Byla e2A-787-264/2017
Dėl prievolės pagal vekselį ir vykdomąjį raštą pripažinimo įvykdyta, tretieji asmenys UAB „PEG GRUPĖ", antstolė A. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-11795-475/2016 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei UAB „Statybų technikos centras“ dėl prievolės pagal vekselį ir vykdomąjį raštą pripažinimo įvykdyta, tretieji asmenys UAB „PEG GRUPĖ", antstolė A. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas M. P., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti, kad UAB „PEG GRUPĖ“ ir laiduotojo ieškovo M. P. prievolė pagal 2014-07-11 atsakovei UAB „Statybų technikos centras“ išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą Nr. ( - ), yra pasibaigusi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „PEG GRUPĖ“ 2014-07-11 išrašė paprastąjį vekselį 36 202,50 Eur sumai, kuris buvo skirtas užtikrinti iki 2014-07-11 UAB „Statybų technikos centras“ išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimą, vekselį laidavo UAB „PEG GRUPĖ“ direktorius M. P. (ieškovas) asmeniškai. Iki nustatyto termino visos sąskaitos nebuvo visiškai apmokėtos, todėl atsakovė pagal Kauno miesto 23-iojo notarų biuro 2014-10-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ( - ) reikalauja išieškoti iš UAB „PEG GRUPĖ“ ir laiduotojo (ieškovo) M. P. 36 326,17 Eur. Tačiau atsakovei iš viso yra sumokėta 48 156,34 Eur, nors pagal vekselį ir jo pagrindu notarės išduotą vykdomąjį raštą UAB „PEG GRUPĖ“ ir ieškovas užtikrino tik 36 202,50 Eur sumos grąžinimą. Be to, vekselyje nurodyta suma buvo įsipareigota apmokėti iki 2014-09-30, todėl negalėjo būti užtikrinti atsiskaitymai (skolos), kurių mokėjimo datos yra po 2014-09-30 dienos. Atsakovė UAB „Statybų technikos centras“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad net ir po vekselio išrašymo trečiasis asmuo toliau vangiai vykdė skolines prievoles atsakovei, padengė tik nedidelę dalį įsiskolinimų. Antstolė šiai dienai yra priverstinai iš trečiojo asmens ir ieškovo išieškojusi ir atsakovės naudai pervedusi 27 855,18 Eur. Likusi nepadengta skola sudaro 18 163,70 Eur. Trečiojo asmens iniciatyva pasiūlytas 2014-07-11 vekselis, atsakovės ir trečiojo asmens sutarimu, buvo išrašytas ne konkrečioms trečiojo asmens praeities skolinėms prievolėms, o bendram trečiojo asmens finansinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį įvykdymui užtikrinti, t. y. užtikrinti tinkamą atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties kaip tokios vykdymą.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. P. atsakovės UAB „Statybų technikos centras“ naudai 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo M. P. 7,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad vekselyje nėra nurodyta konkreti skolos suma, nenurodytos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias pasirašomas vekselis. Atsižvelgiant į tai, laikė, kad vekselis, pagal kurį notarė išdavė vykdomąjį įrašą, buvo kaip kreditoriaus reikalavimo pagal pagrindinę prievolę įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pažymėjo, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Teismas darė išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens tikrieji ketinimai sutariant tęsti nuomos santykius buvo gauti (vertinant iš atsakovės pusės), pateikint (vertinant iš trečiojo asmens pusės) nuomos sutarties bendrąja prasme vykdymą užtikrinantį instrumentą (vekselį), o ne tik garantuoti tik praeities skolų sumokėjimą. Kadangi trečiasis asmuo skolinių įsipareigojimų pagal su atsakove sudarytą nuomos sutartį iki šiol nėra tinkamai įvykdęs (kaip nurodyta, trečiojo asmens skola sudaro 18 163,70 Eur), atsakovė teisėtai ir pagrįstai naudojasi trečiojo asmens pateiktu sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimu, t. y. ginčo vekselio ribose iš solidariųjų skolininkų (trečiojo asmens ir už jį laidavusio ieškovo) tęsia priverstinį išieškojimą pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą. Įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovas nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo pagrindo, todėl ieškinį atmetė, kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovas M. P. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad UAB „Peg grupė“ ir apelianto M. P. prievolė pagal 2014-07-11 atsakovei UAB „Statybų technikos centras“ išduotą 36 202,5 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą Nr. ( - ), yra pasibaigusi; 2), civilinę bylą Kauno apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Statybų technikos centras“ bylinėjimosi išlaidas apelianto naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą, nes netinkamai, nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, jų nevertino sistemiškai, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą. Tokiu būdu teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str. nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų tyrimo ir vertinimo. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad trečiasis asmuo skolinių įsipareigojimų pagal su atsakove sudarytą nuomos sutartį iki šiol nėra įvykdęs. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 16 608,29 Eur trečiasis asmuo atsakovei yra sumokėjęs laikotarpyje nuo vekselio pasirašymo dienos iki išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą pradžios (2014-08-17 – 2014-12-23), o dar 27 855,18 Eur iš trečiojo asmens ir ieškovo priverstinai išieškojo antstolė. Taigi, bendrai atsakovei yra sumokėta 44 463,47 Eur, nors paprastasis vekselis, kurį pasirašė trečiasis asmuo ir laidavo apeliantas, buvo pasirašytas tik 36 202,50 Eur sumai. Teismas teisingai konstatavo, kad likusi trečiojo asmens skola atsakovei yra 18 163,70 Eur. Tačiau ieškovas laidavo trečiojo asmens skolų apmokėjimą atsakovui tik 36 202,50 Eur. sumai. Atsakovė dėl trečiojo asmens likusios neapmokėtos skolos priteisimo turi teisę kreiptis į teismą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas ir nebūtų įrodęs, kad vekseliu buvo užtikrintos tik iki 2014 m. liepos 11 d. trečiojo asmens egzistavusios prievolės, nebūtų buvę pagrindo atmesti ieškinį. Ieškovas byloje turėjo įrodyti, kad po vekselio pasirašymo dienos (2014 m. liepos 11 d.) buvo sumokėta vekselyje nurodyta 36 202,50 Eur suma, kuria buvo garantuotas ir laiduotas trečiojo asmens prievolės įvykdymas atsakovui. Šiuo atveju bendrai atsakovei yra sumokėta 44 463,47 Eur. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nebuvo. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas užtikrino iki vekselio išrašymo buvusius trečiojo asmens įsipareigojimus pagal statybų technikos nuomos sutartį. Nors atsakovė ir teismas nurodė, kad vekselio pasirašymo dieną (2014 m. liepos 11 d.) trečiojo asmens skola atsakovei sudarė 41 334,42 Eur, tačiau paprastasis neprotestuotinas vekselis yra pasirašytas 36 202,50 Eur sumai, tai yra mažesnei sumai, negu susidariusi skola. Esant tokiai situacijai, tiek atsakovės, tiek teismo konstatuotas faktas, jog vekselis buvo pasirašytas užtikrinti ne tik buvusių, bet ir būsimų prievolių užtikrinimui prieštarauja jų pačių nurodytoms aplinkybės, t. y. nėra galimybės 36 202,50 Eur suma užtikrinti 41 334,42 Eur buvusią skolą ir dar būsimą skolą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2014 m. liepos 11 d. buvo susidariusi 41 334,42 Eur trečiojo asmens UAB „Peg grupė“ skola atsakovei UAB „Statybos technikos centras“, kadangi teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog 2014-06-30 PVM sąskaita faktūra STC Nr. 0322 (dėl 20 279,6 Lt) turėjo būti apmokėta iki 2014-07-30, todėl 2014-07-11 dar nebuvo ir negalėjo būti traktuojama kaip skola. Minėta PVM sąskaita faktūra trečiajam asmeniui buvo įteikta tik vekselio pasirašymo dieną. Skundžiame sprendime nurodoma, kad nei ieškovas, nei atsakovės atstovas negalėjo nurodyti tikslios buvusios skolos iki vekselio pasirašymo. Tačiau teismas nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų šiuo klausimu prieštaringumo, ir neaišku kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad trečiojo asmens skola 2014-07-11 buvo 41 334,42 Eur. Pagal LAT praktiką, kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kad kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t.y. ir pagal pirminį sandorį ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją (LAT 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad šalys turėtų galimybę duoti teismui paaiškinimus, būtų ištirti įrodymai, įvertintos pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos. Atsakovė UAB „Statybų technikos centras“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo M. P. atsakovės UAB „Statybų technikos centras“ naudai 1 210 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas netinkamai, nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus. Teismo sprendime išsamiai ir detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, kurių teisinį vertinimą atliko teismas priimdamas sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prasiskolinusiam trečiajam asmeniui buvo svarbu tęsti su atsakove sudarytą nuomos sutartį ir artimiausius kelis mėnesius toliau naudotis nuomojama technika, kas reiškia – papildomai įgyti naujus skolinius įsipareigojimus atsakovės naudai.
    2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens tikrieji ketinimai sutariant tęsti nuomos santykius buvo gauti (vertinant iš atsakovės pusės), pateikiant (vertinant iš trečiojo asmens pusės) nuomos sutarties bendrąja prasme vykdymą užtikrinantį instrumentą (vekselį), o ne tik garantuoti tik praeities skolų sumokėjimą. O kadangi trečiasis asmuo skolinių įsipareigojimų pagal su atsakove sudarytą nuomos sutartį iki šiol nėra tinkamai įvykdęs (byloje nustatyta, trečiojo asmens skola sudaro 18 163,70 Eur), atsakovė teisėtai ir pagrįstai naudojasi trečiojo asmens pateiktu sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimu, t. y. ginčo vekselio ribose iš solidariųjų skolininkų (trečiojo asmens ir už jį laidavusio ieškovo) tęsia priverstinį išieškojimą pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą.
    3. Kad ginčo vekselis išrašytas užtikrinti ne faktinę trečiojo asmens skolinę prievolę, susikaupusią iki išrašant vekselį, patvirtina tai, kad 2014-07-11 faktinė trečiojo asmens skola atsakovei buvo 41 334,42 Eur, o vekselis išrašytas 36 202,50 Eur sumai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad trečiasis asmuo 2014-10-25 skolų apmokėjimo grafiku įsipareigojo grafike nustatyta tvarka dengti iki ir po vekselio išrašymo atsiradusias skolines prievoles, o savo 2014-10-06 atsakovei pateiktame rašte „Dėl skolos grąžinimo“ per 2014 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius žadėjo sumokėti ne tik vekselio sumą, bet ir kitas neapmokėtas sąskaitas, kas patvirtina, kad pats trečiasis asmuo vekselį traktavo kaip įsipareigojimų pagal nuomos sutartį bendrąja prasme vykdymo užtikrinimą, o ne konkrečių skolinių prievolių užtikrinimą. Be to, vekselio pagrindu notaro išduotas vykdomasis įrašas antstolio vykdymui perduotas tik 2014-12-23 dieną, t. y., trečiajam asmeniui neįvykdžius skolinių įsipareigojimų pačio ieškovo parašu patvirtinto 2014-10-25 skolos mokėjimo grafiko, kai minėtas grafikas apima tiek iki vekselio išrašymo, tiek po išrašymo atsiradusią skolą, kas patvirtina, kad atsakovė vekselį traktavo kaip trečiojo asmens įsipareigojimų pagal nuomos sutartį bendrąja prasme įvykdymo užtikrinimo priemonę.
    4. Tiek ieškovas M. P., tiek apklaustas UAB „Statybų technikos centras“ akcininkas G. K. negalėjo nurodyti tikslios buvusios skolos sumos prieš pasirašant vekselį. Vekselyje nėra nurodyta konkreti skolos suma, nenurodytos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias pasirašomas vekselis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vekselis, pagal kurį notarė išdavė vykdomąjį įrašą, buvo kaip kreditoriaus reikalavimo pagal pagrindinę prievolę įvykdymo užtikrinimo priemonė.
    5. Apeliaciniame skunde ieškovas netinkamai taiko teisės taikymo taisyklę, numatančią jog kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kad kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t.y. ir pagal pirminį sandorį ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu. Teiginiai negali būti traktuojami kaip išaiškinimas, kad, išdavus vekselį, visais atvejais pasibaigia ir pakeičiama vekseliu juo užtikrinama prievolė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2014 ir kt.)

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

13Dėl apelianto (ieškovo) prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka Apeliantas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tuo pagrindu, kad šalys turėtų galimybę duoti teismui paaiškinimus, būtų ištirti įrodymai, įvertintos pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas (ieškovas) turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, juo labiau, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

14Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą, nes netinkamai, nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, jų nevertino sistemiškai, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą ir tokiu būdu pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str. nuostatas. Su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, šių įrodymų vertinimo pasėkoje atmetė ieškinio reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

15Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių. 2010 m. balandžio 22 d. UAB „Statybų technikos centras“ ir UAB „PEG GRUPĖ“ pasirašė ekskavatorinio krautuvo nuomos sutartį, pagal kurią nuomotoja UAB „Statybų technikos centras“ išnuomojo nuomininkei UAB „PEG GRUPĖ“ ekskavatorinį krautuvą. Pagal sutarties 3 punktą nuomotoja (atsakovė UAB „Statybų technikos centras“) įsipareigojo pateikti PVM sąskaitas-faktūras už praeitą mėnesį nuomininkui iki einamojo mėnesio 5 dienos, o nuomininkė (trečiasis asmuo UAB „PEG GRUPĖ“) pagal sutarties 4 punktą įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Sutarties 11.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Sutarčiai pasibaigus tarp šalių įrangos nuomos teisiniai santykiai tęsėsi toliau. 2014 m. liepos 11 d. ieškovas M. P. kaip laiduotojas pasirašė paprastąjį vekselį 36 202,50 Eur (125 000 Lt) sumai, kurią įsipareigojo sumokėti 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakovei UAB „Statybų technikos centras“. UAB „PEG GRUPĖ“ dalį sumos atsiradusios iš nuomos teisinių santykių yra apmokėjusi – 16 608,29 Eur (mokėjimo nurodymai: 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr.959; 2014 m. rugpjūčio 17 d. Nr.942; 2014 m. rugsėjo 26 d. Nr.967; 2014 m. spalio 30 d. Nr.996; 2014 m. lapkričio 19 d. Nr.1009; 2014 m. gruodžio 9 d. Nr.1027; 2014 m. gruodžio 23 d. Nr.1033). 2014 m. spalio 8 d. Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarė J. M. išdavė vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas 2014 m. gruodžio 23 d. pateitas vykdyti antstolei A. P.. Antstolė išieškojo 27 855,18 Eur. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Šie išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog trečiasis asmuo skolinių įsipareigojimų pagal su atsakove sudarytą nuomos sutartį iki šiol nėra įvykdęs, kadangi teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių, kad 16 608,29 Eur trečiasis asmuo atsakovei yra sumokėjęs laikotarpyje nuo vekselio pasirašymo dienos iki išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą pradžios (2014-08-17 – 2014-12-23), o 27 855,18 Eur iš trečiojo asmens ir ieškovo priverstinai išieškojo antstolė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl trečiojo asmens įsipareigojimų, kylančių iš nuomos santykių, nevykdymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu. Teiginiai negali būti traktuojami kaip išaiškinimas, kad, išdavus vekselį, visais atvejais pasibaigia ir pakeičiama vekseliu juo užtikrinama prievolė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju 2014 m. liepos 11 d. vekselyje nėra nurodyta konkreti skolos suma, taip pat nenurodytos PVM sąskaitos-faktūros, dėl kurių būtų pasirašomas vekselis. Be to, trečiasis asmuo 2014 m. spalio 6 d. pateiktame rašte „Dėl skolos grąžinimo“ Nr.141006 nurodė, kad per 2014 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius apmokės likusią vekselio dalį (26145,45 Eur) ir kitas neapmokėtas sąskaitas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad vekselis buvo pasirašytas kaip įsipareigojimų pagal nuomos sutartį bendrąja prasme vykdymo užtikrinimo priemonė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų visiškai atsiskaitęs su atsakove pagal įsipareigojimus kylančius iš nuomos sutarties. 27 855,18 Eur iš trečiojo asmens ir ieškovo priverstinai išieškojo antstolė vykdomojo įrašo pagrindu. Todėl aplinkybės, kad vekselio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, pateiktas vykdyti bei išieškota dalis sumos, nepaneigia pradinės prievolės egzistavimo bei nepatvirtina fakto, kad su atsakove buvo visiškai atsiskaityta pagal įsipareigojimus, kylančius iš nuomos sutarties santykių. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo skolinių įsipareigojimų pagal su atsakove sudarytą nuomos sutartį iki šiol nėra tinkamai įvykdęs. Apeliantas nurodo, kad vekselio pasirašymo dieną (2014 m. liepos 11 d.) trečiojo asmens skola atsakovei sudarė 41 334,42 Eur, tačiau paprastasis neprotestuotinas vekselis yra pasirašytas 36 202,50 Eur sumai, tai yra mažesnei sumai, negu susidariusi skola, todėl esant tokiai situacijai, tiek atsakovės, tiek teismo konstatuotas faktas, jog vekselis buvo pasirašytas užtikrinti ne tik buvusių, bet ir būsimų prievolių užtikrinimui prieštarauja jų pačių nurodytoms aplinkybės, t. y. nėra galimybės 36 202,50 Eur suma užtikrinti 41 334,42 Eur buvusią skolą ir dar būsimą skolą. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Ieškovas 2016 m. balandžio 25 d. patikslintame ieškinyje, kuris priimtas 2016 m. balandžio 27 d. teisėjos rezoliucija nurodė, kad vekselis buvo sudarytas kaip garantas, kad atsakovė leistų toliau UAB „Peg grupė“ naudotis iš atsakovės išsinuomota statybine technika iki vykdomų darbų pabaigos. Ieškovas teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme neneigė, kad už paslaugas vėluodavo atsiskaityti su atsakove, skola nuolat būdavo, egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat patvirtino, kad 2014 m. spalio 25 d. skolų mokėjimo grafike nurodė įsiskolinimą už sąskaitas faktūras, kurios susidarė iki vekselio išrašymo ir po vekselio išrašymo (2016 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 9 s.). Apeliantas siekdamas įrodyti, kad ieškovas užtikrino iki vekselio išrašymo buvusius trečiojo asmens įsipareigojimus pagal statybų technikos nuomos sutartį nenurodė jokių argumentų, kodėl esant 41 334,42 Eur skolai vekselio suma išrašyta tik 36 202,50 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės ir trečiojo asmens tikrieji ketinimai sutariant tęsti nuomos santykius buvo gauti (vertinant iš atsakovės pusės), pateikint (vertinant iš trečiojo asmens pusės) nuomos sutarties bendrąja prasme vykdymą užtikrinantį instrumentą (vekselį), o ne tik garantuoti tik praeities skolų sumokėjimą. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad neaišku kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog trečiojo asmens skola 2014 m. liepos 11 d. buvo 41 334,42 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 20 d. rašte atsakovė nurodė, jog 2014 m. liepos 11 d. UAB „Peg grupė“ skola sudarė 41 334,42 Eur (142 719,50 Lt). Nors ieškovas 2016 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu nesutiko patvirtinti, kad vekselio išrašymo metu UAB „Peg grupė“ skola buvo 41 334,42 Eur (142 719,50 Lt), kadangi 2014 m. birželio 30 d. sąskaita – faktūra turėjo būti apmokėta iki 2014 m . liepos 30 d., tačiau sutiko, kad pagal šią sąskaitą – faktūrą, kurios sumoje ir susidaro 41 334,42 Eur (142 719,50 Lt) buvo gautos paslaugos. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad vekselio išrašymo dienai UAB „Peg grupė“ skola sudarė 41 334,42 Eur nenurodė konkrečių rašytinių įrodymų, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo, o byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, šalių paaiškinimai tik patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad trečiojo asmens skola 2014 m. liepos 11 d. buvo 41 334,42 Eur. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, kurioje nurodoma, kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kad kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t.y. ir pagal pirminį sandorį ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas netinkamai taiko šią teisės taikymo taisyklę, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu. Teiginiai negali būti traktuojami kaip išaiškinimas, kad, išdavus vekselį, visais atvejais pasibaigia ir pakeičiama vekseliu juo užtikrinama prievolė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo pagrindo, dėl ko ieškinį atmetė, kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti atsakovei iš apelianto atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr.03/2017 ir 1 210 Eur sumokėjimą patvirtinantį bankinio mokėjimo pavedimą už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1003, 47 Eur (1,3 x 735,10 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 771,90 Eur). Nors pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad išlaidas sudaro ne tik atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, bet ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikta jokia detalizacija šioms paslaugoms ir išlaidoms pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš apelianto priteistinos 1003 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 4,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi apelianto prašymu, jam buvo atidėtas 659 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą valstybei iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteisiamas nesumokėtas 659 Eur žyminis mokestis.

17Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Apeliacinio skundo netenkinti.

19Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš M. P. (a. k. ( - ) 1003 Eur (vieną tūkstantį tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Statybų Technikos Centras“ (j.a.k. 300633311).

21Priteisti valstybei iš apelianto M. P. (a. k. ( - ) 4,68 Eur (keturis Eur ir 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 659 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai