Byla e2-23519-820/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretysis šios bylos asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei I. Z., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ atstovui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretysis šios bylos asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 188,96 EUR žalos atlyginimo.
    2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog 2014 m. sausio 6 d. Vilniuje, Juodajame kelyje automobiliui Mercedes Benz C 320, valstybinis Nr. ( - ) (toliau tekste – automobilis), įvažiavus į duobę, buvusią kelio važiuojamojoje dalyje, buvo sugadintas automobilis (toliau tekste – ginčo įvykis). Vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovas netinkamai vykdė kelių priežiūrą, kelyje buvo atsivėrusi gili duobė, todėl nepastebėjęs kliūties vairuotojas sugadino automobilį ir atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos.
  3. Žalos dydis nustatytas automobilio atstovo bendrovės ir yra 188,96 EUR (atėmus 47,24 EUR sumą dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo). Ieškovas išmokėjo vairuotojui draudimo išmoką, todėl dabar turi regreso teises į atsakovą.
  4. Atsakovas atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius, nes jis yra atsakinga už Vilniaus mieste esančių kelių priežiūrą.
  1. Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog savivaldybė kelių priežiūrą sutartimi ir papildomu susitarimu yra perdavusi valdyti ir prižiūrėti trečiajam asmeniui UAB „GRINDA“, todėl pastaroji, kaip valdytojas, privalo atlyginti žalą, padarytą tretiesiems asmenims.
  2. Taip pat atsakovas nurodo, jog pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti tikslios įvykio vietos. Dėl nustatytos žalos dydžio atsakovas nesutinka, kadangi nėra pateikta duomenų, jog atlikti darbai, už kuriuos surašyta PVM sąskaita faktūra, yra susiję su ginčo įvykiu. Ieškovas pats sumažino nukentėjusiajam draudimo išmoką, kadangi pastarasis nesilaikė sutarties sąlygų. Todėl nėra aišku ar žala yra susijusi su nurodytu įvykiu, kokia tiksliai buvo patirta žala dėl transporto priemonių apgadinimo, ar apgadintos transporto priemonės apžiūrą atliko atestuotas vertintojas. Todėl laiko, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio.
  3. Vairuotojas automobilį vairavo neapdairiai ir neatsargiai, todėl dėl jo paties kaltės atsirado žala, kuri turi būti mažinama priklausomai nuo vairuotojo neatsargumo ir kaltės dydžio.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, neanalizavo atsakovo su UAB „GRINDA“ sudarytos sutarties sąlygų.
  6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „GRINDA“.
  7. Tretysis asmuo UAB „GRINDA“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Tretysis asmuo nurodė, jog jis nėra atsakingas už padarytą žalą, kadangi jis, kitaip nei nurodo atsakovas, nėra savivaldybei priklausančio turto valdytoju.
  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, UAB „GRINDA“ nėra atsakinga už nuotekų šulinių priežiūrą, nes atsakinga savivaldybė, kaip savininkė.
  1. Ieškovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir trečiojo asmens UAB „GRINDA“ veiksmų.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ginčo autoįvykis įvyko 2014 m. sausio 6 d. Šio autoįvykio metu buvo sugadintos šešios transporto priemonės, tarp jų ir ginčo automobilis (e. b. l. 20).
  4. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV2-51) (e. b. l. 20) matyti, jog visi automobiliai, tame tarpe ir ginčo automobilis, buvo sugadinti jiems įvažiavus į nepažymėtą vandeniu užlietą duobę Juodajame kelyje, jo važiuojamojoje dalyje. Policijos pareigūnai vairuotojų kaltės nenustatė pažymėdami, jog vairuotojai negalėjo numatyti, kad kelyje bus nepažymėta kliūtis. Iš vairuotojo paaiškinimų matyti, jog jam važiuojant Juoduoju keliu, jis įvažiavo į vandeniu apsemtą duobę ir apgadino automobilį (e. b. l. 27). Iš kitų vairuotojų paaiškinimų (e. b. l. 21) matyti, kad kliūtį vairuotojai pastebėjo kai įvažiavo į duobę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojai, važiuodami Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, negalėjo ir nepastebėjo ant kelio buvusios kliūties – vandeniu apsemtos duobės.
  5. Ieškovas atliko apgadinto automobilio apžiūrą ir nustatė sugadintas detales (e. b. l.28). Iš automobilio remontą atlikusios bendrovės sąskaitos ir skaičiavimų matyti automobilio sužalojimai ir reikalingo remonto sąmata (e. b. l. 29). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsikirtinėja, jog negalėjo nustatyti žalos dydžio, nes jiems nebuvo pranešta apie įvykį ir jų atstovas nedalyvavo apžiūrint apgadintą transporto priemonę. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėja, kurie konkrečiai sužalojimai nebuvo padaryti per ginčo įvykį, neprašė skirti ekspertizės nustatyti žalos dydį, todėl jo teiginiai, jog ne visi sužalojimai padaryti per ginčo įvykį atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
  6. Ieškovo klientas 2000 metų gamybos automobilį buvo apdraudęs Transporto priemonių draudimu (e. b. l. 25 - 26).
  7. Ieškovas už remontą po ginčo įvykio sumokėjo remontą atlikusiai įmonei 815,54 Lt arba 236,20 EUR (e. b. l. 29). Ieškovas, remdamasis draudimo sutarties sąlygomis, atskaičiavo 163,11 Lt arba 47,24 EUR sumą ir nustatė draudimo išmokos dydį – 188,96 EUR. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog pats ieškovas, nustatydamas žalą, atėmė 47,24 EUR sumą už sutarties sąlygų nesilaikymą, todėl mano, jog padaryta žala nustatyta netinkamai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti kitokį žalos dydį, kadangi atsakovas nepateikia jokių alternatyvių žalos nustatymo apskaičiavimo būdų, neprašė skirti ekspertizės padarytiems sužalojimams ir jų atkūrimui nustatyti.
  8. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašyta Darbų atlikimo Sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau tekste – Sutartis; e. b. l. 49 - 51), kuria tretysis asmuo įsipareigojo pagal atsakovo užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovas ir tretysis asmuo 2012 m. gegužės 07 d. pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo (e. b. l. 52; toliau tekste – Susitarimas). Šiuo Susitarimu šalys sutarė, kad UAB „GRINDA“ nuolat atliks gatvių dangos stebėseną, nedelsiant šalins trūkumus bei, kad UAB „GRINDA“ yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių dangos priežiūros.
  9. Atlyginti ieškovui žalą, pasak atsakovo, turi tretysis asmuo UAB „GRINDA“, kuri 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) su vėlesniais pakeitimais pagrindu buvo Juodojo kelio, Vilniuje, valdytoja ir prisiėmė atsakomybę už ją. Tačiau su tokiu atsakovo vertinimu nesutiktina.
  10. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017, Nr. e2A-844-392/2018 ir Nr. e2A-675-262/2018. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „GRINDA“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Susitarimą ir Sutartį atsakovui UAB „GRINDA“ gatvių valdymo teisės neperėjo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  11. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).
  12. Gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri Sutartimi pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „GRINDA“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „GRINDA“ nurodymus dėl Vilniuje esančios ginčo įvykio gatvėje esančios duobės. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „GRINDA“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Todėl Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „GRINDA“ nėra Juodojo kelio valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Ta aplinkybė, kad Sutarties nuostatas šalys 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu papildė Sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „GRINDA“, nes naujas 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „GRINDA“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Be to, pažymėtina, jog Susitarimo 4.2.10 punktas formuluojamas taip: „privalo atlyginti „Užsakovui“ ar tretiesiems asmenims padarytą žalą“, „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos <...> patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš „Užsakovo“ (pastaba – Užsakovas Susitarime įvardijama Vilniaus miesto savivaldybė), „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ (pastaba – Susitarime Rangovu įvardijama UAB „GRINDA“) už pagal šią „Sutartį“ atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad „Rangovas“ <...> sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“. Minėtos Sutarties ir Susitarimo nuostatos leidžia teigti, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi žalą tretiesiems asmenims, turi teisę nukreipti reikalavimus į atsakovę UAB „GRINDA“, t. y. Susitarimo nuostata suformuluota ne kaip vienareikšmė valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, bet kaip galima alternatyvi UAB „GRINDA“ atsakomybė trečiajam asmeniui tiesiogiai arba savivaldybei, jei savivaldybė atsakytų prieš tretyjį asmenį pagal teismo sprendimą bet kuriuo pagrindu, įskaitant ir nustatytą CK 6.266 straipsnyje. Taigi byloje nėra duomenų, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė būtų perleidusi valdymo teises į ginčo gatvę trečiajam asmeniui UAB „GRINDA“.
  13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.
  14. CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
  15. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šių pagrindų byloje nenustatyta.
  16. Byloje nustatyta, kad Juodojo kelio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią vandens apsemtą duobę. Kliuvinys, buvęs ant kelio, nebuvo paženklintas jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  17. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.
  18. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Aplinkybę, kad dėl automobilio, apgadinimo padaryta 188,96 EUR žala, patvirtina aukščiau šiame sprendime minėti įrodymai. Ieškovas yra išmokėję nukentėjusiajam draudimo išmoką.
  19. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ginčijo transporto priemonės sugadinimus.
  20. Minėta, jog pagal policijos duomenis, nukentėjusio asmens ir kitų, įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, ginčo automobilio sugadinimai atsirado vairuotojui įvažiavus į vandens užlietą duobę, buvusio ginčo gatvėje. Vairuotojo kaltės dėl kilusios žalos byloje nenustatyta. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, patvirtino, jog vairuotojai važiavo nepažeisdami kelių eismo taisyklių ir nenustatė jų galimybės išvengti žalos atsiradimo. Pažymėtina, jog vienas paskui kitą nuo to paties įvykio nukentėjo šeši vairuotojai, todėl akivaizdu, jog normalus vidutinių gabumų vairuotojas negalėjo pamatyti kliūties, kurios negalėjo tikėtis, todėl laikytina , jog ir ginčo įvykio vairuotojas neturėjo jokių galimybių išvengti žalos atsiradimo arba jį sumažinti. Be to, ir policijos pareigūnai administracinio pažeidimo byloje nustatė, jog dėl automobilių sugadinimo vairuotojų kaltės nėra. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad sugadinimai galėjo atsirasti kitoje vietoje ar buvo padaryti ne ginčo įvykio metu, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi automobiliui sugadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu.
  21. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis faktiškai atlikus remonto darbus, remontą atlikusiai bendrovei pateikus sąskaitą. Duomenų, kad draudikas ar remontą atlikusi bendrovė netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų arba kad pateikta sąskaita už atliktus remonto darbus neatitinka tikrovės (CPK 178 straipsnis).
  22. Taigi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsirasti, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 188,96 EUR žalos atlyginimo.
  23. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
  24. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovas sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 15). Ieškinį patenkinus iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos šios ieškovo bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
  2. Teismas patyrė 3,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 188,96 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 96 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 188,96 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 96 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 3,58 EUR (tris eurus ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai