Byla e2-788-639/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį atsakovui „( - )“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

31.

4ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „( - )“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. 1 t., l. 73-80) prašydama priteisti iš atsakovo „( - )“ 25 667,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp UAB „( - )“ ir „( - )“ 2018 m. birželio 7 d. buvo sudaryta Užsakymo sutartis Nr. ( - ) (el. b. 1 t., l. 30-35). UAB „( - )“ yra tiekėjas, o „( - )“ – vežėjas. Vadovaujantis užsakymu, 2018 m. birželio 12 d. krovinys turėjo būti pakrautas Haminoje ( - ), Suomija) ir 2018 m. birželio 14 d. ir pristatytas į muitinės sandėlį ( - ), Lietuvoje (UAB „( - )). 2018 m. birželio 13 d. atsakovo atstovas V. M. telefonu informavo ieškovę, kad gabenant krovinį Estijoje, nakties metu, transporto vairuotojui sustojus pailsėti degalinėje ( - ) apskrityje, Estijos Respublikoje, buvo įvykdyta vagystė ir dalis ieškovo krovinio pavogta. 2018 m. birželio 13 d. ieškovė pareiškimu kreipėsi į „( - )“, kuriame nurodė, jog nuostolius dėl vagystės turės atlyginti „( - )“. Likusi krovinio dalis 2018 m. birželio 14 d. transporto priemonė Volvo FH, valstybinis Nr. ( - ) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - )) atvyko į muitinės sandėlį Lietuvoje. Atvykus kroviniui į sandėlį, prekės buvo sutikrintos pagal krovinio dokumentus ir nustatytas 105 dėžių trūkumas, prekių trūkumas užfiksuotas akte Nr. 422, nurodyta preliminari dingusių prekių vertė – 25 667,00 Eur (29260,00 USD). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes – kad pervežimo metu buvo prarasta dalis krovinio, tą pačią dieną UAB „( - )“ Estijos policijai pateikė pareiškimą dėl krovinio vagystės. 2018 m. birželio 15 d. ieškovė gavo informaciją iš Estijos policijos, kuriuo UAB „( - )“ buvo informuota, kad pradėtas baudžiamasis procesas dėl krovinio vagystės. Tyrėjas nurodė, jog įsilaužus į užplombuotą transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. ( - ) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - )), iš jos pavogta: 21 dėžė universalių projektorių Epson EB-S41, kurių vertė 5880,00 USD, 49 dėžės universalių projektorių Epson EB-S05, kurių vertė 12740,00 USD, 28 dėžės universalių projektorių Epson EB-X05, kurių vertė 8400,00 USD ir 7 dėžės universalių projektorių Epson EB-X41, kurių vertė 2240,00 USD. Iš viso pavogta 105 dėžės projektorių, kurių vertė 29260,00 USD. Vadovaujantis policijos pareigūnų pranešimu ieškovė 2018 m. birželio 29 d. „( - )“ Ltd. pateikė pretenziją UAB „( - )“, kuria paprašė atlyginti 25 667,00 Eur žalą. Pretenzijoje nurodyta, jog priimant krovinį iš Suomijos, Haminos miesto, buvo nustatytas prekių trūkumas už 25 667,00 Eur (29260,00 USD). 2018 m. liepos 3 d. UAB „( - )“ pateikė Pareiškimą Nr. 2 „( - )“, kuriame nurodė, jog nustatytas prekių trūkumas už 25 667,00 Eur (29260,00 USD) bei pateiktas prašymas atlyginti nuostolius. Negavus jokio atsakymo iš atsakovo, 2018 m. liepos 12 d. UAB „( - )“ pateikė Pareiškimą Nr. 3 „( - )“, kuriame nurodė, jog negavo jokio oficialaus paaiškinimo dėl nuostolių atlyginimo ir pateiktas prašymas atlyginti nuostolius. 2018 m. rugpjūčio 16 d. UAB „( - )“ dar kartą pareiškimu kreipėsi į „( - )“, kuriuo prašė atlyginti nuostolius. Tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. „( - )“ atsiųstu pranešimu informavo UAB „( - )“, jog nuostolių neatlygins.

52.

6Ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose prašo pripažinti, kad atsakovas yra netekęs teisės gintis ribota atsakomybe, kadangi krovinį prarado dėl savo didelio neatsargumo prilyginamo tyčiai. Vežėjas krovinio nesaugojo, nakties metu transporto priemonė su kroviniu buvo palikta nesaugomoje aikštelėje, vagystės metu vairuotojas miegojo, tokie vežėjo veiksmai prilygintini tyčiniams, todėl vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį turi būti neribojama. Tuo pačiu prašo taikyti CMR 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Kad atsakovas elgėsi neatsargiai ir neapdairiai įrodo tai, kad vairuotojas poilsiui sustojo užsakymo sutartimi suderintų reikalavimų neatitinkančioje vietoje. Vairuotojas turėjo imtis ypatingų atsargumo priemonių ir, be kita ko, stoti poilsio tik saugojamose aikštelėse (aptverta ir stebima teritorija, fizinė teritorijos apsauga, įvažiavimo/išvažiavimo kontrolė ir kt.), kadangi užsakymo sutartyje 13 punkte numatytas draudimas palikti krovinį degalinėse ar kitose neapsaugotose vietose.

73.

8Atsakovas „( - )“ atsiliepime į ieškinį (el. b. 2 t., l. 2-8) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas priėmė ieškovės užsakymą transportui ir įsipareigojo pergabenti krovinį iš Haminos (( - ) Suomija) į muitinės sandėlį ( - ), Lietuvoje (UAB ( - )). Užsakyme ieškovė nenurodė nei krovinio tūrio nei svorio, taip pat klaidingai nurodė, kad bus gabenami spausdintuvai, nors buvo gabenamas krovinys – projektoriai. Daugiau krovinys detalizuotas nebuvo. Krovinio kaina atsakovui nebuvo nurodyta. Gabenant krovinį iš Suomijos į Lietuvą vairuotojas sustojo pailsėti Estijos Respublikoje, Harju apskrityje, Kernu (miestelis/kaimas) esančioje aikštelėje kur nakties metu buvo įvykdyta dalies krovinio vagystė. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad krovinys buvo gabenamas pasirašius sutartį už užmokestį, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir abi šalys yra tarptautinio krovinių gabenimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės. Todėl šiam gabenimui turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Šiuo atveju ieškovei turėtų būti atlyginta ne daugiau kaip 3 786,41 Eur. Atsakovas neginčija savo atsakomybės dėl prarasto krovinio ir pasiūlė ieškovei atlyginti žalą už prarastą krovinį, kurios dydį apibrėžia CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, šiuo atveju tai sudaro 3 786,41 Eur, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Atsakovas nesutinka, kad vagystė įvyko dėl didelio jo neatsargumo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo vežti spausdintuvus, tačiau dėl neaiškių priežasčių buvo nutylėta, kad pervežami projektoriai, kurie yra daug lengvesni, todėl daug lengviau, greičiau pavagiami be to greičiau realizuojami. Taip pat akcentavo, jog atsakovas sutiko gabenti biuro reikmenis - spausdintuvus, kurių kaina jiems nebuvo žinoma. Taigi ieškovė, reikalauti iš krovinių vežėjų atsakomybės, nevykdant CMR konvencijoje 24, 26 straipsniuose nustatytos krovinio siuntėjo pareigos pranešti apie krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, yra nepagrįsta, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad krovinio vertė yra daug didesnė, atsakovas būtų pasiūlęs ieškovei šį krovinį apdrausti, būtų atsisakęs krovinį gabenti arba būtų ėmęsis papildomų saugumo priemonių. Pažymėjo ir tai, kad važiuojant naktį tinkamesnės vietos sustoti aplink nebuvo, vairuotojui pagal darbo tvarką buvo privalomas poilsio laikas, taigi galimybių susirasti saugomą aikštelę ar kokiu kitu būdu apsaugoti krovinį nakties metu vežėjas neturėjo, vadinasi, iš esmės ieškovė reikalauja neįvykdomų saugumo priemonių, nors pati į papildomą krovinio apsaugą neinvestavo. Atsakovas taip pat sutinka atlyginti 85 proc. bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašo atlikti užskaitą (įskaitymą), pagal kurią išmokama ieškovei suma būtų sumažinta nesumokėto pervežimo mokesčio suma t. y. 680,00 Eur, procesinių išlaidų suma 382,50 ir 40,54 Eur delspinigių, priskaičiuotų nuo 680,00 Eur nesumokėto pervežimo mokesčio, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 8 proc. palūkanas nuo nesumokėtos 680,00 Eur sumos už krovinio pervežimą.

94.

10Atsiliepime atsakovas nurodė, kad vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys yra skirtingose valstybėse, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

115.

12Ieškovės atstovas parengiamojo posėdžio metu, įvertinęs atsakovo pateiktą prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jam neprieštaravo ir sutiko, kad ginčas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant.

13Teismas

konstatuoja:

146.

15bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 7 d. buvo sudaryta Užsakymo sutartis Nr. ( - )(el. b. 1 t., l. 30-35). Krovinys turėjo būti pakrautas 2018 m. birželio 12 d. Haminoje (( - ), Suomija) ir 2018 m. birželio 14 d. ir pristatytas į muitinės sandėlį Senųjų Trakų sen., Lietuvoje (UAB „( - )). 2018 m. birželio 13 d. ieškovė buvo informuota, kad gabenant krovinį Estijoje, nakties metu, transporto vairuotojui sustojus pailsėti degalinėje Krooningi ( - ) apskrityje, Estijos Respublikoje, buvo įvykdyta vagystė ir dalis ieškovės krovinio pavogta. 2018 m. birželio 13 d. ieškovė pareiškimu kreipėsi į „( - )“, pareikalavo atlyginti dėl vagystės patirtus nuostolius „( - )“. Likusi krovinio dalis 2018 m. birželio 14 d. transporto priemone Volvo FH, valstybinis Nr. ( - ) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - )) buvo pristatyta į muitinės sandėlį Lietuvoje. Atvykus kroviniui į sandėlį, prekės buvo sutikrintos pagal krovinio dokumentus ir nustatytas 105 dėžių trūkumas, prekių trūkumas užfiksuotas akte Nr. 422, nurodyta preliminari dingusių prekių vertė – 25 667,00 Eur (29260,00 USD). Iš Estijos policijos pateiktos informacijos nustatyta, kad Estijos pareigūnai pradėjo baudžiamąjį procesą dėl krovinio vagystės. Tyrimo metu nustatyta, jog įsilaužus į užplombuotą transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. ( - ) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - )), iš jos pavogta: 21 dėžė universalių projektorių Epson EB-S41, kurių vertė 5880,00 USD, 49 dėžės universalių projektorių Epson EB-S05, kurių vertė 12740,00 USD, 28 dėžės universalių projektorių Epson EB-X05, kurių vertė 8400,00 USD ir 7 dėžės universalių projektorių Epson EB-X41, kurių vertė 2240,00 USD. Iš viso pavogta 105 dėžės projektorių, kurių vertė 29260,00 USD. Vadovaujantis policijos pareigūnų pranešimu ieškovė 2018 m. birželio 29 d. „( - ) pateikė pretenziją UAB „( - )“, kuria paprašė atlyginti 25 667,00 Eur žalą. Pretenzijoje nurodyta, jog priimant krovinį iš Suomijos, Haminos miesto, buvo nustatytas prekių trūkumas už 25 667,00 Eur (29 260,00 USD). Ieškovė keletą kartų kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti nuostolius, kurie sudaro prarasto krovinio dalies vertę t. y. 25 667,00 Eur, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti nuostolius. Atsakovui geranoriškai nesutinkant atlyginti nuostolių, ieškovė pateikė teismui ieškinį atsakovo dėl 25 667,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo „( - )“ (el. b. 1 t. l. 73-80).

167.

17Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad vadovaudamasis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ir 3 dalimis, sutinka kompensuoti 3 786,41 Eur, t. y. 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (el. b. 2 t., l. 2-8). Kadangi ieškovė nenurodė tikslios krovinio vertės, taip pat nenurodė, kas jos manymu laikytina saugiomis sustojimo vietomis, atsakovas neturėjo galimybių imtis papildomų apsaugos priemonių, juolab, kad kelionės trasoje saugomų parkavimo stotelių nebuvo, todėl sustojimas atsakovo pasirinktoje aikštelėje nagrinėjamu atveju buvo optimaliausias pasirinkimas. Patikslino, kad sustojimas kur buvo įvykdyta vagystė buvo ne degalinėje, o stovėjimo aikštelėje netoli degalinės.

18Dėl nuostolių

198.

20Nei dėl fakto (įvykio, jo aplinkybių), nei dėl pasekmių (prarasto dalies krovinio), nei dėl atsakomybės pagrindų ir taikytinos teisės, ginčo tarp šalių nėra. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atsakomybės ribų, t. y. CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju. Ieškovė UAB „( - )“ prašo atlyginti visą prarasto krovinio dalies vertę, kurią grindžia ekspertizės aktu, Estijos policijos pareigūnų raštu t. y. 25 667,00 Eur (el. b. 1 t., l. 23-29. 37-38). Atsakovas „( - )“ prašo riboti jo atsakomybę ir sutinka sumokėti 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. 3 786,41 Eur.

219.

22CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17 straipsnis, 18 straipsnis), kartu nustato ir tam tikras garantijas, pasireiškiančias vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu. CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatyta, kad, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą. Kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalys). CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta CMR 24 ir 26 straipsniuose.

2310.

24Tačiau taisyklės, remdamasis kuriomis vežėjas gali tikėtis ribotos atsakomybės taikymo, turi vieną išimtį, kai vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą ir iš jo išieškomi visi galimi nuostoliai. Vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (grubiu/šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009). Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).

2511.

26Plėtodamas CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007).

2712.

28Atsižvelgiant į tai, kad vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtinais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Taigi, pagal teismų praktiką reikšmę vežėjo atsakomybei kilti turi vežėjo sprendimas, esant kelioms alternatyvoms, dėl pasirinktos stovėjimo aikštelės.

2913.

30Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta). Tuo tarpu vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, nes, priėmęs krovinį vežimui ir pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis, priimdamas paraišką, sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).

3114.

32Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas sudarė Krovinio pervežimo sutartį (vežimo užsakymą (el. b. 1 t., l. 30-35) dėl krovinio pervežimo iš Suomijos į Lietuvą. Jokių specialių sąlygų vežimui Sutartyje šalys nesutarė, tačiau sutarties 13 punkte numatė, kad neleidžiama palikti transporto priemonės su kroviniu be priežiūros, ypač degaline ar kitose nesaugomose vietose. Šios aplinkybės lemia, jog atsakovas gali pasirinkti maršrutą savarankiškai. Taigi, atsakovas turėjo imtis didesnio saugumo veiksmų, siekdamas apsaugoti krovinį jo vežimo metu, t. y. turėjo įvertinti šią aplinkybę pasirinkdamas maršrutą, poilsio vietas ir t. t. Iš Estijos policijos pareigūnų pranešimo matyti, kad įsilaužus į užplombuotą transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. ( - ) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - )), iš jos buvo pavogta: 21 dėžė universalių projektorių Epson EB-S41, kurių vertė 5880,00 USD, 49 dėžės universalių projektorių Epson EB-S05, kurių vertė 12740,00 USD, 28 dėžės universalių projektorių Epson EB-X05, kurių vertė 8400,00 USD ir 7 dėžės universalių projektorių Epson EB-X41, kurių vertė 2240,00 USD. Iš viso pavogta 105 dėžės projektorių, kurių vertė 29260,00 USD.

3315.

34Ieškovė teigia, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepaisydamas pervežimo užsakyme numatyto draudimo palikti krovinį degalinėse ar kitose neapsaugotose vietose, sustojo degalinėje, esančioje Krooningi Kernu degalinėje, ( - ) Estijos Respublikoje, kur vairuotojui miegant vilkiko (puspriekabės) kabinoje, buvo įvykdyta vagystė. Ieškovės teigimu, toks susitarimo nesilaikymas aiškiai rodo vežėjo nerūpestingumą ir atidumo stoką.

3516.

36Byloje nustatyta, kad atsakovo vairuotojas rinkdamasis vietą poilsiui pasirinko nesaugomą aikštelę, t. y. nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu. Pastatė nakčiai transporto priemonę nesaugomoje degalinės aikštelėje. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime ginčija ieškovės poziciją ir nesutinka, kad krovinio pervežimo metu nebuvo imtasi visų įmanomų saugumo priemonių. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad įvykis įvyko degalinėje yra netikslios. Atsakovo teigimu, aptariamoje degalinėje nėra galimybės parkuotis, todėl atsakovas pasirinko atokiau nuo degalinės esančią parkavimo aikštelę. Aikštelė yra atviro tipo, t. y. nėra aptverta, todėl į ją patekti galima įvairias būdais ir visomis kryptimis. Įvykio aikštelė yra speciali krovininio transporto aikštelė, prie degalinės (apie 100 metrų iki degalinės) (el. b. 2 t., l. 4-6), joje vykdomas vaizdo stebėjimas ir policijos pareigūnai tiria vaizdo įrašus. Būtent tai, kad buvo pasirinkta aikštelė, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas bei tai, kad ji yra sąlyginai arti degalinės rodo vairuotojo pastangas rasti tinkamesnę vietą poilsiui taip užtikrinant ir krovinio saugumą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad stovėjimo vietos pasirinkimą iš esmės lėmė pačios ieškovės nurodymas nestovėti degalinėse, kur egzistuoja sprogimo pavojus. Tai, kad buvo pavogta tik dalis krovinio rodo, jog aikštelė buvo pasirinkta tinkama ir buvo nepatogi vykdyti nusikalstamą veiką, kadangi vagims buvo nepatogu prieiti prie krovinio, jį teko nešti rankomis nemažą atstumą. Atsakovas nurodo, kad kito pasirinkimo vairuotojas neturėjo. Atsižvelgiant į krovinio pervežimo atstumą, vairuotojas neturėjo galimybės pervežti krovinio per vieną dieną, jam buvo būtina pernakvoti kaip to reikalauja pervežimo transporto priemonėmis taisyklės. Vairuotojas, vadovaudamasis griežtais reikalavimais, privalo po 10 valandų darbo, ilsėtis mažiausiai 9 valandas ir tai kontroliuoja tachografas, taigi atsakovo vairuotojui naktį būtinai reikėjo sustoti. Tačiau, saugomos ir atsakomybę prisiimančios aikštelės trasoje, atsakovo žiniomis, nėra. Pakeliui į Pernu yra dar kelios nesaugomos parkavimo aikštelės, bet pirmiausiai, skirtingai nei Kernu, jos yra be fizinės apsaugos ir antra, nebuvo laiko važiuoti toliau, 10 darbo valandų buvo pasibaigę. Kelyje Talinas - Ryga, atsakovo žiniomis, saugomos aikštelės nėra ir ieškovė jų užsakyme atsakovui taip pat nebuvo nurodžiusi. Atsakovo teigimu, pagal susiklosčiusią situaciją (atsižvelgiant į paros laiką bei vietovę) atsakovo vairuotojas pasirinko saugiausią, optimaliausią nakvynės vietą.

3717.

38Atsakovas taip pat pažymėjo, kad krovinio nakvynės vietos pasirinkimą bei tai, kad krovinio nepavyko apsaugoti iš dalies lėmė ir pačios ieškovės neracionalūs reikalavimai. Ieškovė į sutartį įtraukdama sąlygą, kad atsakovas su kroviniu negali stovėti degalinėse, itin apsunkino ir apribojo atsakovo vairuotojui galimybes pasirinkti nakvynės vietą. Pažymėjo, kad žvelgiant iš saugumo ir kruopštumo įsipareigojimų tikrai nėra racionalu. Degalinėse yra didesnis pavojus būti pastebėtam, jose visą parą dirba operatoriai, o degalinių aikštelės yra gerai apšviestos ir sulaukiančios daugiau lankytojų, todėl yra saugesnės sustoti naktį. Taigi, atsakovo teigimu, pačios ieškovės keliami reikalavimai ir draudimas apsistoti nakvynei degalinių aikštelėse iš esmės apribojo atsakovo vairuotojo galimybes pasirinkti sustojimo vietą ir tokiu būdu apribojo galimybes užtikrinti krovinio saugumą. Tuo tarpu atsakovo vairuotojo pasirinkta sustojimo vieta buvo tinkamiausia ir labiausiai atitinkanti saugumo reikalavimus, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes ir į pačios ieškovės sukurtus apribojimus pasirinkti sustojimo vietą.

3918.

40Taigi, iš atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovas neneigia, kad sutarties punktas dėl sustojimo vietos pasirinkimo nebuvo įvykdytas, tačiau šį sutarties punkto nesilaikymą aiškina tuo, kad ieškovės reikalavimų susiklosčiusioje situacijoje nebuvo įmanoma įvykdyti. Tai tik patvirtina, kad vieta poilsiui buvo pasirinkta netinkama ir priemonės krovinio saugumui užtikrinti taikytos nepakankamos. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti.

4119.

42Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog vežėjas dėl darbo laiko režimo pažeidimų ar kitų priežasčių nebūtų galėjęs nuvykti į kitas, saugesnes stovėjimo aikšteles. Atsakovas atsikirtinėja, jog nuvykti į ieškovės aikšteles reikia nukrypti nuo pagrindinio kelio ir kad trasoje nebuvo jokių saugomų stovėjimo aikštelių. Ši aplinkybė nėra reikšminga byloje. Atsakovas pagal sutartį galėjo savarankiškai suplanuoti savo maršrutą, todėl galėjo suplanuoti maršrutą taip, kad galėtų nuvykti į saugesnę aikštelę, tačiau to nepadarė.

4320.

44Atsakovas taip pat atsikirtinėja, kad ieškovė nenurodė krovinio tipo susitarta dėl spausdintuvų, o buvo vežami projektoriai, kas iš esmės didina nusikaltimo vykdymo riziką taip pat nenurodė didelės krovinio vertės, pati nesirūpino krovinio saugumu - jo papildomai nedraudė, nereikalavo kitokios transporto priemonės, rinkosi pigiausią būdą. Tuo atveju, jei būtų žinojęs krovinio vertę, ieškovei būtų pasiūlęs apsidrausti krovinį, arba atsisakęs jį gabenti arba būtų siūlęs vežti krovinį dviems vairuotojams arba lydint konvojui, tačiau ieškovė neatskleisdama šios situacijos iš esmės perkėlė visą saugumo užtikrinimo prievolę atsakovui, tokiu būdu vengdama piniginių išlaidų saugumo užtikrinimui. Tokie atsakovo argumentai, kad pervežimą užsakęs užsakovas dėl įvykusios vagystės kaltas pats, kadangi pas vežėja užsakė ar pasirinko pigiausią transporto priemonę, pigiausią vežimo būdą be krovinio vertės deklaravimo ar draudimą, atmestini. Nagrinėjamu atveju paslaugą teikė vežėjas, kuris yra verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, todėl būtent jis turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams. Vežėjas įvertinęs savo transporto priemonės saugumą, sutartyje išdėstytus pervežimo reikalavimus t. y. nepalikti krovinio degalinėse turėjo tinkamai suplanuoti maršrutą, tam, kad transporto priemonė vairuotojo poilsio metu būtų tik saugomoje teritorijoje“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-214-258/2016).

4521.

46Bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti, o ir ginčo šalys nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai vežėjui buvo pateikti priimant ieškovės užsakymą dėl prekių pervežimo, ar kartu su užsakymu ieškovė pateikė informaciją apie vežamą prekių kainą. Atsakovo teigimu atsakovui ir jo vairuotojui nebuvo žinoma nei apie krovinio turinį – kad vežami ne spausdintuvai, o projektoriai, nei apie jų kainą. Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant tarp šalių sudarytos užsakymo sutarties turinį – kad atsakovas privalo įsitikinti, jog krovinyje nėra nedeklaruotų prekių (11 sutarties punktas), kad vežėjas krovinio pakrovimo metu turi kontroliuoti, kad nebūtų viršytos leistinos svorio ribos (sutarties 10 punktas) bei tai, kad atsakovas laikomas atsakingu už visus krovinį lydinčius dokumentus, darytina išvada, kad vežamų prekių kaina vairuotojui, gabenusiam prekes, tapo žinoma prekių pakrovimo metu, gavus sąskaitas – faktūras. Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovui nebuvo žinoma krovinio kaina nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį turėtų būti ribojama.

4722.

48Kritiškai vertintinas ir atsakovo argumentas, kad nuo atsakovo buvo nuslėptas krovinio pobūdis – jam buvo nurodyta, jog vežami spausdintuvai, o iš tikro gabenami projektoriai, kurie kaip nurodė atsakovas atsiliepime yra lengviau pavagiami ir labiau vagiami (el. b. l. 2 t., l. 3). Pats atsakovas atsiliepime nurodo, kad negali paaiškinti kokią įtaką įvykdytam nusikaltimui galėjo daryti faktas, kad buvo vežami ne spausdintuvai, o projektoriai. Teismas taip pat pažymi, jog iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. 1055 (el. b. 1 t., l. 23-29) matyti, kad UAB „( - )“ buvo gabenami biuro reikmenys – spausdintuvai, skeneriai, projektoriai ir kt.). Tai rodo, kad ieškovė neklaidino atsakovo nurodydama užsakyme, jog bus vežami spausdintuvai, nes didelę dalį šio krovinio sudarė būtent jie. Teismas laiko nepagrįstais atsakovo teiginius, kad žinant krovinio turinį ir vertę jis būtų ėmęsis atitinkamų atsargumo priemonių, kad krovinys būtų išsaugotas.

4923.

50Vežėjams keliamas atsargumo reikalavimas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti. Nagrinėjant bylą nenustatyta ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjo priimtos priemonės kroviniui išsaugoti būtų bejėgės prie vartojamą kėsinimąsi ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. Pašaliniams asmenims, norintiems krovinį užvaldyti neteisėtu būdu, nesudaryta kliūčių, kurias reikėtų įveikti jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga priešintis. Tai turėjo numatyti ir įvertinti vežėjas, sustodamas su pakrauta puspriekabe ilsėtis nesaugomoje aikštelėje.

5124.

52Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017). Tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).

5325.

54Kaip minėta, atsakovas - savo srities profesionalas, taipogi turėjo pareigą įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, t. y. išsiaiškinti ir vežamo krovinio kainą. Toks vežėjo veiksmų vertinimas neprieštarauja šalių sąžiningumo bei lygiateisiškumo principams, nes pareiga tinkamai vykdyti prisiimamus įsipareigojimus visų pirma reiškia, jog atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, prieš pradėdamas vykdyti užsakymą turėjo išsiaiškinti visas būtinas sąlygas, reikalingas pasiruošti tinkamam ir saugiam krovinio pervežimui, tuo pačiu pranešti ieškovei, jog nėra žinoma krovinio vertė. Atsakovo argumentas, kad jo atsakomybė turėtų būti ribojama, t. y. neatsargumas neprilyginamas tyčiai, dėl to, kad ieškovė užsakyme nenurodė krovinio kainos, vertintinas kritiškai. Atsakovas, priėmęs ieškovės užsakymą vežimui jame nurodytomis sąlygomis bei pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis priimdamas paraišką sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Atsakovo argumentas, kad žinodamas, jog vežamų prekių vertė yra didesnė jis būtų ėmęsis papildomų priemonių saugoti, stebėti ar apdrausti krovinį, rodo, kad tokia informacija (krovinio vertė) yra aktuali būtent vežėjui, todėl jis ir turėjo imtis priemonių šią aplinkybę išsiaiškinti. Tai, kad jis nepareikalavo iš ieškovės duomenų apie krovinio vertę, rodo, kad atsakovas prisiėmė riziką sau.

5526.

56Teismas daro išvadą, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo. Vairuotojo veiksmai, tokie kaip krovinio laikymas nesaugomoje, bet kuriam asmeniui iš visų pusių lengvai prieinamoje aikštelėje ir nevykimas iki saugesnės vietos sustojimui, laikytini nerūpestingais. Atsakovui neįrodžius, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir jų pašalinimas nuo jo nepriklausė, jo atsakomybę ribojančios CMR konvencijos nuostatos jam negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB ‚( - )“ reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo „( - )“ 25 667,00 Eur už prarastą krovinį, yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

57Dėl palūkanų priteisimo

5827.

59Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija, todėl tenkinant vežėjui pareikštą ieškinį dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų dydžio palūkanos.

60Dėl įskaitymo šalių santykiuose

6128.

62Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė už krovinio pervežimą taip ir neatsiskaitė su atsakovu, todėl atsakovas prašo atlikti užskaitą, pagal kurią išmokama ieškovei suma būtų sumažinta nesumokėto pervežimo mokesčio suma t. y. 680,00 Eur, profesinių išlaidų suma 382,50 ir 40,54 Eur delspinigių, priskaičiuotų nuo 680,00 Eur nesumokėto pervežimo mokesčio, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 8 proc. palūkanas nuo nesumokėtos 680,00 Eur sumos už krovinio pervežimą.

6329.

64Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

6530.

66Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonei „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart I. G. LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ B. H.“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010).

6731.

68Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.

6932.

70Atsakovas nagrinėjamu atveju prašo atlikti įskaitymą. Teismas pažymi, kad ši byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį ir jos ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius už prarasto krovinio dalį - tai reikalavimas apginti ieškovės pažeistas teises. Taigi, teismas byloje vertinto ir nagrinėjo tik pareikštus ieškinio reikalavimus ir nenagrinėjo (negalėjo nagrinėti be (prieš)ieškinio) atsakovo reikalavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir prašymo atlikti įskaitymą. Tam, kad reikalavimų įskaitymas būtų nagrinėjamas ir jo pagrįstumas bei vykdytinumas būtų patikrintas teisme, atsakovas privalėjo nustatyta tvarka pateikti priešieškinį, sumokėti žyminį mokestį ir t.t., tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad tik nustačius faktines aplinkybes, susijusias su krovinio pristatymo ir iškrovimo laiku, ištyrus bei įvertinus su tuo susijusius įrodymus būtų galima spręsti, ar yra pagrindas atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas. Kadangi tokios aplinkybės šioje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir nebuvo nustatinėjamos, atsakovo reikalavimas dėl užmokesčio sumokėjimo šiuo atveju negali būti vertinamas kaip galiojantis, vykdytinas bei apibrėžtas, o atsakovas negali būti laikomas ieškovės kreditoriumi. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje galėjo būti nustatinėjamos tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pareiškęs priešieškinį dėl skolos (atlygio už suteiktas pervežimo paslaugas) priteisimo. Nesant atsakovo priešieškinio su reikalavimu priteisti iš ieškovės užmokestį už tinkamai įvykdytą sutartį nėra pagrindo aiškintis su šiuo reikalavimu susijusių aplinkybių ir spręsti dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo, nes nagrinėjamos bylos dalyką sudarė ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.

7133.

72Teismas pažymi, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą (kuri patikrinta teisme), negalimas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus.

7334.

74Tačiau tai netrukdo atsakovui pareikšti savarankišką ieškinį atskiroje byloje ir prašyti priteisti sutartyje numatytą galimai nesumokėtą atlygį už suteiktas paslaugas bei už pradelstą laiką atsiskaityti priskaičiuotas palūkanas.

75Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

7635. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 25 667,00 Eur sumos. 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovės prašymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

77Dėl bylinėjimosi išlaidų

7836. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad sumokėjo 578,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. 1 t., l. 58) ir 38,00 Eur (el. b. 1 t., l. 81), iš viso – 616,00 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo. Nors ieškovė ieškinyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos, tačiau ieškovei nepateikus duomenų apie išlaidas už advokato paslaugas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

79Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

80ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį tenkinti.

81Priteisti iš atsakovo „( - )“, registracijos Nr. ( - ), 25 667,00 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 667,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 616,00 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

82Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo „( - )“ turto areštą, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

83Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. Teismas... 3. 1.... 4. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „( - )“ kreipėsi į... 5. 2.... 6. Ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose... 7. 3.... 8. Atsakovas „( - )“ atsiliepime į ieškinį (el. b. 2 t., l. 2-8) nurodė,... 9. 4.... 10. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiškumo... 11. 5.... 12. Ieškovės atstovas parengiamojo posėdžio metu, įvertinęs atsakovo... 13. Teismas... 14. 6.... 15. bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 7 d. buvo sudaryta Užsakymo... 16. 7.... 17. Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad vadovaudamasis CMR konvencijos 23 straipsnio... 18. Dėl nuostolių... 19. 8.... 20. Nei dėl fakto (įvykio, jo aplinkybių), nei dėl pasekmių (prarasto dalies... 21. 9.... 22. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl... 23. 10.... 24. Tačiau taisyklės, remdamasis kuriomis vežėjas gali tikėtis ribotos... 25. 11.... 26. Plėtodamas CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo... 27. 12.... 28. Atsižvelgiant į tai, kad vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama... 29. 13.... 30. Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies... 31. 14.... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas sudarė Krovinio pervežimo sutartį... 33. 15.... 34. Ieškovė teigia, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepaisydamas... 35. 16.... 36. Byloje nustatyta, kad atsakovo vairuotojas rinkdamasis vietą poilsiui... 37. 17.... 38. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad krovinio nakvynės vietos pasirinkimą bei... 39. 18.... 40. Taigi, iš atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovas neneigia, kad sutarties... 41. 19.... 42. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog vežėjas dėl darbo laiko... 43. 20.... 44. Atsakovas taip pat atsikirtinėja, kad ieškovė nenurodė krovinio tipo... 45. 21.... 46. Bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti, o ir ginčo šalys nenurodė,... 47. 22.... 48. Kritiškai vertintinas ir atsakovo argumentas, kad nuo atsakovo buvo nuslėptas... 49. 23.... 50. Vežėjams keliamas atsargumo reikalavimas reiškia tai, kad rūpestingas ir... 51. 24.... 52. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti... 53. 25.... 54. Kaip minėta, atsakovas - savo srities profesionalas, taipogi turėjo pareigą... 55. 26.... 56. Teismas daro išvadą, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir... 57. Dėl palūkanų priteisimo... 58. 27.... 59. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Palūkanų,... 60. Dėl įskaitymo šalių santykiuose ... 61. 28.... 62. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė už krovinio pervežimą taip ir... 63. 29.... 64. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 65. 30.... 66. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 67. 31.... 68. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šių teismų praktikoje... 69. 32.... 70. Atsakovas nagrinėjamu atveju prašo atlikti įskaitymą. Teismas pažymi, kad... 71. 33.... 72. Teismas pažymi, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į... 73. 34.... 74. Tačiau tai netrukdo atsakovui pareikšti savarankišką ieškinį atskiroje... 75. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 76. 35. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės... 77. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 78. 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 79. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271,... 80. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį tenkinti.... 81. Priteisti iš atsakovo „( - )“, registracijos Nr. ( - ), 25 667,00 Eur... 82. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d.... 83. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...