Byla 2-677/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilturta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1113-149/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Delagida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilturta“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Delagida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilturta“, prašydamas priteisti iš atsakovo 371 809,65 Lt skolos. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą.

4Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui UAB „Vilturta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, kad viso areštuoto turto vertė ir piniginės lėšos neperžengtų prašomos priteisti 371 809,65 Lt sumos; nutartį pavesti vykdyti ieškovo pasirinktiems antstoliams CPK nustatyta tvarka; areštuoto turto savininkus paskirti areštuoto turto saugotojais ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turtą valdyti ir naudotis juo; areštavus sąskaitose esančias pinigines lėšas atsakovui leisti mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei, taip pat neuždrausti disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.

5Teismas, įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes bei nepasisakydamas dėl būsimo teismo sprendimo, konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes sužinojęs apie pareikštą ieškinį atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad dėl tų pačių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas nepranešus atsakovui. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir siekiant užtikrinti galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat vadovaujantis ekonomiškumo principu, taikytina laikinoji apsaugos priemonė – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovą, banke ar pas trečiuosius asmenis, areštas.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilturta“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas neįrodė, kad yra reali tikimybė, jog teismo sprendimą ateityje bus sunku ar neįmanoma įvykdyti. Ieškovo UAB „Delagida“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuojamas bei nepateikiami jokie įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog nesiėmus laikinų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas. Galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra jokios realios grėsmės, kadangi atsakovas UAB „Vilturta“ pateikė pakankamą savo piniginės prievolės, kylančios iš 2007 m. kovo 28 d. rangos sutarties priedo Nr. 3, įvykdymo užtikrinimą, t. y. atsakovas hipotekos lakštu ieškovo UAB „Delagida“ naudai įkeitė tris žemės sklypus, kurių bendra vertė įkeitimo momentu buvo 450 000 Lt.
  2. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškė teismui nepagrįstą ieškinį.
  3. Atsižvelgiant į didelę ieškinio nepagrįstumo tikimybę bei į realią atsakovo UAB „Vilturta“ nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo tikimybę, teismas turėjo pareikalauti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Delagida“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo UAB „Vilturta“ atskirąjį skundą atmesti. Ieškovo UAB „Delagida“ nuomone, atsakovo UAB „Vilturta“ atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti. Ieškovas nurodo, kad ieškinio reikalavimai nėra užtikrinti hipotekos lakštais, kadangi įkeistų sklypų vertė yra sumažėjusi. Ieškovas pažymi, kad savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, o gina savo turtinius interesus teisėtomis priemonėmis. Ieškovo teigimu, atsakovui UAB „Vilturta“ nėra uždrausta kreiptis į teismą su prašymu dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

8Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

9Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

10Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakovo 371 809,65 Lt skolos. Tokia suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų galimybę perleisti turimą turtą kitiems asmenims, yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė, jog teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas hipotekos lakštu ieškovo UAB „Delagida“ naudai įkeitus tris žemės sklypus, kurių bendra vertė įkeitimo momentu buvo 450 000 Lt, nepaneigia aplinkybės, kad yra grėsmė, jog teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas 2008 m. birželio 19 d., o šiuo metu, praėjus daugiau kaip metams po hipotekos sandorio sudarymo, įkeisto turto vertė gali būti pasikeitusi. Hipoteka nėra laikinoji apsaugos priemonė ir hipoteka taikoma skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui, bet ne ieškinio reikalavimų ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

11Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas pareiškė teismui nepagrįstą ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, kadangi šis klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.

12Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nereiškia, jog teismas savo iniciatyva turi taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Savo iniciatyva teismas gali taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą esant viešajam interesui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CPK 144 straipsnio antrosios dalies nuostatą, numatančią, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą, ir atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto ryšį su atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių galimus atsakovo UAB „Vilturta“ nuostolius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas UAB „Vilturta“ turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą su prašymu taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas teismui įrodymus, kurie leistų prognozuoti tokių nuostolių atsiradimo tikimybę.

13Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai