017 m. kovo 24 d. sudarė 1 720 Eur (el. b. l. 15). Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog įmonės turto vertė kito (CPK 185 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog bankroto byla UAB ,,( - ) iškelta 2018 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d. (el. b. l. 7-9, 10-11). Tokiu būdu nuo momento, kada buvo nustatyta likutinė bendrovei priklausančio turto vertė (2016 m. gruodžio 31 d.) iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2018 m. liepos 10 d.) praėjo 18 mėnesių, o byloje pateikti duomenys patvirtina, jog įmonės turto vertė kito (CPK 185 straipsnis). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, jog per 12 mėn. terminą transporto priemonės nusidėvėjimas sudaro 340,56 Eur sumą, laikytina, jog UAB ,,( - )“ turto vertė bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 1 561,23 Eur (2 072,07 Eur – 340,56 Eur – (340,56 Eur/2)= 1 561,23 Eur) (CPK 185 straipsnis). Minėta, jog ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas įpareigoja bendrovės valdymo organą per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovas šios pareigos nevykdė, bendrovės turto bankroto administratorei neperdavė, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, byloje nesant kitų duomenų bendrovės turto vertei nustatyti, pripažintina, jog bendrovei neperduotas 1 561,23 Eur vertės turtas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

33CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog bendrovė turėjo turto, šis turtas bankroto administratorei perduotas nebuvo, todėl vykdant bankroto procedūras nebuvo galimybės šio turto panaudoti BUAB ,,( - )“ bankroto procese kreditorių reikalavimams ir/ar bankroto administravimo išlaidoms mažinti, tokiu būdu bendrovė ir jos kreditoriai patyrė žalą (CPK 185 straipsnis).

34Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius visas būtinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygas, pripažintina esant pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti 1 561,23 Eur žalą dėl neperduoto bankrutuojančios įmonės turto (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

35Dėl paskolos (ne)grąžinimo

36Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti negrąžintą paskolą (jos dalį) tuo atveju, jei būtų atmetami (iš dalies atmetami) reikalavimai dėl žalos už negrąžintą turtą priteisimo ir reikalavimai dėl nepagrįstai išmokėtų dividendų.

37Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pasisako ir dėl paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo (ne)egzistavimo.

38Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, "<...> pinigus gavau <...>", "<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas"), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Pažymėtina, jog bylose dėl paskolos grąžinimo ieškovui tenka pareiga įrodyti esminių paskolos sutarties sudarymo sąlygų (paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą) egzistavimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

39Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, jog UAB ,,( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentuose yra fiksuojama, kad bendrovė suteikė paskolą akcininkui (atsakovui) – 2016 m. balandžio 18 d. balanso už 2015 metus aiškinamajame rašte nurodoma, jog 2014 m. pabaigoje per vienerius metus gautinos sumos sudarė 148 418 Lt (42 985 Eur), iš kurių 140 000 Lt (40 547 Eur) paskola akcininkui (el. b. l. 22). Bendrovės Didžiojoje knygoje 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kaip įvairios gautinos sumos (sąskaita 2434) laikotarpio pradžioje fiksuojama 40 546,80 Eur suma (el. b. l. 25). Bendrovės žiniaraštyje sąskaitai 2434 (įvairios gautinos sumos) 2014 m. gruodžio 23 d. yra fiksuojamas 40 546,80 Eur atsakovo įsiskolinimas bendrovei (el. b. l. 20). Byloje paskolos sutartis, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje bankroto administratorė paaiškino, jog bankrutuojančios įmonės dokumentai jai nėra perduoti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog dalį įmonės suvestinių dokumentų iš buhalterinės programos ieškovei pateikė buvusi bendrovės buhalterė. Teismo posėdyje liudytoja (buvusi ieškovės buhalterė) paaiškino, jog paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta, ją matė, nurodė, jog bendrovės vardu sutartį pasirašė atsakovas, jis kaip akcininkas buvo ir paskolos gavėju. Be to, paaiškino, jog paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, nurodė, jog UAB ,,( - )“ kasininku buvo atsakovas, jis tvarkė bendrovės grynuosius pinigus, buhalterė tik pagal pateiktus dokumentus suvesdavo duomenis į buhalterinę programą. Byloje duomenų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojos paaiškinimais, nėra pateikta. Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, ieškovės ieškinio reikalavimų neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

40Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos A. T. praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, labiau tikėtina, jog atsakovui buvo suteikta 40 546,80 Eur (140 000 Lt) paskola, kurios atsakovas negrąžino (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovui suteiktos paskolos suma buvo dirbtinai sumažinta 2015 m. sausio 1 d. finansinės operacijos pagrindu, buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojant dividendų 39 388,32 Eur sumai išmokėjimą (el. b. l. 18, 99), byloje nėra duomenų, jog atsakovas paskolą bendrovei grąžino. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių dividendų išmokėjimą, taip pat įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo atliktas tikslinimas (koregavimas), kai dalis suteiktos paskolos buvo keičiama kaip dividendai 39 388 Eur (136 000 Lt), liudytojos paaiškinimus, kurie nepaneigia byloje esančių įrodymų, labiau tikėtina, jog atsakovas skolinio įsipareigojimo įmonei nemažino, todėl liko skolingas 40 546,80 Eur (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog iš byloje pateiktų suvestinių dokumentų iš buhalterinės programos, taip pat bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių (balansų) už 2015 metus, 2016 metus, matyti, jog net ir dirbtinai sumažinus atsakovo skolinį įsipareigojimą bendrovei 39 388,32 Eur suma, bendrovės apskaitos dokumentuose yra fiksuojama 20 066,73 Eur atsakovo skola įmonei (el. b. l. 20, 25, 27, 29). Iš byloje pateikto žiniaraščio sąskaitai 2434 (įvairios gautinos sumos) matyti, jog atsakovui 2015 m. rugpjūčio 31 d. fiksuojamas 9 000 Eur išmokėjimas, o 2015 m. lapkričio 20 d. – 4 000 Eur išmokėjimas, ir apskaičiuojamas 20 066,73 Eur bendras įsiskolinimas (el. b. l. 20). Teismo posėdyje liudytoja paaiškino, jog tai buvo paskolos. Pastebėtina,. jog nors byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų apie tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, šie įrodymai pateikti nebuvo, kadangi pats atsakovas bendrovės dokumentų nėra perdavęs bankrutavusios įmonės bankroto administratorei (CPK 185 straipsnis), dėl ko nepagrįstai apsunkinama ieškovės įrodinėjimo pareiga šioje byloje. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ieškovė suteikė atsakovui paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir skolos negrąžino, dėl ko laikomas pažeidusiu prievolę (CPK 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

41Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikta įrodymų visuma bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog labiau tikėtina, kad atsakovas paskolos negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

42Pažymėtina, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

43Ieškovė byloje pareiškė turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovo 24 922,09 Eur sumą. Nurodė, jog tam, kad būtų tinkamai apginti ieškovės ir jos kreditorių interesai, iš atsakovo priteistina 24 922,09 Eur suma, teigė, jog ieškinio reikalavimui padengti pakaktų tenkinti ieškinio reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo bei reikalavimo dalį dėl dalies dividendų grąžinimo, prašė iš atsakovo priteisti negrąžintą paskolą (jos dalį) tuo atveju, jei būtų atmetami (iš dalies atmetami) ieškinio reikalavimai dėl žalos už negrąžintą turtą priteisimo ir reikalavimai dėl nepagrįstai išsimokėtų dividendų.

44Nagrinėjamu atveju, byloje nustačius aplinkybę, jog atsakovui dividendai nebuvo išmokėti, o tokia forma buvo dirbtinai sumažintas atsakovo įsiskolinimas bendrovei, taip pat nustačius, jog atsakovui neperdavus bankroto administratorei įmonės turto (transporto priemonės), bendrovei padaryta 1 561,23 Eur žala, neperžengiant ieškinio ribų, ieškovei iš atsakovo priteistina 23 360,86 Eur negrąžintos paskolos dalis (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

45Dėl bylos baigties

46Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, darytina tikėtina išvada, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimą, byloje pateikti duomenys, byloje nesant juos paneigiančių įrodymų, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovei bankroto bylos iškėlimo dieną priklausė turtas – transporto priemonė, kuri nebuvo perduota bankroto administratorei, be to, ieškovė suteikė atsakovui paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau paskolos negrąžino, dėl ko liko skolingas bendrovei, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 24 922,09 Eur skola.

47Dėl procesinių palūkanų

48CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

49Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

50Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

53Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 561 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismui iš esmės tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 561 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

54Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė patyrė 217,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 69-71). Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 217,80 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

55Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

56Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui A. S. priklausančio turto areštas neviršijant ieškinio reikalavimų sumos (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Ieškovės bankroto administratorė pateikė teismui duomenis, jog nutartis pateikta vykdyti antstolei B. T. (el. b. l. 45-46).

57CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

58Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

59ieškinį tenkinti.

60Priteisti iš atsakovo A. S. 24 922,09 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 09 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 217,80 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,( - )“, atstovaujamai bankroto administratorės R. V..

61Priteisti iš atsakovo A. S. 561 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį valstybei.

62Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos teismo... 6. Ieškovė pažymėjo, jog egzistavo viena iš sąlygų, draudusi atsakovui A.... 7. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas iš ieškovės yra pasiskolinę... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais... 9. Teismo posėdyje ieškovės bankroto administratorė ieškinio reikalavimus... 10. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė procesiniai dokumentai įteikti... 11. Teismas konstatuoja:... 12. byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2018 m. birželio 28 d. Panevėžio... 13. Iš byloje pateikto 2018 m. liepos 18 d. VMI prie FM prašymo dėl kreditorinio... 14. Iš byloje pateikto UAB ,,( - )“ žiniaraščio sąskaitai 340... 15. Byloje pateiktas žiniaraštis sąskaitai 2434 (įvairios gautinos sumos) 2014... 16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo priteisti 24 922,09 Eur sumą.... 17. Dėl dividendų mokėjimo (ne) teisėtumo... 18. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 60 straipsnio 1 dalyje... 19. Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko... 20. Pagal ABĮ 59 straipsnio 6 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas negali... 21. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus –... 22. Dėl žalos atlyginimo ... 23. Ieškovė, be kitų, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 072,07 Eur... 24. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 25. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas... 26. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako... 27. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog iki bankroto bylos UAB ,,(... 28. Iš byloje esančių bendrovės suvestinių dokumentų iš buhalterinės... 29. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 30. Ieškovė nurodo, jog žalos dydis sudaro 2 072,07 Eur. Iš byloje pateiktų... 31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog balanso duomenys yra finansinio... 32. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktos Ilgalaikio turto suvestinės (el. b.... 33. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji... 34. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius visas būtinas deliktinės civilinės... 35. Dėl paskolos (ne)grąžinimo... 36. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti negrąžintą paskolą (jos dalį) tuo... 37. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pasisako ir dėl... 38. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 39. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti,... 40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 41. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą... 42. Pažymėtina, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą... 43. Ieškovė byloje pareiškė turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovo 24... 44. Nagrinėjamu atveju, byloje nustačius aplinkybę, jog atsakovui dividendai... 45. Dėl bylos baigties... 46. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 47. Dėl procesinių palūkanų ... 48. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti... 49. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę... 50. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 53. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK... 54. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė patyrė 217,80 Eur išlaidas advokato... 55. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 56. Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos... 57. CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos... 58. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 59. ieškinį tenkinti.... 60. Priteisti iš atsakovo A. S. 24 922,09 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių... 61. Priteisti iš atsakovo A. S. 561 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt vieno... 62. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...