Byla 2A-287-221/2015

Dėl turtinės, neturtinės žalos ir negautų pajamų atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R., atstovaujamo advokato Georgijaus Zavtrakovo, apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-878/2014 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui J. B. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir atsakovo J. B. priešieškinį ieškovui S. R. dėl turtinės, neturtinės žalos ir negautų pajamų atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Lt sumokėtą avansinį mokestį, 5 000 Lt baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 35–39).

5Nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. šalys sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas ateityje ketino sudaryti pagrindinę notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį ir įsigyti iš J. B. jam nuosavybės teise priklausančius tris 4,71 ha bendro ploto žemės sklypus ( - ), ir 93,47 kv. m ploto gyvenamąjį namą bei namų valdoje esančius kitus statinius ( - ). Preliminarios sutarties terminas 2013 m. liepos 29 d. papildomu susitarimu buvo pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovas mokėjimo pavedimais 2013 m. gegužės 28 d. atsakovui pervedė 30 000 Lt, 2013 m. liepos 26 d. – 20 000 Lt, iš viso 50 000 Lt. Ieškovas minėtą turtą ketino įsigyti už kreditą, dėl kurio kreipėsi į AB SEB banką. Siekdamas gauti kreditą, ieškovas atliko atsakovui priklausančio turto vertinimą, po kurio paaiškėjo, kad dalis statinių faktiškai neegzistuoja, todėl, norint atlikti įkeitimą, reikėjo tuos statinius išregistruoti iš viešojo registro duomenų bazės. Apie šias aplinkybes atsakovas ieškovo neinformavo preliminarios sutarties sudarymo metu. Ieškovas apie tai informavo atsakovą, kuris ėmėsi priemonių išregistruoti šiuos statinius. Tuomet paaiškėjo, kad reikia atlikti inventorizaciją, kadangi ieškovo ketinamas įsigyti gyvenamasis namas buvo rekonstruotas be leidimų, prie jo neteisėtai pastatytas priestatas, faktinė gyvenamojo namo būsena kardinaliai skiriasi nuo viešojo registro duomenų. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsakovo elgesys pasikeitė, jis atsisakė pateikti bet kokius dokumentus, susijusius su nelegaliomis statybomis ar jų įteisinimu, todėl ieškovas, praradęs pasitikėjimą atsakovu, 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutraukė preliminarią sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 50 000 Lt avansą bei 5 000 Lt baudą. Gavęs pranešimą, atsakovas per notaro biurą išsiuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyta ieškovui 2013 m. rugpjūčio 16 d. atvykti į notaro biurą sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau pagrindinė turto sutartis negalėjo būti sudaryta, nes preliminari sutartis ieškovo buvo nutraukta 2013 m. rugpjūčio 12 d. 2013 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas gavo atsakovo raštą, kad 50 000 Lt avanso jis negrąžins. Ieškovo teigimu, atsakovas nuo pat preliminarios sutarties sudarymo buvo nesąžiningas: jis 2013 m. gegužės 29 d. preliminariosios sutarties 3.2.2. punkte nurodė, kad sutartyje minimas turtas nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas, tačiau VĮ Registrų centro išrašas su istorija įrodo, kad atsakovas sutartyje nurodytą turtą buvo įkeitęs hipotekos lakštu dar iki preliminarios sutarties sudarymo. Vėliau atsakovas buvo nesąžiningas, nes nurodė, kad preliminarioje sutartyje minimo turto teisiniai dokumentai yra tvarkingi, ir ketinamas parduoti turtas realiai egzistuoja toks, koks yra įregistruotas viešajame registre. Būtent atsakovo nesąžiningas elgesys buvo pagrindas ieškovui nutraukti preliminarią sutartį, dėl sutarties nutraukimo pripažįstant kaltu atsakovą. Kadangi sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovas prašo priteisti sumokėtą 50 000 Lt avansą ir 5 000 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas J. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 96–104). Jo nuomone, ieškovas nuo pat 2013 m. gegužės 29 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento iki šios sutarties nutraukimo momento atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Atsakovas 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje išplatino skelbimą apie ( - ), parduodamą žemės sklypą su pastatais (sodyba). Ieškovas 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje - balandžio pradžioje atvyko pats ir asmeniškai apžiūrėjo parduodamą sodybą. Atsakovas ieškovui paaiškino ir nurodė, kad kai kurie lauko ūkiniai statiniai, kaip kiemo rūsys, ūkinis pastatas, malkinės dėl senumo dar anksčiau buvo nugriauti ir išardyti, tačiau registro dokumentuose jie atsispindi, nurodė, kad atliko namo rekonstrukciją, pateikė apžiūrėti žemės sklypo ir pastatų nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą. Ieškovas pasakė, kad sodybą tikrai pirks, paprašė iki 2013 m. gegužės pabaigos jos nepardavinėti kitiems, nes nepasiėmęs avanso ir nėra sukaupęs pinigų. Atsakovas sutiko. Ieškovas 2013 m. gegužės 29 d. vėl atvyko pas atsakovą, dar kartą apžiūrėjo sodybą, atsakovas jam vėl paaiškino ir nurodė dėl namo verandos rekonstrukcijos. Ieškovas atsakė, kad tai nėra labai svarbu, nes naudingas gyvenamojo namo plotas (93,47 kv. m) nesumažėjęs, o atvirkščiai – padidėjęs (138,69 kv. m). Ieškovas sutiko su atsakovo prašoma 180 000 Lt kaina už sodybą, tačiau nurodė, kad jis 2013 m. gegužės 29 d. turi tik dalį pinigų, bet netrukus gaus iš AB SEB banko paskolą. Šalys 2013 m. gegužės 29 d. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui sumokėjo 30 000 Lt avansą, šalys susitarė, kad pagrindinę sutartį pasirašys iki 2013 m. liepos 29 d., bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo to momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Ieškovas, atsakovo sutikimu, apsigyveno sodyboje, atsigabeno savo asmeninius daiktus ir gyvulius. Atsakovo šeima išsikraustė iš gyvenamojo namo ir persikėlė laikinai pagyventi į ūkinį pastatą, užleisdama ieškovui gyvenamąjį namą. Ieškovas VĮ Registrų centre užsakė atlikti perkamo Nekilnojamojo turto įvertinimą, kuris buvo parengtas 2013 m. birželio 7 d. Ieškovas, gavęs turto įvertinimo ataskaitą, pradėjo konfliktiškai elgtis bei nepagrįstai reikalauti mažinti sutartą sodybos kainą iki 140 000 Lt, atsakovui nurodė, kad šis sąmoningai nuslėpė tikrąją faktinę turto būklę. Ieškovas 2013 m. gegužės 29 d. buvo nesąžiningas ir melavo atsakovui, kad jau yra pateikęs prašymą AB SEB bankui dėl paskolos gavimo sodybai pirkti ir tik laukia paskolos gavimo, nes jis tik po preliminarios sutarties sudarymo užsakė atsakovo turto įvertinimą. Tai patvirtina, kad ieškovas nupirkti sodybą galėjo tik tuo atveju, jeigu ji būtų įkeista AB SEB bankui, o ne kaip buvo nurodęs atsakovui, jog nupirks sodybą už grynuosius. 2013 m. liepos 29 d. su atsakovu papildomai pasirašytas preliminarios sutarties pakeitimas, pagal kurį terminas pagrindinei sutarčiai pasirašyti nukeltas iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovas, žinodamas, kad nesugebės gauti paskolos iš banko ar kitais būdais surinkti reikalingą pinigų sumą, 2013 m. liepos 26 d., atsakovui neprašant, pervedė jam papildomą 20 000 Lt sumą kaip avansą. Atsakovas savo iniciatyva skubos tvarka VĮ Registrų centre 2013 rugpjūčio 1 d. užsakė naujus nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. jau turėjo parengtus dokumentus, apie tai tą pačią dieną informavo ieškovą. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 14 d. Prienų rajono 2-ojo biuro notarei parengė ir pateikė persiųsti S. R. pareiškimą, kad S. R. laukiamas 2013 m. rugpjūčio 16 d. (rugpjūčio 15 d. buvo sekmadienis) 16.30 val. nurodytame notaro biure sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 16 d. pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties neatvyko, todėl, remiantis CK 6.217 straipsniu, atsakovo iniciatyva 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo nutraukta 2013 m. gegužės 29 d. preliminari sutartis ir apie tai ieškovui pranešta raštu. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. parengė pranešimą atsakovui, kad 2013 m. gegužės 29 d. preliminari sutartis su visais priedais ir pakeitimais yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Tik dėl ieškovo kaltės sutartyje numatytu laiku neįvyko pagrindinės sutarties pasirašymas, todėl pagal susitarimą numatytas avansas turi likti atsakovui, taip pat atsakovo naudai priteistina patirta tiesioginė ir netiesioginė žala.

7Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė įskaityti ieškovo pradinį ieškinio reikalavimą atsakovui, priteisiant atsakovo J. B. naudai jo patirtą 11 000 Lt turtinę žalą, 19 548 Lt negautas pajamas bei 20 000 Lt neturtinę žalą, iš viso 50 548 Lt (2 t., b. l. 155–160). Priešieškinyje rėmėsi faktiškai tais pačias argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis kaip ir atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad jis dėl ieškovo kaltės, šiam pažeidus 2013 m. gegužės 29 d. preliminarios sutarties su visais priedais ir pakeitimais sąlygas, patyrė realių nuostolių ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo išlaidų, bet ir prarado konkrečias galimybes pinigine verte – patyrė 5 000 Lt nuostolius dėl prarasto avanso perkant sodybą Rokiškio rajone ir 6 000 Lt nuostolius dėl sumokėtos baudos laiku nenupirkus gyvenamojo namo su žemės sklypu Alytaus rajone, iš viso 11 000 Lt tiesioginių nuostolių. Atsakovas patyrė netiesioginių nuostolių, nes 2013 metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais dėl ieškovo galvijų ganymo negalėjo 2 ha ploto žemės sklype ganyti savo gyvulių, negalėjo žolės prisišienauti savo gyvuliams, todėl turėjo pirkti šieną, teko nuomotis ganyklą iš kaimynės. Taip pat atsakovas planavo sėti grikius 3 ha žemės, kurių kasmet buvo nuimama mažiausiai 6 tonos derliaus, to paties buvo tikimasi ir 2014 m. pavasarį, t. y. negavo pajamų. Ieškovas, kol gyveno atsakovo sodyboje, maitinosi atsakovo šiltnamyje bei darže išaugintomis daržovėmis, kurių ieškovas neleido atsakovui prižiūrėti ir jomis naudotis. Dėl to atsakovas žiemai neužsiaugino savo reikmėms jokių daržovių, vaisių bei uogų. Atsakovas taip pat priverstinai pirko žiemai malkas, už kurias sumokėjo 1 600 Lt, šios išlaidos neplanuotos, nes atsakovas manė, jog tikrai parduos savo sodybą, iki prasidės ruduo. Ieškovas, nenupirkęs sodybos, faktiškai ja naudojosi ir joje gyveno, tačiau atsakovui nemokėjo jokios nuomos už sodybos patalpas, netvarkė sodybos ūkio, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, televiziją ir buitinės technikos nusidėvėjimą, todėl atsakovas patyrė ir 19 548 Lt netiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė negautomis pajamomis. Atsakovas, ieškovui nenupirkus sodybos, patyrė ir neturtinės žalos, nes dėl ieškovo kaltės buvo sustojęs sodybos pardavimo procesas. Išsikraustymas iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą ir gyvenimas jame 2,5 mėnesio atsakovui ir jo sutuoktinei bei globotinei sudarė didelių nepatogumų, nes ūkinis pastatas be patogumų, nebuvo skirtas gyventi žmonėms, nebuvo vonios, o tualetas buvo lauke, virtuvė taip pat buvo įrengta ne pagal paskirtį. Sergančiai mažametei tokios gyvenimo sąlygos buvo itin sudėtingos bei sunkios, todėl atsakovas patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertina 20 000 Lt.

8Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti, nes priešieškinis nepagrįstas jokiais įrodymais (3 t., b. l. 73–74). Atsakovo sandoriai su trečiaisiais asmenimis buvo sudaryti dar iki sutarties su ieškovu sudarymo, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo atsakyti už atsakovo prisiimtus įsipareigojimus ar sudarytus sandorius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas jam trukdė ganyti gyvulius savo pievose ar sėti laukų, jo esą patirta neturtinė žala taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (3 t., b. l. 173–187) ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 113,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, paskyrė ieškovui 4 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų, t. y. 2 000 Lt paskyrė atsakovui.

11Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. liepos 29 d. už 180 000 Lt parduoti, o ieškovas – nupirkti 93,47 kv. m bendro ploto namą, unikalus Nr. ( - ), su 4,71 ha bendro ploto sklypais ( - ), unikalūs Nr. ( - ) ir ( - ). Šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje nebuvo aiškiai identifikuoti visi pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi norimi įsigyti objektai, šalys pasirašė nekilnojamojo turto pardavimo agentės užpildytą preliminarios sutarties šabloną, kuriame buvo identifikuotas tik gyvenamasis namas, nurodant jo unikalų numerį ir bendrą plotą, bei žemės sklypai, nurodant jų plotą ir unikalius numerius. Teismo vertinimu, tarp šalių nebuvo kilę ginčų dėl to, kokius būtent konkrečius nekilnojamuosius daiktus susitarta parduoti ir atitinkamai pirkti. Ieškovas, atsakovo leidimu, 2013 m. birželio mėnesį atliko visos sodybos ir žemės sklypų įvertinimą, kurio metu nustatyti kadastro duomenų ir faktinės būklės neatitikimai – nustatyta, kad nėra dviejų statinių – kiemo rūsio ir ūkio pastato, prie gyvenamojo namo pristatyta veranda ir įrengtos pastogės patalpos. Teismo nuomone, ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, apžiūrėdamas sodybą, turėjo palyginti esamus kadastro duomenis su faktinėmis aplinkybėmis ir pastebėti, jog dviejų pastatų, esančių kadastro duomenyse, realiai nėra. Teismo vertinimu, gyvenamojo namo kadastro duomenys po jų patikslinimo realiai pasikeitė pirkėjo naudai, nes namo bendras plotas pagal kadastrinius duomenis padidėjo, o atsakovas kainos nepakėlė. Pastatai, kurie preliminariosios sutarties sudarymo metu realiai nebeegzistavo, buvo menkos vertės (50 Lt ir 150 Lt pagal turto vertinimo ataskaitą). Teismas nepatikėjo ieškovo versija, kad jis neišmanė nekilnojamojo turto pirkimo sandorio sudarymo niuansų, todėl nesidomėjo sąlygomis ir dokumentais, nes dėl garbaus atsakovo amžiaus juo visiškai pasitikėjo. Teismas nurodė, kad šią versiją paneigia viešai skelbiami duomenys apie ieškovo verslo patirtį. Teismas sprendė, kad ieškovas iki pagrindinės sutarties sudarymo turėjo visas sąlygas ir galimybes įvertinti numatytą pirkti turtą, nes vos po savaitės nuo preliminarios sutarties pasirašymo įsikėlė gyventi perkamoje sodyboje, naudojosi tiek gyvenamuoju namu, tiek ūkiniais pastatais, namų valdos sklypu bei kita numatyta įsigyti žeme, gavo atlikto turto vertinimo ataskaitą, o su ja ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis apie sutartą pirkti sodybą. Nors sutartyje buvo numatyta, kad pardavėjas pareiškia, jog parduodamas turtas neįkeistas, tačiau sutarties sudarymo metu ginčo turtui dar buvo įregistruota sutartinė hipoteka, bet hipoteka išregistruota jau rytojaus dieną po preliminarios sutarties pasirašymo, todėl teismas sprendė, kad tai nebuvo kliūtimi sudaryti pagrindinę sutartį. Teismo nuomone, ieškovas pats nebuvo visiškai atviras ir sąžiningas atsakovo atžvilgiu, nes nuslėpė, jog sodybai pirkti reikalingą paskolą ims iš banko tik įkeitęs perkamą sodybą. Ieškovas į banką dėl paskolos kreipėsi tik 2013 m. liepos 24 d., t. y. prieš pat numatytą pagrindinės sutarties pasirašymą. Teismo vertinimu, būtent atsakovas dėjo visas pastangas, kad neliktų jokių kliūčių sutarčiai sudaryti – jis savo lėšomis skubiai patikslino gyvenamojo namo ir kitų statinių kadastro duomenis dar 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. iki numatytos pagrindinės sutarties pasirašymo likus dviem savaitėms. Teismas pažymėjo, kad netikslūs kadastro duomenys sutarties pasirašymo metu iš esmės nebuvo kliūtis pačiam pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, nes abi šalys realiai žinojo, koks konkretus turtas perleidžiamas. Tokie duomenys buvo kliūtis tik ieškovui gauti paskolą iš banko, o būtent šią aplinkybę, jog sodybą pirks už paskolos lėšas, įkeitus perkamą sodybą bankui, ieškovas ir nuslėpė nuo atsakovo, sudarydamas preliminarią sutartį. Ieškovas apie netikslius kadastro duomenis žinojo ir prieš pasirašydamas 2013 m. liepos 29 d. susitarimą bei prieš sumokėdamas atsakovui papildomą 20 000 Lt avansą. Tai rodo, jog jis pats tokius duomenis nelaikė kliūtimi pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas savo atsisakymo atvykti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį aiškiai nemotyvavo, jo pranešime nurodomos atsisakymo priežastys visiškai nesuprantamos ir abstrakčios. Atsakovas sutartu laiku atvyko į notaro biurą sudaryti pagrindinės sutarties, iki numatytos sandorio sudarymo datos parengė visus sandoriui reikalingus dokumentus, jokių kliūčių pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti iš jo pusės nebuvo, tuo tarpu ieškovas savo pareigos neįvykdė. Ieškovas, žinodamas galutinę pagrindinės sutarties sudarymo termino datą ir pareigą iki to laiko atlikti aktyvius veiksmus pagrindinei sutarčiai sudaryti, negavo sandoriui įvykdyti būtinos pinigų sumos, nepateikė įrodymų, kad būtų tinkamai domėjęsis sutarties vykdymu, siekęs sudaryti pagrindinę sutartį. Šalys susitarė dėl konkretaus dydžio netesybų (minimalių nuostolių), pažeidus preliminarios sutarties pagrindinę sąlygą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas pats pasiūlė pervesti iš pradžių 30 000 Lt, vėliau, vėluojant sudaryti pagrindinę sutartį, dar pervedė 20 000 Lt, taip papildomai užtikrindamas atsakovą savo įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį tvirtumu. Teismo vertinimu, ieškovo sumokėtas avansas yra šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas. Kadangi atsakovas įrodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, jis turi teisę ieškovo sumokėtą 50 000 Lt avansą pasilikti sau, kaip netesybas. Teismas atsakovo argumentų dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nevertino, priešieškinį atmetė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti tyčinio nesąžiningo ieškovo elgesio teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos ir ieškinį dėl avanso grąžinimo, nes ieškovas siekė apginti, jo manymu, pažeistas savo teises. Tačiau teismas pripažino, kad ieškovas ir jo atstovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ieškovui už proceso vilkinimą dėl realiai nepagrįstai jo prašymais atidėtų teismo posėdžių teismas paskyrė 4 000 Lt baudą, kurios 50 procentų, t. y. 2 000 Lt paskyrė atsakovui.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniame skunde (4 t., b. l. 1–9) ieškovo atstovas prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai neargumentuotas, sprendime nurodomos tik faktinės aplinkybės, kurios interpretuojamos vien tik atsakovo naudai.

162. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, savo argumentacijos nepagrindė teisės normų taikymu, nors būtent teismo prerogatyva yra tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.

173. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariąsias sutartis, šioje vietoje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ir taikytinos praktikos panašios kategorijos bylose.

184. Nesutinka su teismo pozicija, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl teismas kaip baudą paliko atsakovui ieškovo sumokėtą 50 000 Lt avansą, kadangi ji prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi ieškovo neinformavo apie tai, kad dalis sodyboje esančių statinių faktiškai neegzistuoja. Norint atlikti turto įkeitimą, reikėjo tuos statinius išregistruoti iš viešojo registro duomenų bazės. Apie šias aplinkybes atsakovas ieškovo preliminarios sutarties sudarymo metu neinformavo. Pirmosios instancijos teismas šią pozicija vertino atsakovo naudai, atsižvelgdamas tik į atsakovo liudytojų parodymus, kurie yra prieštaringi ir subjektyvūs. Ieškovas, praradęs pasitikėjimą atsakovu, 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutraukė preliminarią sutartį su atsakovu ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 50 000 avansą bei 5 000 baudą, apie tai informuodamas atsakovą pranešimu, kurį atsakovas gavo 2013 m. rugpjūčio 13 d. Pažymėjo, kad pagrindinė turto pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi preliminariąją sutartį ieškovas nutraukė 2013 m. rugpjūčio 12 d.

195. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisėtai nusprendė palikti 50 000 Lt avansą atsakovui, kaip netesybas, nes tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, nes nagrinėjamu atveju sandorio suma buvo 180 000 Lt. Teismas visiškai nesivadovavo CK įtvirtintomis teisės normomis, sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, nevertino, kad sutarties sąlygos turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningo verslo praktikos reikalavimus. Kadangi preliminarios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra (CK 6.165 straipsnis), tai nesudarius pagrindinės sutarties, avansas turi būti gražinamas jį sumokėjusiai šaliai.

206. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, labai išryškino savo subjektyvią poziciją šalių atžvilgiu ir baudą paskyrė ieškovui visiškai nepagrįstai, argumentuodamas baudos skyrimo pagrindus daug kur pats sau prieštarauja ir nelabai yra aišku, už ką bauda yra paskirta ieškovui.

21Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 22–28) atsakovas, atstovaujamas advokato Giedriaus Ulinsko, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

22Mano, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu buvo nesąžiningas ir priešingai – pats apeliantas nuo turto apžiūros bei preliminariosios sutarties sudarymo momento buvo nesąžiningas. Apeliantas, sudarydamas 2013 m. gegužės 29 d. sutartį, buvo nesąžiningas ir melavo atsakovui, kad jis jau yra pateikęs prašymą AB SEB bankui paskolai gauti, laukia pinigų išmokėjimo, kadangi jis tik po sutarties sudarymo kreipėsi į banką, ketindamas įkeisti perkamą turtą. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir objektyviai įvertino liudytojų I. B. ir G. G. parodymus, kad atsakovas 2013 m. gegužės 29 d. apeliantui sudarė visas galimybes pilnai apžiūrėti parduodamą sodybą ir nekilnojamojo turto dokumentus, informavo apie namo rekonstrukciją. Apeliantas 2013 m. birželio mėnesį atsikraustė su drauge į atsakovo sodybą gyventi, gyveno joje daugiau nei du mėnesius. Jis VĮ Registrų centre užsakė atlikti perkamo Nekilnojamojo turto įvertinimą. Gavęs išvadą apie turto vertę, apeliantas pradėjo veikti atsakovo atžvilgiu nesąžiningai, siekdamas sumažinti sodybos kainą. Apeliantas pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl per didelės sodybos kainos. Atsakovas, įsitikinęs, kad apeliantas realiai neturi visų pinigų sodybai nupirkti, savo iniciatyva skubos tvarka VĮ Registrų centre 2013 m. rugpjūčio 1 d. užsakė naujus nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Atsakovas jau 2013 m. rugpjūčio 6 d. turėjo savo žinioje parengtus ir įregistruotus patikslinimus VĮ Registrų centre ir tą pačią dieną apie tai informavo apeliantą. Apeliantas neneigia, kad buvo informuotas, apie tai, jog atsakovas jo lauks 2013 m. rugpjūčio 16 d., 16.30 val. atvykstant į nurodytą notaro biurą sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Kuomet apeliantas nurodytu laiku neatvyko pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties, remiantis CK 6.217 straipsnio pagrindu, atsakovo iniciatyva 2013 m. rugpjūčio 16 d. preliminari sutartis su apeliantu buvo nutraukta ir apie tai jam pranešta raštu. Atsakovo manymu, apeliantas, supratęs jog jis iš esmės pažeidė 2013 m. gegužės 29 d. preliminarią sutartį su pakeitimais, ėmėsi neadekvačių priemonių ir skubos tvarka, galimai atgaline data, 2013 m. rugpjūčio 12 d. parengė pranešimą atsakovui, kad preliminari sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Atmestini apelianto argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas įsitikinęs, kad tik dėl paties apelianto kaltės neįvyko pagrindinės sutarties pasirašymas. Pagal susitarimą numatytas avansas turi likti atsakovui. Byloje dalyvavusi brokerė G. G. patvirtino, kad dėl atsakovo parduodamos sodybos į ją kreipėsi daug potencialių pirkėjų, tačiau ji po šalių sudarytos 2013 m. gegužės 29 d. preliminarios sutarties visiems atsakydavo, kad sodyba jau yra parduota. Teismas objektyviai įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas, pardavęs sodybą, ketino įsigyti dvi mažesnes sodybas, vieną iš jų perleidžiant savo vaikams. Netesybų klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė remiantis protingumo, sąžiningumo, bei teisingumo kriterijais pagal atsakovo pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei negautų pajamų. Sutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes apeliantas ir jo atstovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visų byloje dalyvavusių šalių argumentus, susijusius su įrodymų pakankamumu, ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu pagrįstai patvirtino juos.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

25Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 29 d. ieškovas S. R. (pirkėjas) ir atsakovas J. B. (pardavėjas) pasirašė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 5–7), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti jam privačios nuosavybės teise priklausantį 93,47 kv. m bendro ploto namą su 4,71 ha bendro ploto trimis žemės sklypais ( - ), o pirkėjas – sumokėti pardavėjui 180 000 Lt, numatydami, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2013 m. liepos 29 d. ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi namo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, išduodami atitinkamų valstybės ar savivaldos institucijų (Sutarties 1.1, 1.3, 3.1 punktai). Ieškovas sumokėjo 30 000 Lt avansą preliminarios sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 3.1.3 punktas). Sutarties 4 punktu šalys aptarė šalių atsakomybės netinkamai vykdant sutartį klausimus. 2013 m. liepos 29 d. šalių susitarimu pagrindinės sutarties sudarymo terminas pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. (1 t., b. l. 8). 2013 m. liepos 26 d. ieškovas už numatytą įsigyti sodybą atsakovui pervedė dar 20 000 Lt (1 t., b. l. 24). 2013 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovui, kad sutartį nutraukia, kadangi ji J. B. nėra tinkamai vykdoma dėl atsakovui žinomų aplinkybių (1 t., b. l. 19–20). Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kvietė ieškovą atvykti 2013 m. rugpjūčio 16 d. į notaro biurą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 21). Ieškovui neatvykus į notarų biurą ir pagrindinės sutarties nesudarius, atsakovas 2013 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu nutraukė preliminariąją sutartį (1 t., b. l. 22). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl sumokėto 50 000 Lt avanso grąžinimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nuslėpė nuo jo realią ketinamo parduoti turto padėtį, jis prarado pasitikėjimą atsakovu, atsakovas gi reiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 50 548 Lt nuostolius nesudarius pagrindinės sutarties dėl ieškovo kaltės (2 t., b. l. 155–160). Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė, paskyrė ieškovui 4 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų paskyrė atsakovui (3 t., b. l. 174–187).

26Su sprendimu nesutinka ieškovas. Anot jo, sprendimas yra teisiškai neargumentuotas, sprendime nurodomos tik faktinės aplinkybės, kurios interpretuojamos vien tik atsakovo naudai, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariąsias sutartis, nesutinka su teismo pozicija, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, atsakovui paliktas 50 000 Lt avansas kaip netesybos yra aiškiai per didelės, teismas nesivadovavo CK įtvirtintomis teisės normomis, sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, nevertino, kad sutarties sąlygos turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningo verslo praktikos reikalavimus, nepagrįstai paskyrė baudą ieškovui.

27Ieškinio ar priešieškinio tenkinimui būtina nustatyti, dėl kurios šalies kaltės nebuvo pasiektas preliminariosios sutarties tikslas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Sprendžiant šį klausimą, svarbu tinkamai nustatyti šalių įsipareigojimų pagal preliminariąją

28sutartį apimtį bei šalių ketinimus ir tikslus sudarant preliminariąją sutartį. Ieškovas įrodinėja, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningumo nuslepiant nuo ieškovo tai, kad nesutvarkyti tinkamai pardavimui reikalingi dokumentai, atsakovas teigia, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo nesąžiningumo. Taigi byloje kilo ginčas, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

29CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti

30teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu

31sudaryti pagrindinę sutartį atsisakyta nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos

32Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Derybas dėl būsimos sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai), nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. Dėl to, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.

33Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, santykių kvalifikavimo

34Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Kolegijos nuomone, byloje neginčytinai nustatyta buvus ikisutartinius teisinius santykius siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija, išklausiusi posėdžių garso įrašus, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, jos interpretuojamos tik atsakovo naudai, sprendimas neargumentuotas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tai, jog procesiniame sprendime neaptartas kiekvienas įrodymas, ar nepasisakyta dėl kiekvieno argumento, nedaro sprendimo negaliojančiu. Apelianto teigimu, atsakovas nuslėpė aplinkybes, jog dalis sodyboje esančių pastatų nugriauti, pristatytas priestatas, tačiau tai neatsispindi Registro duomenyse, jis prarado pasitikėjimą atsakovu. Teisėjų kolegija pastebi, kad preliminariojoje sutartyje neaptarta pinigų, kuriais bus mokama pagal pagrindinę sutartį, kilmė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų G. G., I. B. parodymus, kurios abi patvirtino, kad dalyvavo 2013 m. gegužės 29 d. preliminarios sutarties tarp apelianto ir atsakovo sudaryme, kad apeliantas turėjo galimybę apžiūrėti parduodamą turtą, susipažinti su jo dokumentais, buvo informuotas apie padarytą namo rekonstrukciją, girdėjo apeliantą sakant, kad greitu laiku gaus paskolą iš banko ir per 2-3 savaites pilnai atsiskaitys su atsakovu, apie įgyjamo turto įkeitimą paskolai gauti apeliantas nekalbėjo. Iš 2014 m. rugpjūčio 12 d. dienos SEB banko pranešimo matyti, kad apeliantas į banką su prašymu suteikti jam kreditą namų valdos ir žemės sklypui įsigyti kreipėsi tik 2013 m. liepos 24 d., kas tik patvirtina, kad apeliantas nupirkti sodybą galėjo tik tuo atveju, jeigu ji būtų įkeista SEB bankui. Šias aplinkybes objektyviai įvertino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad apeliantas atsikraustė ir apsigyveno sodyboje, jo užsakymu buvo atliktas turto vertinimas, iš kurio jis privalėjo matyti, kad kai kurių statinių sodyboje nėra, tačiau jie neišregistruoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, šią aplinkybę vertinusiu, kaip trukdį gauti paskolą, bet ne pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo apžiūrėti perkamą sodybą, jos dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, siekdamas išvengti bet kokių kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti, užsakė naujus nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti ir įregistruoti VĮ Registrų centre 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. likus dešimčiai dienų iki pagrindinės sutarties sudarymo termino (1 t., b. l. 9–13). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal patikslintus kadastro duomenis gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 93,47 kv. m iki 138,69 kv. m (1 t., b. l. 9–13, 14–18), atsakovas kainos nekėlė. Ginčo dėl to, kad apeliantas buvo supažindintas su visais pakeitimais, susipažino su dokumentais, byloje nėra. Pažymėtina, kad pats apeliantas šią aplinkybę pripažino teismo posėdžio metu, nurodydamas tik tai, kad atsakovas vėliau dokumentus pasiėmė ir sakė pateiks juos notarų biure. Kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, jog atsakovas atsisakė pateikti bet kokius dokumentus, susijusius su nelegaliomis statybomis, ar jų įteisinimu, kadangi jokių įrodymų apie tai, kad būtų atliktos nelegalios statybos byloje nėra. Nors neginčytinų įrodymų apie tai, kad apeliantas prieš preliminarios sutarties sudarymą būtų informuotas apie parduodamo turto hipoteką, byloje nėra, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, hipoteka išregistruota jau kitą dieną po preliminarios sutarties sudarymo (3 t., b. l. 1–2) ir tai nebuvo jokia kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Taigi, iš visų nurodytų aplinkybių, spręstina, kad jokių kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo ir tai žinojo pats apeliantas, tačiau, nors tai žinodamas, būdamas informuotas, jog 2013 m. rugpjūčio 16 d. 16.30 val. laukiamas notarų biure dėl pagrindinės sutarties sudarymo, sudaryti sutarties neatvyko. Teisėjų kolegijos nuomone, viso šalių bendravimo metu atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip netinkamų atsisakymo ar vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas neprarado suinteresuotumo sudaryti pagrindę sutartį: sutiko pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, sutvarkė dokumentus, pakeitimus įregistravo registre, todėl negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad pagrindinės sutarties nepasirašymą lėmė atsakovo veiksmai.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos preliminariosios sutarties sąlygos ir jų vykdymo aplinkybės patvirtina, kad būtent apeliantas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių veiksmus ir konstatavo, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo kaltės.

36Dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo

37Bylos duomenimis nustatyta, kad ikisutartiniuose santykiuose apeliantas atsakovui pervedė 50 000 Lt.

38Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir netesybomis, kaip prievolių užtikrinimo būdu. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška.

39Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; kt.)

40Nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties 4.2 punkte numatyta, jog pirkėjui nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, pardavėjas turi teisę sutartį nutraukti ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą. Jei sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, kurią nutraukus pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui 30 000 Lt avansą ir per 20 darbo dienų sumokėti papildomai 5 000 Lt baudą (Sutarties 4.3 punktas).

41CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

42Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytą preliminariąją sutartį, šalių elgesį, pagrįstai sprendė, kad ieškovo sumokėta pinigų suma pagal preliminariąją sutartį atliko preliminariosios sutarties užtikrinimo netesybomis funkciją. Apeliantas pažeidė savo prievolę sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, šios sutarties atsisakė nesant pardavėjo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grąžinti sumokėtą pinigų dalį prievolę pažeidusiam ieškovui nėra pagrindo, nes tokia sankcija buvo numatyta preliminarios sutarties 4.2 punkte.

43Apelianto nuomone, netesybos yra aiškiai per didelės.

44Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

45Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo sumokėtas 50 000 Lt avansas, pirmosios instancijos teismo paliktas atsakovui kaip netesybos, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, šalių elgesį, patirtį, amžių, atsakovo patirtų nuostolių dydį, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra aiškiai per didelės.

46Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo

47CK6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad preliminarioji sutartis yra ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

48Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad šalių 2013 m. gegužės 27 d. sudaryta sutartis yra preliminarioji, pripažintina, jog jos pagrindu susiklostė šalių ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Pagrindinės nuostatos, skirtos preliminariajai sutarčiai reglamentuoti, įtvirtintos CK 6.165 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

49Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, sutiktina su apeliantu, jog jis 2013 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu tinkami informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. Kasacinis teismas nurodęs ir tai, kad preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra ne kas kita, kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ar ne.

50Ieškovas kaip savo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastį nurodė aplinkybę, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes neinformavo, kad įregistruota hipoteka, apie pakeitimus, padarytus gyvenamajame name, nugriautus pastatus, kad duomenys nebuvo registruoti VĮ Registrų centre, prarado pasitikėjimą atsakovu. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir atleidžiančiomis nuo atsakomybės, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Kaip nustatyta byloje, hipoteką atsakovas išregistravo jau kitą dieną po preliminarios sutarties pasirašymo, t. y. 2013 m. gegužės 30 d. ( t., b. l. ), visus padarytus pakeitimus įregistravo, dokumentus sutvarkė iki numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. Kad dokumentus matė, jam buvo pateikti susipažinti rugpjūčio pradžioje, patvirtino ir pats apeliantas, kurio teigimu, atsakovas jam dokumentų nepaliko, sakė, kad pateiks kai susitiks pas notarą. Taigi jokių kliūčių dėl dokumentų sutvarkymo pagrindinei sutarčiai sudaryti neliko, tai žinojo pats apeliantas, todėl jis nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina ir tai, kad pranešime nutraukti sutartį, konkrečios priežastys neįvardytos.

51Konstatavus, kad ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti preliminariąją sutartį, t. y. atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, yra pagrindas taikyti jam atsakomybę pagal preliminariosios sutarties nuostatas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vertino įrodymų visumą, nepažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių, pripažindamas, kad būtent ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

53Dėl baudos paskyrimo

54Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas 4 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam skyrė nepagrįstai.

55CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

56Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovo elgesio teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos nepripažino kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau sprendė, kad ieškovas ir jo atstovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bauda ieškovui skirta nepagrįstai, kadangi šios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje, kuria ieškovui buvo paskirta 1 000 Lt bauda, todėl dar kartą tų pačių veiksmų pripažinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nebuvo pagrindo, todėl ši sprendimo dalis naikintina.

57Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi vertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

58Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese (1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 4 t., b. l. 29), kurios neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

60Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovui S. R. paskirta 4 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų, t. y. 2 000 Lt paskirti atsakovui J. B..

61Priteisti atsakovui J. B., a. k. ( - ) iš apelianto S. R., a. k. ( - ) 289 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.