Byla e2A-844-392/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Grinda“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Skominta“ ir UAB „Gatvių statyba“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3571-854/2017 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Grinda“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Skominta“ ir UAB „Gatvių statyba“.

2Teismas n u s t a t ė:

3I. Bylos esmė

4

  1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 246,70 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-08-06 Vilniuje, Vokiečių g., automobiliui MERCEDES BENZ, valst. Nr. ( - ) įvažiavus į duobę, buvo apgadintas šis automobilis. Automobilis buvo apdraustas ieškovo, dėl to, draudimo sutarties pagrindu išmokėjęs 851,79 Lt (246,70 Eur) dydžio draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę. Žala atsirado dėl gatvėje buvusios duobės, kuri nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji, kaip savininkė, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. UAB „Grinda“, kuri pagal sutartį įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, nėra Vokiečių g. Valdytoja, dėl to dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė.
  2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė ieškinį atmesti. Atsakovė neginčijo fakto, jog ji yra Vokiečių g., Vilniuje, savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, turi UAB „Grinda“, kuriai tokia pareiga perėjo 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ bei 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 13.5 punkto pagrindu. UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal sutarties, jos priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra ir teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad, siekdamas pagrįsti žalos faktą bei dydį, ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė prašomos priteisti žalos. Be to, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Atsakovė taip pat nurodė, kad buvo išdavusi leidimą AB „Lietuvos dujos“ vykdyti rangos darbus netoli eismo įvykio vietos, todėl galimai dėl eismo įvykio kalti kiti tretieji asmenys. Eismo įvykio vietoje maždaug įvykio laikotarpiu kelio dangos taisymo darbus, vykdydama įsipareigojimus garantiniu laikotarpiu iš sutarties dėl Rotušės aikštės, Didžiosios gatvės bei prieigų rekonstrukcijos darbų, atliko UAB „Gatvių statyba“.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilio vairuotojas neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, įvažiavo į kelyje esančią nestabilią grindinio trinkelę. Automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Todėl savivaldybė yra atleistina civilinės nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalies, CK 6.266 straipsnio 1 dalies, CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Byloje ieškovas taip pat neįrodė žalos dydžio. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pagal sutartį UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybė už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, jog UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas, statinių (gatvių) valdymas UAB „Grinda“ neperėjo, todėl dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Skominta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Skominta“ atliekant darbus kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, kasta nebuvo, kasama buvo toliau, o nurodytoje vietoje bandymai buvo atliekami vamzdžiuose po kelio danga, ji nebuvo judinta, todėl UAB „Skominta“ nieko bendro su kelio danga eismo įvykio vietojo neturėjo. Trečiojo asmens atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Skominta“ atliekant darbus šalia Rotušės, jis matė, kad eismo įvykio vietoje kelio danga buvo nesutvarkyta, netvarkingų, iškilusių grindinio trinkelių ten buvo ir daugiau.
  5. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nereiškė nuomonės dėl ieškinio, kadangi AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi jokio materialinio ir teisinio procesinio suinteresuotumo byloje. 2014-02-20 AB „Lietuvos dujos“ buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas Nr. LNS-01-140220-00151 Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekio Senamiesčio dalyje tarp Rotušės g., Ašmenos g., Lydos g., Šv. Mikolojaus g., Pylimo g., Palangos g., Vilniaus g., Šv. Ignoto g., Domininkonų g., Gaono g., Stiklių g., Vilniuje rekonstravimo projekto Nr. 13-94-TPD-LD-03 įgyvendinimui. Byloje nėra duomenų apie tai, jog įgyvendinant projektą gatvės atstatymo darbai buvo atlikti netinkamai, todėl nesant tokių duomenų laikytina, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai.
  6. Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-11 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 246,70 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (246,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo apdraudęs V. A. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) transporto priemonių draudimo sutartimi laikotarpiui nuo 2013-12-17 iki 2014-12-16. Policijos pareigūnų surinktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2014-08-06 0:42 val. automobilio savininkui šia transporto priemone važiuojant Didžiosios ir Vokiečių gatvės sankirta pasikėlė grindinio plytelė, dėl ko buvo sugadintas galinės dešinės pusės ratas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-11-12 nutarimu buvo nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla nustačius, kad transporto priemonės valdytojas V. A. eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nėra jo kaltės dėl įvykio, nes jis negalėjo numatyti, jog važiuojamojoje kelio dalyje, nepažymėtoje specialiais ženklais, bus nestabili kelio danga. V. A. kreipėsi į draudiką tą pačią dieną po eismo įvykio. Draudikui atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą buvo nustatyta, kad žala padaryta ne tik dešinei galinei padangai bei rato diskui, tačiau ir automobilio dugno apsaugai. Ieškovas dėl eismo įvykio apskaičiavo ir nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 851,79 Lt žalos atlyginimo.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad 2011-12-29 Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ sudarė sutartį, kuria rangovas pagal užsakovo užsakymus įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. 2012-05-07 buvo pasirašytas susitarimas prie minėtos sutarties, kuriuo šalys į sutartį įtraukė 4.2.10 p.: Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė.
  4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir 2017-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, vertindamas analogiškas Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sutarčiai sąlygas, konstatavo, kad kelio valdymo teisė šia sutartimi UAB „Grinda“ perduota nebuvo. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2012-05-07 susitarimo ir 2011-12-29 sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiškai. Pagal sutarties 3.3. punktą darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Tokios tarpusavio veikimo schemos iš esmės neeliminuoja ir papildomo susitarimo nuostatos. Be to, teismo posėdžio metu UAB „Grinda“ atsakovas patvirtino, kad jie niekuomet, net ir po papildomo susitarimo sudarymo, neatlieka darbų savo nuožiūra, nesant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ar pritarimo, nes kitu atveju už darbus nebūtų sumokėta. Šios aplinkybės atsakovo atstovė neneigė. Dėl to teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nei aptariama sutartimi, nei susitarimu prie jos kelio valdymo teisės nėra perdavusi UAB „Grinda“. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad 2012-05-07 susitarime šalys nurodė, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Teismo vertinimu, šia, o taip pat toliau tekste išdėstyta nuostata apie tai, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams, sutarties šalys sureglamentavo tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytą aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiškai savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui, dėl ko jam tiesiogiai kiltų atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Dėl nurodytų motyvų teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovės atstovės argumentai apie tai, kad už žalą atsakyti turėtų kiti tretieji asmenys, atsakovo užsakymu ar leidimu vykdę darbus ginčo kelio dalyje, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovui įrodinėjant sąlygas, būtinas Vilniaus miesto savivaldybės kaip kelio savininko atsakomybei kilti, būtent ji laikytina tinkamu atsakovu byloje, ir tik atlyginusi žalą ieškovui turėtų teisę reikalauti nuostolių iš jai tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdžiusių asmenų.
  5. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi žala nagrinėjamu atveju kildinama iš netinkamos kelio konstrukcijos priežiūros – nestabilių grindinio trinkelių. Taigi, kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės, todėl ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismas, įvertinęs proceso dalyvių pateiktus argumentus ir įrodymus, konstatavo, kad byloje neįrodyta esant kokių nors CK 6.270 straipsnyje nurodytų kelio valdytojo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Byloje įrodytas faktas, kad kelio grindinio plytelės eismo įvykio buvo netvarkingos – nestabilios ir tai sąlygojo eismo įvykį. Todėl atsakovo kaip kelio savininko veiksmų neteisėtumas laikytinas įrodytu. Kaip nepagrįstus teismas atmetė argumentus apie tai, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. Priešingą išvadą suponuoja įvykį tyrusių pareigūnų nurodytos aplinkybės. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, o bylos duomenimis netvarkinga kelio dalis nebuvo pažymėta jokiais specialiais ženklais. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovo pasvarstymai apie tai, kad grindinio plytelė negalėjo pasikelti nurodytomis aplinkybėmis dėl savo formos bei plytelių sudėjimo specifikos, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl taip pat atmestini. Nors dalis žalos (automobilio dugno apsaugos sugadinimas) nebuvo užfiksuotas pirminiuose įvykio dokumentuose, teismas sutiko su ieškovu, kad tokie defektai objektyviai negalėjo būti pastebėti iš karto, todėl jiems paaiškėjus vėliau, atsižvelgiant į tai, kad jie rasti dešinėje galinėje automobilio dugno dalyje, nesant jokių priešingų įrodymų, nėra pagrindo abejoti, kad defektai padaryti to paties eismo įvykio metu. Teismas atmetė ir atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Grinda“ pasisakymus dėl reikalaujamo žalos dydžio nepagrįstumo, kadangi jie taip pat nėra patvirtinti kokiais nors įrodymais.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-11 sprendimą ir ieškovo UAB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytą 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50(3.1.36.UK), tuo tarpu šiai civilinei bylai yra aktuali tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.10.21-UK) bei neatsiejama šios sutarties dalis – 2012-05-07 susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72- 2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriuo papildytas sutarties 4.2 punktas, įtraukiant į sutartį 4.2.10 punktą, kuris savo nuostatomis iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analizuotos 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36.UK). Analogiškai ir teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 buvo analizuojama 2011-01-25, o ne šiai bylai aktuali 2011-12-29 darbų atlikimo sutartis. 2012-05-07 susitarime Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72- 2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ yra įtvirtintos šios nuostatos, kurios patvirtina, kad 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.10.21-UK) UAB „Grinda“ yra perduotas statinio valdymas: Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą, taigi raštiškas Užsakovo užsakymas nebūtinas, taisant grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui keliančius defektus; Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi, UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Priešingai nei nagrinėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 suformuota taisyklė nėra aktuali nagrinėjamai bylai.
    2. Teismas vadovavosi tik 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.10.21-UK) 3.3. punktu bei UAB „Grinda“ atstovo žodiniais paaiškinimais, konstatuodamas, kad UAB „Grinda“ techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Teismas atskirai nepasisakė dėl susitarimu į sutartį įtraukto papildomo 4.2.10 punkto, numatančio, kad Rangovas įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuotui gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei nedelsiant šalinti (taisyti) defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui. Atsakovo atstovė paaiškino, kad be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo, UAB „Grinda“ neturėtų teisės keisti kelio dangos nauja, t. y. neturėtų teisės keisti Didžiojoje gatvėje esančių trinkelių naujomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju auto įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, įvyko dėl kelio dangoje buvusių nesutvirtintų trinkelių, kurios kėlė grėsmę transporto priemonių ir eismo dalyvių saugumui. Todėl, vadovaujantis Susitarimo 4.2.10 punktu, UAB „Grinda“ privalėjo nedelsiant šalinti (taisyti) defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, kam Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas ar patvirtinimas nėra būtinas. UAB „Grinda“ susitarimu įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą savarankiškai ir veikti savo iniciatyva, o ne laukti atsakovo nurodymų. Todėl teismas nepagrįstai neįvertino tikrosios sutarties šalių valios, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog sutartimi šalys numatė, jog „Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį.
    3. Analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-954-653/2016 Vilniaus apygardos teismas 2016-06-01 nutartyje konstatavo, jog „2011-12-29 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti <...> kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2012-05-07 šalys pasirašė Susitarimą <...>, kuriuo sutartį papildė 4.2.10 punktu, numatančiu, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „Grinda“ įsipareigojo defektus, kurie kelia grėsmė eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant <...>. Numatė, kad UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą <...>. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme valdė UAB „Grinda“, todėl, teismo vertinimu, tinkamas atsakovas šioje byloje yra UAB „Grinda“. <....> ieškovo reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestini <...>.“. Tokie patys išaiškinimai pateikti civilinėje byloje Nr. e2-10532-592/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtame 2016-10-14 sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-3234-608/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtame 2017-01-03 sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-3234-608/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtame 2017-02-10 sprendime. Atsižvelgiant į tai, teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, netinkamai vertino sutarties nuostatas ir neteisėtai nustatė, kad „atsakovas valdymo teisės nebuvo perdavęs“.
    4. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13.5 punktas taip pat numato, jog vietinės reikšmės kelius prižiūrintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę. Šių apraše minimų gatvių prižiūrėtojų pareigų neriboja jokie sutartiniai įsipareigojimai. Papildomai atkreiptinas dėmesys į aprašo 42 punktą, kuriame nurodyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, gatvių priežiūros vykdytojams kaip specifiniams subjektams yra numatyti padidinti atidumo ir vykdomų darbų tinkamumo kontrolės reikalavimai, kurie negali būti apriboti gatvių remonto ir priežiūros darbų atlikimo sutartimis. UAB „Grinda“, pasirašydama sutartį ir prisiimdama pareigą prižiūrėti kelius (gatves), įsipareigojo laikytis teisės aktų nuostatų, todėl apraše numatytos gatvių prižiūrėtojo pareigos UAB „Grinda“ kyla ne tik iš sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet ir iš teisės aktų reikalavimų. Taigi, UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal sutarties, susitarimo bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį.
    5. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo eismo įvykio tiesiogiai nulemti, o žalos dydis nustatomas ne turint tikslą suremontuoti, pagerinti ir atnaujinti automobilį, tačiau siekiant atkurti automobilio būklę tiksliai į tokią, kuri buvo prieš įvykstant eismo įvykiui. Taigi vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad visi automobiliui padaryti sugadinimai atsirado būtent įvažiavus į konkrečią duobę. Tiek į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, tiek pats automobilio vairuotojas savo paaiškinimuose nurodė, kad įvykio metu sugadintas buvo tik automobilio galinis dešinysis ratlankis ir padanga, tačiau remontuojant automobilį papildomai dar buvo keičiama automobilio dugno apsauga. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė atlikti automobilio apžiūrą ir pateikti savo žalos įvertinimą. Po eismo įvykio praėjus daugiau nei 2 metams atsakovas neturi galimybių apžiūrėti eismo įvykio vietą, apgadintą automobilį bei pateikti teismui objektyvų žalos dydžio vertinimą ir taip paneigti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Teismui nesiekiant išsiaiškinti, ar ieškovo nurodoma žala buvo padaryta būtent nurodomo eismo įvykio metu, žalą tariamai patyrusiems asmenims sudaroma galimybė pasipelnyti iš žalos atlyginimo instituto.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu teismo prašo tenkinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės apeliacinį skundą dalyje dėl civilinės atsakomybės sąlygos, susijusios su žalos dydžiu, UAB „Grinda“ visiškai palaiko, o kitoje dalyje su apeliacinio skundo pagrindu dėl UAB „Grinda“ atsakomybės nesutinka.
    2. 2011-12-29 sutarties ir 2012-05-07 papildomo susitarimo pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja (tuo pačiu ir galinčia būti atsakovu šioje byloje), savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Atsakovė klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“, pasirašydama sutartį ir susitarimą, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus), kadangi visi sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (sutarties 1.1 punktas), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal atsakovės nurodymus, o ši už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal atsakovės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Atsakovės nurodyta susitarimo nuostata nekeičia visos sutarties esmės ir dalyko, todėl teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius susitarimą, sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas. Taip pat teismas teisingai pažymėjo, kad susitarime nurodytas 4.2.10 punktas, nepatvirtina, kad atsakovė perdavė gatvių ir kelių (statinių) valdymą UAB „Grinda“, nes šiuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. Kitais žodžiais, UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangą pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai nėra perduodami UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. Be to, teismas pagrįstai pabrėžė, susitarimo 4.2.10 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su sutarties sąlygomis, todėl UAB „Grinda“ įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra jai perduota ir yra atsakovės užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo.
    3. Analogiška išvada patvirtinta ir teismų praktikoje – Vilniaus apygardos teismas 2016-12-01 nutartimi Nr. e2A-2653-653/2016 nurodė, kad „[...] tai, kad analizuojamos sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „Grinda“. Nauja sutarties sąlyga, t.y. 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigoja atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangų būklės tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus“. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota / nurodyta atlikti Didžiosios gatvės priežiūrą, todėl ji nėra ir negali būti laikoma Didžiosios gatvės valdytoja, ką pagrįstai konstatavo ir teismas, aiškindamas sutarties ir susitarimo nuostatas.
    4. Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (iškilusi trinkelė), nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą (kuriam susiformuoti tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, žiemos metu staigiai keičiantis oro temperatūrai ar prasidėjus smarkiai liūčiai, užtenka vos vienos ar kelių valandų) bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales, taigi, vien tokios aplinkybės absoliučios UAB „Grinda“ atsakomybės taikymui, visiškai nevertinant nei išorės aplinkybių, nei paties vairuotojo veiksmų ir jam keliamų itin didelių apdairumo bei rūpestingumo reikalavimų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklėse, nepakanka.
    5. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo atveju, atsakovas nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti. Aprašo 13.6 punkte numatyta, kad vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai asmenys privalo, iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys atsako tik pažeidę aprašo reikalavimus, o kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Šiuo atveju UAB „Grinda“ negavo jokio pranešimo apie kelyje esančią kliūtį (trinkelę) ir apie ją sužinojo tik gavusi ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo.
    6. Teismas pagrįstai vadovavosi sprendime minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos kitos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui nebuvo perduotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsamiai išnagrinėjo sutartį bei su ja susijusius dokumentus ir visas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti šio teismo formuojamos praktikos pagrįstumu, kuri pagal savo analogiją gali būti taikoma ir nagrinėjamoje byloje, kadangi 2011-12-29 sutartimi ir 2012-05-07 papildomu susitarimu nusistatyti atsakovo ir UAB „Grinda“ tarpusavio santykiai iš esmės yra analogiški, reglamentuojantys tą patį paslaugų teikimo pobūdį. Taip pat kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos aplinkybes, manytina, kad teismas visiškai teisingai taikė nurodytą praktiką kaip teisminį precedentą šioje byloje.
    7. Be to, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacine tvarka analogiškas bylas ir konstatuodamas, kad už žalą ir pagal 2011-12-29 sutartį yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat remiasi nurodyta kasacinio teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2653-653/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2277-232/2016).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  2. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-08-06, 0:42 val., automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. ( - ) savininkui V. A. šiuo automobiliu važiuojant Didžiosios ir Vokiečių gatvių, Vilniuje, sankirta, pasikėlė grindinio plytelė, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-11-12 nutarimu dėl šio eismo įvykio pradėta administracinės teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nustačius, kad automobilio valdytojas V. A. eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes jis negalėjo numatyti, jog važiuojamojoje kelio dalyje, nepažymėtoje specialiais ženklais, bus nestabili kelio danga. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio apskaičiavo ir nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 246,70 Eur žalos atlyginimą. Kadangi Didžioji ir Vokiečių gatvės, Vilniuje, priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovas pareikštu ieškiniu, remdamasis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.1015 straipsniu, pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės ieškovui išmokėtą žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
  3. Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieškinys jos atžvilgiu turėjo būti atmestas, nes atlyginti ieškovui žalą, pasak atsakovės, turi tretysis asmuo UAB „Grinda“, kuri 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) su vėlesniais pakeitimais pagrindu buvo Didžiosios ir Vokiečių gatvių, Vilniuje, valdytoja ir prisiėmė atsakomybę už jas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka.
  5. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Apeliaciniame skunde atsakovė neįrodinėja šių aplinkybių.
  6. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais. Apeliaciniame skunde atsakovė siekia paneigti savo, kaip Didžiosios ir Vokiečių gatvių, Vilniuje, savininkės atsakomybę, įrodinėdama, jog gatvių valdymas sutartiniu pagrindu perėjo UAB „Grinda“.
  7. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-12-29 darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) rangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo už darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties nuostatas rangovas atlieka darbus pagal užsakovo pateiktą užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (sutarties 3.3 punktas). Užsakovas sumoka rangovui darbų kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (sutarties 3.5 punktas). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad užsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ir rangovas UAB „Grinda“ 2012-05-07 susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ papildė 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį 4.2.10 punktu, kuriame nustatė, kad rangovas UAB „Grinda“ nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (2012-05-07) iki sutarties galiojimo pabaigos (2018-12-29) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyse valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
  8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta išvada, kad Didžiosios ir Vokiečių gatvių, Vilniuje, valdymo teisė nurodytais susitarimais UAB „Grinda“ perduota nebuvo ir šių gatvių valdytoja išliko atsakovė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad šiuo kasacinio teismo išaiškinimu remtis negalima, nes nurodytoje byloje buvo vertinti kiti atsakovės ir UAB „Grinda“ sudaryti susitarimai. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, nes nurodytos bylos aplinkybės iš esmės yra identiškos nagrinėjamai bylai. Nurodytoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigė, kad ji nėra tinkamas atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu subjektas, nes 2011-01-25 darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė šiai Slucko gatvės valdymą, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktine nurodytos gatvės valdytoja ir atsako pagal CK 6.266 straipsnį (byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Slucko gatvės savininkė). Tuo tarpu kasacinis teismas konstatavo, kad UAB „Grinda“ (nurodytoje sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (sutarties 2.3 punktas). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Šios sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Slucko gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir šioje byloje nagrinėjami atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ susitarimai (2011-12-29 darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“) nepatvirtina, jog Didžioji ir Vokiečių gatvės, Vilniuje, būtų perduotos savarankiškai (savo nuožiūra ir iniciatyva) valdyti UAB „Grinda“. Susitarimuose kalbama tik apie gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos UAB „Grinda“ atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, pagal savivaldybės užsakymą, t. y. pagal susitarimus savivaldybė išliko gatvių savininke, o UAB „Grinda“ tik savivaldybės užsakymų gatvių priežiūros darbams vykdytoja. Susitarimais UAB „Grinda“ nebuvo perduota teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio ir fizinio poveikio gatvėms. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl Didžiosios ir Vokiečių gatvių, Vilniuje, konstrukcinių trūkumų kilusios žalos turi atsakyti jų savininkė, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Juolab, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė aktualiu laikotarpiu būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus (užsakymus) dėl šių gatvių remonto, kurių UAB „Grinda“ būtų neįvykdžiusi, ar kad UAB „Grinda“ šias gatves būtų privalėjusi tvarkyti ar tai dariusi savo nuožiūra ir iniciatyva. Tuo pačiu nesutiktina su kitu atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „Grinda“ atsakomybė kyla ne tik iš nurodytų susitarimų, bet ir iš Kelių priežiūros tvarkos aprašo. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Grinda“ pažeidė šio aprašo keliamus reikalavimus.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismai nagrinėdami bylas, kuriose aplinkybės yra analogiškos šiai bylai bei kuriose buvo analizuojami 2011-12-29 darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, priėjo tos pačios išvados, kad nurodyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ susitarimai neįrodo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra UAB „Grinda“ (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-653/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-640/2018). Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde minimi kiti žemesnės instancijos teismų sprendimai negali paneigti nuosekliai formuojamos daugumos teismų praktikos, į kurią apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti.
  11. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteisto 246,70 Eur žalos dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas automobiliui padarytos žalos dydį įrodinėjo automobilio remonto sąmatomis ir išmokėtomis sumomis už automobilio remontą. Duomenų, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti ieškovo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad atsakovas nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nors dalis žalos (automobilio dugno apsaugos sugadinimas) nebuvo užfiksuotas pirminiuose įvykio dokumentuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovu, kad tokie defektai objektyviai negalėjo būti pastebėti iš karto, todėl jiems paaiškėjus vėliau, atsižvelgiant į tai, kad jie rasti dešinėje galinėje automobilio dugno dalyje, nesant priešingų įrodymų, nėra pagrindo abejoti tuo, kad defektai padaryti to paties eismo įvykio metu.
  12. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
  13. Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  14. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, kitoms šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis), tačiau tokio prašymo šalys nepateikė.

11Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Skundą atmesti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai