Byla 2S-1751-640/2015
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą, kuriuo atsakovui uždrausta rašyti straipsnius, kuriuose ieškovas A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-12 nutartimi (b.l. 54-55, 6 tomas) A. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 teismo nutartyje įvardintų pareiškimo trūkumų, t.y. nenurodo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios buvo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimo priėmimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos. Teismas nurodė, jog pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Z. M. 2014-06-03 nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti civilinės bylos procesą, ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. P. 2014-09-09 nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, kvestionuodamas jose išdėstytus motyvus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo įvardytos nutartys yra priimtos po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimo, jos negali būti laikomomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nutartys yra teismų procesiniai sprendimai, kurių teisėtumas tikrinamas instancine tvarka.

5Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu (b.l. 58-60, 6 tomas) prašo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-117-734/2009, panaikinti cenzūrą ir grąžinti jam sumokėtus žyminius mokesčius. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi jis nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y. kad vyksta masinis dokumentų klastojimas Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose, tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jam negalėjo būti žinomos anksčiau.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009.

92015-06-03 nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pakartotinai nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes pareiškėjas ankstesne nutartimi nustatytus trūkumus pašalino iš dalies, t.y. sumokėjo žyminį mokestį, tačiau nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių (b.l. 48-49, 6 tomas).

10Pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartimi, kuria teismas jo pareiškimą laikė nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nenurodė naujai paaiškėjusiu aplinkybių, turinčių reikšmės proceso atnaujinimui.

11Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

12Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad procesą atnaujinti prašo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

13Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).

14Atskirasis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

15Apeliantas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, jog vyksta masinis dokumentų klastojimas Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose ir tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jam negalėjo būti žinomos anksčiau. Apeliantas savo teiginius, jog yra klastojami dokumentai teismuose grindžia aplinkybėmis, jog Vilniaus miesto ir Vilniaus apygardos teismai išnagrinėtose civilinėse bylose nesutiko arba atmetė apelianto argumentus bei pateiktus procesinius dokumentus. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra jokio pagrindo. Visų pirma, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad tai, jog teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto aplinkybių vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis ar juo labiau teigti, jog tokiu būdu yra klastojami dokumentai. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014). Antra, tai įrodinėti nereikia aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pažymėtina ir tai, jog apeliantas, manydamas, kad iš tiesų yra klastojami teismo dokumentai, nurodo, jog kreipėsi į prokuratūrą (b.l. 60, 6 tomas), tačiau apeliantas nepateikia jokių duomenų, kad jo minimi dokumentai įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinti suklastotais, ar dėl dokumentų suklastojimo pradėtos bylos.

16Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

17Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

18Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai