Byla 2A-626-881/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: If P&C Insurance AS ir uždaroji akcinė bendrovė „Pašilaičių būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-280-808/2016 pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovei R. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: If P&C Insurance AS ir uždaroji akcinė bendrovė „Pašilaičių būstas“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė Ž. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. L. 3 977,40 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jos bute, adresu ( - ), Vilniuje, buvo apgadintas butas, adresu ( - ), (toliau – Butas): ėmęs tekėti vanduo apgadino ieškovės buto lubas ir sienas, kiliminę dangą, parketą, baldus, elektros instaliaciją. Butas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu, todėl ieškovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į ,,If P&C Insurance AS“ filialą. Draudikas, tirdamas informaciją apie praneštą įvykį, įvykio vietoje užfiksavo pažeidimus ir pagal surinktą žalos bylos medžiagą bei UAB ,,Pašilaičių būstas“ statinio apžiūros aktą padarė išvadą, kad Butas užlietas dėl atsakovės savavališkai ir nekokybiškai atliktų sienos apšiltinimo darbų. Buto remonto darbai įvertinti 2 008,81 Eur, o reikalingos medžiagos – 1 968,60 Eur, iš viso 3 977,40 Eur. Žala iki šiol neatlyginta. Ieškovės teigimu, atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes pavojingas, gadinantis turtą poveikis yra nustatytas iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, todėl priežasties, kodėl vanduo teka iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Atsakovės neteisėtus veiksmus įrodo UAB ,,Pašilaičių būstas“ statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovei per sieną į butą bėga vanduo. Devynaukštės namo dalies 6-ame aukšte galinė siena apšiltinta ir ji ribojasi su penkiaaukštės namo dalies stogu, tačiau apšiltinimo darbai atlikti be leidimų ir nesilaikant numatytų reikalavimų, todėl sienos apšiltinimas įrengtas nesandariai. Atmosferinio vandens patekimas į 16-tą butą įvyko dėl atsakovės neteisėtai ir ne pagal STR reikalavimus atlikto sienos šiltinimo po stogo danga. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir iš jų kilusių neigiamų pasekmių yra priežastinis ryšys, t. y. dėl atsakovės savavališkai be leidimo ir nekokybiškai atliktų sienos apšiltinimo darbų kilo žala ieškovės turtui (CK 6.251, 6.263 ir 6.266 str.).
  2. Atsakovė R. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos butas nėra užpylimo židinys, todėl ieškovė turi pareigą įrodyti buto užpylimo priežastį ir kad dėl to kalta atsakovė. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Neteisėtai atliktas namo sienos šiltinimas nėra pagrindas manyti, kad būtent dėl to įvyko ieškovės buto užpylimas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio žala jai yra padaryta ir kaip ji paskaičiuota. Ieškovė žalos dydį įrodinėja UAB „Omelon“ buto remonto išlaidų sąmata, tačiau bendrovė pateikė ne darbų ir išlaidų sąmatą atkuriamajai sugadinto turto vertei atkurti, o komercinį pasiūlymą suremontuoti butą. Tad suremontavus butą pagal UAB „Omelon“ sąmatą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, ir būtų pažeistas teisingumo principas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 3 977,40 Eur turtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad dėl buto užliejimo patirtus tiesioginius nuostolius ieškovė įvertino 3 977,40 Eur suma, kuri reikalinga pašalinti užliejimo pasekmes. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai neteisėtai ir nekvalifikuotai atliekant apšiltinimą yra neteisėti, nes tokių veiksmų pasekmė yra ieškovės turtą gadinantis poveikis. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2015 m. birželio 29 d. ekspertizės aktas bei 2014 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros aktas ir teismo posėdyje apklausti liudytojai.
  3. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi bendro pobūdžio pareigą elgtis maksimaliai atidžiai rūpestingai ir savo elgesiu nedaryti žalos kitų asmenų interesams (6.263 str. 1 d.). Žala ieškovės butui buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių turinys leistų objektyviai daryti išvadą, kad ieškovės buto užliejimo priežastys yra kitos, nesusijusios su netinkamai ir nekvalifikuotai atsakovės atliktu apšiltinimu, t. y. kad tokios priežastys nesusijusios su atsakovės butu.
  4. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovės butas buvo užlietas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Atsakovei neįrodžius, jog minėta žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo, būtent atsakovė yra atsakinga už žalos atsiradimą, todėl jai tenka prievolė ją atlyginti (CK 6.266 str. 1 d.).
  5. Ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pakomentavęs 2014 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros aktą ir eksperto išvadą, teismas dėl jų įrodomosios vertės nepasisakė.
    2. Atsakovės butas negali būti užpylimo židinys, nes vanduo neteka iš atsakovės buto. Ieškovės ir atsakovės butus skiria ne stogas / grindys, bet butų kampai, nes yra šalia stovintys ir sujungti pastatai, todėl ieškovė privalėjo įrodyti, kad gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto. Nuo pat pradžių pastato administravimo vadybininkas T. Š. statinio apžiūros akte nurodė, kad po stogo danga gali patekti atmosferinis vanduo, todėl akivaizdu, kad vandens šaltinis – ne iš atsakovės buto. Taigi ieškovės pareiga buvo įrodyti buto užpylimo priežastį ir kad dėl buto užpylimo kalta atsakovė, tačiau tokių įrodymų neteikė.
    3. Byloje nėra įrodymų, kad butas užpiltas dėl namo galinės sienos apšiltinimo neturint leidimo. Ieškovės butas užpiltas 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau siena buvo apšiltinta žymiai anksčiau – 2009 metais, ir iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio butas nebuvo užpiltas. Statinio apžiūros akte nurodyta ir tai, kad praeitais metais buvo pakeista stogo danga, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės buto užpylimo priežastis – ne sienos apšiltinimas. Statinio apžiūros akto negalima laikyti įrodymu, kad dėl neteisėto sienos apšiltinimo vanduo prabėga į atsakovės butą, nes tokia išvada padaryta tik vizualiai apžiūrėjus vietą ir konstatavus savavališką sienos apšiltinimą.
    4. Eksperto išvada, kad butas, esantis ( - ), Vilniuje, užliejamas dėl išorinės buto, esančio ( - ), Vilniuje, sienos apšiltinimo, yra niekuo nepagrįsta, nes ekspertas nenustatinėjo sienos apšiltinimo įtakos buto užliejimui. Taigi, dėl kokių priežasčių buvo užlietas butas, atsakymo nėra, o šioje byloje remtis prielaida ir teigti, kad didesnė tikimybė, jog ieškovės butas užlietas nuo sienos apšiltinimo, o ne nuo kitų priežasčių, negalima. Kadangi ekspertas akte nenustatinėjo ir netyrė sienos apšiltinimo įtakos ieškovės buto užpylimui, laikytina, kad ieškovės buto užpylimo priežastis neįrodyta. Atsakovė prašė teismo skirti papildomą ekspertizę, tačiau teismas atsisakė prašymą tenkinti. Taigi byloje, be prielaidomis pagrįstų 2014 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros akto ir eksperto išvados, kitų įrodymų apie buto užpylimo priežastį nėra, todėl teismo išvada, kad ieškovės butas yra užliejamas dėl išorinės atsakovės buto sienos apšiltinimo, nepagrįsta.
    5. Jei byloje būtų nustatyta, kad butas iš tiesų buvo užlietas dėl atsakovės padaryto išorinės sienos apšiltinimo, atsakomybę už tai turėtų prisiimti ir UAB „Pašilaičių būstas“. Teismas pacitavo ekspertizę, kurioje nurodyta, kad 2013 metais atliekant stogo dangos atnaujinimą UAB „Pašilaičių būstas“ ir darbų rangovas, atsižvelgdami į esamą situaciją, anksčiau apšiltintą sieną, galėjo ir turėjo techninę galimybę numatyti stogo papildomos bituminės dangos vertikalų užkėlimą ant sienos, bet to nepadarė, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė.
    6. Teismas nenustatinėjo, kokia buvo turto būklė iki žalos padarymo, kokio dydžio padaryta žala ir kokios išlaidos reikalingos atkurti buto būklę iki žalos padarymo – teismas apsiribojo nurodymu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė dėl buto užliejimo patirtus tiesioginius nuostolius įvertino 3 977,40 Eur suma, kuri reikalinga pašalinti užliejimo pasekmes.
    7. UAB „Omelon“ pateikė ne darbų ir išlaidų sąmatą atkuriamajai sugadinto turto vertei atkurti, o komercinį pasiūlymą suremontuoti butą. Įrodymų, kokio dydžio padaryta žala ir kaip ji apskaičiuota, ieškovė nepateikė. Ieškovė liudytojų pagalba norėjo įrodyti, kad butas 2013 metais buvo suremontuotas, tačiau jokių duomenų dėl buto būklės iki užpylimo nepateikė, todėl negalima nustatyti, koks buvo remontas ir kokie darbai atlikti. Priešingai, ieškovės teikiamos nuotraukos įrodo, kad buto remontas nebuvo atliktas. Taigi priteisus sumą pagal UAB „Omelon“ sąmatą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų ir būtų pažeistas teisingumo principas.
    8. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą, visiškai nekreipė dėmesio, kad nėra pateikti buto patalpų apžiūros aktas, defektinis aktas, kuriame būtų smulkiai aprašytos aplinkybės, daiktai, turtas ir jo būklė, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytos žalos dydį, nepateikti duomenys apie buto nusidėvėjimą.
    9. Teismas negalėjo priteisti žalos su PVM, nes butas nebuvo remontuotas.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ž. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei vadovavosi šių įrodymų visuma. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik 2014 m. rugsėjo 30 d. statinio apžiūros aktu, tačiau ir ekspertizės aktu bei eksperto pateiktais paaiškinimais posėdžio metu.
    2. Teismo eksperto pateikta ekspertizės išvada yra pagrįsta, motyvuota ir kategoriška. Tuo tarpu atsakovės kvalifikacija nėra pakankama norint argumentuotai kritikuoti teismo eksperto atliktą ekspertizę ir pasisakyti dėl teismo eksperto veiksmų bei tyrimų.
    3. Nagrinėjamoje byloje tiek ekspertizės akto, tiek 2014 m. rugsėjo 30 d. statinio apžiūros akto išvados sutampa, o atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad būtent atsakovė yra atsakinga už žalos atsiradimą. Juo labiau kad nei ekspertizės aktas, nei 2014 m. rugsėjo 30 d. statinio apžiūros aktas nėra nuginčyti ir yra galiojantys.
    4. Atsakovė išnaudojo visas procesines galimybes dėl papildomos ekspertizės skyrimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Šiai dienai nelegaliai apšiltinta siena jau yra nugriauta.
    5. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nekėlė reikalavimo dėl atsakovo pakeitimo ar UAB „Pašilaičių būstas“ įtraukimo į bylą kaip atsakovo, o CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Be to, teismas neprivalėjo vertinti ekspertizės akte nurodytos aplinkybės dėl UAB „Pašilaičių būstas“ atliktų darbų, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
    6. Žalos faktas ir dydis yra pagrįstas ieškovės paaiškinimais, UAB „Omelon“ komerciniu pasiūlymu, UAB „Šarus“ 2015 m. lapkričio 17 d. sąmata, liudytojų V. Š. ir S. O. parodymais.
    7. Ieškovė nebuvo išsaugojusi dokumentų, patvirtinančių buto remonto iki užliejimo faktą, todėl pasinaudodama savo procesinėmis teisėmis šį faktą įrodinėjo liudytojų pagalba. Be to, atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ieškovės buto nusidėvėjimo fakto. Taigi, byloje nesant įrodymų apie ieškovės buto nusidėvėjimą ir tokio nusidėvėjimo apskaičiavimo teisinį pagrindą bei būdą, teismas priėmė teisingą poziciją, kad buto būklė iki užliejimo buvo gera, ir priteisė iš atsakovės visą sąmatoje nurodytą remonto išlaidų sumą. Atsakovė neįrodė, kad sąmatose žalos apimtis nurodyta neteisingai, ir kad padarinių likvidavimui reikalingų medžiagų bei darbų kainos neteisingos ar aiškiai per didelės.
    8. Atsakovės pozicija dėl PVM priteisimo yra neteisinga ir neatitinka teismų praktikos. Teismui priteisus žalos atlyginimą be PVM, būtų paneigtas visiško žalos atlyginimo principas.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Pašilaičių būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Atsakovė pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio nesutikimo argumentus dėl pateiktos ekspertizės, tačiau jie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kurie paneigtų eksperto išvadoje išdėstytas aplinkybes. Atsakovė teigia, kad ekspertas nenustatinėjo ir netyrė sienos apšiltinimo įtakos ieškovės buto užpylimui, tačiau tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti ir neparemti ekspertizės išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis ir eksperto pateiktais paaiškinimais posėdžio metu.
    2. Atsakovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo nuomone, tačiau atsakovė nelaikytina specialiste / eksperte, turinčia atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ ar kitų specifinių žinių, įgalinančių ją daryti atitinkamas išvadas. Tuo tarpu byloje pateikti ekspertizės aktas ir statinio apžiūros aktas, parengti specialistų ir ekspertų, kurie turi atitinkamą išsilavinimą, patvirtino, kad būtent dėl netinkamai atliktų sienos šiltinimo darbų ir kilo žala.
    3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad byloje turėjo būti įrodyta jos kaltė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad draudikas, apžiūrėjęs įvykio vietą, nustatė, jog ieškovei priklausantis butas buvo užlietas per išorinę atitvarinę pastato konstrukciją, t. y. stogą, todėl, remdamasis Gyventojų turto draudimo taisyklių (Nr. 017) 204.2. punkto 3.1. papunkčiu, įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Į bylą pateiktame UAB „Pašilaičių būstas“ statinio apžiūros akte nurodyta, jog įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, kad pratekėjimas į 16 butą įvyko dėl neteisėtai ir ne pagal STR reikalavimus atlikto sienos šiltinimo; dėl neteisingai atlikto sienos šiltinimo po stogo danga gali patekti atmosferinis vanduo. Analogiška išvada buvo padaryta ir atlikus teismo ekspertizę, todėl darytina išvada, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko pareigos atlyginti žalą, atsiradusią užliejus kitą butą, bei žalos dydžio nustatymo.
  3. Byloje nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, kurio išorinė namo siena ribojasi su penkiaaukštės namo dalies stogu; pastarojoje vietoje (t. y. penkiaaukštėje namo dalyje po stogu) yra ieškovės butas, kuris buvo užlietas. Taigi nagrinėjamu atveju abu butus, esančius skirtingose namo dalyse, jungia butų kampai, ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės buto užpylimo židinys nebuvo apeliantės bute. Ieškovė nagrinėjamu atveju įrodinėjo, kad jos butas buvo užlietas dėl apeliantės savavališkai ir nekokybiškai atlikto išorinės namo sienos apšiltinimo.
  4. Aplinkybę, kad butas buvo užlietas dėl apeliantės atliktų namo išorinės sienos apšiltinimo darbų, ieškovė įrodinėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad vandens pratekėjimas į ieškovės butą įvyko dėl neteisėtai ir ne pagal STR reikalavimus įrengto sienos apšiltinimo. Be to, ieškovės buto užpylimo priežastims nustatyti byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikęs teismo ekspertas konstatavo tą patį, t. y. kad ieškovės butas užliejamas dėl apeliantės atlikto išorinės namo sienos apšiltinimo.
  5. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės butas negalėjo būti užlietas dėl namo sienos apšiltinimo, nes pastarasis atliktas 2009 metais, o butas užlietas 2014 metais, be to, statinio apžiūros akte nurodyta, kad 2013 metais buvo pakeista stogo danga, teismas pažymi, kad buto užpylimo priežastis – namo sienos apšiltinimas – byloje buvo nustatyta teismo eksperto, t. y. specialių žinių ir reikiamos kvalifikacijos išvadai duoti turinčio specialisto (CPK 212 str.), tad apeliantės nurodomos aplinkybės (buto užpylimo laikas, pakeista stogo danga) šios bylos kontekste nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatytos ieškovės buto užpylimo priežasties.
  6. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad eksperto išvada yra niekuo nepagrįsta, nes ekspertas nenustatinėjo sienos apšiltinimo įtakos buto užliejimui.
  7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).
  8. Kaip matyti iš byloje pateiktos ekspertizės išvados, joje ekspertas nurodė, kokius tyrimus atliko bei kuo remdamasis padarė išvadą, kad buto užliejimo priežastis yra namo išorinės sienos apšiltinimas, tad apeliantės argumentai, kad ekspertas nenustatinėjo sienos apšiltinimo įtakos buto užliejimui, yra nepagrįsti. Nors apeliantė apeliaciniame skunde kritikuoja eksperto atliktus tyrimo veiksmus bei nurodo, į ką ekspertas neatkreipė dėmesio (nors, apeliantės nuomone, turėjo), teismas sutinka su ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Pašilaičių būstas“ pozicija, kad tokiais argumentais apeliantė kelia klausimus, reikalaujančius specialių mokslo ir technikos žinių, tačiau įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvados pagrįstumą, nepateikia.
  9. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantiems įrodymams patvirtinant tą pačią ieškovės buto užpylimo priežastį – namo išorinės sienos netinkamą apšiltinimą, ir nesant pateiktų jokių priešingų įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti šią aplinkybę įrodyta. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, ir nei pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, nei susiformavusią teismų praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  10. Apeliantės teigimu, net jei byloje būtų nustatyta, kad butas iš tiesų buvo užlietas dėl apeliantės padaryto išorinės namo sienos apšiltinimo, atsakomybę už tai turėtų prisiimti ir UAB „Pašilaičių būstas“. Viena vertus, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad trečiojo asmens UAB „Pašilaičių būstas“ atsakomybės klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, teismas sprendžia, kad eksperto išvadoje nurodoma aplinkybė, jog 2013 metais atliekant stogo dangos atnaujinimą, UAB „Pašilaičių būstas“ ir darbų rangovas galėjo ir turėjo techninę galimybę numatyti stogo prilydomos bituminės dangos vertikalų užkėlimą ant sienos taip, kad būtų užtikrintas tinkamas namo stogo ir apšiltintos sienos sandarumas ir konstrukcijos patikimumas, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovės buto užliejimą lėmė būtent apeliantės atlikti namo sienos apšiltinimo darbai.
  11. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat dėsto argumentus, kuriais ginčija ieškovei priteistos turtinės žalos dydį.
  12. Remiantis CK 6.251 straipsniu, žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
  13. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
  14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos dydį įrodinėjo UAB „Omelon“ komerciniu pasiūlymu, UAB „Šarus“ 2015 m. lapkričio 17 d. sąmata bei liudytojų V. Š. ir S. O. parodymais, kad prieš ginčo užpylimą ieškovės butas buvo remontuojamas 2013 metais.
  15. Nors pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime išsamiai neanalizuodamas ieškovės turtui padaryto žalos dydžio, apsiribojo nurodymu, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, jog visgi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį nagrinėjamoje byloje. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos atlyginimo klausimais, todėl šioje byloje papildomai analizuoja ir iš naujo įvertina byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovei padarytos žalos dydžio nustatymu.
  16. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priešingai nei teigia apeliantė, komercinis pasiūlymas gali būti vienas iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę juo remtis. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
  17. Apeliantė taip pat tvirtina, kad ieškovė neįrodė, kokio dydžio padaryta žala ir kaip ji apskaičiuota, nes UAB „Omelon“ komerciniame pasiūlyme nurodyta ne darbų ir išlaidų sąmata atkuriamajai sugadinto turto vertei atkurti, o tiesiog komercinis pasiūlymas suremontuoti butą.
  18. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
  19. Antra, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo realių išlaidų atkurdama sugadinto turto būklę, žalos dydžiui nustatyti taikomas skaičiavimo būdas, t. y. apskaičiuojama, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteisiamos žalos dydį skaičiavimo būdu, neatsižvelgė į tai, kad komerciniame pasiūlyme yra numatyti darbai, kurie nebuvo būtini buto užliejimo padarinių šalinimui. Kaip matyti iš UAB „Omelon“ komercinio pasiūlymo, jame numatyti penkių rūšių darbai: lubų glaistymas ir dažymas, sienų glaistymas ir dažymas, kiliminės dangos klojimas ir šiukšlių išvežimas, kurių bendra kaina yra 13 733,20 Lt su PVM (6 936,02 Lt už medžiagas ir 6 797,18 Lt už darbus). Tačiau iš ieškovės pateikiamų buto po apliejimo foto nuotraukų akivaizdu, jog apliejimo metu buvo apgadintos sienos ir lubos, tuo tarpu jokių įrodymų, kad buvo apgadintas parketas ar kiliminė danga, kurių darbai yra nurodyti komerciniame pasiūlyme, byloje nėra pateikta. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei turi būti priteista tik ta pinigų suma, kuri reikalinga sienų ir lubų remontui, tačiau ne kiliminės dangos ir parketo remontui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama suma, būtina lubų ir sienų remontui, t. y. 7 479,59 Lt su PVM (2 692,35 Lt už medžiagas, 4 487,25 Lt už darbus ir 300 Lt už šiukšlių išvežimą).
  20. Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė, ginčydama ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, turėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovės pateiktame pasiūlyme nurodytos darbų ir medžiagų kainos neatitinka tikrovės, yra nepagrįstos ar per didelės (pavyzdžiui, alternatyvų komercinį pasiūlymą, vidutinę tokių darbų atlikimo kainą, prašyti skirti ekspertizę žalos dydžio nustatymui ir pan.), kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos, tačiau apeliantė to nepadarė, vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti ieškovės pateiktus įrodymus ir jais remtis, priimdamas skundžiamą sprendimą.
  21. Apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovei žalos su PVM, nes butas nebuvo remontuotas. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta, kadangi ieškovė nėra PVM mokėtoja, o pirkdama prekes ir paslaugas už jas privalės sumokėti PVM. Be to, šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes jie neatitinka šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
  22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei iš atsakoves priteisti 2 166,24 Eur (7 479,59 Lt su PVM) (2 692,35 Lt už medžiagas, 4 487,25 Lt už darbus ir 300 Lt už šiukšlių išvežimą).
  23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė nurodė, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 70-71). Be to, už apeliacinio skundo padavimą apeliantė sumokėjo 119,32 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 69) Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų ir sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą daliai) (CPK 93 str.). Ieškovė nurodė, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pateikė tik kvitą, iš kurio matyti, kad faktiškai už atstovavimą sumokėjo 250 Eur, todėl proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, jai priteisiama iš atsakovės 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija atlieka įskaitymą ir atsakovei iš ieškovės priteisia 100 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.

14Priteisti ieškovei Ž. M. iš atsakovės R. L. 2 166,24 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

15Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai