Byla 2A-214-258/2016
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys - UADBB „Aon Baltic“, UAB „LTT Group“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Rhenus Svoris“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys - UADBB „Aon Baltic“, UAB „LTT Group“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Rhenus Svoris“ prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 9 635,11 Eur (33 268,11 Lt) nuostolių atlyginimą už prarastą krovinį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad krovinio draudimo sutartimi (b.l.9-12) ieškovas krovinių draudimo sutartimi (poliso Nr. PZULT Nr. 1650688) apdraudė nuo visų rizikų draudėjo UAB „ACC Distribution“ krovinius.

6Tarp užsakovo UAB „ACC Distribution“ ir vežėjo UAB „Rhenus Svoris“ buvo sudaryta transporto paslaugų sutartis Nr ACC-20140801 (b.l.13), kuria šalys susitarė, jog 2014-08-01 Olandijoje į transporto priemonių junginį v/n ( - ) vairuojamą P. J., bus pakrautas 22 palečių (120x120x2502) kompiuterinės technikos krovinys ir, atlikus tarptautinį pervežimą, 2014-08-04, jis bus pristatytas užsakovui į Lietuvą (Jonavos g. 196, Kaunas).

7Sudarydamas šią sutartį vežėjas UAB „Rhenus Svoris“ įsipareigojo atsakyti už krovinio saugumą transportavimo metu ir užtikrinti, kad reiso metu mašina stovėtų tik saugomose teritorijose (vežėjo įsipareigojimų 2p.,3p). 2014-08-01 kompiuterinės technikos krovinys buvo pakrautas Olandijoje ir transportuojamas į Lietuvą. 2014-08-05 pranešimu apie įvykį UAB „ACC Distribution“ informavo ieškovą apie tai, kad 2014-08-02 Vokietijoje (stovėjimo aikštelėje Zum autohof 4, De-32457, Porta Westfalica) buvo įvykdyta kompiuterinės technikos vagystė iš transporto priemonių junginio NOE 77EW/NOE 70FW. Pavogtos 46 kompiuterinės technikos pakuotės už 11459,86 Eur (39 568,62 Lt).

8Atsakovas nevykdė įsipareigojimo kad automobilis turi stovėti tik saugojamoje aikštelėje, buvo sustojęs nesaugojamoje aikštelėje, kurioje dalis krovinio pavogta.

9Ieškovė UAB „ACC Distribution“ sumokėjo 10 886,87 Eur (37 590,19 Lt) draudimo išmoką. Atsakovė ieškovei sutiko atlyginti 1 251,76 Eur (4 322,08 Lt) žalos dalį pagal CMR konvencijos 23 str. 3 d.

10Atsakovė UAB „Rhenus Svoris“ prašė ieškinį atmesti, nes vairuotojas privalėjo sustoti aikštelėje privalomam poilsiui. Nurodė, kad aikštelė buvo mokama, pritaikyta sunkvežimių vairuotojų poilsiui, apšviesta, aikštelėje įrengta visą parą veikianti parduotuvė, degalinė, kavinė, dušas. Vairuotojas apie vežamo krovinio turinį nežinojo, o transportą samdžiusi bendrovė, jeigu būtų susirūpinusi krovinio saugumu, būtų nusamdžiusi vilkiką su priekaba dengtą kietu korpusu (kietašonį), o ne dengtą tentu, kurį galima perpjauti. Atsakovės nuomone, prie nuostolių atsiradimo savo neatsargiais veiksmais prisidėjo UAB „ACC Distribution“, nes buvo nepakankami rūpestinga pasirinkdama transporto priemonės rūšį (krovininį vilkiką su tentu), nesiimdamas papildomų krovinio apsaugos priemonių. Mano, jog nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti faktinio vežėjo tyčinius veiksmus: vežėjas nežinojo krovinio vertės, todėl negalėjo ir neprivalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Net turint informacijos, kad bus perduodama vežti kompiuterinė technika, vežėjas negalėjo įvertinti krovinio vertės ir rizikos. Užsakyme nebuvo nurodyta, kad krovinys yra brangus, būtinos papildomos krovinio apsaugos priemonės, palyda, du vairuotojai ar panašiai. Vežėjas, neturėdamas duomenų apie krovinio vertę, vežimą organizavo įprastu maršrutu bei įprastomis priemonėmis.

11Tretysis asmuo UAB „LLT Group“ su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo procesinę poziciją, nurodo, kad vairuotojas poilsiui privalėjo pasirinkti Vokietiją, nes kitu maršrutu ir esant reglamentuotam vairuotojo darbo valandų limitui, negalėjo išvengti sustojimo. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta kita saugi sustojimo vieta yra tik prielaida, kad ją pavyks surasti ir pasiekti laiku pagal vairuotojų darbo ir privalomojo poilsio reglamentą. Be to CMR konvencija nustato vežėjo atsakomybės ribas, maksimalų vežėjo privalomų kompensuoti nuostolių dydį.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad negalima vairuotojo sustojimą specializuotoje apmokamoje stovėjimo aikštelėje traktuoti kaip sąmoningą, tyčinę veiką, arba kaip didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams. Vežėjo atsakomybė ribojama CMR konvencijos 23 str. numatytu maksimaliu dydžiu, jis neprivalo atsakyti CMR konvencijos 29 str. 1 d. pagrindu – visa apimtimi. Teismo vertinimu, vežėjas krovinį vežė rūpestingai ir atsakingai, kaip įprasta. Automobilis buvo sustojęs mokamoje stovėjimo aikštelėje (b.l.48,49), kuri veikia visą parą, yra degalinė, restoranas, parduotuvė, sanitarinės paslaugos, nakvynė (b.l.54-62). Parkavimo aikštelė prie greitkelio turi visą parą dirbantį personalą, teikia visą parą daugybę paslaugų, o taip pat kontroliuoja klientų apsimokėjimą už paslaugas. Sustojimas specializuotoje poilsio aikštelėje privalomam poilsiui negali būti vertinamas kaip nerūpestingumas. Be to, vairuotojas nakvojo automobilyje, kai buvo įvykdyta vagystė (b.l.14,45-48).

13Teismas įvertino vairuotojo sustojimo nakčiai aplinkybes ir sustojimui pasirinktą vietą, taip pat tai, jog vairuotojas nežinodamas, jog veža labai brangų ir vagiamą krovinį, nakčiai sustojo apšviestoje mokamoje aikštelėje, kur vyksta nuolatinis judėjimas, elgėsi maksimaliai atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, bei ėmėsi visų įmanomų priemonių krovinio saugumui užtikrinti, krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti, vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu. Teismas sprendė, jog krovinys nebuvo prarastas dėl vežėjo didelio neatsargumo, todėl neribotos civilinės atsakomybės vežėjui netaikė.

14Teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad už 181 kilometro buvo kita saugoma aikštelė, o vairuotojas turėjo pakankamą laiko limitą pasiekti aikštelę. Pervežimo bendrovė, vairuotojas planuoja maršrutą, paskaičiuoja galimybes, privalomą poilsio laiką, atsižvelgia į vykstantį judėjimą kelyje, tad negalima pagrindžiant ieškinį naudoti argumentus, kurie neparemti kitais įrodymais, o tik žemėlapyje pažymėtomis stovėjimo aikštelėmis, nekreipiant dėmesio į kitas aplinkybes – faktinę situaciją kelyje, būsimus kelionės etapus, atstumą iki kelionės tikslo. Transporto užsakovas, siekdamas išsaugoti krovinį, galėjo nurodyti reikalavimus transporto priemonei – du vairuotojai, priekaba kietašonė. Rūpestingumas turėjo pasireikšti iš abiejų šalių – užsakovo ir vežėjo. Nagrinėjamos bylos atveju vežėjas ėmėsi standartinių saugumo priemonių, buvo įprastinis reisas, būdingas visiems vežėjams.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Apeliantė (ieškovė) UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –– ieškinį tenkinti.

16Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

171. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju vežėjo UAB „Rhenus Svoris“ neteisėti veiksmai neabejotinai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams, todėl jis yra atsakingas už krovinio praradimą. Vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje, nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi (CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalis).

182. Nagrinėjamu atveju lemiamą įtaką atsakovo dideliam neatsargumui konstatuoti, turi netinkamas krovinio gabenimo organizavimas, netinkamas transporto priemonės ir poilsio vietos pasirinkimas. Pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra objektyvi krovinio praradimo rizika, todėl atsakovas, kaip verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

193. Teismo teiginys, jog važtaraštyje įrašytas krovinys – kompiuterio komponentai, tai yra sudėtinės dalys, todėl vairuotojas negalėjo numatyti apie vertingą krovinio turinį, yra visiškai nepagrįstas, nes tiek Transporto paslaugų sutartyje Nr. ACC-20140801, tiek CMR važtaraštyje Nr. 0131837 nurodoma, kad vežama kompiuterinė technika.

204. Ne užsakovui, o vežėjui, kaip profesionaliam verslo subjektui, užsiimančiam krovinių vežimu, kilo pareiga užtikrinti tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimą (pavyzdžiui, kietašonės priekabos).

215. Poilsiui vairuotojas sustojo nesaugojamoje aikštelėje. UAB „Rhenus Svoris“ su užsakovu UAB „ACC Distribution“ sudarydama transporto paslaugų sutartį Nr. ACC-20140801, įsipareigojo atsakyti už krovinio saugumą transportavimo metu (vežėjo įsipareigojimų 2 p.) ir užtikrinti, kad reiso metu mašina stovėtų tik saugomose teritorijose (vežėjo įsipareigojimų 3 p.). Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė ir klaidingai prilygino atsakovo poilsiui pasirinktą aikštelę kaip saugomą teritoriją.

226. Vežėjo nerūpestingumą patvirtina taip pat ir tai, kad sustojus nesaugioje aikštelėje vairuotojas sistemingai netikrindavo krovinio. Iš bylos esančių įrodymų (2014-08-18 krovinio apžiūros raporto Nr. V276.14, vairuotojo P. J. paaiškinimo) matyti, jog vairuotojas poilsiui stovėjimo aikštelėje sustojo 2014-08-01 apie 17:00 val., o vagystės faktas buvo pastebėtas tik 2014-08-02 apie 3:30 val. ir tik po to, kai vairuotoją dėl supjaustyto puspriekabės tento pažadino kito krovininio automobilio vairuotojas.

237. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovės vairuotojas turėjo galimybę sustoti saugomoje stovėjimo aikštelėje, tačiau ja nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teisme ieškovė įrodinėjo, jog vežėjas galėjo pasirinkti saugomą transporto priemonių aikštelę Rasthof Uhrsleben, esančią adresu Pflaumenallee 1, 39343 Uhrsleben, Vokietija. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad stovėjimo aikštelės Rasthof Uhrsleben teritorija yra aptverta aukšta metaline tvora ir filmuojama vaizdo kameromis, teritoriją saugo ir patekimą į ją kontroliuoja apsaugos darbuotojai. Atsižvelgiant į 2014-08-01 vairuotojo darbo rėžimą, t.y. tą dieną pravažiuotas tik 4 val. 48 min. (kas atsispindi su ieškiniu pateiktame skaitmeninio tachografo spaudinyje) (to neginčijo ir nepaneigė atsakovas), vežėjas turėjo galimybę nuvykti iki saugomos aikštelės Rasthof Uhrsleben, neviršijant 9/10 val. darbo dienos limito. Akcentuotina, kad vežėjo sustojimas stovėjimo aikštelėje nebuvo privalomas ar būtinas.

248. Vežėjas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, o jo kaltė – didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, nes, žinodamas, jog brangus ir lengvai realizuojamas krovinys yra tentu dengtoje priekaboje, į kurią, perpjovus tentą, patekti nesudėtinga, pastatė nakčiai vilkiką nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, nesiimdamas elementarių saugumo priemonių, t. y. pasirinkti saugojamą stovėjimo aikštelę, saugesnę transporto priemonę, poilsio metu laikas nuo laiko patikrinti krovinį. UAB „Rhenus Svoris“ neteisėti veiksmai neabejotinai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalis).

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 03 17 sprendimą nepakeistą.

26Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

271. Atsakovei nebuvo žinoma, koks konkrečiai krovinys yra pervežamas. Nors transporto paslaugų sutartyje Nr. ACC-20140801 buvo nurodyta, kad bus vežama kompiuterinė technika, bet nebuvo nurodyta krovinio sudėtis, vertė, ypatingos savybės, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad krovinys yra itin paklausus, vagiamas, ar jo pervežimui turėtų būti taikomas kitoks standartas, nei pervežant kitus krovinius. Vežėjui iš viso nebuvo nurodyta krovinio vertė. CMR konvencijos 24 ir 26 straipsnių nuostatos reglamentuoja, kad jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje siuntėjas gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą. Tačiau duotuoju atveju nebuvo nei nurodyta krovinio vertė, nei sumokėtas priedas, nei iš viso vežėjui suteikta kokia nors informaciją apie padidintą pervežimo riziką.

282. Krovinio transportavimui transporto priemonės tipą (priekabos tipą) renkasi ne vežėjas, o užsakovas, pateikdamas užsakymą. Taigi, kompiuterinės technikos transportavimui ne atsakovė, o užsakovas pasirinko tentinę priekabą, kas be kita ko taip pat įrodo, jog toks užsakovės pasirinkimas leido vežėjui konstatuoti, kad bus vežamas įprastas, o ne padidintos rizikos krovinys. Užsakovas pasirinko pigiausią transporto priemonės tipą, pigiausią vežimo būdą be krovinio vertės deklaravimo bei papildomo apmokėjimo ir kitokią krovinio apsaugą – draudimą.

293. Vežėjas, poilsiui pasirinkdamas gerai apšviestą, mokamą automobilių stovėjimo aikštelę, kuri ribojasi su nuolat veikiančiomis degaline, maitinimosi įstaigomis, parduotuvėmis, tualetais, priskirtina prie saugių, ir pasilikdamas nakvoti automobilyje, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, siekdamas apsaugoti vežamą krovinį, nes nesant kelyje kitokių saugomų krovininių automobilių stovėjimo aikštelių, saugesnės nakvynės vietos pasirinkti negalėjo.

304. Apeliantė klaidingai teigia, kad į šią teritoriją galėjo patekti bet kokia transporto priemonė, patekimas į ją nebuvo kontroliuojamas – iš pridėtų aprašymų matyti, kad patekimas į šią aikštelę yra kontroliuojamas visą parą dirbančio personalo, kuris priima mokėjimus už transporto priemonių stovėjimą, kontroliuoja transporto priemonių įvažiavimą ir išvažiavimą. Taigi, vairuotojo veiksmų duotuoju atveju negalima vertinti kaip nerūpestingų ir/ar labai neatsargių, kurie galėtų būti prilyginti tyčiniams veiksmams.

315. Privalomo poilsio sustojimas yra skirtas vairuotojo poilsiui, todėl negalima reikalauti, kad vairuotojas budėtų prie krovinio nuolat vaikščiodamas aplink krovininę mašiną. Vairuotojas turi darbo ir poilsio režimą ir privalo jo laikytis, kitaip jo elgesys – vairavimas sunkiasvorės transporto priemonės nepailsėjus - sukeltų padidintą pavojų kelyje jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams.

326. Tai, kad žemėlapyje ieškovės nurodomas aikštelės taškas pažymėtas prie automagistralės, nereiškia, kad aikštelė yra prie pat magistralės, nes šiuos ieškovės teiginius paneigia informacija apie tai, kaip reikia pasiekti šią aikštelę (kaip į ją nuvažiuoti). Ieškovės atrasta aikštelė yra nutolusi nuo sustojimo vietos net 181 km. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tą dieną vairuotojas važiavo tik 4 val. 48 min., todėl galėjo nuvažiuoti dar 181 km neviršydamas 9-10 val. darbo dienos režimo. Vairuotojo darbo laiką sudaro ne vien tik jo važiuotas laikas, bet ir laikas, kai jis dalyvavo pakraunant (priimant) krovinį, priimant dokumentus ir kt., todėl vairuotojas nebegalėjo nuvažiuoti dar 181 km.

33Trečiasis asmuo UAB „LTT GROUP“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34Nurodo, kad pagal CMR 29 str. 1 p. vežėjo didelis neatsargumas, dėl kurio buvo patirti asmens, reiškiančio reikalavimus, nuostoliai, pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Pareiga įrodyti vežėjo tyčią arba tyčiai prilygstantį neatsargumą pagal CMR konvencijos 29 straipsnį tenka asmeniui, kuris reiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo vežėjui. Ieškovė, norėdama išvengti vežėjo atsakomybės ribojimo, turi įrodyti tyčinius ar jiems prilygintus vežėjo veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir vežėjo veiksmų, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė to nedaro.

35Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvencijos 29 straipsniu, panaikinančiu vežėjo atsakomybės ribojimą, galima remtis tik tuo atveju, kai kaltas yra tik vienasmeniškai vežėjas. Jei būtų konstatuota, kad dėl atsiradusios žalos kaltas ne vienas vežėjas, bet ir siuntėjas ar gavėjas, Konvencijos 29 straipsnyje nustatyta taisyklė negalėtų būti taikoma.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas tenkinamas.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

39Dėl 2014-08-02 krovinio vagystės Vokietijoje, ieškovė pritaikiusi 5 proc. išskaitą nuo nuostolio sumos, išmokėjo 10 880,50 Eur (37 568,19 Lt) dydžio draudimo išmoką. Atsakovė sutiko sumokėti dalį padarytos žalos – 1 251,76 Eur (4322,08 Lt) sumą, kurią apskaičiavo remdamasi CMR konvencijos 23 str. 3 d. pagal prarasto krovinio svorį. Dėl likusios dalies 9 635,11 Eur (33 268,11 Lt) sumos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti žalą CMR 29 str. 1 d. punkto pagrindu.

40CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo prezumpciją (CMR konvencijos 17 straipsnis) Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą, nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo momento. Vežėjas turi įrodyti, kad krovinio trūksta dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 punktuose nurodytų rizikos faktorių. (CMR konvencijos 18 straipsnis). CMR konvencijos konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009).

41Sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, atidumo ir rūpestingumo standartai turi būti taikomi atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju žalos atsiradimą sąlygojo trečiųjų asmenų įvykdyta vagystė, kurios metu buvo prarasta dalis krovinio. Pagal teismų praktiką vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Būtina nustatyti, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012 ir kt.).

42Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties sąlygas ir byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog vairuotojas, veždamas krovinį elgėsi maksimaliai rūpestingai ir atidžiai, kad važtaraštyje įrašyta krovinys – kompiuterio komponentai, tai yra sudėtinės dalys (b.l.15-17), vairuotojas negalėjo numanyti apie vertingą krovinio turinį. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Tiek Transporto paslaugų sutartyje Nr. ACC-20140801, tiek CMR važtaraštyje Nr. 0131837 nurodoma, kad vežama kompiuterinė technika. Toks krovinys vertintinas kaip patrauklus vagims objektas, lengvai realizuojamas, o jo vagystei nereikalinga speciali įranga. Todėl vežėjas, planuodamas krovinio pervežimo maršrutą privalėjo elgtis itin rūpestingai ir dėti visas pastangas krovinio išsaugojimui. Iš bylos aplinkybių matyti, vežėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos laipsniui sumažinti.

43Sutartyje buvo aiški nuostata, jog vežėjas privalo užtikrinti, kad reiso metu mašina stovėtų tik saugomose teritorijose. Ieškovas pateikė įrodymus, kad šios nuostatos nebuvo laikomasi. Nors automobilių stovėjimo aikštelė, kuri vairuotojo buvo pasirinkta, yra mokama, tačiau joje automobilių, krovinių saugojimo paslauga neteikiama. Į aikštelės teritoriją patenka bet kuri pro šalį važiuojanti transporto priemonė ar einantis žmogus. Teritorija nebuvo saugoma, patekimas į ją nėra kontroliuojamas apsaugos darbuotojų.

44Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog atsakovės vairuotojas turėjo galimybę sustoti saugomoje stovėjimo aikštelėje. Teisėjų kolegija vertindama nurodytą aplinkybę pažymi, jog byloje pateikti įrodymai tvirtina faktą, jog atsakovės vairuotojas 2014-08-01 nuo vietos, kurioje pasikrovė krovinį, buvo nuvažiavęs 4 val. 48 min. Artimiausia saugoma aikštelė nuo vietos, kurioje vairuotojas buvo apsistojęs nakvynei, yra aikštelės Rasthof Uhrsleben teritorija, aptverta aukšta metaline tvora, iš visų pusių įrengtos vaizdo kameros, patekimas į ją kontroliuojamas apsaugos darbuotojo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje aikštelėje 24 val per parą teikiama komercinės paskirties transporto priemonėms saugojimo paslauga (b.l.136-139), vairuotojas į šią aikštelę būtų nuvykęs neviršijęs (b.l. 86, 142-144) darbo dienos režimo, taip poilsio metu užtikrinant maksimalų krovinio saugumą, sumažinant riziką būti apvogtam trečiųjų asmenų.

45Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad dėl vagystės kaltas pats užsakovas, kadangi pas vežėją kroviniui vežti pasirinko pigiausią transporto priemonės su tentu tipą, pigiausią vežimo būdą be krovinio vertės deklaravimo be papildomo apmokėjimo ir draudimą. Šiuo atveju paslaugą teikė vežėjas, kuris yra verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, todėl būtent jis turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams. Vežėjas žinodamas, kad krovinys vežamas su tentine priekaba, kuri vagystės atveju gali būti nesunkiai sugadinama, turėjo tinkamai suplanuoti maršrutą, tam, kad transporto priemonė vairuotojo poilsio metu būtų tik saugomoje teritorijoje.

46Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepasinaudojo galimybe sustoti saugojamoje transporto priemonių aikštelėje, nors tai padaryti buvo įsipareigojęs užsakovui ir turėjo galimybę tai padaryti. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir pareiginga kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo. Atsakovės vairuotojo veiksmai, tokie kaip krovinio su tentine priekaba laikymas nesaugomoje bet kuriam asmeniui prieinamoje aikštelėje ir esant pakankamam vairuotojo darbo laiko limitui, nevykimas iki saugesnės vietos sustojimui, laikytini kaip nerūpestingi. Atsakovė neįrodė, kad vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu. Toks vežėjo nerūpestingumas prilyginamas tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Nustačius tokius vežėjo veiksmus, kurie gali būti prilyginami tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, vežėjui netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę (23 straipsnio 3 ir 6 dalys). Atsakovė privalo atlyginti nuostolius pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 9 635,11 Eur (33 268,11 Lt) žalos atlyginimo.

47Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-11-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų dydžio palūkanos.

48Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

49Priėmus naują sprendimą keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d., 98 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos teismas turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.).

50Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovė pateikė duomenis, kad pirmos instancijos teisme patyrė 1448,10 Eur (289,04 Eur žyminis mokestis, 255,40 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 203,25 Eur už ieškinio parengimą, 560,23 Eur už atstovavimą pirmos instancijos teisme, 140,18 Eur už dubliko parengimą). Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdis truko tik 45 min, todėl išlaidos už atstovavimą pirmos instancijos teisme mažintinos nuo 560,23 Eur iki 50 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 427,54 Eur, todėl viso ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1365,41 Eur (937,87 Eur+427,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

52Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį tenkinti.

53Priteisti iš atsakovės UAB „Rhenus Svoris“, į.k. 120145513, ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, 9 635,11 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1365,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 5. Nurodė, kad krovinio draudimo sutartimi (b.l.9-12) ieškovas krovinių... 6. Tarp užsakovo UAB „ACC Distribution“ ir vežėjo UAB „Rhenus Svoris“... 7. Sudarydamas šią sutartį vežėjas UAB „Rhenus Svoris“ įsipareigojo... 8. Atsakovas nevykdė įsipareigojimo kad automobilis turi stovėti tik... 9. Ieškovė UAB „ACC Distribution“ sumokėjo 10 886,87 Eur (37 590,19 Lt)... 10. Atsakovė UAB „Rhenus Svoris“ prašė ieškinį atmesti, nes vairuotojas... 11. Tretysis asmuo UAB „LLT Group“ su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovo... 13. Teismas įvertino vairuotojo sustojimo nakčiai aplinkybes ir sustojimui... 14. Teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad už 181 kilometro buvo kita saugoma... 15. Apeliantė (ieškovė) UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo... 16. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:... 17. 1. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju vežėjo UAB „Rhenus Svoris“... 18. 2. Nagrinėjamu atveju lemiamą įtaką atsakovo dideliam neatsargumui... 19. 3. Teismo teiginys, jog važtaraštyje įrašytas krovinys – kompiuterio... 20. 4. Ne užsakovui, o vežėjui, kaip profesionaliam verslo subjektui,... 21. 5. Poilsiui vairuotojas sustojo nesaugojamoje aikštelėje. UAB „Rhenus... 22. 6. Vežėjo nerūpestingumą patvirtina taip pat ir tai, kad sustojus... 23. 7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovės... 24. 8. Vežėjas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, o jo kaltė –... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovės apeliacinį... 26. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:... 27. 1. Atsakovei nebuvo žinoma, koks konkrečiai krovinys yra pervežamas. Nors... 28. 2. Krovinio transportavimui transporto priemonės tipą (priekabos tipą)... 29. 3. Vežėjas, poilsiui pasirinkdamas gerai apšviestą, mokamą automobilių... 30. 4. Apeliantė klaidingai teigia, kad į šią teritoriją galėjo patekti bet... 31. 5. Privalomo poilsio sustojimas yra skirtas vairuotojo poilsiui, todėl... 32. 6. Tai, kad žemėlapyje ieškovės nurodomas aikštelės taškas pažymėtas... 33. Trečiasis asmuo UAB „LTT GROUP“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 34. Nurodo, kad pagal CMR 29 str. 1 p. vežėjo didelis neatsargumas, dėl kurio... 35. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 37. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Dėl 2014-08-02 krovinio vagystės Vokietijoje, ieškovė pritaikiusi 5 proc.... 40. CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama... 41. Sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį... 42. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties sąlygas ir byloje... 43. Sutartyje buvo aiški nuostata, jog vežėjas privalo užtikrinti, kad reiso... 44. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad... 45. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad dėl vagystės kaltas pats... 46. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepasinaudojo galimybe... 47. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to... 48. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas... 49. Priėmus naują sprendimą keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų... 50. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovė pateikė duomenis, kad... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 52. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimą panaikinti ir priimti... 53. Priteisti iš atsakovės UAB „Rhenus Svoris“, į.k. 120145513, ieškovei...