Byla 2A-2000-590/2014
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinti J. Š. skirtą drausminę nuobaudą panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. (buvusios Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ieškinį atsakovei J. Š. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinti J. Š. skirtą drausminę nuobaudą panaikinimo.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas, nesutikdamas su privalomo ikiteisminio organo – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-08-29 sprendimu panaikinti atsakovei J. Š. 2013-05-02 darbdavio įsakymu Nr.V-232 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2013-08-29 sprendimą Nr.DGKS-3301 darbo byloje Nr. APS-1-11192/2013, atmesti atsakovės prašymą „Dėl 2013-05-02 įsakymo Nr.V-232 panaikinimo“, paliekant galioti skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-19 Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo klinikoje buvo gautas pranešimas apie numatomą skubos tvarka (neplaninę) ginekologinėje operacinėje numatomą atlikti operaciją. Pagal Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro 2013 m. balandžio mėnesio grafiką, balandžio 19 d. atsakovė J. Š. – anesteziologijos ir intensyvios terapijos slaugytoja – turėjo dirbti nuo 7.00 iki 17.00 val. Atsakovės pasirašytos pareigų instrukcijos 1.6 p. numatyta viena iš jos funkcijų – asistuoti gydytojui anesteziologui operacijos metu bei stebėti paciento būklę anestezijos metu ir po operacijos. Neplaninių, t. y. iš anksto nenumatytų, operacijų metu, remiantis 2009-08-31 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-436 patvirtintos procedūros „I-ojo anesteziologijos – reanimacijos skyriaus darbo organizavimas“ 4.4 – 9 p., anesteziologijos ir intensyvios terapijos slaugytoja privalo paruošti anesteziologo darbo vietą, teikti paslaugas pacientui operacijos metu bei po operacijos. Anesteziologijos centrui gavus informaciją apie numatomą skubią operaciją, operuotinai pacientei reikalingas paslaugas savo kompetencijos ribose turėjo teikti atsakovė, asistuodama gydytojai. Siekdama užtikrinti atsakovės dalyvavimą numatomoje operacijoje, jos ėmė ieškoti operaciją turėjusi atlikti gydytoja D. Norvaišytė, tačiau jai rasti atsakovės nepavyko, todėl ji kreipėsi į atsakovės tiesioginę vadovę vyresniąją slaugytoją V. R.. V. R., norėdama pranešti apie atsakovei numatomą operaciją, pati apžiūrėjo galimas personalo buvimo vietas – I-ojo operacinio bloko personalo kambarius, skambino atsakovei į mobilų telefoną, tačiau ji neatsiliepė. Operacija, kuri turėjo vykti 14 val., ir kurioje turėjo dalyvauti atsakovė, įvyko 2013-04-19 19.40 val. Nurodė, kad darbuotojas, tinkamai vykdantis savo darbo sutartyje numatytas funkcijas, turi būti darbo vietoje arba, esant reikalui, turi būti pasiekiamas telefonu ar kitu būdu užtikrinti savo dalyvavimą operacijoje. Atvykusi į ligoninės Personalo skyrių atsakovė paaiškino, kad 2013-04-19 jos surasti nepavyko, nes ji buvo konferencijoje. Ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijos metu atsakovė pateikė antrą savo buvimo 2013-04-19 ligoninėje versiją: ji tvarkėsi III-oje operacinėje, tačiau tokį atsakovės teiginį ieškovas vertino kritiškai, nes paskutinė operacija, vykusi šioje III-ojoje operacinėje, baigėsi 12.40 val., atsakovės pradėta ieškoti apie 14 val., t. y. po paskutinės planinės operacijos praėjus apie pusantros valandos. Po įvykusių operacijų operacinė tvarkoma nuo 10 iki 30 minučių. Darbuotoja, darbo metu nebūdama savo darbo vietoje, padarė darbo drausmės pažeidimą. Yra visos sąlygos drausminei atsakomybei atsirasti. Dėl darbuotojos kaltų veiksmų darbdaviui padaryta žala – pažeista ligoninėje nustatyta vidaus tvarka. Darbdavys, skirdamas atsakovei drausminę nuobaudą – papeikimą, skyrė ją laikydamasis DK numatytos tvarkos, teisėtai ir pagrįstai, todėl drausminė nuobauda negali būti panaikinta. Dėl atsakovės neatsakingo, nedrausmingo elgesio, buvo komplikuotas darbo vietos paruošimas ir darbo organizavimas, vyresnioji slaugytoja V. R. turėjo prašyti kitos slaugytojos paruošti darbo vietą. Pažymi, jog Darbo ginčų komisija savo tokiu sprendimu (panaikindama nuobaudą) parodė, kad darbuotojas darbo vietoje gali ir nebūti, nors iš tikrųjų privalo būti darbo vietoje.

