Byla e2A-63-440/2016
Dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės ECAA Europe uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5232-841/2015, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spedman“ ieškinį atsakovei ECAA Europe uždarajai akcinei bendrovei dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spedman“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės ECAA Europe UAB 7417,00 Eur nuostolių atlyginimą, išieškojimą pirmoje eilėje nukreipiant į galiojančias nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones – UAB „Vaivorykštė“ už atsakovę į Klaipėdos miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą pervestą 20357,71 Lt (5896,00 Eur) sumą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
  2. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6789-122/2014 iš dalies patenkino atsakovės ECAA Europe UAB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas automobilių detales, esančias konteineryje Nr. CMAU5217210, kuris yra Klaipėdos uosto krovinių terminale. 2014-05-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės prašymą ir pakeitė 2014-04-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nurodant, kad areštuotas turtas turi būti saugomas Klaipėdos uosto krovinių terminale. 2014-06-13 nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl 20357,71 Lt (5896,00 Eur) preliminarių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-04-29 ir 2014-05-20 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 ir 2014-05-20 nutartimis. Ieškovė pažymėjo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių privalėjo laivybos linijai UAB „CMA CGM Lietuva“ apmokėti už konteinerio prastovas ir sandėliavimą terminale, todėl patyrė nuostolių. Laivybos linijai UAB „CMA CGM Lietuva“ už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą ir prastovas už laikotarpį nuo 2014-04-29 iki 2014-09-18 sumokėjo 6292,00 Eur mokesčių. Ginčui dėl krovinio užsitęsus, už laikotarpį nuo 2014-09-18 iki 2015-04-30 UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ sumokėjo 1125,00 Eur mokesčių už konteinerio sandėliavimą.
  3. Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-19 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5232-841/2015 ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovės ECAA Europe UAB ieškovei UAB „Spedman“ 7417,00 Eur nuostolių ir 688,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą ieškovei - teisme pareiškė nepagrįstą ieškinį, dėl ko ieškovė patyrė 7417,00 Eur nuostolių. Teismas vertino, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų - nepagrįstai pareikšto ieškinio ir, atitinkamai, atsakovės prašymu nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jų taikymu padarytų nuostolių ieškovei yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinęs tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad atsakovė atlygino nuostolius ieškovei, teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimus tenkinti ir priteisti iš atsakovės 7417,00 Eur nuostolių atlyginimą.
  4. 2015-06-08 papildomu sprendimu Šiaulių apylinkės teismas priteisė iš atsakovės ECAA Europe UAB ieškovei UAB „Spedman“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą 7417,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-05-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  5. Atsakovė ECAA Europe UAB su Šiaulių apylinkės teismo priimtu 2015-05-19 preliminariu sprendimu ir 2015-06-08 papildomu sprendimu nesutiko, pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad negali būti atsakinga už tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas taikė kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei ji prašė taikyti. Pažymėjo, kad jei Klaipėdos miesto apylinkės teismas būtų tenkinęs atsakovės prašymą leisti areštuotas prekes iškrauti muitinės sandėlyje ( - ), tai net hipotetiniai nuostoliai dėl konteinerio prastovos ir/ar saugojimo nebūtų atsiradę. Pabrėžė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su konteinerio Nr. CMAU5217210 saugojimu Klaipėdos jūsų uosto terminale, taip pat nereiškė jokių ieškinio reikalavimų susijusių su konteineriu, kadangi ieškinio dalykas buvo ne konteineris, bet jame esančios automobilių detalės. Atsakovės teigimu, pačios ieškovės elgesys nesiimant veiksmų, kad areštuotos automobilių detalės būtų iškrautos bei nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal ekspedijavimo sutartį, t.y. nepristatant atsakovei jos užsakytų prekių, nebendradarbiaujant ir nesikooperuojant su atsakove siekiant išvengti galimų nuostolių susidarymo, laikytinas pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės už reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu padarytą žalą. Teigė, kad ieškovės skaičiuojami nuostoliai yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, ieškovės nurodytos sąskaitos už konteinerio prastovas ir saugojimą išrašytos siekiant pasipelnyti. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios sąskaitos realiai buvo apmokėtos. Atkreipė dėmesį, kad konteinerio saugojimo išlaidas, susidariusias nuo 2014-04-29 turėtų padengti Acemark Entreprises Limited, kadangi nuo 2014-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi minėta įmonė buvo paskirta konteinerio saugotoju.
  6. Ieškovė UAB „Spedman“ su pateiktais atsakovės prieštaravimais nesutiko. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad atsakovei buvo iš anksto žinoma apie konteinerių prastovos ir saugojimo mokesčius, atsakovė įsivėlė į ginčus su prekių siuntėju, į ginčą įtraukdama ir ieškovę, kuri neturėjo nieko bendro su ginčo esme, bet buvo priversta patirti ne tik bylinėjimosi išlaidas, bet ir išlaidas dėl ginčijamo areštuoto krovinio saugojimo uoste. Ieškovė šioje situacijoje elgėsi kaip atidus ir rūpestingas verslo subjektas, todėl ėmėsi priemonių, kad patiriami nuostoliai būtų mažinami – po ilgų derybų su UAB „CMA CGM Lietuva“ pasiekė, kad konteinerio prastovoms būtų taikoma 21 nemokama diena ir 40 procentų nuolaida, o nuo 2014-09-18 nebūtų skaičiuojami papildomi mokesčiai už konteinerio prastovas, o už krovinio sandėliavimą ieškovė galėtų tiesiogiai atsiskaityti su UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas taikė būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašė atsakovė, tik ne visa apimtimi. Būtent atsakovė, o ne kiti asmenys pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų papildymo, nurodant areštuoto turto saugojimo vietą bei formulavo ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 turinį, todėl atsakovė turi pati prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei jais sukeltus nuostolius. Nurodė, kad automobilių detalės negalėjo būti iškrautos iš konteinerio, o konteineris negalėjo būti grąžintas laivybos linijai, nes tai būtų reiškę 2014-04-29, 2014-05-20 ir 2014-10-15 Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismo nutarčių nevykdymą. Be to ieškovė negalėjo savo iniciatyva prekių iškrauti ar jas kam nors išduoti, kadangi kol ginčas dėl krovinio teisme neišspręstas jis priklauso siuntėjui ir ieškovė neturėjo teisės juo disponuoti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2015-09-11 sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5235-841/2015 paliko nepakeistą.
  2. Teismas pažymėjo, kad atsakovė kreipdamasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu bei nesilaikydama su UAB „Spedman“ sudarytos sutarties nuostatų, numatančių, kad ginčai yra sprendžiami arbitraže, inicijavo daug ilgiau trunkantį procesą, ko pasėkoje, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Spedman“ patyrė nuostolius, kuriuos ir prašė atlyginti. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – sąskaitomis - faktūromis, pagal kurias ieškovė mokėjo už konteinerio prastovas ir sandėliavimą terminale, pateiktais įkainiais bei paskaičiavimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad sąskaitose buvo nurodytas saugomo konteinerio numeris CMAU5217210, mokėjimų datos atitiko konteinerio saugojimo laikotarpį. Teismas vertino, kad už konteinerio saugojimą ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi.
  3. Teismas nurodė, kad byloje priėmus preliminarų sprendimą ieškovės naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos 2015-05-19 preliminariu sprendimu, bei 2015-06-08 papildomu sprendimu priteistos procesinės palūkanos, naujų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovo atstovas nepateikė, todėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo galutiniame sprendime teismas nebesprendė.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė ECAA Europe UAB prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-11 sprendimą, 2015-06-08 papildomą sprendimą ir 2015-05-19 preliminarųjį sprendimą, o ieškovės UAB „Spedman“ pateiktą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamu sprendimu nebuvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-08 papildomo sprendimo galiojimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Be to teismas nesudarė realios galimybės atsakovei ginti jos pažeistas teises, kadangi atsakovės prašymą dėl rašytinių įrodymų - 2012-02-15 krovinių vežimo sutarties Nr. 2012/02/009, visų laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 m. sudarytų sutarčių dėl paslaugų teikimo tarp UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir ieškovės UAB „Spedman“, 2013-12-05 sutarties Nr. 14/149 ir 2014-10-10 sutarties Nr. 15/116 priedo Nr. 1 „Klaipėdos konteinerių terminalo „Bendrosios paslaugų teikimo taisyklės“, sutarties ar sutarčių tarp UAB „CMA CGM Lietuva“ ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ dėl paslaugų teikimo laikotarpiu 2012 m., 2013 m. ir 2014 m., išreikalavimo bei prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6798-122/2014 prijungimo, teismo posėdžio metu teismas atmetė nenurodydamas jokių motyvuotų argumentų.
    2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, o priimtas sprendimas neatitinka teismo procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, formalus ir abstraktus. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais motyvai remiantis atmetė apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus susijusius su tuo, kad pati ieškovė prisidėjo prie nuostolių (jeigu tokie apskritai egzistuoja) atsiradimo, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir kt. Teismas konstatuodamas, kad ieškovė patyrė nuostolių, nenurodė motyvų, nuorodų į konkrečius buhalterinės apskaitos dokumentus, konkrečių sumų paskaičiavimas ar detalizacijos. Taip pat skundžiamą sprendimą teismas grindė aplinkybe, kad ECAA Europe UAB neva tai buvo su atsakove sudariusi sutartį, kurioje numatė, kad ginčai yra sprendžiami arbitraže, nors jokia sutartis tarp apeliantės ir ieškovės, kurioje būtų numatyta arbitražinė išlyga neegzistuoja ir byloje nebuvo pateikta. Teismas nevertino esminių aplinkybių, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 taikė kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei prašė taikyti ECAA Europe UAB. Taip pat teismas nevertino to, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne konteinerio Nr. CMAU5217210, o jame esančių automobilių detalių atžvilgiu, bei, kad atsakovė turėjo būti keistina tinkamu atsakovu – įmone Acemark Enterprises Limited, kadangi būtent minėta įmonė buvo paskirta turto saugotoju.
    3. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-30 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015, tik dėl formalių teismingumo taisyklių paliko ECAA Europe UAB ieškinį nenagrinėtą, taigi nei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas visiškai nevertino ECAA Europe UAB toje byloje pateikto ieškinio ir apeliacinio skundo motyvų, jog konteineryje Nr. CMAU5217210 esančios prekės priklauso išimtinai tik įmonei ECAA Europe UAB. Vadinasi, ECAA Europe UAB ieškinys, minėtoje civilinėje byloje, nebuvo atmestas kaip nepagrįstas, o tik paliktas nenagrinėtu, kas turi esminės reikšmės konstatuojant skundžiamo sprendimo nepagrįstumą, kadangi vadovaujantis teismų praktika ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. priešingos šalies ieškinio nepagrįstumą. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės pareikšto ieškinio Klaipėdos miesto apylinkės teisme nepagrįstumą, t.y., kad apeliantei nepriklauso konteineryje Nr. CMAU5217210 esančios prekės.
    4. Ieškovei, veikiančiai Klaipėdos mieste, buvo žinoma ar privalėjo būti žinoma kokias išlaidas faktiškai patiria laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“, kuriai sąskaitas pateikdavo uosto krantinės operatorius UAB „Klaipėdos konteinerių terminas“, pas kurį faktiškai buvo ir yra laikomas konteineris Nr. CMAU5217210, todėl ieškovės skaičiuojamos esą patirtos išlaidos ir už konteinerio prastovas, yra akivaizdžiai per didelės, nepagrįstos ir prieštaraujančios protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijams, o ieškinio teiginiai, esą ieškovė vykdė derybas su UAB „CMA CGM Lietuva“ ir susitarė, kad atsiskaitymai būtų atliekami nebe įmonei UAB „CMA CGM Lietuva“, bet jau tiesiogiai UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ - neatitinka tikrovės. Taip pat pirmos instancijos teismas nepagrįstai ignoravo apeliantės argumentus, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės identifikuoti ar ieškovės minimos laivybos linijos išrašytos sąskaitos iš tiesų buvo/yra apmokėtos. Tik dalyje UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ sąskaitų - faktūrų yra nurodomas konkretus konteinerio Nr. CMAU5217210 numeris, o kituose joks konkretus konteinerio numeris nėra nurodytas, todėl minėti dokumentai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės patirtų nuostolių dydį. Skundžiamu sprendimu taip pat neįvertinta ta aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo pridėtinės vertės mokestį (PVM) vertindama nuostolių dydį.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Spedman“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-11 galutinį sprendimą ir 2015-06-08 papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-19 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, tačiau nepasisakė dėl 6 proc. procesinių palūkanų, kurias ieškovė prašė priteisti ieškiniu. Todėl ieškovė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir teismas ieškovės prašymą tenkino - 2015-06-08 papildomu sprendimu priteisė iš apeliantės ieškovei 6 proc. metines palūkanas už priteistą 7417,00 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-05-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad 2015-06-08 sprendimas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą (LR CPK 277 straipsnio 4 dalis). Apeliantė 2015-06-08 papildomo sprendimo per nustatytą terminą neapskundė, todėl 2015-06-08 papildomas sprendimas įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2015-09-11 sprendime pagrįstai nurodė, kad 6 proc. procesinės palūkanos priteistos 2015-06-08 papildomu sprendimu, todėl šis klausimas galutiniame sprendime nesprendžiamas, nes jau yra išspręstas. Dėl apeliantės prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus ieškovė atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė nesilaikė LR CPK reikalavimų ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias tie rašytiniai įrodymai galėtų pagrįsti (LR CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
    2. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2015-09-11 sprendime ieškovę klaidingai nurodė 2012-02-17 sutarties Nr. 1388/02/12, kurioje nustatyta arbitražinės išlyga, šalimi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-05-19 preliminariame sprendime konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą ieškovei - teisme pareiškė nepagrįstą ieškinį. Apeliantės siekis atsakomybę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sukeltų nuostolių perkelti jas taikiusiam teismui ar teismo formaliai paskirtam turto saugotojui Acemark Enterprises Limited yra nepagrįstas, nes būtent apeliantė, o ne kiti asmenys pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų papildymo, nurodant areštuoto turto saugojimo vietą, bei formulavo ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014, turinį, todėl apeliantė veikė savo rizika ir būtent ji pati turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei jais sukeltus nuostolius. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad civilinės bylos Nr. 2-6798-122/2014 ginčo dalykas buvo ne konteineris Nr.CMAU5217210 bei, kad ieškovė nebendradarbiaudama su atsakove sąmoningai didino nuostolius, kadangi vadovaujantis 2014-04-29, 2014-05-20 ir 2014-10-15 nutartimis, automobilių detalės negalėjo būti iškrautos iš konteinerio Nr. CMAU5217210 ar išgabentos iš Klaipėdos jūrų uosto krovinių terminalo, o pats konteineris negalėjo būti grąžintas laivybos linijai. Be to apeliantė neturi pagrindo teigti, kad ieškovė pati savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė siekė, kad būtų panaikintos konteineriui Nr. CMAU5217210 taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nutarties. Taip pat kelis kartus derėjosi su UAB „CMA CGM Lietuva“, po ko buvo sumažinti mokesčiai už konteinerio prastovas ir sandėliavimą.
    3. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai byla baigiama neišnagrinėjus jos iš esmės ir nepriėmus sprendimo (bylą nutraukus, palikus pareiškimą nenagrinėtą (LR CPK 293, 296 straipsniai)), asmuo taip pat turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių jas taikant, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismui 2014-04-30 nutartimi atmetus apeliantės apeliacinį skundą ir palikus ieškinį nenagrinėtą bei panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 ir 2014-05-20 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014, 2014-04-30 nutartis įsiteisėjo (LR CPK 331 straipsnio 6 dalis), todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad apeliantė atlygintų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patirtus nuostolius. Apeliantės pareikšto ieškinio nepagrįstumą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 nustatytos aplinkybės, kad apeliantė sąmoningai nepaisė galiojančios ir jai privalomos 2012-02-17 sutartyje Nr. 1388/02/12 nustatytos arbitražinės išlygos, eliminuojančios teismų jurisdikciją, ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą bei, kad apeliantės reikalavimas ieškovei perduoti apeliantei konteineryje Nr. CMAU5217210 esančias automobilių detales kaip atskiras reikalavimas iš esmės jau buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 ir buvo atmestas, todėl, nagrinėjant atskirai, laikytinas tapačių ir bylos dalis šiuo atveju turėtų būti nutraukta (LR CPK 293 straipsnio 3 punktas). Be to, šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11028-965/2015 pagal ieškovo East China Automobile Association LTD ieškinį atsakovei UAB „Spedman“ dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Spedman“ išduoti ieškovui konteinerį Nr. CMAU5217210 su jame esančiu visu automobilių detalių kroviniu, į Klaipėdos jūrų uosto terminalą atgabentu 2013-02-18. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 apeliantė reiškė nepagrįstai

      8.

    4. Turėtoms išlaidoms (tiesioginiams nuostoliams) įrodyti ieškovė į bylą pateikė apeliantei siųstus įkainius už konteinerio prastovas ir sandėliavimą, procesiniuose dokumentuose nurodė mokesčių paskaičiavimus už atitinkamus laikotarpius, į bylą pateikė laivybos linijos UAB „CMA CGM Lietuva“ ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ieškovei išrašytas sąskaitas už konteinerio Nr. CMAU5217210 prastovas ir sandėliavimą, jų apmokėjimą patvirtinančius bankinius pavedimus ir 2014-05-30 UAB „CMA CGM Lietuva“ patvirtinimą, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi pagal nurodytas sąskaitas. Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė dėl apeliantės prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 ir 2014-05-20 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš viso patyrė 7417,00 Eur nuostolių, tai yra ieškovės išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2015-09-11 galutiniu sprendimu. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė kokia konkrečiai iš byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių surinkta informacija ir kodėl yra prieštaringa, nenurodė kokie pirmosios instancijos teismo motyvai kokioms padarytoms teismo išvadoms prieštarauja, kokius apeliantės pateiktus įrodymus teismas atmetė. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių skundžiamu 2015-09-11 sprendimu ar Klaipėdos apskrities VMI 2015-01-19 operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad nors kai kuriose UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ išrašytose sąskaitose ir nurodyta, jog nuo mokesčių už sandėliavimą sumos skaičiuojamas PVM, ieškovė neprašė priteisti PVM iš apeliantės.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių priteisimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad ieškovė byloje pateiktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis įrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė ECAA Europe UAB su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai sprendė, jog būtent atsakovė yra atsakinga už nuostolių atsiradimą, o ieškovė byloje pateiktais duomenimis įrodė prašomų priteisti nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

11Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

  1. Vadovaujantis LR CPK 277 straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 277 straipsnio 4 dalis).
  2. Remiantis LR CPK XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarką, atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl ieškinio bei priimto preliminaraus teismo sprendimo, bylą išnagrinėjęs teismas priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti (LR CPK 430 straipsnio 6 dalis).
  3. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas 2015-05-19 priimdamas preliminarų sprendimą šio reikalavimo neišsprendė. Ieškovei 2015-06-04 pateikus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-08 papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės ECAA Europe UAB ieškovei UAB „Spedman“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą 7417,00 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-05-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015-06-09 atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2015-05-19 preliminaraus teismo sprendimo ir 2015-06-08 papildomo sprendimo panaikinimo. Priimdamas galutinį sprendimą, teismas motyvuojamoje 2015-09-11 sprendimo dalyje nurodė, kad byloje, priėmus preliminarų sprendimą ieškovės naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos 2015-05-19 preliminariu sprendimu, bei 2015-06-08 papildomu sprendimu priteistos procesinės palūkanos, naujų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės atstovas nepateikė, todėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas galutiniame sprendime nesprendžiamas, nes jau yra išspręstas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad 2015-05-19 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5232-841/2015 palieka nepakeistą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, kadangi skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakė dėl papildomo sprendimo galiojimo.
  4. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės prieštaravimus tiek dėl 2015-05-19 preliminaraus sprendimo, tiek dėl 2015-06-08 papildomo sprendimo ir atsakovės pateiktų prieštaravimų dėl papildomo sprendimo priėmimo neperdavė nagrinėti atskirai apeliacine tvarka, sutinka su atsakovės argumentais, kad priimdamas galutinį sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti ir dėl 2015-06-08 papildomo sprendimo galiojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis procesinis teisės pažeidimas, atsižvelgus į tai, kad papildomai priimtas sprendimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos paliktu galioti preliminariu sprendimu, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2015-09-11 galutinio sprendimo motyvuojamoje dalyje pažymėjo, kad procesinių palūkanų priteisimo klausimas yra išspręstas 2015-06-08 papildomu sprendimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir yra negaliojantis dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Siekiant pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytą procesinį teisės pažeidimą bei remiantis tuo, kad konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas dėl proceso ekonomiškumo ir operatyvumo neturi procesinės galimybės šių dviejų procesinių sprendimų nagrinėjimo išskirti į dvi atskiras civilines bylas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad 2015-05-19 preliminarus sprendimas ir 2015-06-08 papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.
  5. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6798-122/2014 prijungimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 199 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Pagal LR CPK 180 straipsnio reikalavimus teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės byloje aplinkybes.
  6. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Taip pat pažymėtina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl teismas, manydamas, kad įrodymas neturi teisinės reikšmės bylai, gali atsisakyti pridėti įrodymus prie bylos.
  7. Nagrinėjamu atveju perklausius 2015-08-27 teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl atsakovės pateiktų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6798-122/2014 prijungimo išsprendė išklausęs tiek atsakovės, tiek ieškovės atstovų argumentus (2015-08-27 teismo posėdžio garso įrašas), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovės pateikti prašymai buvo išnagrinėti neišsamiai bei neįvertinus konkrečių bylos aplinkybių. Atsakant į argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti atsakovės prašomus rašytinius įrodymus, tokiu būdu apribodamas atsakovės galimybes gintis, pažymėtina, jog įrodymus teikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, o teismas nėra įpareigotas už šalis rinkti įrodymų. Be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš esmės grindė deklaratyviais teiginiais, konkrečiai nenurodydama kokias bylai reikšmingas aplinkybes prašomi išreikalauti duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti.
  8. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6798-122/2014 prijungimo, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Konkrečiu atveju esant galimybei su Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 priimtais procesiniais sprendimais susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei atsakovei nepateikus jokių konkrečių paaiškinimų kokią konkrečią minėtos civilinės bylos medžiagą yra tikslinga prijungti prie bylos ir kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes šie duomenys galėtų patvirtinti arba paneigti, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šį apeliantės prašymą atmetė nepagrįstai.

12Dėl įrodymų vertinimo

  1. Dėl apeliantės nurodytų motyvų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl visų apeliantės nurodytų aplinkybių, nenurodė kokiais motyvai remiantis atmetė apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus LR CPK nustatytus atvejus. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).
  2. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje tai pat ne kartą yra pažymėta, kad teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014).
  3. Konkrečiu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinio matyti, kad teismas nurodė kokiomis įstatymo nuostatomis bei kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis ir kokių įrodymų pagrindu tenkino ieškovės reikalavimus, paaiškino kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadas dėl nuostolių atsiradimo bei tinkamo jų apskaičiavimo. Nors teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad teismo motyvai nėra itin išsamūs, tačiau vertina, kad ši aplinkybė nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs ir visapusiškai neišanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visumos. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės neatitinka teismo procesinių dokumentų turiniui keliamu reikalavimų (LR CPK 270 straipsnis) ar, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (LR CPK 185 straipsnis).
  4. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas 2015-09-11 sprendime nurodydamas, kad ieškovė UAB „Spedman“ su atsakove ECAA Europe UAB buvo sudariusi sutartį, kurioje numatė, kad ginčai yra sprendžiami arbitraže, padarė fakto klaidą ir, kad dėl šios klaidos buvo neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismui minėtame motyve konkrečiai nenurodant, kad teismas pasisako apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 nustatytas aplinkybes, apeliantei galimai galėjo kilti abejonių dėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo. Tačiau šį teismo argumentą įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ECAA Europe UAB su atsakovu buvo sudariusi sutartį, kurioje numatė, kad ginčai yra sprendžiami arbitraže, rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 bei Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 nustatytomis aplinkybėmis, ir pasisakydamas apie atsakovą turėjo omenyje vienu iš atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 patrauktą Kinijos Liaudies Respublikos įmonę Acemark Enterprises Limited. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
  5. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 taikė kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei prašė taikyti ECAA Europe UAB bei, kad ECAA Europe UAB ieškinys, minėtoje civilinėje byloje, nebuvo atmestas kaip nepagrįstas, o tik paliktas nenagrinėtu, kas turi esminės reikšmės konstatuojant skundžiamo sprendimo nepagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu LR CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
  6. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog ne visada byla baigiama išnagrinėjant ją iš esmės ir priimant sprendimą (nutraukus, palikus pareiškimą nenagrinėtą (LR CPK 293, 296 straipsniai), sprendžiant ieškinio reikalavimą atlyginti laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius, būtina aiškinti LR CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytą ieškinio atmetimo sąlygos prasmę dėl šios normos taikymo. Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal LR CPK 147 straipsnio 3 dalį reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006).
  7. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-04-18 ECAA Europe UAB kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Kinijos Liaudies Respublikos įmonei Acemark Enterprises Limited ir UAB „Spedman“, trečiajam asmeniui Seišelių Respublikos įmonei East Cnina Automobile Association Ltd dėl nuosavybės teisės į prekes pripažinimo, prašydama pripažinti nuosavybės teisę į iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas automobilių detales, esančias konteineryje Nr. CMAU5217210, 43158,32 Eur (149017,06 Lt) vertės; priteisti iš atsakovų Acemark Enterprises Limited ir UAB „Spedman“ lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas automobilių detales, esančias konteineryje Nr. CMAU5217210, kuris yra Klaipėdos jūrų uosto krovinių terminale, nurodyti, kad areštuotos automobilių detalės turi būti saugomos muitinės sandėlyje Nr. ( - )2, esančiame ( - ), areštuoto turto saugotoju paskirti ieškovę ECAA Europe UAB, nustatyti, kad prekės į šį muitinės sandėlį pervežamos atsakovės UAB „Spedman“ arba ieškovės sąskaita ir lėšomis (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6789-122/2014).
  8. 2014-04-29 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės ECAA Europe UAB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - areštavo iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas automobilių detales, esančias konteineryje Nr. CMAU5217210, kuris yra Klaipėdos Jūrų uosto krovinių terminale, turto saugotoju paskyrė atsakovą Kinijos Liaudies Respublikos įmonę Acemark Enterprise Limited. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovo ECAA Europe UAB reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Dėl ieškovės prašymo leisti areštuotas automobilių detalių pervežti ir saugoti muitinės sandėlyje Nr. ( - ), esančiame ( - ), bei ECAA Europe UAB paskirti areštuoto turto saugotoju, teismas nurodė, kad šie prašymai netenkinami tuo pagrindu, kad kitoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 ieškovės ECAA Europe UAB prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe leisti ieškovei keisti krovinio – konteinerio Nr. CMAU5217210 buvimo vietą ir krovinį iškrauti bei laikyti muitinės sandėlyje Nr. ( - ), esančiame ( - ), įpareigojant atsakovę UAB „Spedman“ pervežti krovinį maršrutu Klaipėda – Šiauliai, o ieškovę įpareigojant sumokėti atsakovei krovinio pervežimo paslaugos rinkos kainą, buvo netenkintas. O Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka tikrindamas priimto procesinio sprendimo pagrįstumą, 2013-07-25 nutartyje nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tapatus pareikštam ieškinio reikalavimui ir, kad teismui taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra.
  9. 2014-05-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino ieškovės ECAA Europe UAB prašymą papildyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti, kad areštuotos iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas automobilių detalės, esančios konteineryje Nr. CMAU5217210, turi būti saugomos Klaipėdos Jūrų uosto krovinių terminale.
  10. 2014-06-13 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės UAB „Spedman“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir įpareigoti ieškovę ECAA Europe UAB iki 2014-06-30 įmokėti 20357,71 Lt - atsakovės UAB „Spedman“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą - į Klaipėdos miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą.
  11. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-15 nutartimi, priimta civilinėse bylose Nr. 2S-1377-479/2014, Nr. 2S-1378-479/2014 ir Nr. 2S-1379-479/2014, 2014-04-29, 2014-05-20, 2014-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliko galioti nepakeistas. Atkreiptinas dėmesys, kad ECAA Europe UAB teikdamas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 priimtos nutarties nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybes dėl turto saugojimo išlaidų, jeigu areštuotas turtas bus saugojamas Klaipėdos jūrų uoste, taip pat, kad didelės turto saugojimo išlaidos gali pašalinti ieškovės suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė konstatavęs, kad didesnes turto saugojimo išlaidas nulemia ne teismo atlikti procesiniai veiksmai, bet užsitęsęs šalių ginčas dėl to paties turto.
  12. 2014-12-22 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės ECAA Europe UAB ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje 2A-655-826/2015, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtu, taip pat panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-04-29, 2014-05-20 ir 2014-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014. Apeliacinės instancijos teismas 2015-04-30 nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 201-12-22 sprendimą neteisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, išnagrinėjo bendrosios kompetencijos teismui neteismingą bylą, kuri yra nagrinėtina arbitraže. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė – ECAA Europe UAB, nepaisydama to, kad jos, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje 2012-02-17 sutartyje Nr. 1388/02/12 nustatyta arbitražinė išlyga (arbitration clause) dėl iš šios sutarties galinčių kilti ginčų sprendimo arbitražine tvarka, remdamasi LR CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipėsi į ginčo dalyku esančios prievolės įvykdymo vietos valstybės, t. y. Lietuvos, teismą. Atsakovai Acemark Enterprises Limited, UAB „Spedman“, trečiasis asmuo East China Automobile Association Ltd išreiškė prieštaravimą, kad ieškovės reikalavimas, kilęs iš šalių sudarytos sutarties, būtų nagrinėjamas teisme, ir pareikalavo laikytis arbitražinio susitarimo. Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovei UAB „Spedman“ perduoti ieškovei konteineryje Nr. CMAU5217210 esančias automobilių detales ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėjų kolegija nurodė, kad tai yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo ieškovės reikalavimo, kuris kaip savarankiškas negali būti nagrinėjamas neišnagrinėjus pirmojo reikalavimo, todėl turi būti nagrinėjamas kartu su pirmuoju reikalavimu. Be to, kaip atskiras reikalavimas iš esmės jis jau buvo nagrinėjamas civilinėje byloje 2-4325-676/2013 ir buvo atmestas, todėl nagrinėjant atskirai laikytinas tapačiu ir bylos dalis šiuo atveju turėtų būti nutraukta (LR CPK 293 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas ieškovės ECAA Europe UAB kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-30 nutarties peržiūrėjimo priimti atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3P-984/2015)
  13. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs ieškovės ECAA Europe UAB ieškinį atsakovei UAB „Spedman“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Acemark Enterprises Limited, East China Automobile Association Ltd, dėl veiksmų uždraudimo bei įpareigojimo, 2013-10-14 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Minėtoje byloje teismas netenkino ieškovės reikalavimų uždrausti kitiems asmenims nei ieškovė išduoti ir iš Klaipėdos uosto krovinių terminalo išvežti iš Kinijos atsiųstą automobilinių detalių krovinį – konteinerį Nr. CMAU5217210; įpareigoti atsakovę UAB „Spedman“ pervežti krovinį maršrutu Klaipėda – Šiauliai ir išduoti jį ieškovei, ieškovui sumokant gavus krovinį jo pervežimo paslaugos kainą, numatytą atsakovo rašytiniame 2013-02-22 patvirtinime (elektroniniame laiške). Teismas pažymėjo, kad ieškovė ECAA Europe UAB nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo prekes. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovės UAB „Spedman“ veiksmų pripažinti neteisėtais pareikšto ieškinio ribose, nenustačius jos tiesioginės kaltės už pristatyto į Klaipėdą ginčo krovinio neišdavimą ieškovei (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4325-676/2013). Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-21 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-495-265/2014). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovė kaip vežėjas pagrįstai reikalauja iš ieškovės konosamento originalo ir, kad ieškovė, siekdama įrodyti nuosavybės teisę į gaunamas prekes, turėjo pateikti konosamentą atsakovui atsiimdamas prekes.
  14. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad laikinosios pasaugos priemonės ginčo konteineriui kartu su jame esančioms prekėmis buvo taikytos ne atsakovės prašymu bei, kad ne dėl atsakovės iškeltos civilinės bylos ir prašytų taikyti suvaržymus ieškovė UAB „Spedman“ patyrė nuostolių. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad apribojimai ginčo konteineriui nuo 2014-04-29 iki 2015-04-30 buvo taikyti atsakovės prašymu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6798-122/2014 bei, kad, nors ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 ir buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau remiantis aukščiau nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad konkrečiu atveju nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6798-122/2014 egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, kad ieškovė neįrodė, jog jos ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 buvo nepagrįstas, todėl neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jau ne kartą kitose su ginčo dalyku susijusiose civilinėse bylose nustatytų aplinkybių, jog ieškovė ECAA Europe UAB siekdama įrodyti savo nuosavybės teisė į iš Kinijos atvežtų automobilinių detalių krovinį, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo prekes.
  15. Papildomai pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-19 galutiniu sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-254-772/2015, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Spedman“ ieškinį atsakovei ECAA Europe UAB dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - draudimo išduoti krovinį kitiems asmenims ir draudimo jį išvežti iš saugojimo vietos laikotarpiu nuo 2013-03-13 iki 2014-05-21, priteisimo, UAB „Spedman“ ieškinį tenkino visiškai. Šiaulių apygardos teismas 2015-10-15 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 galutinį sprendimą pakeitė tik dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-711-440/2015). Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad rašytiniai bylos duomenys ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė (UAB „Spedman“) pagal su apeliante (ECAA Europe UAB) sudarytą krovinio ekspedijavimo sutartį, suteikė krovinio gabenimo jūra nuo Šanchajaus (Kinija) iki Klaipėdos (Lietuva) paslaugas, o krovinys apeliantei buvo neišduotas ir nepristatytas į Šiaulius ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Teisėjų kolegija vertino, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad krovinio ekspedijavimo sutartis visa apimtimi buvo neįvykdyta būtent dėl ieškovės kaltės, neginčijo, kad krovinys pagal jos užsakymą buvo pervežtas iš Kinijos į Klaipėdą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ECAA Europe UAB neįrodė, kad laikinosios pasaugos priemonės ginčo konteineriui kartu su jame esančioms prekėmis buvo taikytos ne atsakovės prašymu bei, kad ne dėl atsakovės iškeltos civilinės bylos ir prašytų taikyti suvaržymų ieškovė UAB „Spedman“ patyrė nuostolių.
  16. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija vertina, kad nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovė konkrečiu atveju įgijo teisę reikšti reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų nuostolių atlyginimo, o atsakovei atsirado pareiga šiuos nuostolius atlyginti. Taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą bei nurodytas faktines aplinkybes, į apeliantės civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 keltų reikalavimų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susidarė dėl pačios ieškovės veiksmų, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad apribojimai ginčo objektui - automobilių detalėms, esančioms konteineryje Nr. CMAU5217210, buvo taikyti tik apeliantės iniciatyva. Apeliantė teigdama, kad jokių reikalavimų, susijusių su konteineriu Nr. CMAU5217210 nereiškė ir, kad ieškovė turėjo galimybę iškrauti ginčo prekes ir konteinerį grąžinti laivybos linijai, prieštarauja byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad ieškovė nebūdama krovinio savininku neturėjo teisės šiuo kroviniu disponuoti.
  17. Apeliantės argumentą, kad už konteinerio sandėliavimo ir prastovos išlaidas turi atlyginti Kinijos Liaudies Respublikos įmonė Acemark Enterprises Limited teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą, kadangi kaip minėta, bylos medžiaga bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui, dėl kurio saugojimo ieškovė patyrė išlaidų, buvo taikytos ne Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited, bet apeliantės iniciatyva. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės teiginiai, kad ieškovė dėjo visas pastangas, kad ginčo krovinys būtų saugojamas kuo brangiau bei sąmoningai nebendradarbiavo su atsakove siekiant areštuotas prekes perduoti saugoti kitam mažesnius įkainius taikančiam muitinės sandėliui, taipogi yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, kadangi pati apeliantė civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 prašė nustatyti, kad areštuotos iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas automobilių detalės, esančios konteineryje Nr. CMAU5217210, būtų saugomos Klaipėdos Jūrų uosto krovinių terminale. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktų duomenų apie tretiesiems asmenimis už krovinio saugojimą sumokėtas pinigines lėšas teisingumą ir tikrumą, bei duomenų, patvirtinančių, kad už ginčo objekto saugojimą ieškovė gavo piniginės naudos, todėl teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Dėl nuostolių dydžio
  1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovė iš tikrųjų patyrė 7417,00 Eur išlaidų už konteinerio Nr.CMAU5217210 prastovas ir saugojimą laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2015-04-30. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais.
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė už konteinerio Nr. CMAU5217210 prastovas ir saugojimą laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2014-09-18 laivybos linijai UAB „CMA CGM Lietuva“ sumokėjo 6292,00 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2014-04-30 sąskaita – faktūra Nr. LTIM006499 308,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-04-24 – 2014-04-30), 2014-05-09 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0076910 396,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-05-01 – 2014-05-09), 2014-05-16 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0077048 308,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-05-10 – 2014-05-16), 2014-05-30 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0077669 660,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-05-17 – 2014-05-1), 2014-06-06 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0077928 352,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-06-01 – 2014-06-08), 2014-06-23 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0078498 660,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-06-09 – 2014-06-23), 2014-06-30 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0078667 308,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-06-24 – 2014-06-30), 2014-07-08 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0079018 352,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-07-01 – 2014-07-08), 2014-07-14 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0079121 264,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-07-09 – 2014-07-14), 2014-07-21 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0079437 308,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-07-15 – 2014-07-21), 2014-07-25 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0079808 264,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-07-22 – 2014-07-27), 2014-07-31 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0079940 176,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-07-28 – 2014-07-31), 2014-08-08 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0080313 440,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-08-01 – 2014-08-10), 2014-08-14 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0080547 308,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-08-11 – 2014-08-17), 2014-09-10 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0081664 1056,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-08-18 – 2014-09-10), 2014-09-23 sąskaita – faktūra Nr. LTIM0081956 352,00 Eur sumai (laikotarpis už kurį išrašyta sąskaita – 2014-09-11 – 2014-09-18). Nurodytų sąskaitų – faktūrų apmokėjimą patvirtina pateikti debeto pranešimai, 2014-11-10 UAB „CMA CGM Lietuva“ patvirtinimas. Pažymėtina, kad kiekvienoje iš minėtų sąskaitų – faktūrų nurodyta, kad sąskaita išrašoma už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą, mokesčio tarifas – 8,00 Eur per dieną, tai pat už įrangos užlaikymą ir prastovas, mokesčio tarifas – 36,00 Eur per dieną. Išrašant sąskaitas PVM mokestis nebuvo skaičiuotas.
  3. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Klaipėdos apskrities VMI 2015-01-19 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2)-FR1042-320 matyti, jog minėta institucija pagal patikrinimo metu pateiktas išrašytas sąskaitas – faktūra (įskaitant ir 2 kredito avizas) nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-03-10 iki 2014-05-31 ieškovei UAB „CMA CGM Lietuva“ suteikė paslaugų susijusių su konteinerio Nr. CMAU5217210 pargabenimu, laikymu ir prastovomis už 67636,19 Lt arba 19588,80 Eur. Klaipėdos apskrities VMI taip pat nustatė, kad ieškovė apmokėjo UAB „CMA CGM Lietuva“ už laikotarpiu nuo 2013-03-10 iki 2014-05-31 suteiktas paslaugas 80391,00 Lt (23282,84 Eur), tame skaičiuje 44957,56 Lt (13020,61 Eur) apmokėta bei 22678,64 Lt (6568,19 Eur) užskaityta iš susidariusių permokų už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimo paslaugas bei prastovas. Bendrovė suteiktas UAB „CMA CGM Lietuva“ paslaugas bei apmokėjimus pagal aukščiau minėtas sąskaitas – faktūras apskaitė buhalterinės apskaitos Registre „Klientų kortelė“ bei registre „Didžioji knyga“. Iš papildomai pateikto 2015-01-23 Klaipėdos apskrities VMI specialisto paaiškinimo matyti, kad įvertinus visą operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją, pagal bendrovės pateiktus dokumentus, VMI duomenų bazių informaciją bei informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, nenustatyta faktų, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 bendrovės veikloje būtų vykdomi apskaitos, mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo pažeidimai.
  4. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-09-18 iki 2015-04-30 už konteinerio sandėliavimą ieškovė UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ sumokėjo 1125,00 Eur sumą be PVM. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2014-09-30 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 1412186 išrašyta 224,36 Lt sumai be PVM už konteinerio sandėliavimą 2014 m. rugsėjo mėn., 2014-10-31 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 1413663 išrašyta 535,06 Lt sumai be PVM už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą 2014 m. spalio mėn., 2014-11-30 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 1414962 išrašyta 517,80 Lt sumai be PVM už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą 2014 m. lapkričio mėn., 2014-12-31 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 14136319 išrašyta 535,06 Lt sumai be PVM už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą 2014 m. gruodžio mėn., 2015-01-31 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 15011333 išrašyta 155,00 Eur sumai be PVM už konteinerio sandėliavimą 2015 m. sausio mėn., 2015-02-28 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 15021207 išrašyta 140,00 Eur sumai be PVM už konteinerio sandėliavimą 2015 m. vasario mėn., 2015-03-31 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 15031350 išrašyta 155,00 Eur sumai be PVM už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą 2015 m. kovo mėn., 2015-04-30 PVM sąskaita – faktūra Serija KKT Nr. 15041364 išrašyta 150,00 Eur sumai be PVM už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą 2015 m. balandžio mėn. Nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimą patvirtina pateikti debeto pranešimai. Iš minėtų buhalterinių dokumentų bei Klaipėdos konteinerių terminalo bendrųjų paslaugų įkainių matyti, kad už konteinerio sandėliavimą buvo skaičiuojamas 5,00 Eur mokestis per diena. Sutartinius santykius tarp ieškovės ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, kurių pagrindu ieškovė mokėjo trečiajam asmeniui už suteiktas paslaugas, patvirtina tarp šių asmenų sudarytos sutartys - 2013-12-05 sutartis Nr. 14/149 ir 2014-12-10 sutartis Nr. 15/116 bei elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės, UAB „CMA CGM Lietuva“ ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“.
  5. Įvertinusi nurodytus duomenimis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės patirtų nuostolių dydį, o apeliantės argumentai, kad ieškovės nurodyti 7417,00 Eur nuostoliai yra fiktyvūs, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, prieštaraujantys byloje esantiems duomenims. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ar tikrai UAB „CMA CGM Lietuva“ bei UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ išrašytose sąskaitose – faktūrose nurodytos paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos, savo argumentus grindė tik prielaidomis ir samprotavimais, nepagrįstais jokiais leistinais įrodymais (LR CPK 178 straipsnis).
  6. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo pridėtinės vertės mokestį (PVM) vertindama nuostolių dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į prašomą priteisti sumą UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ skaičiuotas PVM mokestis įtrauktas nebuvo, ieškovė šių sumų priteisti neprašė, todėl apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovė tokiu būdu siekė dvigubos naudos.
  7. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-6798-122/2014 patyrė 7417,00 Eur nuostolių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  8. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas maža apimtimi tik dėl vieno procesinio reikalavimo, bei tai, kad pirmosios instancijos teismo 2015-05-19 preliminarus sprendimas ir 2015-06-08 papildomas sprendimas paliktini nepakeisti, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atsakovei nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (LR CPK 84 straipsnis, 93 straipsnis).
  2. Ieškovė UAB „Spedman“ prašo priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitos – faktūros ir 2015-11-24 mokėjimo nurodymo kopijas.
  3. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, sprendžia, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš apeliantės ECAA Europe UAB ieškovės UAB „Spedman“ naudai priteistina 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsnis, 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

Nutarė

15Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

16Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

172015 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir 2015 m. birželio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

18Priteisti ieškovei UAB „Spedman“, įmonės kodas 301741539, iš atsakovės ECAA Europe UAB, įmonės kodas 302726974, 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

19Priteisti iš atsakovės ECAA Europe UAB, įmonės kodas 302726974, 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) į valstybės pajamas.

20Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

21Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.