Byla 2K-123/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Jono Kvarciejaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir nuteistas vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, kuria M. M. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

5M. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 22 val., namo, esančio Kaune, „duomenys neskelbtini“, laiptų aikštelėje, šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, staiga išsitraukė peilį su ne trumpesne kaip 30 cm ilgio geležte ir atvirai demonstruodamas šį peilį ėjo A. R. link, mosuodamas ir nukreipęs peilį į nukentėjusįjį, grasino jį nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

6Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį bei pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendį ir sušvelninti M. M. paskirtą bausmę.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, M. M. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė BK 41, 54 ir 59 straipsnius. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė netikėtai susiklosčius aplinkybėms. Nukentėjusysis beldė į jo buto duris, reikalavo jas atidaryti, todėl M. M. išsigando (prieš tai jis buvo sumuštas ir padegtas jo automobilis) ir būdamas šoko būsenos galėjo pagrasinti nukentėjusiam. Jis labai gailisi dėl to, kas įvyko, atlygino nukentėjusiam neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius šį nusikaltimą ir iškraipė jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis. Teismas nurodė, kad M. M. grįžęs iš įkalinimo vietos niekur nedirbo, nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau byloje yra duomenys, kad iki suėmimo jis ne tik dirbo, bet ir darbovietės apibūdinamas teigiamai. Be to, teismas neatižvelgė į tai, kad jis turi mažametį vaiką ir pensininkus tėvus, iš kurių vienas neįgalus.

8Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo M. M. apeliacinio skundo, nes nutartyje atkartojo pirmosios instancijos teismo motyvus, neigiamai apibūdinančius nuteistąjį, tačiau nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl M. M. darbovietės, mažamečio vaiko ir pensininkų tėvų. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pasisakė ir dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Jo prisipažinimą, anot kasatoriaus, patvirtina tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis M. M. neprisipažino turėjęs peilį, nes jis nurodė, kad tai buvo vaikiškas žaislinis kardas. Neįvertinus visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, nuteistajam paskirta bausmė negali būti pripažįstama teisinga ir teisėta.

9Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismai, individualizuodami nuteistajam M. M. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis, būdamas anksčiau ne kartą teistas, nusikalto pakartotinai. Nuteistojo pozicija dėl vaikiško žaislinio kardo buvo paneigta nukentėjusiojo bei liudytojų G. S., A. Z. bei D. K. parodymais, kurie patvirtino, kad M. M. išsitraukė mažiausiai 30 cm ilgio peilį ir juo grasino nukentėjusiajam. Be to, nuo beldimo į M. M. duris iki įvykio buvo praėję apie pusantros valandos, todėl nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas ne šoko būsenos, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet veikdamas tiesiogine tyčia.

10Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors M. M. ir pripažino, kad grasino nukentėjusiajam, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis nepripažino esminių įvykio aplinkybių ir neigė turėjęs peilį. Ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus ir tik priverstas bylos įrodymų teisme davė parodymus, todėl tokio nuteistojo elgesio negalima traktuoti kaip prisipažinimo laisva valia. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. darbo biržoje neregistruotas, „Sodros“ duomenų bazėje nėra informacijos apie jį. 2009 m. gegužės 24 d., 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. liepos 30 d. įtariamojo apklausos protokoluose taip pat nurodyta, kad jis nedirbo. E. S. individualios įmonės „L" pateiktoje charakteristikoje pažymima, kad nuteistasis nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. dirbo įmonėje pardavimų vadybininku ir apibūdinamas teigiamai, nes nuo 2003 metų ėjo tas pačias pareigas. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, o tai iš esmės apibūdina jo asmenybę, konstatuotina, kad tokie nuteistojo socialiniai ryšiai nebuvo pakankami sulaikyti jį nuo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo. Skirdamas M. M. bausmę teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes baudžiamąjį, įstatymą pritaikė tinkamai.

11Kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

13Kasacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nepripažino nuteistojo M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jo prisipažinimo padarius inkriminuotą nusikaltimą, atmestinas.

14BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-327/2010, 2K-471/2009, 2K-201/2007, 2K-276/2006).

15Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gegužės 24 d., 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. liepos 30 d. apklausiamas kaip įtariamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atsisakė duoti parodymus bei nurodė, kad juos duos tik teisme. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisme nuteistasis prisipažino, jog grasino nukentėjusiajam A. R., tačiau kitų esminių šios nusikalstamos veikos aplinkybių nepripažino, neigė turėjęs peilį (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais toks jo aiškinimas paneigtas), be to, į daugumą teisėjo klausimų apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atsakė, kad jų neprisimena. Iš M. M. parodymų turinio galima spręsti, kad jis nėra linkęs pripažinti savo kaltės dėl įvykio, kalba apie nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, ir dar kartą įvertinęs bylos aplinkybių visumą padarė pagrįstą išvadą, kad tokio M. M. elgesio negalima vertinti kaip prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl jos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepripažindami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismai baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

16Dėl paskirtos bausmės

17Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam M. M. paskirtos bausmės taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 369 straipsnio 1,2 dalimis, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

18Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, kurios turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamą bausmę, jos dydį skaičiuodamas nuo vidurkio. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. M. laisvės atėmimo bausmę, bei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma paskirti švelnesnę bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

19Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo motyvus. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas pripažino M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą, ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę, taip pat įvertino nuteistojo sveikatos būklę, kad jam buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Be nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. M. anksčiau buvo teistas 5 kartus, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, daug kartų baustas administracine tvarka. Įvertinę šias aplinkybes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, pakartotinis nusikaltimo padarymas rodo jo nenorą taisytis, iš ankstesnių teistumų jis išvadų nepadarė, tai rodo kasatoriaus padidintą pavojingumą visuomenei, todėl bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus jam griežčiausią iš BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimo bausmę.

20Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog iki sulaikymo M. M. dirbo E. S. individualioje įmonėje „L“ ir apibūdinamas teigiamai, tačiau darydamas išvadą, kad nuteistasis nedirbo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi „Sodros“ pažyma, kurioje nurodyta, kad apie esamas M. M. darbovietes duomenų nėra. Įtariamojo apklausos protokoluose taip pat užfiksuota, kad M. M. niekur nedirbo. Teisėjų kolegija sutinka, kad bylos duomenys dėl nuteistojo darbovietės ir jo charakteristikos yra prieštaringi, tačiau pažymi, kad ta aplinkybė, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo dirba, ar ne, turi būti vertinama visų kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, jo antivisuomenines nuostatas ir padaryto nusikaltimo pobūdį, konstatuotina, kad nurodyta aplinkybė negalėtų nulemti švelnesnės bausmės jam paskyrimo. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog M. M. turi mažametį vaiką ir pensininkus tėvus. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis juos prižiūrėtų ar išlaikytų (apklausiamas teismo posėdyje M. M. nurodė gyvenantis vienas, be to, ankščiau laisvės atėmimo vietose atliko bausmes už ankstesnius nusikaltimus), todėl ši aplinkybė taip pat negali būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. M. M. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, o BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. M. M. paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra per griežta, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi... 5. M. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 22 val., namo, esančio... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, M. M. skirdamas laisvės atėmimo... 8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 9. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros... 10. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors M. M. ir... 11. Kasacinis skundas atmestinas. ... 12. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 13. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nepripažino nuteistojo M.... 14. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu... 16. Dėl paskirtos bausmės ... 17. Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam M. M. paskirtos bausmės taip pat... 18. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 19. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę... 20. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog iki sulaikymo M. M. dirbo E. S.... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino visas bausmės... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti....