Byla 2A-2624-553/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Andriaus Ignoto, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų ) H. V. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams H. V. ir G. V., trečiasis asmuo V. V., dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį ir atskirąjį skundus,

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė

6Ieškovė R. B. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų H. V. ir G. V. 11 665,40 Lt žalos atlyginimui ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas pirmame aukšte (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas ,esantis virš ieškovės buto, jame gyvena atsakovų dukra V. V.. 2011-02-24 V. V. laikė atidarytą savo buto langą, todėl užšalo ir sprogo radiatorius, iš jo pradėjo stipriai bėgti karštas vanduo, kuris užsėmė atsakovų butą ir po juo esantį ieškovės butą. Buvo užlietos beveik visos ieškovės buto patalpos, drabužių spinta ir joje esantys drabužiai, sudrėko ir atsilupo tapetai, atšoko dažai, permirko ir buvo sugadintos laminuotos grindys, sudrėko kambariuose buvę baldai, užuolaidos ir elektros instaliacija. Nenukentėję bute liko tik virtuvė, tualetas ir įėjimo prieangis. Dėl tokio buto užliejimo ieškovei buvo padaryta žala.

7Atsakovai su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) gyvena neįgali jų dukra V. G. V. 2011-02-23 ryte pastebėjusi, kad yra atdaras buto langas, kreipėsi į savivaldybę pagalbos, tačiau jos nesulaukė. Tuomet 2011-02-24 ryte ji kreipėsi į V. seniūną, kuris pagalbai nukreipė į pavaduotoją P. G.. Tačiau pagalbą suteikė policijos pareigūnai ir gelbėtojai, kurie įlipo į butą ir uždarė langą. Per tą laiką jau buvo trūkęs radiatorius ir bute buvo pradėjęs bėgti vanduo. Atsakovai pripažino, kad jie yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu. Atsakovu teigimu, sąmatoje nurodytos išlaidos grindų įrengimui nėra pagrįstos, nes grindys buvo įrengtos labai seniai, ieškovė jas tik išklojo grindų laminatu, todėl nėra jokio pagrindo kompensuoti grindų betonavimo ir kitokių grindų įrengimo darbų, kadangi buvo pakenkta tik laminatui, tačiau ne visoms grindims ir grindų pagrindą turėtų pasidaryti pati ieškovė. Nurodė, kad ieškovės buto kambarių sienos buvo tik išklijuotos tapetais, neatliekant paruošimo dažymui, lubos taip pat be paruošimo buvo išklijuotos poliesterio plokštėmis. Dėl nurodytų priežasčių atsakovai vertino, kad žalos pilnam atlyginimui pakanka 6800 Lt sumos.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-03-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš H. V. ir G. V. ieškovei R. B. 8832,36 Lt žalos atlyginimo ir 1178,30 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei 1131,40 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad surinkti įrodymai pagrindžia atsakovų pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute sprogusio radiatoriaus išsiliejusio vandens, nes atsakovai neužtikrino tinkamos buto ir savo neįgalios dukros V. V. priežiūros. Teismas atmetė atsakovų motyvus dėl ieškovės buto remonto darbų apimties sumažinimo ir tuo pačiu dėl mažesnio žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės bute grindys buvo įrengtos ant seno pagrindo, iš ieškovės pateiktos sąmatos pirmojo skyriaus pripažino pagrįstomis 2062,23 Lt išlaidas laminuotų grindų įrengimui, atmesdamas grindų pagrindo įrengimo išlaidas. Taip pat teismas nepriteisė išlaidų, numatytų sąmatos trečiojo skyriaus 2 pozicijoje vidaus paviršiaus tinkavimą, kadangi apžiūrint butą nebuvo nustatyta, kad būtų atšokęs tinkas. Kitus ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytus darbus teismas pripažino pagrįstais ir nukreiptais tiesiogiai padarytos žalos padarinių šalinimui. Teismas pažymėjo, kad nurodomi darbai iš esmės sutampa ir su atsakovų pakviesto specialisto sudarytoje sąmatoje nurodytais darbais. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes teismas pripažino, kad žalos atlyginimui yra pagrįsta 8832,36 Lt suma.

9.

  1. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

10Apeliantai (atsakovai) G. V. ir H. V. prašo teismo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą dalyje, nurodydami, kad sutiktų su 4 841,03 Lt žalos atlyginimo suma, jeigu teismas pripažintų, kad atsakovai yra atsakingi už buto užliejimą. Nurodė, jog sprendime nepagrįstai teigiama, kad žala atsirado tik dėl radiatoriaus užšalimo neuždarius lango ilgą laiką ir kad kitų faktorių nebuvo. Esą byloje nustatyta, kad namas yra senas, kapitalinis remontas nedarytas, jame bloga šildymo sistemos cirkuliacija, todėl šie veiksniai galėjo turėti įtakos radiatoriaus sprogimui. Apeliantų teigimu, jie ėmėsi visų būtinų priemonių, kad langas būtų uždarytas, tačiau nei seniūnija, nei policija nesiėmė skubių veiksmų, o jie patys, neturėdami buto rakto, negalėjo patekti į butą ar imtis kitokių prievartinių veiksmų. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei itin didelę `8 832,36 Lt žalos atlyginimo sumą, neatsižvelgdamas į atsakovų argumentus ir vadovaudamasis tik ieškovės pateikta sąmata. Apeliantai nesutinka su 1 074 Lt suma už elektros instaliacijos įrengimą, nes esą nėra įrodymų, kad buvo pažeista elektros instaliacija, fiksuotas elektros energijos tiekimo nutraukimas ar gedimas. Jų nuomone, nėra pagrindo priteisti ir 2 062,23 Lt laminuotų grindų įrengimo išlaidų, nes tokių grindų įrengimas nėra reikalingas. Esą laminuotai dangai pakeisti pakanka 695,20 Lt ir iš bendros priteistinos sumos dar reikia atimti 855,10 Lt sumą už lubų tinkavimą, nes lubos buvo nedažytos, o išklijuotos plokštėmis. Apeliantai nurodo, kad civilinė atsakomybė jų atžvilgiu turi būti mažintina ir todėl, kad ji atsirado dėl trečiojo asmens kaltės, o atlygintinos žalos dydis turi būti mažinamas, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, ir blogą sveikatą.

11Ieškovė R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

14Apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydami, kad jie nėra atsakingi už ieškovės buto užliejimą, o teismo priteistas žalos atlyginimas esą yra nepagrįstas.

15CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta kitais įrodymais. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga trenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).

16Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkais nurodyti atsakovai H. V. ir G. V. (b. l. 11). Kaip matyti iš atsakovės G. V. rašytinių paaiškinimų, komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius, susijusius su šiuo butu, mokėjo G. V., (b. l. 66). Atsakovai pripažino aplinkybę, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno jų pilnametė neįgali dukra V. V., kuriai nustatytas 65 procentų nedarbingumas (b. l. 33), atsakovė G. V. bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad kiekvieną dieną lankė dukrą, virė ir nešė jai maistą, kaip savininkė rūpinosi savo butu (b. l. 81). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai sukūrė tokią situaciją, kad neįgalią suaugusią dukrą, kurios elgesiui negali turėti esminės įtakos, apgyvendino atskirai nuo savo šeimos, tačiau jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad apeliantai atsikirtimų negrindė aplinkybėmis, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, atsakinga už žalą, yra jų dukra V. V., teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl nuosavybės teise priklausančiame bute sprogusio radiatoriaus, tenka šio buto savininkams atsakovams H. V. ir G. V.. Apeliantų argumentai dėl faktorių, esą turėjusių įtakos radiatoriaus sprogimui, ir seniūnijos bei policijos neveikimo, nešalina buto savininkų atsakomybės. Būdami nurodyto buto savininkais H. V. ir G. V. turėjo pareigą rūpintis radiatoriaus būkle, jo remontu ir įvertinti galimą avarijos riziką, juolab, kad atsakovai patys procesiniuose dokumentuose nurodo, jog jiems buvo žinomos aplinkybės apie blogą vandens cirkuliaciją šildymo sistemoje. Apeliantai, realiai būdami buto valdytojais, taip pat turėjo pareigą užtikrinti patekimą į butą, langų sandarumą bei teigiamos temperatūros bute palaikymą, priklausantį nuo bute esančio neįgalaus asmens elgesio. Todėl aplinkybės, kad apeliantai neturėjo buto raktų ir negalėjo į jį patekti bei uždaryti atviro buto lango, neatleidžia jų nuo atsakomybės.

17Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelį žalos atlyginimą, taip pat nepagrįsti įrodymais. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Todėl atsakovai, siekdami paneigti ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, turėjo pareigą teismui pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės išdėstytus motyvus ir pateiktus įrodymus apie padarytos žalos dydį.

18Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas įvertino visą bylos medžiagą: pateiktą 2011-02-25 antstolės A. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ieškovės pateiktą Lokalinę sąmatą 14 925,35 Lt sumai, fotonuotraukas, atsakovų pateiktą Lokalinę sąmatą 8 677,82 Lt sumai, kitus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus. Taigi teismas vertino byloje esančių įrodymų visetą ir nenukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių, apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį. Apeliantai nesutinka su 1074 Lt suma elektros instaliacijos įrengimui, teigdami, kad tokie darbai nėra būtini, su 2062,23 Lt suma laminuotų grindų įrengimui, teigdami, kad buvo sugadintos ne visos grindys ir kad jas galima įrengti pigiau, bei su 855,10 Lt suma lubų paviršių paprastam tinkavimui, teigdami, kad tokie darbai nėra būtini, nes lubos buvo išklijuotos plokštėmis ir turėjo būti skaičiuojama plokščių kaina. Jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti apeliantai nepateikė. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apelianto ginčijamų darbų būtinumą, nes ieškovė įrodė, jog buvo užlieta visa buto elektros instaliacija (b. l. 6-7, 79, 107), keistinų buto grindų kiekis, nurodytas ieškovės ir atsakovų teiktose sąmatose, sutampa, apeliantų pozicija, kad grindys gali būti įrengtos pigiau, nėra pagrįsta, nes užlieto buto būklės atstatymas nereiškia jo remonto pačiomis pigiausiomis medžiagomis, analogiški lubų paviršiaus remonto darbai numatyti abiejų šalių teiktose sąmatose. Nors ieškovės ir atsakovų teiktose sąmatose nurodyti, kaip atliktini žalos atstatymui būtini darbai, įkainoti skirtingai, pažymėtina, kad teismas, apskaičiuodamas bendrą priteistiną iš atsakovų žalos atlyginimui būtiną sumą, nenukrypo nuo atsakovų pateiktoje sąmatoje, kuria jie prašė teismo vadovautis baigiamosiose kalbose (b. l. 120), nurodyto žalos atstatymui būtinos sumos dydžio – 8 677,82 Lt ir priteisė 8 832,36 Lt. Nors apeliantai nesutikimą su priteistu žalos atlyginimo dydžiu grindė tuo, kad turėtų būti atlikti kitokie darbai ir kitokiomis medžiagomis, tačiau įrodymų, už kokią sumą galėtų būti atliktas toks remontas, įvertinant medžiagų ir darbų kainas, teismui nepateikė ir, reikalaudami mažinti priteistiną žalos dydį, į tokių išlaidų kompensavimo būtinumą visiškai neatsižvelgė.

19Vertindama išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai yra atsakingi už žalos atlyginimą, ir pagrįstai nustatė atlygintinos žalos dydį. Tokiu būdu vertintina, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

20Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai nereiškė prašymų mažinti nuostolių atlyginimo dydžio CK 6.251 straipsnio 2 dalies, ir 6.253 straipsnio 4 d. ir 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindais, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenagrinėjo šiais aspektais reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, priimdamas skundžiamą sprendimą. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisako.

21Apeliantų nurodyti argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovų valstybės naudai buvo priteistas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nuo ieškovės naudai priteisto žalos atlyginimo dydžio. Kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos, jų tarpe ir atstovavimo išlaidos, yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl pripažintinos protingomis ir pagrįstomis.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Apeliantų G. V. ir H. V. apeliacinio skundo netenkinti.

24Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Andriaus Ignoto, kolegijos posėdyje... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį ir atskirąjį skundus,... 5.
  1. Ginčo esmė
...
6. Ieškovė R. B. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš... 7. Atsakovai su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Nurodė, kad jiems nuosavybės... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-03-21 sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. .
  1. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir... 10. Apeliantai (atsakovai) G. V. ir H. V. prašo teismo panaikinti Varėnos rajono... 11. Ieškovė R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
      12. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo... 13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 14. Apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 15. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 16. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre buto,... 17. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelį... 18. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 19. Vertindama išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai... 20. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai nereiškė prašymų... 21. Apeliantų nurodyti argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. Apeliantų G. V. ir H. V. apeliacinio skundo netenkinti.... 24. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą palikti...