Byla e2A-675-262/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovų solidariai 3 411,93 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

42. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. Vilniuje, Geležinio vilko gatvėje automobiliui TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. ( - ) įvažiavus į duobę, buvusią kelio važiuojamojoje dalyje, buvo sugadintas automobilis. Vairuotoja kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovai netinkamai vykdė kelių priežiūrą, kelyje buvo neuždengtas nuotekų šalinimo šulinys, todėl nepastebėjęs kliūties vairuotoja sugadino automobilį ir atsakovai yra kalti dėl kilusios žalos. Žalos dydis nustatytas automobilio atstovo bendrovės Audatex kompiuterine programa, skirta automobilių remonto sąmatoms skaičiuoti ir yra 3 565,14 Eur. Atėmus nusidėvėjimą 153,21 Eur, padaryta žala vairuotojai 3 411,93 Eur. Ieškovas išmokėjo vairuotojai draudimo išmoką, todėl dabar turi regreso teises į atsakovus.

53. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, UAB „Grinda“ nėra atsakinga už nuotekų šulinių priežiūrą, nes atsakinga savivaldybė, kaip savininkė. Ieškovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovo UAB „Grinda“ veiksmų.

64. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog savivaldybė kelių priežiūrą sutartimi ir papildomu susitarimu yra perdavusi valdyti ir prižiūrėti atsakovui UAB „Grinda“, todėl pastaroji, kaip valdytojas, privalo atlyginti žalą, padarytą tretiesiems asmenims.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

85. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteista 3411,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 3411,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 77 Eur (septyniasdešimt septynis euro) bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „Grinda“ priteista 384,68 Eur; atsakovui UAB „Grinda“ iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinta už ekspertizę permokėta 65,42 Eur suma; iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valstybei priteista 5,05 Eur bylinėjimosi išlaidų

96. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė būtų perleidusi valdymo teises į ginčo gatvę atsakovei UAB „Grinda“. Taigi, ieškinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikštas atsakovui UAB „Grinda“, yra nepagrįsta ir atmestina, o už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, ir UAB „Grinda“ solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 str.) pagrindu nekonstatuotina.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

117. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

128. Nurodė, kad sistemiškai vertinant 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36- UK) (toliau – Sutartis) ir ją papildančio 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau – Pakeitimo susitarimas), taip pat teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarties ir jos priedų nuostatas. Taigi, tik UAB „Grinda“ turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, o Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti. Teismas netinkamai aiškino atsakovus siejančių sutartinių įsipareigojimų bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, netyrė ir nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas tenkinti ieškovo reikalavimą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Teismas, net ir nusprendęs, jog egzistuoja sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusio asmens neatsargumą CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.

139. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

1410. Nurodė, kad atlygintinos žalos dydis nustatytas pagal byloje pateiktus dokumentus, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jokiais šalių dokumentais. Apelianto skunde išsakomi argumentai dėl žalos dydžio yra tik pasvarstymai bei teisės aktų nustatytų normų interpretacija, kuri jokiais dokumentais nepatvirtina, jog AB „Lietuvos draudimas“ pateiktas žalos įvertinimas yra nepagrįstas ar netinkamas, tuo tarpu ieškovas pateikė dokumentus, kuriais remiantis apskaičiuota žala.

1511. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1612. Nurodė, kad tai, jog gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal apelianto nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Atsižvelgiant į Sutarties esmę, laikytina, kad apelianto nurodyta Papildomo susitarimo nuostata nekeičia visos Sutarties esmės ir dalyko. Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius Sutarties pakeitimą, Sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmetamas.

1913. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

2014. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

2115. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino ir aiškino tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą Sutartį, neatsižvelgė į Sutarties nuostatas dėl UAB „Grinda“ (rangovo) atsakomybės prieš trečiuosius asmenis dėl darbų defektų, rangovo pareigą atlikti gatvių defektavimą savarankiškai, nepagrįstai neatsižvelgė į Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytą tvarką ir padarė neteisėtą išvadą, jog pagal CK 6.266 str. 2 d. nėra paneigta Vilniaus miesto gatvių savininkės Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

2216. Vadovaujantis CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinta taisykle, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja (tuo pačiu ir galinčia būti atsakovu šioje byloje), savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog UAB „Grinda“ pasirašydama Sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius, kadangi visi Sutartyje numatyti darbai yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 2.3 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą.

2317. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai vertino Pakeitimo susitarimo nuostatą, kurioje numatyta, kad rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį.

2418. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši Pakeitimo susitarimo nuostata iš esmės nekeičia Sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo pareigas. Šiuo atveju buvo būtina vertinti ne atskiras Sutarties ar Pakeitimo susitarimo nuostatas, o Sutarties visumą ir jos dalyką. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal apelianto nurodymus, o šis už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal apelianto nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra gatvių valdytojas, o tik rangovas. Atsižvelgiant į Sutarties esmę, laikytina, kad apelianto nurodyta Papildomo susitarimo nuostata nekeičia visos Sutarties esmės ir dalyko, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius Pakeitimo susitarimą, Sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas.

2519. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad Pakeitimo susitarime nurodytas 4.2.10 punktas, nepatvirtina, kad Savivaldybė perdavė gatvių ir kelių valdymą UAB „Grinda“, nes šiuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. T. y., UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangą pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai nebuvo perduoti UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. Be to, Pakeitimo susitarimo 4.2.10 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl UAB „Grinda“ įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra jai perduota ir yra Savivaldybės užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo.

2620. Visus šiuos išaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrindė aktualia aukštesnės instancijos teismų praktika, kuriose jau ne kartą analogiškose bylose yra nustatyta, kad UAB „Grinda“ pagal Sutartį ir Pakeitimo susitarimą, nėra perėmusi gatvių valdymo, o tik teikia šių gatvių remonto ir priežiūros paslaugas. Šios aplinkybės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2017, taip pat naujausiuose Vilniaus apygardos teismo sprendimuose civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2017, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017 ir kitose. Kadangi šie sprendimai priimti analogiškose situacijose ir aiškinant tą pačią Sutartį ir Pakeitimo susitarimą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis šios aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos vientisumo.

2721. Aprašo 6 p. nurodyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo atveju, apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto.

2822. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą, nes iš Sutarties jai tokie įpareigojimai nekyla.

2923. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi c. b. Nr. e3K-7-105-687/2017. Su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina. Kaip matyti iš teismų sistemos „Liteko“ tarp tų pačių šalių yra kilę nemažai ginčų remiantis iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, tačiau teismų praktika buvo skirtinga. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis ir priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką ir nustatyti konkrečius požymius ir aplinkybes, kada statinio valdymas CK 6.266 straipsnio prasme perduodamas kitam asmeniui, o kada toks valdymas nepereina. Taigi, sprendžiant atsakomybės klausimą ir aiškinant Sutartį turi būti vadovaujamasi būtent naujesne ir aktualesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kuri pakeitė iki tol buvusį teisės aiškinimą ir šioje nutartyje nurodytais išaiškinimais. Kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė nurodytą sprendimą kaip teisminį precedentą šioje byloje.

3024. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusio asmens neatsargumą CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Toks teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nustatyta, jog apgandinto automobilio vairuotoja būtų pažeidusi kelių eismo taisykles, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina priešinga išvada, kad šiuo atveju nėra automobilio vairuotojos kaltės ir neatsargumo. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV2-2584(13) (1 t., p. 22-23) matyti, jog visi automobiliai, įskaitant ir ginčo automobilį, buvo sugadinti jiems užvažiavus ant šulinio dangčio, buvusio Geležinio vilko gatvės važiuojamojoje dalyje. Policijos pareigūnai vairuotojų kaltės nenustatė pažymėdami, jog vairuotojai negalėjo numatyti, kad kelyje bus netvarkingas kanalizacijos šulinys. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį.

3125. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino Sutarties ir Pakeitimo susitarimo nuostatas, tinkamai taikė su ginču susijusią teismų praktiką ir teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovų solidariai 3 411,93 Eur... 4. 2. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. Vilniuje, Geležinio vilko gatvėje... 5. 3. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti,... 6. 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu... 9. 6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas Vilniaus miesto... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus... 12. 8. Nurodė, kad sistemiškai vertinant 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo... 13. 9. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 14. 10. Nurodė, kad atlygintinos žalos dydis nustatytas pagal byloje pateiktus... 15. 11. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį... 16. 12. Nurodė, kad tai, jog gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. 13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 20. 14. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti... 21. 15. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino ir aiškino tarp UAB... 22. 16. Vadovaujantis CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinta taisykle, kad sutartys turi... 23. 17. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai vertino Pakeitimo... 24. 18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas... 25. 19. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad Pakeitimo... 26. 20. Visus šiuos išaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrindė... 27. 21. Aprašo 6 p. nurodyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės... 28. 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB... 29. 23. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos... 30. 24. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį... 31. 25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti...