Byla 3K-3-161-415/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras; institucijos, teikiančios išvadas byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus viešojo pirkimo sąlygoms, apibrėžiančioms pirkimo objektą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis atviro konkurso „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbai“ (toliau – Konkursas) sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su Signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (toliau – EVKS), kuriems taikomas Konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų techninės specifikacijos“ (toliau – Techninė specifikacija) A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkto reikalavimas, sąlygas, nustatančias reikalavimus EVKS darbams, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir reikalavimus pasiūlymui, susijusius su nurodytais darbais, įskaitant: Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, B dalies: „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“, „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“, „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“, taip pat kitas Konkurso sąlygas, susijusias su EVKS darbais; įpareigoti atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) nutraukti Konkurso procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 22 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė apie Konkursą (pasiūlymų pateikimo terminas – 2014 m. birželio 3 d. 9.00 val.). Ieškinyje nurodoma, kad Konkursu perkami antrojo geležinkelio kelio statybos ir gretimų geležinkelio stočių rekonstrukcijos darbai, taip pat EVKS išplėtimo (pritaikymo) darbai. Techninės specifikacijos B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ 1.1 punkto b papunktyje nustatytas reikalavimas tiekėjui atlikti su antrojo kelio klojimu susijusį Telšių ir Lieplaukės stočių eismo valdymo (signalizacijos) sistemų (MPC) išplėtimą (pritaikymą), išlaikant esamą stočių eismo valdymo sistemų jų sąsajų saugumo SIL-4 lygį, remiantis EN 50126, 50128, 50129. Ieškovo teigimu, užtikrinti reikalaujamą sistemų saugumo lygį galima tik dviem atvejais – būnant (esant) EVKS gamintoju (tiekėju) arba sudarius sutartį su sistemų gamintoju (tiekėju), kuria jis suteiktų teisę atlikti Konkurse numatytus darbus, susijusius su jo įdiegta sistema. Ieškovo specializacija – geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbai, todėl jis, neturėdamas Konkurso sąlygose reikalaujamų sutarčių su EVKS gamintojais ir tiekėjais bei norėdamas dalyvauti šiame ir dar keturiuose iš esmės identiškuose atsakovės paskelbtuose konkursuose, 2014 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus nustatytus reikalavimus atitinkančioms bendrovėms – UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ – pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo. „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ pranešė negalinčios pateikti pasiūlymų, todėl vienintelis subjektas, galintis įgyvendinti reikalavimus, susijusius su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, yra UAB „Fima“. Ieškovas 2014 m. birželio 16 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo, tačiau perkančiosios organizacijos 2014 m. birželio 18 d. pranešimu buvo informuotas, kad pretenziją atsisakyta nagrinėti dėl praleisto jos pateikimo termino. Ieškovo vertinimu, Konkurso sąlygų reikalavimai apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu; perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti skaidrumo principą, neturėjo teisės sujungti kelių pirkimo objektų į vieną, taip suteikdama nepagrįstą pranašumą UAB „Fima“ pasirinktiems ūkio subjektams. Ieškovas nurodo, kad rangos darbai, susiję su EVKS, kuriuos atlikti gali tik UAB „Fima“, sudaro apie 20 proc. perkamų darbų vertės, todėl mažą dalį darbų galintis atlikti subjektas turi išimtinę teisę nulemti viso Konkurso laimėtoją, o kiti tiekėjai praranda teisę dalyvauti Konkurse. EVKS reikalavimai patys savaime yra pagrįsti, tačiau perkančiajai organizacijai sujungus atskirus pirkimo objektus, diskriminuoja ir varžo tiekėjų konkurenciją. Darbus, susijusius su EVKS, gali atlikti tik UAB „Fima“, todėl, ieškovo vertinimu, perkančioji organizacija privalo atlikti atskirą šių darbų viešąjį pirkimą, jo sąlygose nurodyti, kad laimėtojas darbus turės atlikti ir derinti su kitos darbų dalies viešojo pirkimo laimėtoju. Ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo pretenziją, motyvuodama tuo, jog ji pateikta nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnyje nustatytų terminų, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. birželio 5 d., gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą, o pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė po 10 dienų, t. y. 2014 m. birželio 16 d.

8II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, nustatęs, kad Konkurso dokumentai CVP IS paskelbti 2014 m. balandžio 22 d., ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis (UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“) dėl komercinių pasiūlymų pateikimo 2014 m. gegužės 11 d., „Bombardier Transportation Sweden AB“ atsakymas gautas 2014 m. gegužės 20 d., UAB „Telekonta“ – 2014 m. birželio 4 d., UAB „Fima“ atsakymas negautas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o pretenziją perkančiajai organizacijai ieškovas pateikė 2014 m. birželio 16 d. (perkančioji organizacija ją gavo 2014 m. birželio 17 d.), vadovaudamasis VPĮ 93, 94 straipsniais, sprendė, kad ieškovas praleido pretenzijos pateikimo terminą ir atsakovė pagrįstai atsisakė ją nagrinėti, nes pretenzija pateikta per 12 dienų nuo UAB „Telekonta“ atsakymo gavimo dienos. Teismas pažymėjo, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis [sujungimas] lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei būtų pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumui vertinti ypač svarbus proporcingumo principas – net jei pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti. Teismas sprendė, kad atsakovė pirkimo objekto neskaidymą į dalis tinkamai pagrindė viešuoju interesu – sujungimas užtikrino sklandų projekto įgyvendinimą, kad įvykus įrangos ar sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų atsakingas vienas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei pašalintų gedimus per trumpiausią laiką; tai ne tik sumažina aptarnavimo išlaidas, bet ir palengvina projekto valdymą, priskiria atsakomybę už darbus ir įrangos ar sistemų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, taip išvengiant ginčų. Be to, pirkimo objekto skirstymas į dalis galbūt neužtikrintų racionalaus lėšų naudojimo principo, nes paslaugų teikimo kaina išaugtų. Teismas nurodė, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis pagrįstas objektyviu atsakovės poreikiu įsigyti reikalingus darbus ir paslaugas, susijusius su viešuoju interesu, – darbai perkami įgyvendinant projektą, kurio tikslas – sutrumpinti krovinių vežimo laiką transeuropiniais geležinkeliais ruože Telšiai–Lieplaukė, patobulinant transeuropinių geležinkelių sistemos struktūrines posistemes (infrastruktūros, energijos, valdymo ir signalizacijos), padidinti keleivinių ir krovininių traukinių pralaidumą, sutrumpinti kelionės laiką, padidinti eismo saugumą. Tinkamas projekto įgyvendinamas leistų panaudoti planuotas investicijas, padidinti Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, konkurencingumą tarp gretimų valstybių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, neskaidydama pirkimo į dalis, nepažeidė VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų viešųjų pirkimų principų. Kadangi ieškovas, įvertinęs Konkurso sąlygas, ieškinį dėl savo teisių pažeidimo pateikė Konkurso pradžioje, dar prieš vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus, tai teismas sprendė, kad jis elgėsi sąžiningai ir nėra pagrindo jam skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą nepakeistą.

12Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai pagrindė pirkimo objekto neskaidymą į dalis dėl viešojo intereso. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo objektas negali būti skaidomas ne tik dėl pačios EVKS atitikties saugumo reikalavimams, bet ir dėl grėsmės eismo saugumui, kuri gali kilti kelio darbus atlikus anksčiau, nei pritaikoma EVKS, nes tuomet būtų sudarytos nepalankios sąlygos saugumui užtikrinti ir galima žmogiškojo faktoriaus įtaka. Kolegija pritarė atsakovės pozicijai, kad, išskaidžius pirkimo objektus ir perkančiajai organizacijai suteikus galimybę dėl atskirų darbų trūkumų šalinimo tiesiogiai kreiptis į konkrečius subtiekėjus, neproporcingai užsitęstų rangos darbai, nes užsakovui reiktų identifikuoti, kuris iš subrangovų atsakingas už gedimą, kontroliuoti, ar šis pašalintas tinkamai ir laiku, pareikalautų iš užsakovo neproporcingų laiko ir žmogiškųjų resursų; be to, perkančioji organizacija neturi perkamiems darbams atlikti reikalingų atestatų ir licencijų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendė, kad Techninės specifikacijos A dalies 6.1. punkto nuostata („rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir (ar) išplečiamų EVKS bei mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų (toliau – MPC) gamintojas (tiekėjas), privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų (tiekėjų) bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), įrodančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti / išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas / protokolus / sąsajas / modulius) ir pritaikyti (išplėsti) esamas MPK, išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL lygį, remiantis EN 50126, 50128, 20129 pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo (gamintojo) Interlokingų įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos“) negali būti pripažinta neproporcinga, neadekvačia ar nustatančia pernelyg aukštus reikalavimus tiekėjams, nes ji nustatyta dėl perkančiosios organizacijos poreikio naujus signalizacijos ir eismo valdymo įrenginius įjungti į šiuo metu veikiančias EVKS ir MPC sistemas (geležinkelių signalizacijos įrenginiai yra neatsiejama geležinkelio infrastruktūros dalis). Nors pirkimo objekto sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių, kolegija sprendė, kad Konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtai ribojančiomis konkurenciją (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), pažeidžiančiomis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, nes sujungimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys apie kreipimąsi į UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ dėl komercinio pasiūlymo darbams atlikti ir jų atsakymai neįrodo, kad sistemų (EVKS ir MPC) gamintojas (tiekėjas) pagal Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą yra būtent UAB „Fima“, nes į nurodytus subjektus ieškovas kreipėsi dėl pasiūlymų pateikimo darbams, kurie perkami kitais atsakovės viešaisiais pirkimais, atlikti. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad EVKS gamintojas (tiekėjas) yra „Indra Sistemas S. A.“, MPC tiekėjas – konsorciumas „Siemens Aktiengesellschaft“ ir „Siemens Osakeyhtio“, veikiantis per „Siemens Osakeyhtio“ filialą Lietuvoje, MPC gamintojas – „Siemens Aktiengesellschaft“. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad perkamus darbus, susijusius su EVKS, gali atlikti tik UAB „Fima“. Atmesdama ieškovo argumentą, kad perkančioji organizacija veikė neskaidriai Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkte nenurodydama, jog jo reikalavimus atitinka susitarimas su „Indra Sistemas S. A.“ ar „Siemens Osakeyhtio“ filialu Lietuvoje, kolegija pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 54 punkte nustatyta, jog konkurso sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva, jiems CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipiantis į perkančiąją organizaciją. Ieškovui, kaip profesionaliam rinkos dalyviui, turėjo būti žinomi viešųjų pirkimų dalyviams keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovas, prisijungęs prie CVP IS sistemos, prašė atsakovės paaiškinti, patikslinti, jo nuomone, neaiškias Konkurso sąlygas, kurios užkerta kelią dalyvauti Konkurse; be to, ieškovas ginčijo Konkurso sąlygas dėl neteisėto skirtingų pirkimo objektų sujungimo į vieną, t. y. siekė, kad Konkursu nebūtų perkami EKVS išplėtimo (pritaikymo) darbai. Kolegija, įvertinusi, kad ieškovas geležinkelių statybos srityje turi daugiau nei 110 metų patirtį, yra kompetentingas ir pajėgus atlikti Konkursu perkamus statybos darbus, tačiau nesikreipė dėl Konkurso sąlygų paaiškinimo, patikslinimo, sprendė, kad Konkurso sąlygos jam buvo aiškios. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad jis kreipėsi į geležinkelių EVKS įrengimo srityje veikiančias įmones dėl komercinių pasiūlymų darbams, susijusiems su EVKS, vykdyti ar atliko kitokius veiksmus, įrodančius siekį dalyvauti Konkurse. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad terminai Konkurso sąlygoms apskųsti turi būti skaičiuojami nuo tada, kai jis sužinojo informaciją apie sistemų gamintojus (tiekėjus), t. y. gavęs atsakovės atsiliepimą. Kolegija netenkino ieškovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nustačiusi, kad ieškovas nenurodė jokių naujų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, kurios nenagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nepateikė naujų įrodymų, nepagrindė, kodėl turėtų būti daroma išimtis iš bendrosios taisyklės apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino ir nepasisakė dėl jo pateiktų teisinių ir faktinių argumentų, susijusių su pirkimo objekto sujungimu ir jo nulemtu konkurencijos varžymu. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, ieškinio atmetimą motyvavo perrašydamas Viešųjų pirkimų tarnybos išvados ištrauką, kurioje pateikta neobjektyvi ir šališka nuomonė (Tarnyba išvadą parengė perrašydama atsakovės paaiškinimus). Apeliacinės instancijos teismas taip pat netyrė byloje esančių įrodymų, konstatavo, kad kasatorius neįrodė, jog UAB „Fima“ yra EVKS ir MPC gamintoja (tiekėja), neatsižvelgdamas į tai, kad dublike kasatorius patikslino, jog susitarimai dėl EVKS ir MPC turi būti sudaromi atitinkamai su „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialu Lietuvoje, todėl turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad dalį darbų gali atlikti tik nurodyti subjektai, įtaka Konkurso rezultatams ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimui. Kasatoriaus vertinimu, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą, CPK 2, 176, 177, 183, 185, straipsniai, 263 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai.
  2. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Kasatoriaus teigimu, kasacinio teismo praktikoje pateisinamas tik toks pirkimo objektų sujungimas, jei jis ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje teismai netyrė, ar perkančiosios organizacijos deklaratyviai nurodytus tikslus (užtikrinti viešąjį interesą, sklandų projekto įgyvendinimą, racionalaus lėšų panaudojimo principą) įmanoma pasiekti kitomis priemonėmis, nei pirkimo objektų sujungimas, nevertino tai patvirtinančių argumentų. Teismai, vertindami pirkimo objekto sujungimo teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kokią perkamų darbų dalį sudaro EVKS ir MPC išplėtimo (pritaikymo) darbai – ginčijami darbai sudaro 20 proc. perkamų darbų, todėl, darbus sujungus į vieną objektą, specialių reikalavimų taikymas išplečiamas ir likusiems 80 proc. darbų, o teisė nuspręsti dėl tiekėjų, kurie galės dalyvauti Konkurse, perduodama šiuos reikalavimus atitinkančioms dviem įmonėms. Kasatoriui neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė dėl pirkimo objektų sujungimo teisėtumo, nes tokia išvada padaryta neišanalizavus bylos aplinkybių (kasatoriaus spėjimu, ji perrašyta iš Viešųjų pirkimų tarnybos išvados arba Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto analogiškoje civilinėje byloje (bylos Nr. 2-4948-640/2014), neįvertinus, kad atsakovė nepateikė objektyvių sujungimą patvirtinančių įrodymų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nevykdė jam nustatytos įrodymų vertinimo pareigos (CPK 183 straipsnis), ją perleido kitiems subjektams (Viešųjų pirkimų tarnybai), atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti pirkimo objektų sujungimo pagrįstumą, taip pažeisdamas CPK 2, 12, 17, 178 straipsnius, 179 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį, 186 straipsnio 4 dalį, 4238 straipsnio 1 dalį.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, neatsiejama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo dalis turėtų būti pripažįstamas perkančiosios organizacijos nepriklausomumas nuo potencialių tiekėjų ir jos savarankiškumas priimant su viešaisiais pirkimais susijusius sprendimus, kuris gali būti ribojamas tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis. Ginčijamos Konkurso sąlygos patvirtina, kad Konkursas ir jo eiga priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos ir objektyvių veiksnių, tačiau nuo konkrečių ūkio subjektų sprendimų ir jų subjektyvių vertinimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį Konkursu perkamų darbų (susijusių su EVKS ir MPC) gali atlikti tik „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialas Lietuvoje, be kurių pasiūlymo joks kitas asmuo negalės dalyvauti Konkurse, nepriklausomai nuo jo kompetencijos atlikti su EVKS ir MPC nesusijusius darbus, taigi Konkurso dalyvių skaičius priklauso išimtinai nuo „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialo Lietuvoje, o ne nuo Konkurse norinčių dalyvauti tiekėjų; perkančioji organizacija renkasi ne iš visų darbus galinčių atlikti tiekėjų, o tik iš tų, kuriems pirmiau nurodytos įmonės sudarė galimybę dalyvauti Konkurse. Kasatorius padarė išvadą, kad ginčijamomis Konkurso sąlygomis atsakovė sukūrė išimtines teises „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialui Lietuvoje nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse, taip apribodama savo nepriklausomumą ir savarankiškumą bei pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai neįvertino Konkurso sąlygų, kurias nustatydama perkančioji organizacija pažeidė nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Perkančioji organizacija neužtikrino, kad Konkurse galėtų dalyvauti visi potencialūs tiekėjai, nepriklausomai nuo privačių ūkio subjektų valios; nustatydama pareigą tiekėjams sudaryti susitarimus su „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialu Lietuvoje, pažeidė tiekėjų teisę pasirinkti savo subrangovus ir jungtinės veiklos partnerius; Konkurso sąlygomis neįpareigojo „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialo Lietuvoje sudaryti susitarimus su tiekėjais ir tai padaryti vienodomis sąlygomis. Atsakovė, suteikdama konkurencinį pranašumą „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialui Lietuvoje bei jiems priimtiniems tiekėjams, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, o sujungdama pirkimo objektus – VPĮ 25 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį. Pirkimo objektų sujungimas taip pat pažeidžia ir proporcingumo principą, nes mažą dalį Konkursu siekiamų įsigyti darbų (iki 20 proc.) galintys atlikti „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialas Lietuvoje lemia Konkurso dalyvius ir tik nuo jų priklauso, iš ko perkančioji organizacija galės įsigyti darbus, kurių šie subjektai atlikti negali (80 proc. pirkimo objekto).
  4. Dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas byloje netyrė konkurencijos ribojimo, o apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad Konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtai ribojančiomis konkurenciją. VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kasatoriaus manymu, ginčijamos Konkurso sąlygos panaikina tiekėjų galimybę varžytis tarpusavyje, nes aplinkybė, ar jie dalyvaus Konkurse ir jį laimės, priklauso ne nuo jų konkurencinio pranašumo (siūlomos kainos, kompetencijos), bet nuo to, ar „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialas Lietuvoje sutiks su juo sudaryti sandorius dėl EVKS ir MPC darbų atlikimo.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kasatoriaus prašymu įtraukė į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą ir Konkurencijos tarybą, rėmėsi kompetentingų institucijų pateiktomis išvadomis ir jas įvertinęs kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (net jei jų ir neišvardijo skundžiamuose procesiniuose sprendimuose) priėmė pagrįstą sprendimą; aplinkybė, kad teismas sutiko su Tarnybos išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis neįvertino byloje esančių įrodymų. Atsakovės manymu, skunde pateikiami subjektyvūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl proceso teisės normų pažeidimo, neparemti išsamiais argumentais. Teismai tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ir šie nepatvirtino konkurencijos ribojimo fakto, pasisakė dėl įrodymų viseto. Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į perkamų sistemų išplėtimą / pritaikymą / perkonfigūravimą galinčius atlikti jų gamintojus (tiekėjus), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jiems tariamai buvo suteikta teisė nuspręsti, kas galės dalyvauti Konkurse.
  2. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Atsakovė pažymi, kad VPĮ nenustatyta pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į dalis, todėl kasatorius, manydamas, jog tai turėjo būti padaryta, privalėjo objektyviais duomenimis pagrįsti skaidymo būtinumą. Atsakovės teigimu, Konkurso objektas nebuvo sujungtas – pirkti kompleksiniai rangos darbai, siekiant užtikrinti, kad išplečiamos EKVS ir MPC būtų suderintos ir tinkamai sujungtos su jau veikiančiomis sistemomis, darbai atliekami nesustabdant geležinkelio eismo keliu, šalia kurio bus įrengiamas antrasis kelias. Be to, atsakovė nurodo, kad ji neturi žmogiškųjų išteklių, kurie galėtų derinti skirtingų rangovų veiksmus, turėtų atitinkamų sričių specialistams privalomus atestatus (nėra profesionali projektuotoja ar statytoja), kurie būtini koordinuojant darbus, jeigu šie būtų perkami iš skirtingų tiekėjų. Anot atsakovės, savo procesiniuose dokumentuose ji pagrindė poreikį (būtinumą) visus darbus pirkti vienu pirkimu, jų neskaidant, o kasatorius, teigdamas, kad pirkimo objekto sujungimu ribojama konkurencija, nepateikia tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad jos poziciją dėl geležinkelio kelio modernizavimo ir EKVS bei MPC išplėtimo / pritaikymo / perkonfigūravimo darbų pirkimo jų neskaidant pagrindžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nustatyta, kad pirkimo objekto neskaidymas tinkamai pagrįstas viešuoju interesu.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Atsakovė teigia, kad kasatoriaus teiginiai dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo paremti subjektyviomis prielaidomis, jog esamų EKVS ir MPC gamintojai gali nesudaryti susitarimo dėl šių sistemų išplėtimo / pritaikymo / perkonfigūravimo, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina, nėra įrodymų, kad nebuvo konkurencijos tarp potencialių tiekėjų. Atsakovė nurodo, kad kasatorius nesikreipė į potencialius subtiekėjus, jog šie pateiktų komercinį pasiūlymą darbų daliai atlikti (dėl dalyvavimo ginčo Konkurse nesikreipė nei į UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“, kurių prašė pateikti pasiūlymus kitiems pirkimams, nei į atlikti su EKVS ir MPC susijusius darbus įgaliotus „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialą Lietuvoje), nesistengė su jais susitarti. Kasatorius neturėdamas teisinio ir faktinio pagrindo kuria hipotetines situacijas, kad sistemų gamintojai (tiekėjai) suinteresuoti dėl to, kas laimės Konkursą, nors byloje pateikti „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialo Lietuvoje patvirtinimai, jog jie vadovaujasi sąžininga verslo praktika. Atsakovės manymu, Techninėje specifikacijoje buvo nurodyti perkamų sistemų pavadinimai, todėl kasatorius galėjo išsiaiškinti jų gamintojus (tiekėjus) ir kreiptis į juos dėl komercinių pasiūlymų pateikimo, tačiau to nepadarė, nesiėmė jokių veiksmų, nerodė suinteresuotumo dalyvauti Konkurse, o reikšdamas ieškinį nurodo tik prielaidas dėl galimo teisių pažeidimo. Konkurencijos taryba kitoje civilinėje byloje, kurioje kasatorius pareiškė panašų ieškinį, pateiktoje išvadoje nenustatė, kad buvo pažeista konkurencija. Atsakovė nesutinka, kad dalį perkamų darbų gali atlikti tik „Indra Sistemas S. A.“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialas Lietuvoje, pažymi, jog savo procesiniuose dokumentuose nurodė tik aplinkybę, kad šie subjektai yra veikiančių sistemų gamintojai; kasatorius nepateikė duomenų, jog kreipėsi į juos dėl dalyvavimo Konkurse, taip pat neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas surasti kitą darbus galintį atlikti rinkos dalyvį.
  4. Dėl praleisto termino pretenzijai pateikti. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius ginčija tik dalį skundžiamų sprendimų, tačiau nepasisako dėl jų dalies, kurioje teismai pripažino, jog jo pretenzija perkančiajai organizacijai pateikta praleidus VPĮ 94 straipsnyje nustatytą terminą. Kasatorius, profesionalus ūkio subjektas, turėjo pakankamai laiko susipažinti su Techninės specifikacijos projektu, Konkurso dokumentais ir nustatęs, kad jie neaiškūs, kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl Konkurso sąlygų paaiškinimo, tačiau to nepadarė. Dėl to atsakovė daro išvadą, kad kasatorius suprato nustatytus reikalavimus, tačiau nebuvo suinteresuotas dalyvauti Konkurse, elgėsi aplaidžiai, nesistengė operatyviai gauti darbus galinčių atlikti subjektų komercinių pasiūlymų. Anot atsakovės, kasatorius pareiškė pretenziją akivaizdžiai praleidęs jos pateikimo terminą, o nurodydamas, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai gavo atsakovės atsiliepimą, manipuliuoja faktinėmis bylos aplinkybėmis.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia dėl perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo veiksmų procese; perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir atsakovės veiksmų teisėtumo; perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

19Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo veiksmų procese

20Kasaciniame skunde nėra pateikiami teisiniai argumentai dėl teismų padarytų išvadų, susijusių su pretenzijos ginčyti Konkurso sąlygas termino praleidimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatyme įtvirtintas terminas pateikti pretenziją buvo praleistas, o perkančioji organizacija teisėtai ją paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovui atskirai neginčijant šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su termino pretenzijai pareikšti praleidimu ir atsisakymo ją nagrinėti pagrįstumu, nepasisakė. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai vertino tiekėjo argumentus dėl ginčo esmės.

21Kasacinis teismas šioje nutartyje, inter alia, siekdamas užtikrinti viešąją teisės aiškinimo ir vienodinimo funkciją, pasisako dėl peržiūros procedūros, tokį poreikį pripažindamas dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pretenzijos terminas buvo praleistas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismams, nors to tinkamai nemotyvuojant, pripažinus kasatoriaus teisę į teisminę gynybą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės, kasatoriui neliko poreikio ginčyti perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti pretenziją, todėl kasaciniu skundu jis pagrįstai kelia tik perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo ir jo vertinimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose klausimus. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovės argumentai, kad dėl to kasatoriaus veiksmais patvirtinamas jo sutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu, susijusių su peržiūros procedūra ir iš jos išplaukiančiomis tiekėjų pareigomis.

22Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Taigi pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal įstatymą siejama ne su sužinojimo apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, o su perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu.

23Nepaisant to, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje pateikiamais išaiškinimais dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą (o ne sprendimo išviešinimo) kriterijus išlieka aktualus ir taikant nurodytas VPĮ 94 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad dėl to anksčiau ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-436/2013, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją); tokios pozicijos tebesilaikoma ir naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimas Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13, ECLI:EU:C:2014:307).

24Pirmosios instancijos teismas, nurodęs tiekėjo sužinojimo (suvokimo) momento svarbą teisės kreiptis dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo įgyvendinimui ir pripažinęs, kad šioje byloje ieškovas sužinojo apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kai gavo UAB „Telekonta“ atsakymą į savo kreipimąsi dėl komercinių pasiūlymų pateikimo, konstatavo, jog pretenzija perkančiajai organizacijai pateikta po 12 dienų, t. y. praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą pretenzijai teikti, nors neįvertino, ar tiekėjas galėjo objektyviai suprasti savo teisių pažeidimo mastą, todėl be teisėto pagrindo sprendė, kad ieškovas praleido pretenzijos pateikimo terminą, o atsakovė pagrįstai atsisakė pretenziją nagrinėti.

25Kasacinis teismas jau yra nurodęs, kad negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pvz., viešojo pirkimo sutarties vertės); galimybė riboti tiekėjų teisę, atsižvelgiant į šių apdairų ir rūpestingą elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimą sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

26Atsižvelgiant į tai, informacijos, kuri svarbi tiekėjui dalyvavimo pirkime ir pasiūlymo pateikimo aspektais, nepateikimas – prielaida teismui savo iniciatyva ar ieškovo reikalavimu spręsti, kad pretenzijos, kuria kvestionuojamas pirkimo sąlygų teisėtumas, terminai nebuvo praleisti, nes jie, kaip nurodyta pirmiau, inter alia, siejami su tiekėjo sužinojimo momentu. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovui nebuvo aiškiai žinoma apie tai, kad jis dėl komercinių pasiūlymų pateikimo turėtų kreiptis ne į tuos asmenis, į kuriuos jis kreipėsi, o į dalį Konkursu perkamų darbų (susijusių su EVKS ir MPC) galinčias atlikti tik „Indra Sistemas S. A.“, „Siemens Aktiengesellschaft“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialą Lietuvoje. Kadangi tokia informacija yra svarbi bei tiesiogiai susijusi su viešojo darbų pirkimo procedūromis ir būsima sutartimi, todėl privalo būti aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuose. Priešingai tokiems reikalavimams perkančioji organizacija šio Konkurso dokumentuose aiškios informacijos apie tai, kad eismo valdymo kontrolės sistemos (EVKS) šiame kelio ruože yra įrengtos projekto „Eismo valdymo centro įrengimas“ įgyvendinimo metu, o šio projekto rangovas ir EVKS sistemų gamintojas (tiekėjas) yra „Indra Sistemas S. A.“, bei apie tai, kad mikroprocesorinės eismo valdymo sistemos (MPC) yra įrengtos projekto „Signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų modernizavimas IX B Kretos koridoriaus Šiaulių–Klaipėdos ruože“ įgyvendinimo metu, o šio projekto rangovas (MPC sistemų tiekimas) yra konsorciumas „Siemens Aktiengesellschaft“ ir „Siemens Osakeyhtio“, veikiantis per savo filialą Lietuvoje; MPC sistemų gamintojas yra „Siemens Aktiengesellschaft“, nepateikė. Tokia informacija buvo aiškiai išviešinta tik atsakovės teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (T. 1, b. l. 192). Dėl nurodytų aplinkybių kasacinis teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ieškovo atsakovei teiktos pretenzijos, kuria ginčijamas Konkurso sąlygų teisėtumas, padavimo terminai nebuvo praleisti.

27Šių argumentų kontekste pasisakytina ir dėl apeliacinės instancijos teismo pozicijos dėl profesionalaus rinkos dalyvio kaip kvalifikuoto subjekto (tiekėjo) specialaus (aukštesnio) Konkurso sąlygų suvokimo standarto ir tokio subjekto galimybių kreiptis į kitus ūkio subjektus, kad šie pateiktų pasiūlymus dėl tam tikrų darbų, nustatytų Konkurso sąlygose, atlikimo.

28Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai; perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai, o ne tiekėjui tenka pareiga pagal VPĮ 24 straipsnį tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011); neginčytina, kad tiekėjai – verslu užsiimantys ūkio subjektai, jiems keliami aukštesni reikalavimai, jie taip pat turi prisiimti dalį rizikos, tenkančios dėl VPĮ, kaip lex specialis, nuostatų pažeidimo; vis dėlto ši pozicija negali būti suabsoliutinta, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigas, išplaukiančias iš įstatymo, kruopščiai parengti pirkimo sąlygas ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AV Investicija“ v. VĮ Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-132/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar ieškovo profesionali ilgametė patirtis priskirtina ir darbams, nustatytiems Konkurso sąlygose dėl reikalavimų EVKS darbams, tiekėjo kvalifikacijai ir pasiūlymui, ar apsiriboja tik geležinkelių tiesimu bei remontu.

29Kadangi pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, pripažino, kad terminas pretenzijai pateikti praleistas ir kad atsakovė pagrįstai nenagrinėjo ieškovo pretenzijos, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ieškovas šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija, o tai procesine prasme suponuotų situaciją, kuri eliminuotų teisinį pagrindą pasisakyti dėl ginčijamų Konkurso sąlygų iš esmės, vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, dėl šalių ginčo – pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo – sprendė iš esmės.

30Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. Akivaizdu, kad tokių pareigų dėl proceso eigos teismai turi laikytis ir tokiu atveju, kai ieškovas (tiekėjas) procesiniuose dokumentuose apskritai nekelia pretenzijos terminų klausimo, nenurodo jų praleidimo priežasčių ar kitų reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014). Dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (ex officio), t. y. net ir tarp proceso šalių dėl to nesant ginčo (ieškovas nenurodo termino praleidimo priežasčių, o atsakovas termino praleidimu prieš jį nesiremia) (šiame kontekste žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, UAB „Miesto skalbykla“, bylos Nr. 3K-3-408/2012). Tokia situacija, kai teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės, nors nenustatė taip veikti įstatyme įtvirtinto būtinojo pagrindo (CPK 4232 straipsnio 3 dalis) ar nekonstatavo savo teisės ex officio dėl to pasisakyti, neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, civilinės bylos Nr. 3K-3-84-248/2015).

31Dėl perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir atsakovės veiksmų teisėtumo bei šio vertinimo procese aplinkybių

32Kaip pažymėta, Konkurso, kuriuo perkami antrojo geležinkelio kelio Telšiai–Lieplaukė statybos rangos darbai, Techninės specifikacijos B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ 1.1 punkto b papunktyje nustatytas reikalavimas tiekėjui atlikti su antrojo kelio klojimu susijusį Telšių ir Lieplaukės stočių eismo valdymo (signalizacijos) sistemų (MPC) išplėtimą (pritaikymą), išlaikant esamą stočių eismo valdymo sistemų jų sąsajų saugumo SIL-4 lygį, remiantis EN 50126, 50128, 50129. Ieškovo teigimu, užtikrinti reikalaujamą sistemų saugumo lygį galima tik dviem atvejais – būnant (esant) EVKS gamintoju (tiekėju) arba sudarius sutartį su sistemų gamintoju (tiekėju), kuria jis suteiktų teisę atlikti Konkurse nustatytus darbus, susijusius su jo įdiegta sistema; dėl to, kad atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus turi teisę tik EVKS gamintojas (tiekėjas) arba kitas subjektas, jeigu toks gamintojas (tiekėjas), su kuriuo būtų sudaryta sutartis, suteikia teisę atlikti Konkurse numatytus darbus, susijusius su jo įdiegta sistema, perkančioji organizacija neteisėtai varžo konkurencijos laisvę rinkoje ne tik dėl to, jog be teisėto pagrindo sujungia pirkimo objektus, bet ir dėl to, kad neteisėtai galimybę dalyvauti Konkurse padaro priklausomą nuo susitarimo su įmone gamintoja (tiekėja) dėl bendradarbiavimo (ar bendro pasiūlymo pateikimo, ar sandorio dėl subrangos arba kitų susitarimų) atlikti EVKS rangos darbus, kurių vertė bendroje rangos darbų apimtyje tesudaro apie 20 proc. Taigi ieškovas byloje įrodinėja tiekėjų konkurencijos laisvės varžymą.

33Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl pirkimo objektų sujungimo buvo varžoma tiekėjų konkurencijos laisvė; pripažino, kad pirkimo objektų sujungimas pateisinamas viešuoju interesu, sklandaus projekto įgyvendinimo užtikrinimu, kad įvykus įrangos (sistemų) nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką, racionalaus lėšų panaudojimo principo užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su šiais argumentais, pažymėjo būtent tokių Konkurso sąlygų reikšmę užtikrinant geležinkelio transporto eismo ir keleivių saugumą ir konstatavo, kad dėl visumos nurodytų argumentų Konkurso sąlygose nustatytos Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto nuostatos negali būti pripažįstamos neproporcingomis, neadekvačiomis ar nustatančiomis pernelyg aukštus reikalavimus tiekėjams.

34Šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados nepagrįstos.

35Dėl galimo tiekėjų konkurencijos laisvės ir sąžiningos konkurencijos varžymo viešuosiuose pirkimuose teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė iš esmės neginčija fakto, jog galinčių atlikti EVKS darbus tiekėjų ratas yra itin siaurai apibrėžtas, o iš bylos medžiagos galima būtų daryti išvadą, kad ginčo Konkurse apribotas tik „Indra Sistemas S. A.“, „Siemens Aktiengesellschaft“ ir „Siemens Osakeyhtio“ filialu Lietuvoje. Galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) lemiamos reikšmės vertinant, ar nepažeidžiama konkurencijos laisvė (sąžininga konkurencija), neturi, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną pats savaime riboja tiekėjų varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Vis dėlto galimų tiekėjų skaičiaus faktoriaus negalima apskritai nepaisyti, nes tai – vienas iš pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimo pagrindų (nors ir ne lemiamų). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad tiekėjų konkurencijos laisvė – iš VPĮ tikslų išplaukiantis reikalavimas, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011). Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pats kreipimasis į pirmiau nurodytus ūkio subjektus per se nepateisina atsakovės veiksmų, nes konkurencija tarp ūkio subjektų dėl ginčo Konkurso sąlygų nebuvo užtikrinta. Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat nurodo, kad ginčo Konkurso sąlygų kaip teisėtų ar ne kvalifikavimui savaime nedaro įtakos potencialių Konkurso dalyvių ir EVKS gamintojo ir (ar) jo įgalioto ūkio subjektų bendradarbiavimas ikisutartiniuose santykiuose.

36Dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną pažymėtina, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

37Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai akcentavo ypatingą viešojo intereso svarbą vertinant kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumą, tačiau netinkamai taikė reikalavimą įvertinti, ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau konkurencijos laisvę varžančiomis priemonėmis.

38Primintina, kad kasacinio teismo jau išaiškinta, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga; nekvestionuotina, kad paskelbtas pirkimas (kaip, beje, ir kiekvienas viešasis pirkimas) yra susijęs su viešuoju interesu, ir neabejotina jo nauda, tačiau šio pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

39Taigi viešojo intereso apsauga yra vienas iš teisinių pagrindų, pateisinančių perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vieną, tačiau nėra absoliutus ir vienintelis. Šiame kontekste svarbi kasacinio teismo praktika, kuria pripažįstama, kad galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto pripažinti prioritetiniu viešojo intereso dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi atžvilgiu turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, kaip išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014). Kita vertus, atsakovė, atsiliepime į kasacinį skundą kartodama ginčo Konkursu siekiamų tikslų (pvz., padidinti traukinių eismo greitį) naudą, aiškiai ir įtikinamai neparodo, kad tik pirkimo objektų sujungimu į vieną šiuos tikslus galima pasiekti, o savo pobūdžiu skirtingų darbų išskyrimu tam tikros viešojo intereso siekiamybės liks neįgyvendintos.

40Dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktika šioje srityje plėtojama ne tik pirkimo objektų heterogeniškumo (savo pobūdžiu atskirų), bet ir homogeniškumo (panašumo, vienarūšiškumo) atvejais. Be pirmiau nurodytų bylų (Nr. 3K-3-126/2010 ir Nr. 3K-3-84-248/2015), kuriose analizuota heterogeniškų pirkimo objektų sujungimo situacija, kasacinis teismas galimai nepagrįstai suvaržytos konkurencijos aspektu vertino ir homogeniškų pirkimo objektų sujungimo atvejį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Emsi“ v. VšĮ CPO LT, bylos Nr. 3K-3-255/2014). Pažymėtina, kad pagal naująsias Europos Sąjungos klasikinio ir komunalinio sektoriaus viešųjų pirkimų direktyvas (Nr. 2014/24/ES ir 2014/25/ES) galima spręsti apie tokią tiekėjų konkurencijos užtikrinimo ir mažų bei vidutinių įmonių veiklos skatinimo tendenciją, pagal kurią siekiama kuo dažniau išskirti tiek vienalyčius, tiek savo pobūdžiu skirtingus pirkimo objektus.

41Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų reikšmingomis nurodomas pirkimo objektų sujungimą pateisinančias priežastis, kurių negalima vertinti kaip teisėtų tiekėjų konkurencijos laisvės varžymo pagrindų šioje byloje. A fortiori sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų ir panašios problemos pirmiausia susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime, be to, nepaneigtos nei teisinės, nei administracinės galimybės organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą. Šios išvados savaime nepaneigia atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad sujungtiems į vieną ginčo darbams buvo parengtas vienas techninis projektas, o ginčo Konkurso sąlygos parengtos pagal FIDIC sąlygas. Šiame kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių ginčo eigą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat į perkančiosios organizacijos atsiliepime nurodytus argumentus, atkreipia dėmesį į prieštaringą ir dviprasmišką atsakovės poziciją, pagal kurią pirkimo objektas apskritai nėra sujungtas.

42Teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo sunkumai nepateisina tiekėjų varžymosi galimybių, kaip vienos iš esminių VPĮ saugomų vertybių, ribojimo dėl pirkimo objektų sujungimo. Jei atsakovė negali (de jure ar de facto) pati užtikrinti tam tikrų funkcijų įgyvendinimo, inter alia, geležinkelio infrastruktūros darbų koordinavimo, įstatymų nustatytomis priemonėmis šiuos poreikius tenkina trečiųjų asmenų, ūkio subjektų, pajėgumu (žr. taip pat mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-656/2013). Iš CVP IS duomenų matyti, kad atsakovė dėl šio Konkurso paskelbė ir įsigijo rangos darbų techninės priežiūros paslaugas, kurios, inter alia, apima ir rangovo darbo eigos ir spartos priežiūrą. Dėl perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos ir jai priskirtų funkcijų įgyvendinimo, inter alia, susijusių su geležinkelių infrastruktūra, atsakovės argumentai dėl savo kompetencijos stokos ir negalimumo koordinuoti dviejų skirtingų rangovų darbų taip pat vertintini kritiškai.

43Teisiškai nemotyvuota ir nepagrįsta laikytina atsakovės pozicija, kad pirkimo objektų išskyrimas suponuotų situaciją, jog bendras darbų rezultatas negalės būti naudojamas tinkamai pagal paskirtį, o tai lemtų neracionalų lėšų panaudojimą ir žalą visuomenei. Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas teismų vertintas hipotetiškai (pvz., nenustatyta, kad pirkimo išskaidymas į dalis atsakovei kainuotų brangiau; tai mažai tikėtina, nes dėl vienos pirkimo dalies vis tiek iš esmės tiekėjų ratas itin siauras, o dėl kitos – ūkio subjektų skaičius tik padidėtų), jos nepagrįstos objektyviais duomenimis, o tik atsakovės interpretacine pozicija. Tokia teismų pozicija nekoreliuoja su kasacinio teismo formuojama teismų praktika – 2010 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, yra išaiškinta, kad finansiniai poreikiai, jei nenustatyta kitų priežasčių, nepriskirtini prie pirkimo objektų sujungimą pateisinančių pagrindų.

44Dėl žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, procese atsakovės aiškiai ir įtikinamai nepaaiškinta, inter alia, atsižvelgiant į galiojantį traukinių eismo ir jo saugumo teisinį reguliavimą, žmogaus klaidos atsiradimo tikimybė dėl skirtingų pirkimo objektų rangovų veiklos. Mažai tikėtina, kad perkančioji organizacija, tinkamai įgyvendindama pareigas, jai kylančias dėl imperatyviųjų teisės normų, susijusių su jos veikla, taikymo, priėmusi kelio ruožo rangos darbus, bet dar nesibaigus EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbams, šiame kelio ruože leistų vykti jokiomis jai prieinamomis priemonėmis (ne tik elektronine signalizacija) nereguliuojamam traukinių eismui. Kita vertus, tokia įvykių seka, t. y. kai kelio ruožo statyba ir stoties pastato rekonstrukcija įvykdoma anksčiau už EVKS darbus, iš principo galima ir bendrus darbus vykdant vienam tiekėjui (ar kartu su subrangovais arba partneriais). Kaip nurodyta pirmiau, galimybė išvengti tokios rizikos užtikrinama organizacinėmis priemonėmis.

45Kasacinis teismas konstatuoja, kad atsakovei nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčo Konkurso sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis, todėl ši ieškinio dalis tenkinama.

46Dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis teisinių padarinių šioje byloje

47Atsižvelgiant į šios nutarties teisėjų kolegijos argumentų visumą, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie negali būti paliekami galioti, todėl atitinkamos jų dalys naikinamos ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinio dalį, ginčo Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis.

48Dėl kito reikalavimo – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti Konkurso procedūras – teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje susidėjusias aplinkybes nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį. Byloje yra duomenys, kuriuos 2014 m. lapkričio 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė perkančioji organizacija, kad atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašė projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų sutartį su jungtinės veiklos sutarties partneriais UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Belam telekomunikacijos“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“. Taigi ginčo Konkurso procedūros pasibaigė įstatyme įtvirtintu pagrindu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

49Kasacinio teismo formuojama teismų praktika nuosekliai vystoma pripažįstant, kad tais atvejais, kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis ir negaliojančiomis, teismas ex officio sprendžia dėl tokių sąlygų pagrindu kilusių teisinių padarinių – sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento arba alternatyvių sankcijų bei jų taikymo.

50Esant tokiai teisinei padėčiai, kai atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. iki įsiteisėjant teismų sprendimams pasirašė projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų sutartį su jungtinės veiklos sutarties partneriais UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Belam telekomunikacijos“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose nebuvo teisinių galimybių užtikrinti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi dėl neteisėtų Konkurso sąlygų pagrindu kilusių teisinių padarinių turinčio ieškovo materialiųjų ir procesinių teisių įgyvendinimo, kasacinis teismas bylos dalį dėl neteisėtų perkančiosios organziacijos veiksmų padarinių grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

51Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į procesą nebuvo įtraukti kiti nurodytos viešojo darbų pirkimo sutarties kontrahentai – UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Belam telekomunikacijos“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, todėl kasacinis teismas negali spręsti iš esmės dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pripažindamas šią sutartį negaliojančia ar VPĮ 952 straipsnio pagrindu dėl viešojo intereso palikdamas ją galioti ir perkančiajai organizacijai skirdamas vieną iš alternatyviųjų sankcijų. Dėl to pirmosios instancijos teismas šiuos subjektus turės įtraukti į procesą (dėl šio aspekto žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Entafarma“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-96-916/2015).

52Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nesprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

55Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ sąlygas dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo darbų bei antrojo geležinkelio kelio statybos ir geležinkelio stočių rekonstrukcijos – sujungimo į vieną.

56Kitą ieškinio dalį atmesti.

57Bylos dalį dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus... 6. Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius)... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 22 d. Centrinės viešųjų... 8. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas, nustatęs, kad Konkurso dokumentai CVP IS paskelbti 2014 m. balandžio... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal... 19. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo... 20. Kasaciniame skunde nėra pateikiami teisiniai argumentai dėl teismų padarytų... 21. Kasacinis teismas šioje nutartyje, inter alia, siekdamas užtikrinti... 22. Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiekėjas turi teisę... 23. Nepaisant to, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau –... 24. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs tiekėjo sužinojimo (suvokimo) momento... 25. Kasacinis teismas jau yra nurodęs, kad negalimas toks terminų taikymas,... 26. Atsižvelgiant į tai, informacijos, kuri svarbi tiekėjui dalyvavimo pirkime... 27. Šių argumentų kontekste pasisakytina ir dėl apeliacinės instancijos teismo... 28. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios... 29. Kadangi pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, pripažino, kad... 30. Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje... 31. Dėl perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir... 32. Kaip pažymėta, Konkurso, kuriuo perkami antrojo geležinkelio kelio... 33. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl pirkimo... 34. Šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados nepagrįstos.... 35. Dėl galimo tiekėjų konkurencijos laisvės ir sąžiningos konkurencijos... 36. Dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną pažymėtina, kad nei VPĮ, nei... 37. Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas... 38. Primintina, kad kasacinio teismo jau išaiškinta, jog konkurenciją riboja... 39. Taigi viešojo intereso apsauga yra vienas iš teisinių pagrindų,... 40. Dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis taip pat... 41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kitas pirmosios ir... 42. Teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo sunkumai... 43. Teisiškai nemotyvuota ir nepagrįsta laikytina atsakovės pozicija, kad... 44. Dėl žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja,... 45. Kasacinis teismas konstatuoja, kad atsakovei nepateikus aiškaus ir įtikinamo... 46. Dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis... 47. Atsižvelgiant į šios nutarties teisėjų kolegijos argumentų visumą,... 48. Dėl kito reikalavimo – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti... 49. Kasacinio teismo formuojama teismų praktika nuosekliai vystoma pripažįstant,... 50. Esant tokiai teisinei padėčiai, kai atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. iki... 51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į procesą nebuvo... 52. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Lietuvos... 55. Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei... 56. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 57. Bylos dalį dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduoti iš naujo... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...