Byla 1A-299-387/2015
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Pavelo Frolovo, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nukentėjusiosios atstovei advokatei Audronei Rimienei, nuteistajam O. L., jo gynėjai adv. Liubovei Kuprusevičienei,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5), 8) p., 3 d. O. L. (O. L.) bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir per šį laiką jam skirtos pareigos tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos Vilniaus m. ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajai N. L. nusikaltimu padarytą 553 eurų turtinę ir 2316 eurų neturtinę žalą mokant kiekvieną mėnesį.

4Nukentėjusiosios N. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš O. L. (O. L.) 553 eurų turtinei ir 2316 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

5Baudžiamasis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 30 eurų dydžio civilinio ieškinio nutrauktas.

6Nukentėjusiosios N. L. 579 eurų išlaidos advokato paslaugoms atlyginti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos jai iš O. L. (O. L.).

7Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

8O. L. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent:

9jis 2013 m. liepos 29 d., apie 13 val. Vilniaus r., kelio „Vilnius – Minskas“ 8 kilometre, jam priklausančio automobilio „Lexus GS 300“, valstybinis Nr. ( - ) salone, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną N. L., t. y. tyčia, dešinės rankos išorine plaštakos puse du kartus smogė N. L. į nosies sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, nosies kaulo lūžį, ir vieną kartą į krūtinės sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai N. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

10Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendį ir O. L. vadovaujantis BK 40 str., atlesti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant O. L. O. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, laidavimo terminą nustatant 1 metus; nukentėjusiosios N. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, vadovaujantis BPK 327 str. 2 p., naikintinas ir byla nutrauktina. Apeliantės manymu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant nuteistasis O. L. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11Pasak apeliantės, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis dėl inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažįsta, bet ne visiškai (O. L. teigimu jis sužalojo žmoną veikdamas neatsargiai, tuo tarpu kai jis yra kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu); byloje neįrodyta, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl veikos padarymo; nėra susitaręs su nukentėjusiąja dėl žalos priimtino dydžio ir jos atlyginimo termino.

12Apeliantė pažymi, kad O. L. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino esmines jos padarymo aplinkybes, talkino ikiteisminiam tyrimui teikdamas tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, apklaustas teisme davė nuoseklius parodymus ir jų nekeitė, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina neigiamai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad O. L. davė parodymus (ir ne vieną kartą) prieš susipažindamas su byloje esančiais įrodymais, o tai patvirtina, kad jis pripažino savo nusikalstamus veiksmus ne dėl surinktų įrodymų, bet savo gera valia.

13Apeliantė pabrėžia, kad O. L. iš karto po įvykio iki šios dienos stengiasi pašalinti bei sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėdamas nukentėjusiajai ir materialiai (iš karto po įvykio atlygino padarytą turtinę 1500 Lt dydžio žalą, susijusią su gydymo išlaidomis), ir moraliai (ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios po įvykio bei teisme, savo noru atlygino 3500 Lt neturinę žalą, susijusią su padaryta skriauda, deda visas pastangas išspręsti šeimoje esančias problemas ir išsaugoti santuoką, po įvykio bei šiuo metu gyvena kartu su žmona, kartu augina bei rūpinasi mažamečiu sūnumi M. L., stengiasi suteikti šeimai tinkamą aprūpinimą, dėl ko daug dirba, eidamas atsakingas direktoriaus pareigas, dėl šių pastangų yra kolegų ir draugų gerbiamas bei teigiamai charakterizuojamas). Pasak apeliantės, O. L. teisme įsipareigojo, jei teismas nuspręs kitaip, papildomai atlyginti neturtinės žalos dalį, atitinkančią protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

14Vadovaudamasi formuojamą teismų praktika, apeliantė daro išvadą, jog teisės požiūriu O. L. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantės teigimu, teismų praktika ir baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo (kasacinė nutartis byloje 2K-84/2010). Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio aišku, kad teismas reikalauja iš nuteistojo teisinio savo veikos įvertinimo, kas neatitinka teismų praktikos. Apeliantė pabrėžia, kad prokuroras kaltinamajame akte taip pat konstatavo, jog O. L. visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Anot apeliantės, nuteistasis teisme parodė, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai nenorėdamas tokių pasekmių, t. y. nenorėdamas sulaužyti nosį, kas atitinka netiesioginės tyčios sąvoką.

15Apeliantė pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, t. y. užtenka bent iš dalies atlyginti žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, tačiau jokio susitarimo su nukentėjusiuoju asmeniui dėl žalos dydžio ir atlyginimo terminų įstatyme nenumatyta. Todėl, apeliantės nuomone, teismo nepripažinimas šios sąlygos buvimo, kai nuteistasis iš dalies atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę nukentėjusiosios patirtą žalą, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

16Anot apeliantės, nuteistojo atsakomybę lengvina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė O. L. gynėjos pateiktus skaitmeninius įrašus ir skaitmeninėje laikmenoje esančius garso įrašus, konstatuodamas, kad šie duomenys negali būti laikomi įrodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekse numatytus reikalavimus ir žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Proceso dalyvių padaryti garso įrašai, nors ir nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, laikytini įrodymu (LAT 2007-12-01 baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Be to, pati nukentėjusioji žinojo, kad yra įrašinėjama. O. L. neslėpė nuo jos šių faktų, ji žinojo, kad šias SMS žinutes ir garso įrašus O. L. ruošiasi pateikti vaiko teisių apsaugos institucijoms bei teismui, todėl visiškai neprieštaravo teisme dėl šių įrašų klausymo bei prijungimo prie bylos. Apeliantė akcentuoja, kad pastarieji įrašai bei SMS žinučių turinys patvirtina, jog nukentėjusioji nuolat vartoja necenzūrinius žodžius nuteistojo atžvilgiu, grasina jam fiziniu susidorojimu, tad toks pastarosios elgesys neabejotinai turėjo įtakos O. L. elgesiui. Anot apeliantės, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusioji įvykio metu elgėsi provokuojančiai, įžeidinėjo savo vyrą necenzūriniais žodžiais ir kitais būdingais jai išsireiškimais, šaukė automobilyje, sudarė rizikingą ir pavojingą situaciją kelyje, griebdama už pavarų dėžės. Tą faktiškai konstatavo ir apylinkės teismas, nurodydamas, jog nuteistasis sužalojo nukentėjusiąją žodinio konflikto metu.

17Apeliantė pažymi, kad jos ginamasis O. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą ir yra pagrindas manyti, jog jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Visos išvardintos aplinkybės, apeliantės manymu, sąlygoja tai, kad O. L. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

18Apeliantės teigimu, O. L. artimas draugas O. A., prašantis perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą O. L. vieneriems metams be užstato, nėra teistas, neturi administracinių nuobaudų, neįrašytas į priklausomybės bei psichinių ligų įskaitas, turi šeimą, negeria ir nerūko, laikosi sveiko gyvenimo būdo, turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba. Darbe O. A. užima atsakingas viceprezidento pareigas. Pasak apeliantės, O. A. ir O. L. draugauja nuo 4 klasės, yra artimi draugai, šiuo metu draugauja ir šeimomis, todėl neabejotinai laiduotojas turi galimybę daryti O. L. teigiamą įtaką.

19Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl O. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kadangi tokiu būdu bus įgyvendintas teisingumo principas.

20Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismo iš nuteistojo priteista pinigų suma, skirta nukentėjusiosios patirtai turtinei ir neturtinei žalai bei proceso išlaidoms atlyginti, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų bei faktinių bylos aplinkybių. Apeliantė pažymi, kad O. L. atlygino nukentėjusiajai visą turtinę žalą, susijusia su jos gydymu, tačiau teismas nepagrįstai priteisė iš jo 1131,47 Lt dydžio prarasto N. L. darbo užmokesčio, kadangi vadovaujantis įstatymu šios lėšos yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė.

21Nesutikdama su nukentėjusiosios naudai priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliantė nurodo, kad byloje nustatyta, jog N. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - suduoti du smūgiai į nosie sritį, sulaužytas nosies kaulas, dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose padarytos poodinės kraujosruvos. Apeliantės nuomone, vertindamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmių N. L. objektyviai dabar nejaučia, nedarbinga buvo dvi savaites, gydėsi ambulatoriškai, kaip parodė teisme, jai tik reikėjo keisti nosies tamponus, šiuo metu ji neturi nepatogumų, susijusių su gydymu ir neturės jų ateityje (teismui nepateikta tokių faktinių duomenų). Anot apeliantės, teismo priteista 8 000 Lt (2316 Eur) neturtinės žalos dydžio piniginė kompensacija yra aiškiai per didelė, pažeidžia sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, neatitinka veikos pavojingumo ir nėra adekvati nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Apeliantės manymu, visiškai nepasitvirtino ieškinyje nurodytas toks neigiamas nukentėjusiosios išgyvenimas kaip gyvenimas su savo vyru nuolatinėje baimėje, kuris pasak nukentėjusiosios pagrindžia jos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimus. Šią nukentėjusiosios nurodomą aplinkybę visiškai paneigia teismui pateikti įrašai ir SMS žinučių turinys, taip pat perklausyti garso įrašai. Be to, apeliantės teigimu, priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą, apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant analogiškas bylas (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio), kuriose priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro 2000 Lt – 2500 Lt. Tuo tarpu kai O. L. pats geranoriškai atlygino nukentėjusiajai 3500 Lt jos patirtos neturtinės žalos.

22Anot apeliantės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį bei prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Savo reikalavimus N. L. grindžia tik savo pačios subjektyvia nuomone, tad jie laikytini siekimu pasipelnyti iš vyro, pasinaudojus tokia jautria situacija, susiklosčiusia šeimoje.

23Apeliantės teigimu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš O. L. 600 Lt nukentėjusiosios patirtoms išlaidoms advokato A. Sokolovskio pagalbai apmokėti, kadangi byloje esančiais duomenimis, nukentėjusioji susitarė su advokatu tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas, teisme advokatas nukentėjusiosios neatstovavo, tik susipažino su bylos medžiaga bei davė nukentėjusiajai patarimą. Anot apeliantės, esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajai priteista suma laikytina neproporcinga ir per didelė.

24Atsikirtimais į apeliacinį skundą nukentėjusiosios N. L. atstovė advokatė Audronė Rimienė (toliau - advokatė) prašo nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendį nepakeistą; priteisti iš O. L. nukentėjusiosios išlaidas patirtas apeliaciniame procese advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis nevisiškai pripažino savo kaltę. Pasak advokatės, viso teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis bandė įrodyti, kad nukentėjusioji pati kalta dėl jo padarytos veikos. Iš esmės jis pripažino tik savo veikos pasekmes, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau nepripažino pačios kaltės ir nesigailėjo dėl savo veiksmų, bandė menkinti pasekmes, nurodydamas, kad toks sužalojimas yra menkavertis, vaikystėje susimušus su draugu jam taip pat buvo sulaužyta nosis, todėl nieko čia tokio baisaus neįvyko. Ir tik gynėjai užduodant menamus iš anksto suderintus klausimus, kaltinamasis atsakydavo, kad pripažįsta kaltę ir gailisi, tačiau toks kaltės pripažinimas, anot advokatės, nėra laikytinas visišku, tikru, įgalinančiu konstatuoti įstatyme nurodytą atleidimo nuo bausmės sąlygą. Advokatės teigimu, nuteistojo parodymai nerodo visiško nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą pripažinimo. Nuteistojo parodymai akivaizdžiai rodo, kad jis nepripažįsta savo nusikalstamo elgesio, jį teisina neva konfliktišku nukentėjusiosios charakteriu, gailisi tik dėl pasekmių, kurios ir buvo pagrindu iškelti jam baudžiamąją bylą, iš esmės gaili tik savęs dėl vykstančio baudžiamojo proceso. Anot advokatės, tai buvo akivaizdu pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią bylą, todėl teismas tinkamai vertino, kad kaltinamasis nėra nuoširdus, deklaruodamas gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Taigi jau vien dėl šios priežasties nuteistasis BK 40 straipsnyje įtvirtintu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas, nes nėra būtinosios įstatyme įtvirtintos sąlygos.

25Advokatė taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad kaltinamasis iš karto po nusikaltimo padarymo bandė švelninti savo nusikalstamos veikos padarinius, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, tame tarpe ir neturtinę, bando išsaugoti šeimą, gyvena kartu su šeima.

26Atsiliepime nurodoma, jog iš tiesų iš karto po nusikaltimo padarymo kaltinamasis paliko nukentėjusiąją ligoninėje ir pats dingo kelioms dienoms iš namų palikęs ją sunkioje būklėje be jokios pagalbos. Jo pervesti keli šimtai litų į nukentėjusiosios sąskaitą buvo skirti bendriems šeimos poreikiams ir vaiko išlaikymo išlaidoms, o ne kaip žala nukentėjusiajai. Kaltinamasis visiškai nesistengia ir nesiekia išsaugoti šeimos ir nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiosios, kaip tik bando sudaryti nenormalias sąlygas namuose supriešindamas ją su nepilnamečiu vaiku, aiškina vaikui, kokia mama bloga ir kaip stengiasi pakenki tėčiui, tėčio reputacijai, kas be kita ko rodo ir tai, kad kaltinamasis visiškai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, nesuvokia ir nepripažįsta savo kaltės, o tik stengiasi išvengti pelnytos bausmės. Advokatės teigimu, teiginiai apie gerą nuteistojo elgesį šeimoje yra deklaratyvūs ir niekuo neįrodyti, priešingi nukentėjusiosios parodymams. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis materialiai visiškai neremia nukentėjusiosios, neteikia jai jokių lėšų, neatlygina pirmosios instancijos teismo priteistos žalos, savo lėšas skiria išimtinai tik sau, arba papirkinėja vaiką brangiomis dovanomis, kelionėmis, kiekvienu atveju stengdamasis parodyti vaikui, kad mama jam negali suteikti tiek pramogų kaip tėtis. Advokatė pažymi, kad nuteistasis ginčija ne tik turtinę žalą, bet ir patirtą neturtinę žalą. Kaip nurodė LAT 2010-02-23 nutartyje b.b. 2K-51/2010, neturtinės žalos dydžio kvestionavimas apeliacine ar kasacine tvarka taip pat yra kliūtis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai rodo, kad nuteistasis ir neketina tartis dėl žalos atlyginimo sąlygų, jis žalos nepripažįsta.

27Anot advokatės, apeliacinio skundo teiginiai dėl provokuojančio nukentėjusiosios elgesio taip pat yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Advokatė atkreipia dėmesį į dar vieną BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą - pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad nuteistasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ne vieną kartą ir iki nusikalstamos veikos padarymo, vieną kartą fizinį smurtą panaudojo ir jau vykstant ikiteisminiams tyrimui - 2014.03.30 (rašytiniai įrodymai byloje), tad, advokatės manymu, tik teistumas ir teismo paskirta teisinga bausmė gali priversti nuteistąjį tinkamai įvertinti savo nusikalstamą elgesį ir padaryti išvadas ateičiai.

28Pasak advokatės, apylinkės teismas teisingai išsprendė nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą. Taip pat, advokatės teigimu, iš O. L. pagrįstai priteista suma dėl netekto darbingumo prarasto darbo užmokesčio, kadangi nukentėjusioji ir nuteistasis jau seniai neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinio gyvenimo, savo lėšas tvarko atskirai.

29Teismo posėdžio metu nuteistasis O. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

30Nukentėjusiosios atstovė advokatė bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Apeliaciniame skunde O. L. gynėja advokatė nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai neatleido jos ginamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam, anot apeliantės, buvo visos sąlygos.

33Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

34Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo, t. y. kad O. L. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog kaltės pripažinimas nesiejamas su teisiniu kaltininko savo veiksmų įvertinimu bei visišku sutikimu su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, nurodydamas, jog O. L. nevisiškai pripažino savo kaltę, kadangi neigė sudavęs nukentėjusiajai tyčia, nesivadovavo šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Tačiau reikėtų pažymėti, jog nagrinėjamu atveju teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Teigdama, jog O. L. iš karto po įvykio ir iki šios dienos stengiasi pašalinti bei sušvelninti savo veikos žalingos padarinius, apeliantė pažymi, kad jis ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino 3500 Lt neturinę žalą, susijusią su padaryta skriauda, deda visas pastangas išspręsti šeimoje esančias problemas ir išsaugoti santuoką, po įvykio bei šiuo metu gyvena kartu su žmona, kartu augina bei rūpinasi mažamečiu sūnumi M. L., stengiasi suteikti šeimai tinkamą aprūpinimą, dėl ko daug dirba, eidamas atsakingas direktoriaus pareigas, dėl šių pastangų yra kolegų ir draugų gerbiamas bei teigiamai charakterizuojamas. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių apeliantės nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Atvirkščiai, tiek pats nuteistasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog iš karto po įvykio, palikęs žmoną ligoninėje, O. L. kelias dienas nesirodė namuose (b. t. 2, b. l. 68), paties nuteistojo teigimu, apie žmonos būklę jis sužinojo iš ligoninės priėmimo skyriuje dirbančios savo klasiokės, kas patvirtina, kad iš karto po sužalojimų N. L. padarymo, O. L. pats ne tik kad nesidomėjo jos būkle, bet apskritai nepalaikė su ja jokių kontaktų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistojo pastangų dėka po įvykio O. L. ir N. L. santykiai pagerėjo, šias aplinkybes savo parodymais faktiškai paneigė pats nuteistasis, teisminio bylos nagrinėjimo metu pažymėdamas, jog nukentėjusioji nėra tokia taiki, gera ir graži, kaip atrodo. Pasak nuteistojo, N. L. nuolat terorizuoja jį ir psichologiškai spaudžia, o garso įrašų darymas yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo tokių jos veiksmų (b. t. 2, b. l. 108). Akcentuotina, kad šias aplinkybes O. L. nurodė komentuodamas teismo posėdžio metu perklausytus jo ir N. L. pokalbių įrašus. Tuo tarpu 2014-11-18 teisiamojo posėdžio protokolu (b. t. 2, b. l. 107) nustatyta, kad vienas iš įrašų buvo darytas 2014-04-18, t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, kas suponuoja išvadą, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai nė kiek nepagerėjo, paties O. L. nurodytos pokalbių įrašų darymo priežastys neišnyko. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga, nuteistojo bei nukentėjusiosios paaiškinimai, pateikti atsakant į kitų proceso dalyvių klausimus dėl jų šeimoje susiklosčiusios situacijos. Taip O. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aukščiau paminėtų aplinkybių nurodė, jog ne kartą norėjo kviesti policiją tiek iki, tiek po įvykio, bijo (veiksmažodis naudojamas esamuoju laiku) miegoti kartu su žmona, būti su ja vienose patalpose (b. t. 2, b. l. 108). Tuo tarpu N. L. pažymėjo, jog 9 metus vyras ją terorizuoja ir muša (b. t. 2, b. l. 109). Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji taip pat paneigia O. L. nurodomas aplinkybes dėl jų tarpusavio santykių pagerėjimo. Sutiktina su N. L. atstovės teiginiu, jog pripažindamas savo kaltę, O. L. nuolat akcentuoja konfliktišką nukentėjusiosios būdą, iš esmės gailėdamasis tik dėl jam pačiam kilusių pasekmių, o ne nukentėjusiajai sukelto skausmo.

35Byloje esantys mokėjimo nurodymai (b. t. 2, b. l. 7,8,9,) patvirtina, jog 2013-08-01 ir 2013-08-19 O. L. pervedė į N. L. sąskaitą1500 Lt. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paskutinis nuteistojo mokėjimas, mokėjimo paskirtyje nurodant „Moralinės žalos kompensacija“, buvo atliktas tik 2014-08-07, t. y. praėjus daugiau negu metams nuo nusikalstamos veikos padarymo ir perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Be to, kaip teisingai nurodė nukentėjusiosios atstovė, pagal formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos dydžio kvestionavimas apeliacine ar kasacine tvarka taip pat yra kliūtis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai rodo, kad nuteistasis ir neketina tartis dėl žalos atlyginimo sąlygų, kadangi žalos faktiškai nepripažįsta.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų duomenų visuma parodo, jog po nusikaltimo padarymo O. L. nesistengė padėti nukentėjusiajai, nedėjo pakankamai pastangų tam, kad būtų sušvelnintos nusikaltimo pasekmės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 2 p. nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga. Nesant vienos iš BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog O. L. vadovaujantis šiuo straipsniu apylinkės teismo nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas pagrįstai. Teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamoje byloje nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyta laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas nepasisako ir jų plačiau neanalizuoja.

37Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Apeliantės teigimu, šį skundo argumentą patvirtina O. L. pateikti pokalbių įrašai, kurių apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino tinkamais įrodymais ir jais nesivadovavo. Šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog O. L. teismui pateikti jo ir N. L. pokalbių įrašai buvo daryti ne nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau prieš ir po įvykio, tad jie jokios įrodomosios reikšmės, kalbant apie BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymą, neturi. Atidėdamas teismo posėdį, pirmos instancijos teismas buvo suteikęs nuteistajam galimybę pateikti, O. L. teigimu nusikalstamos veikos padarymo metu vaizdo registratoriaus darytą įrašą, tačiau 2014-11-12 raštu nuteistasis informavo teismą apie tai, kad minėto vaizdo įrašo nepavyko ištraukti iš remontuojamo kompiuterio kietojo disko (b. t. 2, b. l. 91). Apeliantės dėmesys atkreiptinas į tai, kad minėti garso įrašai nepadėtų nustatyti ar paneigti ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Tuo tarpu tą faktą, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, be apeliantės akcentuojamų garso įrašų, patvirtina ir kiti teisėjų kolegijos aukščiau aptarti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai.

38Ginčydama 2015-01-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, O. L. gynėja taip pat pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai išsprendė N. L. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai priteisdamas jai 1131,47 Lt prarasto darbo užmokesčio bei įvertindamas jos patirtą neturtinę žalą 8 000 Lt.

39Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiosios N. L. civilinį ieškinį, priteisdamas dalį jos prašytos priteisti turtinės ir neturtinės žalos. Teismo N. L. priteista turtinės žalos atlyginimui skirta pinigų suma yra visiškai pagrįsta civiliniu ieškiniu bei kartu su juo pridėtais dokumentais (b. t. 1, b. l. 173-192).

40Akcentuotina, kad turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti negautą atlyginimo dalį už nedarbingumo laikotarpį yra teisėtas. N. L. pareikšto reikalavimo dydį visiškai pagrindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas (b. t. 1, b. l. 177), iš kurio matyti, kad ligos pašalpa N. L. buvo mokėta laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2013-08-16, t. y. po 2013-07-29, kai nusikalstamos veikos metu jai buvo sulaužyta nosis, bei UAB „Studio Moderna“ 2014-07-29 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. t. 1, b. l. 176). Byloje neginčytinai nustačius, kad nukentėjusioji prarado minėtą dalį savo pajamų dėl O. L. kaltės bei atsižvelgiant į nuteistojo ir nukentėjusiosios šeimoje susiklosčiusią konfliktinę situaciją, konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas dėl N. L. civilinio ieškinio patenkinimo šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

41Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo sprendimu, nustatant N. L. patirtos neturtinės žalos dydį. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Žmogaus sveikata neabejotinai yra tokia vertybė ir nuteistasis savo neteisėtais veiksmais šį teisinį gėrį pažeidė. Tą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2458/13(01), kurioje nurodyta, kad N. L. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies voke, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) (b. t. 1, b. l. 27-28). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė papildomus nepatogumus, skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos darbovietėje pablogėjimą, turėjo atsisakyti savo planų, nes turėjo gydytis padarytus sužalojimus, dėl veide atsiradusių kraujosruvų negalėjo lankytis viešosiose vietose ir pan. Nukentėjusiosios teigimu, ji iki šiol jaučia patirtos traumos pasekmes. Nosis labai dažnai būna užgulusi, jai yra sunku kvėpuoti.

42Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 8000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos bei sumokėjo ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą, į nuteistojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent 8000,00 Lt dydžio nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, teisingumo ir protingumo reikalavimus, jo dydžio mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos tesimas pagrįstai patenkino ir nukentėjusiosios reikalavimą dėl jos patirtų išlaidų advokato A. Sokolovskij paslaugoms apmokėti. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Sokolovskij įstojo į bylą 2014-04-08 (b. t. 1, b. l. 132), susipažino su visa ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios teigimu, surinko visus dokumentus ir pradėjo ruošti N. L. civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad pastarąją aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 729060 (b. t. 1, b. l. 193), kuriame nurodyta, jog N. L. sumokėjo advokatui A. Sokolovskij 600 Lt už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtina ir tai, jog civilinį ieškinį N. L. į bylą pateikė pirmo teisiamojo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad minėtas išlaidas nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų, darytina išvada, jog N. L. nurodyta suma advokato A. Sokolovskio pagalbai apmokėti atitinka proporcingumo principą, tad buvo priteista pagrįstai.

44Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nukentėjusiosios atstovė advokatė pateikė prašymą priteisti jai 250 EUR turėtų atstovavimo išlaidų. Pagrįsdama savo prašymą, nukentėjusiosios atstovė pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą Nr. 752234, patvirtinantį, kad N. L. sumokėjo jai už suteiktas paslaugas 100 EUR, bei sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 13/2015. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Apygardos teisme ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama gavus nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą. Išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija nusprendė O. L. apeliacinį skundą atmesti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nukentėjusiosios pareikštą reikalavimą teisėtu, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad į bylą yra pateiktas dokumentas, pagrindžiantis 100 EUR nukentėjusiosios advokatei mokėjimo faktą, tenkina šį N. L. prašymą tik toje dalyje.

45Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

46Nuteistojo O. L. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundą atmesti.

472015-01-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

48Priteisti iš O. L. nukentėjusiosios N. L. naudai 100 EUR (vienas šimtas eurų) jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L.... 3. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5), 8) p., 3 d. O. L. (O. L.) bausmės... 4. Nukentėjusiosios N. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant... 5. Baudžiamasis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 30 eurų... 6. Nukentėjusiosios N. L. 579 eurų išlaidos advokato paslaugoms atlyginti... 7. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 8. O. L. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo šeimos narį, o... 9. jis 2013 m. liepos 29 d., apie 13 val. Vilniaus r., kelio „Vilnius –... 10. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 11. Pasak apeliantės, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju... 12. Apeliantė pažymi, kad O. L. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu... 13. Apeliantė pabrėžia, kad O. L. iš karto po įvykio iki šios dienos... 14. Vadovaudamasi formuojamą teismų praktika, apeliantė daro išvadą, jog... 15. Apeliantė pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga... 16. Anot apeliantės, nuteistojo atsakomybę lengvina ir tai, kad veikos padarymui... 17. Apeliantė pažymi, kad jos ginamasis O. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą... 18. Apeliantės teigimu, O. L. artimas draugas O. A., prašantis perduoti jo... 19. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos... 20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismo iš nuteistojo... 21. Nesutikdama su nukentėjusiosios naudai priteistos neturtinės žalos dydžiu,... 22. Anot apeliantės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių... 23. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš O.... 24. Atsikirtimais į apeliacinį skundą nukentėjusiosios N. L. atstovė advokatė... 25. Advokatė taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad kaltinamasis... 26. Atsiliepime nurodoma, jog iš tiesų iš karto po nusikaltimo padarymo... 27. Anot advokatės, apeliacinio skundo teiginiai dėl provokuojančio... 28. Pasak advokatės, apylinkės teismas teisingai išsprendė nukentėjusiosios... 29. Teismo posėdžio metu nuteistasis O. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį... 30. Nukentėjusiosios atstovė advokatė bei prokuroras prašė apeliacinį skundą... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Apeliaciniame skunde O. L. gynėja advokatė nurodo, jog apylinkės teismas... 33. Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 34. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas... 35. Byloje esantys mokėjimo nurodymai (b. t. 2, b. l. 7,8,9,) patvirtina, jog... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų duomenų visuma parodo, jog... 37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo atsakomybę lengvina... 38. Ginčydama 2015-01-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde,... 40. Akcentuotina, kad turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas... 41. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo sprendimu, nustatant... 42. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos tesimas pagrįstai... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nukentėjusiosios... 45. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326... 46. Nuteistojo O. L. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį... 47. 2015-01-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti... 48. Priteisti iš O. L. nukentėjusiosios N. L. naudai 100 EUR (vienas šimtas...