Byla 1A-197-491/2016
Dėl 2016 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant : prokurorei Daliai Markauskienei, gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 metams;

4- pagal BK 25 str. 3 d. 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 metams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

6Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-12-03 iki 2014-08-29.

7Nuosprendžiu nuteisti ir G. K. bei J. V., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai negauti.

8Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

9A. U. nuteistas už tai, kad nuo 2013-05-31 iki 2013-12-03, veikdamas organizuotoje grupėje su J. V. ir G. K. susitarė daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti, ir kiekvienas grupės narys pasiskirstė vaidmenis ir užduotis, t. y. jis (A. U.) organizuoja narkotinių medžiagų įgijimą, o J. V. su G. K. šias medžiagas laiko ir parduoda, o būtent :

10- 2013-05-31 20.57 val., A. U. automobilyje „AUDI A6 AVANT”, valst. Nr. ( - ) stovėjusiame prie parduotuvės ( - ), iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo ne mažiau kaip 1,7316 gramų narkotinės medžiagos – kanapių dalių su 9,2% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurią tą pačią dieną, 20.59 val., perdavė J. V. ir G. K., po to J. V. kartu G. K. narkotinę medžiagą laikė minėtame bute iki 2013-06-03 d. 10.24 val., kuomet bendro naudojimo koridoriuje prie buto ( - ), J. V. už 80 litų pardavė jas asmeniui, kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;

11- 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bute ( - ), turint tikslą platinti, jis perdavė J. V. ir G. K. ne mažiau kaip 4,747 gramų narkotinės medžiagos – kanapių dalių su nuo 6,7% iki 12,8% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, o J. V. kartu su G. K. narkotinę medžiagą laikė minėtame bute iki 2013-12-03 14.10 val., kuomet kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai;

12- laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos dienos iki 2013-12-03, turėdamas tikslą platinti, bute ( - ), jis laikė 82,08 gramų narkotinių medžiagų – kanapių dalių su 7,9% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kuomet 2013-12-03 1305 val. kratos metu bute minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę : pagal BK 260 str. 1 d. bei BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. skirti jam laisvės atėmimą iki 2 metų, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimu būdu, taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

14Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pašalindamas iš kaltinimo gabenimo ir narkotinių medžiagų laikymo bei jų laikymo organizavimo epizodus, skyrė jam per griežtą bausmę. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, motyvuodamas tuo, kad kaltę jis pripažino iš dalies, nes neįvardino narkotinių medžiagų perdavimo kitiems nuteistiesiems skaičiaus bei neigė jas įsigijęs iš T. I.. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė kaltinimo ribas. Pažymi, kad jis 2013-05-31 perdavė G. K. ir J. V. 1,7316 g bei 2013 m. lapkričio mėn. 4,747 g kanapių (viso 6,4786 g). Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu, jis pripažino, jog kelis kartus perdavė narkotines medžiagas bei nurodė netgi didesnį kanapių kiekį nei buvo kaltinamas, todėl mano, kad jis kaltinimą pripažino visa apimti.

15Akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas asmens, iš kurio galimai narkotines medžiagas jis įgijo, buvo išskirtas į kitą bylą ir ši byla teismui nebuvo perduota, todėl mano, jog teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo nurodyti, kad jis nepripažino, jog narkotines medžiagas įgijo iš T.I. Mano, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtent T. I. jam perdavė narkotines medžiagas. Nurodo, kad medžiagas pirko iš asmens vardu D., o T. I. pirko iš jo savo reikmėms vos kelis gramus kanapių, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis nurodė ne tą asmenį. Lygindamas savo padėtį su nuteistojo G. K., nurodo, jog prieš įstatymą visi asmenys lygūs, todėl jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis tai pat turėtų būti vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

16Apeliantas taip pat tvirtina, jog teismas, spręsdamas bausmės jam dydžio klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į jo vaidmenį organizuojant nusikalstamą grupę, nes jis nebuvo kaltinamas organizuotos grupės organizavimu. Cituodamas BK 25 str. 2 d. ir nurodo, jog nepaisant to, kad jo užduotis buvo iš kitų asmenų įgyti narkotines medžiagas ir jas platinimui perduoti G. K. ir J. V., jis negali būti laikomas šių veikų organizatoriumi. Jis cituoja ir BK 24 str. 4 d., tvirtindamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, koordinavo. Mano, kad byloje esantys duomenys, nuteistųjų parodymai patvirtina, kad būtent G. K. turėtų būti laikomas organizatoriumi, nes būtent jis prašė jo surasti iš kur būtų galima gauti kanapių ir jas pardavinėti. J. V. į nusikalstamą veiklą įsitraukė taip pat dėl to, kad apsigyveno kartu su G. K..

17Skunde tvirtina, kad sprendžiant bausmės individualizavimo bei dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinimai nuteistajam epizode (dėl narkotinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas platinti organizuotoje grupėje) pareikšti dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kurių kiekis tik nežymiai viršiją nedidelį narkotinių medžiagų kiekį, todėl mano, jog tai sąlygoja mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Akcentuoja, kad narkotinės medžiagos nepateko į „rinką“, nes buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, todėl didelė žala visuomenei padaryta nebuvo. Apeliantas, atkreipdamas dėmesį į skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį kitų tuo pačiu nuosprendžiu nuteistiesiems skirtų sankcijų atžvilgiu, tvirtina, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė per griežta, neatitinkanti protingumo ir teisingumo principų. Remdamasis byla Nr. 2K-545-489/2015 nurodo, jog teismas tokio pobūdžio bylose už disponavimą narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (ar net pavojingesnių narkotinių medžiagų platinimą) turint tikslą jas platinti (ar platinimą), skiria laisvės atėmimo bausmes iki 4 metų.

18Cituodamas BPK 44 str. 5 d., nurodo, kad teismas pažeidė asmens lygybės prieš įstatymą principą, paskirdamas jam žymiai griežtesnę bausmę nei kitiems nuteistiesiems. Skunde rašo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas nepateisinamai užsitęsė – apkaltinamasis nuosprendis priimtas praėjus beveik 3 metams nuo nusikalstamos veikos padarymo. Per tą laiką jam ilgą laiko tarpą buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau jo laisvė buvo varžoma paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pažymi, kad jam paskirtų kardomųjų priemonių jis nepažeidė, sąžiningai laikėsi paskirtų įpareigojimų, per visą šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo įvertinti šias svarbias aplinkybes ir paskirti švelnesnę, teisingumo ir protingumo principus atitinkančią bausmę.

19Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

20Apeliacinis skundas atmetamas.

21Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino ir galisi padaręs nusikalstamą veiką, sumažinti jam bausmę, taikyti BK 75 str. ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės, veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Todėl, teisėjų kolegija šią baudžiamąją bylą patikrina apeliaciniame skunde nurodytais aspektais.

22Visų pirma, apeliaciniame skunde apeliantas ginčija apylinkės teismo sprendimą nepripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegijos nuomone, tam pagrindo nėra. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai kaltininkas pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką galima konstatuoti, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar tokie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (LAT nutartys bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo konstatuojamas, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Tais atvejais, kai kaltininkas keičia savo parodymus arba duoda juos tik iš dalies teisingus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LAT nutartis byloje Nr. 2K-212/2013).

23Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis A. U. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, teisminio nagrinėjimo metu ją pripažino tik iš dalies teigdamas, kad narkotines medžiagas jis G. K. davė, nes šis jo prašęs, neigė, kad gaudavo pinigus narkotines medžiagas bendrininkams pardavus. Nors nuteistasis skunde nurodo pripažįstantis padaręs nusikalstamas veikas, tai neatitinka tiesos bei nesudaro pagrindo laikyti, kad jis buvo sąžiningas ir nuoširdus nuo pat šio ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš bylos matyti, kad apeliantas viso ikiteisminio tyrimo, kuris truko ilgiau nei 2 metus, metu nuosekliai neigė jam reiškiamus įtarimus, ir tik posėdžio apylinkės teisme metu jis pripažino aplinkybes akivaizdžiai suprasdamas, kad ir be jo prisipažinimo byloje jau surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, taip tikėdamasis švelnesnės atsakomybės ir bausmės. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašydamas pripažinti aukščiau minimą jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę nurodo, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis pripažino išplatinęs net didesnį narkotinių medžiagų kiekį nei kad jis nurodytas jam pateiktame kaltinime. Kartu jis teigia, kad pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo iš nuteistojo reikalauti pripažinti, jog jis išplatino didesnį nei nurodyta kaltinime, narkotinių medžiagų kiekį, nes tokie faktai byloje nėra neginčijamai nustatyti. Su tuo iš dalies galima sutikti, tačiau, įvertinus jau aukščiau nurodytus motyvus bei nuteistojo elgesį ir jo poziciją viso šios bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu, toks jo prisipažinimas nekeičia esmės – savo kaltę jis ėmė pripažinti priverstas byloje surinktų įrodymų, ir nėra pakankamas vienareikšmiai tvirtinti, jog jis viso proceso metu nuosekliai pripažino savo kaltę, davė nuoširdžius parodymus, kurie sudarė sąlygas maksimaliai greitai atskleisti šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistasis pripažino tik pačią kaltinimo esmę, tačiau jo parodymai nebuvo išsamūs ir pilni, nes nuteistasis sąmoningai nurodė tik tas aplinkybes, kurios ir taip buvo patvirtintos kitais faktiniais duomenimis. Pažymėtina, kad jis savo parodymuose stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, iš jo parodymų seka, kad nusikalstamos veikos buvo neplanuotos, įvykę tarsi savaime. Pvz., teismo posėdžio apylinkės teisme metu jis nurodė, kad pinigų už parduotas narkotines medžiagas negaudavo (8 t., 72 b. l.), tuo tarpu G. K. ir J. V. patvirtino, kad jam perduodavo didesnę dalį už narkotinių medžiagų pardavimą gautų pinigų. Tokiu būdu, A. U. parodymai bendrai imant nerodo jo nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, kurios yra labai pavojingos visuomenei bei už kurias įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

24A. U. savo skunde nesutinka, kad vieną iš veikų jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje (kartu su G. K. ir J. V.), todėl mano, jog jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 25 str. 3 d. 260 str. 1 d. Jis nurodo, kad jokios organizuotos grupės nebūrė ir negali būti laikomas tokios grupės organizatoriumi. Su tokiais jo argumentais negalima sutikti. Pirmiausiai, organizuotos grupės sąvoka yra pateikiama BK 25 str. 3 d. (o ne BK 25 str. 2 d. kaip tvirtinama apeliaciniame skunde). BK 24 str. pateikta bendrininkavimo sąvoka bei bendrininkų rūšys, tame tarpe – ir nusikalstamos veikos organizatoriaus apibūdinimas (BK 24 str. 4 d.). Nesigilindama į šių sąvokų esmę, kolegija pažymi, kad apeliantas nėra pripažintas kaltu kaip aptariamos veikos organizatorius (su nuoroda į BK 24 str. 4 d.), todėl išsamiau analizuoti bylos aplinkybes ir faktinius duomenis šia prasme nėra pagrindo. BK 25 str. 3 d. numato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šioje byloje apylinkės teismas nustatė ir pripažino, kad visi trys kaltinamieji veikė iš anksto susitarę veikti nusikalstamai ir bendrais veiksmais padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), veikė ilgiau nei pusė metų pagal sutartą konspiracinę schemą, nuolat bendravo telefonu užmaskuotais pokalbiais, jie buvo pasiskirstę vaidmenis, aptarę, kas ką konkrečiai darys, t. y. buvo sutarę, jog apeliantas organizuos narkotinių medžiagų įgijimą ir jų pristatymą G. K. ir J. V., o šie jas iš apelianto paimdavo ir parduodavo. Po to, jie pasidalindavo gautus pinigus. Tokia situacija pilnai atitinka organizuotos grupės sampratą, todėl ši aplinkybė tiek apeliantui, tiek ir kitiems bendrininkams inkriminuota visiškai pagrįstai ir teisingai.

25Teisėjų kolegija atmeta ir A. U. apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą švelninti jam skirtą bausmę iki minimalios BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos jos ribos – 2 metų. Iš bylos matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodė bausmės jam skyrimo motyvus, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, į tai, kad buvo nustatyta tik labai reikšminga jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 2 p.), į jo aktyvų vaidmenį veikų padaryme. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. U. tiekdavo narkotines medžiagas kitiems nuteistiesiems, o šie jas pardavinėdavo, apeliantas gaudavo žymiai didesnę pelno dalį nei kiti nuteistieji. Tai rodo, kad jo vaidmuo buvo išskirtinis, jis buvo vienintelis narkotinių medžiagų tiekėjas. A. U. veiksmai buvo būtina ir esminė sąlyga nusikalstamai veikai įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad apeliantas anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs, jis nebaustas administracinėmis nuobaudomis, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais dėl bausmės bei teismo paskirtais jų dydžiais tiek už atskiras veikas, tiek su galutine subendrinta bausme. Pažymėtina, kad subendrindamas bausmes už dvi veikas apylinkės teismas taikė palankesnį apeliantui dalinio bausmių sudėjimo principą. Todėl, kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas, skirdamas iš esmės BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančias bausmes apeliantui, esmingai pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas ir skyrė jam aiškiai neteisingą bausmę.

26Nuteistasis taip pat prašo taikyti jam BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Pagal dabar galiojančio BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1154 red.). Tokiu būdu šis įstatymas numato galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus (BK 260 str. 1 d. numatyta veika ir yra būtent toks nusikaltimas). Tačiau, pripažinus, kad apeliantui pirmos instancijos teismas skyrė teisingą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nėra jokio pagrindo taikyti BK 75 str., nes nuosprendžiu paskirta bausmė viršija leistiną 4 metų ribą.

27Tokiu būdu, kolegija išnagrinėjusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus pripažįsta, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis skundo ribose yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

29Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d.... 4. - pagal BK 25 str. 3 d. 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 metams.... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo... 6. Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame... 7. Nuosprendžiu nuteisti ir G. K. bei 8. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas... 9. A. U. nuteistas už tai, kad nuo 2013-05-31 iki 2013-12-03,... 10. - 2013-05-31 20.57 val., A. U. automobilyje „AUDI A6... 11. - 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bute ( - ), turint... 12. - laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos dienos iki 2013-12-03, turėdamas... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo sušvelninti... 14. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pašalindamas iš kaltinimo... 15. Akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas asmens, iš kurio galimai narkotines... 16. Apeliantas taip pat tvirtina, jog teismas, spręsdamas bausmės jam dydžio... 17. Skunde tvirtina, kad sprendžiant bausmės individualizavimo bei dydžio... 18. Cituodamas BPK 44 str. 5 d., nurodo, kad teismas pažeidė asmens lygybės... 19. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė... 20. Apeliacinis skundas atmetamas. ... 21. Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek... 22. Visų pirma, apeliaciniame skunde apeliantas ginčija apylinkės teismo... 23. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis A. U. duodamas... 24. A. U. savo skunde nesutinka, kad vieną iš veikų jis... 25. Teisėjų kolegija atmeta ir A. U. apeliaciniame skunde... 26. Nuteistasis taip pat prašo taikyti jam BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo... 27. Tokiu būdu, kolegija išnagrinėjusi apeliaciniame skunde išdėstytus... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 29. Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti....