Byla 1A-370-495/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai, nuteistiesiems M. S., V. G., D. K., gynėjams advokatams Audriui Juozapavičiui, Agatai Aganauskienei, Elenai Šajaukaitei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aleksandro Bukelio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

3M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams;

5- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams.

7V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams;

9- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams.

11D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

12- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams;

13- pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams.

15Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota 50 Eur, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

17M. S., V. G., D. K. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei vykdydami bendrininkų susitarimą, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti, o būtent: jie 2012 m., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė nusipirkti ir iš Zanzibaro į Lietuvos Respubliką atgabenti bei nenustatytiems asmenims parduoti 1979.5 g narkotinės medžiagos - heroino (diacetilmorfino). Vykdydami bendrininkų susitarimą, jie veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvyko į Zanzibarą ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1979.5 g heroino (diacetilmorfino), kurią D. K. paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje, t.y. dviguboje lagamino sienelėje, vykdamas lėktuvu, reisu Nr. ( - ) iš Zanzibaro Tanzanijoje, per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje į Vilnių, neteisėtai atgabeno į Lietuvą iki Vilniaus oro uosto, tačiau 2012-11-01, apie 14 val. 55 min. Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnės kelias 10a, Vilniuje, buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

18M. S., V. G., D. K. taip pat nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei vykdydami bendrininkų susitarimą, neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Zanzibare įgytas narkotines medžiagas - 1979.5 g heroino (diacetilmorfino), o būtent: jie, 2012 m., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė nusipirkti ir iš Zanzibaro į Lietuvos Respubliką atgabenti bei nenustatytiems asmenims parduoti 1979.5 g narkotinės medžiagos - heroino (diacetilmorfino). Vykdydami bendrininkų susitarimą, jie veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvyko į Zanzibarą ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1979.5 g heroino (diacetilmorfino), kurią D. K. paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje, t.y. dviguboje lagamino sienelėje, vykdamas lėktuvu, reisu Nr. ( - ) iš Zanzibaro Tanzanijoje, per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje į Vilnių, neteisėtai atgabeno į Lietuvą iki Vilniaus oro uosto, tačiau 2012-11-01, apie 14 val. 55 min. Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnės kelias 10a, Vilniuje, buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

19Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – M. S. išteisinti, jam nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė pažeisdamas tiek materialiosios teisės, tiek proceso teisės normas, kas lėmė nepagrįstą (neteisėtą) M. S. nuteisimą.

21Dėl M. S. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. S. veikoje yra kaltė, klaidingai nurodė tiesioginės tyčios turinį dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai asmuo suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai). Šis suvokimas yra konkretus, o ne „bendrais bruožais“, ką neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Suvokimo „bendrais bruožais“ gali pakakti inkriminuojant narkotinių, psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) kiekį, tačiau tik tada, kai asmuo suvokia, kad jo veiksmai yra susiję su narkotinėmis medžiagomis, ir kai turi galimybę žinoti jų kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 295/2007). Ši apygardos teismo teisės taikymo klaida lėmė ir netinkamą nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių teisinį vertinimą.

22Apelianto teigimu, M. S. nesuvokė, kad jo veiksmai, kuriais jis padeda D. K. gabenti siuntinį iš Zanzibaro į Lietuvą, yra susiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. S. nuo pat pradžių davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kad elektroniniais laiškais bendraudamas su nepažįstamu asmeniu „N.“, jis buvo visiškai įsitikinęs, kad siuntinyje, kurį galiausiai D. K. padėjo gabenti, yra nedeklaruoti pinigai, banko kortelės ir/arba asmens tapatybės dokumentai. Atlikdamas veiksmus, kuriais padėjo D. K. gabenti siuntinį, M. S. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, tačiau tik kaip tokį, kuriuo galimai kėsinamasi į finansų sistemą ar valdymo tvarką. M. S. nesuvokė, kad siuntiniais bus gabenamos narkotinės medžiagos, juo labiau toks didelis kiekis, ir tam niekuomet nebuvo išreiškęs pritarimo. M. S. įsitikinimas, kad prašomi pergabenti daiktai („jobs“) yra būtent nedeklaruoti pinigai, banko kortelės ir/arba asmens tapatybės dokumentai, rėmėsi J. D. ir A. pasakojimu, apie būtent tokio pobūdžio darbą jam sakė teisme liudiję į analogiškas keliones važiavęs P. G. bei kitas kaltinamasis V. G.. Be to, M. S. papildomai domėjosi ir išsiaiškino, kad išties nelegalu yra ne tik banko kortelių ar asmens tapatybės dokumentų, bet ir daugiau negu 10000 nedeklaruotų eurų gabenimas per valstybės sieną.

23Daugelis veikų, kurias M. S. suvokė darąs ir kurioms pritarė, yra nusikalstamos ir už jas baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kad siuntiniai buvo gabenami iš Afrikos, kurioje nuolat vyksta kariniai konfliktai, kyla kitokie neramumai, M. S., padėdamas D. K. gabenti siuntinį iš Afrikos į Lietuvą, neatmetė galimybės, kad suinteresuoti asmenys nori pergabenti pinigus, kurie skirti, pavyzdžiui, atsiskaityti už nupirktus ginklus (tokie pinigai negali cirkuliuoti legalioje apyvartoje, taip pat jų negalima deklaruoti, nes tokiu atveju reiktų įrodyti jų kilmę); arba, kad tai gali būti netikri pinigai, kuriuos ketinama realizuoti Europos rinkose; arba kad tai suklastotos banko kortelės, kuriomis Europoje galimai bus naudojamasi grobiant pinigus ir t.t. Taigi, prisidėdamas prie siuntinių gabenimo, M. S. suvokė, kad veikia neteisėtai ir galimai nusikalstamai, už ką gali grėsti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau M. S. nesuvokė, kad D. K. siuntiniu gabens narkotines medžiagas.

24Apeliantas nurodo, jog M. S. niekuomet neneigė, kad savo veiksmais siekė užsidirbti (pasipelnyti). Tačiau pinigų suma, kuri jam buvo pažadėta už padėjimą pergabenti siuntinį, su kuriuo D. K. buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste - 500 eurų - tikrai nėra tokia, kuri leistų vienareikšmiškai teigti, kad M. S. suvokė, kad bus gabenamos narkotinės medžiagos, kurių vertė juodojoje rinkoje yra, tikriausiai, keli šimtai tūkstančių eurų, ir kurios daro nepataisomą žalą visuomenei. Teigdamas, kad kaltinamieji „siekdami pasipelnyti savo iniciatyva vykdavo į užsienį net ne vieną kartą“, pirmosios instancijos teismas nenurodo, kada, į kokias keliones ir kaip pasipelnyti M. S. buvo išvykęs. Pažymi, kad M. S. yra buvęs užsienyje, tačiau niekuomet nėra važiavęs į užsienį gabenti kokių nors siuntinių ir nėra padėjęs kam nors siuntinius gabenti. Veikos, dėl kurių M. S. buvo sulaikytas ir apklaustas šioje byloje, ir kurios siejamos su siuntinių gabenimu buvo pirmos ir paskutinės - nei anksčiau M. S. prisidėjo prie kitų asmenų (J. D., P. G., V. G. ir kt.) kelionių į užsienį gabenti siuntinius, nei po to atliko kokius nors veiksmus, susijusius su siuntų gabenimu iš (į) užsienį. Nagrinėjamu atveju važiuoti į Zanzibarą ir gabenti siuntą D. K. pasiūlė V. G.. M. S. D. K. nepažinojo ir su juo nėra bendravęs (paties D. K. parodymai). Telefoną su kortele, aviabilietus, pinigus D. K. perdavė taip pat V. G.. Be to, būtent V. G. kartu su P. G. (asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), rūpinosi ir D. K. pirmąja kelionę į Afriką (D. K., P. G. parodymai). Taip pat P. G. parodė, kad į užsienio keliones pargabenti siuntas jis vyko irgi V. G. pasiūlymu. M. S. apie šias keliones nieko nežinojo ir niekaip prie jų neprisidėjo. Be kita ko, teismas teigdamas, kad gabenimas buvo „gerai organizuotas ir griežtai kontroliuojamas“, neatskleidė, kaip pasireiškė organizuotumas ir kontroliavimas, kodėl jis geras, griežtas ir pan., išskyrus tai, kad lagamine buvo įrengtas dvigubas dugnas. Teismo įžvalga, kad būtent toks organizuotumo (kontroliavimo) laipsnis yra būdingas narkotinių medžiagų kontrabandai yra niekuo nepagrįstas. Visa kontrabanda dažniausiai yra gerai organizuota, todėl teigimas, kad vienu atveju organizuotumas rodo narkotinių medžiagų kontrabandą, o kitu - kokių nors kitų medžiagų (nedeklaruotų pinigų, finansinių ar kitokių dokumentų, akcizinių prekių, ribotos apyvartos ar uždraustų prekių ir t.t.), yra prielaida. Tuo tarpu M. S. veiksmų, kuriais jis padėjo D. K. gabenti siuntinį (t.y. susirašinėjo su nepažįstamu asmeniu; nupirko D. K. bilietus, kuriuos pastarajam perdavė V. G.; kartu su V. G. susirašinėjo su D. K. jo kelionės metu; atvažiavo su V. G. pasitikti D. K. į Vilniaus oro uostą), pobūdis, intensyvumas neleidžia daryti išvados, kad jis suvokė, jog siuntinyje bus gabenamos narkotinės medžiagos.

25M. S. inkriminuota ne kažkokios rūšies narkotinė medžiaga, o konkrečiai - heroinas. Tačiau, kuo remdamasis teismas grindė išvadą, kad M. S. suvokė, jog savo veiksmais padeda D. K. gabenti būtent heroiną, neaišku - nuosprendyje nenurodomi jokie šią išvadą patvirtinantys įrodymai, ji niekaip nemotyvuojama (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas). Pažymėtina, kad narkotinių medžiagų rūšis lemia jų mastą būtent pagal kiekį, atitinkamai - paprastos, kvalifikuotos ar itin kvalifikuotos sudėties inkriminavimą. Todėl konstatuojant asmens tiesioginę tyčią, turi būti nustatyta, kad asmuo suvokia su kokios rūšies narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis yra susiję jo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2009, Nr. 2K- 456/2007). Nagrinėjamu atveju M. S. nesuvokė, kad jo veiksmai, kuriais jis padeda D. K. gabenti siuntinį iš Zanzibaro į Lietuvą, yra susiję su narkotine medžiaga - heroinu. Teismo implicitinė (tiesiogiai nenurodyta, nuspėjama) išvada, kad M. S. tiesioginė tyčia apėmė jo suvokimą ne tik apie narkotinių medžiagų, bet ir konkrečiai heroino gabenimą, yra nepagrįsta.

26Be kita ko, apelianto teigimu, M. S. nei konkrečiai, nei bendrais bruožais nesuvokė, kad savo veiksmais padeda gabenti labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos. Jo ginamasis niekuomet nėra matęs kaip atrodo siuntinys (vadinamas - „job“): nežino nei kokia jo forma, konsistencija, nei kiek jis sveria ir pan. Apie tai, kaip atrodo siuntinys, jam nepasakojo ir D. K., kuris vienintelis betarpiškai galėjo prieiti prie siuntinio. Todėl apygardos teismo vėlgi implicitinė išvada, kad M. S. bent bendrais bruožais suvokė D. K. gabenamos narkotinės medžiagos - heroino kiekį, yra nepagrįsta.

27Be to, šiuo atveju teismas nepagrįstai inkriminavo 1979,5 g heroino. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad narkotinių medžiagų kiekiai skaičiuojami pagal grynąją medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295/2007). Nagrinėjamu atveju heroino kiekis rastame siuntinyje yra 629,48 g, t.y. daugiau nei tris kartus mažiau už bendrą masę, nurodytą skundžiamo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje.

28Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad M. S. suvokė, jog savo veiksmais padeda D. K. gabenti narkotines medžiagas, konkrečiai - heroiną, ir bent bendrais bruožais jo labai didelį kiekį, yra nepagrįstos. Išvadas dėl M. S. tiesioginės tyčios padedant gabenti labai didelį kiekį heroino teismas grindė prielaidomis, ką baudžiamojo proceso teisė draudžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P- 218/2009; Nr. 2K-283/2008). Nesant M. S. kaltės, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir M. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintinas.

29Dėl veikų nepagrįsto inkriminavimo. Skundžiamo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad M. S. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti. Tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje šios veikos inkriminavimas M. S. nėra niekaip pagrindžiamas. Pažymėtina, kad pirkimas yra atlygintinis sandoris, kurio metu viena šalis (pardavėjas) perduoda prekę, o kita šalis (pirkėjas) sumoka už ją pinigus (CK 6.305 str.). Todėl už labai didelį kiekį heroino M. S. (pagal skundžiamo nuosprendžio logiką) turėjo sumokėti pardavėjui pinigų sumą, kuri, atsižvelgiant į heroino kiekį, tikriausiai, turėtų būtų labai didelė (dešimtys ar šimtai tūkstančių eurų). Tačiau ši aplinkybė byloje nenustatyta, ji apskritai nebuvo įrodinėjama. Todėl M. S. nepagrįstai inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas.

30Iš išsamių ir nuoseklių M. S. paaiškinimų, kuriuos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, akivaizdu, kad M. S. savo veiksmais ne įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti (tiesa, pastarasis požymis skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pašalintas), bet, sukurstytas ir instruktuojamas nepažįstamų asmenų, padėjo D. K. gabenti siuntinį iš Zanzibaro į Lietuvą, su kuriuo pastarasis buvo sulaikytas. Taigi, objektyviai M. S. atliko veiksmus, kurie teoriškai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip padėjimas gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (BK 24 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis). Tačiau M. S. nepadarė padėjimo gabenti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, kadangi jo veikoje nėra vieno iš esminių nusikalstamos veikos požymių - kaltės, todėl inkriminuoti jam šią veiką nėra teisinio pagrindo.

31Skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, nepagrįstai konstatuota, kad M. S. nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupe. Iš skundžiamo nuosprendžio konstatuojamosios dalies formuluotės nėra aiškus M. S. vaidmuo, darant jam inkriminuojamas veikas. Nurodoma, kad M. S. veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau, kokios rūšies bendrininku jis yra laikomas - vykdytojas, padėjėjas, kurstytojas - nėra aišku.

32Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, baudžiamasis įstatymas expressis verbis nustato, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip padaryta bendrininkų grupe, kai yra mažiausiai du vykdytojai. Tuo atveju, kai darant veiką bendrininkauja keli asmenys, tačiau iš jų tik vienas yra vykdytojas, kiti yra, pavyzdžiui, kurstytojai, padėjėjai, veika nekvalifikuojama kaip padaryta bendrininkų grupe, atitinkamai nuosprendyje nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį nedaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2011). Pagal M. S. pareikštą kaltinimą tik vienas iš kaltinime nurodytų asmenų galimai realizavimo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje požymius - tai D. K., kuris gabeno siuntinį, kaip vėliau paaiškėjo, su narkotinėmis medžiagomis. Todėl bendrininkų grupės papildomas inkriminavimas šiuo atveju yra nepagrįstas, neatitinkantis BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatos ir teismų praktikos.

33Šiuo atveju M. S., padėdamas D. K. gabenti siuntinį, nesuvokė daromos veikos pavojingo pobūdžio, t.y. jis nesuvokė, kad jis kurstomas padėti gabenti narkotines medžiagas, taip pat kad savo veiksmais D. K., vieninteliam betarpiškai galėjusiam prieiti prie siuntinio, padeda gabenti narkotines medžiagas, konkrečiai - heroiną, juo labiau tokį didelį jų kiekį; ir tokiems veiksmams - labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (heroino) gabenimui - jokiu būdu nepritarė („nenorėjo taip veikti“) (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34Dėl M. S. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. M. S. veikos kvalifikavimas kaip pasikėsinimas padaryti kvalifikuotą kontrabandą (BK 25 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 2 dalis) yra išvestinis. Todėl visi paminėti argumentai, pagrindžiantys skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą ir neteisėtumą dalyje dėl itin kvalifikuoto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (25 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), taikytini ir dėl pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą kontrabandą. Nepasitvirtinus kaltinimui dėl kvalifikuoto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, M. S. išteisintinas ir pagal šį kaltinimą.

35Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendį ir nuteistiesiems M. S., V. G., D. K. už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 6 metams ir 6 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. S., V. G., D. K. paskirti galutines subendrintas 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

36Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems paskirdamas švelnesnes nei BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes, neteisingai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo suformuota praktika, netinkamai įvertino bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes, netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias ir neteisingas bausmes.

37Apeliantas pažymi, jog bausmė turi būti adekvatus atoveiksmis, teisinga reakcija į asmens padarytą nusikalstamą veiką, kuri neabejotinai pasireiškia nusikaltimą padariusio asmens tam tikrų teisių suvaržymu. Asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, parenkant bausmę, privalo būti atsižvelgta tiek į bausmės skyrimą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimus, tiek ir užtikrinta, kad bausmė būtų tinkama ir teisinga valstybės reakcija į asmens padarytą nusikalstamą veiką, pasireiškianti asmens pasmerkimu. Viena iš bausmės paskirčių - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už sankcijos ribų.

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pirmosios instancijos teismo nurodytos nuteistuosius M. S., V. G., D. K. charakterizuojančios aplinkybės - šeiminė padėtis, vaikų turėjimas, darbas, mokymasis, teigiamas charakterizavimas, invalidumas, nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, iš esmės mažinančios jų pavojingumą ir sudarančios pagrindą bausmės švelninimui. Teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji nuo 2013 iki 2015 m. kitų nusikaltimų nepadarė, taip pat nemažina jų pavojingumo jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau vertintinos individualizuojant bausmes BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijų ribose.

39Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, kas sudarytų pagrindą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Priešingai, šioje byloje didelis rūšinis nusikaltimo pavojingumas pasireiškė tuo, kad buvo įgyta ir gabenama labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - heroino, kurios kiekis net 197 kartus viršija nustatytą minimalaus kiekio ribą, nuo kurios neteisėtai disponuojamo heroino kiekis laikomas labai dideliu ir kuri yra viena pavojingiausių sveikatai ir gyvybei, didelę priklausomybę sukelianti narkotinė medžiaga. Nustatant šio nusikaltimo pavojingumą, būtina atsižvelgti taip pat į tai, kad labai didelio kiekio heroino gabenimas bei galimas jo realizavimas, sukėlė potencialią grėsmę saugomoms vertybėms, tarp kurių yra žmonių sveikata, gyvybė. Narkotinė medžiaga buvo gabenama asmenų veikiančių bendrininkų grupe, esant vaidmenų pasidalijimui, pasiskirstymui pagal iš anksto sugalvotą planą, suderinus atliekamus veiksmus, gerai organizuota (ką pripažino ir Teismas), iš anksto pasiruošus nusikalstamos veikos padarymui, ne pirmą kartą buvo vykta į užsienį. Ši nusikalstama veika nebuvo spontaniška ar atsitiktinė. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti apie labai didelį nusikalstamų veikų pavojingumą.

40Taigi, nesant byloje išimtinių aplinkybių, iš esmės mažinančių nusikalstamų veikų ir/ar jas padariusių asmenų pavojingumą, bausmės nuteistiesiems skirtinos vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

41Skiriant bausmes nuteistiesiems, atsižvelgtina į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Atsižvelgus į tai, kad nuteistųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad jie veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistųjų asmenybės iš esmės charakterizuojamos teigiamai, jiems skirtini laisvės atėmimo bausmių, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės nuteistiesiems subendrinamos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

42Teismo posėdžio metu nuteistieji M. S., V. G. ir visų nuteistųjų gynėjai prašė nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. K. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, dėl nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra, prokuroras prašė nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.

43Nuteistojo M. S. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Bukelio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

44Dėl M. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

45Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nepagrįstai skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje buvo konstatuota, jog jo ginamasis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Apelianto teigimu, ši alternatyvi BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta veika byloje nenustatyta, ji apskritai nebuvo įrodinėjama, šios veikos inkriminavimas M. S. nėra pagrįstas ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Dėl paminėtų aplinkybių, apelianto įsitikinimu, M. S. nepagrįstai inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas.

46Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo nesutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

47Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

48Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis M. S., tuo pačiu ir V. G. bei D. K., įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. M. S., V. G., D. K. inkriminuotos šios nusikalstamos veikos nuosprendyje visiškai neaptartos, teismo išvados dėl paminėtų narkotinių medžiagų įgijimo visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas to ir nebūtų galėjęs padaryti, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta jokių duomenų apie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, t.y. kada, kur konkrečiai, iš kokio asmens, kokiu būdu buvo įgytos šios narkotinės medžiagos. Pagal teismų praktiką įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Nagrinėjamu atveju labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo faktas teismo preziumuojamas įrodymais nustatytu narkotinių medžiagų gabenimo faktu. Taigi ši skundžiamo nuosprendžio dalis grindžiama tik prielaidomis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, šalinant iš jo nurodytas aplinkybes, kad M. S., V. G., D. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė nusipirkti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvykęs į Zanzibarą jas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, paliekant tik įstatymo nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes.

49Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad M. S., veikdamas bendrai su V. G., D. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kontrabandos būdu iš Zanzibaro Tanzanijoje į Lietuvą gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, jo veiksmuose yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

50M. S. apklausų metu neneigė elektroniniu paštu bendravęs su užsienio valstybės piliečiu dėl siuntų gabenimo, sutaręs, jog suras žmogų, kuris gabentų siuntą iš Afrikos, pasirūpinęs D. K. kelionės bilietais, išankstinio apmokėjimo SIM kortele, papildymų kvitais, kelionės metu bendravęs telefonu su D. K. bei elektroniniu paštu su užsieniečiais, kita vertus, neigia žinojęs, kad siuntinyje bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Pastarojo teigimu, jam buvo žinoma, jog siuntinyje bus gabenama arba deklaruotina pinigų suma, arba banko kortelės ir/ar asmens dokumentai.

51Pažymėtina tai, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo tiesioginės tyčios turinį. Būtent apygardos teismo apibrėžtas tokio pobūdžio nusikalstamos veikos tiesioginės tyčios turinys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiaga, kuria jis disponuoja, yra psichotropinė ar narkotinė, bendrais bruožais suvokia šios medžiagos kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-7-201/2013, 2K-60/2014, 2K-561-511/2015, 2K-51-677/2016 ir kt.). Tuo tarpu atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, bet kaltininkas turi suvokti, kad gabena būtent šias medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530-693/2015). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

52Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismo išvada, jog M. S. veikė tiesiogine tyčia, padaryta remiantis byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tiek M. S., tiek kitų nuteistųjų pateiktą versiją, jog jie net bendrais bruožais nesuvokė, kad siuntinyje bus gabenamos narkotinės medžiagos, juolab labai didelis jų kiekis. Šią pastarųjų versiją paneigia byloje nustatytos siuntinio gabenimo aplinkybės. Su asmeniu iš užsienio dėl siuntų gabenimo 2012 m. antroje pusėje bendravo ne kas kitas, o būtent M. S.. Šiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius M. S. pačiam gabenti siuntinius, pastarasis atsisakė, nurodydamas, jog neturi paso, tačiau sutiko surasti žmogų, kuris gabens siuntinius. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis matyti, jog M. S. pasą turėjo ir dar 2012 m. kovo mėnesį pats buvo nuvykęs į Zanzibarą. Nors nuteistasis apklausų metu parodė, jog tąkart į Zanzibarą Tanzanijoje buvo nuvykęs parduoti automobilių, tačiau šių pastarojo aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina tai, jog tai nebuvo vienkartinis siuntos gabenimas, siuntos taip pat buvo gabenamos iš Turkijos, Kenijos. Iš paties M. S. parodymų matyti, jog jam iš kitų asmenų pasakojimų buvo žinoma apie tokių siuntų gabenimo aplinkybes, pakankamai didelį atlygį už jų gabenimą. Jis dar 2011 m. J. prašymu sukūrė elektroninio pašto adresą ( - ), kuriuo jo vardu ir susirašinėjo su užsieniečiais dėl siuntų gabenimo. Be to, priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, V. G., D. K. parodymai patvirtina, jog šioje byloje nustatytas siuntos gabenimas nebuvo vienintelis, kurį iniciavo ir koordinavo M. S.. Nustatinėjant tyčios turinį M. S. veiksmuose, pažymėtina ir tai, jog būtent jis, sutaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu užsienio piliečiu bei už jo pinigus, pasirūpino D. K. kelionės bilietais, konspiracijos priemonėmis (prieš išvykstant nupirko išankstinio mokėjimo kortelę bei papildymus), jam buvo žinoma, jog siuntą gabenantis asmuo kelionės metu nemokamai bus apgyvendintas viešbučiuose, bus apmokėta už jo pragyvenimą. Bylos duomenys patvirtina, jog kelionės metu būtent M. S. kontaktavo su D. K. bei užsienio piliečiais, jis davė nurodymus kaip pastarajam elgtis, kada su kuo susitikti ir kur nuvykti. M. S. buvo žinoma ir tai, kokiu būdu bus gabenamas siuntinys, būtent jis su užsieniečiais tarėsi ir dėl atlygio už siuntinio gabenimą, kuris priešingai nei bandoma įtikinti apeliaciniame skunde, nebuvo menkas. Faktą, jog M. S. žinojo apie gabenamo siuntinio turinį, t.y. bent bendrais bruožais suvokė, kad yra gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, be pirmiau paminėtų aplinkybių patvirtina ir D. K. parodymai apie tai, jog kelionės metu „G.“ (byloje nustatyta, jog telefonu šiuo vardu su D. K. bendravo M. S.) žinutėmis nuolat teiravosi, ar jis turi lagaminą, ar saugo jį. Tai, kad gabenamo siuntinio turinys nebuvo nuteistiesiems paslaptis, patvirtina ir D. K. „G.“ nurodytos aplinkybės, kad jį tikrins pareigūnai ir bus blogai, taip pat A. M. D. K. prieš pat pareigūnų patikrinimą atsiųsta SMS žinutė „G. kartu su V., tai neišsiduok. Laukiam namie. Skambink jei kas tik ne prie jų. Supratai!“. Faktą, jog M. S. suvokė, kad siuntinyje gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, be paminėtų aplinkybių patvirtina ir tai, jog jis pats asmeniškai jau buvo matęs D. K. draugės A. M. atgabentą siuntinį, kuris buvo paliktas pas jį gyvenamojoje vietoje, po ko išgabentas į Italiją.

53Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, jog M. S., o taip pat ir kiti nuteistieji, bendrais bruožais suvokė, kad kontrabandos būdu gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, konstatuojama, jog taip pat ir M. S. veiksmuose yra BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytas privalomas sudėties požymis - tiesioginė tyčia ir šiuo aspektu baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

54Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bendrininkavimo instituto nuostatas (BK 24, 25 straipsniai) pripažindamas, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus M. S. padarė veikdamas bendrininkų grupe. Mano, jog teoriškai M. S. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip padėjimas gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo.

55BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Tuo tarpu padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).

56Byloje nustatyta, kad būtent M. S. elektroniniu paštu susirašinėjo su užsienio šalies piliečiais, su kuriais ir tarėsi dėl siuntinio gabenimo. M. S. iniciatyva V. G. surado D. K., kuris, M. S. telefonu instruktuojant bei koordinuojant, nuvyko į Zanzibarą Tanzanijoje, kur iš tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmęs lagaminą su narkotinėmis medžiagomis, jas M. S. nurodytu bei jo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis suderintu maršrutu – per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje, atgabeno į Lietuvos Respubliką. Tiek D. K., tiek M. S. parodymais nustatyta, jog D. K. nemokėjo anglų kalbos, visus veiksmus su užsieniečiais derino, su jais nuolat kontaktavo būtent M. S., kas patvirtina, jog be pastarojo aktyvių veiksmų D. K. siuntinio su narkotinėmis medžiagomis nebūtų atgabenęs, tai buvo padaryta bendrų veiksmų dėka. Be kita ko, byloje paties M. S., nuteistojo V. G. parodymais, rašytiniais įrodymais (kratos M. S. gyvenamojoje vietoje metu paimtų daiktų apžiūros protokolu, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, UAB „( - )“ degalinės ( - ) 2012-10-12 čekių apžiūros protokolu, UAB „( - )“ 2012-11-15 raštu Nr. 40) nustatyta, jog būtent M. S. už pinigus, gautus iš užsieniečių, pasirūpino kelionės bilietais, išankstinio mokėjimo telefono kortelėmis bei papildymo kvitais, pinigais kelionei, kuriuos V. G. prieš kelionę perdavė D. K.. M. S., kaip ir V. G. bei D. K., veikė bendrai tikslu pasipelnyti, gauti atlygį už atgabentą siuntinį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Taigi byloje nustatytas M. S., V. G., D. K. atliktų veiksmų pobūdis rodo, kad jų veiksmai buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad M. S. buvo jam inkriminuotų nusikaltimų vykdytoju ir šį nusikaltimą padarė veikdamas kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis. Dėl paminėtų aplinkybių, apygardos teismas, konstatuodamas BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkavimo formos – bendrininkų grupės buvimą, teisės taikymo klaidų nepadarė.

57Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pašalino, kaip neįrodytą, labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino, įgijimo ir gabenimo tikslą platinti, tačiau šią aplinkybę, kaip įrodytą, nustatė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, jog byloje nesurinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad M. S., V. G., D. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų į Lietuvą kontrabandos būdu gabeno tikslu platinti. Beje, tai savo baigiamojoje kalboje pripažino ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė. Kita vertus, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti ir nustatinėti nėra būtina. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo taip pat pašalinama aplinkybė, jog M. S., V. G., D. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Zanzibaro Tanzanijoje į Lietuvą kontrabandos būdu gabeno tikslu platinti.

58Be to, tikslinama ir kaltinimo dalis dėl nuteistųjų gabentos narkotinės medžiagos – heroino, kiekio. Pagal teismų praktiką, nustatant BK 259–260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Tuo tarpu sprendžiant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2012-11-01 apie 14.55 val. Vilniaus oro uoste atlikus D. K. iš Zanzibaro Tanzanijoje į Lietuvos Respubliką gabento registruoto bagažo patikrą, specialiai įrengtoje slėptuvėje - dviguboje lagamino sienelėje, buvo aptiktas paketas, kuriame buvo 1979,5 g šviesiai rudos spalvos miltelių. Atlikus cheminį minėtų miltelių tyrimą, nustatyta, jog tirti pateiktoje medžiagoje, kurios svoris – 1979,5 g, yra 629,48 g (31,8 %) gryno heroino (diacetilmorfino) (specialisto išvada Nr. ( - ), 1 t., b.l. 30-31). Remiantis minėtomis rekomendacijomis, heroino kiekis laikomas labai dideliu, kai šių narkotinių medžiagų yra daugiau kaip 10 g. Dėl pirmiau paminėto, tikslinamos įrodyta pripažintos M. S., V. G., D. K. nusikalstamų veikų aplinkybės, nurodant, kad buvo neteisėtai gabenama 1979,5 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 629,48 g, narkotinės medžiagos – heroino.

59Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nustato, kad:

60M. S., V. G., D. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei vykdydami bendrininkų susitarimą, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jie 2012 m., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė iš Zanzibaro į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino. Vykdydami bendrininkų susitarimą, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvyko į Zanzibarą, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė jam 1979.5 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 629,48 g narkotinės medžiagos - heroino (diacetilmorfino), kurią D. K. paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje, t.y. dviguboje lagamino sienelėje, vykdamas lėktuvu, reisu Nr. ( - ) iš Zanzibaro Tanzanijoje, per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje į Vilnių, neteisėtai atgabeno į Lietuvą iki Vilniaus oro uosto, tačiau 2012-11-01, apie 14 val. 55 min. Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnės kelias 10a, Vilniuje, buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

61M. S., V. G., D. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei vykdydami bendrininkų susitarimą, neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, o būtent: jie, 2012 m., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė iš Zanzibaro į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino (diacetilmorfino). Vykdydami bendrininkų susitarimą, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvyko į Zanzibarą, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė jam 1979.5 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 629,48 g narkotinės medžiagos - heroino (diacetilmorfino), kurią D. K. paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje, t.y. dviguboje lagamino sienelėje, vykdamas lėktuvu, reisu Nr. ( - ) iš Zanzibaro Tanzanijoje, per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje į Vilnių, neteisėtai atgabeno į Lietuvą iki Vilniaus oro uosto, tačiau 2012-11-01, apie 14 val. 55 min. Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnės kelias 10a, Vilniuje, buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

62Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

63Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems paskirdamas švelnesnes nei BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes, neteisingai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo suformuota praktika, netinkamai įvertino bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes, netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias ir neteisingas bausmes.

64Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su paminėtais apelianto skundo argumentais sutinka iš dalies.

65BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

66Pažymėtina, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012). Aišku, teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

67Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistiesiems bausmių, numatytų straipsnių sankcijose už padarytas veikas, paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

68Šioje byloje M. S., V. G., D. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, tai yra už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Už šiuos nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtas realias laisvės atėmimo bausmes (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų). Kita vertus, byloje nustatyta, kad kaltinamųjų bendrais veiksmais kontrabandos būdu į Lietuvą atgabentas labai didelis kiekis (beje tris kartus mažesnis nei nurodyta kaltinamajame akte bei nuosprendžio nustatomojoje dalyje) narkotinių medžiagų – heroino, galutinio adresato (toliau autobusu medžiagos turėjo būti gabenamos į Italiją) nepasiekė, nes buvo sulaikytos muitinės pareigūnų. Byloje nėra duomenų, jog šias narkotines medžiagas nuteistieji būtų ketinę parduoti ar kitaip platinti, M. S., V. G., D. K. padarytos nusikalstamos veikos kitiems asmenims realių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, kolegija nepritaria prokuratūros apeliaciniame skunde išsakytai pozicijai, kuri beje pirmosios instancijos teisme kardinaliai skyrėsi, jog nagrinėjamu atveju M. S., V. G., D. K. padarytų nusikaltimų pavojingumas atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą. Sprendžia, kad nuteistųjų šiuo atveju padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų būdą, kilusius padarinius ir kitas aplinkybes yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. O tai yra viena iš sąlygų padaryti išvadai dėl paminėtų straipsnių sankcijose numatytų itin griežtų bausmių neatitikimo teisingumo principui.

69Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydį, be kita ko, privalėjo įvertinti kiekvieno iš jų indėlį padarant nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog aptariamų veikų iniciatoriumi buvo būtent M. S. - jis bendravo su užsieniečiais dėl siuntinių gabenimo, sutiko surasti žmogų, kuris gabens siuntinį, M. S. iniciatyva V. G. surado D. K., kuris ir gabeno siuntinį, M. S. pasirūpino kelionės bilietais, išankstinio apmokėjimo telefono kortele bei papildymo kvitais, davė kelionpinigių, visos kelionės metu palaikė ryšį su užsieniečiais bei D. K., davė jam nurodymus kaip elgtis, kokiu maršrutu keliauti, kur ir kada susitikti su asmenimis, kurie perduos siuntinį, V. G. surado D. K. siuntinio gabenimui, perdavė jam M. S. paduotus kelionės bilietus, SIM kortelę, papildymus, pinigus, nuvežė į oro uostą bei kartu su M. S. atvyko jo pasitikti sugrįžus, tuo tarpu D. K. nuvyko į Zanzibarą Tanzanijoje, iš kur atgabeno muitinės pareigūnų sulaikytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiems nuteistiesiems parinkdamas vienodą bausmės rūšį bei nustatydamas tokį patį bausmės dydį, pastariesiems neteisingai paskyrė bausmes (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Be to, neteisingų bausmių skyrimą įtakojo ir tai, kad teismas nepilnai įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbius kaltininkų asmenybes charakterizuojančius duomenis.

70Vertinant byloje esančius M. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina tai, kad jis šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-23 įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu M. S. yra nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas), šiame kontekste būtina pažymėti, kad šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai paaiškėjo atliekant tyrimą dėl nagrinėjamoje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą M. S. sumokėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po 2012-11-01, t.y. per daugiau nei tris su puse metų, nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų (4 t., b.l. 40-47). Pastarasis baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 48-50). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistasis nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė (4 t., b.l. 52-55). M. S. yra jauno amžiaus, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2014-03-04 iki 2014-09-11 dirbo UAB „( - )“ vadybininko – ekspeditoriaus pareigose (4 t., b.l. 36-37, 103). Iš byloje pateiktos UAB „( - )“ charakteristikos matyti, jog M. S. laikotarpiu nuo 2013-10-21 iki 2014-01-24 šioje bendrovėje atliko praktiką pagal logisto – ekspeditoriaus programą, nuo 2014-02-15 iki 2014-12-31 bendrovėje dirbo transporto inžinieriaus padėjėju, bendrovėje charakterizuojamas teigiamai (6 t., b.l. 197). Bylos duomenimis šiuo metu M. S. niekur nedirba, neturi legaliai gaunamų pajamų. Sprendžiant iš Kauno taikomosios dailės mokyklos 2015-09-03 pažymos apie mokymąsi, nuteistasis nuo 2015-09-01 mokosi šioje profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje pagal profesinio mokymo programą 2-ajai kvalifikacijai įgyti, numatoma mokslo baigimo data 2017-01-31 (6 t., b.l. 198).

71V. G. šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu buvo teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-04 baudžiamuoju įsakymu už paminėtų nusikalstamų veikų padarymą paskirta bauda išieškota (4 t., b.l. 146-155, 161-162). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po 2012-11-01, t.y. per daugiau nei tris su puse metų, nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 156-160). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistasis nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė (4 t., b.l. 164-167). V. G. yra jauno amžiaus, išsiskyręs, turi mažametę dukrą (4 t., b.l. 142-143, 6 t., b.l. 171). Sprendžiant iš bylos duomenų, V. G. laikotarpiais nuo 2013-09-25 iki 2014-02-07, nuo 2014-04-30 iki 2014-05-02 dirbo UAB „( - )“, nuo 2014-08-01 buvo priimtas savanoriauti į ( - ) skyrių, už gerai atliekamą darbą pastarasis buvo įdarbintas pagalbinio darbuotojo pareigose (dirbo laikotarpiais nuo 2015-03-03 iki 2015-05-04, nuo 2015-08-04 iki 2016-02-02), bendrijoje charakterizuojamas teigiamai (6 t., b.l. 160, 199). Bylos duomenimis šiuo metu V. G. niekur nedirba, neturi legaliai gaunamų pajamų.

72Vertinant byloje esančius D. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina tai, kad jis praeityje neteistas (5 t., b.l. 50-52), administracine tvarka nebaustas (5 t., b.l. 53-54). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistasis nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė (5 t., b.l. 56-59). D. K. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors nėra vedęs, tačiau turėjo gyvenimo draugę A. M., su kuria ( - ) susilaukė dukters. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. ( - ) mirė, šiuo metu nuteistasis vienas augina judviejų mažametę dukrą (5 t., b.l. 48-49, 6 t., b.l. 155-158). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog D. K. turi sveikatos problemų, jam nuo 2003-12-16 neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (6 t., b.l. 162). Nuteistojo mažametė dukra neįgali, jai nuo 2015-03-03 iki 2017-03-02 nustatytas lengvas neįgalumo lygis (6 t., b.l. 162, 167-168). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. K. tėvai yra pensinio amžiaus, motina taip pat turi sveikatos problemų (6 t., b.l. 152-154, 161). Sprendžiant iš Sodros duomenų, nuteistasis įsidarbinęs VšĮ „( - )“, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose.

73Atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t.y. padarytų nusikaltimų pavojingumas, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, kaltininkų asmenybės, leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų griežtų laisvės atėmimo bausmių pastariesiems paskyrimas nebūtų teisingas, išeinant iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų. Tokių bausmių paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, neatitiktų kaltininkų asmenybių ir dėl to prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog D. K. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti, neskiriant jam realaus laisvės atėmimo, t.y. paliekant tokią bausmę, kokia yra paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Tuo tarpu M. S. ir V. G. skirtinos mažesnės nei straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės. Būtent tokių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas minėtiems nuteistiesiems, kolegijos vertinimu, pastarųjų atžvilgiu leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą.

74Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu į nuteistiesiems paskirtų bausmių laiką neįskaitė jų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, ko pasėkoje pažeidė BK 66 straipsnio nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, jog M. S. nagrinėjamoje byloje laikinai sulaikytas buvo 2013-03-05, iš laikino sulaikymo paleistas 2013-03-07 (4 t., b.l. 57-58). V. G. laikinai sulaikytas 2013-03-06, iš laikino sulaikymo paleistas 2013-03-07 (4 t., b.l. 171-172). D. K. laikinai sulaikytas 2012-11-01. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-11-01. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2012-11-30 nutarimu D. K. paleistas į laisvę, jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę (5 t., b.l. 60, 155-157, 158-159). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje, nuteistiesiems į paskirtų bausmių laiką įskaitant jų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.

77Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad M. S., V. G., D. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė nusipirkti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvykęs į Zanzibarą jas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo.

78Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, jog M. S., V. G., D. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Zanzibaro Tanzanijoje į Lietuvą kontrabandos būdu gabeno tikslu platinti.

79Patikslinti įrodytomis pripažintas M. S., V. G., D. K. nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodant, kad buvo neteisėtai gabenama 1979,5 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 629,48 g, narkotinės medžiagos – heroino.

80M. S. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

81M. S. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

82Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir M. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

83Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07.

84V. G. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

85V. G. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

86Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

87Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-06 iki 2013-03-07.

88Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į D. K. paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, kas atitinka šešiasdešimt dienų ir ta dalimi sumažinti paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką.

89Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio... 5. - pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas... 7. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. - pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54... 9. - pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas... 11. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 12. - pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54... 13. - pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas... 15. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota 50 Eur, saugomų Muitinės... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17. M. S., V. G., D. K. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe kartu... 18. M. S., V. G., D. K. taip pat nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų... 19. Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 20. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį... 21. Dėl M. S. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios... 22. Apelianto teigimu, M. S. nesuvokė, kad jo veiksmai, kuriais jis padeda D. K.... 23. Daugelis veikų, kurias M. S. suvokė darąs ir kurioms pritarė, yra... 24. Apeliantas nurodo, jog M. S. niekuomet neneigė, kad savo veiksmais siekė... 25. M. S. inkriminuota ne kažkokios rūšies narkotinė medžiaga, o konkrečiai -... 26. Be kita ko, apelianto teigimu, M. S. nei konkrečiai, nei bendrais bruožais... 27. Be to, šiuo atveju teismas nepagrįstai inkriminavo 1979,5 g heroino. Teismų... 28. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad M. S. suvokė, jog savo... 29. Dėl veikų nepagrįsto inkriminavimo. Skundžiamo nuosprendžio... 30. Iš išsamių ir nuoseklių M. S. paaiškinimų, kuriuos patvirtina kiti byloje... 31. Skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, nepagrįstai konstatuota, kad M. S.... 32. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 33. Šiuo atveju M. S., padėdamas D. K. gabenti siuntinį, nesuvokė daromos... 34. Dėl M. S. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. M. S. veikos... 35. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 36. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems paskirdamas... 37. Apeliantas pažymi, jog bausmė turi būti adekvatus atoveiksmis, teisinga... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pirmosios... 39. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad... 40. Taigi, nesant byloje išimtinių aplinkybių, iš esmės mažinančių... 41. Skiriant bausmes nuteistiesiems, atsižvelgtina į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 42. Teismo posėdžio metu nuteistieji M. S., V. G. ir visų nuteistųjų gynėjai... 43. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, Vilniaus apygardos... 44. Dėl M. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio... 45. Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nepagrįstai... 46. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,... 47. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar)... 48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant narkotinių ar... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame... 50. M. S. apklausų metu neneigė elektroniniu paštu bendravęs su užsienio... 51. Pažymėtina tai, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios... 52. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismo išvada, jog M. S. veikė... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių... 54. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 55. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką... 56. Byloje nustatyta, kad būtent M. S. elektroniniu paštu susirašinėjo su... 57. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors... 58. Be to, tikslinama ir kaltinimo dalis dėl nuteistųjų gabentos narkotinės... 59. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nustato, kad:... 60. M. S., V. G., D. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio... 61. M. S., V. G., D. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio... 62. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.... 63. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu... 64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su paminėtais apelianto... 65. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji... 66. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi... 67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 68. Šioje byloje M. S., V. G., D. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260... 69. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios... 70. Vertinant byloje esančius M. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis,... 71. V. G. šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu buvo teistas... 72. Vertinant byloje esančius D. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis,... 73. Atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija... 74. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 76. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.... 77. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad M. S., V. G.,... 78. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, jog M. S., V. G.,... 79. Patikslinti įrodytomis pripažintas M. S., V. G., D. K. nusikalstamų veikų... 80. M. S. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3... 81. M. S. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2... 82. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras... 83. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 84. V. G. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3... 85. V. G. pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2... 86. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras... 87. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 88. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu,... 89. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....