6Atsakovė J. V. (buvusi Š.) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad drausminė nuobauda buvo skirta nepagrįstai, nes ji 2013-04-19 buvusi savo darbo vietoje nuo 7 iki 17 val., F korpuse, V aukšte, V operaciniame bloke, vykdžiusi savo darbo funkcijas ir asistavusi daktarei, po planinių operacijų tvarkėsi darbo vietą III ginekologinėje operacinėje. Papeikimas skirtas už neatsiliepimą mobiliu telefonu, tai buvo traktuojama kaip nebuvimas darbo vietoje. Į operacinę nei vyr. slaugytoja, nei daktarė nebuvo atėjusios ir apie neatidėliotiną operaciją ji nebuvusi informuota. Buvo ieškota tik mobiliuoju telefonu. Pažymėjo, jog atsakovė neprivalo darbe naudoti savo asmeninį mobilų telefoną. Asmeninį mobilų telefoną buvo palikusi spintoje, nes jis išsikrovinėjo. Nurodė, kad konferencijoje 2013-04-19 atsakovė faktiškai nedalyvavo, paaiškinime darbdaviui taip pat nurodė, kad vyr. slaugytoja jos neišleido. Konferencijos pažymėjimą atnešė kolegė po poros dienų. Tai ne pirmas kartas, kai pažymėjimai įteikiami nedalyvaujant konferencijoje. Nurodė, jog bendradarbių skundai dėl jos ligoninėje atsirado po 2011 metų jos rašytų skundų dėl vyr. slaugytojos ir vedėjos netinkamo elgesio su ja, o po skundų prasidėjo psichologinis spaudimas, bandymai ja „atsikratyti“. Atsakovė paaiškino, kad faktiškai užtikrinti savo dalyvavimo operacijoje negalėjo, nes ji vyko nebe jos darbo valandų metu, o kodėl jos buvo ieškoma, o nebuvo ateita tiesiog į jos darbo vietą, negali paaiškinti ir vertino tai, kaip darbdavio intrigą, nukreiptą prieš ją.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-07 sprendimu ieškinį tenkino: panaikino 2013-08-29 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr.DGKS-3301, priimtą darbo byloje Nr.APS-1-11192/2013 pagal J. Š. prašymą; paliko galioti 2013-05-02 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-232 J. Š. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė nesilaikė jai pareigų instrukcijoje nustatytų pareigų, be pagrindo ir objektyvių pateisinamų priežasčių nebuvo darbo vietoje, neinformavusi apie tai nei tiesioginio vadovo, nei kito asmens. Teismas sprendė, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog J. Š., ėjusi Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo klinikos slaugytojos pareigas, ir turėjusi 2013-04-19 nuo 7.00 iki 17.00 val. dirbti su gydytoja D. Norvaišyte, darbo vietoje buvo tik planinių operacijų, vykusių iki 13.00 val., metu, o ruošiantis neplaninei, iš anksto nenumatytai operacijai, apie kurią sužinota tik prieš pat numatytą jos atlikimą, prieš 14.00 val., jos nebuvo galima rasti darbo vietoje. Teismas nurodė, kad nors minima neplaninė operacija buvo atlikta jau po atsakovės darbo valandų, tačiau tai nepaneigia atsakovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, nes jos darbo laiku nebuvo darbo vietoje. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovei J. Š. (V.) drausminė nuobauda buvo skirta pagrįstai, laikantis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimų (DK 240 str.), parinkta, atsižvelgus ir įvertinus paties drausmės pažeidimo pobūdį, darbuotojo elgesį iki pažeidimo. Teismas pripažino, jog skirtas papeikimas nebuvo per griežta nuobauda.

8Apeliaciniu skundu atsakovė J. V. (buvusi Š.) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad J. V. buvo darbo vietoje ir atliko jai priklausančias pareigas. V. R., žinodama, kad J. V. turi dvi operacijas 5 bloke, 3 operacinėje, į ją nenuėjo, o nuėjo į personalo kambarį. Toks slaugos administratorės elgesys nėra suvokiamas. Visų pirma dėl to, kad ji pati ir organizuoja darbą. Antra, informacija apie operacijas ir jų sudėtį darbuotojams yra vieša. Trečia, be paaiškinamų priežasčių iš visų 5 operacinių blokų, esančių ligoninėje, eita ieškoti tik į vieną, ir į tą, kuriame tą dieną J. V. operacijų neturėjo. Tai yra nepaaiškinamas elgesys, kuris negali būti traktuojamas kaip protingas, dedant visas įmanomas objektyvias galimas pastangas surasti J. V. darbo vietoje. Darytina pagrįsta išvada, kad personalas nedėjo jokių protingų pastangų ieškant J. V.. Pažymi, jog 2013-04-19 į 5 bloko, 3 operacinę buvo užėjęs R. R., su kuriuo apeliantė kalbėjo apie darbo priemones. Apklausus liudytoją V. R., ji patirtino, kad 2013-04-19 R. R. dirbo, jis pavadavo vyr. slaugytoją. R. R. buvo pats asmeniškai užėjęs į 3 operacinę, tačiau šiuo faktu teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo. Nurodo, kad J. V. 2013-04-19 dalyvavo 2 operacijose iki 12.40 val., vėliau apie valandą laiko prižiūrėjo pacientę budėjimo palatoje, po ko tvarkė operacinę kruopščiau ir papildant spintas trūkstamais medikamentais, atsižvelgiant į tai, kad buvo penktadienis, ir kad tą dieną daugiau operacijų nenumatyta. Nuo maždaug 16.00 val. J. V. buvo poilsio kambaryje, kur žiūrėjo darbo grafikus. J. V. nepadarė nieko, kas pažeistų vidaus tvarką, darbo sutartį, higienos normas ar kitus reikalavimus. Priešingai, tai ieškovo darbuotojai dar tą pačią 2013-04-19 nepranešė J. V. apie tarnybinį pranešimą, dėl ko J. V. ir nežinojo, kad jos buvo ieškoma. Pažymi, jog Darbo ginčų komisijoje visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad ieškovas nenustatė konkrečių darbo drausmės pažeidimų aplinkybių, nekonstatavo, kada ir kokie konkretūs J. V. veiksmai, pripažintini darbo drausmės pažeidimu, buvo atlikti, neįrodė, kad J. V. savo kaltais veiksmais pažeidė darbo pareigas. Ieškovas neįrodė drausminės atsakomybės sąlygų, nenustatytas priežastinis ryšys tarp J. V. veiksmų/neveikimo ir pasekmių. Pažymėtina, kad ginčijamame teismo sprendime apskritai nepasisakyta apie kaltus veiksmus, teismas nenurodė, kur yra laikoma J. V. darbo vieta, kad galėtų konstatuoti nebuvimą darbo vietoje, taip pat nenurodė priežastinio ryšio. Apskritai lieka neaišku, už ką J. V. gavo drausminę nuobaudą – už operacinės tvarkymą, buvimą budėjimo palatoje stebint pacientą ar už tai, kad rūpinosi operacinės medicininių priemonių papildymu, nors visi išvardinti veiksmai tik įrodo gerą darbuotojos darbą, atitinkantį visus reikalavimus.

9Ieškovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atsiliepimu į atsakovės J. V. (buvusios Š.) apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad darbdavio darbuotojai, siekdami tinkamai atlikti operaciją bei užtikrinti J. Š. dalyvavimą joje, dėjo visas protingas pastangas darbuotoją surasti. Kritiškai vertintina J. Š. pozicija, išreikšta apeliaciniame skunde, kad ji buvo ieškoma netinkamose vietose ir nepakankamai intensyviai. Darbuotojas, tinkamai vykdantis savo darbo sutartyje numatytas funkcijas, turi būti darbo vietoje arba, esant reikalui, turi būti pasiekiamas telefonu ar kitu būdu užtikrinti savo dalyvavimą operacijoje. Darbdavys neturi pareigos ieškoti darbuotojo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, jog darbuotoja, būdama rūpestinga ir pareiginga, turėjo pasidomėti, ar nėra rengiama neplaninė operacija, kurioje ji turėtų dalyvauti. Be to, J. Š., priešingai nei ji teigia savo apeliaciniame skunde, buvo ieškoma būtent ten, kur ji galimai galėjo būti – įprastose personalo buvimo vietose, ir atsižvelgiant į tai, kad 13.45 val. liudytoja V. R. J. Š. matė, t. y. ne operaciniame bloke, kur vyko tos dienos operacijos, dalyvaujant pastarajai, ? I operacinio bloko personalo kambariuose. Kartu su atsakove V. R. įėjo į I operacinį bloką, todėl ten pirmiausia J. Š. ieškojo jos tiesioginė vadovė V. R.. Grįžti į kitame ligoninės korpuse esantį III operacinį bloką iš jo išėjus nėra logiška: patenkant į operacinio bloko patalpas turi būti persirengiama steriliais drabužiais. Liudytojos V. R. parodymai apie J. Š. paieškas yra nuoseklūs bei logiški. Tuo tarpu apeliantė savo paaiškinimus nuolat keitė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino J. Š. prieštaringus paaiškinimus apie tai, kur ji buvusi, kai buvo organizuojama neplaninė operacija: apeliantė ginčo nagrinėjimo metu pateikė tris versijas: 1. Ji buvusi konferencijoje; 2. Ji tvarkiusi operacinę po operacijos ir girdėjo skambantį telefoną, bet negalėjo pakelti ragelio, nes jos rankos buvusios kruvinos; 3. Ji buvusi budėjimo palatoje. Visos šios versijos buvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu ieškovui pateikus atitinkamus įrodymus. Pažymi, jog netinkamai apeliantė formuluoja skundo motyvą, jog tariamai ji buvo nubausta už neatsiliepimą asmeniniu mobiliuoju telefonu. Toks drausminės nuobaudos skyrimo motyvas jokiame dokumente ar ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nurodytas. Nurodo, kad apeliantė savo skunde nepagrįstai nurodo, jog tariamai buvo apklausti ne visi liudytojai. Tokio prašymo pastaroji bylos nagrinėjimo metu teismui neteikė, nenurodė apklaustinų asmenų bei aplinkybių, kurios, jos manymu, turėtų būti įrodinėjamos liudytojų parodymais, todėl tik apeliaciniame skunde nurodydama minėtą aplinkybę J. Š. netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog neatitinka tiesos apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime tariamai nenurodė jokio teisės akto, kurį savo veiksmais ar neveikimu pažeidė J. Š.. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, kad J. Š. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė darbo sutartį ir netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas pareigų instrukcijoje. Be to, teismas savo sprendime nurodė DK straipsnius, kuriuos savo neveikimu pažeidė apeliantė.

10Apeliacinis skundas atmetamas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

12Kolegija nesutinka su apeliantės J. V. argumentais, kad ji nepadarė darbo drausmės pažeidimo, ieškovas šio pažeidimo neįrodė, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

13Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda (DK 234, 236 straipsniai). Drausmės pažeidimo faktą privalo įrodyti darbdavys, nagrinėjamu atveju ieškovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – papeikimas ligoninės slaugytojai atsakovei J. V. buvos skirta už tai, kad ji 2013 m. balandžio 19 d. jai nustatytu darbo laiku nuo 7 iki 17 val., nebuvo darbe nuo 14.05 val. iki 17 val. Darbo drausmės pažeidimo faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai: 2013-04-19 tarnybinis pranešimas, kurį pasirašė VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos I –ojo anesteziologijos – reanimacijos skyriaus vedėja dr. Eglė Kontrimavičiūtė ir Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro direktorė prof. Jūratė Šipylaitė (b.l. 30), teisme duoti ieškovo atstovės minėtos dr. Eglės Kontrimavičiūtės (b.l. 115-117) paaiškinimai, liudytojos vyresniosios slaugytojos – slaugos administratorės V. R. parodymai (b.l. 121-123).

14CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014; kt.).

15Be aukščiau paminėtų įrodymų aplinkybę, kad atsakovės J. V. nustatytu laiku nebuvo darbe ir tokiu būdu ji padarė darbo drausmės pažeidimą, patvirtina ir jos pačios nenuosekli pozicija. Kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu buvo operacinėje, budimo palatoje, vėl operacinėje, sandėlyje ir personalo kambaryje (b.l. 164) visiškai skiriasi nuo pirminio atsakovės paaiškinimo, iš kurio matyti, kad tuoj po drausmės pažeidimo atsakovė nesugebėjo nuosekliai paaiškinti darbdaviui kur ji buvo 2013 m. balandžio 19 d. nuo 14 iki 17 val. (b.l. 27). Pažymėtina, kad atsakovės nurodomų aplinkybių apie jos buvimą darbo vietoje nepatvirtina jokie įrodymai, atsakovė tokių įrodymų neteikė, neprašė apklausti liudytojais kitus ligoninės darbuotojus, neprašė išreikalauti įrodymus, kurie bent iš dalies patvirtintų jos nurodomas aplinkybes (CPK 178 str.).

16Labiau tikėtiną išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo faktas visgi buvo sustiprina ir netiesioginiai įrodymai. Byloje esantys ligonės darbuotojų, įskaitant gydytojus, tarnybiniai pranešimai dėl atsakovės destruktyvaus elgesio darbo metu 2011 - 2012 metais, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė galėjo padaryti tokio pobūdžio darbo drausmės pažeidimą, t.y. savavališkai pasišalinti iš darbo.

17Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad drausminė nuo bauda atsakovei buvo skirta tarnybinio pranešimo, kurį pasirašė Santariškių klinikos I –ojo anesteziologijos – reanimacijos skyriaus vedėja dr. Eglė Kontrimavičiūtė ir Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro direktorė prof. Jūratė Šipylaitė, pagrindu. Kolegijos vertinimu, nėra protinga manyti, kad dvi vadovaujančias pareigas užimančios ligoninės darbuotojos, turinčios ir mokslinį laipsnį, rizikuodamos savo pačių ir ligoninės reputacija, tarnybiniame pranešime būtų nurodžiusios tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

18Apeliantės argumentus, kad ji buvo nubausta už neatsiliepimą mobiliuoju telefonu, apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai nepagrįstais ir vertina juos kaip atsakovės nesąžiningą manipuliaciją bylos aplinkybėmis. Faktas, kad atsakovė darbo metu neatsiliepė nei stacionariu nei mobiliuoju telefonu į gydytojos ir slaugos administratorės skambučius kaip tik ir suponuoja logišką išvadą, kad atsakovė nebuvo darbe, už ką jai ir buvo skirta drausminė nuobauda.

19Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad 14 valandą neplaninė operacija nebuvo atlikta neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, nes atsakovė 2013 m. balandžio 19 d. darbe privalėjo būti nuo 7 iki 17 val. nepriklausomai nuo to buvo ar ne atliekamos tą dieną operacijos.

20Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas, nesutikdamas su privalomo ikiteisminio organo – Lietuvos... 6. Atsakovė J. V. (buvusi Š.) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-07 sprendimu ieškinį tenkino:... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė J. V. (buvusi Š.) prašo panaikinti Vilniaus... 9. Ieškovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 10. Apeliacinis skundas atmetamas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 12. Kolegija nesutinka su apeliantės J. V. argumentais, kad ji nepadarė darbo... 13. Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės... 14. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius... 15. Be aukščiau paminėtų įrodymų aplinkybę, kad atsakovės J. V. nustatytu... 16. Labiau tikėtiną išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo faktas visgi buvo... 17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad drausminė nuo bauda atsakovei buvo skirta... 18. Apeliantės argumentus, kad ji buvo nubausta už neatsiliepimą mobiliuoju... 19. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad 14 valandą neplaninė operacija nebuvo... 20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti...