Byla 2A-1821-611/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Š. ir Ž. Š. ir atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š., Ž. Š. ieškinį atsakovams V. B., R. B., UAB „Arlitanus“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo, įpareigojimo kompensuoti atlygintinus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovų V. B., R. B. priešieškinį ieškovams E. Š., Ž. Š. dėl dalies nuostolių, patiriamų dėl kelio servituto nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami (1) nustatyti atsakovams V. B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) kelio ir inžinierinių tinklų tiesimo servitutą pagal pateiktą UAB „Geoplanum“ parengtą 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, plane pažymėtą skaičiaus 5,6,9,1,011,12,5, už tai ieškovams sumokant atsakovams piniginę kompensaciją – 2866,77 Lt; (2) įpareigoti atsakovus V. B., R. B. netrukdyti ieškovams nustatyto servituto plote savo lėšomis įsirengti kelią ir nutiesti inžinierinius tinklus; (3) įpareigoti atsakovus UAB „Arlitanus“, Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos solidariai atlyginti ieškovams nuostolius – 2866,77 Lt arba kitą teismo priteistą sumą, patirtus ieškovų dėl kompensacijos atsakovams V. B., R. B. už servituto nustatymo priteisimo; (4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovai atsiliepimu į atsakovo priešieškinį nurodė, kad sutinka atsakovams sumokėti 2866,77 Lt kompensaciją už nustatytą servitutą, o likusioje dalyje priešieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu Nr. 528 buvo patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas, vadovaujantis jo sprendiniais, Vilniaus miesto valdybos 2000-04-13 sprendimu patvirtintos Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies gyvenamojo kvartalo žemės sklypų individualiai statybai Nr. 602-640 ribos ir plotai. 2000-11-15 Vilniaus apskrities sprendimu Nr.01-1013 Z. G. atkurta nuosavybė į 0,0626 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - )., sklypo Nr. ( - ), Vilniuje. Sklypo plotas ir ribos nustatytos žemės sklypo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos skyriaus vedėjos A. V.. Plane esančioje sklypo išdėstymo schemoje buvo pavaizduotas privažiavimas prie žemės sklypo Nr.635. Vėliau paaiškėjo, kad nepaisant to, jog minėtas kelias buvo aiškiai numatytas sklypo plane bei Vilniaus miesto tarybos 2003-03-01 sprendimu Nr.528 patvirtintame detaliajame plane, kelio vietoje buvo suformuoti privatūs kaimyniniai sklypai (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), kuriems nėra nustatytas servitutas ir kelio, kuriuo ieškovai galėtų patekti į žemės sklypą taip pat nėra. Ieškovų teigimu, atsakovas UAB "Arlitanus", formuodamas žemės sklypus, turėjo patikrinti, ar prie ieškovų žemės sklypo yra privažiavimas, o jo nesant turėjo nuspręsti, kokį privažiavimo būdą prie šio žemės sklypo tikslinga numatyti – bendrojo naudojimo kelią ar kelio servitutą. Šių veiksmų atsakovas UAB "Arlitanus", pažeisdamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos reikalavimus, neatliko, dėl to, pagal UAB "Arlitanus" parengtą žemėtvarkos projektą suformavus žemės sklypus, kadastrinis Nr. ( - ) ir ( - ), ieškovams priklausantis žemės sklypas šiai dienai yra apsuptas privačios nuosavybės žemės sklypų ir neturi privažiavimo. Kadangi prie ieškovams priklausančio žemės sklypo nėra galimybės nei prieiti ar privažiuoti, nei nutiesti komunikacijų, nustatytinas kelio (teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku) ir inžinerinių tinklų tiesimo servitutas, kurio ribos pažymėtos UAB "Geoplanum" parengtame servitutų nustatymo žemės sklypuose plane skaičiais 5, 9, 10, 11, 12, 5. Atsakovo UAB „Arlitanus“ žemės sklypų planas, siūlant nustatyti privažiavimą prie ieškovų sklypo per žemės sklypą, kurio kadastrinis nr. ( - )vertintinas kritiškai, kadangi suprojektuotas minėto žemės sklypo viduryje, siūlomo servituto plotis yra nepakankamas kelio ilgis ir bendras plotas yra didesni nei siūlo ieškovai, plotis yra nepakankamas, be to, siūloma nustatyti servitutą žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės dviem metais anksčiau nei UAB „Arlitanus“ parengė žemėtvarkos projektą, o dar 2012 m. yra suderinti šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai, nustatant žemės sklypo panaudojimo būdo keitimą, sklypo padalijimą, naudojimo ir tvarkymo režimą, o esant tokiems sprendimas, atsakovo siūlomo servituto nustatymas būtų neįmanomas. Įvertinus VĮ „Registrų centras“ nustatytą 0,1300 ha ploto žemės sklypo, priklausančio atsakovams, vidutinę rinkos vertę (30 800 Lt), tinkama kompensacija už 0,0242 ha ploto servitutą sudaro 2 867,77 Lt. Pažymėjo, kad atsakovų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodomų nuostolių apskaičiavimu yra nustatoma servituto ploto rinkos vertė, kuri būtų aktuali servituto ploto išpirkimo, o ne kompensacijos už naudojimosi teisę mokėjimo atveju.

5Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti atsakovams 19 000 Lt, kuriuos sudaro jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai, įsigydami žemės sklypą, nesiaiškino, ar yra numatytas privažiavimas prie jų sklypo, o tą galėjo padaryti susipažindami su viešais duomenimis, t.y. tiek su aktualiais kadastro žemėlapiais, tiek su Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuose buvo aiškiai nurodytos suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai, specialios sąlygos ir servitutai. Ieškovai nepagrįstai reikalauja, kad kelio servitutas būtų nustatytas būtent atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir neįrodė, kad toks kelio servituto nustatymas yra pats racionaliausiai ir mažiausiai (lyginant su kitais greta esančių žemės sklypų savininkais) varžantis tarnaujančio daikto savininko teises. Nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį ir nustačius servitutą, turi būti išspręstas atsakovų patiriamų nuostolių atlyginimo klausimas. Nustačius servitutą pagal UAB „Geoplanum“ parengtą 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, atsakovams priklausančio žemės sklypo rinkos vertė sumažės 19 000 Lt, tą patvirtina Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus Nacionalinei žemės tarnybai atmesti, pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba už netinkamą žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus funkcijų vykdymą neatsako.

7Atsakovas UAB „Arlitanus“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad jis neturėjo informacijos apie patvirtintus bei pradėtus rengti detaliuosius planus, ieškovų žemės sklypas nebuvo suprojektuotas anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte, todėl atsakovas neturėjo projektuoti privažiavimo prie ieškovų sklypo. Siūlė privažiavimą prie ieškovų sklypo įrengti per E. S. priklausantį sklypą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė; priteisė iš E. Š., Ž. Š., R. B. ir V. B. po 30,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

9Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu Nr.528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas, kuriuo sprendiniais Vilniaus miesto valdybos 2000-04-13 sprendimu buvo patvirtintos Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies gyvenamojo kvartalo žemės sklypų individualiai statybai Nr.602-640 ribos ir plotai. Teismas konstatavo, kad žemėtvarkos projekto rengėjas UAB „Arlitanus“, projektuodamas žemės sklypus, besiribojančius su V. G. nuosavybės teise valdomu 0,0626 ha žemės sklypu Nr.635, pagal Metodikos 7.12, 55.3 p.p. reikalavimus privalėjo atsižvelgti į Detaliajame plane patvirtintus suprojektuotus kelius, gatves bei atsižvelgti į žemės sklypų individualiai statybai ir kitų žemės sklypų ribas. Tačiau, kaip nustatyta byloje, rengiant Žemėtvarkos projektą G. nuosavybės teise valdomo 0,0626 ha žemės sklypo Nr. 635 (kadastro Nr. ( - )) pietinėje gretimybėje buvo 0,6991 ha žemes sklypas Nr. 1559-5 (kadastro Nr. ( - )), kuris 2008 m. buvo sugrąžintas natūra A. R., o vakarinėje bei rytinėje gretimybėse buvo projektuojami V. B. asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. 1943-2 (0,13 ha) (kadastro Nr. ( - ) (0,38 ha) kadastro Nr. ( - )). 2008 metais A. R. 0,6991 ha žemės sklypo Nr.1559-5 (kadastro Nr. ( - )) dalis ir 2010 metais V. B. suprojektuoto 0,13 ha asmeninio ūkio žemės sklypo Nr.1943-2 dalis pateko į numatyto privažiavimo prie 0,0626 ha žemės sklypo Nr. 635 ribas.

10Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kadangi A. R. natūra grąžinto 0,6991 ha žemės sklypo Nr.1559-5 dalis pateko į detaliajame plane numatytą privažiavimą prie šiuo metu ieškovams priklausančio sklypo, šioje dalyje detalusis planas neteko galios, nes neliko detaliajame plane suprojektuoto kelio prie ieškovų žemės sklypo iš Rusnės gatvės, be to, nurodyti fiziniai asmenys nuosavybės teises į žemės sklypus pagal Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-21 įsakymu Nr.2.3.-8756-(01), įregistravo VĮ „Registrų centras“, kiti nei detaliajame plane duomenys galioja ir nepanaikinti, nes pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) ) kadastro duomenys LR nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 2010-07-30. Pagal Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3.-8756-(01), nebuvo įvertinta, kad aplink ieškovų žemės sklypo yra įregistruoti privačios nuosavybės žemės sklypai ir suformavus žemės sklypus (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ieškovai neturės privažiavimo. Atsakovų teiginį, kad jų žemės sklype niekada nebuvo kelio ir šiuo metu nėra, teismas atmetė, nes žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (atsakovų nuosavybė), buvo suformuotas apjungiant jį su plotu, kuris detaliajame plane suprojektuotas kaip privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo, kuriuo kadastrinis Nr. ( - ); kita dalis kelio apjungta su žemės sklypu, kuriuo kadastro Nr. ( - ), o savininkė yra E. S.. Tai reiškia, kad atsakovai pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo didesnio ploto ginčo žemės sklypą kelio dalies sąskaita nei jis buvo suprojektuotas detaliajame plane.

11Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai, nepasinaudodami kaimyniniu žemės sklypu negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą/namą, nes privažiavimo prie jų žemės sklypo kelio nėra, todėl servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitą kelią arba realiai neegzistuojantis administraciniu aktu nustatytas servitutas (2012-03-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-126/2012). Teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas nustatyti atsakovams V. B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype kelio servitutą pagal pateiktą UAB „Geoplanum“ parengtą 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, plane pažymėtą skaičiaus 5, 6, 9, 1, 011, 12, 5, iš esmės galėtų būti tenkintinas. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams nustatyto servituto plote savo lėšomis nutiesti inžinierinius tinklus atmestinas, nes ieškovai nepateikė teismui jokių duomenų, kokie konkretūs inžinieriniai tinklai bus tiesiami per teismo nustatytą kelio servitutą ir kokia apimtimi, nepagrindė inžinierinių tinklų būtinumo, nepateikė komunalinių ar vietinių tinklų prisijungimo sąlygų, taigi, šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes neįrodytas, todėl atmestinas.

12Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.112 str. 2 d. servitutas turi būti pats mažiausias, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, todėl konstatavo, kad ieškovai neįrodė, kad jų prašomas nustatyti kelio servitutas palyginus su atsakovo pateiktomis UAB „Arlitanus“ alternatyvomis pagal pateiktą UAB „Geoplanum“ parengtą 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, yra mažiausias. Kadangi ieškovų reikalavimą dėl inžinierinių tinklų tiesimo servituto nustatymo atmetė, teismas nurodė, kad negali būti tenkintinas ir su pagrindiniu ieškinio reikalavimu susijęs papildomas dėl inžinierinių tinklų tiesimo kliūčių šalinimo.

13Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai turi teisę į nuostolių atlyginimą, tačiau nagrinėjamoje byloje atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal konkretų parengtą servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, teismas konstatavo, neturintis pagrindo spręsti dėl konkretaus nuostolių atlyginimo dydžio priteisimo pagal ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.

14Be to, nurodė, kad kadangi ieškovų reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo pagal jų pateiktą planą bei įpareigojimas priteisti nuostolius atsakovams V. ir R. B. atmetami, nėra pagrindo svarstyti regresinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų atsakovų UAB „Arlitanus“, Nacionalinės žemės tarnybos.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovai V. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš ieškovų priteisti lygiomis dalimis atsakovui V. B. 2 900 Lt, o taip pat ir R. B. 2 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovų priteisti lygiomis dalimis atsakovui V. B. 800 Lt išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos NR.13-I-117 parengimą, o visas byloje patirtas teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisti tik iš ieškovų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. nors pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieškinį, tiek priešieškinį, teismo sprendimas yra priimtas atsakovui naudai. Ieškovai pradiniu ieškiniu prašė nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, o atsakovai, nesutikdami su tokiu ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo, ieškinio tenkinimo atveju, prašė iš ieškovo priteisti dalį nuostolių, patiriamų dėl kelio servituto nustatymo. Toks atsakovų elgesys laikytinas tinkamu ir sąžiningu. Taigi, atsakovų bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent todėl, kad ieškovas pareiškė ieškinį. Ieškovams pažeidus savo procesinę pareigą ir pradiniame ieškinyje nepasiūlius atlyginimo už kelio servituto nustatymą, atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti už priešieškinio parengimą bei nekilnojamojo turto ataskaitos. Jeigu ieškovai nebūtų inicijavę bylos, atsakovai bylinėjimosi išlaidų nebūtų patyrę.
  2. Ieškovų ieškinyje buvo suformuluoti trys savarankiški reikalavimai, kurie visi buvo atmesti. Tuo tarpu atsakovų yra atmestas tik vienas priešieškinio reikalavimas. Todėl ieškovų procentiškai atmesta daugiau ieškinio reikalavimų, kas taip pat sudaro pagrindą priteisti iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidas.

17Ieškovai E. Š. ir Ž. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir priešieškinį, iš esmės neišsprendė bylos ir ginčo: neatsižvelgiant į tai, kad ieškovai, neturėdami galimybės privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti servitutą ir teismas sprendime konstatavo, kad servitutas yra būtinas, vis vien privažiavimo prie šio sklypo nenustatė.
  2. Teismas visiškai neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-01-13 raštą, kuriame nurodoma, jog Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniai galioja, o Žemės reformos žemėtvarkos projektas negali pakeisti Vilniaus miesto tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Rengiant žemėtvarkos projektą, būtina įvertinti parengtus ar pradėtus rengti detaliuosius planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0167:2513, šiuo metu yra galiojantis Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas ir jos sprendiniai, pagal kuriuos privažiavimas į sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), yra suplanuotas iš R. gatvės. Naujesnių teritorijų planavimo dokumentų šių sklypų teritorijoje nėra. Neatsižvelgdamas į tai, teismas padarė neteisėtą išvadą, kad detalusis planas neteko galios.
  3. Atmesdamas ieškinį, teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovų argumentus, kad atsakovo siūlomi servitutai ne tik neatitinka Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano sprendinių, bet ir formuojami žemės sklypuose, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos gerokai anksčiau, nei 2010 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-8756-(01) buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai, kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kurie 2010 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduoti V. B. ir D. B., o šią dieną priklauso atsakovams V. B. ir R. B.. Atsakovų nurodomose galimose servitutų suformavimo vietose niekada nebuvo kelių, planavimo dokumentuose tokia galimybė taip pat nebuvo numatyta. Be to, suformavus 5,5 m. pločio, kuris yra būtinas pravažiavimui, o ne siauresnius, kaip nurodo atsakovai, servitutus, atsakovų siūlomų servitutų plotai būtų didesni nei UAB "Geoplanum" parengtame 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose plane.
  4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovai nepagrindė inžinerinių tinklų būtinumo, nepateikė komunalinių ar vietinių tinklų prisijungimo sąlygų, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams nustatyto servituto plote savo lėšomis nutiesti inžinerinius tinklus. Pažymėtina, kad prisijungimo sąlygos nėra ir negali būti rengiamos, kol nėra nustatytas servitutas. Šiai dienai ieškovams yra žinomas tik minimalus teisės aktais nustatytas servituto plotis, į ką atsižvelgiant UAB "Geoplanum" 2013-04-23 parengė servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, kuris atitinka visus teismo nurodytus reikalavimus ir kuriame nurodytos ir servituto ribos, ir lokalizacija. Todėl teismo išvada, kad ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatymo yra neįrodytas, yra nepagrįsta.
  5. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai prieštarauja teismo išvadoms ir grindžiami ne byloje esančiais įrodymais, o subjektyvia atsakovų nuomone. Sprendime esantys argumentai prieštarauja tarpusavyje: teismas, konstatuodamas, kad ieškovų reikalavimas nustatyti atsakovams V. B., R. B. priklausančiame žemės sklype kelio servitutą pagal pateiktą UAB „Geoplanum" parengtą 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planą iš esmės galėtų būti tenkintinas, nes UAB "Geoplanum" parengtas 2013-04-23 servitutų nustatymo žemės sklypuose planas iš esmės atitinka Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano sprendinius ir mažiausiai varžo tarnaujančiojo daikto savininko teises, tačiau kartu nurodo, kad Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas nebegalioja, nors Miesto plėtros departamento 2014- 01-13 rašte Nr.A51-2116/14-(2.14.2.12-MP-8) nurodyta priešingai.

18Ieškovai atsiliepimu į atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė tiek ieškinį, tiek priešieškinį, atitinkamai, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 93 str. 1,2 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas nebuvo priimtas nė vienos iš šalių naudai (t. y., atmestas tiek ieškinys, tiek priešieškinys), bylinėjimosi išlaidų nė vienos šalies naudai pagrįstai nepriteisė.
  2. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr.1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytus maksimalius dydžius.

19Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų ieškinys palikti nepakeistą bei tenkinti atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą atsakovų žemės sklype iš esmės galėtų būti tenkinamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad yra galimos ir kitos kelio servituto alternatyvos, kurios yra nustatytos UAB „Arlitanus" parengtame plane, o ieškovai neįrodė, jog jų prašomas nustatyti kelio servitutas yra pats racionaliausias ir mažiausiai varžantis tarnaujančio daikto savininko teises.
  2. Ieškovai nepagrįstai vadovaujasi tik Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalaus sprendiniais, kurie, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra netekę galios. Esant tokiai situacijai, kai ieškovai neturi privažiavimo į savo žemės sklypą, o aplink esantys žemės sklypai yra privatūs, kelio servituto nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK nuostatomis, o ne pagal Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalaus plano sprendinius.
  3. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. bei 15 str. 1 d. ir Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 58 p., Žemėtvarkos projektas yra tas specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame kaimo vietovėse turi būti formuojami asmenino ūkio žemės sklypai ir nustatomos jų ribos. Todėl laikytina, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), kaip asmeninio ūkio paskirties sklypas, pagrįstai buvo suformuotas žemėtvarkos projekte. Nustatant šio žemės sklypo ribas ir kitas naudojimo sąlygas reikia vadovautis žemėtvarkos projekto sprendiniais. Žemėtvarkos projekte V. B. suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklype Nr. 1943-2 (kadastrinis Nr. ( - )) nei privažiavimas į ieškovų žemės sklypą, nei kelio servitutas nėra nustatyti. Tokie Žemėtvarkos projekto sprendiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai, kaip dabartiniai žemės sklypo savininkai, neginčijo Žemėtvarkos projekto sprendinių, kuriais žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) nėra numatytas privažiavimas į ieškovų žemės sklypą. Šie Žemėtvarkos projekto sprendiniai nėra užginčyti ir yra galiojantys bei visiems privalomi. Šioje byloje nepareiškus reikalavimų dėl atitinkamų Žemėtvarkos projekto sprendinių pripažinimo negaliojančiais, jų teisėtumo klausimas neturi būti sprendžiamas.
  4. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais per atsakovų žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) nuo R. gatvės buvo suplanuotas akligatvis į ieškovų žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) nebegalioja. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte yra nurodyta, priešingai, tačiau toks teiginys jokiais argumentais nėra pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento teiginys prieštarauja Vilniaus miesto tarybos 2002-11-20 sprendimo Nr.730 turiniui bei aukščiau šiame atsiliepime jau išdėstytiems argumentams. Be to, ieškovai savo apeliaciniame skunde nepagrįstai minėtą raštą laiko oficialiu rašytiniu įrodymu, nors tai nėra Vilniaus miesto savivaldybės išduotas dokumentas, vykdant savivaldybei teisės aktai priskirtas funkcijas. Kita vertus, netgi jei apeliacinės instancijos teismas ir padarytų išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais atsakovų žemės sklype buvo numatytas akligatvis nuo Rusnės gatvės, tebegalioja, šie detaliojo plano sprendiniai nebuvo realizuoti, t.y. toks akligatvis nebuvo suformuotas ir natūroje nėra įrengtas, administraciniu aktu kelio servitutas nebuvo nustatytas. Šiai dienai žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) jau yra privatus, todėl kelio servituto nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK nuostatomis, o ne pagal detaliojo plano sprendinius.
  5. Tiek pagal detalųjį planą ir teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį, tiek pagal ieškovų žemės sklypo planą, galimas privažiavimas pavaizduotas per du žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ) (t.y. atsakovų žemės sklypą) ir ( - ), o ne vien tik per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. Nr. ( - ) (t.y. atsakovų žemės sklypą).
  6. Ieškovai nepagrįstai prašo nustatyti net 5,5 m pločio kelio servitutą. Ieškovas tinkamai nepagrindė, kodėl yra prašoma nustatyti būtent tokio pločio kelio servitutą. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 8 lentelėje nurodyta, kad minimalus privažiavimo automobiliams plotis gali būti 3 metrai. Pagal CK 4.112 str. 2 d. servitutas turi būti pats mažiausias. UAB „Geoplanum" parengtame 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose plane pastabose nurodyta, kad projektinio kelio servituto plotis nustatytas vadovaujantis Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008. Šis reglamentas šiuo atveju negali būti taikomas, nes jis nustato tik visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius sprendinius (reglamento 1 punktas). Tuo tarpu šiuo atveju kelio servitutą yra prašoma nustatyti gyvenamojoje vietovėje.
  7. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto padarytų išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra tenkintinas ir nustatytų ieškovo prašomą kelio servitutą, iš ieškovų atsakovams turi būti priteisti nuostoliai (kompensacija) dėl tokio servituto nustatymo. Nustatant atsakovų nuostolių atlyginimo klausimą būtina vadovautis atsakovų priešieškinyje išdėstytais argumentais ir į bylą pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.13-1-117, kuri patvirtina, kad, atsakovų žemės sklype nustačius ieškovų prašomą kelio servitutą, atsakovų žemės sklypo rinkos vertės sumažės 19 000 Lt. Tai yra atsakovų nuostoliai, kuriuos turi atlyginti ieškovai. Ieškovai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13-1-117 teisingumą.
  8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad jeigu būtų nustatytas kelio servitutas, pagal CK 4.113 str. 2 d. ir CK 4.114 str. 1 d. darbus, susijusius su kelio įrengimu, turėtų atlikti ieškovai, kaip servituto turėtojai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.113 str. 2 d. normą, iš kurios negalima daryti išvados, kad darbus, susijusius su kelio įrengimu, turi vykdyti servituto turėtojai. Todėl, teismui nustačius kelio servitutą, pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą kelio projektą kelią turės įrengti atsakovai V. B. ir R. B., kaip žemės sklypo, kuriame įrengiamas kelias, savininkai, o ieškovai turės jiems kompensuoti visus dėl to patirtus nuostolius.
  9. Ieškovai, prašydami teismą įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams nustatyto kelio servituto plote savo lėšomis įsirengti kelią ir nutiesti inžinerinius tinklus, nepateikė kelio įrengimo projekto, inžinerinių tinklų tiesimo sąlygų ir brėžinių, kelio ir inžinerinių tinklų priežiūros ir remonto sąlygų. Todėl tenkinus tokį ieškinio reikalavimą, būtų pažeistos atsakovų teisės, nes, pirma, nepagrįstai iš jų būtų atimtos statytojo teisės, antra, tokio reikalavimo tenkinimas reikštų, kad jie turi netrukdyti bet kokiems kelio įrengimo ir inžinerinių tinklų tiesimo darbams, nepriklausomai nuo to, ar šie darbai vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus, ar nėra pažeidžiamos atsakovų teisės, ar yra numatytos kompensacinės priemonės ir t.t.

20Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo dalyje, atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovų V. ir R. B. apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktais. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. nagrinėjamoje byloje yra pateikta ir kitų privažiavimo į žemės sklypą variantų, o ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jų pateiktame plane suprojektuotas kelio servitutas yra racionaliausias ir mažiausiai varžantis tarnaujantį daiktą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje apeliantai taip pat nepaneigė patekimo į ieškovų žemės sklypą galimybės atsakovo UAB „Arlitanus" pateiktame pasiūlyme nurodytu kelio servitutu nuo Ventės g. pusės per atsakovams Vytautui ir R. B. priklausantį žemės sklypą.
  2. Apeliantai nenurodo, kodėl nepriklausomai nuo to, kuriam gretimam žemės sklypui būtų nustatomas servitutas, ieškovui būtinas ne mažesnio nei 5,5 m pločio kelio ir inžinierinių tinklų servitutas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 konstatuota, jog jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal Lietuvos respublikos civiliniame kodekse nustatytą bendrą dydį - 4 metrus.
  3. Ginčijame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime teisingai ir pagrįstai buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog 2008 metais A. R. natūra gražinto žemės sklypo dalis patenka į prie žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) buvusi privažiavimą, todėl detaliojo plano sprendiniai šioje žemės dalyje nėra galiojantys.
  4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. sausio 13 d. rašte Nr.A51-2116/4-(2.14.2.12-MP-8) nurodoma, jog Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos duomenys Vilniaus miesto Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje nepažymėti, todėl privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) turi būti laikomas nustatytu. Duomenų apie žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 87-56-(01) neturėjimas negali būti laikoma priežastimi pripažinti, jog teisės aktų tvarka priimto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai detaliuoju planu suprojektuotame privažiavime yra negaliojantys.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

24Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu patvirtino Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą (toliau – detalusis planas) (t. 2 b.l. 82). Remiantis šio detaliojo plano sprendiniais, Vilniaus miesto valdybos 2000-04-13 sprendimu Nr.815V buvo patvirtintos žemės sklypų Nr.602-640 ribos ir plotai. Šis detalusis planas yra įregistruotas Miesto plėtros departamento Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr.555).

252000-11-15 Vilniaus apskrities sprendimu Nr.01-10-13 Z. G. atkurta nuosavybės teisė į 0,0626 ha ploto žemės sklypą Pilaitės šiaurinėje dalyje, kadastrinis Nr. ( - ), sklypo Nr.635. Sklypo plotas ir ribos buvo nustatytos žemės sklypo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos skyriaus vedėjos A. V., kuriame nurodytas privažiavimas prie minėto žemės sklypo. Šį žemės sklypą iš Z. G. 2011-12-20 pirkimo-pardavimo įsigijo ieškovai.

26Be to, byloje taip pat nustatyta, kad 2010-09-06 D. B. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis įsigijo žemės sklypus Nr.1943-2 ir Nr. 1943-3 (atitinkamai kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), o 2010-10-08 pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos sklypus pardavė atsakovams V. B. ir R. B.. Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu iš R. gatvės pusės.

27Dėl servituto nustatymo ir servituto vietos

28Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad 2010 metais, suformavus atsakovams V. ir R. B. priklausančius žemės sklypus, šiuo metu ieškovams priklausantis žemės sklypas tapo atskirtas, be jokio privažiavimo prie šio sklypo. Šiuo metu atsakovams priklausantys žemės sklypai (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) buvo suformuoti pagal atsakovo UAB „Arlitanus“ parengtą žemėtvarkos projektą.

29Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) 7.12 p. ir 55.3 p. įtvirtintas nuostatas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, reikia įvertinti patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus, patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotus kelius, gatves, aikšteles, želdinius, individualios statybos žemės sklypų ir kitų žemės sklypų ribas. Kaip matyti iš Pilaitės šiaurinės dalies detaliojo plano, prie ieškovams šiuo metu priklausančio žemės sklypo bei kitų 6 suprojektuotų žemės sklypų individualiai statybai buvo numatytas privažiavimas. Taigi, 2010 metais, atsakovui UAB „Arlitanus“ rengiant žemėtvarkos projektą, jis privalėjo atsižvelgti į detaliajame plane patvirtintą suprojektuotą privažiavimą, atsižvelgti į žemės sklypų individualiai statybai ir kitų žemės sklypų ribas, ir nustatęs, kad prie sklypo Nr.635, šiuo metu priklausančio ieškovams, yra reikalingas privažiavimas, turėjo spręsti privažiavimo ar kelio servituto formavimo klausimą.

30Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014-01-13 rašte patvirtino, jog Buivydiškių kadastro vietovės (kuriuose yra ieškovų bei atsakovų žemės sklypai) žemėtvarkos projekto duomenys Vilniaus miesto Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje nepažymėti, žemėtvarkos projektas nebuvo gautas. Be to, žemės reformos žemėtvarkos projektas negali pakeisti Vilniaus miesto tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas konstatavo, kad teritorijoje, kurioje yra atsakovams R. ir V. B. priklausantis žemės sklypas, šiuo metu yra galiojantis Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos privažiavimas į sklypą, priklausantį ieškovams yra suplanuotas iš R. gatvės, o kitų naujesnių teritorijų planavimo dokumentų šių sklypų teritorijoje nėra (t. II, b.l.80-81). Pirmosios instancijos teismo teiginiai, neva detalusis planas dalyje, kuria nustatytas privažiavimas prie ieškovų sklypo, nebegalioja, kadangi A. R. natūra grąžinto 0,6911 ha žemės sklypo dalis (šiuo metu priklausanti E. S., kadastro Nr. ( - )) pateko į detaliajame plane numatytą privažiavimą prie šiuo metu ieškovams priklausančio sklypo, yra visiškai nepagrįsta, kadangi remiantis 2002-11-20 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.730 „Dėl tarybos 2000-03-01 sprendimo Nr.528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ papildymo“ nustatyta, jog detalusis planas negalioja tik tose dalyse, kuriose <...> žemė natūra grąžinta ją turėjusiems savininkams (šiuo atveju A. R.), tuo tarpu atsakovai V. ir R. B. žemės sklypą (kadastro nr. ( - )) iš R. g. pusės įsigijo iš buvusios savininkės V. B., žemės sklypą įsigijusios 2010-10-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Taigi, darytina išvada, jog teritorijoje, kurioje yra atsakovams priklausantis žemės sklypas iš Rusnės g. pusės (kadastro Nr. ( - )) šiuo metu yra galiojantis Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas ir jo sprendiniai. Aplinkybė, jog atsakovai ir kiti šalia esančių žemės sklypų savininkai nuosavybės teises į žemės sklypus įregistravo VĮ „Registrų centras“, negali paneigti, jog detalusis planas ir jo sprendimai minėtoje teritorijoje galioja, kadangi nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija reikšminga išviešinimo, tačiau ne nustatymo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009).

31Remiantis CK 4.124 str. servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais nepavyksta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai su atsakovais V. ir R. B. dėl kelio servituto nesutaria, nors šalys ir neginčija, kad šiuo metu ieškovai į savo žemės sklypą patekti negali.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto nustatymo, yra išaiškinęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas, jo būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012). Minėta, jog šalys byloje sutinka ir neginčija, jog suformavus atsakovams V. ir R. B. bei E. S. priklausančius žemės sklypus, ieškovai neturi jokios galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi, konstatuotina, kad ieškovams kelio servituto nustatymas yra akivaizdžiai ir objektyviai būtinas bei įrodytas, ieškovai privalo turėti privažiavimą prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o vienintelis būdas išspręsti šią situaciją šiuo metu yra kelio servituto nustatymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Priešingu atveju, nenustačius kelio servituto, t.y. privažiavimo iki ieškovų žemės sklypo, būtų iš esmės suvaržyta ieškovų nuosavybės teisė. Šią išvadą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kuris, nors ir pripažinęs kelio servituto akivaizdų būtinumą, nepagrįstai kelio servituto nenustatė. Tuo labiau, kad bylos dėl kelio servituto nustatymo turi viešojo intereso pobūdį, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išspręsti susidariusią ieškovams nepalankią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008).

33Ginčas byloje iš esmės kyla dėl kelio servituto vietos bei priteistinos kompensacijos dydžio, jei servitutas būtų nustatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype.

34Pažymėtina, jog proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą itin svarbūs, kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises. Be to, esant keliems galimiems servituto nustatymo variantams parenkant servituto, kuris mažiausiai ribotų tarnaujančiojo daikto savininko teises, vietą, bei atitinkamai sprendžiant atlygintinumo klausimą turi būti vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama į turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-210/2012).

35Parenkant servituto nustatymo vietą, atsižvelgtina, kad ieškovų siūlomas kelio servitutas, einantis per atsakovams R. ir V. B. priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. ( - ), iš esmės atitinka Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu patvirtintą Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą, kuris, kaip minėta aukščiau, atsakovams priklausančio sklypo teritorijoje galioja ir apie kurį, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, prieš įsigydami žemės sklypą, turėjo žinoti ir suprasti, kad jie pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo didesnio ploto žemės sklypą numatyto kelio dalies sąskaita. Be to, ieškovų siūlomas servitutinis kelias suprojektuotas tik per vieną žemės sklypą, yra 5,5 m. pločio, jo plotas sudaro 0,0242 ha. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktais nustatytą akligatvio plotį, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog jų siūlomas kelio servitutas yra pats racionaliausias. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis šiuo metu galiojančio Statybos techniniu reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nuostatomis, (šiuo STR taip pat buvo remiamasi rengiant detaliųjų planą (t. II, b.l.34)), akligatvio, būtino privažiuoti prie atskirų objektų eismo juostos plotis esant dviem eismo juostoms yra 2,75 m (STR 2.06.01:1999 7 lentelė), t.y. iš viso kelio plotis turi būti 5,5 m. Taigi, nepaisant to, jog ieškovų pateiktose servituto nustatymo žemės sklype plano pastabose nurodyta, kad kelio servituto 5,5 m. plotis nustatytas remiantis Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008, kuris nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi netaikomas gyvenamųjų vietovių ribose (KTR 1 punktas), laikytina, kad 5,5 m. kelio plotis yra teisingai nustatytas ir būtent tokio pločio yra būtinas privažiavimui prie ieškovams priklausančio žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog atsakovams savo siūlomuose alternatyviuose kelio servitutuose taip pat nurodžius būtiną 5,5 m. kelio plotį, jų alternatyvūs servitutai sudarytų didesnį plotą nei ieškovų nurodytas servitutas bei labiau pažeistų kitų žemės sklypų savininkų teises. Be to, atkreiptinas atsakovų V. ir R. B. dėmesys, kad jų nurodomas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nustato daugiabučio gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, todėl nagrinėjamu atveju, nustatant akligatvio plotį iki ieškovų žemės sklypo netaikytinas. Pažymėtina, kad pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir jo išsidėstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Šie elementai yra nurodyti teismui pateikiamame ieškovų pateikto 2013-04-23 UAB „Geo Planum“ Servitutų nustatymo žemės sklypuose plane. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad ieškovų siūlomas kelio servitutas, einantis per atsakovams priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), yra racionaliausias ir mažiausiai varžantis tarnaujančio daikto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2010), atitinka žemėnaudos, sąžiningumo bei proporcingumo principus, todėl yra pagrindas šioje dalyje ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį šioje dalyje tenkinti ir kelio servitutą iki ieškovams priklausančio žemės sklypo nustatyti pagal ieškovų pateiktą 2013-04-23 UAB „Geo Planum“ servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, plane pažymėtą skaičiais 5, 6, 9, 10, 11, 12, 15 (t. I, b.l.25).

36Dėl kompensacijos.

37Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami, todėl byloje pripažintina, kad tarnaujančiojo daikto savininkai – atsakovai – turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jų teisių, nustatant servitutą jų žemės sklype, suvaržymą (CK 4.129 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-217/2011). Nagrinėjamu atveju, nustatant atsakovams išmokėtinos kompensacijos dydį, atsižvelgtina, jog UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ataskaitoje konstatuota, kad bendra atsakovų žemės sklypo, nesant nustatyto ieškovų siūlomo kelio servituto, rinkos vertė 2013-09-11 yra 95 000 Lt, tuo tarpu žemės sklypo vertė, nustačius ieškovų pasiūlytą kelio servitutą, sudarytų tik 76 000 Lt. Taigi, nustačius atsakovų žemės sklype ieškovų pasiūlytą servitutą, šio žemės sklypo vertės sumažėjimas dėl servituto remiantis Nekilnojamojo turto ataskaita sudarytų 19 000 Lt (t. II, b.l.127). Ieškovai, teigdami, kad tokia kompensacija yra per didelė ir siūlydami 2866,77 Lt nuostolių atlyginimą, nepateikė kitokio atsakovų individualaus žemės sklypo vertinimo, remiasi tik VĮ „Registrų centras“ nurodyta žemės sklypo, priklausančio atsakovams, vidutine rinkos verte, buvusia prieš keletą metų, t.y. 2011-12-29 – 30 800 Lt. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, yra nustatyta masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Tuo tarpu individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009). Pažymėtina, kad CK 4.129 str. prasme tarnaujančio daikto savininko teisė reikalauti nuostolių atlyginimo reiškia teisingą atlyginimą savininkui, todėl įvertinus, kad servitutas nustatomas visam laikui, palyginus atsakovams priklausančio sklypo plotą (0,013 ha) bei kelio servituto plotą (0,0242 ha), į tai, kad kelio servitutas reikalingas išimtinai tik ieškovams, kadangi atsakovai turi galimybę patekti į savo sklypą iš R. g. pusės, laikytina, kad būtent individualiu atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), vertinimu nustatytas 19 000 Lt žemės sklypo nuvertėjimo dydis turi būti laikoma teisinga ir sąžininga kompensacija, priteistina iš ieškovų atsakovams R. ir V. B. už jų žemės sklype nustatytą kelio servitutą. Pažymėtina, kad už servituto nustatymą priteistinos kompensacijos dydis yra įrodinėtina aplinkybė civilinėje byloje, kompensacijos dydį atsakovai turi teisę įrodinėti, nepareikšdami priešieškinio, o teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, turi įvertinti abiejų šalių pateiktus įrodymus. Todėl 19 000 Lt kompensacijos iš ieškovų priteisimas nelaikytinas atsakovų priešieškinio tenkinimu, nes pirmosios instancijos teismo psrnedimas šioej dalyje neskundžiamas, taip pat tai nelaikytina ieškovų procesinės padėties bloginimu.

38Dėl įpareigojimo netrukdyti įsirengti kelio.

39Ieškovai taip pat prašo įpareigoti atsakovus atsakovus V. ir R. B. netrukdyti ieškovams nustatyto servituto plote savo lėšomis įsirengti kelią ir nutiesti inžinierinius tinklus. Vis dėlto, pažymėtina, kad ieškovai nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovai kokiu nors būdu trukdytų ieškovams įsirengti kelią, imtųsi neteisėtų veiksmų, siekdami pakenkti tinkamam kelio servituto nustatymui, be to, šiuo metu nepagrindė inžinerinių tinklų būtinumo, nenurodė jų sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol nenustačius kelio servituto, atsakovai V. ir R. B. netgi neturėjo galimybės ir pagrindo trukdyti ieškovams dėl kelio servituto įrengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo teismo sprendimu nustačius kelio servitutą, abi šalys, kaimynai, turi bendradarbiauti, veikti teisėtai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti vienas kitų teisių bei teisėtų interesų. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju tokio neteisėtumo (trukdymo įsirengti kelią) nenustačius, ir ieškovams to neįrodžius, ieškovų reikalavimai šioje dalyje pagrįstai yra atmesti (CPK 178 str.). Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovų apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.

40Dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Arlitanus“ civilinės atsakomybės.

41LR Žemės įstatymo 44 str. 2 d. numato, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) 7.12 p. ir 55.3 p. įtvirtintas nuostatas, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, reikia įvertinti patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus, patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotus kelius, gatves, aikšteles, želdinius, individualios statybos žemės sklypų ir kitų žemės sklypų ribas. Ieškovų teigimu, UAB „Arlitanus“ žemėtvarkos projektą parengė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, o Nacionalinė žemės tarnyba neįvertino, kad žemės sklypai buvo suformuoti netinkamai, todėl neteisėtai patvirtino žemės sklypų žemėtvarkos projektą ir turi atlyginti ieškovams patirtus nuostolius. Vis dėlto, pažymėtina, kad byloje nėra Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl UAB „Arlitanus“ parengto žemėtvarkos projekto tinkamumo, Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-21 įsakymo, teigiant, kad pagal jį privažiavimo prie ieškovų žemės sklypo nebeliko. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo UAB „Arlitanus ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės dėl susidariusios ieškovams nepalankios situacijos, dėl ko buvo taip suformuoti žemės sklypai, kad ieškovai prarado bet kokį patekimą į savo žemės sklypą, netyrė su šiuo klausmų susijusių įrodymų, dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu, nesant aukščiau nurodytų duomenų, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas negali pagal esamus įrodymus išspręsti ieškovų reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iš Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Arlitanus“, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas dėl žalos atlyginimo iš Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Arlitanus“ perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 4 p.).

42Kiti apeliacinių skundų argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, nepaneigia nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir padarytų teismo išvadų, arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų.

44CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstomos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Išnagrinėjus bylą atsakovų priešieškinys laikytinas tenkintu visa apimtimi, ieškovų vienas reikalavimas tenkintas, antras reikalavimas atmestas, o dėl trečio reikalavimo byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, šiuo metu negalima tinkamai visumoje įvertinti proporcingai patenkintų reikalavimų apimties, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atitinkamai tenkintiems reikalavimams turės pareigą paskirti bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, turėtų paskirstyti ir šalių apeliacinės istancijos teisme patirtų išlaidų paskirstymą, todėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų paskirstymo klausimas teisėjų kolegijos nesprendžiamas.

45Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl aukščiau išdėstytų motyvų yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti, dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl servituto nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti atsakovams V. B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) kelio ir inžinerinių tinklų tiesimo servitutą pagal pateiktą UAB „Geo Planum“ parengtą 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, plane pažymėtą skaičiais 5, 6, 9, 10, 11, 12, 15, už tai ieškovams sumokant atsakovams V. B. ir R. B. 19 000 Lt kompensaciją; pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys dalyje dėl įpareigojimo netrukdyti įsirengti kelią ir nutiesti inžinerinius tinklus, paliktinas nepakeistu. Be to, klausimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovus UAB „Arlitanus“ ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos solidariai atlyginti ieškovams patirtus nuostolius dėl kompensacijos atsakovams R. ir V. B. ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 3 ir 4 p.).

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Ieškovų E. Š. ir Ž. Š. bei atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinis skundus tenkintini iš dalies.

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų E. Š. ir Ž. Š. ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo, ir nustatyti ieškovų E. Š. ir Ž. Š. naudai atsakovams V. B. ir R. B. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr.0101/0167:2513, Buivydiškių k., Vilniaus m. sav.) kelio ir inžinerinių tinklų tiesimo servitutą pagal pateiktą UAB „Geo Planum“ parengtą 2013-04-23 Servitutų nustatymo žemės sklypuose planą, plane pažymėtą skaičiais 5, 6, 9, 10, 11, 12, 15.

49Už nustatytą kelio servitutą priteisti iš ieškovų E. Š. ir Ž. Š. solidariai 19000 Lt (devyniolika tūkstančių litų) kompensaciją atsakovams V. B. ir R. B. solidariai.

50Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų E. Š. ir Ž. Š. ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovų UAB „Arlitanus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos bei kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

51Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami (1)... 5. Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė... 7. Atsakovas UAB „Arlitanus“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad jis... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu Nr.528... 10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kadangi A. R. natūra grąžinto... 11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai, nepasinaudodami... 12. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.112 str. 2 d. servitutas turi būti pats... 13. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai turi teisę į nuostolių... 14. Be to, nurodė, kad kadangi ieškovų reikalavimai dėl kelio servituto... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovai V. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės... 17. Ieškovai E. Š. ir Ž. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 18. Ieškovai atsiliepimu į atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą prašė... 19. Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo... 20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinius skundus... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 22. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų V. B. ir R. B.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto tarybos 2000-03-01 sprendimu patvirtino... 25. 2000-11-15 Vilniaus apskrities sprendimu Nr.01-10-13 Z. G. atkurta nuosavybės... 26. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad 2010-09-06 D. B. pagal valstybinės... 27. Dėl servituto nustatymo ir servituto vietos... 28. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad 2010 metais, suformavus atsakovams... 29. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23... 30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės... 31. Remiantis CK 4.124 str. servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto... 33. Ginčas byloje iš esmės kyla dėl kelio servituto vietos bei priteistinos... 34. Pažymėtina, jog proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant... 35. Parenkant servituto nustatymo vietą, atsižvelgtina, kad ieškovų siūlomas... 36. Dėl kompensacijos.... 37. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai... 38. Dėl įpareigojimo netrukdyti įsirengti kelio.... 39. Ieškovai taip pat prašo įpareigoti atsakovus atsakovus V. ir R. B.... 40. Dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB... 41. LR Žemės įstatymo 44 str. 2 d. numato, kad žemėtvarkos planavimo... 42. Kiti apeliacinių skundų argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 44. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo... 45. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 47. Ieškovų E. Š. ir Ž. Š. bei atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinis skundus... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti.... 49. Už nustatytą kelio servitutą priteisti iš ieškovų E. Š. ir Ž. Š.... 50. Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų E. Š. ir Ž. Š.... 51. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą...