Byla e2A-118-253/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui ( - ) centrui dėl atsakovo 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimo Nr. ( - ) apie sutarties nutraukimą ir 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. ( - ) dėl 2018 m. liepos 12 d. sudarytos Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jų panaikinimo, tretieji asmenys ( - ) savivaldybės administracija ir ( - ) savivaldybės taryba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė S. M. ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) teismui nustačius, jog praleistas terminas ieškiniui paduoti, prašė teismo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti; 2) pripažinti atsakovės 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimą Nr. ( - ) apie sutarties nutraukimą ir 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. ( - ) (vienašališką sutarties nutraukimą) dėl atsakovės ir jos 2018 m. liepos 12 d. sudarytos Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimą neteisėtu ir juos panaikinti, paliekant galioti 2018 m. liepos 12 d. sudarytą sutartį Nr. ( - ); 3) priteisti iš atsakovės 543,37 Eur kompensaciją pagal jos išrašytą 2018 m. gruodžio 28 d. sąskaitą faktūrą, serija ( - ), už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji 2018 m. liepos 12 d. kartu su sutuoktiniu P. M. sudarė su atsakove budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), kurią pasirašė ji ir jos sutuoktinis. 2018 m. lapkričio 29 d. gavo iš atsakovės 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą (dėl vienašališkos sutarties nutraukimo) Nr. ( - ). Nurodė, kad atsakovės priimtas ginčijamas pranešimas apie sutarties nutraukimą ir sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį yra nemotyvuoti ir neargumentuoti. Mano, kad atsakovė ginčijamu pranešimu ir sprendimu neteisingai įvertino aplinkybes, todėl jie laikytini neteisėtais, nes nebuvo nustatyta jokių priežasčių, kurios leistų atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį nesant jos kaltės.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės S. M. 1 808,69 Eur atsakovui ( - ) centrui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

124.

13Teismas nustatė, jog S. M. prašymu jai buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl jos teikimo tapti vaiko globėja ir rekomenduota organizuoti jos pasirengimą tapti vaiko globėja. Išklausius mokymus pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą S. M. buvo išduotas pažymėjimas ir 2018 m. liepos 12 d. tarp S. M. ir ( - ) centro buvo sudaryta sutartis.

145.

15Teismas nurodė, kad iš sudarytos sutarties I, II ir VII dalies nuostatų matyti, kad sutartis buvo dvišalė, pasirašyta globos centro ir budinčios globotojos ir sukelianti teises bei pareigas išimtinai tik ieškovei ir atsakovei. Tai, jog ant šios sutarties yra ir ieškovės sutuoktinio parašas, ir tai, kad ieškovės sutuoktinis išklausė mokymus pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ir jis šios sutarties pagrindu tapo budinčiu globotoju. Pažymėjo, jog ieškovės sutuoktinio parašas ant sutarties tik patvirtino, kad jis sutinka, kad jo sutuoktinė taptų budinčia globėja ir į šeimą būtų laikinai priimti vienas ar keli globojami vaikai.

166.

17Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė laikinai globoti perduotiems mažamečiams vaikams sutarties vykdymo laikotarpiu užtikrino tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas ir vaikų poreikių tenkinimą.

187.

19Teismas nurodė, kad Aprašo VIII skyrius reglamentuoja globos centro ir budinčio globotojo sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką. Pažymėjo, jog Apraše pateiktas nebaigtinis aplinkybių, kurios sudaro pagrindą nutraukti sutartį, sąrašas reiškia, kad globos centras turi teisę savarankiškai spręsti, kokiems atvejams esant sutartis su budinčiu globotoju gali būti vienašališkai nutraukta.

208.

21Teismas nustatė, kad tarp šalių sudaryta sutartis vienašališku globos centro sprendimu nutraukta 2018 m. gruodžio 28 d., nes budinti globotoja netinkamai vykdė Apraše nustatytus reikalavimus ir sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties 14.1. punktas).

229.

23Teismas pažymėjo, jog kiekvienas globos centro priimtas sprendimas turėtų būti vertinamas per vaiko interesų užtikrinimo prizmę, nes atstovas pagal įstatymą yra būtent globos centras, o ne budintis globėjas.

2410.

25Teismas nurodė, kad esminis budinčios globotojos pareigų pažeidimas buvo tai, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis netinkamai elgėsi su biologine prižiūrimų vaikų mama, sužinoję apie biologinės vaikų tetos, kuri ketino tapti vaikų nuolatine globėja, netradicinę seksualinę orientaciją, nepagarbiai apie ją atsiliepė, ėmė daryti psichologinį spaudimą biologinei vaikų mamai, kad ši greičiau susigrąžintų vaikus į šeimą, kaltino biologinę mamą dėl nesirūpinimo vaikais, budinčios globotojos sutuoktinis notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu, kurį 2018 m. lapkričio 26 d. I. Z. išregistravo, atstovavo biologinei vaikų mamai, prašė pasirašinėti po įvairaus turinio raštais, tai, teismo vertinimu, yra visiškai nesuderinama su geriausių vaiko interesų prioriteto principu.

2611.

27Teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimą Nr. ( - ) apie sutarties nutraukimą neteisėtu ir jo panaikinimo konstatavo, jog tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nagrinėjamu atveju ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

2812.

29Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje. Pabrėžė, kad tarp šalių sudaryta sutartis nenumato jokių kompensacijų už sutarties galiojimo metu nepanaudotas laikino atokvėpio paslaugas, kurios turėtų būti išmokamos sutarčiai pasibaigus, todėl ieškovės reikalavimas už tą patį mėnesį gauti dar vieną papildomą išmoką yra nepagrįstas.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3113.

32Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti; civilinę byla paskirti nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir išlaidas, susijusias su apeliaciniu skundo padavimu ir atstovavimu byloje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3313.1.

34Teismo sprendimas priimtas šališko ir neobjektyvaus teismo. Teismas netyrė ir nevertino visų įrodymų.

3513.2.

36Teismas į bylą neįtraukė P. M., ginčijamas teismo sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms.

3713.3.

38Teismas, spręsdamas sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo klausimą, neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes ir šalių elgesį, todėl netinkamai taikė sutarties privalomumo ir šalių bendradarbiavimo principus, kuriais vadovaudamosi šalys turi siekti sutartį išsaugoti.

3913.4.

40Pasirašytos 2018 m. vasario 2 d. ( - ) ir 2018 m. liepos 12 d. Nr. ( - ) sutartys yra trišalės t. y. tarp ieškovės, ieškovės sutuoktinio P. M. ir atsakovo, sukeliančios teises bei pareigas ieškovei ir ieškovės sutuoktiniui bei atsakovui. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m. liepos 12 d. sutartis Nr. ( - ) laikytina dvišale, prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams ir tarp šalių nustatytiems faktams.

4113.5.

42Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties 4.24, 14, 14.1. punktų nuostatomis, kadangi sutarties 14.4. punkte įtvirtinta, jog kitais nenumatytais atvejais atsakovas privalo pateikti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( - ) savivaldybės teritorinio skyriaus teikimą, kad galėtų vienašališkai nutraukti sutartį.

4313.6.

44Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl kompensacijos nepriteisimo už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą.

4513.7.

46Teismas atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai, nes šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti pavėluotai, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

4713.8.

48Atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą ir tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to papildomas advokatas atsakovui nebuvo būtinas, be to, nepateiktos advokatų darbo sąnaudos.

4914.

50Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas ( - ) centras prašo S. M. apeliacinį skundą atmesti; Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5114.1.

52Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad ieškovės ir jos sutuoktinio P. M. elgesys, atstovaujant vaikų biologinei mamai, negali būti vertinamas kaip suderinamas su pačių nepilnamečių vaikų interesais, tai privalėjo užtikrinti ieškovė.

5314.2.

54Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovė rūpinosi vaikais, tinkamai patenkindama jų kasdienius buitinius interesus ir poreikius (maistas, miegas, žaidimai ir pan.). Tačiau vaikų interesų užtikrinimas neapsiriboja tik buitinių ir kasdienių poreikių užtikrinimu, situacija privalo būti vertinama platesniame vaiko interesų užtikrinimo kontekste.

5514.3.

56Atsakovas apie tai, kad I. Z. ketina išduoti įgaliojimą P. M., o P. M. ketina atstovauti biologinei mamai, nežinojo ir žodinio leidimo nedavė. Apie I. Z. įgaliojimą atsakovui tapo žinoma vėliau, jau po įgaliojimo patvirtinimo pas notarą.

5714.4.

58Įvertinus sutarties specifiką, kuri susijusi su viešu interesu ir labai jautriu socialiniu klausimu, griežtas sutarties ir įstatymų laikymasis buvo privalomas. Todėl ieškovei pažeidus teisės aktuose ir sutartyje numatytas pareigas, toks pažeidimas pagrįstai buvo vertinamas kaip esminis, tai reiškia, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukti sutartį.

5914.5.

60Apeliaciniame skunde nepateikta argumentuotų ir pagrįstų paaiškinimų, kurie paneigtų atsakovo ir teismo konstatuotus teisės aktų pažeidimus ar paaiškintų, kaip ieškovės ir jos sutuoktinio elgesys, įvardytas atsiliepimo 16–17 punktuose, gali būti pateisinamas ir neprieštarauti esminiams vaiko teisių apsaugos principams.

6114.6.

62Atsakovas nepriėmė sprendimo dėl laikino atokvėpio paslaugos nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d. suteikimo, todėl tokia paslauga ieškovei nebuvo suteikta ir ieškovė neturi teisės reikalauti už ją apmokėjimo. Nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika nenumato kompensacijų už sutarties galiojimo metu nepanaudotas laikino atokvėpio paslaugas, kurios turėtų būti išmokamos sutarčiai pasibaigus. Ginčo šalis siejo ne darbo santykiai, kuriems pasibaigus darbuotojui turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, o civiliniai sutartiniai santykiai, kurių sąlygas nustato sutartis.

6314.7.

64Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimą, kad sutartis buvo ne dvišalė, o trišalė, nes sutarties šalimi, t. y., budinčiu globotoju, buvo ir ieškovės sutuoktinis. Tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas sudarė sutartį tik su ieškove ir būtent ieškovė prisiėmė budinčiai globotojai skirtas pareigas ir atsakomybę.

6514.8.

66Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai, nes šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti pavėluotai.

6715.

68Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

69Teisėjų kolegija

konstatuoja:

70IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

71Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7216.

73Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

7417.

75Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės S. M. ieškinys dėl atsakovo 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimo Nr. ( - ) apie sutarties nutraukimą ir 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. ( - ) dėl 2018 m. liepos 12 d. sudarytos Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

76Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7718.

78Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kaip liudytoją kviesti I. Z.. Teigia, jog šią liudytoją pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atvykti, tačiau jai neatvykus, nusprendė liudytojos nebekviesti.

7919.

80Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog prieštarauja ieškovės prašymui, kadangi byloje šalių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose, tiek ginčo sprendimas, tiek apeliacinis skundas ir atsakovo atsikirtimas grindžiamas rašytiniais įrodymais, poreikio žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacijoje nėra. Teigia, jog ieškovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu, pasisakant dėl liudytojos I. Z. pakartotinio šaukimo liudyti, nurodė, kad šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokio argumentuoto paaiškinimo, kodėl pakeitė poziciją dėl I. Z. liudijimo.

8120.

822020 m. vasario 3 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojos apklausos, kuriuo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kaip liudytoją kviesti I. Z.. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino daugelio faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui, t. y. tam, kad byloje panaikinti visus prieštaravimus teismas turi iškviesti šią liudytoją.

8321.

84Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

8522.

86Pastebėtina, kad tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo, bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

8723.

88Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti motyvai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, jeigu būtų nustatyta, kad jie yra pagrįsti, sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 27 d. į teismo posėdį buvo kviečiama liudytoja I. Z., kuri į teismo posėdį neatvyko (nustatyta, jog teismo šaukimas buvo įteiktas) (III e. b. t.; b. l. 116–118). Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teisėjai paklausus nuomonės dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, dėl liudytojos I. Z. apklausos, ieškovės atstovas nurodė, jog dėl liudytojos I. Z. apklausos palieka spręsti teismo nuožiūra (posėdžio laikas: 09.25). Taigi ieškovei nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

8924.

90Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

9125.

92Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos: Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo kopiją; 2018 m. sausio 18 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. ( - ) kopiją; 2019 m. spalio 15 d. „Swedbank“, AB, vietinio mokėjimo kopiją; 2019 m. spalio 15 d. išrašą iš https://signa.mitsoft.lt/signa-web/app/adoc, atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2019 m. rugpjūčio 27 d. 09.42.37) kopiją; Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 rugpjūčio 27 d. informacinės pažymos kopiją. Nurodo, kad būtinumas pateikti rašytinius įrodymus atsirado po teismo ginčijamo sprendimo priėmimo.

9326.

94CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Įvertinus šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, pripažintina, kad 2018 m. sausio 18 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. ( - ) kopija galėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat ji nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180, 314 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismui anksčiau pateikti teismo procesiniai dokumentai yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, teisėjų kolegija ieškovės teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

95Dėl 2020 m. vasario 6 d. ieškovės pateikto prašymo

9627.

97Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis numato, jog byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę duoti teismui paaiškinimus raštu visais byloje nagrinėjamais klausimais, tačiau šio straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. 2020 m. vasario 6 d. prieš teismo posėdį (09.24.21 val.) per EPP sistemą gautas ieškovės prašymas dėl atsakovės 2020 m. sausio 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rašytinių įrodymų nepridėjimo ir išlaidų nepriteisimo iš ieškovės atsakovei apeliaciniame teisme. Iš prašymo turinio matyti, jog pirmoje prašymo dalyje apeliantė nurodo, kad nesutinka su atsakovės pateiktais įrodymais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kitoje prašymo dalyje išdėstytas ieškovės nesutikimas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio ir anksčiau pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nesutikimo su atsakovo atstovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be to, prašyme nurodyti argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme yra išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl, vadovaujantis CPK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, taip pat vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, ieškovės 2020 m. vasario 6 d. pateiktą prašymą atsisakytina priimti.

98Faktinės bylos aplinkybės

9928.

100Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 9 d. S. M. pateikė prašymą „Dėl pageidavimo tapti vaiko globėjų (rūpintoju)“, kuriuo ( - ) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašė atlikti jos, kaip fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pasirengimo vaiko globai (rūpybai) pradinį įvertinimą (II e. b. t., b. l. 161–162). 2017 m. spalio 9 d. sutikimu S. M. sutuoktinis P. M., dukra A. M. ir sūnus P. M. sutiko, kad S. M. taptų socialine globėja (II e. b. t., b. l. 163). 2017 m. spalio 19 d. ( - ) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendimu ( - ) „Dėl fizinio asmens teikimo tapti vaiko globėju (rūpintoju) pirminės atrankos“ nustatė, kad S. M. atitiko keliamus reikalavimus, todėl buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl jos teikimo tapti vaiko globėju (rūpintoju) ir rekomenduota organizuoti jos pasirengimą tapti vaiko globėju (rūpintoju) (II e. b. t., b. l. 164). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 30 d. S. M. buvo išduotas pažymėjimas Nr. ( - ), o P. M. buvo išduotas pažymėjimas Nr. ( - ), patvirtinantys, kad jie dalyvavo mokymuose pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą bei išklausė atitinkamas temas (II e. b. t., b. l. 88; 90).

10129.

1022018 m. liepos 12 d. tarp ieškovės S. M. (budinčio globotojo) ir atsakovės ( - ) centro buvo sudaryta Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) (toliau – sutartis), kuria budintis globotojas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti sutartyje numatytos apimties paslaugas jo priežiūrai patikėtam (-tiems) vaikui (-ams), kurio (-ių) atstovu pagal įstatymą teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas ( - ) centro padalinys Globos centras (toliau – globos centras), o globos centras įsipareigojo priimti budinčio globotojo teikiamas paslaugas ir už jas sumokėti sutartyje nurodyta tvarka ir terminais bei užtikrinti sutartyje numatytos pagalbos budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam (-iems) vaikui (-ams) teikimą (I e. b. t., b. l. 29; 27; 25; 21; 12). 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovei, kaip budinčiai globotojai, buvo perduoti laikinai globoti du mažamečiai vaikai: M. Z. ir N. Z. (II e. b. t., b. l. 24). 2018 m. rugpjūčio 13 d. ( - ) centras įgaliojo S. M. atstovauti M. Z. ir N. Z. sveikatos priežiūros socialinių paslaugų, švietimo ar kitose įstaigose, institucijose ir organizacijose (II e. b. t., b. l. 165; 166). Ieškovė du mažamečius vaikus (M. Z. ir N. Z.) laikinai prižiūrėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d.

10330.

1042018 m. lapkričio 28 d. ( - ) centras pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. ( - ) informavo S. M., kad vienašališku globos centro sprendimu 2018 m. liepos 12 d. tarp S. M. ir ( - ) centro sudaryta Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) nuo 2018 m. gruodžio 28 d. bus nutraukta, nes budinti globotoja netinkamai vykdo apraše nustatytus reikalavimus ir sutarties numatytus įsipareigojimus (Sutarties 14.1. punktas) (I e. b. t., b. l. 16–17).

10531.

1062018 m. gruodžio 28 d. ( - ) centras pranešimu „Apie sutarties nutraukimą“ Nr. ( - ) informavo S. M., kad tarp šalių 2018 m. liepos 12 d. sudaryta sutartis yra nutraukta (I e. b. t., b. l. 54).

107Dėl apeliacinio skundo argumentų

10832.

109Ginčas byloje kilo dėl laikinos globos organizavimo ir iš to kylančių sutartinių prievolių tinkamo vykdymo, sutarties nutraukimo pagrįstumo. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, be to, neišmokėjo 543,37 Eur kompensacijos už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą.

11033.

111Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas, priimtas šališko teismo. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, turinčias esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui t. y. nesprendė ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, dėl to išnagrinėtoje byloje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.

11234.

113Atsakant į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas šališko ir neobjektyvaus teismo, pažymėtina, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Civilinio proceso kodekse įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, turi teisę, remiantis CPK 65-66 straipsniuose nurodytais pagrindais, teikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 str.). Šia teise ieškovė pasinaudojo, teikdama pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vandalinas Vainius, kuris Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1V-70 „Dėl funkcijų paskyrimo“ 1.1. punktu paskirtas Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmuose spręsti nušalinimo klausimus civilinėse bylose, 2019 m. balandžio 24 d. neskundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl teisėjos nušalinimo atmetė, todėl nurodytoje teismo nutartyje atliktas teisinis vertinimas ir priimtas procesinis sprendimas negali būti ginčijamas (CPK 279 straipsnis 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, kad ginčijamas sprendimas priimtas šališko ir neobjektyvaus teismo, atmestini kaip nepagrįsti.

11435.

115Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė P. M., teigia, kad ginčijamas teismo sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje turi būti grindžiamas bylos baigties nors ir netiesiogine, bet svarbia įtaka asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1066/2012), t. y. būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Taigi teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014). Atsižvelgiant į tai, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Apeliantė nenurodo, kokius materialiuosius teisinius padarinius P. M. sukels bylos išnagrinėjimas, kaip nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu gali būti (yra) paveikta P. M. teisinė padėtis ir kokią įtaką turės tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Skundžiamu sprendimu P. M. nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos kokios nors civilinės teisės ir (arba) pareigos. Priešingas P. M. suinteresuotumo vertinimas neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra suteikti trečiajam asmeniui galimybę apsiginti nuo galimo savo teisinės padėties pablogėjimo.

11636.

117Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m. liepos 12 d. sutartis Nr. ( - ) laikytina dvišale, teigdama, kad sutartis buvo ne dvišalė, o trišalė, nes sutarties šalimi, t. y. budinčiu globotoju, buvo ir ieškovės sutuoktinis.

11837.

119Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

12038.

121Kaip jau byloje nustatyta, ieškovės prašymu jai buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl jos teikimo tapti vaiko globėja ir rekomenduota organizuoti jos pasirengimą tapti vaiko globėja. Išklausius mokymus pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą S. M. buvo išduotas pažymėjimas ir 2018 m. liepos 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis. ( - ) savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d sprendimu ( - ) patvirtintas Globos centro veiklos organizavimo ( - ) savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame įtvirtinta, jog budintis globotojas yra fizinis asmuo, atitinkantis CK globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir gavęs teikiamą išvadą. Budintis globėjas vaiką prižiūri pagal su Globos centru sudarytą paslaugų teikimo sutartį ir veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą (I skyriaus 2.3 punktas).

12239.

123Atkreiptinas dėmesys, jog asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, budinčiu globotoju ar įvaikinti vaiką, sutuoktinis ar bendrai gyvenantis, neįregistravęs santuokos asmuo, privalo lankyti mokymus pagal GIMK programą (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos) (2019 m. spalio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. BV-289 dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo rekomendacijų pakeitimas). Taigi mokymai yra privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti budinčiu globotoju, dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam neįregistravus santuokos asmeniui.

12440.

125Iš 2018 m. liepos 12 d. sutarties Nr. ( - ) sutarties nuostatų matyti, kad sutartis buvo pasirašyta globos centro ir budinčios globotojos S. M. ir sukelianti teises bei pareigas išimtinai tik ieškovei ir atsakovui. Sutarties I dalyje nurodytos sutarties ( - ) centras ir budinti globotoja S. M.. VI dalies 16 punkte įtvirtinta, jog visi sutarties pakeitimai galioja, jei jie sudaryti ir pasirašyti abiejų sutarties šalių. Iš sutarties VII dalies matyti, kad, be šalių parašų, sutartį pasirašė budinčios globotojos sutuoktinis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad P. M. sutartį pasirašė kaip budinčios globotojos sutuoktinis, o sutartyje budinčia globotoja įvardijama tik S. M.. Byloje duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis būtų pakeista ar papildyta, nėra. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo sutartis yra dvišalė, t. y. sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu apeliantės argumentas, jog ginčo sutartis buvo ne dvišalė, o trišalė, atmetamas kaip nepagrįstas.

126Dėl 2018 m. liepos 12 d. sutarties Nr. ( - ) nutraukimo

12741.

128Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties.

12942.

130Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 28 d. ( - ) centras pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. ( - ) informavo ieškovę, kad vienašališku globos centro sprendimu 2018 m. liepos 12 d. tarp S. M. ir ( - ) centro sudaryta Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) nuo 2018 m. gruodžio 28 d. bus nutraukta. Ieškovė savo poziciją byloje grindė tuo, kad budinti globotoja netinkamai vykdo Apraše nustatytus reikalavimus ir sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties 14.1. punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovė du mažamečius vaikus laikinai prižiūrėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d.

13143.

132Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

13344.

134Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį, esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y., aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016). Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

13545.

136Tarp ginčo šalių pasirašytos sutarties 14 punktas numato, kad globos centras vienašališkai gali nutraukti sutartį, kai budintis globotojas netinkamai vykdo Apraše nustatytus reikalavimus ir sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties 14.1 punktas).

13746.

138Aprašo VIII skyrius reglamentuoja globos centro ir budinčio globotojo sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką. Aprašo 67 punktas numato, kad globos centras sutartį su budinčiu globotoju gali nutraukti vienašališkai, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių būtini tokie sprendimai. Apie sutarties nutraukimą budintis globotojas informuojamas raštu. Aprašo 68 punkte numatyta, kad globos centras vienašališkai nutraukti sutartį gali dėl šių priežasčių: kai budintis globotojas, socialinis globėjas netinkamai vykdo apraše nustatytus reikalavimus ir sutartyje numatytus įsipareigojimus; kai budintis globotojas be pateisinamos priežasties atsisako apgyvendinti ir prižiūrėti vaiką; kai budintis globotojas, socialinis globėjas išvyksta gyventi į kitą savivaldybę ar valstybę; kitais atvejais. Pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, jog apraše pateiktas nebaigtinis aplinkybių, kurios sudaro pagrindą nutraukti sutartį, sąrašas reiškia, kad globos centras turi teise savarankiškai spręsti, kokiems atvejams esant sutartis su budinčiu globotoju gali būti vienašališkai nutraukta.

13947.

140Aprašo III skyriaus 7 punkte numatyta, kad budintis globotojas prižiūri vaiką, nesusijusį giminystės ryšiais, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam emocinį bei fizinį saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme.

14148.

142Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog budintis globotojas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalyje numatytos budinčio globotojo pareigos: bendradarbiauti su globos centru ir jo paskirtais darbuotojais ar specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais ir kt.) (2 punktas); įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas.

14349.

144Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžta, kad, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

14550.

146Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė laikinai globoti perduotiems mažamečiams vaikams sutarties vykdymo laikotarpiu užtikrino tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas ir vaikų poreikių tenkinimą. Tačiau pažymėtina, jog vaikų interesų užtikrinimas neapsiriboja tik buitinių ir kasdieninių poreikių užtikrinimu, situacija privalo būti vertinama platesniame vaiko interesų užtikrinimo kontekste. Kaip teisingai pažymėjo ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas, budinčiam globotojui yra pavesta atlikti labai svarbias funkcijas – prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką ir užtikrinti jo interesus. Globos centras, perduodamas be tėvų likusį vaiką budinčiam globotojui, yra atsakingas, kad budintis globotojas savo funkcijas vykdytų tinkamai, užtikrintų vaiko gerovę, jo interesus. Todėl kiekvienas globos centro priimtas sprendimas turėtų būti vertinamas per vaiko interesų užtikrinimo prizmę, nes atstovas pagal įstatymą yra būtent globos centras, o ne budintis globėjas.

14751.

148Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esminis budinčios globotojos pareigų pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo tai, kad tiek pastaroji, tiek jos sutuoktinis netinkamai elgėsi su biologine prižiūrimų vaikų mama, sužinoję apie biologinės vaikų tetos, kuri ketino tapti vaikų nuolatine globėja, netradicinę seksualinę orientaciją, nepagarbiai apie ją atsiliepė, ėmė daryti psichologinį spaudimą biologinei vaikų mamai, kad ši greičiau susigrąžintų vaikus į šeimą, kaltino biologinę mamą dėl nesirūpinimo vaikais, be to, budinčios globotojos sutuoktinis P. M. notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu, kurį 2018 m. lapkričio 26 d. I. Z. išregistravo, atstovavo biologinei vaikų mamai, prašė pasirašinėti po įvairaus turinio raštais ir tai, teismo vertinimu, yra visiškai nesuderinama su geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Byloje taip pat nustatyta, jog sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė sutarties vykdymą įgaliojimu perdavė trečiajam asmeniui, t. y. savo sutuoktiniui, kuriam neturėjo teisės perleisti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, jog budinti globotoja nėra vaiko atstovė pagal įstatymą, ji negali atstovauti vaikui, taip pat kreiptis į advokatą dėl šio vaiko interesų gynimo, jei tai nėra suderinta su globos centru, kuris savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirtas vaiko atstovu pagal įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie budinčios globotojos ir jos sutuoktinio veiksmai prieštaravo vaikų interesams, todėl pritaria pirmosios instancijos teismas išvadai, kad atsakovė, gindama mažamečių vaikų interesus, turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį ir šia teise pagrįstai pasinaudojo. Pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad įvertinus sutarties specifiką griežtas sutarties ir įstatymų laikymasis yra privalomas, todėl ieškovei pažeidus teisės aktuose ir sutartyje numatytas pareigas, toks pažeidimas pagrįstai buvo vertinamas kaip esminis, tai reiškia, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

149Dėl kompensacijos už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą priteisimo

15052.

151Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kompensacijos priteisimo už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą.

15253.

153Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 543,37 Eur kompensaciją už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą pagal ieškovės išrašytą 2018 m. gruodžio 28 d. sąskaitą faktūrą, serija ( - ). Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

15454.

155Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog niekada nepriėmė sprendimo dėl laikino atokvėpio paslaugos nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d. suteikimo, todėl tokia paslauga ieškovei nebuvo suteikta ir ieškovė neturi teisės reikalauti už ją apmokėjimo.

15655.

157Laikino atokvėpio paslauga yra trumpalaikio pobūdžio asmens, turinčio negalią, globotinio (rūpintinio) socialinės priežiūros paslauga, kai šiuos asmenis auginantys tėvai, prižiūrintys šeimos nariai ar globojantys (prižiūrintys) asmenys laikinai dėl tam tikrų priežasčių negali jais pasirūpinti. Laikino atokvėpio paslaugos gavėjais laikomi tėvai, šeimos nariai, globėjai (rūpintojai), globotojai, savo namuose prižiūrintys ar globojantys asmenis, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, vadovaujantis Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis. Laikino atokvėpio paslaugos tikslas – suteikti trumpalaikį poilsį šeimos nariams, tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie rūpinasi (globoja) asmenimis su proto ar (ir) psichikos negalia, vaikais, netekusiais tėvų globos, padėti jiems atgauti jėgas ir energiją, suteikti galimybę dalyvauti darbo rinkoje (darbo paieškos, komandiruotės, darbo grafiko keitimai ir kt.), pasirūpinti kitais artimaisiais, dalyvauti sociokultūriniame visuomenės gyvenime. Budintiems globotojams laikino atokvėpio paslaugas organizuoja globos centras. Laikino atokvėpio paslaugos teikimo sutartį sudaręs asmuo paslaugos gali prašyti atsiradus paslaugos gavimo poreikiui per visą sutarties galiojimo laikotarpį.

15856.

159Iš tarp šalių sudarytos 2018 m. liepos 12 d. sutarties nuostatų matyti, jog globos centras įsipareigoja suteikti ir / ar organizuoti laikinojo atokvėpio paslaugas budinčiam globotojui. Laikinojo atokvėpio paslauga teikiama tik pagal jo pageidavimą ir pagal šalių iš anksto ne vėliau kaip likus 60 kalendorinių dienų iki laikinojo atokvėpio pradžios suderintą grafiką. Bendras laikino atokvėpio laikas ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų per metus, išskyrus nenumatytus atvejus (3.18 punktas). Sutarties 4 punktas numato budinčio globotojo pareigas. Budintis globotojas įsipareigoja, norint gauti laikino atokvėpio paslaugą, ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki pageidaujamos laikino atokvėpio pradžios pateikti Globos centrui prašymą. Jei šeimoje nėra laikinai apgyvendinto ir prižiūrimo vaiko, šalių susitarimu laikinio atokvėpio paslauga gali būti suteikiama anksčiau (4.25 punktas).

16057.

161Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 patvirtinto Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo 39 punkte numatyta, kad budintiems globotojams, esant poreikiui ir galimybėms, globos centras organizuoja laikino atokvėpio paslaugas, kurios teikiamos budinčio globotojo ir globos centro rašytiniu susitarimu. Laikino atokvėpio paslaugos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus, išskyrus nenumatytus atvejus. Šio aprašo 40 punkte numatyta, kad laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje. Globos centras, gavęs prašymą dėl laikino atokvėpio paslaugos, per 14 kalendorinių dienų įvertina prašymą ir raštu informuoja budintį globotoją apie galimybę suteikti laikino atokvėpio paslaugą. Jei laikino atokvėpio paslauga nesuteikiama, nurodomos nesuteikimo priežastys. Aprašo 34 ir 35 punktuose numatyta, kad budintiems globotojams, esant poreikiui ir galimybėms, globos centras organizuoja laikino atokvėpio paslaugas, kurios teikiamos budinčio globotojo ir globos centro rašytiniu susitarimu, o laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje. Aprašo 51.1.1. punkte numatyta, kai budinčiam globotojui teikiamos laikino atokvėpio paslaugos ar kai Globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko, jam mokamas 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau -– MMA).

16258.

163Byloje nustatyta, jog 2018 m. spalio 1 d. ieškovė pateikė globos centrui prašymą dėl laikinos atokvėpio paslaugos suteikimo, jame nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d. prašo suteikti laikiną atokvėpio paslaugą (II e. b. t., b. l. 89). Nustatyta, jog globos centras raštu neinformavo budinčios globotojos (ieškovės) apie tai, ar jos 2018 m. spalio 1 d. prašymas yra tenkintas, ar ne. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog susiklostė tokia situacija, kad dar galiojant globos centro ir budinčio globotojo bendradarbiavimo sutarčiai buvo priimtas žodinis sprendimas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino atokvėpio paslaugos suteikimo nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d., tačiau vėliau, pasikeitus faktinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga nebuvo suteikta, nes tarp šalių sudaryta sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 28 d., t. y., prašomo atokvėpio laikotarpiu.

16459.

165Kaip minėta, ieškovė du mažamečius vaikus laikinai prižiūrėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 28 d., byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei pagal 2018 m. gruodžio 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, suėjus sutarties nutraukimo terminui, buvo išmokėta 541,94 Eur (už 28 kalendorines dienas gruodžio mėnesį).

16660.

167Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 patvirtintoje Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše nereglamentuota, kaip turėtų būti elgiamasi, jei sprendimas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino atokvėpio paslaugos suteikimo buvo priimtas galiojant sutarčiai, o laikotarpiu, kada turėjo būti suteikta laikino atokvėpio paslauga, tarp šalių sudaryta sutartis yra nutraukiama, t. y., tvarkos aprašas nereglamentuoja, ar globos centras tokiu atveju turėtų suteikti atokvėpio paslaugą, jei ne, ar turėtų išmokėti tam tikras kompensacijas. Taigi teisinis reglamentavimas nenumato galimybės budinčiam globotojui gauti vienu metu išmokų ir už laukimo periodą, ir už laikino atokvėpio paslaugą. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ginčo šalis siejo ne darbo santykiai, kuriems pasibaigus darbuotojui turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, o civiliniai sutartiniai santykiai, kurių sąlygas nustato sutartis, nagrinėjamu atveju sutartyje jokių kompensacijų nenumatyta.

16861.

169Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, tarp šalių sudaryta sutartis nenumato jokių kompensacijų už sutarties galiojimo metu nepanaudotas laikino atokvėpio paslaugas. Remiantis išdėstytais argumentais, anksčiau aptartas ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

170Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimą Nr. ( - ) apie sutarties nutraukimą neteisėtu ir jo panaikinimo.

17162.

172Byloje nustatyta, kad ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimu prašė pripažinti 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimą Nr. ( - ) apie sutarties nutraukimą neteisėtu ir jį panaikinti. Pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, jog minėtas pranešimas yra informacinio pobūdžio, kuris, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

173Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17463.

175Šioje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 808,69 Eur, įvertinęs tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.

17664.

177Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodo, kad teismas atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai, nes šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti pavėluotai.

17865.

179Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nurodo, jog teismui nusprendus nebeapklausinėti vienos iš liudytojų ir iš karto baigti bylos nagrinėjimą, nedelsiant prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su pagrindžiančiais įrodymais dar vykstant 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdžiui (iš karto po to, kai teismas paskelbė pereinantis prie baigiamųjų kalbų) buvo įkeltas per atsakovo atstovės advokatės G. M. EPP paskyrą. Atsakovas prašymą ieškovės ieškinio atmetimo atveju jam priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateikęs kartu su 2019 m. vasario 14 d. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį, 2019 m. rugpjūčio 27 d. per EPP sistemą buvo įkelti prašymą patikslinantys ir pagrindžiantys dokumentai. Tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovei buvo žinoma, tai buvo nurodoma ir baigiamosiose kalbose.

18066.

181Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

18267.

183Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualiu bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

18468.

185Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, dėl kurio priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017).

18669.

187Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 27 d. vyko teismo posėdis, iš informacinės pažymos (III e. b. t., b. l. 116–118) nustatyta, jog posėdžio pradžia 2019 m. rugpjūčio 27 d. 09.06 val. – posėdžio pabaiga 10.25 val. Nustatyta, kad į posėdį, be kitų proceso dalyvių, buvo kviečiama liudytoja I. Z., kuri į teismo posėdį neatvyko. 09.24.54 val. į teismo klausimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo ir nuomonės dėl liudytojos I. Z. apklausos tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovės atstovas nurodė, kad šį klausima palieka spręsti teismo nuožiūra (posėdžio laikas: 09.25.19; 09.26.17 val.). 09.26.25 val. teismas, išklausęs šalių atstovų nuomonės dėl liudytojos I. Z. apklausos, nutarė nebevilkinti bylos nagrinėjimo ir nebeapklausti liudytojos. Teismui paklausus nuomonės dėl rašytinių įrodymų garsinimo tikslingumo, šalys prašymų, papildymų nepareiškė (09.26.40 val.). 09.26.58 val. bylos nagrinėjimas iš esmės buvo paskelbtas baigtu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį, be kita ko, prašė priteisti atsakovei visas jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog dokumentai, patvirtinantys turėtas bylinėjimosi išlaidas, bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 27 d. 09.42.36 val. atsakovės atstovė G. M. per EPP sistemą pateikė prašymą ( - ) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas. Taigi byloje susiklostė tokia situaciją, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos atsakovė nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, šie dokumentai pateikti per EPP sistemą posėdžio metu, tačiau jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos. Atsakovė reikšmingų aplinkybių, įrodančių, jog ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.

18870.

189Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdama į tai, kad nebuvo išspręstas pateikto prašymo ( - ) priėmimo klausimas, su juo nebuvo susipažinę byloje dalyvaujantys asmenys, mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai atsakovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.

190Dėl bylos procesinės baigties

19171.

192Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog apeliantės nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, laikytini nepagrįstais, o vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

19372.

194Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, aiškinimo ir taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepriteisiant atsakovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19573.

196Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

197Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19874.

199Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kuris priteisiamas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

20075.

2012020 m. vasario 3 d. apeliantė pateikė prašymą dėl išlaidų apskaičiavimo, pagrindimo ir priteisimo, kuriuo prašė priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateiktas mokėjimo nurodymas apie Nr. ( - ) apie sumokėtą 165,00 Eur žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir tai nėra materialusis reikalavimas, todėl nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Apeliantė kitų duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

20276.

203Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies priteistinos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93, 98 straipsnis). Vertintina, jog patenkinti 33,33 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovas turi teisę į atitinkamos dalies išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 508,20 Eur dydžio išlaidas. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 338,82 Eur (508,20 Eur × 66,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

204Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

205Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. M. atsakovui ( - ) centrui priteista 1 808,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

206Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

207Atsisakyti priimti ieškovės S. M. 2020 m. vasario 6 d. pateiktą prašymą.

208Priteisti iš ieškovės S. M. atsakovui ( - ) centrui 338,82 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė S. M. ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) teismui nustačius, jog... 7. 2.... 8. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji 2018 m. liepos 12 d. kartu su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, jog S. M. prašymu jai buvo priimtas teigiamas sprendimas... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad iš sudarytos sutarties I, II ir VII dalies nuostatų... 16. 6.... 17. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė laikinai... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad Aprašo VIII skyrius reglamentuoja globos centro ir... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudaryta sutartis vienašališku globos... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, jog kiekvienas globos centro priimtas sprendimas turėtų... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad esminis budinčios globotojos pareigų pažeidimas buvo... 26. 11.... 27. Teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės 2018 m. gruodžio 28... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o pagal... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. 13.... 32. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti... 33. 13.1.... 34. Teismo sprendimas priimtas šališko ir neobjektyvaus teismo. Teismas netyrė... 35. 13.2.... 36. Teismas į bylą neįtraukė P. M., ginčijamas teismo sprendimas turi įtakos... 37. 13.3.... 38. Teismas, spręsdamas sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo klausimą,... 39. 13.4.... 40. Pasirašytos 2018 m. vasario 2 d. ( - ) ir 2018 m. liepos 12 d. Nr. ( - )... 41. 13.5.... 42. Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties 4.24, 14, 14.1.... 43. 13.6.... 44. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl kompensacijos nepriteisimo už... 45. 13.7.... 46. Teismas atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai, nes... 47. 13.8.... 48. Atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą ir tai, kad atstovauti joje ir rengti... 49. 14.... 50. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas ( - ) centras prašo S.... 51. 14.1.... 52. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių... 53. 14.2.... 54. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovė rūpinosi vaikais, tinkamai... 55. 14.3.... 56. Atsakovas apie tai, kad I. Z. ketina išduoti įgaliojimą P. M., o P. M.... 57. 14.4.... 58. Įvertinus sutarties specifiką, kuri susijusi su viešu interesu ir labai... 59. 14.5.... 60. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentuotų ir pagrįstų paaiškinimų,... 61. 14.6.... 62. Atsakovas nepriėmė sprendimo dėl laikino atokvėpio paslaugos nuo 2018 m.... 63. 14.7.... 64. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimą, kad sutartis buvo ne dvišalė,... 65. 14.8.... 66. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas... 67. 15.... 68. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka... 69. Teisėjų kolegija... 70. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 71. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 72. 16.... 73. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. 17.... 75. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos... 76. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 77. 18.... 78. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kaip liudytoją... 79. 19.... 80. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog prieštarauja... 81. 20.... 82. 2020 m. vasario 3 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo... 83. 21.... 84. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 85. 22.... 86. Pastebėtina, kad tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos... 87. 23.... 88. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės... 89. 24.... 90. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 91. 25.... 92. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius... 93. 26.... 94. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos... 95. Dėl 2020 m. vasario 6 d. ieškovės pateikto prašymo ... 96. 27.... 97. Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis numato, jog byloje dalyvaujantys... 98. Faktinės bylos aplinkybės... 99. 28.... 100. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 9 d. S. M. pateikė prašymą „Dėl... 101. 29.... 102. 2018 m. liepos 12 d. tarp ieškovės S. M. (budinčio globotojo) ir atsakovės... 103. 30.... 104. 2018 m. lapkričio 28 d. ( - ) centras pranešimu „Dėl sutarties... 105. 31.... 106. 2018 m. gruodžio 28 d. ( - ) centras pranešimu „Apie sutarties... 107. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 108. 32.... 109. Ginčas byloje kilo dėl laikinos globos organizavimo ir iš to kylančių... 110. 33.... 111. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį... 112. 34.... 113. Atsakant į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios... 114. 35.... 115. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas į bylą trečiuoju asmeniu... 116. 36.... 117. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m.... 118. 37.... 119. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 120. 38.... 121. Kaip jau byloje nustatyta, ieškovės prašymu jai buvo priimtas teigiamas... 122. 39.... 123. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju),... 124. 40.... 125. Iš 2018 m. liepos 12 d. sutarties Nr. ( - ) sutarties nuostatų matyti, kad... 126. Dėl 2018 m. liepos 12 d. sutarties Nr. ( - ) nutraukimo... 127. 41.... 128. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame... 129. 42.... 130. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 28 d. ( - )... 131. 43.... 132. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK... 133. 44.... 134. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 135. 45.... 136. Tarp ginčo šalių pasirašytos sutarties 14 punktas numato, kad globos... 137. 46.... 138. Aprašo VIII skyrius reglamentuoja globos centro ir budinčio globotojo... 139. 47.... 140. Aprašo III skyriaus 7 punkte numatyta, kad budintis globotojas prižiūri... 141. 48.... 142. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje... 143. 49.... 144. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir... 145. 50.... 146. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad... 147. 51.... 148. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas... 149. Dėl kompensacijos už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą priteisimo... 150. 52.... 151. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 152. 53.... 153. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 543,37 Eur kompensaciją... 154. 54.... 155. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog niekada... 156. 55.... 157. Laikino atokvėpio paslauga yra trumpalaikio pobūdžio asmens, turinčio... 158. 56.... 159. Iš tarp šalių sudarytos 2018 m. liepos 12 d. sutarties nuostatų matyti, jog... 160. 57.... 161. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos socialinės... 162. 58.... 163. Byloje nustatyta, jog 2018 m. spalio 1 d. ieškovė pateikė globos centrui... 164. 59.... 165. Kaip minėta, ieškovė du mažamečius vaikus laikinai prižiūrėjo nuo 2018... 166. 60.... 167. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos socialinės... 168. 61.... 169. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog... 170. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės 2018 m. gruodžio 28 d.... 171. 62.... 172. Byloje nustatyta, kad ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimu prašė... 173. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 174. 63.... 175. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl... 176. 64.... 177. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovo prašymas dėl patirtų... 178. 65.... 179. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nurodo, jog... 180. 66.... 181. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens... 182. 67.... 183. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualiu bylos atveju CPK 98 straipsnio... 184. 68.... 185. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje... 186. 69.... 187. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 27 d. vyko... 188. 70.... 189. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis bei... 190. Dėl bylos procesinės baigties... 191. 71.... 192. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei teisinį... 193. 72.... 194. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog... 195. 73.... 196. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo... 197. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 198. 74.... 199. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis,... 200. 75.... 201. 2020 m. vasario 3 d. apeliantė pateikė prašymą dėl išlaidų... 202. 76.... 203. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šalių patirtos išlaidos advokato... 204. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 205. Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą... 206. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 207. Atsisakyti priimti ieškovės S. M. 2020 m. vasario 6 d. pateiktą prašymą.... 208. Priteisti iš ieškovės S. M. atsakovui ( - ) centrui 338,82 Eur (tris šimtus...